Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, asmeniui mokama vaiko priežiūros išmoka nemokama išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Aidas Gedvilas Vytautas Gapšys Vaida Giraitytė-Juškevičienė Artūras Skardžius
2021-11-05 Nr. XIVP-1044 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnyje numatyti, kad „Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, asmeniui mokama vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad iš motinystės socialinio draudimo lėšų įstatymų nustatytais atvejais kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastos pajamos ar jų dalis. Tai reiškia, kad socialinio draudimo paskirtis, visų pirma, yra kompensuoti prarastas pajamas ar jų dalį dėl įvykusių socialinių rizikų sukeltų pasekmių. Pagal įstatymo projekte teikiamą reguliavimą, teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turėtų ir asmenys, kurių šioje dalyje nurodytų pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, t. y. ir tie asmenys, kurie dėl vaiko priežiūros pajamų neprarado. Taigi, įstatymo projekte siūloma išmoka nedera su socialinio draudimo paskirtimi, siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų papildomą finansinę naštą socialinio draudimo fondo biudžetui ir galimai nederėtų su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį, Teismas pasisakė dėl nėštumo ir gimdymo (o ne dėl vaiko priežiūros) atostogų. 2.
teikiamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio (tam tikro laikotarpio) dydis taikomas apskaičiuojant socialinio draudimo išmokų dydį (įvertinant šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, asmens draudžiamųjų pajamų dydžius ir jų santykį), o jau apskaičiuotų socialinio draudimo išmokų dydžiai paprastai siejami su išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžiu, todėl įstatymo projekte siūlomos vaiko priežiūros išmokos dydžio sąsaja su šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu nėra nuosekli. Pažymėtina, kad siūlomu įtvirtinti atveju socialinio draudimo išmoka savo esme laikytina socialinės paramos (ne socialinio draudimo) išmoka. Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su pačia socialinio draudimo esme. Svarstant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio
galiojančioje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje. 3. Įstatymo projekte teikiamą formuluotę „asmeniui mokama vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio“ reikėtų tikslinti, nes galima suprasti, kad visiems čia apibrėžtiems asmenims mokama vienodo dydžio vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Čia, matyt, siekta nustatyti, kad asmeniui mokama jam apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka, tačiau ne didesnė kaip vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]