Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25,
straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 8 dalimi:
„8. Išnykus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3
punkte ar 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms asmeniui mokėtinų pensijų socialinio draudimo pensijų dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Asmeniui, kuris įgijo teisę gauti senatvės pensiją, mokama mirusiam
sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija, jeigu asmuo atitinka visas šioje dalyje nurodytas sąlygas:
1) asmeniui apskaičiuotas senatvės pensijos dydis mažesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos;
2) nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai;
3) asmuo nėra dar kartą susituokęs.“
2Papildyti 14 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) dar kartą susituokiama;
2) asmeniui įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, jo atnaujintos senatvės pensijos dydis tampa didesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 3 dalimi: „3. Asmeniui, kuriam šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka mokama mirusiam sutuoktiniui apskaičiuota pensija, įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, perskaičiuojamas asmens senatvės pensijos dydis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 3 dalimi: „3.
Asmeniui, kuris įgijo teisę į išankstinę senatvės pensiją, mokama mirusiam sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija, jeigu asmuo atitinka visas šioje dalyje nurodytas sąlygas:
1) asmeniui apskaičiuotas pensijos dydis mažesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos;
2) nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai;
3) asmuo nėra dar kartą susituokęs.“
dalimi: „4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) dar kartą susituokiama;
2) asmeniui įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, jo atnaujintos išankstinės senatvės pensijos dydis tampa didesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi: „4. Asmeniui, kuriam šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka mokama mirusiam sutuoktiniui apskaičiuota pensija, įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, perskaičiuojamas asmens išankstinės senatvės pensijos dydis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Teisė gauti netekto darbingumo pensiją
šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu. 2.
pensiją, mokama mirusiam sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija, jeigu:
1) asmeniui apskaičiuotas pensijos dydis mažesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos, ir
2) nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai, ir
3) asmuo nėra dar kartą susituokęs. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) dar kartą susituokiama;
2) asmeniui įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, jo atnaujintos netekto darbingumo pensijos dydis tampa didesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnį 3 dalimi: „3. Asmeniui, kuriam šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka mokama mirusiam sutuoktiniui apskaičiuota pensija, įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, perskaičiuojamas asmens netekto darbingumo pensijos dydis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 36 straipsnį 5 dalimi: „5. Našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jie pasinaudojo teise gauti didesnes pensijas, numatytas šio įstatymo 14 straipsnio
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas
apskaičiuojant ir perskaičiuojant šiame įstatyme numatytas pensijas, teisė į kurias atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. 3. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ieva Kačinskaitė - Urbonienė Viktoras Fiodorovas Vaida Giraitytė - Juškevičienė
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo
aiškinamasis raštas
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė pagelbėti pensinio amžiaus žmonėms, kurie lieka gyventi vieni ir kurie sudaro nemažą vienišų žmonių Lietuvoje dalį. Europos Sąjungoje (ES) esame ketvirti iš visų ES valstybių pagal 65 m. ir vyresnių žmonių skaičių, kuriems gresia arba kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį. Vienišų vyresnių (65 metų ir vyresnių) asmenų skurdo lygis yra aukštesnis. Nors vyrų pensininkų skurdo situacija yra žemesnė nei šalies vidurkis, pensinio amžiaus sulaukusių moterų padėtis yra daug prastesnė: skurdo rizikos rodiklis lenkia tiek šalies, tiek ES vidurkius (pastarąjį kone dvigubai). Analizuojant užsienio šalių socialinės paramos sistemas akivaizdu, kad būsto apgyvendinimo išlaidos dažnai yra labai svarbios žemas pajamas turintiems namų ūkiams, ypač našliams, kurie liko vieni ūkyje be sutuoktinio. Seimą jau ne kartą pasiekė raginimai nedelsiant grįžti prie siūlymo kurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą. Kaip vienas iš variantų sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių pensinio amžiaus žmonių skaičių būtų galimybė, vienišam žmogui gauti mirusio sutuoktinio senatvės arba netekto nedarbingumo didesnę pensiją. Galimybė pensinio amžiaus žmogui pasirinkti didesnę mirusio sutuoktinio socialinio draudimo pensiją suteiktų galimybę gyventi oriau ir dėl to, valstybė sudėtingu pandemijos laikotarpiu nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Dabartinis reguliavimas kuomet vienas iš sutuoktinių, kurio pensija buvo didesnė miršta, verčia kitą sutuoktinį atsidurti už skurdo ribos.
Pagal paskaičiavimus per metus papildomai reikėtų apie 70 mln. eurų, o siūlomą pensiją iš viso gautų apie 210 tūkst. gyventojų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LR Socialinio draudimo pensijų įstatyme nenurodytos galimybės gauti didesnę mirusio sutuoktinio socialinio draudimo pensiją. Įstatyme nurodyta, kad sutuoktiniui mirus mokama socialinio draudimo našlio pensija. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Priėmus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus asmenims, kurie gaus teisę į senatvės pensiją, netekto nedarbingumo pensiją ar asmenims, kurie įgijo teisę į išankstinę senatvės pensiją, mirus sutuoktiniui, būtų mokama didesnė mirusio sutuoktinio socialinio draudimo pensija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenusimato. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymą, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neigiamų pasekmių biudžetui nenusimato, nes pensijų poreikis planuojamas į priekį pagal statistinį amžių, bei stažą. Šiuo atveju bus traktuojama, kad valstybė asmeniui neskirs mažesnės socialinio draudimo pensijos. Per metus reikėtų papildomai - apie 70 mln. eurų, iš viso gautų apie 210 tūkst. gyventojų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Socialinio draudimo pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai Ieva Kačinskaitė - Urbonienė Viktoras Fiodorovas Vaida Giraitytė - Juškevičienė
socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 IR 36 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-11-09 Nr. XIVP-1079 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
papildyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnį nauja 8 dalimi ir nustatyti, kad „Išnykus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte ar 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms asmeniui mokėtinų socialinio draudimo pensijų dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“ Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 25 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti aplinkybę, kad asmuo nėra dar kartą susituokęs. Taigi, išnykus šiai aplinkybei, t. y. asmeniui susituokus, jam turėtų būti paskirta ir mokama (galima preziumuoti, kad projekte apibrėžta kaip „mokėtina“) jo gauta senatvės, netekto darbingumo ar kita pensija. Šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 8 straipsnio redakcija bei kiti keičiamo įstatymo straipsniai nustato šių pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimą ir dydžių naujinimą, todėl siūloma norma yra perteklinė, o joje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra netiksli, nes šie teisiniai santykiai reguliuojami plačiau. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti, ar indeksuojamos įstatymo projekte numatytos skirti ir mokėti mirusio sutuoktinio pensijos ir, esant sprendimui jas indeksuoti, – nustatyti indeksavimo taisykles. Pažymėtina, kad mirusio asmens gautos pensijos dydis negalėtų būti naujinamas, nes nebūtų vertinamo naujai asmens įgyto stažo ir apskaitos vienetų skaičiaus.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančių keičiamo įstatymo formuluočių (pavyzdžiui, „pensijos apskaičiavimas“, „pensijos perskaičiavimas“, „pensijos dydžio naujinimas“,
„pensijos mokėjimo atnaujinimas“) teisinis turinys yra skirtingas, todėl
įstatymo projekte reikėtų nurodyti ne tik pensijos atnaujinimo ar perskaičiavimo reikalavimą, bet ir nurodyti normą, kuri taikoma vykdant šiuos reikalavimus. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuris įgijo teisę gauti senatvės pensiją, mokama mirusiam sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija, jeigu asmuo atitinka visas šioje dalyje nurodytas sąlygas: 1) asmeniui apskaičiuotas senatvės pensijos dydis mažesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos; 2) nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai; 3) asmuo nėra dar kartą susituokęs. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio naujoje 3 dalyje ir 25 straipsnio naujoje 2 dalyje savo esme analogiškas teises siūloma nustatyti asmenims, kurie atitinkamai įgijo teisę į išankstinę senatvės pensiją ir į netekto darbingumo pensiją. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirusiam sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija galėjo būti apskaičiuota, pavyzdžiui, 1980 ar kitais metais, kai Lietuvoje galiojo ne tik iš esmės kitas pensijų teisinis reguliavimas, bet ir buvo kiti piniginiai vienetai. Gali būti neaišku, kokį ir kokiais piniginiais vienetais apibrėžtą dydį reikėtų taikyti įgyvendinant minėtų normų nuostatas, jeigu mirusiam asmeniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio pensija buvo mokama ne eurais.
Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pensijų perskaičiavimas pagal įstatymo projekte teikiamą reguliavimą gali sukelti teisinių problemų, nes iki 1995 m. mirusių asmenų sutuoktiniams našlių pensijos nebuvo skiriamos. Pagal vėliau nustatytą teisinį reguliavimą, našlių pensijos dydis nustatytas vienodas ir nesusietas su mirusio sutuoktinio pensijos dydžiu. Pažymėtina, kad gali būti tokių teisinių situacijų, kai miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, nebuvo įgijęs teisės į išankstinę senatvės pensiją ir nebuvo tapęs nedarbingu, todėl jam pensija nebuvo paskirta, jos dydis nežinomas, o galėjusios priklausyti pensijos dydis turėtų būti nustatytas naujai, t. y. pensija turėtų būti paskirta mirusiam asmeniui. Neaišku, kurias įstatymo normas reikėtų taikyti tokių pensijų nustatymui (skyrimui). Svarstytina, ar pensijos (jos dydžio) nustatymas (skyrimas) mirusiam asmeniui ir praėjus ilgam laikotarpiui (pensijai paskaičiuoti būtų vertinamos, pavyzdžiui, prieš 40 ar daugiau metų buvusios pajamos) yra objektyvus. Trečia, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, našlys ar našlė įgytų teisę į mirusio sutuoktinio pensiją, kuri būtų didesnė už našlio ar našlės socialinio draudimo senatvės, išankstinę senatvės pensiją ar netekto darbingumo ir našlių pensiją kartu sudėjus. Tokiu būdu kai kuriems socialinio draudimo pensijų gavėjams būtų mokamos ženkliai didesnės mirusio sutuoktinio, o ne jų pačių draudimo įmokomis įgytos pensijos. Socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurie neturi teisės į našlių pensiją dėl to, kad nebuvo sudarę santuokos arba santuoka buvo nutraukta, santykinai būtų blogesnėje teisinėje padėtyje, palyginus su dabar galiojančia, nes socialinė atskirtis tarp pensijų gavėjų padidėtų. 3.
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įgijo teisę į išankstinę senatvės pensiją, mokama mirusiam sutuoktiniui vėliausiai apskaičiuoto dydžio senatvės arba netekto darbingumo pensija, jeigu asmeniui apskaičiuotas pensijos dydis mažesnis, nei mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos pensijos, ir yra tenkinamos kitos šioje dalyje nustatytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama, kai asmeniui iki nustatyto senatvės pensijos amžiau liko ne daugiau kaip 5 metai. Be to, išankstinė senatvės pensija (su tam tikromis išimtimis) yra mažinama, o jeigu šios pensijos gavėjas turi draudžiamųjų pajamų – nemokama. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, asmeniui, kuriam šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka mokama mirusiam sutuoktiniui apskaičiuota pensija, įgijus papildomą pensijų socialinio draudimo stažą, perskaičiuojamas asmens išankstinės senatvės pensijos dydis, galima preziumuoti, kad asmuo, kuriam buvo paskirta išankstinė senatvės pensija ir kuris pasirinko gauti mirusio sutuoktinio pensiją, turėtų teisę gauti draudžiamųjų pajamų. Atsižvelgiant į išankstinių senatvės pensijų skyrimo ir mokėjimo taisykles, svarstytina, ar jų gavėjams teisė į mirusio sutuoktinio pensiją neturėtų būti apribota, jeigu asmuo gauna draudžiamųjų pajamų, nes nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą išankstinių senatvės pensijų gavėjams būtų sudarytos prielaidos penkeriais metais anksčiau, nei nustatytas senatvės pensijos amžius, vietoj sumažintos išankstinės senatvės pensijos gauti galimai ženkliai didesnę mirusio sutuoktinio pensiją, taip pat gauti draudžiamųjų pajamų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų piktnaudžiauti teise. 4.
įstatymas, taikomas apskaičiuojant ir perskaičiuojant šiame įstatyme numatytas pensijas, teisė į kurias atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. “ Šios dalies turinys nevisiškai aiškus. Iš įstatymo projekte teikiamo teisinio reguliavimo galima numanyti, kad normos turėtų būti taikomos tiek tiems asmenims, kurie įgijo teisę į našlių pensiją iki šio įstatymo įsigaliojimo, tiek ir šiam reguliavimui galiojant, tačiau įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies taisyklės nustato pareigą taikyti siūlomą teisinį reguliavimą, t. y. perskaičiuoti pensijas, į kurias teisė atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Lieka neaišku, ar projekte teikiamos normos yra nukreiptos ir į ateitį. 5. Iš įstatymo projekte teikiamo reguliavimo neaišku, kuri pensija būtų perskaičiuojama, jeigu pasikeistų netekto darbingumo pensijos gavėjo darbingumo lygis, todėl šią reguliavimo spragą reikėtų pašalinti. 6. Įstatymo projekte reguliuojama sutuoktinio teisė į mirusio sutuoktinio senatvės, netekto darbingumo pensijas, tačiau nėra sureguliuoti teisiniai santykiai, kai mirusiam sutuoktiniui buvo paskirta išankstinė senatvės pensija. Šią teisinio reguliavimo spragą reikėtų pašalinti. 7. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnio pavadinimas turėtų būti paryškintas, o 1 dalies numeris – neryškinamas;
2) įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti perteklinį skaičių 3 ir pasikartojantį tašką sakinio gale. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės laiko tinkamai pasiruošti, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 9.
ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime buvo užregistruotas analogiško turinio įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-487), kuriam Teisės departamentas teikė pastabas ir kuris buvo atmestas Seimo 2021 m. birželio 8 d. plenariniame posėdyje. Pastebėtina, kad Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad, jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]