Projekto lyginamasis variantas
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 6², 10 IR 11 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹, 11² IR 11³ STRAIPSNIAIS
1Papildyti 2 straipsnį 23¹ dalimi:
„23¹. Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.“
2Papildyti 2 straipsnį 23² dalimi:
„23². Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.“
3Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:
„24¹. Kelio ruožo saugumo kategorija – kategorija, prie kurios priskiriami kelių tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.“
4Papildyti 2 straipsnį 24² dalimi:
„24². Kelių infrastruktūros projektas – poveikį kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.“
5Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Kelio Kelių saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelio kelių infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio kelių būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar (rekonstrukcijos) ir pradinio eksploatavimo.“
6Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Kelių saugumo auditorius – fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti kelių saugumo auditą.“
7Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26. Kelio saugumo tikrinimas – periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų. 8. Papildyti 2 straipsnį 47¹ dalimi:
„47¹.
Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).“
9Pakeisti 2 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:
„52. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginis strateginė lyginamasis lyginamoji naujo kelio ar esamo kelio kelių tinklo tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos pakeitimo poveikio greta esančio gretimo kelių tinklo saugumui vertinimas analizė.“
10Papildyti 2 straipsnį 60¹ dalimi:
„60¹. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.“
11Papildyti 2 straipsnį 72¹ dalimi:
„72¹. Tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tyrimas, per kurį vietoje atliekama esamo kelio arba kelio ruožo apžiūra ir kuriuo siekiama nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, lemiančias eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizikos padidėjimą.“
12Papildyti 2 straipsnį 98 dalimi:
„98. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.“
Pakeisti 6² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6² straipsnis.
Techninės apžiūros kontrolieriaus, kelių saugumo auditoriaus, asmens, atliekančio poveikio kelių saugumui vertinimą, asmens, vedančio kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti techninės apžiūros kontrolieriumi, kelių saugumo auditoriumi, asmeniu, atliekančiu poveikio kelių saugumui vertinimą, asmeniu, vedančiu kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“
1.
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, tiesimo, rekonstrukcijos, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų juodųjų dėmių ir saugumo lygio nustatymo, tyrimo ir šalinimo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą;“. 3.
3Pakeisti 10 straipsnio 11 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose;“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka valstybinės reikšmės kelių saugos stebėseną ir analizę;
2) atlieka kelių saugos valdymą;
3) atlieka eismo įvykių ir avaringų vietų analizę ir stebėseną;
4) priskiria kelių saugos lygius;
5) teikia pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo. 12.
12Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;
2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;
3) tvarko eismo įvykių duomenis, vykdo jų stebėseną ir atlieka statistinę analizę;
4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;
5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;
6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;
7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;
8) nustato valstybinės reikšmės keliuose juodąsias dėmes ir atlieka jų tyrimą;
9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo pažymėjimų galiojimą, panaikina pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;
10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;
11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir vedimo priežiūrą;
12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;
2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;
3) tvarko eismo įvykių duomenis, vykdo jų stebėseną ir atlieka statistinę analizę;
4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;
5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;
6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;
7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;
8) nustato valstybinės reikšmės keliuose juodąsias dėmes ir atlieka jų tyrimą;
9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo pažymėjimų galiojimą, panaikina pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;
10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;
11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir vedimo priežiūrą;
12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
1.
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ypatingas dėmesys skiriamas eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumui ir pastebimumui vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms užtikrinti.“
2Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 3 dalį. 3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Prieš atliekant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelio saugumo auditas. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹ straipsniu
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11¹ straipsniu:
„11¹ straipsnis. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimas
1Atliekamas visų viešajam eismui skirtų projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų kelių ir gatvių kelių saugumo auditas. Atliekamas planuojamų, projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas.
Taip pat atliekamas ne miesto teritorijose esančių kelių, kurie nenaudojami susisiekimui su šalia vietinės reikšmės kelių esančiomis privačiomis teritorijomis ir kurie buvo nutiesti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, išskyrus susisiekimui skirtą infrastruktūrą, kuri nėra skirta motorinių transporto priemonių eismui (pavyzdžiui, dviračių takai arba keliai, kurie nėra suprojektuoti tranzitiniam eismui, arba privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų), ir tokių kelių projektų poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas. Gali būti atliekamas krašto ir rajoninių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas. 2. Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas) susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį. 3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniame kelio eksploatavimo etape. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius. 4. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūroje nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūroje nustatytu periodiškumu ir tvarka. 5. Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą vykdo kelio savininkas (valdytojas). 6.
6Vykdant viso kelių tinklo saugumo vertinimą pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizika. 7. Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius. 8. Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį. 9. Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu.“
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11² straipsniu:
„11² straipsnis. Reikalavimai kelių saugumo auditoriui, asmeniui, organizuojančiam ir vedančiam kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmeniui, atliekančiam poveikio kelių saugumui vertinimą
1.
Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) būti užbaigęs kelių saugumo auditorių mokymą, išlaikęs kelių saugumo auditoriaus egzaminą ir gavęs kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;
4) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais). 2. Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, taip pat negali būti susijęs su audituojamu kelių infrastruktūros projektu, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą. 3. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją.
Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose, juos išklausius laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje. Išlaikius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo išduoda asmeniui kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, kuris suteikia teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą. 4. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose, juos išklausius laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui neišklausius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino nustatytu periodiškumu, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. 5.
5Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:
1) miršta;
2) pateikė prašymą panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą;
3) neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;
4) pažeidžia arba nevykdo bent vieno šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo;
5) atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra;
6) per 2 metus nuo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo neįvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo. 6. Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą. 7. Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį. 8.
8Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) suderinti mokymo programą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir užtikrinti mokymo kokybę;
2) vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl materialiųjų ir metodinių išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir vedimo priežiūrą. 9. Asmuo, vedantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais);
4) vesti šio straipsnio 9 dalyje nurodytus kursus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą, suderintą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, ir užtikrinti mokymo kokybę;
5) vykdyti šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytus reikalavimus. 10. Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, vedančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra. 11.
11Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11³ straipsniu:
„11³ straipsnis. Atlyginimas už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas
Už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas. Atlyginimo dydis nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina. Į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su konkrečios paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Paslaugos savikainos (išlaidų) dydis turi būti pagrindžiamas vadovaujantis šiais ekonominiais rodikliais: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros praėjusių finansinių metų materialinių ir joms prilygintų sąnaudų (ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, komunalinių paslaugų, ryšio, remonto ir panašiai) ir darbo sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir darbuotojų mokymų), turėtų teikiant konkrečią paslaugą, detalizavimu ir numatomos teikti konkrečios paslaugos galimų šių sąnaudų apskaičiavimu. Atlyginimo dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodiką nustato Vyriausybė, o konkrečius jo dydžius, vadovaudamasis šia metodika, – susisiekimo ministras.“
Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10.
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL 2008 L 319, p. 59) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 17 d. 2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę atlikti kelių saugumo auditą, turi teisę atlikti kelių saugumo auditą iki 2022 m. gruodžio 17 d., neatsižvelgiant į šių asmenų atitiktį šiuo įstatymu nustatytiems reikalavimams kelių saugumo auditoriams. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius iki 2021 m. gruodžio 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1078(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 22¹ dalimi:
„22¹. Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent
vienas žmogus.“
2Papildyti 2 straipsnį 23¹ dalimi:
„23¹. Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo
įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.“
3Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:
„24¹. Kelio ruožo saugumo kategorija – kategorija, prie kurios priskiriami kelių
tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.“
4Papildyti 2 straipsnį 24² dalimi:
„24². Kelių infrastruktūros projektas – poveikį
kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.“
taip:
„25. Kelio Kelių saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir
techninis kelio kelių infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio kelių būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar (rekonstravimo) ir pradinio eksploatavimo.“
6Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Kelių saugumo auditorius – fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus
pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti kelių saugumo auditą.“
dalį. 26. Kelio saugumo tikrinimas – periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų. 8. Papildyti 2 straipsnį 47¹ dalimi: „47¹.
Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).“
išdėstyti taip: „52. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginis strateginė lyginamasis lyginamoji naujo kelio ar esamo kelio kelių tinklo tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos pakeitimo poveikio greta esančio gretimo kelių tinklo saugumui vertinimas analizė.“
10Papildyti 2 straipsnį 60¹ dalimi:
„60¹. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas –
periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.“
dalimi:
„72¹. Tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tyrimas, per kurį vietoje atliekama
esamo kelio arba kelio ruožo apžiūra ir kuriuo siekiama nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, lemiančius eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizikos padidėjimą.“
12Papildyti 2 straipsnį 98 dalimi:
„98. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios
metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6² straipsnis.
Techninės apžiūros kontrolieriaus kontrolierių, kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti techninės apžiūros kontrolieriumi, kelių saugumo auditoriumi, asmeniu, atliekančiu poveikio kelių saugumui vertinimą, asmeniu, dėstančiu kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų
reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų juodųjų dėmių ir saugumo lygio nustatymo, tyrimo ir šalinimo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą;“. 3.
3Pakeisti 10 straipsnio 11 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose;“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka valstybinės reikšmės kelių saugos stebėseną ir analizę;
2) atlieka kelių saugos valdymą;
3) atlieka eismo įvykių ir avaringų vietų analizę ir stebėseną;
4) priskiria kelių saugos lygius;
5) teikia pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo. 12.
įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;
2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;
3) tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę;
4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;
5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;
6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;
7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, taip pat atlieka reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;
8) nustato juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir atlieka jų tyrimą;
9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;
10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;
11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą;
12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:
1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;
2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;
3) tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę;
4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;
5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;
6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;
7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, taip pat atlieka reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;
8) nustato juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir atlieka jų tyrimą;
9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;
10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;
11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą;
12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
1.
taip: „2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.“
dalį. 3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Prieš atliekant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelio saugumo auditas. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹ straipsniu Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimas 1.
Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūroms taikomi šie reikalavimai:
1) turi būti atliekamas visų viešajam eismui skirtų projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų kelių ir gatvių kelių saugumo auditas;
2) turi būti atliekamas planuojamų, projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
3) turi būti atliekamas ne miesto teritorijose esančių kelių, kurie nenaudojami susisiekimui su šalia vietinės reikšmės kelių esančiomis privačiomis teritorijomis ir kurie buvo nutiesti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, išskyrus susisiekimui skirtą infrastruktūrą, kuri nėra skirta motorinių transporto priemonių eismui (pavyzdžiui, dviračių takai arba keliai, kurie nėra suprojektuoti tranzitiniam eismui, arba privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų), ir tokių kelių projektų poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
4) gali būti atliekamas krašto ir rajoninių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas. 2.
infrastruktūros projektą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas). Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį. 3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniu kelio eksploatavimo etapu. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius. 4. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas pagal reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas pagal kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. 5. Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas). 6.
vertinimą, pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimo rizika. 7. Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius. 8. Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį. 9. Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos kasmet susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11² straipsniu:
„11² straipsnis. Reikalavimai kelių saugumo
auditoriams, asmenims, organizuojantiems ir dėstantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą 1.
Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) būti užbaigęs kelių saugumo auditorių mokymą, išlaikęs kelių saugumo auditoriaus egzaminą ir gavęs kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;
4) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais). 2. Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą. 3. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją.
Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas. Išlaikiusiam kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą asmeniui viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą. 4. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui, kuris nustatytu periodiškumu neišklausė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino, sustabdomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. 5.
kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:
1) miršta;
2) pateikė prašymą panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą;
3) neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;
4) pažeidžia nors vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų arba jo (jų) nevykdo;
5) atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra;
6) per 2 metus nuo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo neįvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo. 6. Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą. 7. Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį. 8.
8. Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) suderinti mokymo programą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir užtikrinti mokymo kokybę;
2) vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl materialiųjų ir metodinių išteklių naudojimo, tinkamo mokymo kursų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą. 9. Asmuo, dėstantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;
2) būti nepriekaištingos reputacijos;
3) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais);
4) dėstyti šiuos kursus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą, suderintą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, ir užtikrinti mokymo kokybę;
5) vykdyti šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. 10. Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra. 11.
erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 11³ straipsniu:
„11³ straipsnis. Atlyginimas už viešosios
įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas Už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas. Atlyginimo dydis nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina. Į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su konkrečios paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Paslaugos savikainos (išlaidų) dydis turi būti pagrindžiamas vadovaujantis šiais ekonominiais rodikliais: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros praėjusių finansinių metų materialinių ir joms prilygintų sąnaudų (ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, komunalinių paslaugų, ryšio, remonto ir panašiai) ir darbo sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir darbuotojų mokymų), turėtų teikiant konkrečią paslaugą, detalizavimu ir numatomos teikti konkrečios paslaugos galimų šių sąnaudų apskaičiavimu. Atlyginimo dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodiką nustato Vyriausybė, o konkrečius jo dydžius, vadovaudamasis šia metodika, – susisiekimo ministras.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL 2008 L 319, p. 59) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936.“
kelių saugumo auditą, turi teisę atlikti kelių saugumo auditą iki 2023 m. sausio 1 d., neatsižvelgiant į tai, ar jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelių saugumo auditoriams, ar ne. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 6², 10 IR 11 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹, 11² IR 11³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 6², 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11² ir 11³ straipsniais įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas; Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1936, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (toliau – Direktyva (ES) 2019/1936). SEAKĮ projekto tikslas – įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1936 sukurti naują tobulesnę kelių infrastruktūros saugumo valdymo sistemą. SEAKĮ projekto uždaviniai – perkelti esmines Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas į įstatymo lygmens teisės aktą ir suteikti įgaliojimus valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms įgyvendinant Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Pažymėtina, kad Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatos Lietuvos Respublikos teisės aktuose turi būti įgyvendintos 2021 m. gruodžio 17 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (vadovas Vladislav Kondratovič, tel. 239 3867, el. p. [email protected]) vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas (239 3937, el. p. [email protected]) ir vyriausiasis specialistas Vytautas Kalpokas (tel. 239 3860, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais. Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos iš dalies. 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją, todėl, keičiantis kelių infrastruktūros saugumo valdymo reglamentavimui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymai pripažintini netekusiais galios, o šiais įsakymais įtvirtintas reguliavimas turės būti pakeistas Susisiekimo ministerijos ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Transporto kompetencijų agentūra) SEAKĮ projekto nuostatas įgyvendinančiais dokumentais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Direktyvoje (ES) 2019/1936 numatyti nauji reikalavimai ir papildomi įpareigojimai Europos Sąjungos valstybėms narėms, jie šiuo metu neįgyvendinti, todėl SEAKĮ projektu siekiama nustatyti naujas funkcijas ir suteikti įgaliojimus Susisiekimo ministerijai ir Transporto kompetencijų agentūrai įteisinti naujas ir patikslinti galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą). Pažymėtina, kad Transporto kompetencijų agentūra yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Susisiekimo ministerija. Transporto kompetencijų agentūros veiklos tikslas – prisidėti prie visuomenės interesus atitinkančios Lietuvos susisiekimo sistemos kūrimo bei plėtros, užtikrinant aukščiausius kokybės, saugos ir saugumo standartus. Taigi, Transporto kompetencijų agentūrai gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti Įstatymo projekte numatytas funkcijas, šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su Transporto kompetencijų agentūros veiklos tikslais, taip pat turint omenyje, kad nėra kitų valstybės institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Be to, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 12 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį Transporto kompetencijų agentūra šiuo metu jau vykdo valstybės perduotas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas. 4.2.
4.2. SEAKĮ projektu siūloma apibrėžti naujas ir patikslinti galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras, nustatyti pareigas kelio savininkams (valdytojams) dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimo, sukurti kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, auditorių veiklos ir auditorių mokymo priežiūros sistemą. 4.3. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 2 straipsnyje nustatyti sąvokas: „įskaitinis eismo įvykis“, „juodoji dėmė“, „kelių infrastruktūros projektas“, „kelio ruožo saugumo kategorija“, „kelių saugumo auditorius“, „pažeidžiamas eismo dalyvis“, „reguliarus kelio saugumo patikrinimas“, „tikslinis kelio saugumo patikrinimas“, „viso kelių tinklo saugumo vertinimas“, patikslinti Įstatyme vartojamas sąvokas: „kelių saugumo auditas“, „poveikio kelių saugumui vertinimas“. 4.4. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 6² straipsnio pakeitimu nepriekaištingos reputacijos reikalavimą taikyti kelių saugumo auditoriams, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimus, asmenims, vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus. Nepriekaištingą reputaciją, kaip ir kitą atitiktį keliamiems reikalavimams, tikrins Transporto kompetencijų agentūra. Patikrinimas, ar asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, bus vykdomas prašant asmens pateikti priklausomybių ligų centro įrodymą (išrašą), kad asmuo nepiktnaudžiauja nurodytomis medžiagomis. 4.5. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 10 straipsnio pakeitimu reglamentuoti institucijų ir kelio savininkų (valdytojų) pareigas, funkcijas ir įgaliojimus.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu Susisiekimo ministerija įgaliojama tvirtinti juodųjų dėmių (vietoj didelio avaringumo ruožų) nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo ir pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimus ir tvarką, taip pat tikslinamos esamų funkcijų apibrėžimų redakcijos. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto pakeitimą savivaldybės administracijos direktorius organizuos kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, galės organizuoti poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 11 dalies 5 punkto pakeitimą Kelių direkcija organizuos kelių saugumo audito atlikimą, poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose. Kelių direkcija, planuodama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros svarbius pokyčius ir organizuodama poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, užsakys poveikio kelių saugumui vertinimui atlikti reikalingos informacijos ir duomenų surinkimą bet kuriuo pokyčių vykdymo etapu iki patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, ir kai ši informacija ir duomenys bus parengti, jie bus perduoti Transporto kompetencijų agentūrai, kuri atliks poveikio kelių saugumui vertinimą ir juo remdamasi pateiks išvadą. Kelių direkcija, išduodama kelio planavimo, projektavimo, prisijungimo sąlygas privatiems subjektams ar savivaldybėms, įgalios kreiptis į Transporto kompetencijų agentūrą dėl poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo ir išvados gavimo.
Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo tvarka bus detaliau reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies pakeitimą Transporto kompetencijų agentūra tvirtins valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, atliks valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimus, reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengs, reguliariai atnaujins ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtins prioritetinių veiksmų planą. Transporto kompetencijų agentūra taip pat atliks kelių saugumo auditorių egzaminavimą, pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinamą ir galiojimo panaikinimą, kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir vedimo priežiūrą. Be to, SEAKĮ projektu patikslinamos šiuo metu galiojančios Transporto kompetencijų agentūros funkcijos. Pavyzdžiui, patikslinta funkcija dėl eismo įvykių duomenų tvarkymo, jų stebėsenos vykdymo ir statistinės analizės atlikimo iš esmės jau vykdoma šiuo metu, nes Transporto kompetencijų agentūra yra pasirašiusi sutartį su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra dėl statistinių eismo įvykių duomenų gavimo. Transporto kompetencijų agentūra tvarko gautus statistinių eismo įvykių duomenis: rūšiuoja, analizuoja, rengia atitinkamo laikotarpio leidinius „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“ ir t. t.
Todėl SEAKĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad Transporto kompetencijų agentūra pagal kompetenciją tvarko eismo įvykių duomenis, vykdo jų stebėseną ir atlieka statistinę analizę. 4.6. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo 11 straipsnio pakeitimu ir Įstatymo trečiojo skirsnio 11¹ straipsnio papildymu tikslinti kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūras, reglamentuoti naujas tikslinio kelio saugumo patikrinimo, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, nustatyti procedūrų atlikimo reikalavimus, periodiškumą ir kelių savininkų (valdytojų) pareigas. SEAKĮ projektu siūlomas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies papildymas dėl eismo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų pritaikomumo yra nurodantis kryptį, kurios privalu laikytis rengiant poįstatyminius eismo organizavimą reglamentuojančius teisės aktus. 4.7. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo trečiąjį skirsnį papildyti 11² straipsniu, kuriuo būtų nustatomi kelių saugumo auditoriams taikomi reikalavimai, reglamentuotas kompetencijos įgijimas ir jos tobulinimas, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinamas ir galiojimo panaikinimas, asmenims, organizuojantiems ir vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, taikomi reikalavimai. SEAKĮ projekte siūloma, kad kelių saugumo auditorius reguliariai tobulintų kompetenciją, kad būtų užtikrintas aukštas kelių saugumo auditorių kompetencijos lygis, o tai teigiamai paveiks eismo saugumą Lietuvos keliuose.
Be to, SEAKĮ projekte siūloma kelių saugumo auditoriams, asmenims, vedantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą, įtvirtinti šiuos 2 reikalavimus: būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones (išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių). Šie reikalavimai reikalingi nurodytų asmenų kompetencijai ir eismo saugumui Lietuvoje užtikrinti. Nepriekaištinga reputacija reikalinga siekiant mažinti korupcijos apraiškas ir užtikrinti nurodytų asmenų objektyvumą ir nešališkumą. Nurodyti asmenys privalo turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, kad jie suprastų dalyvavimo Lietuvos viešajame eisme principus, specifiką, eisme pasitaikančius pavojus ir galėtų objektyviai įvertinti jų rimtumą, t. y. kad būtų užtikrinta nurodytų asmenų atliekamų darbų kokybė. Taip pat numatoma, kad Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta kelių saugumo auditoriaus profesinė kvalifikacija būtų pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. 4.8. SEAKĮ projektu siūloma Įstatymo trečiąjį skirsnį papildyti 11³ straipsniu, nustatant, kad už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas ir kaip jis nustatomas. 4.9. SEAKĮ projektu siekiama perkelti Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatas ir sukurti naują sistemą, kuri apims kelių infrastruktūros saugumo valdymą. Nauja sistema apims naujų procedūrų reglamentavimą, procedūrų atlikimą ir atsakomybę.
Kelių saugumo auditas išliks privalomas visiems keliams ir gatvėms, kelių saugumo auditų atlikimą organizuotų kelio savininkai (valdytojai), kelių saugumo auditus atliks kompetenciją turintys kelių saugumo auditoriai. Kelių saugumo auditorių mokymą ir kompetencijos tobulinimą organizuos ir ves asmenys, atitinkantys SEAKĮ projekte nustatytus reikalavimus, egzaminavimą ir auditorių veiklos priežiūrą vykdys Transporto kompetencijų agentūra. Poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimai, viso kelių tinklo saugumo vertinimas būtų taikomi valstybinės reikšmės keliams, šias funkcijas vykdys Transporto kompetencijų agentūra. SEAKĮ projektu siekiama kelio savininkų (valdytojų) vykdomą kelių infrastruktūros saugumo valdymą perduoti kuruoti kompetentingiems ir nešališkiems specialistams – Transporto kompetencijų agentūrai ir kelių saugumo auditoriams. Tuo būtų siekiama užtikrinti tinkamą kelių infrastruktūros saugumo valdymą ir laikui bėgant pagerinti eismo saugumą Lietuvos keliuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami rezultatai aptarti šio aiškinamojo rašto 4 punkto paskutinėje pastraipoje. Ilgalaikėje perspektyvoje SEAKĮ projektu siūlomi pakeitimai leis pagerinti Lietuvos Respublikos kelių ir gatvių infrastruktūros saugumą ir kartu eismo saugumo situaciją Lietuvos Respublikoje. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Siekiant įvertinti SEAKĮ projekto įtaką korupcijai, atliktas SEAKĮ projekto antikorupcinis vertinimas, kurio metu antikorupciniu požiūriu rizikingų projekto nuostatų nenustatyta. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atliktas SEAKĮ projekto administracinės naštos vertinimas, kuriame apskaičiuotas SEAKĮ projekto sukeliamas nedidelis numatomas administracinės naštos pokytis (apskaičiuota, kad bendra metinė administracinė našta ūkio subjektams padidėtų tik 990,63 Eur). 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams SEAKĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. SEAKĮ projekte įtvirtintos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti
Po SEAKĮ projekto priėmimo ir iki jo įsigaliojimo Susisiekimo ministerija turės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
1) Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Kelių tinklo saugumo lygių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-62 „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-63 „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Kelių saugumo audito reikalavimus, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Kelių saugumo audito reikalavimų patvirtinimo“;
5) Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-438 „Dėl Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių patvirtinimo“. Po SEAKĮ projekto priėmimo ir iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Susisiekimo ministerija ir Transporto kompetencijų agentūra turės priimti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.
1315 „Dėl Atlyginimo už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodikos patvirtinimo“ pakeitimą;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymą, kuriuo bus patvirtinta Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytos kelių saugumo auditoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarka;
3) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Kelių saugumo audito atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinamo ir galiojimo panaikinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2019 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.
3-12 „Dėl Konkrečių atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimą;
8) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl poveikio kelių saugumui vertinimo procedūros patvirtinimo“;
9) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūros patvirtinimo“;
10) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūros patvirtinimo“;
11) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus įsakymą „Dėl Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. Transporto kompetencijų agentūros funkcijų, nurodytų Įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, vykdymas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą). Įstatymo projekto nuostatomis įtvirtinamoms Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms įgyvendinti 2022 metais bus reikalingas 581 tūkst. Eur, 2023 metais – 742 tūkst. Eur, 2024 metais – 811 tūkst. Eur finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūra“, „poveikio kelių saugumui vertinimas“, „kelių saugumo auditas“, „reguliarus kelio saugumo patikrinimas“, „kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas“, „viso kelių tinklo saugumo vertinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
SEAKĮ projekto parengimas ir Direktyvos (ES) 2019/1936 įgyvendinimas užtruko, nes 2020 m. rugsėjo 1 d. Kelių direkcija buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.
Tai iš esmės pakeitė 2020 m. rengtą SEAKĮ projektą ir pareikalavo 2021 m. peržiūrėti visą kelių infrastruktūros saugumo valdymo reglamentavimą bei sukurti naują sistemą, kurioje esminės nuostatos būtų įtvirtintos Įstatyme, o kitos Direktyvą (ES) 2019/1936 įgyvendinančios nuostatos būtų perkeltos ne į Kelių direkcijos direktoriaus, o į susisiekimo ministro ir Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus teisės aktus, nustatančius kelių infrastruktūros saugumo valdymą. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos Seimo prašoma svarstyti SEAKĮ projektą skubos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime užregistruotas Vyriausybės pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 27² straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ ir 14² straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637, kuriame keičiamas tas pats kaip ir SEAKĮ projektu Įstatymo 2 straipsnis. Seimui anksčiau priėmus projektą XIIIP-4637, su jo nuostatomis reikės suderinti SEAKĮ projekto nuostatas.
2021-11-15 Nr. XIVP-1078 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 47¹ dalimi apibrėžti „pažeidžiamo eismo dalyvio“ sąvoką. Ši sąvoka apimtų ir „mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotoją ar keleivį, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje“. Tokia nuostata nesuprantama, nes visos išvardintos transporto priemonės keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20, 29, 30, 33, 34, 88 dalyse apibrėžtos kaip motorinės transporto priemonės, todėl jų vairuotojai ar keleiviai dalyvaudami eisme negali nebūti motorinėje transporto priemonėje. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 12 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį
vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.“ Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatose numatančiose įstatymo paskirtį ir taikymą yra apibrėžta, jog <...> įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus <...> bei tai, kad sąvokoje minimas žodis „viso“ nėra aiškus ir konkretus, svarstytina, ar įvedant minėtą sąvoką žodis „viso“ neturėtų būti išbrauktas dėl perteklinio pobūdžio. Jeigu į pasiūlymą būtų atsižvelgta, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 4 dalis bei 5 straipsnį. 3.
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad eismo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ypatingas dėmesys skiriamas eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumui ir pastebimumui vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms užtikrinti. Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra deklaratyvus pobūdžio, kadangi juo nėra pavedama konkretiems subjektams priimti konkrečius teisės aktus. Be to, formuluotė „ypatingas dėmesys” yra vertinamojo pobūdžio, t. y. jos turinys nėra apibrėžtas aiškiais kriterijais ir galėtų būti interpretuojamas labai skirtingai, todėl neaišku, kokia turėtų būti eismo organizavimo priemonių įskaitomumui ir pastebimumui užtikrinti skirto teisinio reguliavimo apimtis. 4. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo trečiąjį skirsnį 11¹ straipsniu, kuriame numatytos nuostatos reglamentuojančios kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimą. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti privalomą kelio savininkui (valdytojui) poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą, o 8 dalyje numatyti privalomą kelių saugumo audito išvadą. Taip pat abejais atvejais siūloma nustatyti, kad jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su minėtomis išvadomis arba jų dalimis, kelio savininkas (valdytojas) gali pateikti nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į išvadą arba jos dalį. Siūlomos nuostatos yra dviprasmiško turinio, nes viena vertus, išvados kelio savininkui (valdytojui) yra privalomos, o kita vertus, jeigu jis argumentuotai nesutiks su išvada, jis pats gali ir neatsižvelgti į išvadą arba jos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla klausimas, ar logiška, kad nors kelio savininkui (valdytojui) išvados yra privalomos, jis pats gali spręsti ar atsižvelgti į argumentus, ar pateikti argumentus ir neatsižvelgti į privalomą išvadą ar jos dalį. 5. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kelių saugumo auditorius <...> negali būti susijęs su audituojamu kelių infrastruktūros projektu“. Normos turinys neaiškus ir tikslintinas, įstatymu asmenims nustatant apribojimus jie turi būti apibrėžti išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl projektas tikslintinas atskleidžiant auditoriaus „sąsajos“ su audituojamu projektu turinį. 6. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 4 dalyje nustatoma kelių saugumo auditoriaus pareiga tobulinti kompetenciją susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose. Taip pat nustatoma, kad juos išklausius laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje. Reikalavimai šiems kursams nustatomi to paties straipsnio 8, 9, 10 dalyse, taip pat 4 dalyje nustatomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas – „neišklausius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino“. Tačiau šio straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu taip pat nustatoma, kad „Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje“.
Ši alternatyva yra neapibrėžta, neaišku, koks ir kokiu būdu atliktas kompetencijos tobulinimas gali būti tinkamas. Taip pat manome, kad alternatyviam kvalifikacijos tobulinimui turėtų būti nustatyti reikalavimai analogiški kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursams, nustatyta egzaminavimo tvarka, alternatyvus kvalifikacijos tobulinimas taip pat turėtų taip pat būti susietas su kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/1936 įgyvendinimas užtruko, nes 2020 m. rugsėjo 1 d. Kelių direkcija buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Nurodoma, kad esminės nuostatos turėtų būti įtvirtintos Įstatyme, o kitos Direktyvos nuostatos būtų perkeltos ne į Kelių direkcijos direktoriaus, o į susisiekimo ministro ir Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus teisės aktus. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos Seimo prašoma svarstyti projektą skubos tvarka. Seimo statuto
taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Šia statuto nuostata įgyvendinamas 2019 m. balandžio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Vertinant projekto iniciatorių pateiktus argumentus dėl projekto svarstymo skubos tvarka, pažymėtina, kad projektu įgyvendinama Direktyva buvo priimta 2019 m. spalio 23 d.
Kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę buvo pertvarkyta 2020 m. rugsėjo 1 d., t.y. daugiau nei 13 mėnesių iki projekto įregistravimo. Kelių direkcijos pertvarkymą numatantys įstatymai (taip pat ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas) buvo priimti 2020 m. birželio 23 d., t.y. daugiau nei 15 mėnesių iki projekto įregistravimo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tik vieno iš septynių projekto straipsnių viena iš penkių dalių yra susijusi su Kelių direkcijos funkcijomis. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi dalinai keičiama viena iš septynių Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų Kelių direkcijos funkcijų, be to ši funkcija keičiama tik iš dalies. Įvertinus laikotarpį nuo Kelių direkcijos reorganizavimo ir tai numatančių įstatymų priėmimo bei įvertinus kokia projekto dalis yra susijusi su reorganizuotos Kelių direkcijos funkcijų revizija, taip pat į tai, kokia apimtimi tokia revizija atliekama, projekto svarstymo skubos tvarka pagrįstumas keltų abejonių dėl atitikimo Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Jei minėti projekto iniciatoriaus argumentai pasirodytų nepakankami pagrįsti būtinybę daugiau nei po metų nuo Kelių direkcijos reorganizavimo skubos tvarka spręsti jos funkcijų klausimą ir tai laikyti ypatingu atveju dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių atsiradusia būtinybe, skubos tvarka priimtas įstatymas galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, pagal priėmimo tvarką – Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 6², 10, 11 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹, 11², 11³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-10 Nr. XIVP-1078(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
2021-12-01
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministras J. Skačkauskas, Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas D. Bial, vyriausiasis specialistas V. Kalpokas, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas E. Morkūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
8
1Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 47¹ dalimi apibrėžti „pažeidžiamo eismo dalyvio“ sąvoką.
Ši sąvoka apimtų ir „mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotoją ar keleivį, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje“. Tokia nuostata nesuprantama, nes visos išvardintos transporto priemonės keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20, 29, 30, 33, 34, 88 dalyse apibrėžtos kaip motorinės transporto priemonės, todėl jų vairuotojai ar keleiviai dalyvaudami eisme negali nebūti motorinėje transporto priemonėje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 str. 47¹ dalyje išvardytų motorinių transporto priemonių (mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio) vairuotojas ar keleivis eisme dalyvauja ant motorinės transporto priemonės, o ne transporto priemonėje (viduje). Be to, pastaboje išvardytos motorinės transporto priemonės (mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis) pagal konstrukciją gali turėti kėbulą, kuris apsaugo vairuotoją ir keleivį susidūrimo metu, todėl tokių transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai nelaikytini pažeidžiamais eismo dalyviais. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936, 2 str. 1 dalies 10 punkte apibrėžiamas
„pažeidžiamas eismo dalyvis – motorine transporto priemone nevažiuojantis
eismo dalyvis, įskaitant, visų pirma, dviratininkus ir pėsčiuosius, ir motorinės dviratės transporto priemonės naudotojas“.
Šiuo apibrėžimu siekiama akcentuoti, kad pažeidžiami eismo dalyviai nėra apsaugoti eismo dalyvių susidūrimo metu: neturi vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų automobiliuose įprastų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių ir kitų deformacijos zonų, galinčių sugerti smūgį susidūrimo metu, ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų. Todėl keičiamo įstatymo 2 str. 47¹ dalyje tikslinga akcentuoti, kad pažeidžiamas eismo dalyvis eisme dalyvauja nebūdamas motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 98 dalimi, kuria būtų įvesta nauja sąvoka: „viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.“ Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatose numatančiose įstatymo paskirtį ir taikymą yra apibrėžta, jog <...> įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus <...> bei tai, kad sąvokoje minimas žodis „viso“ nėra aiškus ir konkretus, svarstytina, ar įvedant minėtą sąvoką žodis „viso“ neturėtų būti išbrauktas dėl perteklinio pobūdžio. Jeigu į pasiūlymą būtų atsižvelgta, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 4 dalis bei 5 straipsnį. Nepritarti Pagal keičiamo įstatymo 11¹ str. 1 dalį
„atliekamas <...> transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių,
automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių <...> viso kelių tinklo saugumo vertinimas“.
T. y. viso kelių tinklo saugumo vertinimas atliekamas keičiamo įstatymo 11¹ str. 1 dalyje nurodytiems keliams ir ši nuostata atitinka Direktyvos 2008/96/EB taikymo sritį. Pažymėtina, kad Direktyvos 2008/96/EB nuostatose naudojama sąvoka „viso kelių tinklo saugumo vertinimas“ savo apimtyje turi žodį „viso“. Be to, atsisakius žodžio „viso“ yra grėsmė, kad procedūra bus painiojama su kita procedūra „poveikio kelių saugumui vertinimu“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
teisės aktuose ypatingas dėmesys skiriamas eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumui ir pastebimumui vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms užtikrinti. Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas yra deklaratyvus pobūdžio, kadangi juo nėra pavedama konkretiems subjektams priimti konkrečius teisės aktus. Be to, formuluotė „ypatingas dėmesys” yra vertinamojo pobūdžio, t. y. jos turinys nėra apibrėžtas aiškiais kriterijais ir galėtų būti interpretuojamas labai skirtingai, todėl neaišku, kokia turėtų būti eismo organizavimo priemonių įskaitomumui ir pastebimumui užtikrinti skirto teisinio reguliavimo apimtis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
28
keičiamo įstatymo trečiąjį skirsnį 11¹ straipsniu, kuriame numatytos nuostatos reglamentuojančios kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimą. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti privalomą kelio savininkui (valdytojui) poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą, o 8 dalyje numatyti privalomą kelių saugumo audito išvadą.
Taip pat abejais atvejais siūloma nustatyti, kad jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su minėtomis išvadomis arba jų dalimis, kelio savininkas (valdytojas) gali pateikti nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į išvadą arba jos dalį. Siūlomos nuostatos yra dviprasmiško turinio, nes viena vertus, išvados kelio savininkui (valdytojui) yra privalomos, o kita vertus, jeigu jis argumentuotai nesutiks su išvada, jis pats gali ir neatsižvelgti į išvadą arba jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla klausimas, ar logiška, kad nors kelio savininkui (valdytojui) išvados yra privalomos, jis pats gali spręsti ar atsižvelgti į argumentus, ar pateikti argumentus ir neatsižvelgti į privalomą išvadą ar jos dalį. Nepritarti Direktyvos 2008/96/EB 4 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad „valstybės narės užtikrina, kad auditorius audito ataskaitoje nurodytų nesaugius kiekvieno infrastruktūros projekto etapo elementus. Jei nesaugių elementų aptinkama atliekant auditą, o projektas nepataisomas iki atitinkamo etapo pabaigos, kaip nurodyta II priede, priežastis nurodo kompetentinga institucija tos ataskaitos priede“. Ši Direktyvos 2008/96/EB nuostata įgyvendinta keičiamo įstatymo 11¹ str. 8 dalyje numatant kelio savininko (valdytojo) ir kelių saugumo auditoriaus susiderinimo procedūrą. Analogiška susiderinimo procedūra dėl poveikio kelių saugumui vertinimo numatyta keičiamo įstatymo 11¹ str. 2 dalyje.
nurodyta, kad „tinkamų procedūrų nustatymas yra ypač svarbi priemonė, siekiant pagerinti kelių infrastruktūros saugumą transeuropiniame kelių tinkle. <...> Be to, atliekant kelių saugumo auditą reikėtų išsamiai nurodyti, kurie infrastruktūros projekto elementai nėra saugūs“. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybė narė turi diskreciją nuspręsti dėl nuostatų griežtesnio taikymo, negu reikalauja Direktyva, siekiant eismo saugumo, t. y. vertinant koks saugumo keliuose lygis valstybėje yra jau pasiektas, kokį saugumo keliuose lygį valstybė nori pasiekti ir kaip tai įvykdyti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 dalyje įtvirtintos kelio savininko (valdytojo) pareigos, pagal kurias kelio savininkas (valdytojas) atsakingas už eismo saugumą jam priklausiančiuose keliuose. T. y. būtent kelio savininkas (valdytojas) privalo priimti sprendimą (taip pat prisiimti atsakomybę už savo sprendimą) dėl atsižvelgimo ar argumentuoto neatsižvelgimo į kelių saugumo auditoriaus išvadą arba jos dalį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kelių saugumo auditorius <...> negali būti susijęs su audituojamu kelių infrastruktūros projektu“. Normos turinys neaiškus ir tikslintinas, įstatymu asmenims nustatant apribojimus jie turi būti apibrėžti išsamiai, aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl projektas tikslintinas atskleidžiant auditoriaus
„sąsajos“ su audituojamu projektu turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
11² straipsnio 4 dalyje nustatoma kelių saugumo auditoriaus pareiga tobulinti kompetenciją susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose.
Taip pat nustatoma, kad juos išklausius laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje. Reikalavimai šiems kursams nustatomi to paties straipsnio 8, 9, 10 dalyse, taip pat 4 dalyje nustatomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas – „neišklausius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikius kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino“. Tačiau šio straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu taip pat nustatoma, kad „Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje“. Ši alternatyva yra neapibrėžta, neaišku, koks ir kokiu būdu atliktas kompetencijos tobulinimas gali būti tinkamas. Taip pat manome, kad alternatyviam kvalifikacijos tobulinimui turėtų būti nustatyti reikalavimai analogiški kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursams, nustatyta egzaminavimo tvarka, alternatyvus kvalifikacijos tobulinimas taip pat turėtų taip pat būti susietas su kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu. Pritarti Projekto 11² straipsnio 4 dalis patikslinta taip:
„4. <...> Vietoj kelių saugumo auditoriaus
kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. <...>“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-15 7.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/1936 įgyvendinimas užtruko, nes
į valstybės įmonę. Nurodoma, kad esminės nuostatos turėtų būti įtvirtintos Įstatyme, o kitos Direktyvos nuostatos būtų perkeltos ne į Kelių direkcijos direktoriaus, o į susisiekimo ministro ir Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus teisės aktus. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos Seimo prašoma svarstyti projektą skubos tvarka. Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalis nustato, kad svarstymo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Šia statuto nuostata įgyvendinamas 2019 m. balandžio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Vertinant projekto iniciatorių pateiktus argumentus dėl projekto svarstymo skubos tvarka, pažymėtina, kad projektu įgyvendinama Direktyva buvo priimta 2019 m. spalio 23 d. Kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę buvo pertvarkyta 2020 m. rugsėjo 1 d., t.y. daugiau nei 13 mėnesių iki projekto įregistravimo. Kelių direkcijos pertvarkymą numatantys įstatymai (taip pat ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas) buvo priimti 2020 m. birželio 23 d., t.y. daugiau nei 15 mėnesių iki projekto įregistravimo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tik vieno iš septynių projekto straipsnių viena iš penkių dalių yra susijusi su Kelių direkcijos funkcijomis. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi dalinai keičiama viena iš septynių Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų Kelių direkcijos funkcijų, be to ši funkcija keičiama tik iš dalies.
Įvertinus laikotarpį nuo Kelių direkcijos reorganizavimo ir tai numatančių įstatymų priėmimo bei įvertinus kokia projekto dalis yra susijusi su reorganizuotos Kelių direkcijos funkcijų revizija, taip pat į tai, kokia apimtimi tokia revizija atliekama, projekto svarstymo skubos tvarka pagrįstumas keltų abejonių dėl atitikimo Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Jei minėti projekto iniciatoriaus argumentai pasirodytų nepakankami pagrįsti būtinybę daugiau nei po metų nuo Kelių direkcijos reorganizavimo skubos tvarka spręsti jos funkcijų klausimą ir tai laikyti ypatingu atveju dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių atsiradusia būtinybe, skubos tvarka priimtas įstatymas galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, pagal priėmimo tvarką – Konstitucijos 69 straipsnio
nuspręsta projektą svarstyti bendra tvarka. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2019/1936 nuostatos Lietuvos Respublikos teisės aktuose turi būti įgyvendintos 2021 m. gruodžio 17 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
28 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 2, 6², 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 11² ir 11³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-1078 (toliau – Projektas)[1] antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūloma dalis nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi jos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu ir turėtų neigiamos reikšmės kelių saugumo kompetencijos tobulinimui reikšmingus dokumentus išduodančių asmenų veiklos skaidrumui. Be to, Projekto nuostatos gali turėti reikšmės kelių savininkų (valdytojų) ir savivaldybės vykdomųjų institucijų diskrecinių teisių (t. y. galimybių veikti savo nuožiūra nepagrįstai) išplėtimui, o taip pat kelti riziką dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – Įstatymas) saugomų vertybių užtikrinimo. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
neturime
2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
3. 2.1.
numato, kad naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui), tačiau jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį. Teisinio reglamentavimo prasme analogiškas nuostatas numato ir Projekto 5 straipsniu teikiami siūlymai dėl Įstatymo 11¹ straipsnio 8 dalies, nustatantys, kad „Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
reikšmę turinčios nuostatos - pagal vienas nuostatas poveikio kelių saugumui vertinimo ar kelių saugumo audito išvados yra privalomos kelio savininkui (valdytojui), tačiau pagal kitas nuostatas kelio savininko (valdytojo) nesutikimo su išvada argumentų pagrindu galima neatsižvelgti į išvadą ar jos dalį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos gali būti vertinamos kaip netiesiogiai sukuriančios diskrecines teises kelio savininkams (valdytojams), kadangi, formaliai vertinant, tik nuo jų sprendimo (sutikti su išvada ar nesutikti pateikiant nesutikimo argumentus) priklausytų, sutikti ar nesutikti su išvada ar jos dalimi. 2.1.2.
kiltų teisinis neaiškumas dėl praktinio poveikio kelių saugumui vertinimo išvadų ir kelių saugumo audito išvadų taikymo užtikrinant eismo saugumo priemonių įgyvendinimą, kadangi esant kelio savininko (valdytojo) nesutikimui su išvada (ar jos dalimi) sudarytų sąlygas neįgyvendinti atitinkamų eismo saugumo priemonių. Šiuo atveju taip pat reikšminga yra tai, kad tokias išvadas rengtų specialiąsias žinias ir kelių saugumo auditoriaus kvalifikaciją turintys asmenys, kurių veiklai taip pat keliami objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai. Tuo tarpu pagal Projektu numatomą teisinį reglamentavimą į šių asmenų išvadas neatsižvelgti pateikiant argumentus galėtų šių savybių ir reikiamos kompetencijos neturintys asmenys - kelių savininkai (valdytojai). Taigi, manytume, minėtos Projekto nuostatos kelia abejonių dėl Įstatymu saugomų vertybių (pavyzdžiui, saugaus eismo užtikrinimo pirmiausiai saugant asmenų sveikatą ir gyvybę) užtikrinimo. 2.1.3. Šių Projekto nuostatų priėmimo atveju galėtų būti keltinas ir teisę sprendimus neatsižvelgti į išvadas (jų dalį) turinčių ir tokius sprendimus priimančių kelių savininkų (valdytojų) atsakomybės klausimas, kadangi neatsižvelgimas į kelių saugumui vertinimo ir kelių saugumo audito išvadas (ar jų dalis) gali turėti neigiamos reikšmės Įstatymu saugomoms vertybėms ir gali sukelti žalingus padarinius (pavyzdžiui: sukelti asmenų žūties padarinius). . Nepritarti Projektu siūloma įtvirtinti kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras, kad jos atitiktų Direktyvos 2008/96/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytas Direktyva (ES) 2019/1936, nuostatas. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų etapai (eilės tvarka) ir aprašymas:
saugumui vertinimas. Procedūros metu yra įvertinami kelio savininko (valdytojo) planai, infrastruktūros planuojami pokyčiai. Pateikiama išvada apie eismo saugumo požiūriu geriausią alternatyvą ir /ar pasiūlymai jai tobulinti.
Po teigiamo poveikio kelių saugumui vertinimo turėtų būti atliekami projektavimo darbai. 2. Kelių saugumo auditas. Kelių saugumo auditorius tikrina parengtą projektuotojų projektą. Detaliai tikrinami infrastruktūros elementai, identifikuojami techniniai eismo saugumo trūkumai. Toliau vyksta statybos ar papildomi projektavimo darbai. 3. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai. Važiuojant keliu dienos ir nakties metu tikrinami eksploatuojamos kelių infrastruktūros eismo saugumo trukumai – nuo pavojingai pasvirusių medžių, senų šviesą neatspindinčių ženklų iki nesaugių posūkių į kairę. 4. Juodųjų dėmių nustatymas ir šalinimas. Procedūros metu identifikuojamos avaringiausios vietos kelių infrastruktūroje, atliekamas detalus tyrimas ir parenkamos konkrečios priemonės avaringumui pašalinti. 5. Viso tinklo kelių saugumo vertinimas. Strateginis valstybinės reikšmės kelių tinklo vertinimas, kurio metu visa kelių infrastruktūra yra suskirstoma į homogeninius ruožus, nustatomi nesaugūs ruožai. Šiuos ruožus kelio savininkas įtraukia į planus ir pradedami tolimesni veiksmai eismo saugumui gerinti. Šiuo metu galiojančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. 7 dalyje įtvirtintos kelio savininko (valdytojo) pareigos, pagal kurias kelio savininkas (valdytojas) atsakingas už eismo saugumą jam priklausiančiuose keliuose. T. y. būtent kelio savininkas (valdytojas) privalo priimti sprendimą (taip pat prisiimti atsakomybę už savo sprendimą) dėl atsižvelgimo ar argumentuoto neatsižvelgimo į kelių saugumo auditoriaus išvadą arba jos dalį. Pažymėtina, kad valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) turi kompetenciją eismo saugumo srityje. Įstatymo 11 str.
Įstatymo 11 str. „Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose“ 1 dalyje įtvirtinta, kad „saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Be to, Įstatymo 10 str. 11 dalyje Kelių direkcijai pavesta vykdyti eilę funkcijų, susijusių su eismo saugumo užtikrinimu valstybinės reikšmės keliuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gali susidaryti realios situacijos, jog to paties kelio skirtingus ruožus vertins skirtingi kelių saugumo auditoriai ir gali susidaryti situacijos, kuomet kelio savininkui bus poreikis neatsižvelgti į besikertančius kelių saugumo auditorių pasiūlymus, siekiant užtikrinti kelio homogeniškumą (vienodumą) ir taikomus vienodus sprendinius. Panaši situacija gali susidaryti atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą, kuomet vieno kelio savininko plėtros planai gali nederėti su kito savininko plėtros planais, todėl Projektu siūloma palikti teisė kelio savininkui (valdytojui) priimti sprendimą ir argumentuotai pagrįsti nepritarimą tam tikram pasiūlymui. Pažymėtina, kad visi kelio savininko (valdytojo) argumentuoti nesutikimai su kelių saugumo auditoriaus išvadomis bus fiksuojami kelių saugumo audito aptarimo protokole, kuris bus pridedamas prie kelių saugumo audito ataskaitos, o poveikio kelių saugumui vertinimo argumentuoti nesutikimai taip pat bus užfiksuoti raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
4
siūlomos Įstatymo 11² straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
suponuoja nuomonę, kad dokumentas (patvirtinantis, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje) arba gali būti užskaitytas, arba gali būti neužskaitytas. Kadangi Projektas nekonkretina kriterijų ar papildomų sąlygų, kokiais atvejais dokumentas privalo būti „užskaitytas“ (arba atvirkščiai), minėtos nuostatos svarstytinos jų teisinio aiškumo ir sąlygų tokius sprendimus priimsiančių asmenų diskrecijai (t. y. teisės veikti nepagrįstai atsižvelgiant į savo nuomonę) sudarymo aspektais. 2.2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto siūlymus Įstatymo 11² straipsnio 8 ir 9 dalims, kelių saugumo kompetencijos įgijimo ir tobulinimo kursus organizuojantiems ir vykdantiems asmenims keliami specifiniai veiklos, o taip pat dalykiniai ir reputacijos reikalavimai, o pagal minėto straipsnio 10 dalies nuostatas jų atitiktį šiems reikalavimams tikrina Transporto kompetencijų agentūra[2]. Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone minėtomis nuostatomis užtikrinama kelių saugumo kompetencijos įgijimo ir tobulinimo kursų organizavimo ir vykdymo kokybiniai ir skaidrumo reikalavimų aspektai. Tuo tarpu lieka neaišku kaip šie aspektai būtų užtikrinami atitinkamų dokumentų, prilyginamų ir užskaitomų vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų, išdavimo atvejais, kadangi pagal Projektą Transporto kompetencijų agentūrai nebūtų suteikiama teisė vykdyti tokius dokumentus išduodančių ir atitinkamus mokymus organizuojančių ir vykdančių asmenų veiklos priežiūros.
Kita vertus, neatmetama prielaida, kad minėtos Projekto nuostatos sudarytų sąlygas atitinkamus mokymus organizuojančių ir vykdančių asmenų nesąžiningam elgesiui, o tokią riziką padidintų aplinkybė, kad tokių asmenų veiklos priežiūra vykdoma nebūtų. Pritarti Projekto 11² straipsnio 4 dalis patikslinta taip:
„4. <...> Vietoj kelių saugumo auditoriaus
kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. <...>“. Planuojama, kad susisiekimo ministro nustatytoje tvarkoje bus aprašytos kompetencijų atitikties procedūros, t. y. viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra vertins, ar vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų asmuo tobulino kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Projektu siekiama neužkirsti galimybių kelių saugumo auditoriams tobulinti kompetenciją užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Kartu pažymėtina, kad po kompetencijos tobulinimo kursų kelių saugumo auditorius privalės nustatytu periodiškumu išlaikyti kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminą, tai užtikrins kelių saugumo auditoriaus žinių ir kompetencijos savalaikį ir kokybišką atnaujinimą. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
55 2.3.
Projekto 6 straipsniu siūlomos Įstatymo 11² straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatos numato, kad viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal šias nuostatas padariniai (panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą) kyla tik dėl teorinių aspektų - galimos grėsmės eismo saugumui, tačiau Projektas nenumato atsakomybės priemonių taikymo atvejais, kada dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos atsiranda reali žala eismo saugumui, pavyzdžiui: dėl netinkamai atlikto kelių saugumo audito (ir jo išvadų pagrindu įgyvendinto kelių infrastruktūros projekto) žuvo ar buvo sužaloti žmonės ar pan. Šiuo atveju siūlytume apsvarstyti Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą. Nepritarti Nesutinkame su išvadoje parašytu teiginiu, kad
„padariniai (panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą) kyla tik
dėl teorinių aspektų - galimos grėsmės eismo saugumui“. Pabrėžtina, kad ši procedūra – kelių saugumo auditas yra taikoma etape, kuomet planuojama kelių infrastruktūra ir jos pokyčiai nėra įgyvendinti. Pažymėtina, kad jeigu kelių saugumo auditorius, atlikdamas kelių saugumo auditą, padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų (pavyzdžiui, neįvertino pėsčiųjų perėjos, kuri neatitinka saugumo reikalavimų), tai reiškia, kad kelių saugumo auditas atliktas nekokybiškai. Atsižvelgiant į tai, kelių saugumo auditoriaus veiklos trūkumai gali kelti grėsmę eismo saugumui ir audituojamame kelio ruože ateityje gali įvykti eismo įvykių, kuriuose gali būti sužeisti žmonės.
Todėl siūloma nuostata susijusi ne vien su teoriniais aspektais, bet su realiu būsimos kelių infrastruktūros saugumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje beveik neįmanoma susieti eismo įvykio priežasčių (kas dažniausiai būna netinkami eismo dalyvių veiksmai) ir kelių saugumo auditoriaus nekokybiškai atlikto kelių saugumo audito. Kelio galutinis projektas, t. y. eksploatuojamas kelias gali skirtis nuo to, kuris buvo pateiktas kelių saugumo auditoriui audituoti, nes kartu su audito procedūra vyksta ir derinimas su kitomis institucijomis: statybos metu gali būti atliekami projekto pokyčiai. Dėl gausybės kitų veiksnių ir kelio savininko priimtų sprendimų proceso metu, kelių saugumo auditoriaus atsakomybė už realius padarinius yra labai maža. Todėl kelių saugumo auditoriaus veikla vertinama ir jo veiklos priežiūra vykdoma tik jo veiklos etapuose. Tačiau, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, vykdydama kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą, galės įvertinti, ar audituojamame kelio ruože neįvyko eismo įvykių, kuriuose buvo sužeistų žmonių, ir patikrinti, ar kelių saugumo auditorius nepadarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
11
3Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymo 11² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus: turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį.
Taigi, pagal minėtas nuostatas kelių saugumo auditoriui galės būti netaikomi reikalavimai dėl išsilavinimo tuo atveju, jeigu jis turi ne mažesnę negu 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiose nuostatose vartojama formuluotė „dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtis“ savo turiniu yra abstrakti ir gali būti itin plačiai interpretuojama, todėl kyla abejonių ar atskirais atvejais asmens turima
„patirtis“ gali būti laikoma pakankamai pagrįstu argumentu kelių saugumo
auditoriui netaikyti išsilavinimo reikalavimų, pavyzdžiui: „dalyvavimas atliekant kelių saugumo auditą“ gali pasireikšti techninio pobūdžio ar kitų pagalbinių funkcijų atlikimu, tačiau šiuo atveju tai galimai nereikštų, kad tokia patirtis yra ar buvo pakankama reikiamų žinių savarankiškai vykdyti kelių saugumo auditą įgijimui. Atsižvelgdama į išdėstytą Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų arba minėtas Projekto nuostatas sukonkretinti, arba apsvarstyti pereinamojo laikotarpio atitinkamo išsilavinimo įgijimui nustatymo Projekte tikslingumą. Nepritarti Direktyvos 2008/96/EB 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „4.
Valstybės narės užtikrina, kad auditoriai būtų skiriami laikantis šių reikalavimų:
a) jie turi atitinkamos patirties arba išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos ir eismo įvykių analizės srityse.“ Taigi, Direktyva 2008/96/EB numato, kad kelių saugumo auditorius privalo turėti atitinkamą išsilavinimą arba patirtį, todėl Projekte nesiūloma griežtinti Direktyvoje 2008/96/EB nustatytų reikalavimų. Be to, praktikoje patirtis skaičiuojama, kai asmuo realiai dalyvauja atliekant kelių saugumo auditą (kaip kelių saugumo audito grupės narys). 5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
7
aktuali ir Projekto siūlymams dėl Įstatymo 11² straipsnio 7 dalies, pagal kurios nuostatas poveikio kelių saugumui vertinimą atliekantiems asmenims gali būti netaikomas reikalavimai išsilavinimui atvejais, kada šie turi ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį. Nepritarti Poveikio kelių saugumo vertinimą atliekantiems specialistams bus taikoma to paties pobūdžio patirties nuostata, kaip ir kelių saugumo auditoriams, kurių kompetencijas reglamentuoja Direktyva 2008/96/EB. Be to, pagal Projekto 10 str. 12 dalies 7 punktą viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą. TKA, vykdydama jai nustatytas funkcijas, užtikrins kad poveikio kelių saugumui vertinimą atliktų kompetentingi ekspertai. Pažymėtina, kad TKA yra valstybės įsteigta viešoji įstaiga, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Susisiekimo ministerija. TKA veiklos tikslas – prisidėti prie visuomenės interesus atitinkančios Lietuvos susisiekimo sistemos kūrimo bei plėtros, užtikrinant aukščiausius kokybės, saugos ir saugumo standartus.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Įstatymo 10 str. 12 dalį ir 11 str. 1 dalį TKA vykdo valstybės deleguotas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2
pripažinti netekusiu galios Įstatymo 11 straipsnio („Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose“) 3 dalies nuostatas, kad „Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos nustato imperatyvią kelio savininkų (valdytojų) pareigą vykdyti kelių saugumo stebėseną ir (esant poreikiui) įgyvendinti eismo saugumo priemonės. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas iš esmės susijęs su eismo saugumo užtikrinimu valstybinės reikšmės keliuose, o tuo tarpu vietinės reikšmės kelių ir gatvių eismo saugumo klausimai paliekami savivaldybės vykdomųjų institucijų kompetencijai. Svarbu gali būti tai, kad atitinkamas savivaldybės vykdomųjų institucijų pareigas reglamentuojančios Projektu siūlomos nuostatos nėra įpareigojančio pobūdžio[3], o atitinkamų procedūrų teisinį reglamentavimą nustatys pačios savivaldybės vykdomosios institucijos[4]. Taigi, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad Projektu numatomas Įstatymo
neigiamos reikšmės eismo saugumui vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse.
Atlikusi Projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadą, kad dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi jos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu ir turėtų neigiamos reikšmės kelių saugumo kompetencijos tobulinimui reikšmingus dokumentus išduodančių asmenų veiklos skaidrumui. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Projekto 11¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos kasmet
susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu nustatyta tvarka.“ Direktyva 2008/96/EB numato, kad jos nuostatos taikomos transeuropiniam kelių tinklui (TEN-T) priklausantiems keliams ir pagrindiniams keliams, todėl Projekte numatyta taikyti Direktyvoje 2008/96/EB nurodytas kelių infrastruktūros valdymo procedūras transeuropiniam kelių tinklui priklausančių keliams, automagistralėms, greitkeliams ir magistraliniams keliams, o savivaldybėms priklausantiems vietinės reikšmės keliams ir gatvėms būtų galimybė, bet ne pareiga, vykdyti nurodytas procedūras. Pažymėtina, kad priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kaip tik atvirkščiai, laukiami teigiami rezultatai – ilgalaikėje perspektyvoje Projektu siūlomi pakeitimai leis pagerinti Lietuvos Respublikos kelių ir gatvių infrastruktūros saugumą ir kartu eismo saugumo situaciją Lietuvos Respublikoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 6², 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11² ir 11³ straipsniais įstatymo projektui Nr.
XIVP-1078 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir teisėtvarkos komitetas 2021-12-019 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šio įstatymo pakeitimą, reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę atlikti kelių saugumo auditą, turi teisę atlikti kelių saugumo auditą iki 2023 m. sausio 1 d., neatsižvelgiant į tai, ar jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelių saugumo auditoriams, ar ne. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys
Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Stasys ŠedbaraSta Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8472ce60412311ecac25bd9c0b3391dc?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=787e606f-5fa0-44f5-858a-8eea6ac133a7. [2][2] Projekto 6 straipsnio nuostatos dėl Įstatymo 11² straipsnio 10 dalies numato, kad „Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, vedančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra“. [3] Pavyzdžiui, pagal Projekto 3 straipsnio siūlymus dėl įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų numato, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius <...>gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą. [4] Pavyzdžiui, pagal Projekto 5 straipsnio siūlymus dėl Įstatymo 11¹ straipsnio 1dalies savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas.