Projekto lyginamasis variantas
NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 12¹STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas.“
2Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „elektroninės prekyvietės paslauga“, „elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas“ ir „produktų reitingas“ yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.“
Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis.“
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;“. 2. Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, – informacija, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.“
3Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Jeigu vartotojams suteikiama galimybė ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi komercinės veiklos subjektai arba vartotojai, remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones, neatsižvelgiant į tai, kaip sudaromos sutartys, esmine laikoma elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš interneto puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir tų parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais. Šios nuostatos netaikomos interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip jie apibrėžti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo 2 straipsnio 6 punkte.“
4Papildyti 6 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar ir kaip komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, laikoma esmine.“
5Buvusią 6 straipsnio 4 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį 24 punktu:
„24) paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 25 punktu:
„25) bilietų į renginius, kuriuos komercinės veiklos subjektas įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad išvengtų nustatytų bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimų arba kitų taisyklių, taikomų bilietų pirkimui ir pardavimui, pardavimas vartotojams (perpardavimas);“. 3.
3Papildyti 7 straipsnį 26 punktu:
„26) skelbimas, kad atsiliepimą apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, komercinės veiklos subjektui nesiimant pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai;“. 4. Papildyti 7 straipsnį 27 punktu:
„27) neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.“
Papildyti Įstatymą 12¹straipsniu:
„12¹ straipsnis. Vartotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningos komercinės veiklos, teisės ir jų gynimas
1Vartotojai, nukentėję nuo nesąžiningos komercinės veiklos, turi teisę į žalos atlyginimą, kainos sumažinimą arba sutarties nutraukimą, atsižvelgiant į nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimo sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes. 2. Vartotojas, siekiantis įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, turi teisę pateikti tokį reikalavimą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi poveikio kitų vartotojų teisių, kurios nustatytos Civiliniame kodekse ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, įgyvendinimui.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Baudos ir įspėjimas
1Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų.
Komercinės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už nesąžiningą komercinę veiklą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. 2. Tarnyba 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004, 21 straipsnyje nustatytais atvejais už nesąžiningą komercinę veiklą ar už komercinės veiklos subjekto prisiimtų įsipareigojimų imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai nevykdymą komercinės veiklos subjektui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti baudą iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki dviejų milijonų eurų. 23. Už Tarnybos sprendimo dėl šiame įstatyme numatytos laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. 34. Įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, pažeidimo trukmę, mastą ir bei šio straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 45.
45Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai laikoma tai, kad:
1) padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,;
2) komercinės veiklos subjektas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą, arba ją atlygino;
3) komercinės veiklos subjektas bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu,;
4) komercinės veiklos subjektas savo valia nutraukė pažeidimą;
5) kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. 56. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai laikoma tai, kad:
1) padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas kliudė Tarnybai atlikti tyrimą,;
2) komercinės veiklos subjektas slėpė padarytą pažeidimą,;
3) komercinės veiklos subjektas tęsė pažeidimą, nepaisydami nepaisydamas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos laikinojo pobūdžio priemonės – įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą,;
4) komercinės veiklos subjektas pakartotinai per trejus metus (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus) padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas arba už tą patį pažeidimą skirta sankcija kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai tokia informacija yra prieinama pagal Reglamentą (ES) 2017/2394. 67. Už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai jis buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo tvarka Tarnyba nagrinėja šio įstatymo 9 straipsnyje jos kompetencijai priskirtus nesąžiningos komercinės veiklos atvejus ir skiria numatytas baudas arba įspėjimą. Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo ir baudų bei įspėjimo skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Vyriausybė Vyriausybės patvirtintas tvarkos aprašas.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Prašymo (skundo) dėl šio įstatymo pažeidimo pateikimas ir jo nagrinėjimo procedūros terminai
1Prašymas (skundas) dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – prašymas (skundas) turi būti pateiktas raštu Tarnybai. Prašyme (skunde) turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo – vartotojo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas arba pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, taip pat duomenys ryšiui palaikyti;
2) komercinės veiklos subjekto, kurio komercinė veikla skundžiama, vardas, pavardė ar pavadinimas ir gyvenamosios vietos, buveinės ar prekybos vietos adresas;
3) konkretūs skundžiami komercinės veiklos subjekto veiksmai (neveikimas), elgesys ar pareiškimas, jų padarymo data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningos komercinės veiklos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo prašymą (skundą), ir pridedami tai patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu Tarnybos nutarimu arba įgalioto pareigūno sprendimu.
Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos nutarimo ar sprendimo nuorašai išsiunčiami asmenims, dėl kurių šis nutarimas ar sprendimas yra priimtas. Tarnyba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti prašymų (skundų) dėl to paties komercinės veiklos subjekto ir dėl to paties dalyko nagrinėjimą. 3. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu:
1) prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai;
2) prašymas (skundas) neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nepašalinami per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip septynios dienos;
3) prašyme (skunde) nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas Tarnybos kompetencijai;
4) prašyme (skunde) nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas nutarimas;
5) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba Tarnyba prašymą (skundą), atsižvelgdama į jo esmę, nagrinėja kitų įstatymų nustatyta tvarka;
6) nuo dienos, kurią šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašyme (skunde) nurodytą šio įstatymo pažeidimą, iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, bet visais atvejais – daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos.;
7) prašyme (skunde) nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarnybos veiklos prioritetų. 4. Tarnyba šio įstatymo pažeidimus, priskirtus jos kompetencijai, nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarimo pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Tarnyba motyvuotu nutarimu šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims šešiems mėnesiams.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnyba prašymą (skundą) nagrinėja rašytinio proceso arba žodinio proceso tvarka šiame įstatyme ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnybos nutarimai per tris darbo dienas nuo jų priėmimo registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti., ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tarnybos interneto svetainėje galimai nukentėjusiems vartotojams kartu su Tarnybos nutarimais nurodama informacija apie tvarką, susijusią su jų teisių į pažeistų teisių gynimą įgyvendinimu. Tarnybos nutarimai Tarnybos interneto svetainėje nebeskelbiami praėjus trejiems metams nuo jų priėmimo dienos. Tarnybos nutarime išdėstyti teisiniai argumentai visais atvejais yra vieši.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Tarnybos Nutarimų nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas
1Tarnybos nutarimai ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimai per vieną mėnesį nuo nutarimo ar sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo Tarnybos nutarimų dėl baudos skyrimo ar įspėjimo taikymo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo
priedas
2005 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL 2005 L 149, p. 22). su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. gegužės 28 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūros nagrinėjamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1028(2) lyginamasis variantas
NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12¹STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas.“
2Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „elektroninės prekyvietės paslauga“, „elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas“ ir „produktų reitingas“ yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.“
Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) bet kokį prekės pateikimą, siūlymą ar pardavimą vartotojams Lietuvos Respublikoje kaip tapačios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamai prekei, nors šių prekių sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi, išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta teisėtomis ir objektyviomis priežastimis.“
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;“. 2. Papildyti 6 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) kai produktai siūlomi elektroninėse prekyvietėse, – informacija, ar asmuo, teikiantis produktus, yra komercinės veiklos subjektas, ar ne, remiantis to asmens elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikta deklaracija.“
3Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Jeigu vartotojams suteikiama galimybė remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi komercinės veiklos subjektai arba vartotojai, neatsižvelgiant į tai, kaip sudaromos sutartys, esmine laikoma elektroninės sąsajos dalyje, tiesiogiai ir lengvai prieinamoje iš interneto puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir šių parametrų santykinį reikšmingumą, palyginti su kitais parametrais. Šios nuostatos netaikomos interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip jie apibrėžti 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo 2 straipsnio 6 punkte.“
4Papildyti 6 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jeigu komercinės veiklos subjektas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar komercinės veiklos subjektas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, ir kaip tai užtikrina, laikoma esmine.“
1Papildyti 7 straipsnį 24 punktu:
„24) paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, kuriuo siekiama aukštesnio produktų reitingo paieškos rezultatuose;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 25 punktu:
„25) bilietų į renginius, kuriuos komercinės veiklos subjektas įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad išvengtų nustatyto bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimo arba kitų bilietų pirkimui-pardavimui taikomų taisyklių, pardavimas vartotojams (perpardavimas);“. 3.
3Papildyti 7 straipsnį 26 punktu:
„26) skelbimas, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, - kai komercinės veiklos subjektas nesiima pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus pateikė tokie vartotojai;“. 4. Papildyti 7 straipsnį 27 punktu:
„27) neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.“
Papildyti Įstatymą 12¹straipsniu:
„12¹ straipsnis. Vartotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningos komercinės veiklos, teisės ir jų gynimas
1Vartotojai, nukentėję nuo nesąžiningos komercinės veiklos, turi teisę į žalos atlyginimą, kainos sumažinimą arba sutarties nutraukimą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises įgyvendinti siekiantis vartotojas turi teisę pateikti atitinkamą reikalavimą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi poveikio kitų vartotojų teisių, kurios nustatytos Civiliniame kodekse ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, įgyvendinimui.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Baudos ir įspėjimas
1Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų.
Komercinės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu komercinės veiklos subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už nesąžiningą komercinę veiklą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Tarnyba negali komercinės veiklos subjektams skirti baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. 2. Tarnyba 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004, 21 straipsnyje nustatytais atvejais už nesąžiningą komercinę veiklą ar už komercinės veiklos subjekto prisiimtų įsipareigojimų imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai nevykdymą komercinės veiklos subjektui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti baudą iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki dviejų milijonų eurų. 23. Už Tarnybos sprendimo dėl šiame įstatyme numatytos laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą arba netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. 34. Įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, pažeidimo trukmę, mastą ir ir šio straipsnio 4 ir 5 ir 6 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 45.
45Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai laikoma tai, kad:
1) padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas savo noru užkirto kelią žalingoms žalingiems pažeidimo pasekmėms padariniams,;
2) komercinės veiklos subjektas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą, arba ją atlygino;
3) komercinės veiklos subjektas tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu,;
4) komercinės veiklos subjektas savo valia nutraukė pažeidimą;
5) kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą. 56. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai laikoma tai, kad:
1) padarę padaręs pažeidimą komercinės veiklos subjektai subjektas kliudė Tarnybai atlikti tyrimą,;
2) komercinės veiklos subjektas slėpė padarytą pažeidimą,;
3) komercinės veiklos subjektas tęsė pažeidimą, nepaisydami nepaisydamas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos laikinojo pobūdžio priemonės – įpareigojimo sustabdyti nesąžiningą komercinę veiklą,;
4) komercinės veiklos subjektas pakartotinai per trejus metus (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus) padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas arba už tą patį pažeidimą skirta sankcija kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse tarpvalstybinių pažeidimų atvejais, kai tokia informacija yra prieinama pagal Reglamentą (ES) 2017/2394. 67. Už Tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai jis buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo, komercinės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda iki trijų tūkstančių eurų.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo tvarka Tarnyba nagrinėja šio įstatymo 9 straipsnyje straipsnio 1 dalyje jos kompetencijai priskirtus nesąžiningos komercinės veiklos atvejus ir skiria numatytas baudas arba įspėjimą. Nesąžiningos komercinės veiklos atvejų nagrinėjimo ir baudų bei įspėjimo skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Vyriausybė Vyriausybės patvirtintas tvarkos aprašas.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Prašymo (skundo) Prašymų (skundų) dėl šio įstatymo pažeidimo pateikimas ir jų jo nagrinėjimo procedūros terminai
1Prašymas (skundas) Prašymai, skundai dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – prašymas (skundas) turi būti pateikti pateiktas raštu Tarnybai. Prašyme (skunde) turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo – vartotojo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas arba pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, taip pat duomenys ryšiui palaikyti;
2) komercinės veiklos subjekto, kurio komercinė veikla skundžiama, vardas, pavardė ar pavadinimas ir gyvenamosios vietos, buveinės ar prekybos vietos adresas;
3) konkretūs skundžiami komercinės veiklos subjekto veiksmai (neveikimas), elgesys ar pareiškimas, jų padarymo data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningos komercinės veiklos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo prašymą (skundą), ir pridedami tai patvirtinantys pareiškėjo turimi dokumentai. 2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą arba motyvuotu Tarnybos nutarimu ar įgalioto pareigūno sprendimu atsisako pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.
Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos nutarimo ar sprendimo nuorašai išsiunčiami asmenims, dėl kurių šis nutarimas ar sprendimas yra priimtas. Tarnyba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti prašymų (skundų) dėl to paties komercinės veiklos subjekto ir dėl to paties dalyko nagrinėjimą. 3. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu:
1) prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai;
2) prašymas (skundas) neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nepašalinami per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip septynios dienos;
3) prašyme (skunde) nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas Tarnybos kompetencijai;
4) prašyme (skunde) nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas nutarimas;
5) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba Tarnyba prašymą (skundą), atsižvelgdama į jo esmę, nagrinėja kitų įstatymų nustatyta tvarka;
6) nuo dienos, kurią šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašyme (skunde) nurodytą šio įstatymo pažeidimą, iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, bet visais atvejais – daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos;. 4. Tarnyba šio įstatymo pažeidimus, priskirtus jos kompetencijai, nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarimo pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Tarnyba motyvuotu nutarimu šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims šešiems mėnesiams.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnyba prašymą (skundą) nagrinėja rašytinio proceso arba žodinio proceso tvarka šiame įstatyme ir Įspėjimų ir baudų už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnybos nutarimai per tris darbo dienas nuo jų priėmimo registruotu paštu išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti., ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, banko, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tarnybos interneto svetainėje kartu su Tarnybos nutarimais nurodama informacija apie nukentėjusių vartotojų teisių gynimo tvarką, susijusią su jų teisės į pažeistų teisių gynimą įgyvendinimu. Tarnybos nutarimai Tarnybos interneto svetainėje nustojami skelbti praėjus trejiems metams nuo jų priėmimo dienos. Tarnybos nutarime išdėstyti teisiniai argumentai visais atvejais yra vieši.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Tarnybos Nutarimų nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas
1Tarnybos nutarimai ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimai per vieną mėnesį nuo nutarimo ar sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo Tarnybos nutarimų dėl baudos skyrimo ar įspėjimo taikymo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo
priedas
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL 2005 L 149, p. 22). su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161.“
1Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. gegužės 28 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos prašymų (skundų) nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-11-08 Nr. XIVP-1028 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Tarnyba 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, 21 straipsnyje nustatytais atvejais už nesąžiningą komercinę veiklą ar už komercinės veiklos subjekto prisiimtų įsipareigojimų imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai nevykdymą komercinės veiklos subjektui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti baudą iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, projekto tikslas užtikrinti 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES (toliau – Direktyva), nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, „Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse”, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nes formuluotės „iki 4 procentų“ ir „bent 4 procentai”, nėra tapačios. Ta pati pastaba taikytina ir dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos „Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki dviejų milijonų eurų”, nes vadovaujantis Direktyvos nuostatomis „valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų bent 2 mln. EUR”. 2. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nustatant terminą, per kurį būtų priimamas sprendimas (nutarimas) atsisakyti pradėti skundo (prašymo) nagrinėjimą. 3. Pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradėti pateikto prašymo (skundo) dėl šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarnybos veiklos prioritetų.
Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes pareiškime (skunde) pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės gali akivaizdžiai liudyti apie komercinės veiklos subjektų padarytus vartotojų teisių pažeidimus, bet tokie pažeidimai nebūtų tiriami ir atitinkamos sankcijos subjektams neskiriamos vien dėl to, kad institucija, kuri įstatymo įgaliota tirti tokius pažeidimus būtų nustačiusi, kad tam tikri pažeidimai nebus tiriami, nes toks tyrimas neatitiktų jos (tyrėjo) veiklos prioritetų. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai yra nustatomas mažareikšmis pažeidimas, tai tokio pažeidimo tyrimas yra nutraukimas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, atitinka teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei vartotojų interesus. Kartu nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis.
Manytina, kad atsisakymo tirti vartotojų prašymus (skundu) pagrindai turėtų būti aiškiai ir konkrečiai išvardinti įstatyme, bet ne Tarnybos, kurios paskirtis yra tirti pažeidimus, priimamuose teisės aktuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-12-17 Nr. XIVP-1028(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-12-01
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, vyr. patarėja Asta Godienė ir patarėja Rosita Pletienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė ir Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11- 086 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Tarnyba 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004, 21 straipsnyje nustatytais atvejais už nesąžiningą komercinę veiklą ar už komercinės veiklos subjekto prisiimtų įsipareigojimų imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai nevykdymą komercinės veiklos subjektui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti baudą iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, projekto tikslas užtikrinti 2019 m. lapkričio
dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES (toliau – Direktyva), nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, „Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse”, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nes formuluotės „iki 4 procentų“ ir „bent 4 procentai”, nėra tapačios.
Ta pati pastaba taikytina ir dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos „Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki dviejų milijonų eurų”, nes vadovaujantis Direktyvos nuostatomis
„valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis
sudarytų bent 2 mln. EUR”. Nepritarti Projekto nuostatos dėl baudų dydžio tinkamai įgyvendina Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatas. Pažymėtina, kad Projekto formuluotės „iki 4 procentų“ ir „iki dviejų milijonų eurų” apima galimybę prireikus skirti 4 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą, taip pat 2 milijonų eurų dydžio baudą. Pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatas nėra būtina nustatyti didesnę nei 4 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą, taip pat didesnę nei 2 milijonų eurų dydžio baudą. Nesiūloma nustatyti didesnių baudų nei privaloma pagal Direktyvą (ES) 2019/2161
2021-11- 088 2.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nustatant terminą, per kurį būtų priimamas sprendimas (nutarimas) atsisakyti pradėti skundo (prašymo) nagrinėjimą. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti taip: „2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma arba motyvuotu Tarnybos nutarimu arba ar įgalioto pareigūno sprendimu atsisako pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.<...>“
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradėti pateikto prašymo (skundo) dėl šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarnybos veiklos prioritetų. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes pareiškime (skunde) pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės gali akivaizdžiai liudyti apie komercinės veiklos subjektų padarytus vartotojų teisių pažeidimus, bet tokie pažeidimai nebūtų tiriami ir atitinkamos sankcijos subjektams neskiriamos vien dėl to, kad institucija, kuri įstatymo įgaliota tirti tokius pažeidimus būtų nustačiusi, kad tam tikri pažeidimai nebus tiriami, nes toks tyrimas neatitiktų jos (tyrėjo) veiklos prioritetų. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai yra nustatomas mažareikšmis pažeidimas, tai tokio pažeidimo tyrimas yra nutraukimas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.
Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, atitinka teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei vartotojų interesus. Kartu nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis. Manytina, kad atsisakymo tirti vartotojų prašymus (skundu) pagrindai turėtų būti aiškiai ir konkrečiai išvardinti įstatyme, bet ne Tarnybos, kurios paskirtis yra tirti pažeidimus, priimamuose teisės aktuose. Pritarti Atsisakyti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies papildymo 7 punktu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIVP-1028 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisų komitetas 2021-12-018 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Siūlytina Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma arba motyvuotu Tarnybos nutarimu arba ar įgalioto pareigūno sprendimu atsisako pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.<...>“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kepenis
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021 m. gruodžio 8 d. Nr. 102-P-35
Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisėkūros politikos grupės grupės vyr. patarėjas Algis Baležentis, vyr. patarėja Asta Godienė, patarėja Rosita Pletienė, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Gudonytė, Vartotojų aljanso atstovas
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11- 086 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Tarnyba 2017 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, 21 straipsnyje nustatytais atvejais už nesąžiningą komercinę veiklą ar už komercinės veiklos subjekto prisiimtų įsipareigojimų imtis taisomųjų priemonių vartotojų naudai nevykdymą komercinės veiklos subjektui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, gali skirti baudą iki 4 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, projekto tikslas užtikrinti 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES (toliau – Direktyva), nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis, „Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti skirtos pagal Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnį, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba inicijuoti teismo procesą dėl baudos skyrimo arba abi šias galimybes, o baudos maksimalus dydis turi būti bent
valstybėse narėse”, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nes formuluotės „iki 4 procentų“ ir „bent 4 procentai”, nėra tapačios.
Ta pati pastaba taikytina ir dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos „Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki dviejų milijonų eurų”, nes vadovaujantis Direktyvos nuostatomis
„valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis
sudarytų bent 2 mln. EUR”. Nepritarti Projekto nuostatos dėl baudų dydžio tinkamai įgyvendina Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatas. Pažymėtina, kad Projekto formuluotės „iki 4 procentų“ ir „iki dviejų milijonų eurų” apima galimybę prireikus skirti 4 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą, taip pat 2 milijonų eurų dydžio baudą. Pagal Direktyvos (ES) 2019/2161 nuostatas nėra būtina nustatyti didesnę nei 4 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą, taip pat didesnę nei 2 milijonų eurų dydžio baudą. Nesiūloma nustatyti didesnių baudų nei privaloma pagal Direktyvą (ES) 2019/2161 (t. y. netaikyti gold plating). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11- 088 2.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nustatant terminą, per kurį būtų priimamas sprendimas (nutarimas) atsisakyti pradėti skundo (prašymo) nagrinėjimą. Pritarti Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalis patobulinta:
„2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo)
pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą arba motyvuotu Tarnybos nutarimu ar įgalioto pareigūno sprendimu atsisako pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. <...>“
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradėti pateikto prašymo (skundo) dėl šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme
(skunde) nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarnybos veiklos prioritetų. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes pareiškime (skunde) pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės gali akivaizdžiai liudyti apie komercinės veiklos subjektų padarytus vartotojų teisių pažeidimus, bet tokie pažeidimai nebūtų tiriami ir atitinkamos sankcijos subjektams neskiriamos vien dėl to, kad institucija, kuri įstatymo įgaliota tirti tokius pažeidimus būtų nustačiusi, kad tam tikri pažeidimai nebus tiriami, nes toks tyrimas neatitiktų jos (tyrėjo) veiklos prioritetų. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai yra nustatomas mažareikšmis pažeidimas, tai tokio pažeidimo tyrimas yra nutraukimas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.
Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, atitinka teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei vartotojų interesus. Kartu nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis. Manytina, kad atsisakymo tirti vartotojų prašymus (skundu) pagrindai turėtų būti aiškiai ir konkrečiai išvardinti įstatyme, bet ne Tarnybos, kurios paskirtis yra tirti pažeidimus, priimamuose teisės aktuose. Pritarti Patobulintu Projektu atsisakoma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies papildymo 7 punktu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2021-12-01 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr.
X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1028 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pritarti
2021-12-018 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Siūlytina Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Tarnyba ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo (skundo)
pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma arba motyvuotu Tarnybos nutarimu arba ar įgalioto pareigūno sprendimu atsisako pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.<...>“
Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹straipsniu įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė