Projekto lyginamasis variantas
2021 m. spalio 29 d. Nr. Vilnius
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos. Šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų klausimų svarstymas regioninių architektūros tarybų posėdžiuose apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
Projekto Nr. XIVP-1042(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip:
„4. Regioninių architektūros tarybų nuostatus ir sudėtį, suderinusi su Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Regioninių architektūros tarybų nariais asmenys gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Regioninės architektūros tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma tarybų darbo tvarka, tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir (ar) rekomendacijų kokybiniai reikalavimai, tarybų posėdžių organizavimo, techninio aptarnavimo ir tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka, tarybų narių rotacijos tarybos viduje ir tarp skirtingų regioninių architektūros tarybų tvarka, tarybų narių teisės ir pareigos, nusišalinimo ir atšaukimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma nusišalinimo nuo sprendimų priėmimo ir asmenų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos architektų rūmus, jeigu regioninių architektūros tarybų nariai nevykdė šioje dalyje įtvirtintos prievolės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, įgyvendinimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nariai privalo nusišalinti, kai gali kilti interesų konfliktas dėl šiose tarybose nagrinėjamų klausimų, jeigu:“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Regionines architektūros tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmai regioninės regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka.
Atliekant šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas regioninių architektūros tarybų funkcijas, už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą ir tarybų narių darbo apmokėjimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skiria Lietuvos Respublikos architektų rūmams valstybės biudžeto lėšas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.“
3Papildyti 18 straipsnį 13 dalimi:
„13. Regioninės architektūros tarybos posėdžiuose pagal šio straipsnio
rekomendacijas teikia ne daugiau kaip 13 tarybos narių. Tarybos nariams už darbą apmokama šio straipsnio 17 dalyje nurodyta tvarka.“
4Papildyti 18 straipsnį 14 dalimi:
„14. Valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos architektų rūmai naudoja
regioninių architektūros tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir šių tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
1) kai regioninių architektūros tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ir (ar) tarybų iniciatyva;
2) kai šiame įstatyme nustatytais atvejais regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma;
3) kai regioninių architektūros tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu ir šių tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos.“
5Papildyti 18 straipsnį 15 dalimi:
„15.
Kitais atvejais atliekant šio straipsnio 5 dalies
architektūros tarybų funkcijas valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už šių funkcijų atlikimą apmoka užsakovas regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka.“
6Papildyti 18 straipsnį 16 dalimi:
„16. Planuojant valstybės biudžeto lėšas regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti, turi būti laikomasi nuostatos, kad skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi padengti ekonomiškai pagrįstas su Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir regioninių architektūros tarybų funkcijų atlikimu susijusias sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius.“
7Papildyti 18 straipsnį 17 dalimi:
„17. Regioninėms architektūros taryboms atliekant šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytas funkcijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuotą pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras.“
8Papildyti 18 straipsnį 18 dalimi:
„18. Lietuvos Respublikos architektų rūmai
teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.“
įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
ministras ir Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-11-11 Nr. XIVP-1042 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tekste įstatymo priėmimo data nenurodytina. 2. Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad kai regioninės architektūros tarybos svarsto tam tikrus klausimus (teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais; suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais), tai šių klausimų svarstymas regioninių architektūros tarybų posėdžiuose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekte nesiūloma nustatyti jokių regioninės architektūros tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi prieš tai minėti klausimai, organizavimo bei apmokėjimo pagrindų. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.
Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aptarti bent svarbiausius apmokėjimo už tarybų posėdžius valstybės biudžeto lėšomis elementus, t. y. kokiems posėdyje dalyvaujantiems subjektams, už kokių darbų (paslaugų) atlikimą (o gal tik už kelionės į posėdį išlaidas), kokia apimtimi galės būti mokama, kaip nustatoma mokėtina suma (netgi išlaidų atlyginimo atveju turėtų būti nustatomi maksimalūs dydžiai) ir koks konkretus subjektas mokėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie biudžeto lėšų asignavimai turėtų būti papildomai skirti Aplinkos ministerijai, kuriuos, atsižvelgus į tai, kad Architektūros įstatyme būtų įteisinta įstatyminė nuostata dėl valstybės lėšų skyrimo regioninėms architektūros taryboms, Aplinkos ministerija perduotų Lietuvos architektų rūmams sutartimi dėl biudžeto lėšų panaudojimo. Antra, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti – valstybės funkcijoms atlikti.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai regioninės architektūros tarybos rekomendacijos gavimas yra privalomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų regioninių architektūros tarybų funkcijų yra ir funkcija savo iniciatyva teikti išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar visais keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais klausimų svarstymo regioninės architektūros tarybos posėdžiuose apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis gali būti laikomas pagrįstu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai įstatymų pagrindais sudarytos komisijos (grupės, tarybos, Teisėjų garbės teismas, darbo arbitražas) yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tai tokių komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) pirmininkų, pirmininkų ir narių atlygį už darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nustatantis konkrečius atlygio už darbą dydžius – už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį. 3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme siūlytina nurodyti, kad išlaidos už posėdžius būtų apmokamos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 4.
teisės akto nuostatų nuoseklumo, projektu siūlomą nuostatą siūlytina dėstyti ne keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 6 dalyje. Be to, reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje, nes nėra aišku, ar valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokamos ir regioninių tarybų techninio aptarnavimo, už kurį atsakingi Architektų rūmai, išlaidos. 5. Projekto
įgyvendinimas“. Be to, po projekto 2 straipsnio pavadinimu nedėtinas taškas. 6. Projekto
straipsnio 2 dalį“. 7. Projekto
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją priima reikalingus teisės aktus, tačiau pažymėtina, kad siūloma projekto nuostata suponuoja, kad poįstatyminį teisės aktą turės priimti būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atsižvelgus į tai, nuostatą siūlytina patikslinti. 8. Pažymėtina, jog Regioninių architektūros tarybų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. lapkričio
patvirtinimo“, be kita ko reglamentuojamos regioninių architektūros tarybų veiklos finansinės sąlygos. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina Architektų rūmus įtraukiant prie subjektų, turinčių priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Atsižvelgus į tai, kad projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų reikės jau 2022 metais, o Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-966) yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-06-28 Nr. XIVP-1042(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašytini žodžiai „nuostatą iki dvitaškio“. 2. Projekto
Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 15 dalis (joje vietoj žodžių „Kitais atvejais atliekant šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas regioninių architektūros tarybų funkcijas“ įrašant žodžius
„Teikiant šio straipsnio 14 dalies 1-3 punktuose nenurodytas regioninių
architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas“) bei 17 dalis (įrašant analogišką formuluotę). 4. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalies formuluotė tikslintina, nes siūlomas reguliavimas suponuoja, kad taryba teikia ne vieną bendrą išvadą, o kad išvadas ir (ar) rekomendacijas atskirai teiks kiekvienas iš 13 tarybos narių. 5. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalies punktų turinys derintinas tarpusavyje: 5.1. nėra aišku, kuo skiriasi šios dalies 1 punkte nurodytas pagrindas – kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu, nuo 3 punkte nurodyto pagrindo – valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu.
Manytina, kad šiuos punktus reikėtų sujungti tarpusavyje ir nurodyti, kad valstybės biudžeto lėšomis regioninių architektūros tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu;
skiriasi šios dalies 2 punkte nurodytas pagrindas – kai šiame įstatyme nustatytais atvejais regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma, nuo 3 punkte nurodyto pagrindo – kai šių tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos. Kadangi abiem atvejais numatomos sąlygos, kada išvadas privaloma gauti (skirtųsi tik jų privalomumo pagrindai), siūlytina šias nuostatas taip pat sujungti į vieną punktą;
„vietos bendruomenės“ kaip subjekto, kurio prašymu posėdžiaujančių tarybų
veikla apmokama valstybės lėšomis, nes šios sąvokos turinys yra per daug neapibrėžtas bei įgalina tarybos funkcijomis piktnaudžiauti ir atskiras asmenų grupes, kurių interesai gali ir nebūti susiję su viešojo intereso įgyvendinimu;
nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktas pastabas) nurodytos dvi alternatyvios sąlygos išvadoms pateikti – 1) kai yra prašymas ir 2) kai išvadą įpareigoja gauti savivaldybių institucijos. Atsižvelgus į tai, kad šios sąlygos yra alternatyvios, jos turi būti atskirtos jungtuku „ar“, o ne jungtuku „ir“. 6.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 18 dalyje reikėtų nurodyti ataskaitų teikimo periodiškumą arba įgalioti aplinkos ministrą patvirtinti tokių ataskaitų teikimo tvarkos aprašą. Be to, šioje dalyje ministerijos pavadinime kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes ministerijos pavadinimas įstatymo tekste minimas nebe pirmą kartą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priėmimo data nenurodytina. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-11 2.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad kai regioninės architektūros tarybos svarsto tam tikrus klausimus (teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais; suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais), tai šių klausimų svarstymas regioninių architektūros tarybų posėdžiuose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekte nesiūloma nustatyti jokių regioninės architektūros tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi prieš tai minėti klausimai, organizavimo bei apmokėjimo pagrindų. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio
lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas).
Taigi įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aptarti bent svarbiausius apmokėjimo už tarybų posėdžius valstybės biudžeto lėšomis elementus, t. y. kokiems posėdyje dalyvaujantiems subjektams, už kokių darbų (paslaugų) atlikimą (o gal tik už kelionės į posėdį išlaidas), kokia apimtimi galės būti mokama, kaip nustatoma mokėtina suma (netgi išlaidų atlyginimo atveju turėtų būti nustatomi maksimalūs dydžiai) ir koks konkretus subjektas mokėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie biudžeto lėšų asignavimai turėtų būti papildomai skirti Aplinkos ministerijai, kuriuos, atsižvelgus į tai, kad Architektūros įstatyme būtų įteisinta įstatyminė nuostata dėl valstybės lėšų skyrimo regioninėms architektūros taryboms, Aplinkos ministerija perduotų Lietuvos architektų rūmams sutartimi dėl biudžeto lėšų panaudojimo. Antra, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti – valstybės funkcijoms atlikti. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai regioninės architektūros tarybos rekomendacijos gavimas yra privalomas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų regioninių architektūros tarybų funkcijų yra ir funkcija savo iniciatyva teikti išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar visais keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais klausimų svarstymo regioninės architektūros tarybos posėdžiuose apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis gali būti laikomas pagrįstu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai įstatymų pagrindais sudarytos komisijos (grupės, tarybos, Teisėjų garbės teismas, darbo arbitražas) yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tai tokių komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) pirmininkų, pirmininkų ir narių atlygį už darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nustatantis konkrečius atlygio už darbą dydžius – už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį. Pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Vyriausybės pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme siūlytina nurodyti, kad išlaidos už posėdžius būtų apmokamos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-11 4.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, projektu siūlomą nuostatą siūlytina dėstyti ne keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 6 dalyje. Be to, reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje, nes nėra aišku, ar valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokamos ir regioninių tarybų techninio aptarnavimo, už kurį atsakingi Architektų rūmai, išlaidos. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašant „ir įgyvendinimas“. Be to, po projekto 2 straipsnio pavadinimu nedėtinas taškas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją priima reikalingus teisės aktus, tačiau pažymėtina, kad siūloma projekto nuostata suponuoja, kad poįstatyminį teisės aktą turės priimti būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atsižvelgus į tai, nuostatą siūlytina patikslinti. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1 „Dėl Regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“, be kita ko reglamentuojamos regioninių architektūros tarybų veiklos finansinės sąlygos. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina Architektų rūmus įtraukiant prie subjektų, turinčių priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-11 9.
Atsižvelgus į tai, kad projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų reikės jau 2022 metais, o Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-966) yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 2022 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 461
teisės grupė, 2021-11-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1042 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-05-04 d. nutarimas Nr. 461 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 19 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1042 (toliau – Įstatymo projektas) keliamiems tikslams, tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siūlytina Įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies pakeitimais ir juose nustatyti, kad Regioninių architektūros tarybų (toliau – tarybų) nuostatuose turi būti reglamentuojami tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir (ar) rekomendacijų kokybiniai reikalavimai, tarybų posėdžių organizavimo, techninio aptarnavimo ir tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka, siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį ir efektyviai, užtikrinant tarybų atliekamų funkcijų rezultatų kokybę. 2. Siūlytina Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies pakeitimais ir juose nustatyti, kad atliekant Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą ir tarybų narių darbo apmokėjimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skirtų Lietuvos Respublikos architektų rūmams (toliau – Architektų rūmai) valstybės biudžeto lėšas iš Aplinkos ministerijos papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų tarybų funkcijoms atlikti. 3.
Įstatymo 18 straipsnio papildymu naujomis dalimis, kuriose būtų nustatyta:
straipsnio 3 dalies nuostatas, rotacijos principu turi dalyvauti ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas teikti ne daugiau kaip 13 tarybos narių, kuriems apmokama už darbą;
naudoja tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už minėtų funkcijų atlikimą apmoka užsakovas tarybų nuostatuose nustatyta tvarka;
funkcijoms atlikti turi būti laikomasi nuostatos, kad jos padengtų ekonomiškai pagrįstas Architektų rūmų ir tarybų funkcijų atlikimo sąnaudas ir užtikrintų pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius;
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas funkcijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuojant pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras;
ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas tarybų funkcijoms atlikti.
Siūlytina Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 18 straipsnio papildymu naujomis dalimis, kuriose būtų nustatyta:
straipsnio 3 dalies nuostatas, rotacijos principu turi dalyvauti ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas teikti ne daugiau kaip 13 tarybos narių, kuriems apmokama už darbą;
naudoja tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už minėtų funkcijų atlikimą apmoka užsakovas tarybų nuostatuose nustatyta tvarka;
funkcijoms atlikti turi būti laikomasi nuostatos, kad jos padengtų ekonomiškai pagrįstas Architektų rūmų ir tarybų funkcijų atlikimo sąnaudas ir užtikrintų pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius;
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas funkcijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuojant pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras;
ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas tarybų funkcijoms atlikti. 4.
straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą į 2023 m. sausio 1 d., kadangi Seimas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame nenumatyta lėšų tarybų funkcijoms finansuoti ir kurios turėtų būti planuojamos 2023 metams. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1042 ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-06-081 N Argumentai: Atsižvelgiant į:
teikti rekomendacijas, išvadas ir pasiūlymus dėl architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais;
visos bendruomenės interesus ir jos turi turėti teisę prašyti, kad regionų architektų tarybos pateiktų išvadas dėl bendruomenės teritorijoje numatomų statyti naujų statinių, esamų statinių rekonstrukcijos; – nustatyti, kad regioninių architektų tarybų posėdžių organizavimui, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti valstybės biudžeto lėšos naudojamos ir tada, kai tarybų išvados ir rekomendacijos teikiamos vietos bendruomenių prašymu. Pasiūlymas:
Papildyti 18 straipsnį nauja dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „X.
Valstybės biudžeto lėšas Architektų rūmai naudoja tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
1) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ir (ar) tarybų iniciatyva;
2) kai Architektūros įstatyme nustatytais atvejais tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma;
3) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu ir tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Aplinkos apsaugos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-1042 2022-06-22 Nr. 107-P-23 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. specialistė Algimantė Treinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-111 (18) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-111 (18) (1) 2.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad kai regioninės architektūros tarybos svarsto tam tikrus klausimus (teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais; suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais), tai šių klausimų svarstymas regioninių architektūros tarybų posėdžiuose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekte nesiūloma nustatyti jokių regioninės architektūros tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi prieš tai minėti klausimai, organizavimo bei apmokėjimo pagrindų. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas).
Taigi įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aptarti bent svarbiausius apmokėjimo už tarybų posėdžius valstybės biudžeto lėšomis elementus, t. y. kokiems posėdyje dalyvaujantiems subjektams, už kokių darbų (paslaugų) atlikimą (o gal tik už kelionės į posėdį išlaidas), kokia apimtimi galės būti mokama, kaip nustatoma mokėtina suma (netgi išlaidų atlyginimo atveju turėtų būti nustatomi maksimalūs dydžiai) ir koks konkretus subjektas mokėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie biudžeto lėšų asignavimai turėtų būti papildomai skirti Aplinkos ministerijai, kuriuos, atsižvelgus į tai, kad Architektūros įstatyme būtų įteisinta įstatyminė nuostata dėl valstybės lėšų skyrimo regioninėms architektūros taryboms, Aplinkos ministerija perduotų Lietuvos architektų rūmams sutartimi dėl biudžeto lėšų panaudojimo. Antra, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti – valstybės funkcijoms atlikti. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai regioninės architektūros tarybos rekomendacijos gavimas yra privalomas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų regioninių architektūros tarybų funkcijų yra ir funkcija savo iniciatyva teikti išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar visais keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais klausimų svarstymo regioninės architektūros tarybos posėdžiuose apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis gali būti laikomas pagrįstu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai įstatymų pagrindais sudarytos komisijos (grupės, tarybos, Teisėjų garbės teismas, darbo arbitražas) yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tai tokių komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) pirmininkų, pirmininkų ir narių atlygį už darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nustatantis konkrečius atlygio už darbą dydžius – už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-05-04 nutarimo Nr. 461 (toliau
3Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamame įstatyme siūlytina nurodyti, kad išlaidos už posėdžius būtų apmokamos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome patobulinti projektą pagal LRV Nutarimo 2 punkte pateiktus pasiūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-111
projektu siūlomą nuostatą siūlytina dėstyti ne keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 6 dalyje. Be to, reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje, nes nėra aišku, ar valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokamos ir regioninių tarybų techninio aptarnavimo, už kurį atsakingi Architektų rūmai, išlaidos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome patobulinti projektą pagal LRV Nutarimo 2 punkte pateiktus pasiūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas tikslintinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant „ir įgyvendinimas“. Be to, po projekto 2 straipsnio pavadinimu nedėtinas taškas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją priima reikalingus teisės aktus, tačiau pažymėtina, kad siūloma projekto nuostata suponuoja, kad poįstatyminį teisės aktą turės priimti būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atsižvelgus į tai, nuostatą siūlytina patikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome patobulinti projektą pagal LRV Nutarimo 2 punkte pateiktus pasiūlymus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr.
T17/10-1 „Dėl Regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“, be kita ko reglamentuojamos regioninių architektūros tarybų veiklos finansinės sąlygos. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina Architektų rūmus įtraukiant prie subjektų, turinčių priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome patobulinti projektą pagal LRV Nutarimo 2 punkte pateiktus pasiūlymus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės biudžeto lėšų reikės jau 2022 metais, o Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-966) yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti LRV išvada gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 Nutarimas Nr. 4611
dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 19 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1042 (toliau – Įstatymo projektas) keliamiems tikslams, tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Siūlytina Įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies pakeitimais ir juose nustatyti, kad Regioninių architektūros tarybų (toliau – tarybų) nuostatuose turi būti reglamentuojami tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir (ar) rekomendacijų kokybiniai reikalavimai, tarybų posėdžių organizavimo, techninio aptarnavimo ir tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka, siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį ir efektyviai, užtikrinant tarybų atliekamų funkcijų rezultatų kokybę. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„4. Regioninių architektūros tarybų nuostatus ir sudėtį, suderinusi
su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Regioninių architektūros tarybų nariais asmenys gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Regioninės architektūros tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma tarybų darbo tvarka, tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir (ar) rekomendacijų kokybiniai reikalavimai, tarybų posėdžių organizavimo, techninio aptarnavimo ir tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka, tarybų narių rotacijos tarybos viduje ir tarp skirtingų regioninių architektūros tarybų tvarka, tarybų narių teisės ir pareigos, nusišalinimo ir atšaukimo tvarka.
Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma nusišalinimo nuo sprendimų priėmimo ir asmenų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos architektų rūmus, jeigu regioninių architektūros tarybų nariai nevykdė šioje dalyje įtvirtintos prievolės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, įgyvendinimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nariai privalo nusišalinti, kai gali kilti interesų konfliktas dėl šiose tarybose nagrinėjamų klausimų, jeigu:“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 Nutarimas Nr. 4611
straipsnio 6 dalies pakeitimais ir juose nustatyti, kad atliekant Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą ir tarybų narių darbo apmokėjimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skirtų Lietuvos Respublikos architektų rūmams (toliau – Architektų rūmai) valstybės biudžeto lėšas iš Aplinkos ministerijos papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų tarybų funkcijoms atlikti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Regionines architektūros tarybas techniškai
aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmai regioninės architektūros tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.
Atliekant šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas regioninių architektūros tarybų funkcijas, už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą ir tarybų narių darbo apmokėjimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skiria Lietuvos Respublikos architektų rūmams valstybės biudžeto lėšas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.“
Respublikos Vyriausybė 2022-05-04 Nutarimas Nr. 4611
4611
papildyti Įstatymo 18 straipsnio papildymu naujomis dalimis, kuriose būtų nustatyta:
Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, rotacijos principu turi dalyvauti ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas teikti ne daugiau kaip 13 tarybos narių, kuriems apmokama už darbą;
Architektų rūmai naudoja tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už minėtų funkcijų atlikimą apmoka užsakovas tarybų nuostatuose nustatyta tvarka;
lėšas tarybų funkcijoms atlikti turi būti laikomasi nuostatos, kad jos padengtų ekonomiškai pagrįstas Architektų rūmų ir tarybų funkcijų atlikimo sąnaudas ir užtikrintų pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius;
tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuojant pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras;
Aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas tarybų funkcijoms atlikti.
Siūlytina Įstatymo projektą papildyti Įstatymo 18 straipsnio papildymu naujomis dalimis, kuriose būtų nustatyta:
Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, rotacijos principu turi dalyvauti ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas teikti ne daugiau kaip 13 tarybos narių, kuriems apmokama už darbą;
Architektų rūmai naudoja tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
Įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už minėtų funkcijų atlikimą apmoka užsakovas tarybų nuostatuose nustatyta tvarka;
lėšas tarybų funkcijoms atlikti turi būti laikomasi nuostatos, kad jos padengtų ekonomiškai pagrįstas Architektų rūmų ir tarybų funkcijų atlikimo sąnaudas ir užtikrintų pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius;
tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuojant pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras;
Aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas tarybų funkcijoms atlikti. Pritarti Komiteto pasiūlymai: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti 13 dalimi:
„13. Regioninių architektūros tarybos posėdžiuose, pagal
šio straipsnio 3 dalies nuostatas, rotacijos principu dalyvauja ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas teikia ne daugiau kaip 13 tarybos narių, kuriems apmokama už darbą.“
straipsnį papildyti 14 dalimi:
„14. Valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos architektų rūmai
naudoja regioninių architektūros tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
1) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ir (ar) tarybų iniciatyva;
2) kai šiame įstatyme nustatytais atvejais tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma;
3) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu ir tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos.“
Įstatymo 18 straipsnį papildyti 15 dalimi:
„15. Kitais atvejais atliekant šio straipsnio 5
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas tarybų funkcijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už minėtų funkcijų atlikimą apmoka užsakovas Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka.“
4Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti 16 dalimi:
„16. Planuojant valstybės biudžeto lėšas regioninių
architektūros tarybų funkcijoms atlikti turi būti laikomasi nuostatos, kad jos padengtų ekonomiškai pagrįstas Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir regioninių architektūros tarybų funkcijų atlikimo sąnaudas ir užtikrintų pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius.“ 5.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti 17 dalimi:
„17. Regioninėms architektūros taryboms atliekant šio straipsnio 5
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas funkcijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuojant pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras.“
straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti 18 dalimi:
„18. Lietuvos Respublikos architektų rūmai
teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.“
Respublikos Vyriausybė
1
straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą į 2023 m. sausio 1 d., kadangi Seimas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriame nenumatyta lėšų tarybų funkcijoms finansuoti ir kurios turėtų būti planuojamos 2023 metams. Pritarti Komiteto pasiūlymas Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas 2022-06-081
Atsižvelgiant į:
bendruomenės atstovauja visos bendruomenės interesus ir jos turi turėti teisę prašyti, kad regionų architektų tarybos pateiktų išvadas dėl bendruomenės teritorijoje numatomų statyti naujų statinių, esamų statinių rekonstrukcijos;
posėdžių organizavimui, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti valstybės biudžeto lėšos naudojamos ir tada, kai tarybų išvados ir rekomendacijos teikiamos vietos bendruomenių prašymu. Pasiūlymas: Papildyti 18 straipsnį nauja dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
„X. Valstybės biudžeto lėšas Architektų rūmai naudoja tarybų
posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
1) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ir (ar) tarybų iniciatyva;
2) kai Architektūros įstatyme nustatytais atvejais tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma;
3) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu ir tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto
dalimi ir ją išdėstyti taip: „14.
Valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos architektų rūmai naudoja regioninių architektūros tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir tarybų narių darbui apmokėti šiais atvejais:
1) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ir (ar) tarybų iniciatyva;
2) kai šiame įstatyme nustatytais atvejais tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti privaloma;
3) kai tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų prašymu ir tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas gauti įpareigoja savivaldybių institucijos.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir papildomo Komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nebuvo, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aidas Gedvilas, Aistė Gedvilienė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė