Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Projekto lyginamasis variantas
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹, 14², 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹, 107¹, 111¹ STRAIPSNIAIS IR V SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 10 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) šie asmenys, gavę priežiūros institucijos prašymą, ne rečiau kaip kartą per metus praneša priežiūros institucijai, kad naudojasi šiame punkte nustatyta išimtimi, o kai yra priežiūros institucijos prašymas, ir pateikia pagrindimą, kodėl šiame punkte nurodytą savo vykdomą veiklą priskiria prie papildomos veiklos;“. 2. Papildyti 2 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalys, 13, 14, 14¹, 14², 15, 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹ straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje, kurie taikomi kredito įstaigoms.“
3Papildyti 2 straipsnį 6² dalimi:
„6². Šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalys, 44¹, 15⁴straipsnio 7–10 dalys, 15⁵ ir 15⁶ straipsniai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
4Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis ir kurie turi priežiūros institucijos licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas, privalo laikytis šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų veiklos sąlygų.“
5Papildyti 2 straipsnį 10² dalimi:
„10². Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo VII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas, netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte.“
1Papildyti 3 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimas – finansų maklerio įmonių grupės patronuojančiajai įmonei taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnio reikalavimai.“
2Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 4 punktą. 4) valstybė narė, kurioje registruota patvirtinto informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas informacijos apie sandorius teikimo subjektas, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjektas arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta. 3. Papildyti 3 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Elektroninis formatas – patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, laikomų duomenų pavidalas.“
4.
Papildyti 3 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte.“
5Papildyti 3 straipsnį 12²dalimi:
„12². Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte.“
6Papildyti 3 straipsnį 12³ dalimi:
„12³. Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.“
7Papildyti 3 straipsnį 17¹dalimi:
„17¹. Finansų institucija – finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2033/2019 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.“
8Papildyti 3 straipsnį 17²dalimi:
„17². Finansų maklerio įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.“
9Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 13 ir 14 straipsniuose 15 straipsnyje nurodyta informacija ir taikoma Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.“
10Papildyti 3 straipsnį 20¹ dalimi:
„20¹. Finansų maklerio įmonės licencija – šio įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei išduodamas veiklos leidimas.“
11Papildyti 3 straipsnį 23²dalimi:
„23².
Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.“
12Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kuris nuolat ir profesionaliai teikia patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas. Kitose valstybėse narėse įsteigti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai gali neturėti juridinio asmens statuso duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36a punkte.“
13Papildyti 3 straipsnį 25¹dalimi:
„25¹. Investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte.“
14Papildyti 3 straipsnį 33²dalimi:
„33². Komercinės veiklos grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.“
15Papildyti 3 straipsnį 33³ dalimi:
„33³. Konsoliduota būklė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.“
16Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 34 dalį. 34. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris surenka iš reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius skelbimo subjektų informaciją apie sandorius dėl Reglamento (ES) Nr.
600/2014 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose nurodytų finansinių priemonių ir konsoliduoja šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, pateikiantį bendrą informaciją apie finansinės priemonės, dėl kurios buvo sudaryti sandoriai, kiekį ir kainą. Kitose valstybėse narėse įsteigti konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso. 17. Papildyti 3 straipsnį 36¹dalimi:
„36¹. Lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika – darbo užmokesčio politika, grindžiama vienodu darbo užmokesčiu vyriškosios ir moteriškosios lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą.“
18Pakeisti 3 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Lyginamojo indekso administratorius – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte dalyje.“
19Papildyti 3 straipsnį 38¹ dalimi:
„38¹. Lotas – bazinis skaičius, kaip tai apibrėžta 2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/591, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais, 9 straipsnio 2 dalyje.“
20Papildyti 3 straipsnį 38²dalimi:
„38². Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės – finansų maklerio įmonės, kurios atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygas.“
21Papildyti 3 straipsnį 40¹ dalimi:
„40¹.
Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kurios nors viena patronuojamoji įmonė yra finansų maklerio įmonė, išskyrus finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę.“
22Papildyti 3 straipsnį 40²dalimi:
„40². Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.“
23Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:
„49. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu viešai skelbia informaciją apie finansų maklerio įmonės sąskaita arba jos klientų naudai sudarytų sandorių dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso patvirtintas skelbimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 34 punkte.“
24Pakeisti 3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu pateikia priežiūros institucijai arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pranešimus apie finansų maklerio įmonės sudarytus sandorius. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti pranešimų apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte.“
25Papildyti 3 straipsnį 53¹dalimi:
„53¹.
Pradinis kapitalas – kapitalas, kurio reikalaujama norint gauti finansų maklerio įmonės licenciją ir kurio suma bei rūšys nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje.“
26Papildyti 3 straipsnį 53²dalimi:
„53². Prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte.“
27Pakeisti 3 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros ar kitas šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose pavestas funkcijas.“
28Pakeisti 3 straipsnio 66 dalį ir ją išdėstyti taip:
„66. Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamą įtaką daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti didelių neigiamų pasekmių vienos ar kelių valstybių finansų sistemai ir ekonomikai.“
29Papildyti 3 straipsnį 82¹dalimi:
„82¹. Vienos finansinės priemonės pakeitimas kita – vienos finansinės priemonės pardavimas ir kitos finansinės priemonės pirkimas arba pasinaudojimas teise pakeisti esamą finansinę priemonę kita priemone.“
30Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 83 dalį. 83. Vietos įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 31. Papildyti 3 straipsnį 84¹ dalimi:
„84¹. Visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad išperkant obligaciją nesuėjus terminui emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai.“
32Pakeisti 3 straipsnio 85 dalį ir ją išdėstyti taip:
„85.
Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 su visais pakeitimais, I priede.“
33Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 2015/2365, ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 2016/1011 ir Reglamente (ES) 2019/2033.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje turi būti aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, ir finansų maklerio įmonės verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui tinkama ir proporcinga organizacinė struktūra, nurodoma tiksliai apibrėžta, skaidri ir nuosekli atsakomybė, vidaus valdymo tvarka, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti.“
2Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vidaus valdymo tvarką, atsižvelgiama į šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 15⁶ straipsniuose nustatytus kriterijus.“
Pakeisti 8 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) šiurkščiai ir nuolat pažeidė šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;“. 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį 8 dalimi:
„8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją, politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį jų vykdymą ir patikimą vidaus valdymą bei reguliariai juos peržiūri. Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie reikšmingą riziką, rizikos valdymo politiką ir jos pakeitimus tvarka.“
2.
Papildyti 9 straipsnį 9 dalimi:
„9. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti laiko tam, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimas. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti išteklių tam, kad būtų valdomos rizikos, su kuriomis susiduria finansų maklerio įmonė.“
3Papildyti 9 straipsnį 10 dalimi:
„10. Rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys turi turėti galimybę tiesiogiai atsiskaityti įmonės stebėtojų tarybai, o jei ji nesudaroma, – valdybai ir, kai tikslinga, informuoti vadovus apie esamus arba galimus rizikos pokyčius, kurie gali neigiamai paveikti įmonę.“
4Papildyti 9 straipsnį 11 dalimi:
„11. Finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas, turi turėti prieigą prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais. Jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kapitalo reikalavimai Riziką ribojantys reikalavimai
1Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 2019/2033 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus. 2.
2Priežiūros institucijos sprendimu finansų maklerio įmonei, kuri vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, kai jos konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 iš eilės einančių mėnesių vidurkis, lygi arba didesnė negu 5 milijardai eurų ir ji atitinka bent vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, mutatis mutandis gali būti taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje nurodyti riziką ribojantys reikalavimai, kurie taikomi ir kredito įstaigoms. Tokiai finansų maklerio įmonei taikomi šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir kituose kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti riziką ribojantys reikalavimai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas priimamas tik tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė vykdo toje dalyje nurodytą veiklą tokiu mastu, kad jos negalėjimas vykdyti įsipareigojimų arba patiriami sunkumai galėtų sukelti sisteminę riziką, ir (ar) finansų maklerio įmonė yra tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir (ar), priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir į proporcingumo principą, nustatoma, kad sprendimą priimti būtina dėl finansų maklerio įmonės svarbos šalies ar Europos Sąjungos ekonomikai ir (ar) jos tarpvalstybinės veiklos svarbos, ir (ar) jos tarpusavio sąsajų su finansų sistema. 4. Kai priežiūros institucija panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei. 5. Priežiūros institucijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, jei finansų maklerio įmonės konsoliduoto turto vertė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribos per 12 iš eilės einančių mėnesių. 6.
6Apie šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos bankininkystės institucijai. 7. Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, ji nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴, 15⁵,15⁶ ir 44¹ straipsniuose nurodyti reikalavimai. 8. Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ji nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴,15⁵ ir 44¹ straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas. 9. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalys, 15⁴, 15⁵, 15⁶ ir 44¹ straipsniai ir Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnis finansų maklerio įmonei taikomi individualiai. 10. Jei finansų maklerio įmonei taikomos Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnio nuostatos, šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴, 15⁵, 15⁶ ir 44¹straipsniuose nurodyti reikalavimai jai taikomi individualiai ir konsoliduotai. 11. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 10, 15⁴, 15⁵,15⁶ ir 44¹ straipsniuose nurodyti reikalavimai netaikomi konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jei finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė, veikianti ar įsteigta Europos Sąjungoje, priežiūros institucijai gali įrodyti, kad taikyti šiuos reikalavimus tai patronuojamajai įmonei yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje ji yra, teisės aktus. 12. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
1Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma. 2. Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų. 3. Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų. 4. Finansų maklerio įmonių, kurios gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, tačiau neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, taip pat neturi teisės saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų. 5. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga. 6. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 1 milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį. 7. Jeigu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį. 8. Vietos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios. 1. Finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas sudaromas pagal Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnio reikalavimus. 2. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.
3Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, tačiau neturi teisės saugoti klientų pinigų ar jiems priklausančių finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 75 tūkstančiai eurų. 4. Finansų maklerio įmonės, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas įmones, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių eurų. 5. Finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas ar vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 9 punkte nurodytą veiklą ir turi teisę sudaryti sandorius savo sąskaita arba vykdo šią veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 14¹straipsniu:
„14¹ straipsnis. Vidaus kapitalo ir likvidaus turto reikalavimai
1Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga ir finansų maklerio įmonės vadovų nustatyta veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Finansų maklerio įmonės vadovai šią tvarką, strategiją ir procesus turi reguliariai peržiūrėti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, strategija ir procesais turi būti užtikrinama, kad finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidaus turto vertė, rūšys ir paskirstymas nuolat padengtų jos prisiimtą riziką, kuri kyla ar gali kilti pačiai finansų maklerio įmonei arba kitiems subjektams ar asmenims. 3. Šis straipsnis netaikomas mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms. 4.
4Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1–3 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina. 5. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų reikalavimus.“
Papildyti Įstatymą 14²straipsniu:
„14² straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas
1Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 15² straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 15³ straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;
2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 14¹straipsnyje, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų ir kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų. 2. Papildomo likvidumo reikalavimas nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje. 3. Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidaus turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje. 4. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas. 5.
5Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms priežiūros institucija taiko likvidumo reikalavimo taikymo išimtį, nustatytą Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalyje.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Kapitalo rezervai Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas
1Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
1) kapitalo apsaugos;
2) specialųjį anticiklinį;
3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
5) sisteminės rizikos. 2. Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais. 3. Paskirstymai iš kapitalo rezervų atliekami priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 1.
1Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų papildomų nuosavų lėšų tik kai, atlikusi šio įstatymo 15² straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 15³ straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją kitiems, rizika nėra padengta privalomu nuosavų lėšų reikalavimu, ypač K veiksnių reikalavimais, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėje dalyje;
2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 14¹ straipsnyje ir 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, o kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų;
3) finansų maklerio įmonės atliktų koregavimų dėl prekybos knygos rizikos ribojančiu principu pagrįsto pozicijų vertinimo nepakanka, kad finansų maklerio įmonė, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms, per trumpą laikotarpį galėtų parduoti arba apdrausti pozicijas;
4) vidaus modeliai, kuriuos pagal šio įstatymo 15³ straipsnį leista taikyti, neatitinka vidaus modeliams taikomų reikalavimų ir taip bus nustatomas netinkamas nuosavų lėšų dydis;
5) finansų maklerio įmonė pakartotinai nenustato arba nesilaiko papildomo nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 15¹ straipsnyje. 2. Papildomų nuosavų lėšų suma nustatoma kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų pagal šio straipsnio 1 dalį ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse. 3. Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi sudaryti ne mažiau nei tris ketvirtadalius papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo. Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų. 4.
4Priežiūros institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, privalo pateikti konkretų paaiškinimą, kodėl šio įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos nėra laikomos pakankamomis. 5. Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą papildomą nuosavų lėšų reikalavimą priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai. 6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai. 7. Šio straipsnio reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms taikomi tik kai priežiūros institucija pagrįstu finansų maklerio įmonės vertinimu nustato, kad tai būtina.“
Papildyti Įstatymą 15¹straipsniu:
„15¹ straipsnis. Nuosavos lėšos dėl ekonominio ciklo svyravimų
1Priežiūros institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir laikydamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43² straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, nei tai nustatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033, jei reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar nekiltų rizika dėl nesklandaus finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimo. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą dėl ekonominio ciklo svyravimų priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai. 3. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.“
Įstatymo papildymas 15²straipsniu Papildyti Įstatymą 15²straipsniu:
„15² straipsnis. Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas
1Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 15⁴ straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas turi būti proporcingi atsižvelgiant į tai, ar finansų maklerio įmonė turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą. 3. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir išsamumą nustato jos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vadovaudamasi proporcingumo principu. 4.
4Priežiūros institucija jos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo. 5. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimą tvarką. 6. Apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.“
Papildyti Įstatymą 15³straipsniu:
„15³ straipsnis. Sprendimo leisti taikyti vidaus modelius peržiūra
1Priežiūros institucija reguliariai, bent kartą per trejus metus, įvertina finansų maklerio įmonės atitiktį priežiūros institucijos suteiktam leidimui naudoti vidaus modelius apskaičiuojant nuosavas lėšas rinkos rizikai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje. 2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko gerai parengtus naujausius metodus ir praktiką. 3. Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus. 4. Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jei daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs. 5. Kai finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitikimas yra nereikšmingas, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų.
Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jei jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą. 6. Jei, priežiūros institucijos vertinimu, finansų maklerio įmonė nesilaiko reikalavimų dėl vidaus modelių taikymo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ar neįrodo, kad neatitiktis reikalavimams yra nereikšminga, finansų maklerio įmonei atšaukiamas leidimas taikyti vidaus modelius arba leidžiama juos taikyti tik tose srityse, kurios atitinka reikalavimus, arba tose srityse, kurios atitiks reikalavimus per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.“
Papildyti Įstatymą 15⁴straipsniu: „15⁴ straipsnis. Rizikos valdymas 1.
1Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimą rizikos valdymo politiką ir strategiją, kurios apimtų šių veiksnių nustatymą, vertinimą ir valdymą:
1) reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
2) reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
3) reikšmingų finansų maklerio įmonei kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis, įskaitant reikšmingą turto buhalterinės vertės pokytį, priklausomų tarpininkų reikalavimus, klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymą, finansinių priemonių, užsienio valiutos, biržos prekių pozicijas, iš pensijų kaupimo kylančius įsipareigojimus;
4) likvidumo rizikos pagal laikotarpius, įskaitant vienos dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad finansų maklerio įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo reikalavimą, be kita ko, galėtų šalinti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika ir strategija privalo būti proporcingos finansų maklerio įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui, veiklos mastui ir rizikos tolerancijai, kurią nustato finansų maklerio įmonės vadovai, ir privalo atitikti finansų maklerio įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje finansų maklerio įmonė vykdo veiklą. 3. Priežiūros institucija gali nustatyti kitus reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, atsižvelgdama į klientų lėšų saugojimui atskirai nuo finansų maklerio įmonės lėšų taikomus reikalavimus. 4. Tinkama priemone šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems rizikos veiksniams valdyti gali būti laikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas. 5.
5Finansų maklerio įmonė privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingą poveikį jos nuosavoms lėšoms, kai rizika klientams ir rizika rinkai nėra pakankamai padengtos nuosavomis lėšomis, atitinkančiomis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 6. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad likviduojama arba veiklą nutraukianti finansų maklerio įmonė, atsižvelgiant į jos gyvybingumą ir verslo modelio bei strategijų tvarumą, tinkamai laikytųsi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nurodytų nuosavų lėšų ir likvidaus turto reikalavimų visą laikotarpį, kol finansų maklerio įmonė bus likviduota ar pasibaigs kitokiu būdu. 7. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti rizikos komitetą, kai jos 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai, kai komitetą įsteigti privaloma pagal šį straipsnį, gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Finansų maklerio įmonė nustato rizikos komiteto sudarymo tvarką ir struktūrą, atsižvelgdama į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 8. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad rizikos komiteto nariai būtų tinkami eiti rizikos komiteto narių pareigas ir atlikti priskirtas funkcijas, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį. 9. Rizikos komitetas pataria finansų maklerio įmonės vadovams dėl įmonės prisiimtos rizikos, rizikos valdymo strategijos ir padeda jiems prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos valdymo strategijos ir politikos taikymą atsakingi finansų maklerio įmonės vadovai. 10.
10Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantys vadovai ir rizikos komitetas būtų aprūpinti ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti, taip pat gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų kreiptis į išorės ekspertus savo kompetencijai priklausančiais klausimais. 11. Šio straipsnio 7−10 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
Papildyti Įstatymą 15⁵straipsniu: „15⁵ straipsnis. Atlygio politika
1Atlygio politika nustatoma ir taikoma tų kategorijų finansų maklerio įmonės darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą įtaką finansų maklerio įmonės rizikos profiliui arba turtui, kurį jos valdo, turi būti laikomasi šio straipsnio reikalavimų, taikomų šių kategorijų darbuotojų atlygio politikai. Šioms darbuotojų kategorijoms priskiriama bent vyresnioji vadovybė, riziką prisiimantys darbuotojai, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai ir darbuotojai, kurių kintamasis ir pastovusis atlygis yra ne mažesnis nei mažiausias vyresniosios vadovybės darbuotojų arba prisiimančių riziką darbuotojų atlygis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlygio politika privalo būti nustatyta atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 3. Atlygio politika privalo būti dokumentuota ir proporcinga finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, neutrali lyčių atžvilgiu, turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitikti ilgalaikius finansų maklerio įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėti išvengti interesų konflikto, neskatinti darbuotojų prisiimti pernelyg didelės rizikos. 4. Stebėtojų taryba arba, jei ji nesudaroma, – valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą, patvirtinimą ir periodišką peržiūrą. 5.
5Finansų maklerio įmonės vidaus audito tarnyba, jei ji neįsteigta, – finansų maklerio įmonės kontrolės funkcijas atliekantys asmenys ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti nepriklausomą vidinį atlygio politikos įgyvendinimo vertinimą. 6. Kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai privalo būti nepriklausomi nuo finansų maklerio įmonės padalinių, kurių vertinimą atlieka. Kintamasis atlygis šiems darbuotojams skiriamas už atliktus darbus ir rezultatus, susijusius su jiems priskirtų funkcijų atlikimu, ir negali priklausyti nuo veiklos finansų maklerio įmonės padaliniuose, kurių vertinimą atlieka, rezultatų. 7. Darbuotojo pastovioji atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį ir atitikti profesinę darbuotojo patirtį ir organizacinę atsakomybę. Atlygio politikoje nustatomas aiškus kintamosios ir pastoviosios atlygio dalių santykis, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, rizikos profilius. Atlygio politikoje turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonei lanksčiai taikyti kintamojo atlygio politikos reikalavimus, įskaitant galimybę nemokėti kintamojo atlygio. 8. Darbuotojo kintamasis atlygis privalo atitikti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat papildomus veiklos rezultatus, viršijančius jo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas. 9. Finansų maklerio įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, vadovams negali būti mokamas kintamasis atlygis. Darbuotojams, kurie nėra vadovai, kintamasis atlygis, kai jis nesuderintas su finansų maklerio įmonės patikima kapitalo baze ir trukdantis laiku nutraukti finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą, gali būti mokamas tik jį sumažinus iki priežiūros institucijos nustatyto dydžio, kuris turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės grynosioms pajamoms. 10.
10Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas atlieka patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komiteto nariais ir pirmininku privalo būti skiriami tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Skiriant atlygio komiteto narius ir pirmininką turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra. 11. Atlygio komitetas privalo tiesiogiai patikrinti, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkcijas. 12. Atlygio komitetas kompetentingai ir savarankiškai vertina taikomą atlygio politiką ir praktiką bei jų poveikį finansų maklerio įmonės rizikai, kapitalo ir likvidumo būklei. 13. Atlygio komitetas yra atsakingas už sprendimų, priimamų pagal šį straipsnį ir finansų maklerio įmonės atlygio politikoje nustatytus reikalavimus, rengimą, įskaitant finansų maklerio įmonės vadovų priimtus sprendimus, turinčius poveikį finansų maklerio įmonės prisiimamai rizikai ir jos valdymui. Rengiant sprendimus atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės, akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų ilgalaikius interesus ir viešąjį interesą. 14. Jei finansų maklerio įmonėje atlygio komitetas nesudaromas, šiame straipsnyje nurodytas atlygio komitetui priskirtas funkcijas atlieka finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba. 15. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti priežiūros institucijai informaciją apie asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ar viršija 1 milijoną eurų, skaičių ir tų asmenų atsakomybės sritis, veiklos sritį ir pastovųjį atlygį, premijas, ilgalaikes premijas ir įmokas į pensijų fondus.“
Įstatymo papildymas 15⁶straipsniu Papildyti Įstatymą 15⁶straipsniu: „15⁶ straipsnis. Kintamasis atlygis
1Kintamasis atlygis finansų maklerio įmonės darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir atidėtąją dalį, nustatytą šio straipsnio 11 dalyje, išmokamas arba suteikiamas tik tada, jei tenkinami šio straipsnio 2–15 dalyse nustatyti reikalavimai. 2. Kai kintamasis atlygis nustatomas vertinant darbuotojo ir įmonės veiklos rezultatus, visa kintamojo atlygio suma grindžiama kelerių metų individualiu darbuotojo vertinimu ir finansų maklerio įmonės padalinio, kuriame darbuotojas dirba, ir visos finansų maklerio įmonės rezultatų vertinimu. Atliekant individualų darbuotojų vertinimą, atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės verslo ciklą ir rizikas. 3. Individualus darbuotojo vertinimas apima finansų maklerio įmonės finansinius ir nefinansinius rezultatus. 4. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariam kapitalui. 5. Kintamasis atlygis negali būti garantuojamas, išskyrus atvejus, kai jis mokamas tik naujiems darbuotojams ir tik pirmais darbo metais ir kai finansų maklerio įmonės kapitalas yra tvarus. Darbo teisės normose nurodytais atvejais su darbo santykių nutraukimu susijusios išmokos skaičiuojamos įvertinant mokamą kintamąjį atlygį, kurio dydis priklauso nuo darbo laikotarpio ir darbuotojo veiklos rezultatų ir kuris nemokamas, kai yra darbo pareigų pažeidimų arba darbuotojui nustatyti veiklos rezultatai nepasiekti. 6.
6Su kompensacija arba darbuotojo išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais. 7. Nustatant veiklos rezultatų vertinimo priemones, kurios naudojamos kintamojo atlygio fondui apskaičiuoti, turi būti įvertintos esamos ir būsimos rizikos ir su kapitalo ir likvidumo reikalavimais susijusios sąnaudos, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033. 8. Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo pirmo lygio arba antro lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į pirmo lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę. 9. Kintamajam atlygiui, mokamam šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti nustatytas šių priemonių perleidimo teisės terminas, siekiant, kad individualūs darbuotojo tikslai derėtų su finansų maklerio įmonės, jos kreditorių, klientų ilgalaikiais tikslais. Priežiūros institucijos leidimu kintamasis atlygis gali būti mokamas šio straipsnio 8 dalyje nenurodytomis priemonėmis, jei finansų maklerio įmonė neišleidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. 10. Priežiūros institucija nustato priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, tipui ir struktūrai taikomus reikalavimus. 11. Ne mažiau kaip 40 procentų kintamojo atlygio turi būti atidėta nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės verslo ciklą, veiklos pobūdį, rizikas ir darbuotojo, kuriam skiriamas kintamasis atlygis, veiklą. Kai kintamojo atlygio suma didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama.
Atidėta kintamojo atlygio dalis turi būti išmokama vadovaujantis pro rata principu. 12. Kintamasis atlygis mažinamas arba nemokamas ar nesuteikiamas, jei finansų maklerio įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar pablogėja. Mažinant kintamąjį atlygį, taikomi finansų maklerio įmonės nustatyti sumažinimo ar išmokėtų lėšų susigrąžinimo susitarimai, kuriuose numatytos situacijos, kai darbuotojas, kuriam skirtas kintamasis atlygis, savo veikla prisidėjo prie reikšmingų finansų maklerio įmonės nuostolių atsiradimo arba buvo atsakingas už nuostolius ar nėra laikomas tinkamu eiti savo pareigas. 13. Finansų maklerio įmonės nuožiūra kaupiamųjų pensijų įmokų skaičiavimo principai turi atitikti finansų maklerio įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius tęstinės veiklos interesus. Kai darbuotojas finansų maklerio įmonėje nebedirba, finansų maklerio įmonės nuožiūra sukauptos kaupiamosios pensijų įmokos, iki jam sukanka pensinis amžius, laikomos finansų maklerio įmonėje 5 metus šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis. Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, darbuotojo savo nuožiūra kaupiamosios pensijų įmokos jam išmokamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis ir taikomas 5 metų šių priemonių perleidimo teisės terminas. 14. Pagal šio straipsnio 1–13 dalių reikalavimus finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad šio įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeniniais draudimo sandoriais ar bet kokios kitos formos su atlygio įsipareigojimais susijusiu draudimu. 15. Kintamasis atlygis negali būti mokamas tokiais būdais ir priemonėmis, kad būtų nesilaikoma šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų. 16.
16Finansų maklerio įmonei netaikomos šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalys, kai įmonės vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė, apskaičiuota per 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpį, neviršija 100 milijonų eurų. 17. Finansų maklerio įmonė netaiko šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalių asmenims, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija 50 tūkstančių eurų ir sudaro mažiau nei ketvirtadalį to asmens metinio atlygio. 18. Finansų maklerio įmonė, nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje, turi laikytis šio straipsnio reikalavimų nuo finansinių metų, einančių po tų finansinių metų, kai buvo atliktas šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas vertinimas.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamą ir proporcingą finansų maklerio įmonės prisiimtos verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui veiklos organizavimo, lyčių atžvilgiu neutralią atlygio nustatymo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.“
2Papildyti 16 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 3–6 dalyse ir šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba platinančioms ar parduodančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.“
3Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir proporcingas finansų maklerio įmonės prisiimtos verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.“
4Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti duomenų apie suteiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 ir, Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentu (ES) 2019/2033, ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams, taip pat pareigos užtikrinti rinkų vientisumą.“
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Finansų maklerio įmonė turi suprasti finansines priemones, kurias siūlo arba rekomenduoja, įvertinti finansinių priemonių atitiktį klientų, kuriems teikia investicines paslaugas, poreikiams, be kita ko, atsižvelgdama į nustatytą tikslinę klientų grupę, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3–7 6 ir 7 dalyse, ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tada, kai tai atitinka kliento interesus.“
2.
Papildyti 29 straipsnio 6 dalį 4 punktu:
„4) informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.“
3Papildyti 29 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, finansų maklerio įmonė gali nedelsdama po sandorio sudarymo pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popierine forma, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
1) klientas sutinka gauti informaciją nedelsiant po sandorio sudarymo;
2) finansų maklerio įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorio sudarymą, kol klientas gaus informaciją.“
4Papildyti 29 straipsnį 7²dalimi:
„7². Finansų maklerio įmonė privalo suteikti klientui galimybę prieš sudarant sandorį gauti informaciją apie išlaidas ir mokesčius telefonu, išskyrus šio straipsnio 7¹dalies 2 punkte nurodytą atvejį.“
5Papildyti 29 straipsnį 8¹dalimi:
„8¹. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal šį įstatymą, teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus tuos atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai.
Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius arba potencialius neprofesionaliuosius klientus apie galimybę gauti informaciją popierine forma.“
6Papildyti 29 straipsnį 8²dalimi:
„8². Finansų maklerio įmonė esamus neprofesionaliuosius klientus, kurie gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą popierine forma, ne vėliau kaip per 8 savaites iki informacijos išsiuntimo dienos informuoja, kad informaciją jie gaus elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau gauti informaciją popierine forma, ar tik elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonės taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas per tas 8 savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popieriuje, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą elektroniniu formatu, informuoti neprivaloma.“
7Papildyti 29 straipsnį 14¹dalimi:
„14¹.
Trečiųjų šalių atliekamas tyrimas finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu, jeigu:
1) prieš teikiant tyrimo paslaugas finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas susitaria, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus, ir
2) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus, ir
3) tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.“
8Papildyti 29 straipsnį 14² dalimi:
„14². Šio straipsnio 14¹ dalyje nurodytas tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, susijusių su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, teikimą arba apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, glaudžiai susijusių su konkrečiu sektoriumi ar rinka, teikimą ir padedantis susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus.
Medžiagos parengimas arba paslaugų, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali bei galėtų padidinti finansų maklerio įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę, teikimas taip pat suprantamas kaip tyrimas.“
9Papildyti 29 straipsnį 19 dalimi:
„19. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas profesionaliesiems klientams, išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą ir portfelio valdymą, gali nesilaikyti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Finansų maklerio įmonė taip pat gali nesilaikyti šio įstatymo 30 straipsnio 2¹dalyje ir 31 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent profesionalieji klientai informuoja finansų maklerio įmonę, kad pageidauja naudotis šiuose straipsniuose numatytomis teisėmis. Finansų maklerio įmonė registruoja šiuos profesionaliųjų klientų prašymus.“
Papildyti 30 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė patvariojoje laikmenoje turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti periodiškai pateikiama informacija klientams, atsižvelgiant į finansinių priemonių, dėl kurių teikiamos investicinės paslaugos, rūšį ir sudėtingumą, klientui teikiamų paslaugų pobūdį. Taip pat šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui, bei informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.“
1Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 5 dalį. 5. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę. 2.
2Papildyti 33 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume
Finansų maklerio įmonė, ir centrinis depozitoriumas, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų naudai ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 8¹ ir 8² dalis), 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1–3 dalyse, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.“
Papildyti įstatymą 44¹straipsniu:
„44¹ straipsnis. Informacijos atskleidimas
1Finansų maklerio įmonė kasmet privalo paskelbti informaciją apie kiekvieną valstybėje, įskaitant ir valstybę narę, veikiantį jos filialą ar finansų maklerio įmonės patronuojamąją įmonę, kuri yra finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinimą, pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti audituota ir, kai įmanoma, skelbiama kaip metinių finansinių ataskaitų priedas arba, kai rengiamos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas. 4. Finansų maklerio įmonė, atitinkanti šio įstatymo 15⁴ straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, privalo viešai paskelbti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2019/2033 52 straipsnyje, tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik visiškai įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.“
2Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 7 dalyje, ir (arba) nepateikia šio straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat kitais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais pagrindais.“
1Papildyti 50 straipsnį 3 dalimi:
„3.
Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:
1) duomenis apie filialo Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą;
2) kai trečiosios valstybės įmonė vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, – šios įmonės mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią pozicijas su Europos Sąjungos sandorio šalimis;
3) kai trečiosios valstybės įmonė teikia šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 6 punkte nurodytą vieną arba abi paslaugas, – per praėjusius 12 mėnesių Europos Sąjungos sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba išplatinta rinkoje prisiimant įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;
4) apyvartą ir apibendrintą turto vertę pagal kiekvieną teikiamą paslaugą ar vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje;
5) išsamų investuotojų apsaugos priemonių, taikomų filialo klientams, aprašymą, įskaitant tų klientų teises pagal šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą;
6) šios dalies 1 punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;
7) duomenis apie valdymo priemones, taip pat nurodyti asmenis (vardas, pavardė), einančius pagrindines pareigas filiale;
8) kitą informaciją, kuri priežiūros institucijos laikoma būtina pateikti, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.“
2Papildyti 50 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Priežiūros institucija, gavusi prašymą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia šią informaciją:
1) duomenis apie visus filialų, kuriems išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, veiklos leidimus ir bet kokius vėlesnius tokių veiklos leidimų pakeitimus;
2) duomenis apie filialo, kuriam išduotas veiklos leidimas, Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;
3) duomenis apie apyvartą ir apibendrintą turto vertę, teikiant šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas ir vykdant veiklą;
4) trečiosios valstybės grupės, kuriai priklauso veiklos leidimą turintis filialas, pavadinimą.“
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu klientas ar tinkama sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į trečiosios valstybės įmonę dėl investicinių paslaugų teikimo, šiai trečiosios valstybės įmonei netaikomas reikalavimas turėti šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą leidimą norint teikti investicines paslaugas šiems asmenims, įskaitant santykius, susijusius su šių investicinių paslaugų teikimu. Nedarant poveikio grupės vidaus ryšiams, kai trečiosios valstybės įmonė per subjektą, veikiantį šios trečiosios valstybės įmonės vardu arba su šia įmone turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Europos Sąjungoje, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga.“
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai
1.
Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo pagal sutartį dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, įskaitant ekonomiškai lygiaverčius nebiržinės prekybos sandorius, dydžio apribojimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:
1) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;
2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje. 3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi pozicijoms, turimoms ne finansų įstaigos arba ne finansų įstaigos vardu, kurias galima objektyviai įvertinti nustatant, kad jos skirtos tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusiai rizikai mažinti. 4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos. 5. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato kiekvieno išvestinių finansinių priemonių sandorio, įskaitant ekonomiškai lygiaverčius nebiržinės prekybos sandorius, pozicijų limitus. 6.
6Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius arba kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti. 8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę arba pateikia šiai institucijai pagrindimą, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia. 9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus. 10. Kai ta pačia biržos prekių išvestine finansine priemone dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai ta biržos prekių išvestine finansine priemone. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija. 11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose ta išvestine finansine priemone prekiaujama dideliu mastu, priežiūros institucijomis.
Priežiūros institucija, nesutinkanti su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. 12. Prekybos vietų, kuriose prekiaujama ta pačia biržos prekės išvestine finansine priemone, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus. 1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, esminių arba svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo, dydžio apribojimus. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės laikomos esminėmis arba svarbiomis, jei galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 000 lotų per vienų metų laikotarpį. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:
1) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;
2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje. 3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi:
1) pozicijoms, kurias laiko ne finansų įstaiga ar kurios laikomos tokios įstaigos vardu ir kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
2) pozicijoms, kurias laiko iš esmės komercinei grupei priklausanti finansų įstaiga, veikianti iš esmės komercinės grupės ne finansų įstaigos vardu, ar kurios laikomos tokios finansų įstaigos vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
3) finansų ir ne finansų sandorių šalių pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip atsiradusias iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja priežiūros institucija pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus arba prekybos vietos;
4) bet kokiems kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte apibrėžtiems vertybiniams popieriams, kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone. 4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos. 5.
5Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktus ir Europos Komisijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, pozicijų apribojimus. Tokie pozicijų apribojimai taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis. 6. Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius arba kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti. 8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę, arba pateikia šiai institucijai motyvus, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia. 9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus. 10.
10Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, prekiaujama dideliu mastu arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija. 11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose prekiaujama tomis žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis priemonėmis dideliu mastu arba kuriose prekiaujama tomis esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, priežiūros institucijomis. Priežiūros institucija, nesutinkanti su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. 12.
12Prekybos vietų, kuriose dideliu mastu prekiaujama žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke arba pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, arba esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus.“
Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:
1) vykdyti asmenų atvirųjų pozicijų stebėseną;
2) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jei tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;
3) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, panaikintų arba sumažintų poziciją, o jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta;
4) reikalauti, kad asmuo laikinai suteiktų atkurtų rinkai likvidumą sutarta kaina ir mastu, aiškiai nurodydamas, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos rinkoje poveikį.“
Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:
1) vykdyti asmenų atvirųjų pozicijų stebėseną;
2) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jei tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;
3) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, panaikintų arba sumažintų poziciją, o jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta;
4) reikalauti, kad asmuo laikinai suteiktų atkurtų rinkai likvidumą sutarta kaina ir mastu, aiškiai nurodydamas, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos rinkoje poveikį.“
1Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikomos tik tada, kai ir asmenų skaičius, ir jų atvirosios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos viršija teisės aktuose nustatytas minimalias ribas. Pozicijų išklotinės teikimo reikalavimas netaikomas bet kokiems kitiems vertybiniams popieriams, kurie nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte ir kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone.“
2Pakeisti 76 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Finansų maklerio įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, šio įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje nurodytai centrinei priežiūros institucijai arba, kai centrinės priežiūros institucijos nėra, priežiūros institucijai, kai ji prižiūri prekybos vietą, kurioje prekiaujama tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei priežiūros institucijai, jeigu tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, bent vieną kartą per dieną privalo pateikti:
1) išsamią pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis;
2) duomenis apie savo klientus ir tų klientų klientus, kol bus pasiektas galutinis klientas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje, ir, jeigu taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje, kai tai susiję su didmeniniais energiniais produktais.“
Pripažinti netekusiu galios V skyrių. V SKYRIUS INFORMACIJOS APIE SANDORIUS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
1.
Nuolat ir profesionaliai teikti patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas (toliau – informacijos apie sandorius paslaugos) gali tik juridiniai asmenys, turintys priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas. 2. Finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą ir ketinantiems teikti informacijos apie sandorius paslaugas, atskira informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjo licencija neišduodama. Šiuo atveju ketinamomis teikti informacijos apie sandorius paslaugomis yra papildomos galiojančios finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus licencijos. 3. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus ir paslaugas, kurias turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. 78 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija ir jos pakeitimas
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijoje yra nurodomos tos informacijos apie sandorius paslaugos, kurias paslaugų teikėjas turi teisę teikti. 2. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, ketinantis teikti informacijos apie sandorius paslaugas, kurios nėra numatytos jam išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją nurodant ketinamas teikti informacijos apie sandorius paslaugas. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija galioja visoje Europos Sąjungoje ir suteikia teisę teikti licencijoje nurodytas informacijos apie sandorius paslaugas visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
1Įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo vadovus, veiklą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, atitinka šio įstatymo 83–86 straipsniuose ir 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (toliau – Reglamentas (ES) 2017/571) nustatytus reikalavimus. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti įmonės veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priežiūros institucijai priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 2. Sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai praneša prašymą pateikusiai įmonei. Įmonė įgyja teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos sprendimo įsigaliojimo dienos. 3.
3Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. 4. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir paskelbia priežiūros savo interneto svetainėje. 80 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba per priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) pateikta informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos programa yra nepakankama, kad informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas tinkamai atliktų savo funkcijas;
3) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos kvalifikacijos ar patirties;
4) siūlomi įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesų apsaugai arba rinkos vientisumui;
5) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas. 81 straipsnis. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi būti įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. 2.
2Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą, kuriuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti ir apie tai informuoti priežiūros instituciją. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, per protingą terminą privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai nustatytu terminu buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją. 4. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų. 5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti. 6.
6Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją. 7. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimą, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas:
1) pats kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradėjo teikti informacijos apie sandorius paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė informacijos apie sandorius paslaugų;
4) gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidžia šio skyriaus antrajame skirsnyje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos reikalavimus;
7) nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimas;
8) kitais įstatymuose nustatytais atvejais. 8. Taikant šio straipsnio 7 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr.
600/2014 nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 9. Priežiūros institucija užtikrina, kad jos interneto svetainėje paskelbta informacija apie licencijos galiojimo panaikinimą būtų prieinama ne trumpiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 10. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas negali teikti paslaugų nuo sprendimo sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priėmimo dienos. Sprendimą sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti savo interneto svetainėje. 82 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/571, ir turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklą, įskaitant riziką, su kuria jis susiduria arba gali susidurti. 2. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo patvirtinti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti patikimam ir skaidriam informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo valdymui, vadovų pareigų atskyrimui ir interesų konfliktų valdymui, kad būtų užtikrintas rinkos vientisumas ir klientų interesų apsauga. 3.
3Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą vertinant, ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai išrinkti vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tada, kai priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Jeigu priežiūros institucija per 30 dienų nuo pranešimo apie vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepateikia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja vadovų kandidatūroms. 4. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovų kandidatūroms, jeigu vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesams arba rinkos vientisumui. 5. Jeigu rinkos operatorius siekia gauti leidimą teikti informacijos apie sandorius paslaugas administruodamas patvirtintą informacijos apie sandorius skelbimo subjektą, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektą arba patvirtintą pranešimų apie sandorius teikimo subjektą ir šiems subjektams vadovauja tie patys asmenys kaip ir rinkos operatoriui, laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo:
1) skirti pakankamai laiko savo funkcijoms atlikti.
Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
2) veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai įvertinti ir užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėti ir stebėti, kaip priimami sprendimai. ANTRASIS SKIRSNIS
1Lietuvos Respublikoje licencijuoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją. 2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. 84 straipsnis. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
1.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nurodyta informacija būtų veiksmingai, nuosekliai ir nedelsiant viešai skelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 2. Informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kuris suteiktų galimybę konsoliduoti skelbiamą informaciją su kitų šaltinių skelbiamais panašiais duomenimis. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui. 4. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, galintiems kilti tarp patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto ir jo klientų. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 5.
5Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo prieš ją viešai paskelbiant. 6. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą informacijos apie sandorius skelbimo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 7. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, skirtas duomenų apie sandorius išsamumui patikrinti, nustatyti akivaizdžias klaidas arba praleidimus ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo. 85 straipsnis. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
1Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 2. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kad ji būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) faktas, kad investicinį sprendimą priėmė ir sandorį įvykdė finansų maklerio įmonės kompiuterinis algoritmas, jeigu toks faktas patvirtintas;
9) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui;
10) faktas, kad dėl sandorio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija nebuvo skelbiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytomis išimtimis, jeigu toks faktas patvirtintas. 4. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 ir 21 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 5. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama rinkoje įprastu būdu, kad būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams. 6.
6Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas arba ją identifikuojančios savybės;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui. 7. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo konsoliduoti informaciją apie techniniuose standartuose nurodytas finansines priemones, gautą iš visų reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius teikimo subjektų. 8. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikiantis rinkos operatorius arba patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 9. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo arba neteisėtos prieigos. 10. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Šiuo tikslu konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 86 straipsnis.
1Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pranešimai apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nurodytus sandorius būtų pateikti priežiūros institucijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po jų sudarymo dienos. Pranešimai turi būti teikiami priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 3. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo ir jos autentiškumo patvirtinimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijos konfidencialumui užtikrinti, jai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo. 4. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą savo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 5.
5Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų patikrinti duomenų apie sandorius išsamumą, nustatyti dėl finansų maklerio įmonės kaltės atsiradusias akivaizdžias klaidas arba praleidimus, informuoti finansų maklerio įmonę ir pareikalauti, kad klaidingi ar praleisti duomenys būtų pateikti iš naujo. 6. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų nustatyti dėl paties patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto kaltės atsiradusias klaidas arba praleidimus, ištaisyti klaidingus duomenis ir pateikti priežiūros institucijai teisingus ir išsamius pranešimus apie sandorius.“
1Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, įgaliotųjų konsultantų, institucinių investuotojų, turto valdytojų, lyginamojo indekso administratorių ir, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą;“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 236/2012, ir Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852 ir Reglamente (ES) 2020/1503;“. 3. Papildyti 93 straipsnio 2 dalį 3¹ punktu:
„3¹) atlieka Reglamento (ES) 2016/1011 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą.“
4.
Pakeisti 93 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) turėti kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų Lietuvos banko įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente 2020/852, Reglamente (ES) 2020/1503 ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
5Pakeisti 93 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, centrinis depozitoriumas, reguliuojamos rinkos, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
1Papildyti 97 straipsnį 7 dalimi:
„7. Informacija, kuria keičiamasi šio straipsnio 1 dalies tikslais, vykdant finansų maklerio įmonių priežiūrą, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Reglamentu (ES) 2019/2033, apima informaciją apie finansų maklerio įmonės valdymą ir nuosavybės struktūrą, nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos, likvidumo reikalavimų laikymąsi, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daromas poveikis finansų maklerio įmonės keliamai rizikai.“
2Papildyti 97 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms nedelsdama suteikia bet kokią informaciją ir duomenis, gautus atliekant finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrą, apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.“
3Papildyti 97 straipsnį 9 dalimi:
„9. Priežiūros institucija, gavusi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kurios nurodytos šio straipsnio 8 dalyje, išvengti ar pašalinti. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų prašymu turi paaiškinti, kaip atsižvelgė į jos suteiktą informaciją.“
4Papildyti 97 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, perdavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją ir duomenis, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.“
5Papildyti 97 straipsnį 11 dalimi:
„11. Jei priežiūros institucija nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos, ji gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją.“
6Papildyti 97 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Siekdama įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, priežiūros institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją, susijusią su garantinių įmokų modeliu ir parametrais, taikomais atitinkamos finansų maklerio įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.“
1Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą, įskaitant ir subjektų, kuriems išduotas leidimas veikti kaip centrinėms sandorio šalims, kurios pripažįstamos pagal Reglamento (ES) 648/2012 25 straipsnį;“. 2. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;“. 3. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, finansų institucijų ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;“. 35 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) finansų maklerio įmonei turėti nuosavų lėšų kapitalą, kuris kurios viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 2019/2033 nustatytus nuosavų lėšų kapitalo reikalavimus, kai tai reikalaujama pagal šio įstatymo 15 straipsnį, arba pakoreguoti nuosavas lėšas ir likvidųjį turtą, jei finansų maklerio įmonės verslo modelis reikšmingai pasikeičia ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;“. 2.
2Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui nuosavoms lėšoms stiprinti didinti;“. 3. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 23 punktu:
„23) finansų maklerio įmonei naudoti didesnius multiplikatoriaus koeficientus, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033;“. 4. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 24 punktu:
„24) sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal šio įstatymo 14¹ir 16 straipsnius;“. 5. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 25 punktu:
„25) per vienus metus pateikti priežiūros reikalavimų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 vykdymo planą, nustatyti galutinį to plano įgyvendinimo terminą ir planą patobulinti, patikslinant jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą;“. 6. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 26 punktu:
„26) sumažinti finansų maklerio įmonės tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas;“. 7. Buvusį 102 straipsnio 3 dalies 23 punktą laikyti 27 punktu. 8. Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant tinkamą individualaus nuosavų lėšų kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.“
9Papildyti 102 straipsnį 15 dalimi:
„15.
Taikydama šio straipsnio 3 dalies 15 punktą, priežiūros institucija gali nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033, jei teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) taikomas vienas iš šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindų;
2) priežiūros institucijos vertinimu, būtina rinkti duomenis, kuriais būtų galima įrodyti, kad yra šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas;
3) papildomos informacijos reikalaujama atliekant šio įstatymo 15²straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą.“
10Papildyti 102 straipsnį 16 dalimi:
„16. Šio straipsnio 15 dalies tikslais informacija laikoma dubliuojama, kai priežiūros institucija jau turi tokią pačią arba iš esmės tokią pačią informaciją, kai priežiūros institucija tą informaciją gali parengti arba ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad ją pateiktų finansų maklerio įmonė. Priežiūros institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašios informacijos.“
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
1.
Priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansinės finansų maklerio įmonių grupės patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, ar valdymo įmonė, ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
3) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, ir bent viena kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
4) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų įmonių, iš kurių bent viena finansų maklerio įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje ir jų patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, o jų pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse ir kiekvienoje iš tų valstybių narių yra po vieną finansų maklerio įmonę;
5) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų grupės įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra ta pati Europos Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, ir nė viena iš grupei priklausančių įmonių nelicencijuota toje valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.
Priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansinės finansų maklerio įmonių grupės patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, ar valdymo įmonė, ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
3) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, ir bent viena kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
4) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų įmonių, iš kurių bent viena finansų maklerio įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje ir jų patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, o jų pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse ir kiekvienoje iš tų valstybių narių yra po vieną finansų maklerio įmonę;
5) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų grupės įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra ta pati Europos Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, ir nė viena iš grupei priklausančių įmonių nelicencijuota toje valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė. 2.
2Finansinės grupės jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių nuostatos. Detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką gali nustatyti priežiūros institucija. Priežiūros institucija ir kitos suinteresuotos priežiūros institucijos bendru susitarimu gali atsisakyti taikyti šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus kriterijus, kai taikyti tuos kriterijus būtų netinkama siekiant užtikrinti veiksmingą jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečias finansų maklerio įmones ir jų veiklos atitinkamose valstybėse narėse svarbą, ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai arba alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrai atlikti gali paskirti kitą priežiūros instituciją. Šiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, išrinkimo, konsultuojamasi su Europos Sąjungos patronuojančiąja investicine kontroliuojančiąja bendrove, Europos Sąjungos patronuojančiąja mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone arba finansų maklerio įmone, turinčia didžiausią bendrą balansą. Priežiūros institucija, tapusi atsakinga už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie visus tokius sprendimus. 3. Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr.
1093/2010 18 straipsnyje numatytus atvejus arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, dėl kurių gali kilti grėsmė rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansų maklerio įmonių grupei priklausantys subjektai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansų maklerio įmonių grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, visą informaciją apie šią situaciją pateikia Europos bankininkystės institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūra, jei ši informacija yra svarbi šių institucijų funkcijoms atlikti. 4. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už grupės, kuriai priklauso ir kitose valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji gali sudaryti priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų, visų pirma, kai to reikia taikant Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punktą ir 2 dalį, siekiant su reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių priežiūros institucijomis keistis susijusia informacija dėl garantinių įmokų modelio ir ją atnaujinti. 5.
5Priežiūros institucijų kolegija steigiama, kad priežiūros institucija, Europos bankininkystės institucija ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
1) vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis;
2) nagrinėti prašymus suteikti informaciją, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai pagal Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnį atlikti;
3) nagrinėti prašymus suteikti informaciją tais atvejais, kai kelioms tą pačią grupę sudarančių finansų maklerio įmonių priežiūros institucijoms reikia prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės priežiūros institucija arba reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies priežiūros institucija pateiktų informaciją, susijusią su garantinių įmokų modeliu ir parametrais, taikomais atitinkamų finansų maklerio įmonių garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti;
4) keistis informacija tarpusavyje, su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį;
5) susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo kitoms priežiūros institucijoms;
6) išvengti priežiūros reikalavimų dubliavimo siekiant didinti priežiūros veiksmingumą. 6. Kai tikslinga, priežiūros institucijų kolegija taip pat gali būti steigiama, kai finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje. 7.
7Priežiūros institucijų kolegijos narės yra šios institucijos:
1) priežiūros institucijos, atsakingos už finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamųjų įmonių priežiūrą;
2) kai tikslinga, trečiųjų valstybių priežiūros institucijos, kurioms taikomi konfidencialumo reikalavimai, nustatyti Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. 8. Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pirmininkauja priežiūros institucijos kolegijos posėdžiams ir priima sprendimus. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama posėdžio metu, o posėdžiui įvykus jiems pateikiama informacija apie sprendimus ir jų įgyvendinimą. Priimdama sprendimus priežiūros institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią turėtų planuoti arba koordinuoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos, svarbą. Priežiūros institucijos kolegijos įsteigimas ir veikimas oficialiai įforminamas rašytiniais susitarimais. Priežiūros institucijos kolegijos posėdžiuose gali dalyvauti ir Europos bankininkystės institucija, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnyje. 9.
9Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytoms institucijoms teikia:
1) informaciją apie finansų maklerio įmonių grupės teisinę ir valdymo struktūrą, taip pat jos organizacinę struktūrą, įskaitant visus reguliuojamus ir nereguliuojamus subjektus, nereguliuojamas patronuojamąsias įmones ir patronuojančiąsias įmones, taip pat informaciją apie finansų maklerio įmonių grupei priklausančių reguliuojamų subjektų priežiūros institucijas;
2) informacijos rinkimo iš finansų maklerio įmonių grupę sudarančių finansų maklerio įmonių procedūras ir tos informacijos patikrinimo procedūras;
3) bet kokius neigiamus pokyčius finansų maklerio įmonėse arba kituose finansų maklerio įmonių grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai pakenkti toms finansų maklerio įmonėms;
4) informaciją apie pritaikytas poveikio priemones ir duotus privalomus nurodymus, kurių priežiūros institucija imasi vadovaudamasi šiuo įstatymu. 10. Jeigu valstybių narių priežiūros institucijos, vykdydamos jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nebendradarbiauja su priežiūros institucija tiek, kiek reikia siekiant atlikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytas užduotis, taip pat jeigu nesutariama dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos, priežiūros institucija gali paprašyti Europos bankininkystės institucijos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. 11. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą, kuris gali būti svarbus kitoms priežiūros institucijoms vykdant jų priežiūros funkcijas, konsultuojasi dėl:
1) finansų maklerio įmonių grupei priklausančių finansų maklerio įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pakeitimų, dėl kurių reikia priežiūros institucijų patvirtinimo arba leidimo;
2) informacijos apie pritaikytas poveikio priemones ir duotus privalomus nurodymus, kurių priežiūros institucija imasi vadovaudamasi šiuo įstatymu. 12.
12Jeigu nukrypstama nuo šio straipsnio 11 dalies reikalavimų, priežiūros institucija neprivalo konsultuotis su kitomis priežiūros institucijomis, kai šio straipsnio 11 dalyje nurodyti sprendimai yra skubūs arba kai dėl tokių konsultacijų gali kilti pavojus jos sprendimo veiksmingumui. Tokiais atvejais priežiūros institucija kitas priežiūros institucijas nedelsdama informuoja apie savo sprendimą nesikonsultuoti. 13. Priežiūros institucija konsultuojasi su grupės priežiūros institucija, kai ji ketina taikyti reikšmingas poveikio priemones arba taikyti poveikio priemones ir duoti privalomus nurodymus. 14. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė pateiktų bet kokią informaciją, kuri svarbi vykdant tos finansų maklerio įmonės priežiūrą. 15. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali vykdyti finansų maklerio įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių sandorių priežiūrą ir reikalauti, kad finansų maklerio įmonė būtų įdiegusi tinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas informacijos teikimo ir apskaitos procedūras, kad būtų galima nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti tuos sandorius. 16. Priežiūros institucija, gavusi informaciją pagal šio straipsnio 14 dalį, gali pati arba pasitelkdama kitus asmenis vykdyti patikras vietose.“
Papildyti Įstatymą 107¹straipsniu: „107¹ straipsnis.
Alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo taikymas kontroliuojančiosioms įmonėms Alternatyvaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo privalo laikytis investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės.“
1Papildyti 111 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) dėl Reglamento (ES) Nr. 2020/1503 pažeidimo laikinai uždraudžia Reglamentą (ES) 2020/1503 pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, atlikti vadovaujamas funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse.“
2Pakeisti 111 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, pritaikytas nustačius Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) 2019/2033 ir (arba) finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, taip pat informaciją apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.“
Papildyti Įstatymą 111¹ straipsniu:
„111¹ straipsnis. Atsakomybė už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą informaciją
1Už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, rengiamame pagal Reglamento (ES) 2020/1503 reikalavimus, pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą atsakingi Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. 2.
2Investuotojas, patyręs žalos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 10 dalyje ar 24 straipsnio 5 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo.“
1Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20¹ punktu:
„20¹) pažeisti Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti reikalavimai;“. 2. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20²punktu:
„20²) pažeisti Reglamente (ES) 2019/2088 nustatyti reikalavimai;“. 3. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20³punktu:
„20³) pažeisti Reglamente (ES) 2020/1503 nustatyti reikalavimai;“. 4. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 26 punktu:
„26) finansų maklerio įmonė vykdo mokėjimus į įmonės nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28, 52 arba 63 straipsnį draudžiama vykdyti tokius mokėjimus į nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams;“. 5. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 27 punktu:
„27) pažeisti Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;“. 6. Buvusį 112 straipsnio 1 dalies 26 punktą laikyti 28 punktu. 41 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija už šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12–15 ir 20¹ punktus, nurodytus pažeidimus skiria pinigines baudas:
1) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų;
2) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė.“
2Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr.
2020/1503 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 2020/1503 39 straipsnio nuostatose.“
1Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
2Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504.“
3Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 ir 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 2021 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės.“
4Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2399 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
5Pakeisti Įstatymo priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/168.“
6Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:
„17. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES.“
7Papildyti Įstatymo priedą 18 punktu:
„18. 2019 m. lapkričio 27 d.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014.“
8Papildyti Įstatymo priedą 19 punktu:
„19. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.“
9Papildyti Įstatymo priedą 20 punktu:
„20. 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.“
10Papildyti Įstatymo priedą 21 punktu:
„21. 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 3, 14, 19, 29, 31 ir 32 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalį ir 3–9 dalis, 19, 21, 22, 23, 28, 29, 30 straipsnius, 42 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3, 14, 19, 29, 31 ir 32 dalys, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalis ir 3–9 dalys, 19, 21 straipsnio 1 dalis, 22, 23, 28, 29, 30 straipsniai, 42 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. vasario 28 d. 3. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. vasario 28 d. 4. Lietuvos bankas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOSFINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 23, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹, 14², 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹, 107¹, 111¹ STRAIPSNIAIS IR V SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 10 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) šie asmenys, gavę priežiūros institucijos prašymą, ne rečiau kaip kartą per metus praneša priežiūros institucijai, kad naudojasi šiame punkte nustatyta išimtimi, o kai yra priežiūros institucijos prašymas, ir pateikia pagrindimą, kodėl šiame punkte nurodytą savo vykdomą veiklą priskiria prie papildomos veiklos;“. 2. Papildyti 2 straipsnį 6¹dalimi:
„6¹. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 13, 14, 14¹, 14², 15, 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹ straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie nurodomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje, ir taikomi kredito įstaigoms.“
3Papildyti 2 straipsnį 6² dalimi:
„6². Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 44¹, 15⁴straipsnio 7–10 dalys, 15⁵ ir 15⁶ straipsniai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
4Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis ir kurie turi priežiūros institucijos licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas, privalo laikytis šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų veiklos sąlygų.“
5Papildyti 2 straipsnį 10² dalimi:
„10². Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo VII skyriaus pirmojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatas, netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte.“
1Papildyti 3 straipsnį 1¹dalimi:
„1¹. Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimas – finansų maklerio įmonių grupės patronuojančiajai įmonei taikomas Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnio reikalavimas.“
2Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 4 dalies 4 punktą. 4) valstybė narė, kurioje registruota patvirtinto informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas informacijos apie sandorius teikimo subjektas, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjektas arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba informacijos apie sandorius teikimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto teisėmis veikia fizinis asmuo, – valstybė narė, kurioje yra įmonės buveinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta. 3. Papildyti 3 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Elektroninis formatas – patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, laikomų duomenų pavidalas.“
4.
Papildyti 3 straipsnį 12¹ dalimi:
„12¹. Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte.“
5Papildyti 3 straipsnį 12²dalimi:
„12². Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte.“
6Papildyti 3 straipsnį 12³ dalimi:
„12³. Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.“
7Papildyti 3 straipsnį 17¹dalimi:
„17¹. Finansų institucija – finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.“
8Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 13 ir 14 straipsniuose 15 straipsnyje nurodyta informacija ir taikoma Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.“
9Papildyti 3 straipsnį 20¹ dalimi:
„20¹. Finansų maklerio įmonės licencija – šio įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei išduodamas veiklos leidimas.“
10Papildyti 3 straipsnį 21¹dalimi:
„21¹. Finansų maklerio įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.“
11Papildyti 3 straipsnį 23¹ dalimi:
„23¹.
Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.“
12Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kuris nuolat ir profesionaliai teikia patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas. Kitose valstybėse narėse įsteigti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai gali neturėti juridinio asmens statuso duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36a punkte.“
13Papildyti 3 straipsnį 25¹dalimi:
„25¹. Investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte.“
14Papildyti 3 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Komercinės veiklos grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.“
15Buvusią 3 straipsnio 31¹dalį laikyti 31² dalimi. 16. Papildyti 3 straipsnį 33³ dalimi:
„33³. Konsoliduota būklė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.“
17Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 34 dalį. 34. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris surenka iš reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius skelbimo subjektų informaciją apie sandorius dėl Reglamento (ES) Nr.
600/2014 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose nurodytų finansinių priemonių ir konsoliduoja šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, pateikiantį bendrą informaciją apie finansinės priemonės, dėl kurios buvo sudaryti sandoriai, kiekį ir kainą. Kitose valstybėse narėse įsteigti konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso. 18. Papildyti 3 straipsnį 36¹dalimi:
„36¹. Lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika – darbo užmokesčio politika, grindžiama vienodu darbo užmokesčiu vyriškosios ir moteriškosios lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą.“
19Pakeisti 3 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Lyginamojo indekso administratorius – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte dalyje.“
20Papildyti 3 straipsnį 38¹ dalimi:
„38¹. Lotas – bazinis skaičius, kaip tai apibrėžta 2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/591, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais, 9 straipsnio 2 dalyje.“
21Papildyti 3 straipsnį 38²dalimi:
„38². Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės – finansų maklerio įmonės, kurios atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygas.“
22Papildyti 3 straipsnį 40¹ dalimi:
„40¹.
Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kurios nors viena patronuojamoji įmonė yra finansų maklerio įmonė, išskyrus finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę.“
23Papildyti 3 straipsnį 40²dalimi:
„40². Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.“
24Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:
„49. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu viešai skelbia informaciją apie finansų maklerio įmonės sąskaita arba jos klientų naudai sudarytų sandorių dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso patvirtintas skelbimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 34 punkte.“
25Pakeisti 3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas – juridinis asmuo, kuris Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės vardu pateikia priežiūros institucijai arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pranešimus apie finansų maklerio įmonės sudarytus sandorius. Kitose valstybėse narėse įsteigti patvirtinti pranešimų apie sandorius skelbimo subjektai gali neturėti juridinio asmens statuso patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte.“
26Papildyti 3 straipsnį 53¹dalimi:
„53¹.
Pradinis kapitalas – kapitalas, kurio reikalaujama siekiant gauti finansų maklerio įmonės licenciją ir kurio suma bei rūšys nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje.“
27Papildyti 3 straipsnį 53²dalimi:
„53². Prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte.“
28Pakeisti 3 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
„55. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros ar kitas šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose pavestas funkcijas.“
29Pakeisti 3 straipsnio 66 dalį ir ją išdėstyti taip:
„66. Sisteminė rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamą įtaką daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti didelių neigiamų pasekmių vienos ar kelių valstybių finansų sistemai ir ekonomikai.“
30Papildyti 3 straipsnį 82¹dalimi:
„82¹. Vienos finansinės priemonės pakeitimas kita – vienos finansinės priemonės pardavimas ir kitos finansinės priemonės pirkimas arba pasinaudojimas teise pakeisti esamą finansinę priemonę kita priemone.“
31Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 83 dalį. 83. Vietos įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 32. Papildyti 3 straipsnį 84¹ dalimi:
„84¹. Visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad išperkant obligaciją nesuėjus terminui emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai.“
33Pakeisti 3 straipsnio 85 dalį ir ją išdėstyti taip:
„85.
Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013), 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 su visais pakeitimais, I priede.“
34Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 2015/2365, ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033 ir Reglamente (ES) 2020/1503.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje turi būti aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, ir finansų maklerio įmonės verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui tinkama ir proporcinga organizacinė struktūra, nurodoma tiksliai apibrėžta, skaidri ir nuosekli atsakomybė, vidaus valdymo tvarka, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti.“
2Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vidaus valdymo tvarką, atsižvelgiama į šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 15⁶ straipsniuose nustatytus kriterijus.“
Pakeisti 8 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) šiurkščiai ir nuolat pažeidė šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;“. 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį 8 dalimi:
„8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją ir politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį įmonės strateginių tikslų, rizikos valdymo strategijos ir politikos vykdymą ir patikimą įmonės vidaus valdymą bei reguliariai peržiūri įmonės strateginius tikslus, rizikos valdymo strategiją ir politiką.
Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie įmonei reikšmingą riziką, šios rizikos valdymo strategiją ir politiką, taip pat jų pakeitimus tvarka.“
2Papildyti 9 straipsnį 9 dalimi:
„9. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti laiko tam, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimas. Finansų maklerio įmonės vadovai turi skirti išteklių tam, kad būtų valdomos rizikos, su kuriomis susiduria finansų maklerio įmonė.“
3Papildyti 9 straipsnį 10 dalimi:
„10. Finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybai, o jei ji nesudaroma, – valdybai ir rizikos komitetui, jei jis įsteigtas, suteikiama prieiga prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybė konsultuotis su išorės ekspertais.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Kapitalo reikalavimai Riziką ribojantys reikalavimai
1Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 2019/2033 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus. 2.
2Priežiūros institucijos sprendimu finansų maklerio įmonei, kuri vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, kai jos konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 iš eilės einančių mėnesių vidurkis, yra lygi arba didesnė negu 5 milijardai eurų ir atitinka bent vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, mutatis mutandis gali būti taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje nurodyti riziką ribojantys reikalavimai, kurie taikomi ir kredito įstaigoms. Tokiai finansų maklerio įmonei taikomi šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir kituose kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti riziką ribojantys reikalavimai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas priimamas tik tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė vykdo toje dalyje nurodytą veiklą tokiu mastu, kad jos negalėjimas vykdyti įsipareigojimų arba patiriami sunkumai galėtų sukelti sisteminę riziką, ir (ar) finansų maklerio įmonė yra tarpuskaitos narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir (ar), priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir į proporcingumo principą, nustatoma, kad sprendimą priimti būtina dėl finansų maklerio įmonės svarbos šalies ar Europos Sąjungos ekonomikai ir (ar) jos tarpvalstybinės veiklos svarbos, ir (ar) jos tarpusavio sąsajų su finansų sistema. 4. Priežiūros institucijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, jeigu finansų maklerio įmonės konsoliduoto turto vertė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribos per 12 iš eilės einančių mėnesių. 5. Kai priežiūros institucija priima arba panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei ir Europos bankininkystės institucijai. 6.
6Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8-10 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 44¹ straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai ji pati nustatė, kad neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. 7. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 15⁴, 15⁵, 15⁶ ir 44¹ straipsniai ir Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnis finansų maklerio įmonei taikomi individualiai. 8. Jei finansų maklerio įmonei taikomos Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnio nuostatos, šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 15⁴, 15⁵, 15⁶ ir 44¹straipsniuose nurodyti reikalavimai jai taikomi individualiai ir konsoliduotai. 9. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 10, 15⁴, 15⁵,15⁶ ir 44¹ straipsniuose nurodyti reikalavimai netaikomi konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jei finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė, veikianti ar įsteigta Europos Sąjungoje, priežiūros institucijai gali įrodyti, kad taikyti šiuos reikalavimus tai patronuojamajai įmonei yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje ji yra, teisės aktus. 10. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais. 11. Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 15⁴, 15⁵,15⁶ ir 44¹ straipsniuose nurodyti reikalavimai. 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
1Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr.
575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma. 2. Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų. 3. Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų. 4. Finansų maklerio įmonių, kurios gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas, tačiau neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, taip pat neturi teisės saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų. 5. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga. 6. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 1 milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį. 7.
7Jeigu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį. 8. Vietos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios. 1. Finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas sudaromas pagal Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnio reikalavimus. 2. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų. 3. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, tačiau neturi teisės saugoti klientų pinigų ar jiems priklausančių finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 75 tūkstančiai eurų. 4. Finansų maklerio įmonės, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas įmones, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių eurų. 5.
5Finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas ar vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 9 punkte nurodytą veiklą ir turi teisę sudaryti sandorius savo sąskaita arba vykdo šią veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 14¹straipsniu:
„14¹ straipsnis. Vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto reikalavimai
1Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į šios įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga, veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Šią tvarką, strategiją ir procesus nustato ir reguliariai peržiūri finansų maklerio įmonės vadovai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, strategija ir procesais turi būti užtikrinama, kad finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto vertė, rūšys ir paskirstymas nuolat padengtų jos prisiimtą riziką, kuri kyla ar gali kilti pačiai finansų maklerio įmonei arba kitiems subjektams ar asmenims. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms. 4. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina. 5. Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų reikalavimus.“
Papildyti Įstatymą 14²straipsniu:
„14² straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas
1.
Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 15² straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 15³ straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;
2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 14¹straipsnyje, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų ir kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų. 2. Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje. 3. Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidžiojo turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje. 4. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas. 5. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms priežiūros institucija taiko likvidumo reikalavimo taikymo išimtį, nustatytą Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalyje.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Kapitalo rezervai Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas
1.
Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
1) kapitalo apsaugos;
2) specialųjį anticiklinį;
3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
5) sisteminės rizikos. 2. Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais. 3. Paskirstymai iš kapitalo rezervų atliekami priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 1.
1Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų papildomų nuosavų lėšų tik kai, atlikusi šio įstatymo 15² straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 15³ straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją klientams, rinkai, ir rizika nėra padengta privalomu nuosavų lėšų reikalavimu, ypač K veiksnių reikalavimais, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėje dalyje;
2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 14¹ straipsnyje ir 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, o kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti šios įmonės tvarkos, strategijos ir procesų;
3) finansų maklerio įmonės atliktų koregavimų dėl prekybos knygos rizikos ribojančiu principu pagrįsto pozicijų vertinimo nepakanka, kad ši įmonė, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms, per trumpą laikotarpį galėtų parduoti arba apdrausti pozicijas;
4) vidaus modeliai, kuriuos pagal šio įstatymo 15³ straipsnį leidžiama taikyti, neatitinka vidaus modeliams taikomų reikalavimų ir taip bus nustatomas netinkamas nuosavų lėšų dydis;
5) finansų maklerio įmonė pakartotinai nenustato arba nesilaiko papildomo nuosavų lėšų dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 15¹ straipsnyje. 2. Papildomų nuosavų lėšų dydis nustatomas kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimo, kurį priežiūros institucija nustato pagal šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse. 3. Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi būti ne mažesnis kaip trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo.
Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų. 4. Priežiūros institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, privalo pateikti konkretų paaiškinimą, kodėl šio įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos nėra laikomos pakankamomis. 5. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai. 6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai. 7. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms taikomi tik kai priežiūros institucija pagrįstu finansų maklerio įmonės vertinimu nustato, kad tai būtina.“
Papildyti Įstatymą 15¹straipsniu:
„15¹straipsnis. Nuosavos lėšos dėl ekonominio ciklo svyravimų
1.
Priežiūros institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir laikydamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43² straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, nei tai nustatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033, jei reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar nekiltų rizika dėl nesklandaus finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimo. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą dėl ekonominio ciklo svyravimų priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai. 3. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai. 4. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
Papildyti Įstatymą 15²straipsniu:
„15²straipsnis. Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas
1Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų.
Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 15⁴ straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, taip pat finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimą tvarką. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas turi būti proporcingi atsižvelgiant į tai, ar finansų maklerio įmonė turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą. 3. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir išsamumą nustato savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vadovaudamasi proporcingumo principu. 4. Priežiūros institucija savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo. 5. Apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.“
Įstatymo papildymas 15³straipsniu Papildyti Įstatymą 15³straipsniu:
„15³ straipsnis. Sprendimo leisti taikyti vidaus modelius peržiūra
1Priežiūros institucija reguliariai, bent kartą per trejus metus, įvertina finansų maklerio įmonės atitiktį priežiūros institucijos suteiktam leidimui naudoti vidaus modelius apskaičiuojant nuosavas lėšas rinkos rizikai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje. 2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko tinkamai parengtus naujausius metodus ir praktiką. 3. Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyje nurodytus privalomus nurodymus. 4. Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir 93 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytus privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jei daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs. 5. Kai finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams, įtvirtintiems šio įstatymo 102 straipsnyje, duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitikimas yra nereikšmingas, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų. Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jei jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą. 6.
6Jei, priežiūros institucijos vertinimu, finansų maklerio įmonė nesilaiko reikalavimų dėl vidaus modelių taikymo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ar neįrodo, kad neatitiktis reikalavimams yra nereikšminga, finansų maklerio įmonei atšaukiamas leidimas taikyti vidaus modelius arba leidžiama juos taikyti tik tose srityse, kurios atitinka reikalavimus, arba tose srityse, kurios atitiks reikalavimus per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.“
Papildyti Įstatymą 15⁴straipsniu: „15⁴ straipsnis. Rizikos valdymas
1Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimą rizikos valdymo politiką ir strategiją, kurios apimtų šių veiksnių nustatymą, vertinimą ir valdymą:
1) reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
2) reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
3) reikšmingų finansų maklerio įmonei kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis, įskaitant reikšmingą turto buhalterinės vertės pokytį, priklausomų tarpininkų reikalavimus, klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymą, finansinių priemonių, užsienio valiutos, biržos prekių pozicijas, iš pensijų kaupimo kylančius įsipareigojimus;
4) likvidumo rizikos pagal laikotarpius, įskaitant vienos dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad finansų maklerio įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo reikalavimą, be kita ko, galėtų šalinti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika ir strategija privalo būti proporcingos finansų maklerio įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui, veiklos mastui ir rizikos tolerancijai, kurią nustato finansų maklerio įmonės vadovai, ir privalo atitikti finansų maklerio įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje finansų maklerio įmonė vykdo veiklą. 3. Priežiūros institucija gali nustatyti kitus reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, atsižvelgdama į klientų lėšų saugojimui atskirai nuo finansų maklerio įmonės lėšų taikomus reikalavimus. 4. Tinkama priemone šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems rizikos veiksniams valdyti gali būti laikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas. 5. Finansų maklerio įmonė privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingą poveikį nuosavoms lėšoms, kai rizika klientams ir rizika rinkai nėra pakankamai padengtos nuosavomis lėšomis, atitinkančiomis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus. 6. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad likviduojama arba veiklą nutraukianti finansų maklerio įmonė, atsižvelgiant į jos gyvybingumą ir verslo modelio bei strategijų tvarumą, tinkamai laikytųsi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nurodytų nuosavų lėšų ir likvidžiojo turto reikalavimų visą laikotarpį, kol finansų maklerio įmonė bus likviduota ar pasibaigs kitokiu būdu. 7. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti rizikos komitetą, kai jos 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai, kai komitetą įsteigti privaloma pagal šį straipsnį, gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Finansų maklerio įmonė nustato rizikos komiteto sudarymo tvarką ir struktūrą, atsižvelgdama į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 8.
8Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad rizikos komiteto nariai būtų tinkami eiti šio komiteto narių pareigas ir atlikti priskirtas funkcijas, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį. 9. Rizikos komitetas pataria finansų maklerio įmonės vadovams dėl įmonės prisiimtos rizikos, rizikos valdymo strategijos ir padeda jiems prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos valdymo strategijos ir politikos taikymą atsakingi finansų maklerio įmonės vadovai. 10. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantys vadovai ir rizikos komitetas būtų aprūpinti ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti, taip pat gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų kreiptis į išorės ekspertus savo kompetencijai priklausančiais klausimais. 11. Šio straipsnio 7−10 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
Papildyti Įstatymą 15⁵straipsniu: „15⁵straipsnis. Atlygio politika
1Atlygio politika nustatoma ir taikoma tų kategorijų finansų maklerio įmonės darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą įtaką finansų maklerio įmonės rizikos profiliui arba turtui, kurį ji valdo, taip pat turi būti laikomasi šio straipsnio reikalavimų, taikomų šių kategorijų darbuotojų atlygio politikai. Šioms darbuotojų kategorijoms priskiriama bent vyresnioji vadovybė, riziką prisiimantys darbuotojai, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai ir darbuotojai, kurių kintamasis ir pastovusis atlygis yra ne mažesnis negu mažiausias vyresniosios vadovybės darbuotojų arba prisiimančių riziką darbuotojų atlygis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlygio politika privalo būti nustatyta atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. 3.
3Atlygio politika privalo būti dokumentuota ir proporcinga finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, neutrali lyčių atžvilgiu, turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitikti ilgalaikius finansų maklerio įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėti išvengti interesų konflikto, neskatinti darbuotojų prisiimti pernelyg didelės rizikos. 4. Stebėtojų taryba arba, jei ji nesudaroma, – valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą, patvirtinimą ir periodinę peržiūrą. 5. Finansų maklerio įmonės vidaus audito tarnyba, jei ji neįsteigta, – finansų maklerio įmonės kontrolės funkcijas atliekantys asmenys ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti nepriklausomą vidinį atlygio politikos įgyvendinimo vertinimą. 6. Kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai privalo būti nepriklausomi nuo finansų maklerio įmonės padalinių, kurių vertinimą atlieka. Kintamasis atlygis šiems darbuotojams skiriamas už atliktus darbus ir rezultatus, susijusius su jiems priskirtų funkcijų atlikimu, ir negali priklausyti nuo veiklos finansų maklerio įmonės padaliniuose, kurių vertinimą atlieka, rezultatų. 7. Darbuotojo pastovioji atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį ir atitikti profesinę darbuotojo patirtį ir organizacinę atsakomybę. Atlygio politikoje nustatomas aiškus kintamosios ir pastoviosios atlygio dalių santykis, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, rizikos profilius. Atlygio politikoje turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonei lanksčiai taikyti kintamojo atlygio politikos reikalavimus, įskaitant galimybę nemokėti kintamojo atlygio. 8.
8Darbuotojo kintamasis atlygis privalo atitikti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat papildomus veiklos rezultatus, viršijančius jo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas. 9. Finansų maklerio įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, vadovams negali būti mokamas kintamasis atlygis. Darbuotojams, kurie nėra vadovai, kintamasis atlygis, kai jis nėra suderintas su finansų maklerio įmonės patikima kapitalo baze ir trukdo laiku nutraukti finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą, gali būti mokamas tik jį sumažinus iki priežiūros institucijos nustatyto dydžio, kuris turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės grynosioms pajamoms. 10. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas atlieka patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komiteto nariais ir pirmininku privalo būti skiriami tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Skiriant atlygio komiteto narius ir pirmininką turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra. 11. Atlygio komitetas privalo tiesiogiai patikrinti, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkcijas. 12. Atlygio komitetas kompetentingai ir savarankiškai vertina taikomą atlygio politiką ir praktiką, taip pat jų poveikį finansų maklerio įmonės rizikai, kapitalo ir likvidumo būklei. 13. Atlygio komitetas yra atsakingas už sprendimų, priimamų pagal šį straipsnį ir finansų maklerio įmonės atlygio politikoje nustatytus reikalavimus, rengimą, įskaitant finansų maklerio įmonės vadovų priimtus sprendimus, turinčius poveikį finansų maklerio įmonės prisiimamai rizikai ir jos valdymui.
Rengiant sprendimus atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės, akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų ilgalaikius interesus ir viešąjį interesą. 14. Jei finansų maklerio įmonėje atlygio komitetas nesudaromas, šiame straipsnyje nurodytas atlygio komitetui priskirtas funkcijas atlieka finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba. 15. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti priežiūros institucijai informaciją apie asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ar viršija 1 milijoną eurų, skaičių ir tų asmenų atsakomybės sritis, veiklos sritį ir pastovųjį atlygį, premijas, ilgalaikes premijas ir įmokas į pensijų fondus.“
Papildyti Įstatymą 15⁶straipsniu: „15⁶straipsnis. Kintamasis atlygis
1Kintamasis atlygis finansų maklerio įmonės darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir atidėtąją dalį, nustatytą šio straipsnio 11 dalyje, išmokamas arba suteikiamas tik tada, jei tenkinami šio straipsnio 2–15 dalyse nustatyti reikalavimai. 2. Kai kintamasis atlygis nustatomas vertinant darbuotojo ir finansų maklerio įmonės veiklos rezultatus, visa šio atlygio suma grindžiama kelerių metų individualiu darbuotojo vertinimu ir finansų maklerio įmonės padalinio, kuriame darbuotojas dirba, taip pat visos finansų maklerio įmonės rezultatų vertinimu. Atliekant individualų darbuotojų vertinimą, atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės verslo ciklą ir rizikas. 3. Individualus darbuotojo vertinimas apima finansų maklerio įmonės finansinius ir nefinansinius rezultatus. 4.
4Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariajam kapitalui. 5. Kintamasis atlygis negali būti garantuojamas, išskyrus atvejus, kai jis mokamas tik naujiems darbuotojams ir tik pirmais darbo metais ir kai finansų maklerio įmonės kapitalas yra tvarus. Darbo teisės normose nurodytais atvejais su darbo santykių nutraukimu susijusios išmokos skaičiuojamos įvertinant mokamą kintamąjį atlygį, kurio dydis priklauso nuo darbo laikotarpio ir darbuotojo veiklos rezultatų ir kuris nemokamas, kai yra darbo pareigų pažeidimų arba darbuotojui nustatyti veiklos rezultatai nepasiekti. 6. Pagal darbuotojo ir darbdavio sudarytas sutartis dėl kompensacijos nutraukus darbo sutartį su kompensacija arba mokėjimais susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais. 7. Nustatant veiklos rezultatų vertinimo priemones, kurios naudojamos kintamojo atlygio fondui apskaičiuoti, turi būti įvertinamos esamos ir būsimos rizikos ir su kapitalo ir likvidumo reikalavimais susijusios sąnaudos, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033. 8. Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į 1 lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę. 9. Kintamajam atlygiui, mokamam šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti nustatytas šių priemonių perleidimo teisės terminas, siekiant, kad individualūs darbuotojo tikslai derėtų su finansų maklerio įmonės, jos kreditorių, klientų ilgalaikiais tikslais.
Priežiūros institucijos leidimu kintamasis atlygis gali būti mokamas šio straipsnio 8 dalyje nenurodytomis priemonėmis, jei finansų maklerio įmonė neišleidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. 10. Priežiūros institucija nustato priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, tipui ir struktūrai taikomus reikalavimus. 11. Ne mažiau kaip 40 procentų kintamojo atlygio turi būti atidėta nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės verslo ciklą, veiklos pobūdį, rizikas ir darbuotojo, kuriam skiriamas kintamasis atlygis, veiklą. Kai kintamojo atlygio suma didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama. Atidėta kintamojo atlygio dalis turi būti išmokama vadovaujantis pro rata principu. 12. Kintamasis atlygis mažinamas, nemokamas ar nesuteikiamas, jei finansų maklerio įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar pablogėja. Mažinant kintamąjį atlygį, taikomi finansų maklerio įmonės nustatyti sumažinimo ar išmokėtų lėšų susigrąžinimo susitarimai, kuriuose numatytos situacijos, kai darbuotojas, kuriam skirtas kintamasis atlygis, savo veikla yra prisidėjęs prie reikšmingų finansų maklerio įmonės nuostolių atsiradimo arba yra atsakingas už nuostolius ar nėra laikomas tinkamu eiti savo pareigas. 13. Finansų maklerio įmonės nuožiūra kaupiamųjų pensijų įmokų skaičiavimo principai turi atitikti finansų maklerio įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius tęstinės veiklos interesus. Kai darbuotojas finansų maklerio įmonėje nebedirba, finansų maklerio įmonės nuožiūra sukauptos kaupiamosios pensijų įmokos, iki jam sukanka pensinis amžius, laikomos finansų maklerio įmonėje 5 metus šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis.
Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, darbuotojo savo nuožiūra kaupiamos pensijų įmokos jam išmokamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis ir taikomas 5 metų šių priemonių perleidimo teisės terminas. 14. Pagal šio straipsnio 1–13 dalių reikalavimus finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad šio įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeniniais draudimo sandoriais ar bet kokios kitos formos su atlygio įsipareigojimais susijusiu draudimu. 15. Kintamasis atlygis negali būti mokamas tokiais būdais ir priemonėmis, kad būtų nesilaikoma šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų. 16. Finansų maklerio įmonei netaikomos šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalys, kai įmonės vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė, apskaičiuota per 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpį, neviršija 100 milijonų eurų. 17. Finansų maklerio įmonė netaiko šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalių asmenims, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija 50 tūkstančių eurų ir sudaro mažiau nei ketvirtadalį jų metinio atlygio. 18. Finansų maklerio įmonė, nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje, turi laikytis šio straipsnio reikalavimų nuo finansinių metų, einančių po tų finansinių metų, kai buvo atliktas šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas vertinimas.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos ir veiklos organizavimo, lyčių atžvilgiu neutralią atlygio nustatymo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.“
2Papildyti 16 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 3–6 dalyse ir šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba platinančioms ar parduodančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.“
3Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos, patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.“
4Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti duomenų apie suteiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014 ir, Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentu (ES) 2019/2033, ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams, taip pat pareigos užtikrinti rinkų vientisumą.“
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 5 dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
2Papildyti 23 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 4¹ dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
1.
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Finansų maklerio įmonė turi suprasti finansines priemones, kurias siūlo arba rekomenduoja, įvertinti finansinių priemonių atitiktį klientų, kuriems teikia investicines paslaugas, poreikiams, be kita ko, atsižvelgdama į nustatytą tikslinę klientų grupę, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3–7 6 ir 7 dalyse, ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tada, kai tai atitinka kliento interesus.“
2Papildyti 29 straipsnio 6 dalį 4 punktu:
„4) informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.“
3Papildyti 29 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, finansų maklerio įmonė gali nedelsdama po sandorio sudarymo pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popierine forma, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
1) klientas sutinka gauti informaciją nedelsiant po sandorio sudarymo;
2) finansų maklerio įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorio sudarymą, kol klientas gaus informaciją.“
4Papildyti 29 straipsnį 7²dalimi:
„7². Finansų maklerio įmonė privalo suteikti klientui galimybę prieš sudarant sandorį gauti informaciją apie išlaidas ir mokesčius telefonu, išskyrus šio straipsnio 7¹dalies 2 punkte nurodytą atvejį.“
5Papildyti 29 straipsnį 8¹dalimi:
„8¹. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal šį įstatymą, teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus tuos atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai.
Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius arba potencialius neprofesionaliuosius klientus apie galimybę gauti informaciją popierine forma.“
6Papildyti 29 straipsnį 8²dalimi:
„8². Finansų maklerio įmonė esamus neprofesionaliuosius klientus, kurie gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą popierine forma, ne vėliau kaip per 8 savaites iki informacijos išsiuntimo dienos informuoja, kad informaciją jie gaus elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau nori gauti informaciją popierine forma, ar tik elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonės taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas per tas 8 savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popieriuje, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą elektroniniu formatu, informuoti neprivaloma.“
7Papildyti 29 straipsnį 14¹dalimi:
„14¹.
Trečiųjų šalių atliekamas tyrimas finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu, jeigu:
1) prieš teikiant tyrimo paslaugas finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas susitaria, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus, ir
2) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus, ir
3) tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.“
8Papildyti 29 straipsnį 14² dalimi:
„14². Šio straipsnio 14¹ dalyje nurodytas tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, susijusių su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, teikimą arba apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, glaudžiai susijusių su tam tikru sektoriumi ar rinka, teikimą ir padedantis susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus.
Medžiagos parengimas arba paslaugų, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali, taip pat galėtų padidinti finansų maklerio įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę, teikimas taip pat suprantamas kaip tyrimas.“
9Papildyti 29 straipsnį 19 dalimi:
„19. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas profesionaliesiems klientams, išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą ir portfelio valdymą, gali nesilaikyti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Finansų maklerio įmonė taip pat gali nesilaikyti šio įstatymo 30 straipsnio 2¹dalyje ir 31 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent profesionalieji klientai informuoja finansų maklerio įmonę, kad pageidauja naudotis šiuose straipsniuose numatytomis teisėmis. Finansų maklerio įmonė registruoja šiuos profesionaliųjų klientų prašymus.“
Papildyti 30 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar vienų finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė patvariojoje laikmenoje turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti periodiškai pateikiama informacija klientams, atsižvelgiant į finansinių priemonių, dėl kurių teikiamos investicinės paslaugos, rūšį ir sudėtingumą, klientui teikiamų paslaugų pobūdį. Taip pat šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui, bei informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.“
1Papildyti 33 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę.“
2.
Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 5 dalį. 5. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę. 23 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume
Finansų maklerio įmonė, ir centrinis depozitoriumas, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“ „24 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiaujančios biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujančios vietos įmonės ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;“. 25 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų naudai ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 8¹ ir 8² dalis), 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1–3 dalyse, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.“
Papildyti įstatymą 44¹straipsniu:
„44¹ straipsnis. Informacijos atskleidimas
1.
1Finansų maklerio įmonė kasmet privalo paskelbti informaciją apie kiekvieną bet kurioje valstybėje, įskaitant ir valstybę narę, veikiantį jos filialą ar finansų maklerio įmonės patronuojamąją įmonę, kuri yra finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinant, sumokėtą pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti audituojama ir, kai įmanoma, skelbiama kaip metinių finansinių ataskaitų priedas arba kaip konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kai rengiamos, priedas. 4. Finansų maklerio įmonė, atitinkanti šio įstatymo 15⁴ straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, privalo viešai paskelbti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2019/2033 52 straipsnyje, tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik visiškai įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.“
2Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 7 dalyje, ir (arba) nepateikia šio straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat kitais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais pagrindais.“
1Papildyti 50 straipsnį 3 dalimi:
„3. Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:
1) duomenis apie filialo Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą;
2) kai trečiosios valstybės įmonė vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, – šios įmonės mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią pozicijas su Europos Sąjungos sandorio šalimis;
3) kai trečiosios valstybės įmonė teikia šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 6 punkte nurodytą vieną arba abi paslaugas, – per praėjusius 12 mėnesių Europos Sąjungos sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba išplatinta rinkoje prisiimant įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;
4) apyvartą ir apibendrintą turto vertę pagal kiekvieną teikiamą paslaugą ar vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje;
5) išsamų investuotojų apsaugos priemonių, taikomų filialo klientams, aprašymą, įskaitant tų klientų teises pagal šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą;
6) šios dalies 1 punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;
7) duomenis apie valdymo priemones, taip pat nurodyti asmenis (vardas, pavardė), einančius pagrindines pareigas filiale;
8) kitą informaciją, kuri priežiūros institucijos laikoma būtina pateikti, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.“ 2.
Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:
1) duomenis apie filialo Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą;
2) kai trečiosios valstybės įmonė vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, – šios įmonės mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią pozicijas su Europos Sąjungos sandorio šalimis;
3) kai trečiosios valstybės įmonė teikia šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 6 punkte nurodytą vieną arba abi paslaugas, – per praėjusius 12 mėnesių Europos Sąjungos sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba išplatinta rinkoje prisiimant įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;
4) apyvartą ir apibendrintą turto vertę pagal kiekvieną teikiamą paslaugą ar vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje;
5) išsamų investuotojų apsaugos priemonių, taikomų filialo klientams, aprašymą, įskaitant tų klientų teises pagal šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą;
6) šios dalies 1 punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;
7) duomenis apie valdymo priemones, taip pat nurodyti asmenis (vardas, pavardė), einančius pagrindines pareigas filiale;
8) kitą informaciją, kuri priežiūros institucijos laikoma būtina pateikti, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.“
2Papildyti 50 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Priežiūros institucija, gavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašymą, jai pateikia šią informaciją:
1) duomenis apie visus filialų, kuriems išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, veiklos leidimus ir bet kokius vėlesnius tokių veiklos leidimų pakeitimus;
2) duomenis apie filialo, kuriam išduotas veiklos leidimas, Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;
3) duomenis apie apyvartą ir apibendrintą turto vertę, teikiant šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas ir vykdant veiklą;
4) trečiosios valstybės grupės, kuriai priklauso veiklos leidimą turintis filialas, pavadinimą.“
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu klientas ar tinkama sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į trečiosios valstybės įmonę dėl investicinių paslaugų teikimo, šiai trečiosios valstybės įmonei netaikomas reikalavimas turėti šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą leidimą norint teikti investicines paslaugas šiems asmenims, įskaitant santykius, susijusius su šių investicinių paslaugų teikimu. Kai trečiosios valstybės įmonė per subjektą, veikiantį jos vardu arba su ja turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Europos Sąjungoje, nedarydama poveikio įmonių grupės vidaus ryšiams, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga.“
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai
1.
Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo pagal sutartį dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, įskaitant ekonomiškai lygiaverčius nebiržinės prekybos sandorius, dydžio apribojimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:
1) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;
2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje. 3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi pozicijoms, turimoms ne finansų įstaigos arba ne finansų įstaigos vardu, kurias galima objektyviai įvertinti nustatant, kad jos skirtos tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusiai rizikai mažinti. 4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos. 5. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato kiekvieno išvestinių finansinių priemonių sandorio, įskaitant ekonomiškai lygiaverčius nebiržinės prekybos sandorius, pozicijų limitus. 6.
6Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius arba kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti. 8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę arba pateikia šiai institucijai pagrindimą, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia. 9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus. 10. Kai ta pačia biržos prekių išvestine finansine priemone dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai ta biržos prekių išvestine finansine priemone. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija. 11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose ta išvestine finansine priemone prekiaujama dideliu mastu, priežiūros institucijomis.
Priežiūros institucija, nesutinkanti su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. 12. Prekybos vietų, kuriose prekiaujama ta pačia biržos prekės išvestine finansine priemone, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus. 1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, esminių arba svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo, dydžio apribojimus. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės laikomos esminėmis arba svarbiomis, jei galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 tūkstančių lotų per vienų metų laikotarpį. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:
1) užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;
2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje. 3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi:
1) pozicijoms, kurias laiko ne finansų įstaiga ar kurios laikomos tokios įstaigos vardu ir kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
2) pozicijoms, kurias laiko komercinės veiklos grupei priklausanti finansų įstaiga, veikianti komercinės veiklos grupės ne finansų įstaigos vardu, ar kurios laikomos tokios finansų įstaigos vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
3) finansų ir ne finansų sandorių šalių pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip atsiradusias iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja priežiūros institucija pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus arba prekybos vietos;
4) bet kokiems kitiems šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte apibrėžtiems vertybiniams popieriams, kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone. 4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos. 5.
5Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktus ir Europos Komisijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, pozicijų apribojimus. Tokie pozicijų apribojimai taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis. 6. Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius ar kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais. 7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti. 8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę, arba pateikia šiai institucijai motyvus, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia. 9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus. 10.
10Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama dideliu mastu arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, jei prekybos vieta, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija. 11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose prekiaujama tomis žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis priemonėmis dideliu mastu arba kuriose prekiaujama tomis esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, priežiūros institucijomis. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, ji raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. 12.
12Prekybos vietų, kuriose dideliu mastu prekiaujama žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke arba pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, arba esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke ir pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus.“
Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:
1) vykdyti asmenų atvirųjų pozicijų stebėseną;
2) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jei tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios grindžiamos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;
3) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, panaikintų arba sumažintų poziciją, o jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta;
4) reikalauti, kad asmuo laikinai suteiktų atkurtų rinkai likvidumą sutarta kaina ir mastu, aiškiai nurodydamas, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos rinkoje poveikį.“
Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:
1) vykdyti asmenų atvirųjų pozicijų stebėseną;
2) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jei tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios grindžiamos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;
3) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, panaikintų arba sumažintų poziciją, o jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta;
4) reikalauti, kad asmuo laikinai suteiktų atkurtų rinkai likvidumą sutarta kaina ir mastu, aiškiai nurodydamas, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos rinkoje poveikį.“
1Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikomos tik tada, kai ir asmenų skaičius, ir jų atvirosios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos viršija teisės aktuose nustatytas minimalias ribas. Pozicijų išklotinės teikimo reikalavimas netaikomas kitiems vertybiniams popieriams, kurie nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte ir kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone.“
2Pakeisti 76 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Finansų maklerio įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, šio įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje nurodytai centrinei priežiūros institucijai arba, kai centrinės priežiūros institucijos nėra, priežiūros institucijai, kai ji prižiūri prekybos vietą, kurioje prekiaujama tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei priežiūros institucijai, jeigu tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, bent vieną kartą per dieną privalo pateikti:
1) išsamią pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis;
2) duomenis apie savo klientus ir tų klientų klientus, kol bus pasiektas galutinis klientas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje, ir, jeigu taikoma, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnyje, kai tai susiję su didmeniniais energetikos produktais.“
Pripažinti netekusiu galios V skyrių. V SKYRIUS INFORMACIJOS APIE SANDORIUS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
1.
Nuolat ir profesionaliai teikti patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas (toliau – informacijos apie sandorius paslaugos) gali tik juridiniai asmenys, turintys priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas. 2. Finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą ir ketinantiems teikti informacijos apie sandorius paslaugas, atskira informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjo licencija neišduodama. Šiuo atveju ketinamomis teikti informacijos apie sandorius paslaugomis yra papildomos galiojančios finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus licencijos. 3. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus ir paslaugas, kurias turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. 78 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija ir jos pakeitimas
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijoje yra nurodomos tos informacijos apie sandorius paslaugos, kurias paslaugų teikėjas turi teisę teikti. 2. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, ketinantis teikti informacijos apie sandorius paslaugas, kurios nėra numatytos jam išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją nurodant ketinamas teikti informacijos apie sandorius paslaugas. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencija galioja visoje Europos Sąjungoje ir suteikia teisę teikti licencijoje nurodytas informacijos apie sandorius paslaugas visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
1Įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo vadovus, veiklą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė, siekianti gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, atitinka šio įstatymo 83–86 straipsniuose ir 2016 m. birželio 2 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/571 dėl duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinų veiklos leidimo išdavimo, organizacinių ir skelbimo apie sandorius reikalavimų (toliau – Reglamentas (ES) 2017/571) nustatytus reikalavimus. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti įmonės veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priežiūros institucijai priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 2. Sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija priima ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai praneša prašymą pateikusiai įmonei. Įmonė įgyja teisę verstis licencijuojama veikla nuo sprendimo išduoti veiklos licenciją priėmimo arba nuo sprendime nurodytos sprendimo įsigaliojimo dienos. 3.
3Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. 4. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir paskelbia priežiūros savo interneto svetainėje. 80 straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, jeigu:
1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba per priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) pateikta informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos programa yra nepakankama, kad informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas tinkamai atliktų savo funkcijas;
3) įmonės vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos kvalifikacijos ar patirties;
4) siūlomi įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesų apsaugai arba rinkos vientisumui;
5) įmonę siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas. 81 straipsnis. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įspėjimo apie galimą sustabdymą panaikinimas, licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi būti įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. 2.
2Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą, kuriuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti ir apie tai informuoti priežiūros instituciją. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, per protingą terminą privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai nustatytu terminu buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją. 4. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų. 5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo nurodytus pažeidimus pašalinti. 6.
6Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja informacijos apie sandorius paslaugų teikėją. 7. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimą, jeigu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas:
1) pats kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradėjo teikti informacijos apie sandorius paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė informacijos apie sandorius paslaugų;
4) gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidžia šio skyriaus antrajame skirsnyje ar Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos reikalavimus;
7) nustatytu terminu nepašalina nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licencijos galiojimas;
8) kitais įstatymuose nustatytais atvejais. 8. Taikant šio straipsnio 7 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr.
600/2014 nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 9. Priežiūros institucija užtikrina, kad jos interneto svetainėje paskelbta informacija apie licencijos galiojimo panaikinimą būtų prieinama ne trumpiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. 10. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas negali teikti paslaugų nuo sprendimo sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priėmimo dienos. Sprendimą sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą priežiūros institucija privalo nedelsdama paskelbti savo interneto svetainėje. 82 straipsnis. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai
1Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/571, ir turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklą, įskaitant riziką, su kuria jis susiduria arba gali susidurti. 2. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo patvirtinti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti patikimam ir skaidriam informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo valdymui, vadovų pareigų atskyrimui ir interesų konfliktų valdymui, kad būtų užtikrintas rinkos vientisumas ir klientų interesų apsauga. 3.
3Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, kartu pateikdamas priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą vertinant, ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujai išrinkti vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tada, kai priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Jeigu priežiūros institucija per 30 dienų nuo pranešimo apie vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepateikia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja vadovų kandidatūroms. 4. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovų kandidatūroms, jeigu vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos kvalifikacijos ir patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam, skaidriam ir sisteminės rizikos ribojimu pagrįstam įmonės valdymui, klientų interesams arba rinkos vientisumui. 5. Jeigu rinkos operatorius siekia gauti leidimą teikti informacijos apie sandorius paslaugas administruodamas patvirtintą informacijos apie sandorius skelbimo subjektą, konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektą arba patvirtintą pranešimų apie sandorius teikimo subjektą ir šiems subjektams vadovauja tie patys asmenys kaip ir rinkos operatoriui, laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 6. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo:
1) skirti pakankamai laiko savo funkcijoms atlikti.
Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
2) veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai įvertinti ir užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėti ir stebėti, kaip priimami sprendimai. ANTRASIS SKIRSNIS
1Lietuvos Respublikoje licencijuoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją. 2. Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus. 3. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. 84 straipsnis. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
1.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nurodyta informacija būtų veiksmingai, nuosekliai ir nedelsiant viešai skelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 2. Informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kuris suteiktų galimybę konsoliduoti skelbiamą informaciją su kitų šaltinių skelbiamais panašiais duomenimis. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui. 4. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, galintiems kilti tarp patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto ir jo klientų. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 5.
5Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo prieš ją viešai paskelbiant. 6. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą informacijos apie sandorius skelbimo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 7. Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, skirtas duomenų apie sandorius išsamumui patikrinti, nustatyti akivaizdžias klaidas arba praleidimus ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo. 85 straipsnis. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
1Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 6 ir 20 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 2. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kad ji būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) faktas, kad investicinį sprendimą priėmė ir sandorį įvykdė finansų maklerio įmonės kompiuterinis algoritmas, jeigu toks faktas patvirtintas;
9) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui;
10) faktas, kad dėl sandorio Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija nebuvo skelbiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytomis išimtimis, jeigu toks faktas patvirtintas. 4. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, skirtas informacijai, paskelbtai viešai pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 10 ir 21 straipsniuose nustatytus reikalavimus, rinkti, konsoliduoti šią informaciją į nepertraukiamą nuolat atnaujinamą elektroninių duomenų srautą, taip pat sudaryti sąlygas kitiems asmenims viešai naudotis informacija įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko. 5. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo jos paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama rinkoje įprastu būdu, kad būtų lengvai prieinama ir patogi naudoti kitiems rinkos dalyviams. 6.
6Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas arba ją identifikuojančios savybės;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui. 7. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo konsoliduoti informaciją apie techniniuose standartuose nurodytas finansines priemones, gautą iš visų reguliuojamų rinkų, daugiašalių prekybos sistemų, organizuotos prekybos sistemų ir patvirtintų informacijos apie sandorius teikimo subjektų. 8. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikiantis rinkos operatorius arba patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 9. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo arba neteisėtos prieigos. 10. Konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Šiuo tikslu konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 86 straipsnis.
1Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pranešimai apie Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nurodytus sandorius būtų pateikti priežiūros institucijai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po jų sudarymo dienos. Pranešimai turi būti teikiami priežiūros institucijai Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams. Patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti. 3. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo ir jos autentiškumo patvirtinimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijos konfidencialumui užtikrinti, jai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo. 4. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą savo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras. 5.
5Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų patikrinti duomenų apie sandorius išsamumą, nustatyti dėl finansų maklerio įmonės kaltės atsiradusias akivaizdžias klaidas arba praleidimus, informuoti finansų maklerio įmonę ir pareikalauti, kad klaidingi ar praleisti duomenys būtų pateikti iš naujo. 6. Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, kad galėtų nustatyti dėl paties patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto kaltės atsiradusias klaidas arba praleidimus, ištaisyti klaidingus duomenis ir pateikti priežiūros institucijai teisingus ir išsamius pranešimus apie sandorius.“
1Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, įgaliotųjų konsultantų, institucinių investuotojų, turto valdytojų, lyginamojo indekso administratorių ir, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą;“. 2. Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 236/2012, ir Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852 ir Reglamente (ES) 2020/1503;“. 3. Papildyti 93 straipsnio 2 dalį 3¹ punktu:
„3¹) atlieka Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą.“
4.
Pakeisti 93 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) turėti kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų Lietuvos banko įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852, Reglamente (ES) 2020/1503 ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
5Pakeisti 93 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, centrinis depozitoriumas, reguliuojamos rinkos, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
1Papildyti 97 straipsnį 7 dalimi:
„7. Informacija, kuria keičiamasi šio straipsnio 1 dalies tikslais, vykdant finansų maklerio įmonių priežiūrą, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Reglamentu (ES) 2019/2033, apima informaciją apie finansų maklerio įmonės valdymą ir nuosavybės struktūrą, nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos, likvidumo reikalavimų laikymąsi, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daromas poveikis finansų maklerio įmonės keliamai rizikai.“
2Papildyti 97 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms nedelsdama suteikia bet kokią informaciją ir duomenis, gautus atliekant finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrą, apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.“
3Papildyti 97 straipsnį 9 dalimi:
„9. Priežiūros institucija, gavusi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kurios nurodytos šio straipsnio 8 dalyje, išvengti ar pašalinti. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų prašymu turi paaiškinti, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją.“
4Papildyti 97 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu priežiūros institucija, iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.“
5Papildyti 97 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Jeigu priežiūros institucija nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį, ji gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją.“
6Papildyti 97 straipsnį 12 dalimi:
„12. Siekdama įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, priežiūros institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamos finansų maklerio įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.“
1Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą, įskaitant ir subjektų, kuriems išduotas leidimas veikti kaip centrinėms sandorio šalims, pripažįstamoms pagal Reglamento (ES) 648/2012 25 straipsnį;“. 2. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;“. 3. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, finansų institucijų ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;“. „37 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) finansų maklerio įmonei turėti nuosavų lėšų kapitalą, kuris kurios viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
575/2013 2019/2033 nustatytus nuosavų lėšų kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;“. 2. Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui nuosavoms lėšoms stiprinti didinti;“. 3. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22¹ punktu:
„22¹) finansų maklerio įmonei naudoti didesnius multiplikatoriaus koeficientus, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033;“. 4. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22² punktu:
„22²) sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal šio įstatymo 14¹ir 16 straipsnius;“. 5. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22³ punktu:
„22³) per vienus metus pateikti priežiūros reikalavimų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 vykdymo planą, nustatyti galutinį to plano įgyvendinimo terminą ir planą patobulinti, patikslinant jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą;“. 6. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22⁴ punktu:
„22⁴) sumažinti finansų maklerio įmonės tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas;“. 7. Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal šio straipsnio 3 dalį dalies 6 ir 16 punktus nustatant tinkamą individualaus kapitalo nuosavų lėšų reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.“
8Papildyti 102 straipsnį 10¹ dalimi:
„101.
Taikydama šio straipsnio 3 dalies 15 punktą, priežiūros institucija gali nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033, jei teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) taikomas vienas iš šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindų;
2) priežiūros institucijos vertinimu, būtina rinkti duomenis, kuriais būtų galima įrodyti, kad yra šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas;
3) papildomos informacijos reikalaujama atliekant šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą.“
9Papildyti 102 straipsnį 10² dalimi:
„10². Šio straipsnio 10¹ dalies tikslais informacija laikoma dubliuojama, kai priežiūros institucija jau turi tokią pat arba iš esmės tokią pat informaciją, ar kai priežiūros institucija tą informaciją gali parengti arba ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad ją pateiktų finansų maklerio įmonė. Priežiūros institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašios informacijos.“
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
1.
Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansinės finansų maklerio įmonių grupės, kurioje nėra kredito įstaigų, patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, ar valdymo įmonė ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
3) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, ir bent viena kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
4) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų įmonių, iš kurių bent viena finansų maklerio įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje ir kurių patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, taip pat kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse ir kiekvienoje iš tų valstybių narių yra po vieną finansų maklerio įmonę;
5) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų grupės įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra ta pati Europos Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir iš kurių nė viena nėra licencijuota toje valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.
Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansinės finansų maklerio įmonių grupės, kurioje nėra kredito įstaigų, patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, ar valdymo įmonė ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
3) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, ir bent viena kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
4) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų įmonių, iš kurių bent viena finansų maklerio įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje ir kurių patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, taip pat kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse ir kiekvienoje iš tų valstybių narių yra po vieną finansų maklerio įmonę;
5) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų grupės įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra ta pati Europos Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir iš kurių nė viena nėra licencijuota toje valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė. 2.
2Finansinės grupės jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių nuostatos. Detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką gali nustatyti priežiūros institucija. Priežiūros institucija ir kitos suinteresuotos priežiūros institucijos bendru susitarimu gali atsisakyti taikyti šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus kriterijus, kai taikyti tuos kriterijus būtų netinkama siekiant užtikrinti veiksmingą jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečias finansų maklerio įmones ir jų veiklos atitinkamose valstybėse narėse svarbą, ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrai atlikti gali paskirti kitą priežiūros instituciją. Šiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, išrinkimo, konsultuojamasi su Europos Sąjungos patronuojančiąja investicine kontroliuojančiąja bendrove, Europos Sąjungos patronuojančiąja mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone arba finansų maklerio įmone, turinčia didžiausią bendrą balansą. Priežiūros institucija, tapusi atsakinga už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie visus tokius sprendimus. 3. Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr.
1093/2010 18 straipsnyje numatytus atvejus arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, dėl kurių gali kilti grėsmė rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansų maklerio įmonių grupei priklausantys subjektai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansų maklerio įmonių grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, visą informaciją apie šią situaciją pateikia Europos bankininkystės institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūra, jei ši informacija yra svarbi šių institucijų funkcijoms atlikti. 4. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už grupės, kuriai priklauso ir kitose valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji gali sudaryti priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų, visų pirma, kai to reikia taikant Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punktą ir 2 dalį, siekiant su reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių priežiūros institucijomis keistis susijusia informacija dėl garantinių įmokų modelio ir ją atnaujinti. 5.
5Priežiūros institucijų kolegija steigiama, kad priežiūros institucija, Europos bankininkystės institucija ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
1) vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis;
2) nagrinėti prašymus suteikti informaciją, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai pagal Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnį atlikti;
3) nagrinėti prašymus suteikti informaciją tais atvejais, kai kelioms tą pačią grupę sudarančių finansų maklerio įmonių priežiūros institucijoms reikia prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės priežiūros institucija arba reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies priežiūros institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamų finansų maklerio įmonių garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti;
4) keistis informacija tarpusavyje, su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį;
5) susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo kitoms priežiūros institucijoms;
6) išvengti priežiūros reikalavimų dubliavimo siekiant didinti priežiūros veiksmingumą. 6. Kai tikslinga, priežiūros institucijų kolegija taip pat gali būti steigiama, kai finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje. 7.
7Priežiūros institucijų kolegijos narės yra šios institucijos:
1) priežiūros institucijos, atsakingos už finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamųjų įmonių priežiūrą;
2) kai tikslinga, trečiųjų valstybių priežiūros institucijos, kurioms taikomi konfidencialumo reikalavimai, nustatyti Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. 8. Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pirmininkauja priežiūros institucijos kolegijos posėdžiams ir priima sprendimus. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama per posėdį, o posėdžiui įvykus jiems pateikiama informacija apie sprendimus ir jų įgyvendinimą. Priimdama sprendimus priežiūros institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią turėtų planuoti arba koordinuoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos, svarbą. Priežiūros institucijos kolegijos įsteigimas ir veikimas oficialiai įforminamas rašytiniais susitarimais. Priežiūros institucijos kolegijos posėdžiuose gali dalyvauti ir Europos bankininkystės institucija, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnyje. 9.
9Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytoms institucijoms teikia:
1) informaciją apie finansų maklerio įmonių grupės teisinę ir valdymo struktūrą, taip pat jos organizacinę struktūrą, įskaitant visus reguliuojamus ir nereguliuojamus subjektus, nereguliuojamas patronuojamąsias įmones ir patronuojančiąsias įmones, taip pat informaciją apie finansų maklerio įmonių grupei priklausančių reguliuojamų subjektų priežiūros institucijas;
2) informacijos rinkimo iš finansų maklerio įmonių grupę sudarančių finansų maklerio įmonių procedūras ir tos informacijos patikrinimo procedūras;
3) bet kokius neigiamus pokyčius finansų maklerio įmonėse arba kituose finansų maklerio įmonių grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai pakenkti toms finansų maklerio įmonėms;
4) informaciją apie pritaikytas poveikio priemones ir duotus privalomus nurodymus, kurių priežiūros institucija imasi vadovaudamasi šiuo įstatymu. 10. Jeigu kitų valstybių narių priežiūros institucijos, vykdydamos jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nebendradarbiauja su priežiūros institucija tiek, kiek reikia siekiant atlikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytas užduotis, taip pat jeigu nesutariama dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos, priežiūros institucija gali paprašyti Europos bankininkystės institucijos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. 11. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą, kuris gali būti svarbus kitoms priežiūros institucijoms atliekant jų priežiūros funkcijas, konsultuojasi dėl:
1) finansų maklerio įmonių grupei priklausančių finansų maklerio įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pakeitimų, dėl kurių reikia priežiūros institucijų patvirtinimo arba leidimo;
2) informacijos apie pritaikytas poveikio priemones ir duotus privalomus nurodymus, kurių priežiūros institucija imasi vadovaudamasi šiuo įstatymu. 12.
12Jeigu nukrypstama nuo šio straipsnio 11 dalies reikalavimų, priežiūros institucija neprivalo konsultuotis su kitomis priežiūros institucijomis, kai šio straipsnio 11 dalyje nurodyti sprendimai yra skubūs arba kai dėl tokių konsultacijų gali kilti pavojus jos sprendimo veiksmingumui. Tokiais atvejais priežiūros institucija kitas priežiūros institucijas nedelsdama informuoja apie savo sprendimą nesikonsultuoti. 13. Priežiūros institucija konsultuojasi su grupės priežiūros institucija, kai ketina taikyti reikšmingas poveikio priemones arba taikyti poveikio priemones ir duoti privalomus nurodymus. 14. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė pateiktų bet kokią informaciją, kuri svarbi atliekant tos finansų maklerio įmonės priežiūrą. 15. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali atlikti finansų maklerio įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių sandorių priežiūrą ir reikalauti, kad finansų maklerio įmonė būtų įdiegusi tinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas informacijos teikimo ir apskaitos procedūras, kad būtų galima nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti tuos sandorius. 16. Priežiūros institucija, gavusi informaciją pagal šio straipsnio 14 dalį, gali pati arba pasitelkdama kitus asmenis atlikti patikras vietose.“
Papildyti Įstatymą 107¹straipsniu: „107¹ straipsnis.
Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo taikymas kontroliuojančiosioms įmonėms Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo privalo laikytis investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės.“
1Papildyti 111 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) dėl Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimo laikinai uždraudžia šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, atlikti vadovaujamas funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse.“
2Pakeisti 111 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, pritaikytas nustačius Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) 2019/2033 ir (arba) finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, taip pat informaciją apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.“
Papildyti Įstatymą 111¹ straipsniu:
„111¹ straipsnis. Atsakomybė už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą informaciją
1Už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, rengiamame pagal Reglamento (ES) 2020/1503 reikalavimus, pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą atsakingi šio Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. 2.
2Investuotojas, patyręs žalos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 10 dalyje ar 24 straipsnio 5 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo.“
1Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20¹ punktu:
„20¹) pažeisti Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti reikalavimai;“. 2. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20²punktu:
„20²) pažeisti Reglamente (ES) 2019/2088 nustatyti reikalavimai;“. 3. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 20³punktu:
„20³) pažeisti Reglamente (ES) 2020/1503 nustatyti reikalavimai;“. 4. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 26 punktu:
„26) finansų maklerio įmonė vykdo mokėjimus į įmonės nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28, 52 arba 63 straipsnį draudžiama vykdyti tokius mokėjimus į nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams;“. 5. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 27 punktu:
„27) pažeisti Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;“. 6. Buvusį 112 straipsnio 1 dalies 26 punktą laikyti 28 punktu. 43 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija už šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12–15 ir 20³ punktus, nurodytus pažeidimus skiria pinigines baudas:
1) fiziniams asmenims – iki 5 milijonų mln. eurų;
2) juridiniams asmenims – iki 5 milijonų mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė.“
2Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir, Reglamento (ES) Nr.
909/2014 ir Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 2020/1503 39 straipsnio nuostatose.“
1Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
2Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504.“
3Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, su paskutiniais pakeitimais, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338.“
4Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. 2014 m. gegužės 15 d.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
5Pakeisti Įstatymo priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/168.“
6Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:
„17. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES.“
7Papildyti Įstatymo priedą 18 punktu:
„18. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014.“
8Papildyti Įstatymo priedą 19 punktu:
„19. 2019 m. lapkričio 27 d.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.“
9Papildyti Įstatymo priedą 20 punktu:
„20. 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.“
10Papildyti Įstatymo priedą 21 punktu:
„21. 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32, 33 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 3–9 dalis, 20, 22, 23, 25, 30, 31, 32 straipsnius, 44 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32, 33 dalys, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis ir 3–9 dalys, 20 straipsnis, 22 straipsnio 2 dalis, 23, 25, 30, 31, 32 straipsniai, 44 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. vasario 28 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. vasario 28 d. 4. Lietuvos bankas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Finansinių priemonių rinkų įstatymo NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹, 14², 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹, 107¹, 111¹ STRAIPSNIAIS ir v skyriaus pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 14¹, 14², 15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶, 44¹, 107¹, 111¹ straipsniais ir V skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (toliau – Direktyva 2019/2034), 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2177, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva 2019/2177), 2021 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (toliau – Direktyva 2021/338), ir įgyvendinant 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (toliau – Reglamentas 2019/2033), 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje taikymo (toliau – Reglamentas 2019/2088), 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (toliau – Reglamentas 2020/852), 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 (toliau – Reglamentas 2020/1503), ir 2021 m. vasario 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/168, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011, kiek tai susiję su tam tikriems trečiųjų šalių neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams taikoma išimtimi ir tam tikrus lyginamuosius indeksus, kurių teikimas nutraukiamas, pakeičiančių pakaitinių lyginamųjų indeksų nustatymu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas 2021/168). Kartu parengti su FPRĮ projektu susiję įstatymų projektai (toliau kartu – įstatymų projektai):
1) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁷ straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – SFĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas);
4) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 5, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 10, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AKISVĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IISKISĮ projektas);
7) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 55, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr.
IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ĮPFKPPĮ);
10) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 4, 12, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. VIII-1257 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Direktyvos 2019/2034 ir Reglamento 2019/2033 pagrindinis tikslas – nustatyti riziką ribojančius ir riziką ribojančios priežiūros reikalavimus, kurie būtų tinkami ir proporcingi finansų maklerio įmonės veiklos pobūdžiui, dydžiui ir prisiimtai rizikai. Šių teisės aktų nuostatos taikomos finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo veiklą pagal licenciją, išduodą Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nustatyta tvarka. Finansų maklerio įmonėms, kurios dėl savo dydžio, rizikos profilio ir tarpusavio sąsajų su kitais finansų rinkų dalyviais panašios į kredito įstaigas, nuo 2021 m. birželio 26 d. bus priskirtos prie kredito įstaigų ir joms toliau bus taikoma esama riziką ribojanti sistema pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
648/2012 (toliau – Reglamentas 575/2013) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES). Finansų maklerio įmonėms, kurios nėra sisteminės, bus taikomas paprastesnis reglamentavimas, siekiant mažinti administracinę naštą, didinti konkurenciją ir investicijų srautus, bet kartu užtikrinant finansų maklerio įmonių veiklos saugumą ir patikimumą. Siekiant nustatyti finansų maklerio įmonių riziką, taisyklės yra išsamios ir gana griežtos, tačiau lanksčios, kad būtų atsižvelgta į įvairius verslo modelius ir užtikrinta, kad šios įmonės galėtų išlikti komerciškai gyvybingos. 2019 m. gruodžio 18 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) 600/2014) pakeitimus dėl duomenų teikimo paslaugų reglamentavimo, tuo pat metu buvo priimta Direktyva 2019/2177, keičianti kitų sektorinių direktyvų nuostatas dėl šių paslaugų reglamentavimo. Priimtų Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų tikslas – informacijos apie finansinių priemonių sandorius pranešimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir veiklos leidimų išdavimą iš nacionalinių kompetentingų institucijų perduoti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
Informacijos apie sandorius pranešimo teikimo paslaugos yra labai svarbios tam, kad naudotojai galėtų gauti norimą prekybos veiklos visose ES finansų rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius, todėl pagrindinis ES teisės aktų uždavinys – užtikrinti informacijos apie finansinių priemonių sandorius tvarkymo ir teikimo kokybę tarpvalstybiniu lygmeniu. Finansų maklerio įmonių ir informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų veiklos reglamentavimas šiuo metu nustatytas FPRĮ, todėl reikalavimus šiems subjektams būtina tikslinti, atsižvelgiant į naujausius ES teisės aktus. Siekiant įgyvendinti Reglamento 2020/1503 nuostatas, numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu 2020/1503 įtvirtinamas europinis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas ir pagrindinės Reglamento 2020/1503 nuostatos įgyvendinamos FPRĮ, atitinkamai įsigaliojus šiam reglamentui būtina pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ), taip pat nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus, tvarką ir terminus, kurie užtikrintų sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą Reglamente 2020/1503 nustatytu pereinamuoju laikotarpiu. Reglamentas 2019/2088 ir Reglamentas 2020/852 yra Europos Sąjungos tvarios darbotvarkės dalis ir prisidės prie Europos žaliojo kurso, skatinant privataus sektoriaus investicijas į žaliuosius ir tvarius projektus. Reglamentu 2019/2088 bus užtikrintas nuoseklumas ir aiškumas, kaip instituciniai investuotojai (turto valdytojai, draudimo bendrovės, pensijų fondų bendrovės, finansų maklerio įmonės ir finansų patarėjai) turėtų įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo (ESG) veiksnius, priimdami sprendimus dėl investavimo, taip pat nustatoma pareiga atskleisti su tvarumu susijusią informaciją galutiniam investuotojui.
Reglamentu 2020/852 nustatoma suvienodinta ekonominių veiklų ES klasifikavimo sistema („taksonomija“), kurios tikslas yra suderinti techninius kriterijus, siekiant įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkai. Reglamentuose 2019/2088 ir 2020/852 numatyta, kad valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai laikosi šių reglamentų reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos turėtų atitinkamas teises ir pareigas skirti poveikio priemones už šių reglamentų pažeidimus. Todėl, siekiant įgyvendinti Reglamentą 2019/2088 ir Reglamentą 2020/852, FPRĮ būtina nustatyti, kad Lietuvos bankas įgyvendina šiuose reglamentuose kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas. Siekiant įgyvendinti Reglamentą 2021/168, numatoma FPRĮ Lietuvos banką paskirti institucija, kuri atliktų šiuo Reglamentu keičiamo 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau – Reglamentas 2016/1011), 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą. Visuotinės COVID-19 pandemijos keliamiems padariniams mažinti Europos Komisija parengė Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį (angl.
Capital Market Recovery Package), kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas po COVID-19 krizės rekapitalizuoti įmones per kapitalo rinkas. Į šį rinkinį buvo įtraukti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), nuostatų pakeitimai, kurie buvo priimti Direktyva 2021/338. Perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2021/338 nuostatas, finansų maklerio įmonėms siekiama sudaryti palankesnes sąlygas teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, atsižvelgiant į kiekvienos kategorijos investuotojų ypatumus bei jų apsaugą. Taip pat numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, pakeitimai, kurie įsigaliojo 2021 m. vasario 16 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/337, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129, kiek tai susiję su ES atsigavimo prospektu ir finansų tarpininkams skirtais tiksliniais pakeitimais, ir Direktyva 2004/109/EB, kiek tai susiję su vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato naudojimu teikiant metines finansines ataskaitas, siekiant paremti ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės (toliau – Reglamentas 2021/337). Reglamentu 2021/337 tikslinamos 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB, nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų, kurias privalo teikti emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Neringa Černiauskė (tel. (8 5) 239 0141, el. p. [email protected]) ir vyriausiasis specialistas Evaldas Kovalenkovas, tel. (8 5) 239 0037, el. p. [email protected]) kartu su Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos Teisės ir licencijavimo departamento Teisės taikymo ir teisėkūros skyriaus (viršininkė Eglė Lukošienė, tel. +370 699 85 923) vyriausiąja specialiste Romena Urbonaite (tel. +370 668 77 039, el. p. [email protected]) ir vyriausiąja teisininke Kristina Sačilkiene (el. p. [email protected]) bei Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus (vadovas Audrius Šilgalis, tel. +370 652 61 643, el. p. [email protected]) vyriausiąja juriskonsulte Jovita Aleksiūne (el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Finansų maklerio įmonės Šiuo metu finansų maklerio įmonių veiklą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina Direktyvą 2014/65/ES. FPRĮ nustatyta finansų maklerio įmonės licencijos išdavimo tvarka, organizaciniai, apskaitos, periodinės informacijos teikimo reikalavimai ir finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas. Finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai nustatyti Reglamentu 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES, kurių nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos bankų įstatymą ir FPRĮ.
Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente 600/2014 nustatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, FPRĮ šiuo metu nustatyti informacijos apie sandorius teikėjų (informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas) licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme (toliau – SFĮ) įtvirtintas nacionalinis sutelktinio finansavimo reguliavimas. SFĮ nustato sutelktinio finansavimo veiklos reikalavimus, sutelktinio finansavimo platformos operatorių veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurių turi laikytis sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, privalomos atskleisti informacijos reikalavimus, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatorių (juridinių asmenų, administruojančių sutelktinio finansavimo platformą) veiklos priežiūros tvarką (įskaitant poveikio priemones ir jų taikymo pagrindus). Pagal SFĮ sutelktinio finansavimo operatorių veiklos priežiūros funkcijas atlieka Lietuvos bankas.
Investicinių paslaugų teikimas Investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuriame nustatyti produktų valdymo, išlaidų ir mokesčių atskleidimo, ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie suteiktas paslaugas, reikalavimai, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir asmenims, prekiaujantiems jomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama FPRĮ pakeitimai Finansų maklerio įmonės Daugeliu Reglamente 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų riziką ribojančių reikalavimų siekiama valdyti įprastą kredito įstaigoms kylančią riziką. Esami reikalavimai iš esmės nustatyti taip, kad būtų išsaugotas kredito įstaigų veiklos stabilumas, skolinimo pajėgumas keičiantis ekonomikos ciklams ir indėlininkų interesų apsauga, tačiau jie nepritaikyti įvairiems finansų maklerio įmonių rizikos profiliams. Finansų maklerio įmonės neturi didelių mažmeninių paskolų, paskolų portfelių įmonėms ir nepriima indėlių, todėl tikimybė, kad jų negebėjimas vykdyti įsipareigojimus gali padaryti neigiamą poveikį bendram finansiniam stabilumui, yra mažesnė nei kredito įstaigų atveju. Finansų maklerio įmonės veikla gali būti susijusi su rizika, jos klientams ir rinkai, kuri turi būti valdoma sukuriant tvirtą sistemą. Reglamentu 2019/2033 ir Direktyva 2019/2034 nustatomi specialūs reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurios neteikia investicinių paslaugų, keliančių didelę riziką klientams, rinkoms ar pačioms įmonėms, ir kurių dydis yra toks, kad joms nebegalint vykdyti savo įsipareigojimų klientai ir rinkos nepajus didelio neigiamo poveikio.
Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės, vadovaujantis Reglamentu 2019/2033, apibrėžiamos kaip įmonės, kurios nevykdo prekybos savo sąskaita ir joms nekyla rizika dėl prekybos finansinėmis priemonėmis, nelaiko klientų turto ar pinigų, turi turto, kuris yra mažesnis nei 1,2 mlrd. eurų ir kt. Šioms finansų maklerio įmonėms leidžiama netaikyti gana daug riziką ribojančių reikalavimų. Finansų maklerio įmonėms, kurios nėra sisteminės ir nėra priskiriamos prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių įmonių, bus taikomi visi naujos riziką ribojančios sistemos reikalavimai. FPRĮ projektu perkeliami Direktyvoje 2019/2034 nustatyti pradinio kapitalo, vidaus kapitalo ir likvidaus turto, likvidumo, nuosavų lėšų, rizikos valdymo, atlygio politikos reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros nuostatos bei priežiūros institucijoms taikomi informacijos skelbimo reikalavimai. Pradinio kapitalo reikalavimai Kaip ir galiojančioje FPRĮ redakcijoje, FPRĮ projekte siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo dydis yra grindžiamas paslaugomis ir veikla, kurioms teikti ir kurią vykdyti finansų maklerio įmonė turi licenciją, išduotą FPRĮ nustatyta tvarka. Perkeliant Direktyvos 2019/2034 9 straipsnio nuostatas, finansų maklerio įmonėms nustatomas 75–750 tūkst. eurų pradinio kapitalo dydis atitinkamai pagal teikiamas paslaugas arba vykdomą veiklą. Finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo sudėtį nustato Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnis.
Likvidumo reikalavimai Įstatymo projektu nustatomas reikalavimas finansų maklerio įmonėms nustatyti vidaus procedūras savo likvidumo reikalavimams stebėti ir valdyti. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės, išskyrus mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias įmones, taikydamos veiksmingą ir išsamią tvarką, strategijas ir procesus, nuolat vertintų ir užtikrintų, kad jų vidaus kapitalo ir likvidaus turto sumos, rūšys ir paskirstymas pakankamai padengtų jų prisiimtą riziką, kuri kyla pačioms įmonėms arba kitiems subjektams. Turi būti sukurta ir finansų maklerio įmonės vadovų patvirtinta veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo procedūra. Siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais (kai finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ar ji nesilaiko Reglamento 2019/2033 43–45 straipsniuose nustatytų reikalavimų) priežiūros institucija gali taikyti specialius likvidumo reikalavimus. Finansų maklerio įmonė specialių likvidumo reikalavimų laikosi turėdama likvidaus turto, kaip tai nurodyta Reglamento 2019/2033 43 straipsnyje. Nuosavų lėšų reikalavimai Finansų maklerio įmonės, kurios nelaikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, turi turėti prieinamo vidaus kapitalo, kuris būtų tinkamas kiekybiškai, kokybiškai ir paskirstytas padengti specifinei rizikai, kuri kyla arba gali kilti įmonėms. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais priežiūros institucija gali įpareigoti finansų maklerio įmonę turėti papildomų nuosavų lėšų (finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją kitiems, vidaus modeliai neatitinka jiems keliamų reikalavimų ir kt.).
Priežiūros institucija gali reikalauti, kad įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, jei to reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti nuosavų lėšų reikalavimai ar nebūtų keliama grėsmė tinkamam finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimui. Atlygio politika Siekiant suderinti atlygio politiką ir finansų maklerio įmonių rizikos profilį bei užtikrinti vienodas sąlygas, finansų maklerio įmonėms turėtų būti taikomi aiškūs principai, susiję su įmonių valdymo tvarka ir atlygio taisyklėmis, kurios būtų neutralios lyčių atžvilgiu ir atspindėtų kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių skirtumus. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad atlygio politika, kintamojo atlygio apskaičiavimo modeliai būtų aiškiai dokumentuoti ir proporcingi finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos mastui ir sudėtingumui, neutralūs lyčių atžvilgiu, skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitiktų ilgalaikius įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėtų darbuotojams išvengti interesų konfliktų, neskatintų jų prisiimti riziką. Siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonė privalėtų įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršytų 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas gali atlikti patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komitetas tikrintų, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkciją, vertintų atlygio politiką, praktiką, įmonės paskatas valdyti riziką, kapitalo ir likvidumo būklę.
Atsižvelgiant į tai, kad daug uždirbantys asmenys atlieka svarbų vaidmenį vadovaujant finansų maklerio įmonių veiklai ir siekiant ilgalaikių veiklos rezultatų, turėtų būti užtikrinta veiksminga daug uždirbančių asmenų atlygio praktikos ir tendencijų priežiūra. Siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turėtų galimybę stebėti daug uždirbančių asmenų atlygį. Taip pat tikslinga finansų maklerio įmonėms suteikti tam tikro lankstumo, kad įmonės galėtų rinktis, kaip naudoti nepinigines priemones tais atvejais, kai mokamas kintamasis atlygis, jei tik tomis priemonėmis galima veiksmingai pasiekti tikslą suderinti darbuotojų ir įvairių suinteresuotų subjektų interesus. Kintamasis atlygis turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos mastui ir sudėtingumui, finansų maklerio įmonės turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariam kapitalui. FPRĮ projektu papildomuose FPRĮ 15⁵ ir 15⁶ straipsniuose nustatyta atlygio ir kintamojo atlygio skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Rizikos valdymas Finansų maklerio įmonės, atsižvelgiant į proporcingumą pagal jų rizikos profilį, vadovų nustatytą rizikos dydį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi taikyti patikimas rizikos valdymo politikas ir strategijas. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, siekdama, kad finansų maklerio įmonė būtų valdoma patikimai ir rizikos, su kuriomis ji susiduria, būtų visiškai padengtos, kai to reikia dėl finansų maklerio įmonės dydžio, rizikos profilio ir verslo modelio, procesų ir mechanizmų, kuriuos įdiegė, peržiūri ir įvertina finansų maklerio įmonės rizikas.
Priežiūros institucija kiekvienos įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdama į įmonės dydį, sisteminę svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasi proporcingumo principu. Taip pat siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės privalo įsteigti rizikos komitetą, jei jų 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Rizikos komitetas patartų vadovams dėl įmonės rizikos dydžio, rizikos valdymo strategijos ir padėtų vadovams prižiūrėti, kaip tas strategijas įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Atsakomybė už finansų maklerio įmonės rizikos valdymo strategijų ir politikų taikymą tenka vadovams. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra Perkeliant Direktyvos 2019/2034 nuostatas, siūloma nustatyti tvarką, kaip priežiūros institucija turi atlikti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Ši tvarka apimtų įmonių grupės rizikos valdymo reikalavimus, bendradarbiavimui tarp priežiūros institucijos ir kitų suinteresuotų priežiūros institucijų keliamus reikalavimus.
FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad jei priežiūros institucija yra atsakinga už įmonių grupės, kuriai priklauso ir kitose valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatomos priežiūros institucijų kolegijos teisės ir pareigos bei bendradarbiavimo tvarka. Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla Įgyvendinant Reglamento 600/2014 paskutinius pakeitimus ir perkeliant Direktyvos 2019/2177 1 straipsnio nuostatas, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų veiklos ir licencijavimo reglamentavimo nuostatos turi būti panaikintos iš nacionalinių teisės aktų. Tai turi būti atlikta, nes pagal minėtus ES teisės aktus informacijos apie finansinių priemonių sandorius paslaugų teikėjų priežiūra ir licencijų išdavimas iš nacionalinių priežiūros institucijų nuo 2022 m. sausio 1 d. perduodami Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2019/2177 1 straipsnio 4 punktu yra išbraukiama Direktyvos 2014/65/ES V skyriaus antraštinė dalis, kuri buvo perkelta į FPRĮ V skyrių, siūloma FPRĮ projektu V skyrių pripažinti netekusiu galios. Vadovaujantis Reglamento 600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo ir pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis, lieka prižiūrimi nacionalinės priežiūros institucijos ir jiems licencijas išduoda būtent ji.
Europos Komisija, kuriai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamentu 600/2014, turi nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus nustatoma, kokie informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjai liks prižiūrimi nacionalinės priežiūros institucijos. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai Atsižvelgiant į tai, kad FPRĮ paskirtis yra užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą, nuostatas, susijusias su Reglamento 2020/1503 įgyvendinimu, nuspręsta įtvirtinti šiame įstatyme. Pažymėtina, kad vienas iš būdų, kaip verslas gali pritraukti lėšų per sutelktinio finansavimo platformas, – perleidžiamųjų vertybinių popierių (kurie yra finansinė priemonė) platinimas. Be to, FPRĮ yra pagrindinis įstatymas, kuriame įtvirtintos priežiūros institucijos teisės ir pareigos bei nustatytos poveikio priemonės dėl kitų su kapitalo rinka susijusių paslaugų, kurios yra sureguliuotos tiesiogiai taikomais ES teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad FPRĮ įgyvendinamas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, režimas nebus taikomas sutelktinio finansavimo santykiams, nes juos reguliuoja Reglamentas 2020/1503. Siekiant teisinio aiškumo, FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo veiklai taikomos tik FPRĮ VII skyriaus nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios priežiūros institucijos funkcijas ir uždavinius, poveikio priemones, jų taikymo pagrindus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FPRĮ projektu siūloma papildyti galiojantį įstatymą nuostatomis, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 2020/1503. Šiuo tikslu papildomas FPRĮ 93 straipsnis. Be to, įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatas, FPRĮ 111 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kuria priežiūros institucijai būtų suteikti įgaliojimai laikinai uždrausti šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vadovui ar už pažeidimą atsakingam asmeniui atlikti vadovaujamas funkcijas. FPRĮ projektu taip pat siūloma papildyti FPRĮ nustatytus poveikio priemonių taikymo pagrindus, numatant dar vieną pagrindą – Reglamento 2020/1503 pažeidimą. Siekiant įgyvendinti Reglamento 2020/1503 nuostatą dėl atsakomybės už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiamą informaciją, siūloma papildyti FPRĮ nauju 111¹ straipsniu, nustatančiu asmenis, atsakingus už minėtos informacijos išsamumą ir teisingumą (Reglamento 2020/1503 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys – projekto savininkas arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas) ir investuotojų teisę reikalauti žalos, patirtos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, atlyginimo. Kitas Reglamente 2020/1503 nustatytas poveikio priemones įgyvendina galiojančios FPRĮ nuostatos.
Su tvarumu susijusios informacijos atkleidimas Reglamentais 2019/2088 ir 2020/852 nustatoma pareiga atskleisti su tvarumu susijusią informaciją galutiniam investuotojui, todėl siūloma papildyti FPRĮ 29 ir 31 straipsnius, nustatant pareigą finansų maklerio įmonėms pateikti informaciją klientams ir potencialiems klientams pagal šiuos reglamentus. Taip pat Reglamentuose 2019/2088 ir 2020/852 numatyta, kad valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai laikosi šių reglamentų reikalavimų, ir turėtų atitinkamas teises ir pareigas skirti poveikio priemones už šių reglamentų pažeidimus, todėl siūloma atitinkamai papildyti FPRĮ 93 ir 112 straipsnius, nustatant, kad Lietuvos bankas įgyvendina šiuose reglamentuose kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas. Sutartinio sandorio vertinimas Reglamentu 2021/168 keičiamos Reglamento 2016/1011 nuostatos, be kita ko, įpareigojant valstybes nares paskirti instituciją, atsakingą už horizontaliojo konkrečios rūšies sutartinio sandorio vertinimo atlikimą, siekiant nustatyti, ar pakaitinis lyginamasis indeksas, nustatytas kaip sutartinė atsarginė norma, atspindi pagrindinės rinkos arba ekonomines realijas, kurioms vertinti skirtas naikinamas lyginamasis indeksas, arba reikšmingai nuo jų nukrypsta. Siekiant įgyvendinti minėtas nuostatas, siūloma papildyti FPRĮ 93 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, funkcijas – nustatyti, kad Lietuvos bankas atlieka ir Reglamento 2016/1011 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą. Atsižvelgiant į Reglamentu 2021/168 atliktus Reglamento 2016/1011 pakeitimus, atitinkamai siūloma atlikti FPRĮ priedo 14 punkto techninius patikslinimus.
Investicinių paslaugų teikimas Produktų valdymo reikalavimai Obligacijų emisijos yra labai svarbi priemonė siekiant pritraukti kapitalo, o obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, paprastai laikomos saugiais ir paprastais produktais, tinkamais neprofesionaliesiems klientams. Projektu siūloma nustatyti, kad produktų valdymo reikalavimai, nustatyti FPRĮ 16 straipsnio 3–6 dalyse ir 29 straipsnio 3 dalyje, būtų netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba reklamuojančioms ar platinančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims. Profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims teikiamos paslaugos Europos Komisija surengė viešas konsultacijas dėl išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvą 2014/65/ES poveikį, po kurių buvo patvirtinta, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims nereikalinga standartizuota, privaloma informacija apie išlaidas, nes jie jau gauna reikalingą informaciją, kai derasi su paslaugų teikėju. Finansų maklerio įmonės profesionaliesiems klientams teikiama informacija būna pritaikyta pagal jų poreikius ir dažnai daug išsamesnė, todėl Projektu siūloma nustatyti, kad išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimai (FPRĮ 29 straipsnio 6 dalies 3 punktas) neturėtų būti taikomi, kai paslaugos teikiamos profesionaliesiems klientams, išskyrus konsultacijų dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugų atvejus. Klientai, nuolat palaikantys santykius su finansų maklerio įmone, privaloma tvarka – periodiškai arba įvykus tam tikriems įvykiams – gauna ataskaitas, kuriose teikiama informacija apie įvykdytus sandorius.
Kai rinkos yra itin nepastovios, šios ataskaitos teikiamos labai dažnai ir jų teikiama labai daug. Gavę ataskaitas, profesionalieji klientai ir tinkamos sandorio šalys dažnai jų nė neskaito arba, užuot toliau laikęsi ilgalaikės investicijų strategijos, priima greitus investicinius sprendimus. Siūloma Projektu nustatyti, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims tokių ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie suteiktas paslaugas, taip pat nebereikėtų teikti, tačiau profesionaliesiems klientams suteikiama galimybė pasirinkti jas gauti. Tyrimų reikalavimai Siekiant padėti mažos ir vidutinės kapitalizacijos emitentams užmegzti ryšį su investuotojais, būtini jų investiciniai tyrimai. Šie tyrimai padidina emitentų matomumą ir tokiu būdu užtikrina pakankamą investicijų ir likvidumo lygį. Projektu siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonei būtų leidžiama sumokėti už tyrimų ir pavedimų vykdymo paslaugų teikimą tyrimo paslaugų teikėjui, jei laikomasi tam tikrų sąlygų: a) finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas sudaro susitarimą, kuriame nurodoma, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus; b) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus ir c) tyrimai, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.
Reikalavimai prekybos vietoms Šiuo metu FPRĮ nustatyta, kad kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį. Paaiškėjo, kad tų ataskaitų prekybos vietų, sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių ir kitų vykdymo vietų interneto svetainėse peržiūrima labai mažai, todėl galima spręsti, kad jos skaitomos retai. Kadangi ataskaitos nepadeda investuotojams ir kitiems naudotojams atlikti prasmingų palyginimų remiantis jose pateikiama informacija, reikalavimo skelbti tas ataskaitas taikymą reikėtų laikinai sustabdyti.
Projektu siūloma nustatyti, kad FPRĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga netaikoma iki 2023 m. vasario 28 d. Europos Komisijai peržiūrėjus periodinių ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą, iki to laiko bus pateikti nauji pasiūlymai. Informacijos pateikimas elektroniniu formatu Siekiant palengvinti finansų maklerio įmonių ir jų klientų bendravimą, t. y. ir patį investavimo procesą, investicinė informacija turėtų būti įprastai teikiama nebe popierine forma, o elektroniniu būdu. Projektu siūloma nustatyti, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal FPRĮ, turi būti teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai. Prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis reikalavimai Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, šiuo metu FPRĮ nustatyta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai yra nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. Kadangi paaiškėjo, kad pozicijų apribojimų tvarka yra nepalanki naujų biržos prekių rinkų plėtojimui, naujoms biržos prekių rinkoms pozicijų apribojimų tvarka neturėtų būti taikoma.
Vietoj to pozicijų apribojimai turėtų būti taikomi tik svarbioms ar esminėms biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims, todėl siūloma nustatyti, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės būtų laikomos esminėmis arba svarbiomis, jei galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 000 lotų[¹] per vienų metų laikotarpį. Žemės ūkio biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims dėl jų itin didelės svarbos ir toliau bus taikoma dabartinė pozicijų apribojimų tvarka. FPRĮ 72 straipsnio 3 dalies pakeitimais siūloma nustatyti pozicijas, kurioms nebus taikomi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimai Siekiant teisinio nuoseklumo siūloma papildyti galiojančio LBĮ 42 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas prižiūrimų rinkos dalyvių sąrašas, įtraukiant į minėtą sąrašą ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus, investicines kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias bendroves. Pažymėtina, kad LBĮ nustato bendrus finansų rinkos priežiūros principus bei priežiūros institucijos teises ir funkcijas, susijusias su visais Lietuvos banko prižiūrimais subjektais.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko prižiūrimų rinkos dalyvių, kurių veikla reguliuojama tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, veiklos teisinio aiškumo tikslais siūloma atlikti techninius patikslinimus LBĮ 11, 42, 43¹, 43² ir 43³ straipsniuose, reglamentuojančiuose Lietuvos banko, kaip finansų rinkos priežiūros institucijos, funkcijas, licencijavimo procesą, taip pat poveikio priemonių taikymo tvarką, papildant juos nuoroda į ES teisės aktus. Reglamentas 2020/1503 įtvirtina sąvoką „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“, o galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta sąvoka „sutelktinio finansavimo platformų operatoriai“. Šios sąvokos reiškia tą patį, todėl, siekiant ES ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojamų sąvokų nuoseklumo, tikslinga vartoti suvienodintas sąvokas. Reglamente nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasidės 2022 m. sausio 1 d. ir baigsis 2022 m. lapkričio 9 d., galios abi šios sąvokos, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, galios Reglamente 2020/1503 įtvirtinta sąvoka. Siekiant reguliavimo aiškumo, siūloma atitinkamai patikslinti LBĮ nuostatas įtraukiant ir naują sąvoką „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“ bei nustatant šių sąvokų galiojimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu. Atitinkamai patikslinami LBĮ 1 ir 3 priedai. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) pakeitimai Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti dabartinės riziką ribojančios sistemos, taikytinos ir kredito įstaigoms, ir finansų maklerio įmonėms, dubliavimosi, BĮ nuostatos dėl licencijų suteikimo turėtų būti papildytos.
Būtina nustatyti veiksmus, kurių finansų maklerio įmonės, turinčios FPRĮ nustatyta tvarka išduotą licenciją, turi imtis, kad patikrintų, ar jos atitinka kredito įstaigos sąvoką ir ar dėl to joms reikia gauti kredito įstaigoms išduodamą licenciją. BĮ projekte siūloma nustatyti, kad Reglamento 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas sąlygas atitinkančios įmonės turi pateikti prašymą išduoti kredito įstaigos licenciją, jei atitinka bent vieną iš BĮ 9 straipsnio 2² dalyje nurodytų sąlygų. Toms įmonėms turėtų būti leidžiama toliau veikti pagal finansų maklerio įmonės licenciją, kol bus išduota kredito įstaigos licencija. Priežiūros institucijai, išduodant BĮ 9 straipsnyje nurodytą banko licenciją, informacija, kuri buvo pateikta turimai licencijai gauti, neteikiama. Taip pat BĮ projekte siūloma nustatyti, kad šios nuostatos pažeidimas gali būti priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių taikymo pagrindas. SFĮ projekto nuostatos Reglamentu 2020/1503 įtvirtinamas europinis sutelktinio finansavimo pasaugų teikimo reguliavimas, todėl nacionalinio reguliavimo nuostatos tampa nebeaktualios. Todėl siūloma SFĮ pripažinti netekusiu galios nuo 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. pasibaigus Reglamente 2020/1503 nustatytam pereinamajam laikotarpiui.
Pažymėtina, kad šis Reglamente nustatytas laikotarpis leidžia tiems sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie jau teikia tokias paslaugas pagal nacionalinę teisę (pagal SFĮ – sutelktinio finansavimo platformų operatoriams), toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios yra įtrauktos į šio Reglamento taikymo sritį, iki 2022 m. lapkričio 9 d. arba kol jiems bus suteiktas Reglamento 2020/1503 12 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas, priklausomai nuo to, kuri data yra pirmesnė. Be to, Reglamentas 2020/1503 numato galimybę pereinamojo laikotarpio metu taikyti supaprastintas veiklos leidimų išdavimo procedūras sutelktinio finansavimo paslaugas pagal nacionalinę teisę teikiantiems asmenims, ketinantiems šias paslaugas teikti ir pagal Reglamentą 2020/1503. SFĮ projektu siūloma nustatyti, kad į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įrašyti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai turi teisę teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal SFĮ iki 2022 m. lapkričio 9 d. Po šios datos sutelktinio finansavimo platformos operatorius neteks teisės teikti sutelktinio finansavimo paslaugų pagal SFĮ, taip pat neteks teisės suteikti galimybes sudaryti naujus finansavimo sandorius per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą ir privalės toliau vykdyti finansuotojams ir projektų savininkams duotus įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus įsipareigojimai teisės aktų nustatyta tvarka perduoti kitiems asmenims.
Siekiant užtikrinti sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą Reglamente 2020/1503 nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, SFĮ projektu siūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus (dėl dokumentų pateikimo, terminų ir pan.) į viešąjį sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašą[²] įrašytiems asmenims, ketinantiems teikti paslaugas pagal Reglamentą 2020/1503. Siūloma nustatyti, kad tokie asmenys nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 9 d. privalės pateikti Lietuvos bankui Reglamente 2020/1503 nurodytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją. Įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatą dėl supaprastintų veiklos leidimų išdavimo procedūrų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, SFĮ projekte siūloma nustatyti, kad tokie asmenys turės pateikti tik tuos šio Reglamento 12 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus dokumentus ir informaciją, kurie nebuvo pateikti prieš įrašant juos į minėtą sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma nustatyti, kad iki 2022 m. lapkričio 9 d. pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki tol galiojusias SFĮ nuostatas.
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai KISĮ, AKISVĮ ir IISKISĮ projektais atliekami tik techniniai pakeitimai, pakeičiant nuorodas iš Reglamento 575/2013 į Reglamentą 2019/2033, apskaičiuojant valdymo įmonės pridėtines išlaidas. Taip pat patikslinamas finansų maklerio įmonių pradinio kapitalo dydis atsižvelgiant į FPRĮ projektą. Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau – NPĮĮ) pakeitimai Galiojančio NPĮĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinių plėtros įstaigų vadovai turi atitikti SFĮ nustatytus reikalavimus ir jų tinkamumo vertinimui mutatis mutandis taikomos SFĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad SFĮ siūloma pripažinti netekusiu galios ir siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, siūloma nacionalinių plėtros įstaigų vadovams taikyti Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo reikalavimus ir atitinkamai siūloma patikslinti NPĮĮ 10 straipsnį. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimai Siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti VPĮ 4 straipsnį 3 dalimi – nustatyti, kad įstatymo II skyriaus, reglamentuojančio vertybinių popierių viešą siūlymą ir įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nuostatos taip pat netaikomos viešiems vertybinių popierių siūlymams, vykdomiems vadovaujantis Reglamentu (ES) 2020/1503.
2018 m. gruodžio 17 d. įsigaliojus Komisijos deleguotajam reglamentui (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, visa metinė informacija, kurią privalo teikti emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, apimanti finansinius metus, prasidedančius 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau, turi būti rengiama vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu. Atsižvelgiant į tai, kad norint parengti metines finansines ataskaitas naudojantis vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu reikia skirti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ypač pirmaisiais rengimo metais, ir atsižvelgiant į emitentų išteklių mažėjimą dėl COVID-19 pandemijos, Reglamentu 2021/337 valstybėms narėms suteikta galimybė atidėti reikalavimo rengti ir skelbti metines finansines ataskaitas naudojantis vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu taikymą vieniems metams. Norėdama pasinaudoti ta galimybe, valstybė narė turėtų pranešti Europos Komisijai apie savo ketinimą leisti atidėti tokio reikalavimo taikymą ir jos ketinimas turėtų būti tinkamai pagrįstas. 2021 m. sausio 25 d.
2021 m. sausio 25 d. Finansų ministerija informavo Europos Komisiją, kad apsisprendė pasinaudoti šia galimybe ir atidėti metams šio reikalavimo taikymą, todėl siūloma VPĮ patikslinti nuostatas dėl metinės informacijos emitentams, nurodant, kad finansinių metų, prasidedančių 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, metinė informacija rengiama vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 SFĮ bus pripažintas netekusiu galios, siūloma papildyti ABĮ 55 straipsnyje, reglamentuojančiame obligacijų išleidimą, nustatytas sąlygas, kurioms esant uždaroji akcinė bendrovė gali viešai siūlyti obligacijas – siūloma papildyti šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų sąrašą, į jį įtraukiant Reglamento 2020/1503 nustatyta tvarka parengtą pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą. Ši nuostata būtų taikytina sutelktinio finansavimo atveju. Tuo pačiu tikslu siūlomi ABĮ 78 straipsnio 2 dalies pakeitimai – nustatoma, kad kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente 2020/1503. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) pakeitimai Siekiant teisinio nuoseklumo, siūloma atlikti FĮĮ techninio pobūdžio patikslinimus, susijusius su tuo, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 keisis sąvokos, o SFĮ bus pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai siūlomi FĮĮ 2 straipsnio 17 dalies 4 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 21 punkto pakeitimai.
Įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatas siūloma papildyti FĮĮ 3 straipsnį 6 dalimi nurodant, kad Reglamento 2020/1503 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (kai projektų savininkai priima lėšas iš investuotojų paskoloms, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, arba kai investuotojai projektų savininkams teikia paskolas, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas) nereikalaujama kredito įstaigos ar kitų licencijų ir leidimų, susijusių su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad finansinės paslaugos ir finansų įstaigų veikla vis dažniau reglamentuojama tiesiogiai taikomais ES teisės aktais – reglamentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, ypač kai tai susiję su kituose įstatymuose ar ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir FĮĮ santykio aiškinimu, siūloma atlikti FĮĮ 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20 ir 26 straipsnių techninius pakeitimus papildant minėtus straipsnius bendra nuoroda į Europos Sąjungos teisės aktus, tokiu būdu įtvirtinant aiškumą, kad tuose straipsniuose aptariamais atvejais taikomi ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) Šiuo metu pagal galiojantį nacionalinį reglamentavimą sutelktinio finansavimo platformų operatoriai priskirti prie įpareigotųjų subjektų, kuriems taikomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, nustatyti PPTFPĮ, įgyvendinančiame 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau - .Direktyva (ES) 2015/849). Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (ES) 2020/1503 nenustato jokių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusių reikalavimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams. Vis dėlto PPTFPĮ pakeitimais nesiūloma visiškai atsisakyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimų taikymo sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo atvejais, tačiau siūloma taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą. Supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimus nustato galiojančio PPTFĮ 15 straipsnis, pagal kurį toks tapatybės nustatymas gali būti atliekamas, jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika ir yra tenkinamos kitos minėtame straipsnyje nustatytos sąlygos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuotas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas rodo žemą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką sutelktinio finansavimo rinkoje. Be to, sutelktinio finansavimo platformos veiklos modelis lemia, kad finansavimo projektai skelbiami platformoje, o šių platformų klientų lėšos pervedamos per mokėjimo sąskaitas, laikomas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (ES) 2020/1503 nurodo, kad sutelktinio finansavimo projektų savininkai privalo priimti sutelktinio finansavimo projektų lėšas arba bet kokį kitą mokėjimą tik per mokėjimo paslaugų teikėją pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 bei laikytis jos reikalavimų.
Tai reiškia, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas visais atvejais bus įpareigotas tinkamai nustatyti kliento ir jo naudos gavėjo tapatybę. Pažymėtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai yra įpareigoti laikytis griežtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Taigi, vertinimas pagal nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus būtų atliekamas bet kuriuo atveju. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma papildyti PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu, pagal kurį sutelktinio finansavimo paslaugų ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikimo atvejais, kai bendra kliento per kalendorinius metus vienoje sutelktinio finansavimo platformoje arba vienoje tarpusavio skolinimo platformoje investuojama suma neviršija 30 000 eurų, gali būti taikomas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Pažymėtina, kad nors Reglamento (ES) 2020/1503 nuostatos netaikomos tarpusavio skolinimo paslaugoms, vis dėlto sutelktinio finansavimo veikla ir tarpusavio skolinimo veikla yra labai artimos, o sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikėjų veiklos principai labai panašūs lyginant su kitais finansines paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti nediskriminacinę aplinką investuotojams, siūloma tiek sutelktinio finansavimo, tiek tarpusavio skolinimo paslaugų teikimo atvejais taikyti vienodus supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų partneriai yra ne kredito įstaigos, bet mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos, siūloma šio įstatymo 11, 14, 15, 36 straipsnius papildyti atitinkama nuoroda į šias įstaigas, tokiu būdu užtikrinant įstatymo nuostatų taikymo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriams nuoseklumą. Pasirinkta maksimali 30 000 eurų riba vertinta atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo rinkos poreikius, ypač į tai, kad, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2020/1503, bus reglamentuota tarpvalstybinė sutelktinio finansavimo veikla (įtvirtinamas ES pasas) ir tokiu būdu sudaromos prielaidos plėstis Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkai. Siūlomas reglamentavimas taip pat teigiamai paveiks Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos operatorių konkurencingumą ES sutelktinio finansavimo rinkoje. Reglamentu (ES) 2020/1503 iki 2023 m. lapkričio 10 d. Komisija įpareigojama įvertinti šio reglamento taikymą ir pateikti ataskaitą Tarybai bei prireikus pateikti teisinį pasiūlymą. Kartu turėtų būti įvertintas ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų taikymas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams (ar teikimo atveju).
Šiuo metu pagal galiojantį nacionalinį reglamentavimą taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą galima tik PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais ir tik tada, kai finansų įstaiga: 1) nustato žemą kliento riziką, 2) surenka pagrindinę „pažink savo klientą“ informaciją, 3) užtikrina, kad klientas pirmąjį pavedimą atliktų iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, registruotoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Be to, supaprastintas kliento tapatybės nustatymas leidžiamas, jeigu užtikrinama nuolatinė kliento dalykinių santykių stebėsena ir nėra kliento riziką didinančių veiksnių. Išimtis dėl pavedimo iš sąskaitos kredito įstaigoje taikoma tik PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais atvejais – valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, ir Lietuvos bankui. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva (ES) 2015/849 nepateikia baigtinio sąrašo atvejų, kada klientams galima taikyti supaprastintą tapatybės nustatymą. Šioje direktyvoje tik nustatyta, kad privaloma nustatyti žemą kliento riziką (šis vertinimas turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais dėl žemos rizikos) ir užtikrinti nuolatinę kliento sandorių ir dalykinių santykių stebėseną. Direktyvos (ES) 2015/849 II priede taip pat pateikiamas pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašas atvejų, kai rizika gali būti laikoma maža.
Dėl to valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečiai nacionaliniu lygmeniu joms kylančias ar būdingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, yra laisvos pasirinkti įgyvendinamąsias Direktyvos (ES) 2015/849 15 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Lietuvoje perkeliant Direktyvą (ES) 2015/849 nenumatyta galimybė taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą nustačius mažą kliento riziką, bei įtvirtinta pareiga, taikant supaprastintą kliento tapatybės nustatymą tam tikrais PPTFPĮ numatytais atvejais: 1) surinkti pagrindinę „pažink savo klientą“ informaciją, 2) užtikrinti, kad klientas pirmąjį pavedimą atliktų iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, registruotoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingoms institucijoms prižiūrint, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Taigi, susidarė situacija, kai atsižvelgiant į nacionalinį reglamentavimą praktikoje skirtingose valstybėse narėse taikomi skirtingi supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai nustačius žemą kliento riziką. Tai lemia kitų Europos Sąjungos valstybių narių finansinių paslaugų teikėjų konkurencinį pranašumą ir inovacijų pažangą, palyginti su Lietuvoje veikiančiais subjektais, kuriems taikomi griežtesni supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, atsižvelgiant į inovatyvių finansinių paslaugų specifiką, kur kliento „kelionė“ nuo užsiregistravimo iki paslaugų gavimo, šios „kelionės“ spartumas, sklandumas ir paprastumas yra vienas svarbiausių vertinamųjų rodiklių klientams renkantis paslaugas.
Skirtingas europinių reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę tampa dar reikšmingesnis finansų įstaigoms, veikiančioms tarpvalstybiniu lygiu (teikiant paslaugas kitose valstybėse narėse), kai gali tekti vadovautis kelių šalių teisiniais reikalavimais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant suvienodinti reglamentavimą, siūloma papildyti PPTFPĮ 15 straipsnio, 1 dalį 12 punktu, jame numatant, kad elektroninių pinigų išleidimo atveju, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir elektroninių pinigų leidimas apribotas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų registruotų vartotojų tarpusavio atsiskaitymams, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais, galima taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą nereikalaujant surinkti papildomos informacijos apie klientą, pirmąjį pavedimą atlikti iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, o tik nustatyti kliento – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, ar turimą kitą asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką skirtą jo identifikavimui, jeigu klientas užsienio pilietis, leidimo gyventi Lietuvoje numerį ir galiojimo laiką, jo išdavimo vietą ir datą), kliento - juridinio asmens – pavadinimą, teisinę formą, buveinę, faktinės veiklos vykdymo adresą, kodą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant suvienodinti reglamentavimą, siūloma papildyti PPTFPĮ 15 straipsnio, 1 dalį 12 punktu, jame numatant, kad elektroninių pinigų išleidimo atveju, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir elektroninių pinigų leidimas apribotas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų registruotų vartotojų tarpusavio atsiskaitymams, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais, galima taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą nereikalaujant surinkti papildomos informacijos apie klientą, pirmąjį pavedimą atlikti iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, o tik nustatyti kliento – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, ar turimą kitą asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką skirtą jo identifikavimui, jeigu klientas užsienio pilietis, leidimo gyventi Lietuvoje numerį ir galiojimo laiką, jo išdavimo vietą ir datą), kliento - juridinio asmens – pavadinimą, teisinę formą, buveinę, faktinės veiklos vykdymo adresą, kodą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai Siekiant teisinio nuoseklumo, atliekami techniniai GPMĮ pakeitimai atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 keisis sąvokos, o SFĮ bus pripažintas netekusiu galios.
Su Reglamento 2020/1503 įgyvendinimu susijusių įstatymų įsigaliojimo datos Reglamentas 2020/1503 taikomas nuo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau jame nustatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis (iki 2022 m. lapkričio 9 d.), kurio metu sutelktinio finansavimo platformų operatoriai gali toliau teikti paslaugas pagal nacionalinę teisę, t. y. SFĮ, arba pradėti teikti paslaugas pagal Reglamentą 2020/1503, kai tik gaus jo 12 straipsnyje nurodytą veiklos leidimą. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas subjektams apsispręsti, ar teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį Reglamentą, tam pasirengti ir gauti atitinkamus veiklos leidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galios tiek nacionalinis (SFĮ), tiek ES reguliavimo režimas (Reglamentas 2020/1503), o nuo 2022 m. lapkričio 10 d. sutelktinio finansavimo paslaugos galės būti teikiamos tik gavus veiklos leidimą pagal Reglamentą 2020/1503, įstatymų projektus siūloma papildyti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Tai užtikrins reguliavimo aiškumą ir sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą. Kiti pakeitimai:
Atlikti ir kiti bendri visiems įstatymų projektams techninio pobūdžio patikslinimai, pvz., papildant, išbraukiant ar patikslinant nuorodas į ES teisės aktus ir pan., kur aktualu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos ir ES teisės aktų suderinamumą. 6.
Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Reglamentavimas bus labiau pritaikytas finansų maklerio įmonių veiklos specifikai. Naujos taisyklės leis geriau valdyti finansų maklerio įmonių riziką, kurią jos gali kelti visai finansų sistemai. Siekiama išvengti neproporcingos naštos finansų maklerio įmonėms nustatymo, pasiekti pusiausvyrą užtikrinant įmonių saugumą ir patikimumą ir vengiant pernelyg didelių išlaidų, kurios galėtų pakenkti tų įmonių verslo veiklos gyvybingumui. Siūlomais pakeitimais bus sukurtos palankesnės sąlygos finansų maklerio įmonėms teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą. Padidės sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų konkurencija, bus sudarytos geresnės galimybės smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą ir pritraukti daugiau investicijų. Taip pat bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų operatoriams bus sudaryta galimybė plėsti veiklą ir sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse narėse. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Finansų maklerio įmonės“, „informacijos apie sandorius teikėjai“, „sutelktinis finansavimas“, „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi. [¹] Lotas (angl.
Lot) – daugelyje pasaulio biržų pirkimo arba pardavimo pavedime nurodomas tam tikras standartinis akcijų̨ skaičius. [²] Pagal SFĮ tik į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įrašyti asmenys turi teisę verstis sutelktinio finansavimo platformų operatorių veikla.
NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102,
14², 15¹, 15², 15³, 15⁴,
2021-11-16 Nr. XIVP-1063 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 10² dalyje vartojama sąvoka „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas“, kurios turinys keičiamame įstatyme neatskleistas. Atsižvelgus į tai, kad nurodyta sąvoka yra apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503, siūlytina papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalį, pateikiant nuorodą į nurodytą reglamentą. 2. Projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17¹dalyje esantis reglamento trumpinys „(ES) 2033/2019“ keistinas trumpiniu „(ES) 2019/2033“. 3. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 21¹, o ne 17² dalimi. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis yra pildomas 23²dalimi, nors galiojanti įstatymo 3 straipsnio redakcija neturi 23¹ dalies. Taip pat pastebėtina, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „įmonių grupės priežiūros institucija“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. 5.
straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 33¹ dalimi, atitinkamai dabartinę 33¹ dalį pernumeruojant 33² dalimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „komercinės veiklos grupė“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 29 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis papildomas nauja 82¹dalimi, kuria siūloma apibrėžti sąvoką „vienos finansinės priemonės pakeitimas kita“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. 7. Projekto 2 straipsnio 30 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 83 dalis yra pripažįstama netekusi galios. Atsižvelgus į tai, kad sąvoka „vietos įmonė“ yra vartojama keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte, svarstytina, ar ir šio punkto nereikėtų atitinkamai pakeisti. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas naujomis 8 – 11 dalimis. Atsižvelgus į pakeitimų bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą. 9. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas nauja 8 dalimi, kurioje nustatoma, jog „8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją, politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį jų vykdymą ir patikimą vidaus valdymą bei reguliariai juos peržiūri.
Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie reikšmingą riziką, rizikos valdymo politiką ir jos pakeitimus tvarka.“ Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose esančius žodžius „jų“ ir „juos“ siūlytina keisti konkrečiomis formuluotėmis. Taip pat siūlytina prieš formuluotę „vidaus valdymą“ nurodyti subjektą. 10. Projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojama sąvoka „rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti. 11. Projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „Finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas, turi turėti prieigą prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais. Jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba.“ Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba ne visada yra sudaroma. Tokiu atveju jos rizikos valdymo funkcijas perima finansų maklerio įmonės valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas.
Atsižvelgus į tai, svarstytinas paskutinio nuostatos sakinio, jog „jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba“, tikslingumas, nes jis prieštarauja pirmajam projektu siūlomos nuostatos sakiniui. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „turi turėti prieigą“ vartoti formuluotę „suteikiama prieiga“, atitinkamai lingvistiškai pakoreguojant visą sakinį. Trečia, svarstytina, ar nevertėtų patikslinti, su kokios srities išorės ekspertais gali konsultuotis finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas. 12. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Kai priežiūros institucija panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nėra numatytos analogiškos prievolės priežiūros institucijai informuoti finansų maklerio įmonę apie priimtą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti tokia nuostata. Be to, atsižvelgus į šią pastabą, siūlytina šias nuostatas apjungti su šio straipsnio
įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, šios dalys sukeistinos vietomis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda. 14. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje po nuorodos „15⁵“ įrašyti nuorodą „15⁶“. 15.
straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ji nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 44¹ straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar finansų maklerio įmonės nustatymo faktas, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tas pats, kas ir atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas. Jei tai yra tas pats vertinimas, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, atitinkamai patikslinant ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį. 16. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, nurodant, kokio subjekto sprendimu individualiai ir konsoliduotai finansų maklerio įmonei yra taikomi šiose dalyse nurodyti straipsniai. 17. Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 - 11 dalių nuostatas, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti dėstomos kaip paskutinė iš šių dalių. 18. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 2 dalį neturėtų būti keičiama nuoroda į šio straipsnio 2 – 6 dalis. 19. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. 20. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „Šis straipsnis netaikomas“ keistina formuluote „Šio straipsnio 1 – 2 dalys netaikomos“. 21.
straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda „1 – 3 dalyje“ keistina nuoroda „1 – 2 dalyje“. 22. Atsižvelgus į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį ir papildyti nuostata, kokiame priežiūros institucijos akte šie reikalavimai turi būti nustatyti. 23. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 14² straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „pakankamu laikomo likvidumo pagal šio straipsnio 1 dalį“. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kada Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą, tačiau nėra aptariama, koks likvidumas yra laikomas pakankamu. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. 24. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto
nuorodos „šio straipsnio“ nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis. Atitinkama pastaba taikytina ir šio projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 daliai. 25. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto
„kitiems“, nurodant konkrečius subjektus, kuriems finansų maklerio įmonė keltų
riziką. 26. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį kalbiniu požiūriu. 27. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „1 lygio kapitalas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio
aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. 28.
įstatymo 15¹ straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, siūlytina jas sukeisti vietomis. 29. Siekiant suvienodinti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio
formuluotę „finansų maklerio įmonės dydžio, pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo“ keisti formuluote „finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo“. 30. Atsižvelgus į projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį. 31. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų modelio taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda 102 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus. Nėra suprantama, kodėl aptariamoje nuostatoje yra teikiama nuoroda į visą 102 straipsnį, o ne į 102 straipsnio atitinkamas dalis, kurios reglamentuoja minėtus privalomus nurodymus. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti. 32. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 2 dalyje formuluotė „įmonės taiko gerai parengtus“ tikslintina atsižvelgus į tai, ką siekiama nustatyti. Jei siekiama nustatyti, kaip įmonės taiko, vartotina formuluotė „įmonės gerai taiko parengtus“, tačiau nuostata turėtų būti patobulinta reglamentuojant, ką reiškia
„gerai taiko“. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje kalbama apie „gerai
parengtus naujausius metodus ir praktiką“, keltinas klausimas, ką reiškia
„gerai parengtus“ ir siūlytina nuostatą atitinkamai patobulinti (nustatant, kas
laikoma „gerai parengtus“, pavyzdžiui, pagal tam tikrus reikalavimus ir pan.). 33.
straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 4 dalyje po žodžio
„duoda“ įrašyti formuluotę „šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytus“. Analogiška
pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. 34. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies 4 punkte esanti formuluotė „šio straipsnio 1 dalies“ keistina formuluote „šios dalies“. 35. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „su kompensacija arba darbuotojo išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą būtų laikoma „darbuotojo išpirkimu“. Šiame kontekste pažymėtina, jog Darbo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos. Tačiau konkretus vartojamos sąvokos „darbuotojo išpirkimas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 36. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio
vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią nuostatą. 37. Projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalis yra pripažįstama netekusia galios. Atsižvelgus į tai, atitinkamai turi būti keičiama ir įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. 38. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 6.1 papunkčiu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublika“. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos banko
įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, prieš žodžius „Lietuvos banko įstatymo“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 39. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalyje prieš formuluotę „pelno mokestį“ įrašyti žodį „sumokėtą“. 40. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad „Priežiūros institucija, gavusi prašymą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia šią informaciją“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą po žodžio „gavusi“ įrašant formuluotę „Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos“. 41. Svarstytina, ar projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „komercinei grupei“ neturėtų būti vartojama formuluotė „komercinei veiklos grupei“. 42. Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „<…> prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“.
Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę nustatyti bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms priežiūros institucijoms, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. 43. Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3¹ punkte prieš skaičius „2016/1011“ įrašytinas trumpinys „Nr.“. 44. Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 5 dalies 9 punkte prieš skaičius „2020/852“ įrašytinas trumpinys „(ES)“. 45.
priežiūros institucija gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę imtis atitinkamų priemonių ne tik Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. 46. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 33 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 11 dalies nuostatą, po žodžio „institucijos“ įrašant formuluotę „ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį“. 47.
projektų rengimo rekomendacijų 77.1.2 papunkčiu, prireikus teisės aktą papildyti nauju įterpiamu straipsniu ar punktu, teisės aktas gali būti pildomas laikantis šios tvarkos: nauju įterpiamu straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurių numeriai tekste jau yra, po jų iš eilės einančius straipsnius, straipsnio dalis ar punktus iš karto pernumeruojant ir jiems suteikiant naujus numerius iš eilės. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio dalys ar punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi. Atsižvelgus į tai, koreguotinas projekto 35 straipsnio 3 – 7 dalių bei projekto 40 straipsnio 4 –
straipsnio 1 dalies 19 punkte prieš skaičius „2020/1503“ brauktinas trumpinys
„Nr.“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 41 straipsniu
keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2 dalies. 49. Atsižvelgus į tai, kad projekto 43 straipsnyje yra dėstomos tik įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos, šio straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė. 50. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ ir 105¹ straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-987), kuriuo taip pat yra keičiamas įstatymo 102, 107 straipsniai bei įstatymo priedas, ir kurių nuostatos įsigalios 2021 m. gruodžio 1 d. Priėmus šį įstatymo projektą, atitinkamai turės būti pakoreguotos vertinamosios projekto nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 23, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99,
14², 15¹, 15², 15³, 15⁴,
2021-12-22 Nr. XIVP-1063(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
RESPUBLIKOS“ rašytini naujoje eilutėje. 2. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje žodis „vertinimą“ keistinas žodžiu „vertinimo“. 3. Projekto 18 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“. 4. Atsižvelgus į projekto 18 straipsniu siūlomus pakeitimus, projekto 18 straipsnio 3 dalis brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49,
15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶,
Nr. XIVP-1063 2021-11-19
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-16 išvada Nr. XIVP-1063 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vartojama sąvoka „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas“, kurios turinys keičiamame įstatyme neatskleistas. Atsižvelgus į tai, kad nurodyta sąvoka yra apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503, siūlytina papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalį, pateikiant nuorodą į nurodytą reglamentą. Nesvarstyta
esantis reglamento trumpinys „(ES) 2033/2019“ keistinas trumpiniu „(ES) 2019/2033“.
dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 21¹, o ne 17² dalimi. Nesvarstyta
straipsnis yra pildomas 23²dalimi, nors galiojanti įstatymo 3 straipsnio redakcija neturi 23¹ dalies. Taip pat pastebėtina, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „įmonių grupės priežiūros institucija“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Nesvarstyta
dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 33¹ dalimi, atitinkamai dabartinę 33¹ dalį pernumeruojant 33² dalimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką
„komercinės veiklos grupė“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo
įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Nesvarstyta
6.
straipsnis papildomas nauja 82¹dalimi, kuria siūloma apibrėžti sąvoką „vienos finansinės priemonės pakeitimas kita“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Nesvarstyta
pripažįstama netekusi galios. Atsižvelgus į tai, kad sąvoka „vietos įmonė“ yra vartojama keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte, svarstytina, ar ir šio punkto nereikėtų atitinkamai pakeisti. Nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas naujomis 8 – 11 dalimis. Atsižvelgus į pakeitimų bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą. Nesvarstyta
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas nauja 8 dalimi, kurioje nustatoma, jog „8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją, politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį jų vykdymą ir patikimą vidaus valdymą bei reguliariai juos peržiūri.
Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie reikšmingą riziką, rizikos valdymo politiką ir jos pakeitimus tvarka.“ Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose esančius žodžius „jų“ ir „juos“ siūlytina keisti konkrečiomis formuluotėmis. Taip pat siūlytina prieš formuluotę „vidaus valdymą“ nurodyti subjektą. Nesvarstyta
dalimis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojama sąvoka „rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti. Nesvarstyta
dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „Finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas, turi turėti prieigą prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais. Jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba.“ Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba ne visada yra sudaroma.
Tokiu atveju jos rizikos valdymo funkcijas perima finansų maklerio įmonės valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytinas paskutinio nuostatos sakinio, jog „jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba“, tikslingumas, nes jis prieštarauja pirmajam projektu siūlomos nuostatos sakiniui. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „turi turėti prieigą“ vartoti formuluotę „suteikiama prieiga“, atitinkamai lingvistiškai pakoreguojant visą sakinį. Trečia, svarstytina, ar nevertėtų patikslinti, su kokios srities išorės ekspertais gali konsultuotis finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Kai priežiūros institucija panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nėra numatytos analogiškos prievolės priežiūros institucijai informuoti finansų maklerio įmonę apie priimtą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti tokia nuostata. Be to, atsižvelgus į šią pastabą, siūlytina šias nuostatas apjungti su šio straipsnio 6 dalies nuostatomis. Nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, šios dalys sukeistinos vietomis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda.
6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje po nuorodos „155“ įrašyti nuorodą „156“. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ji nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 154, 155 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau nei po
2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar finansų maklerio įmonės nustatymo faktas, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tas pats, kas ir atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas. Jei tai yra tas pats vertinimas, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, atitinkamai patikslinant ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį. Nesvarstyta
16.
16Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina papildyti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, nurodant, kokio subjekto sprendimu individualiai ir konsoliduotai finansų maklerio įmonei yra taikomi šiose dalyse nurodyti straipsniai. Nesvarstyta
6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 - 11 dalių nuostatas, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti dėstomos kaip paskutinė iš šių dalių. Nesvarstyta
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 2 dalį neturėtų būti keičiama nuoroda į šio straipsnio 2 – 6 dalis. Nesvarstyta
19Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „Šis straipsnis netaikomas“ keistina formuluote „Šio straipsnio 1 – 2 dalys netaikomos“. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda „1 – 3 dalyje“ keistina nuoroda „1 – 2 dalyje“. Nesvarstyta
22Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-11-16 išvada Nr.
straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį ir papildyti nuostata, kokiame priežiūros institucijos akte šie reikalavimai turi būti nustatyti. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „pakankamu laikomo likvidumo pagal šio straipsnio 1 dalį“. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kada Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą, tačiau nėra aptariama, koks likvidumas yra laikomas pakankamu. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Nesvarstyta
siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 5 dalyje esančios nuorodos „šio straipsnio“ nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis. Atitinkama pastaba taikytina ir šio projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio 3 daliai. Nesvarstyta
25Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį žodį „kitiems“, nurodant konkrečius subjektus, kuriems finansų maklerio įmonė keltų riziką. Nesvarstyta Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti 26.
aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį kalbiniu požiūriu. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „1 lygio kapitalas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 156 straipsnio 8 dalyje vartojama formuluotė „pirmo lygio kapitalas“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Nesvarstyta
straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, siūlytina jas sukeisti vietomis. Nesvarstyta
formuluotes, siūlytina šio straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „finansų maklerio įmonės dydžio, pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo“ keisti formuluote „finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo“. Nesvarstyta
12 straipsniu keičiamo įstatymo 152 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį. Nesvarstyta
31.
keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų modelio taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda 102 straipsnyje nurodytus privalomus nurodymus. Nėra suprantama, kodėl aptariamoje nuostatoje yra teikiama nuoroda į visą 102 straipsnį, o ne į 102 straipsnio atitinkamas dalis, kurios reglamentuoja minėtus privalomus nurodymus. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
patikslinti. Nesvarstyta
aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje formuluotė „įmonės taiko gerai parengtus“ tikslintina atsižvelgus į tai, ką siekiama nustatyti. Jei siekiama nustatyti, kaip įmonės taiko, vartotina formuluotė „įmonės gerai taiko parengtus“, tačiau nuostata turėtų būti patobulinta reglamentuojant, ką reiškia „gerai taiko“. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje kalbama apie „gerai parengtus naujausius metodus ir praktiką“, keltinas klausimas, ką reiškia „gerai parengtus“ ir siūlytina nuostatą atitinkamai patobulinti (nustatant, kas laikoma „gerai parengtus“, pavyzdžiui, pagal tam tikrus reikalavimus ir pan.). Nesvarstyta
aiškumo, siūlytina projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 153 straipsnio 4 dalyje po žodžio „duoda“ įrašyti formuluotę „šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytus“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. Nesvarstyta
34.
keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies 4 punkte esanti formuluotė „šio straipsnio 1 dalies“ keistina formuluote „šios dalies“. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 156 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „su kompensacija arba darbuotojo išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą būtų laikoma
„darbuotojo išpirkimu“. Šiame kontekste pažymėtina, jog Darbo kodekso 3
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos. Tačiau konkretus vartojamos sąvokos „darbuotojo išpirkimas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra atskleistas. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Nesvarstyta
įstatymo 156 straipsnio 11 dalyje vartojama formuluotė „Kai kintamojo atlygio suma didelė“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią nuostatą. Nesvarstyta
dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalis yra pripažįstama netekusia galios. Atsižvelgus į tai, atitinkamai turi būti keičiama ir įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. Nesvarstyta
38.
38Atkreiptinas dėmesys,
kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 6.1 papunkčiu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos banko įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, prieš žodžius „Lietuvos banko įstatymo“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Nesvarstyta
aiškumo, siūlytina projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 441 straipsnio 2 dalyje prieš formuluotę „pelno mokestį“ įrašyti žodį „sumokėtą“. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad „Priežiūros institucija, gavusi prašymą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia šią informaciją“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą po žodžio „gavusi“ įrašant formuluotę „Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos“. Nesvarstyta
projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „komercinei grupei“ neturėtų būti vartojama formuluotė „komercinei veiklos grupei“.
keičiamo įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „<…> prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“. Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę nustatyti bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms priežiūros institucijoms, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje.
Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3¹ punkte prieš skaičius
„2016/1011“ įrašytinas trumpinys „Nr.“. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 93 straipsnio 5 dalies 9 punkte prieš skaičius „2020/852“ įrašytinas trumpinys „(ES)“. Nesvarstyta
priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę imtis atitinkamų priemonių ne tik Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. Nesvarstyta
46Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina patikslinti projekto 33 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 11 dalies nuostatą, po žodžio „institucijos“ įrašant formuluotę
„ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal
šio straipsnio 9 dalį“. Nesvarstyta
47Atkreiptinas dėmesys,
kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 77.1.2 papunkčiu, prireikus teisės aktą papildyti nauju įterpiamu straipsniu ar punktu, teisės aktas gali būti pildomas laikantis šios tvarkos: nauju įterpiamu straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurių numeriai tekste jau yra, po jų iš eilės einančius straipsnius, straipsnio dalis ar punktus iš karto pernumeruojant ir jiems suteikiant naujus numerius iš eilės. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio dalys ar punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi.
Atsižvelgus į tai, koreguotinas projekto 35 straipsnio 3 – 7 dalių bei projekto 40 straipsnio 4 – 6 dalių išdėstymas. Nesvarstyta
keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 19 punkte prieš skaičius
„2020/1503“ brauktinas trumpinys „Nr.“. Analogiško turinio pastaba teiktina
ir dėl projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2 dalies. Nesvarstyta
projekto 43 straipsnyje yra dėstomos tik įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos, šio straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė. Nesvarstyta
50Atkreiptinas dėmesys,
kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-987), kuriuo taip pat yra keičiamas įstatymo 102, 107 straipsniai bei įstatymo priedas, ir kurių nuostatos įsigalios 2021 m. gruodžio 1 d. Priėmus šį įstatymo projektą, atitinkamai turės būti pakoreguotos vertinamosios projekto nuostatos. Nesvarstyta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Maldeikis, A. Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja G.Genelienė
Ekonomikos komitetas
15², 15³, 15⁴, 15⁵, 15⁶,
2021-12-15
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
33 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10² dalyje vartojama sąvoka „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas“, kurios turinys keičiamame įstatyme neatskleistas.
Atsižvelgus į tai, kad nurodyta sąvoka yra apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503, siūlytina papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalį, pateikiant nuorodą į nurodytą reglamentą. Pritarti Projekto 2 straipsnio 33 dalį, kuria keičiamo įstatymo 3 straipsnio 86 dalis yra pakeičiama, išdėstyti taip: „86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 2015/2365, ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033 ir Reglamente (ES) 2020/1503.“
7 Projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17¹ dalyje esantis reglamento trumpinys „(ES) 2033/2019“ keistinas trumpiniu „(ES) 2019/2033“. Pritarti Projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17¹dalį išdėstyti taip:
„17¹. Finansų institucija – finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES)
2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.“ 3.
8 Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo
straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 21¹, o ne 17² dalimi. Pritarti I.Projekto
laikyti ne 17² dalimi, o 21¹ dalimi ir ją išdėstyti projekto 2 straipsnio 10 dalyje taip: „10. Papildyti 3 straipsnį 21¹dalimi:
„21¹. Finansų maklerio įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip tai apibrėžta
Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.“ II.Projekto 2 straipsnio 9 ir 10 dalis atitinkamai laikyti 8 ir 9 dalimis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
straipsnio redakcija neturi 23¹ dalies. Taip pat pastebėtina, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „įmonių grupės priežiūros institucija“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Pritarti I.Projekto 2 straipsnio 11 dalyje išdėstytą keičiamo įstatymo 3 straipsnio pakeitimą laikyti ne 23² dalimi, o 23¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Papildyti 3 straipsnį 23¹ dalimi: „23¹.
Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.“ II.Projekto 36 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį papildyti ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:<...>.“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo
straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 33¹ dalimi, atitinkamai dabartinę 33¹ dalį pernumeruojant 33² dalimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šia dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „komercinės veiklos grupė“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Pritarti I.Projekto
straipsnio pakeitimą laikyti ne 33² dalimi, o 31¹ dalimi ir jį išdėstyti taip: „14. Papildyti 3 straipsnį 33¹ dalimi:
„33¹. Komercinės veiklos grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra
investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.“ II.Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Buvusią
III.Projekto 2 straipsnio 15-33 dalis laikyti 16-34 dalimis.
IV.Projekto
punkto formuluotes patikslinti taip: „2) pozicijoms, kurias laiko komercinės veiklos grupei priklausanti finansų įstaiga, veikianti komercinės veiklos grupės ne finansų įstaigos vardu, ar kurios laikomos tokios finansų įstaigos vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
29 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
sąvoką „vienos finansinės priemonės pakeitimas kita“, kuri nėra vartojama nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tikslingumas. Pritarti iš dalies Projekto 19 straipsnyje yra vartojama sąvoka „vienos finansinės priemonės pakeitimas kita“. Tačiau siekiant teisinio tikslumo, projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2¹ dalies nuostatos tikslintinos taip:
„2¹. Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio
valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar vienų finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“
30 Projekto 2 straipsnio 30 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 83 dalis yra pripažįstama netekusi galios. Atsižvelgus į tai, kad sąvoka „vietos įmonė“ yra vartojama keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte, svarstytina, ar ir šio punkto nereikėtų atitinkamai pakeisti.
Pritarti I.Projektą papildyti nauju 23 straipsniu, jame išdėstant keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimą taip: „23 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir
(arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiaujančios biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujančios vietos įmonės ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;“. II.Projekto 23-43 straipsnius laikyti 24-44 straipsniais. III.Patikslinti projekto pavadinimą, jį papildant 37 staipsniu (Žr. konkrečias formuluotes prie Seimo TD 37 pastabos). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-165 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas naujomis 8 – 11 dalimis. Atsižvelgus į pakeitimų bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, svarstytina, ar projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 16 straipsnyje. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą. Pritarti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
reikalavimai finansų maklerio vadovams.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnis taip pat nustato reikalavimus finansų maklerio įmonės vadovams, todėl manytina, kad naujos 8–11 dalys tinka šiame straipsnyje, o 10 dalis nustato teises stebėtojų tarybos nariams, kurie taip pat yra priskiriami prie finansų maklerio įmonės vadovų. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 16 straipsnis nustato reikalavimus dėl finansų maklerio įmonės veiklos organizavimo, kai teikiamos investicinės paslaugos klientams. Įvertinus Seimo TD pastabas bei tai, kas išdėstyta, siūlytina:
I.atsisakyti projekte numatyto keičiamo įstatymo 9 straipsnio papildymo 10 dalimi, ją išbraukiant: „3. Papildyti 9 straipsnį 10 dalimi:
„10. Rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys turi turėti galimybę tiesiogiai
atsiskaityti įmonės stebėtojų tarybai, o jei ji nesudaroma, – valdybai ir, kai tikslinga, informuoti vadovus apie esamus arba galimus rizikos pokyčius, kurie gali neigiamai paveikti įmonę.“; II.patikslinti projekte numatytą keičiamo įstatymo 9 straipsnio papildymą 11 dalimi, ją išdėstant projekto 5 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalimi taip:
9 straipsnį 10 dalimi:
„10. Finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybai, o jei ji nesudaroma, – valdybai ir
rizikos komitetui, jei jis įsteigtas, suteikiama prieiga prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybė konsultuotis su išorės ekspertais.“; III.atsižvelgiant į padarytus pakeitimus, projekto 1 straipsnio 2-3 dalyse, 3 straipsnio 2 dalyje bei 6 straipsnio 7-11 dalyse tikslinti nuorodas, t.y. nurodyti 9 straipsnio 8-10 dalis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnis pildomas nauja 8 dalimi, kurioje nustatoma, jog „8.
Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją, politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį jų vykdymą ir patikimą vidaus valdymą bei reguliariai juos peržiūri. Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie reikšmingą riziką, rizikos valdymo politiką ir jos pakeitimus tvarka.“ Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose esančius žodžius „jų“ ir
„juos“ siūlytina keisti konkrečiomis formuluotėmis. Taip pat siūlytina prieš
formuluotę „vidaus valdymą“ nurodyti subjektą. Pritarti Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą,
nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją ir politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį įmonės strateginių tikslų, rizikos valdymo strategijos ir politikos vykdymą ir patikimą įmonės vidaus valdymą bei reguliariai peržiūri įmonės strateginius tikslus, rizikos valdymo strategiją ir politiką. Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie įmonei reikšmingą riziką, šios rizikos valdymo strategiją ir politiką, taip pat jų pakeitimus tvarka.“
2021-11-165 3, 4 Projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 9 straipsnio
asmenys “, kurios turinys nėra aiškus.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti. Pritarti Kadangi rizikos valdymo funkciją atliks rizikos komitetas (jo nariai), siūloma atsisakyti atskirų rizikos valdymo funkciją atliekančių asmenų išskyrimo įstatymo projekte. Atitinkamai siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį (Žr. konkrečias formuluotes prie
4 Projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „Finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma, – valdyba ir rizikos komitetas , jei jis įsteigtas, turi turėti prieigą prie informacijos apie įmonės rizikos padėtį ir, jei būtina ir tikslinga, galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais. Jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo funkcijas atlieka stebėtojų taryba.“ Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba ne visada yra sudaroma. Tokiu atveju jos rizikos valdymo funkcijas perima finansų maklerio įmonės valdyba ir rizikos komitetas, jei jis įsteigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytinas paskutinio nuostatos sakinio, jog
„jei rizikos komitetas nėra įsteigtas, rizikos komiteto rizikos valdymo
funkcijas atlieka stebėtojų taryba“, tikslingumas, nes jis prieštarauja pirmajam projektu siūlomos nuostatos sakiniui. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „turi turėti prieigą“ vartoti formuluotę „suteikiama prieiga“, atitinkamai lingvistiškai pakoreguojant visą sakinį.
Trečia, svarstytina, ar nevertėtų patikslinti, su kokios srities išorės ekspertais gali konsultuotis finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas. Pritarti iš dalies Tais atvejais, kai rizikos komitetas nėra sudaromas, nėra tikslinga nurodyti įstatyme, kad jo funkcijas perima stebėtojų taryba, kadangi ji ir yra atsakinga už bendrą rizikos valdymą finansų maklerio įmonėje. Atitinkamai siūloma išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies antrąjį sakinį (konkrečias formuluotes Žr. prie Seimo TD
įstatyme detalizuoti su kokiais ekspertais gali konsultuotis finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas nėra tikslinga, kadangi įmonės rizikos valdymo klausimais finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas išorės ekspertais gali pasitelkti platų asmenų ratą. Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2019/2034 taip pat nedetalizuojama, kokie išorės ekspertai gali būti pasitelkiami, siekiant, kad finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, valdyba ir rizikos komitetas turėtų plačias galimybes gauti informaciją iš reikiamų asmenų, o nurodant konkrečius asmenis ši galimybė būtų apribota. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siekiant kuo tiksliau perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, į įstatymo projektą perkeliamos analogiškos nuostatos. Tuo tarpu paminėtos direktyvos nuostatų interpretavimas nacionaliniame teisės akte galimai praplėstų ar susiaurintų direktyvos taikymo apimtį ir pažeistų direktyvą, kuri yra maksimalaus harmonizavimo. Be to, tokiu būdu būtų sukurta skirtinga paminėtos direktyvos taikymo ES praktika. 12.
2021-11-166 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame straipsnyje nėra numatytos analogiškos prievolės priežiūros institucijai informuoti finansų maklerio įmonę apie priimtą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti tokia nuostata. Be to, atsižvelgus į šią pastabą, siūlytina šias nuostatas apjungti su šio straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pritarti I.Projekto 6 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalis pakeisti taip: „4. Priežiūros institucijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, jeigu finansų maklerio įmonės konsoliduoto turto vertė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribos per
priežiūros institucija priima arba panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei ir Europos bankininkystės institucijai.“ II.Projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį išbraukti: „6. Apie šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos bankininkystės institucijai.“
2021-11-166 Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, šios dalys sukeistinos vietomis. Jei būtų pritarta šiai pastabai, tikslintina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda. Pritarti Patikslinta atsižvelgiant į Seimo TD 12 pastabą (Žr. formuluotes prie Seimo TD 12 pastabos). 14.
2021-11-166 Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, siūlytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje po nuorodos „15⁵“ įrašyti nuorodą „15⁶“. Nepritarti Kaip reikalaujama pagal Direktyvą (ES) 2019/2034, finansų maklerio įmonės reikalavimų, nustatytų projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje, privalo laikytis ne vėliau kaip po 12 mėnesių, o reikalavimų, nustatytų 15⁶ straipsnyje – nuo finansinių metų, einančių po tų finansinių metų, kai buvo atliktas vertinimas. Šios nuostatos yra perkeltos iš paminėtos direktyvos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti skirtingi laiko terminai, manytina, kad atsižvelgti nėra tikslinga. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-166 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, ji nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 44¹ straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar finansų maklerio įmonės nustatymo faktas, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tas pats, kas ir atitikties Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygoms vertinimas. Jei tai yra tas pats vertinimas, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, atitinkamai patikslinant ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti 6 dalimi taip: „6.
Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033
priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8-10 dalyse, 15⁴, 15⁵ ir 44¹ straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai finansų maklerio įmonė nustatė, kad ji neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.“
2021-11-166 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, nurodant, kokio subjekto sprendimu individualiai ir konsoliduotai finansų maklerio įmonei yra taikomi šiose dalyse nurodyti straipsniai. Nepritarti Reikalavimai finansų maklerio įmonei taikomi individualiai ir konsoliduotai, jei ji atitinka projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 ir
straipsnio 9 ir 10 dalyje įtvirtintos taisyklės, ne subjekto sprendimas. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-166 Atsižvelgus į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 - 11 dalių nuostatas, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti dėstomos kaip paskutinė iš šių dalių. Pritarti I.Projekto
taip: „11.
Jei finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 15⁴, 15⁵, 15⁶ ir 44¹ straipsniuose nurodyti reikalavimai.“ II.Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9-12 dalis laikyti 7-10 dalimis. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-166 Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 2 dalį neturėtų būti keičiama nuoroda į šio straipsnio 2 – 6 dalis. Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalį (buvusią 12 dalimi) išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais.“
2021-11-168 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. Pritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į šios įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga, veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Šią tvarką, strategiją ir procesus nustato ir reguliariai peržiūri finansų maklerio įmonės vadovai.“
2021-11-168 Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „Šis straipsnis netaikomas“ keistina formuluote „Šio straipsnio 1 – 2 dalys netaikomos“. Pritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
2021-11-168 Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda „1 – 3 dalyje“ keistina nuoroda „1 – 2 dalyje“. Pritarti Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų
neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina.“
2021-11-168 Atsižvelgus į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį ir papildyti nuostata, kokiame priežiūros institucijos akte šie reikalavimai turi būti nustatyti. Nepritarti Siūlytina dėstyti atskirose dalyse nuostatas, numatančias reikalavimus priežiūros institucijai bei finansų maklerio įmonei. Pažymėtina, kad šiuo metu Europos bankininkystės institucijoje (toliau - EBI) rengiamos gairės dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso finansų maklerio įmonėms. Kol nėra parengtos galutinės gairės, priežiūros institucija negali nustatyti reikalavimų finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarkai, strategijai ir procesams, kadangi jie gali būti nesuderinami su EBI priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso gairėmis. Kadangi priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas bus atliekamas pagal šias EBI gaires, priežiūros institucija turi vadovautis jomis atlikdama finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą. Atliekant jį, priežiūros institucijai reikės informacijos dėl finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų.
Kol nėra parengtos galutinės gairės, priežiūros institucijai nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarkai, strategijai ir procesams nėra racionalu ir tikslinga, kadangi jų forma ir turinys priklausys nuo pačio priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso ir priežiūrai šiuo metu nustačius reikalavimus dėl finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų tokie reikalavimai galėtų būti nesuderinami su EBI priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso gairių nuostatomis. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-16 9, 10 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 14² straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „pakankamu laikomo likvidumo pagal šio straipsnio
sąlygos, kada Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą, tačiau nėra aptariama, koks likvidumas yra laikomas pakankamu. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Pritarti I.Projekto
14² straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo
likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje.“ II.Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Papildomų nuosavų lėšų dydis nustatomas kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimo, kurį priežiūros institucija nustato pagal šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse.“
2021-11-16 9, 10, 11 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 14² straipsnio 5 dalyje esančios nuorodos „šio straipsnio“ nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečias šio straipsnio dalis. Atitinkama pastaba taikytina ir šio projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 3 daliai. Pritarti iš dalies I.Projekto
14² straipsnio 5 dalyje esančios nuorodos tikslinti kaip siūloma nėra tikslinga, nes aktualios yra visos straipsnio dalys. II.Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms taikomi tik kai priežiūros institucija pagrįstu finansų maklerio įmonės vertinimu nustato, kad tai būtina.“ III.Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.“
2021-11-1610 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį žodį
„kitiems“, nurodant konkrečius subjektus, kuriems finansų maklerio įmonė
keltų riziką.
Pritarti Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją klientams, rinkai, ir rizika nėra padengta privalomu nuosavų lėšų reikalavimu, ypač K veiksnių reikalavimais, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėje dalyje;“. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-1610 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį kalbiniu požiūriu. Pritarti Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi būti ne mažesnis
kaip trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo. Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų.“
2021-11-16 10, 16 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
dėmesys, kad projekto
aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes. Pritarti Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į 1 lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę.“
2021-11-1611 Atsižvelgus į projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, siūlytina jas sukeisti vietomis. Pritarti Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis ir atitinkamai jas pernumeruoti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-1612 Siekiant suvienodinti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamas formuluotes, siūlytina šio straipsnio
ir veiklos sudėtingumo“ keisti formuluote „finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo“. Pritarti Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti
mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo.“
2021-11-1612 Atsižvelgus į projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, siūlytina šio straipsnio 5 dalies nuostatas perkelti į 1 dalį.
Pritarti I.Projekto
išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą
ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 15⁴ straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, taip pat finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimą tvarką.“ II.Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 5 dalį išbraukti:
tikrinimo ir vertinimą tvarką. III.Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 15² straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 5 dalimi. 31.
2021-11-1613 Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų modelio taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda
aptariamoje nuostatoje yra teikiama nuoroda į visą 102 straipsnį, o ne į
nurodymus. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
patikslinti. Pritarti Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 3 dalį patikslinti ir išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo
2021-11-1613 Siekiant teisinio aiškumo, projekto
tai, ką siekiama nustatyti. Jei siekiama nustatyti, kaip įmonės taiko, vartotina formuluotė „įmonės gerai taiko parengtus“, tačiau nuostata turėtų būti patobulinta reglamentuojant, ką reiškia „gerai taiko“. Tuo atveju, jei aptariamoje nuostatoje kalbama apie „gerai parengtus naujausius metodus ir praktiką“, keltinas klausimas, ką reiškia „gerai parengtus“ ir siūlytina nuostatą atitinkamai patobulinti (nustatant, kas laikoma „gerai parengtus“, pavyzdžiui, pagal tam tikrus reikalavimus ir pan.). Pritarti iš dalies Nuostata
„taiko gerai parengtus“ perkelia Direktyvos 2019/2034 nuostatas, kurioje ši
nuostatos papildomai nekonkretizuota. Siekiant kuo tiksliau perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, į įstatymo projektą perkeliamos analogiškos nuostatos.
Manytina, kad direktyvoje vartojamų vertinamojo pobūdžio nuostatų apibrėžimas nacionaliniame teisės akte galimai praplėstų ar susiaurintų direktyvos taikymo apimtį ir pažeistų direktyvą, kuri yra maksimalaus harmonizavimo. Be to, tokiu būdu būtų sukurta skirtinga direktyvos taikymo ES praktika. Apibrėžiant ir siaurinant vertinamojo pobūdžio sąvokas prarandamas konkurencinis pranašumas palyginus su kitomis ES valstybėmis narėmis, kurios šių sąvokų neapibrėžia, o taiko realias aplinkybes atitinkančius vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus Seimo TD pastabą, projekto
parengtus“ pakeisti formuluote „įmonės taiko tinkamai parengtus“ bei išdėstyti taip:
„2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia
atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko tinkamai parengtus naujausius metodus ir praktiką.“
2021-11-1613 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
„duoda“ įrašyti formuluotę „šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytus“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. Pritarti
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda šio
įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir 93 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytus privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jei daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs. 5.
finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams, įtvirtintiems šio įstatymo 102 straipsnyje, duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitikimas yra nereikšmingas, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų. Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jei jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą.“
2021-11-1614 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies 4 punkte esanti formuluotė „šio straipsnio
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) likvidumo rizikos pagal laikotarpius, įskaitant vienos dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad finansų maklerio įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo reikalavimą, be kita ko, galėtų šalinti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius.“
2021-11-1616 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „su kompensacija arba darbuotojo išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą būtų laikoma „darbuotojo išpirkimu“. Šiame kontekste pažymėtina, jog Darbo kodekso 3 straipsnio
įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančios normos. Tačiau konkretus vartojamos sąvokos
„darbuotojo išpirkimas“ turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra
atskleistas. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.
Pritarti Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Pagal darbuotojo ir darbdavio sudarytas sutartis dėl kompensacijos nutraukus darbo sutartį su kompensacija arba mokėjimais susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais.“
2021-11-1616 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 11 dalyje vartojama formuluotė „Kai kintamojo atlygio suma didelė“ yra vertinamojo pobūdžio. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią nuostatą. Nepritarti Direktyvos (ES) 2019/2034 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad šią kintamojo atlygio dalį nusistatytų kiekviena finansų maklerio įmonė, o ne priežiūros institucija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad konkretaus kintamojo atlygio dydžio nustatymas keičiamame įstatyme galėtų prieštarauti paminėtos direktyvos ir kitų teisės aktų (Europos bankininkystės institucijos gairių dėl finansų maklerio įmonės darbuotojų atlygio reikalavimų ir kitų ES teisės aktų) nuostatoms. Pažymėtina, kad projekto 15⁵ straipsnio
nustatydama darbuotojo pastoviojo ir kintamojo atlygio dalių santykį. Vienas iš reikalavimų, kad pastoviojo atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį. Be to, 15⁶ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė nustato kintamojo atlygio dydį atsižvelgdama į jos veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio
atlygio dalis, būtų užtikrinama, kad tinkamai atsižvelgiama į kiekvienos finansų maklerio įmonė veiklos pobūdį, susijusias rizikas, o taip pat ir į kiekvienos kategorijos darbuotojų rizikos profilius.
Taip pat pažymėtina, direktyva numato, kad Europos priežiūros institucija parengs kintamojo atlygio gaires, kurių finansų maklerio įmonės turės laikytis. Gairėse bus nustatyti reikalavimai ir kintamajam atlygiui. Keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 11 dalis reikalauja, kad kai kintamojo atlygio suma pakankamai didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į šioje dalyje išvardintas sąlygas. Nustatyti, kas laikoma didele kintamojo atlygio suma nesiūlome, kadangi tai priklauso nuo kiekvienos finansų maklerio įmonės mokamo atlygio jos darbuotojams. Šis įstatymas nesiekia nustatyti atlygio dydžio, įskaitant ir kintamojo atlygio dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome įstatymu nenustatyti kintamojo ir pastoviojo atlygio dalių, o nustatyti riziką ribojančius reikalavimus, kuriuos finansų maklerio įmonės privalėtų taikyti nustatydamos kintamojo atlygio dalį. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalis yra pripažįstama netekusia galios. Atsižvelgus į tai, atitinkamai turi būti keičiama ir įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. Pritarti I.Projektą papildyti nauju 18 straipsniu, dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo, išdėstant dvi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies redakcijas, dėl jose numatytų nuostatų skirtingo įsigaliojimo laiko. Taigi projekto
28 d., keičiamo įstatymo 23 straipsnio pakeitimą išdėstant taip: „18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 5 dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
23 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 4¹ dalį) ir
pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
II.Projekto 18-44 straipsnius laikyti 19-45 straipsniais. III.Projekto pavadinimą papildyti
projekto pavadinimo papildymo 37 straipsniu, patikslintą projekto pavadinimą išdėstyti taip:
30, 31, 33, 35, 37, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111,
15¹, 15², 15³, 15⁴, 15⁵,
2021-11-1622 Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 6.1 papunkčiu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos banko įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnyje, prieš žodžius „Lietuvos banko įstatymo“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Projekto 23 straipsniu (buvęs 22 straipsnis) keičiamo įstatymo 35 straipsnį išdėstyti taip: „Finansų maklerio įmonė, ir centrinis depozitoriumas, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“ 39.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-1624 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
Projekto 26 straipsniu (buvęs 24 straipsnis) keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinant, sumokėtą pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę.“
2 Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo
prašymą, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia šią informaciją“. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą po žodžio „gavusi“ įrašant formuluotę „Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos“. Pritarti Projekto 28 straipsniu (buvęs 26 straipsnis) keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija, gavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų
institucijos prašymą, jai pateikia šią informaciją: <...>“. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-1628 Svarstytina, ar projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „komercinei grupei“ neturėtų būti vartojama formuluotė „komercinei veiklos grupei“. Pritarti Žr. keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotes prie Seimo TD 5 pastabos. 42.
2021-11-1628 Projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo
prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, tos prekybos vietos, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“. Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę nustatyti bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms priežiūros institucijoms, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. Pritarti Projekto 30 straipsniu (buvęs 28 straipsnis) keičiamo įstatymo 72 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama dideliu mastu arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, jei prekybos vieta, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija.“
3 Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašytinas trumpinys „Nr.“. Pritarti Projekto 34 straipsnio (buvęs 32 straipsnis) 3 dalyje keičiamo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3¹ punktą išdėstyti taip: „3¹) atlieka Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą.“
4 Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo
trumpinys „(ES)“. Pritarti Projekto 34 straipsnio (buvęs 32 straipsnis) 4 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 5 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
„9) turėti kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų Lietuvos banko
įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr.
2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852, Reglamente (ES) 2020/1503 ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
4 Projekto 33 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Iš teikiamo reguliavimo galima daryti išvadą, jog ši nuostata suteikia teisę imtis atitinkamų priemonių ne tik Lietuvos Respublikos priežiūros institucijai, bet ir priežiūros institucijoms esančioms kitose šalyse. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatą tikslinti. Pritarti Projekto 35 straipsnio (buvusio 33 straipsniu) 4 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
Jeigu priežiūros institucija, iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.“
5 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 33 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 11 dalies nuostatą, po žodžio „institucijos“ įrašant formuluotę „ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį“. Pritarti Projekto 35 straipsnio (buvusio 33 straipsniu) 5 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Jeigu priežiūros institucija nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį, ji gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją.“ 47.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-16 35, 40 Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 77.1.2 papunkčiu, prireikus teisės aktą papildyti nauju įterpiamu straipsniu ar punktu, teisės aktas gali būti pildomas laikantis šios tvarkos: nauju įterpiamu straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurių numeriai tekste jau yra, po jų iš eilės einančius straipsnius, straipsnio dalis ar punktus iš karto pernumeruojant ir jiems suteikiant naujus numerius iš eilės. Buvę straipsniai pernumeruojami atskiru straipsniu, buvusios straipsnio dalys ar punktai pernumeruojami atskira straipsnio dalimi. Atsižvelgus į tai, koreguotinas projekto 35 straipsnio 3 – 7 dalių bei projekto 40 straipsnio 4
Projekto 42 straipsnio (buvusio 40 straipsniu) 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:
„4. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 26 punktu:
„26) finansų maklerio įmonė vykdo mokėjimus į įmonės nuosavas
lėšas įtrauktų priemonių turėtojams, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28, 52 arba 63 straipsnį draudžiama vykdyti tokius mokėjimus į nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams;“. 5. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 27 punktu: „27) pažeisti Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai;“. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
41 1,2 Projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo
trumpinys „Nr.“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2 dalies.
Pritarti I.Projekto
111 straipsnio 1 dalies 19 punktą išdėstyti taip: „19) dėl Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimo laikinai uždraudžia šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, atlikti vadovaujamas funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse.“ II.Projekto
straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365,
Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 2020/1503 39 straipsnio nuostatose.“
2021-11-1643 Atsižvelgus į tai, kad projekto 43 straipsnyje yra dėstomos tik įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos, šio straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti Projekto 45 straipsnio pavadinimą (buvusį 43 straipsniu) patikslinti atsižvelgiant Seimo TD pastabą, pasikeitusią projekto straipsnių numeraciją bei numatomą 45 straipsnio 1 dalies vėlesnę įsigaliojimo datą, t.y. 2022 m. sausio 2 d., ir išdėstyti taip: „45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32,
dalis, 20, 22, 23, 25, 30, 31, 32 straipsnius, 44 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32, 33 dalys,
dalys, 20 straipsnis, 22 straipsnio 2 dalis, 23, 25, 30, 31, 32 straipsniai,
įstatymo 18 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. vasario 28 d. 4. Lietuvos bankas iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2021-11-1635 Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ ir 105¹ straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-987), kuriuo taip pat yra keičiamas įstatymo 102, 107 straipsniai bei įstatymo priedas, ir kurių nuostatos įsigalios 2021 m. gruodžio 1 d. Priėmus šį įstatymo projektą, atitinkamai turės būti pakoreguotos vertinamosios projekto nuostatos. Pritarti I.Projekto 37 straipsnį (buvusį 35 straipsniu) pakeisti ir išdėstyti taip:
„37 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
102 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) finansų maklerio įmonei turėti nuosavų lėšų kapitalą, kuris kurios viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 2019/2033 nustatytus nuosavų lėšų kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;“
taip: „13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui nuosavoms lėšoms stiprinti didinti;“. 3.
102 straipsnio 3 dalį 22¹ punktu: „22¹) finansų maklerio įmonei naudoti didesnius multiplikatoriaus koeficientus, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033;“. 4. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22² punktu: „22²) sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal šio įstatymo 14¹ir 16 straipsnius;“. 5. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22³ punktu: „22³) per vienus metus pateikti priežiūros reikalavimų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 vykdymo planą, nustatyti galutinį to plano įgyvendinimo terminą ir planą patobulinti, patikslinant jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą;“. 6. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 22⁴ punktu: „22⁴) sumažinti finansų maklerio įmonės tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas;“. 7. Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pagal šio straipsnio 3 dalį dalies 6 ir 16 punktus nustatant tinkamą individualaus kapitalo nuosavų lėšų reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.“
102 straipsnį 10¹ dalimi: „101.
Taikydama šio straipsnio 3 dalies 15 punktą, priežiūros institucija gali nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033, jei teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
pagrindų;
galima įrodyti, kad yra šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas;
nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą.“
102 straipsnį 10² dalimi:
„10². Šio straipsnio 10¹ dalies tikslais informacija laikoma
dubliuojama, kai priežiūros institucija jau turi tokią pat arba iš esmės tokią pat informaciją, ar kai priežiūros institucija tą informaciją gali parengti arba ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad ją pateiktų finansų maklerio įmonė. Priežiūros institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašios informacijos.“ II.Projekto 38 straipsniu (buvusio 36 straipsniu) keičiamo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį ir 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojoaus įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansinės finansų maklerio įmonių grupės, kurioje nėra kredito įstaigų, patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, ar valdymo įmonė ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;“.
III.Projekto 44 straipsnio (buvusio 42 straipsniu) 1, 3 ir 4 dalis pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“ „3. Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, su paskutiniais pakeitimais, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 2021 m. vasario
„4. Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr.
1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms ir, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2021-12-151 Argumentai: Tikslintinos projekto 1 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl keičiamo įstatymo
ketvirtojo skirsnio nuostatas. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10² dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „10². Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo VII skyriaus pirmojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatas, netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte.“ Pritarti 2.
Ekonomikos komitetas 2021-12-1541 Argumentai: Tikslintina projekto 43 straipsniu (buvusio 41 straipsniu) 1 dalyje numatyta keičiamo įstatymo 114 straipsnio 1 dalis, numatant nuorodą į 20³ punktą, ne į 20¹ punktą. Pasiūlymas: Projekto 43 straipsnio (buvusio 41 straipsniu) 1 dalimi keičiamo įstatymo 114 straipsnio 1 dalį patikslinti taip:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija už šio įstatymo 112
straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12–15 ir 20³ punktus, nurodytus pažeidimus skiria pinigines baudas: <...>.“
komitetas
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, tikslintina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą
nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio
nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė