Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI
1Pakeisti 2 straipsnio 15¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – šio įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“
2Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.“
1Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises:
1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“
1Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieglobsčio prašytojai prašytojus, pateikę pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendinami apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
2Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“
3Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Kai pagal šio straipsnio 4 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Tais atvejais, kai nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba jie nėra žinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. 7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, išnyko šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytos priežastys ar aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“. 8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 1¹ir 1² dalis. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 1².
1². Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 2. Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. 10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka. 2. Papildyti 71 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 0,6 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
3.
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
1Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba kai jis apgyvendinamas įgalioto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sprendimu.“
2Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“
Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 1¹ punktą. 1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui;
Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“
Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“. 17 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130¹straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių ar negali grįžti į kilmės valstybę Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios IX¹skyrių. IX¹ SKYRIUS
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente. 135² straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
1Migracijos departamentas šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo gavimo. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo. 19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo IX¹, X skyriuose ir Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;
4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“
1Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, išskyrus teismo sprendimą, priimtą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo.“
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 4¹dalį. 4¹. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, yra galutinis ir neskundžiamas. 23 straipsnis.
Papildyti Įstatymą X² skyriumi:
ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO
1Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2. Kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis skyrius. PIRMASIS SKIRSNIS
1Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki šio straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pabaigos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis. 3.
3Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką Pabėgėlių priėmimo centre nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 6.
6Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems neskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁷ straipsniuose nustatyta tvarka. 8.
8Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos. 140⁹straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje
1Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. 3. Šio Įstatymo 22¹straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos. 140¹⁰straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
1.
Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:
1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;
2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką;
3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas. 2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras. 3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui. 4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 5. Užsieniečio registracijos pažymėjime nurodomas teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas. Pasikeitus šiam pagrindui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, užsieniečiui išduodamas naujas užsieniečio registracijos pažymėjimas. 6. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos. 140¹¹ straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje 1.
Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma. 140¹² straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 140¹³ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas
1Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos. 140¹⁴ straipsnis. Užsieniečių teisės
1Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1–9 ir 11 punkte, 2–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3.
3Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, turi teisę gauti 0,6 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama;
3) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 140¹⁵ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos. 140¹⁶ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalis taikoma ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁷ straipsnis.
140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose apgyvendinimo vietose. 140¹⁸ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose;
2) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų;
3) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 140²⁰straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalis dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikoma. 140²¹straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1.
Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ dalys dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos. ANTRASIS SKIRSNIS SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
2Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. 140²³ straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos. 140²⁴ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Užsieniečių skundai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, priimti po šio įstatymo įsigaliojimo arba kurių apskundimo terminas baigiasi po šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti po šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnyje papildomo X² skyriaus 140²² straipsnio 2 dalyje nurodytomis nuostatomis. 4. Skundai dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti paduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalimi. 5. Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 24 straipsnyje papildomo X² skyriaus 140¹⁴straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. 7.
7Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1018(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI
1Pakeisti 2 straipsnio 15¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“
2Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:
1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;
6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;
7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobsčio prašytojai pateikę prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
3Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“
4Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai pagal šio straipsnio 4 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo skyrimo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
2.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. 7 straipsnis.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, išnyko šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“. 8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 1¹ir 1² dalis. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 1². Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 2. Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 9 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. 10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 2. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka. 3. Papildyti 71 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
4Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
1Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba kai jis apgyvendinamas įgalioto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sprendimu.“
2Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“
Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 1¹ punktą.
1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui;
Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“
Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“. 17 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130¹straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę
Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios IX¹skyrių.
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente. 135² straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
1Migracijos departamentas šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo gavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo. 19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo IX¹, X skyriuose ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skundą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos Prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;
4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“
1Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, išskyrus teismo sprendimą, priimtą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dienos.“
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 4¹dalį. 4¹. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, yra galutinis ir neskundžiamas. 23 straipsnis. Įstatymo papildymas X² skyriumi
Papildyti Įstatymą X² skyriumi:
ŠIO ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO
1Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. 3. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos. PIRMASIS SKIRSNIS
1Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos. 3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 7.
7Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. 9.
9Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos. 140⁹straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje
1Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. 3. Šio Įstatymo 22¹straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos. 140¹⁰straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
1.
Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:
1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;
2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priėmimo dienos;
3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas. 2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui. 4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 5. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos. 140¹¹ straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 140¹² straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas
1.
Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos. 140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
1Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1-3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. 140¹⁴ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį. 140¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas 1.
1Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 3.
3Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos. 140²⁰straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos. 140²¹straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos. 140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
1Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos. 140²³straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas
1Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. ANTRASIS SKIRSNIS
SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
2Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 140²⁵ straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos. 140²⁶ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X² skyriaus 140²⁴ straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Skundai dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 5. Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis 2021-12-08
Projekto Nr. XIVP-1018(3) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI
1Pakeisti 2 straipsnio 15¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“
2Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:
1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;
6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;
7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobsčio prašytojai pateikę prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
3Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“
4Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai pagal šio straipsnio 4 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo skyrimo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
2.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. 7 straipsnis.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, išnyko šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“. 8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 1¹ir 1² dalis. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 1². Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 2. Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 9 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. 10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 2. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka. 3. Papildyti 71 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
4Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
1Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba kai jis apgyvendinamas įgalioto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sprendimu.“
2Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“
Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 1¹ punktą.
1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui;
Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“
Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“. 17 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130¹straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę
Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios IX¹skyrių.
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente. 135² straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
1Migracijos departamentas šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo gavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo. 19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo IX¹, X skyriuose ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skundą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos Prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;
4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“
1Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, išskyrus teismo sprendimą, priimtą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dienos.“
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 4¹dalį. 4¹. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, yra galutinis ir neskundžiamas. 23 straipsnis. Įstatymo papildymas X² skyriumi
Papildyti Įstatymą X² skyriumi:
ŠIO ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO
1Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. 3. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos. PIRMASIS SKIRSNIS
1Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos. 3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 7.
7Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. 9.
9Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos. 140⁹straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje
1Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. 3. Šio Įstatymo 22¹straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos. 140¹⁰straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
1.
Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:
1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;
2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priėmimo dienos;
3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas. 2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui. 4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 5. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos. 140¹¹ straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 140¹² straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas
1.
Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos. 140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
1Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1-3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. 140¹⁴ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį. 140¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas 1.
1Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos. 140²⁰straipsnis.
140²⁰straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos. 140²¹straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos. 140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
1Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos. 140²³straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas
1Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. ANTRASIS SKIRSNIS
SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2.
2Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 140²⁵ straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos. 140²⁶ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X² skyriaus 140²⁴ straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Skundai dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 5. Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Projekto Nr. XIVP-1018(4) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI
1Pakeisti 2 straipsnio 15¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – šio Įstatymo nustatytais atvejais būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“
2Pakeisti 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi: „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:
1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose;
6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;
7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės sienos apsaugos tarnyba Prieglobsčio prašytojai pateikę prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
3Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“
4Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai pagal šio straipsnio 4 3 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo skyrimo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
1Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
2.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. 7 straipsnis.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, išnyko šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytos priežastys arba aplinkybės, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;“. 8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiomis galios 67 straipsnio 1¹ir 1² dalis. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 1². Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 2. Pripažinti netekusia galios 67 straipsnio 7 dalį. 7. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras. 9 straipsnis. 69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. 10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 2. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioje dalyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės užtikrinamos prioriteto tvarka. 3. Papildyti 71 straipsnį 2¹dalimi:
„2¹. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“
4Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turintiems prieglobsčio Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
1Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
2Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Ši nuostata netaikoma paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
1Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba kai jis apgyvendinamas įgalioto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sprendimu.“
2Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas gali būti apgyvendinamas ir kitose apgyvendinimo vietose.“
Pripažinti netekusiu galios 113 straipsnio 4 dalies 1¹ punktą.
1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui;
Papildyti 125 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.“
Papildyti 126 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:
„2¹) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;“. 17 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130¹straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę
Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios IX¹skyrių.
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente. 135² straipsnis. Skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
1Migracijos departamentas šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo šio Įstatymo 135¹straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo gavimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 135¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo. 19 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo IX¹, X skyriuose ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skundą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo užsienietis gali paduoti apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos Prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 139 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;
2) kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka;
4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.“
1Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, išskyrus teismo sprendimą, priimtą dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dienos.“
2Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 4¹dalį. 4¹. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio Įstatymo 135²straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, yra galutinis ir neskundžiamas. 23 straipsnis. Įstatymo papildymas X² skyriumi
Papildyti Įstatymą X² skyriumi:
ŠIO ĮSTATYMO TAIKYMAS, KAI YRA ĮVESTA KARO PADĖTIS, NEPAPRASTOJI PADĖTIS, TAIP PAT PASKELBTA EKSTREMALIOJI SITUACIJA DĖL MASINIO UŽSIENIEČIŲ ANTPLŪDŽIO
1Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. 3. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos. ANTRASIS SKIRSNIS
1Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos. 3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 7.
7Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 8. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. 9.
9Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos. 140⁹straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje
1Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki, vadovaujantis šiuo Įstatymu, bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais. 3. Šio Įstatymo 22¹straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos. 140¹⁰straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
1.
Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:
1) prieglobsčio prašytojui, išskyrus prieglobsčio prašytojus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos;
2) prieglobsčio prašytojui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priėmimo dienos;
3) užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, praėjus 6 mėnesiams nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos ne vėliau kaip per 3 dienas, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui ne vėliau kaip per 2 dienas. 2. Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui. 4. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. 5. Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos. 140¹¹ straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. 2. Šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos užsieniečių teisei kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje netaikomos. 140¹² straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas
1.
Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. 2. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. 3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 4. Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos prašymo suteikti prieglobstį pateikimui netaikomos. 140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
1Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1-3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1– 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. 140¹⁴ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas
1Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, šio Įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostata nėra taikoma. 2. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami prioriteto tvarka, tačiau šio Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies nuostata nėra taikoma.“
140¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. 140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas:
1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais;
2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 140¹⁸ straipsnis.
1Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos. 140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos. 140²⁰straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos. 140²¹straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. 2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 3. Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 ir 1¹ dalių nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos. 140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui 1.
Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos. 140²³straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas
1Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2.
2Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. TREČIASIS SKIRSNIS
SPRENDIMŲ DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ, GRĄŽINIMO, IŠSIUNTIMO IR UŽDRAUDIMO ATVYKTI APSKUNDIMAS
1Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2. Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 140²⁵ straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos. 140²⁶ straipsnis.
140²⁶ straipsnis. Skundų nagrinėjimas Atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Apygardų administracinių teismų sprendimai dėl vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimų, priimti įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstyto Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X² skyriaus 140²⁴ straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Skundai dėl Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125, 126 ir 133 straipsniuose nurodytų sprendimų, priimtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali būti paduodami vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 5.
5Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
2021-11-08 Nr. XIVP-1018 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. analogiškai kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame yra įtvirtinta atitinkama nelydimo nepilnamečio teisė. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos Respublikos institucijos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatose yra vartojamas terminas „išsiųstas iš Lietuvos Respublikos“, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte po žodžio
„išsiųstas“ įrašyti žodžius „iš Lietuvos Respublikos“. 4.
straipsnio 2¹dalyje nurodytas pašalpos dydis (skaičius) rašytinas taip pat kaip ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos pašalpos dydis, t. y. jį taip pat reikėtų išreikšti procentais (60 procentų), o ne dešimtaine trupmena. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio
straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Pripažįstant, kad išbraukiama nuostata sistemiškai nedera su keičiamoje dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme apskritai nelieka nuostatų, apibrėžiančių šį centrą reorganizuojantį ir likviduojantį subjektą. Svarstytina, ar tokios nuostatos neturėtų būti numatytos keičiamame įstatyme, pavyzdžiui, jo 2 straipsnio 17¹ dalyje, kurioje apibrėžta šio centro sąvoka. 6. Svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymas pildomas X² skyriumi, išdėstyto 140⁸ straipsnio 1 dalyje pavartota formuluotė „užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ neturėtų būti patikslinta tuo požiūriu, kad turimi omenyje užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. 7. Atkreiptinas dėmesys į nelabai aiškų santykį tarp projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio
prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką turi priimti per 48 valandas, ir to paties straipsnio 5 dalyje numatytos situacijos, kai Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas tik jeigu per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo. 8.
keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti paminėti ir užsieniečiai, kurių prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamento sprendimu nenagrinėjami pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį. 9. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje žodžius „laikino apgyvendinimo“ reikėtų perkelti po žodžio „užsieniečių“, o antrajame sakinyje žodžius „Pabėgėlių priėmimo centre“ reikėtų perkelti prieš žodį „sąlygas“. 10. Atsižvelgiant į projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio ryšį, manytina, kad šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „prieglobsčio prašytojas“ turėtų būti įrašytas žodis „užsienietis“ (turimas omenyje šios dalies pirmajame sakinyje minimas užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas). 11. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Svarstytina, ar, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (sumažinti drastiškai išaugusį Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo krūvį), neturėtų būti patikslinta, kokios aplinkybės ar koks kriterijus turėtų lemti, kad skundas būtų teikiamas „kitam artimiausiam apylinkės teismui“. Analogiška pastaba taikytina projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²⁰ straipsnio 1 dalies nuostatai dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir 140²¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl kreipimosi į teismą su prašymais pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba prieglobsčio prašytoją. 12.
140¹⁰straipsnio 5 dalies formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 3 dienas“. 13. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio
registracijos pažymėjime (nurodomas tik teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, tiek pagal jo 140¹⁴ straipsnio 4 dalį užsieniečio registracijos pažymėjime gali būti nurodoma ir teisė dirbti, kai tokia teisė įgyjama. 14. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas teisę dirbti gali įgyti ne tik praėjus 12 mėnesių nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, bet ir Migracijos departamentui per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; ši nuostata galėtų būti pataisyta išbraukus netikslią ir perteklinę formuluotę „praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos“. 15. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nurodytas terminas skaičiuojamas“ įrašytina „nurodyti terminai skaičiuojami“. 16. Projekto 23 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo 140¹⁵ ir 140¹⁷straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl šie pavadinimai tikslintini, suderinant juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis.
Siūlytume patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹⁶ straipsnio pavadinimą, tiksliau atskleidžiant šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos esmę (joje kalbama apie aplinkybes, dėl kurių nenagrinėjami pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį). 17. Projekto 23 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 140¹⁸ straipsnyje išbrauktini pertekliniai žodžiai ,,tik šiais atvejais“. 18. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre, o vietoj žodžių ,,NETEKUSIU GALIOS“ įrašytini žodžiai ,,NETEKUSIAIS GALIOS“;
dalis nenumeruotina;
ir 6 straipsniuose neatsispindi visi galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo
užbrauktų žodžių ,,dėl humanitarinių priežasčių“);
pavadinime vietoj žodžių ,,69 straipsnio pakeitimas“ įrašytini žodžiai ,,69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios“, nes šiuo straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios visas 69 straipsnis;
nuorodos į 24 straipsnyje papildomą X² skyrių turi būti teikiama nuoroda į 23 straipsnyje išdėstytą X² skyrių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2021-12-21 Nr. XIVP-1018(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstytos keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata „ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos“ tikslintina nurodant, koks nustatymas turimas omenyje – pavyzdžiui, užsieniečio statuso ar amžiaus. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. 2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „nepilnamečiui užsieniečiui“ siūlytina įrašyti žodį „nelydimam“. 3. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome kaip perteklinį išbraukti žodį ,,nemokamai“, kadangi toliau teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą ir suponuoja, kad šios paslaugos bus teikiamos nemokamai. 4. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklę, pagal kurią, jeigu karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatytos kitokios nuostatos, negu nustatyta keičiamo įstatymo X² skyriuje, turėtų būti taikomos karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Pažymėtina, kad iš Konstitucijos kyla teisės aktų hierarchija, be kita ko, reiškianti, jog žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Taigi pagal Konstituciją negali būti nustatyta tokia teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklė, pagal kurią būtų taikomos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruojančios poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgdami į tai, siūlome keičiamo įstatymo 140⁷ straipsnio 2 dalyje formuluojamą kolizijos taisyklę patikslinti, vietoj žodžių „teisės aktai“ ir
„teisės aktų“ įrašant žodžius atitinkamai „įstatymai“ ir „įstatymų“. 5. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo140⁸
straipsnio 4 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,3 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. 6.
straipsnio 3 dalyje nustatyta vienintelė prieglobsčio prašytojo teisė – teisė gauti piniginę pašalpą, o projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalyje jau nustatyta išimtis dėl teisės gauti piniginę pašalpą, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalį ir vietoj nuorodos į 71 straipsnio 1–3 dalis pateikti nuorodą į 71 straipsnio 1, 2 ir 2¹ dalis. 7. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 71 straipsnį 2¹ dalimi ir nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama. Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalių intervalą patenka ir 71 straipsnio 2¹ dalis, įvertintina, ar šio įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrinama teisė gauti pašalpą maistui, o jeigu taip, tai ar ši teisė galėtų būti laikinai ir proporcingai ribojama, kaip yra siūloma įstatymo projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹³ straipsnio 2 dalyje. 8.
įstatymo 140²³ straipsnyje siūloma nustatyti, kad, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms būtų sudarytos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. Pažymėtina, kad pasienio teisinį režimą, pasienio ruože taikomas asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisykles nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, o įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomi ir teisės aktai, kuriais reguliuojama atitinkama įvesta padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas nėra skirtas asmenų, įskaitant įvairias nevyriausybines ir tarptautines organizacijas, veiklai bei galimiems jos apribojimams pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, reguliuoti (tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas), abejotina, ar keičiamame įstatyme gali būti besąlygiškai užtikrinama visų, niekaip konkrečiau neapibrėžtų, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje, ir tarptautinių organizacijų teisė veikti pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, neatsižvelgiant į valstybės interesus ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje terminas
„tarptautinės organizacijos“ nėra apibrėžtas jokiais kriterijais, taigi apimtų
bet kokio veiklos pobūdžio bet kurių šalių įsteigtas tarptautines organizacijas (pavyzdžiui, tarptautine organizacija galėtų būti laikoma NVS šalių karo veteranų globos sąjunga, jei tokia būtų įsteigta) ir suteiktų joms galimybę veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis. 9. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²³ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,1 punkte nurodytais atvejais“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais“. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir teisinių sąvokų vartojimo vienodumo, siūlytina šioje dalyje vietoj sąvokos ,,pažeidžiamų migrantų grupė“, kurios apibrėžtis nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra pateikiama, vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pažeidžiamas asmuo“. 10.
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²³ straipsnio 1 dalį Vyriausybė turės nustatyti humanitarinės pagalbos teikimo tvarką, atitinkamai tikslintina projekto 24 straipsnio 6 dalis, nustatant pavedimą ir Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2021-11-17
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Seimo narys Tomas Tomilinas, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, VRM Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, TM Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Šriubša, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, LR Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-082
teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. analogiškai kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio
teisė. Nepritarti Būtinoji medicinos pagalba tiek užsieniečiams, kurie neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, tiek prieglobsčio prašytojams teikiama ta pačia tvarka, kuri nustatyta šią sritį reguliuojančiuose teisės aktuose, todėl tvirtinti atskirą tvarką šiai užsieniečių kategorijai netikslinga. Lietuvos sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinosios medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Taigi, minėtame įstatyme jau deleguota sveikatos apsaugos ministrui nustatyti tokią tvarką ir papildomai to nustatyti UTPĮ netikslinga. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugos užsieniečiams teikiamos vadovaujantis Būtinosios medicininės pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas 2021 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 10V-4 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užsieniečiams“.
Pažymėtina, kad UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies
medicinos pagalba teikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, galima būtų ir UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies punkte išbraukti žodžius „sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“, nes jokia atskira tvarka nėra nustatyta, čia turima omeny minėta sveikatos apsaugos ministro jau nustatyta tvarka dėl būtinosios medicininės pagalbos teikimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082
įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos Respublikos institucijos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Nepritarti Sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ vartojama ir kituose UTPĮ straipsniuose. Pagal UTPĮ 79 straipsnį, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD), pagal UTPĮ pakeitimo projekto 140⁸ straipsnio 3 dalį tiek prieglobsčio prašytojus, tiek užsieniečius, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), taip pat pagal UTPĮ 114 straipsnio 2 dalį, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas VSAT. Komiteto nuomone, sprendimus dėl apgyvendinimo ar sulaikymo priima Lietuvos Respublikos institucijos pagal kompetenciją, nustatytą UTPĮ. Atsižvelgiant į tai, projekto tikslinti nereikia. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-087
Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatose yra vartojamas terminas „išsiųstas iš Lietuvos Respublikos“, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte po žodžio „išsiųstas“ įrašyti žodžius „iš Lietuvos Respublikos“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2¹dalyje nurodytas pašalpos dydis (skaičius) rašytinas taip pat kaip ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos pašalpos dydis, t. y. jį taip pat reikėtų išreikšti procentais (60 procentų), o ne dešimtaine trupmena. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0813
straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Pripažįstant, kad išbraukiama nuostata sistemiškai nedera su keičiamoje dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme apskritai nelieka nuostatų, apibrėžiančių šį centrą reorganizuojantį ir likviduojantį subjektą. Svarstytina, ar tokios nuostatos neturėtų būti numatytos keičiamame įstatyme, pavyzdžiui, jo 2 straipsnio 17¹ dalyje, kurioje apibrėžta šio centro sąvoka. Pritarti Komiteto nuomone, išbraukus nuostatą nelieka Pabėgėlių priėmimo centro steigimo įstatyminio pagrindo. Biudžetinių įstaigų įstatymas (5 str.) nustato, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, tačiau Vyriausybės nutarimo dėl šio centro steigimo nėra.
Nuostatos palikimui įstatyme neprieštarauja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
kuriuo keičiamas įstatymas pildomas X² skyriumi, išdėstyto 140⁸ straipsnio 1 dalyje pavartota formuluotė „užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ neturėtų būti patikslinta tuo požiūriu, kad turimi omenyje užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
tarp projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai Migracijos departamentas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką turi priimti per 48 valandas, ir to paties straipsnio 5 dalyje numatytos situacijos, kai Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas tik jeigu per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo. Nepritarti Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nusprendžia prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bendra tvarka (kitu atveju sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nepriimamas).
Jeigu Migracijos departamentas nustato aplinkybes nurodytas UTPĮ 76 straipsnio 4 dalyje – tai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, o jeigu nustatomos UTPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybės – prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas. 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatomas 6 mėn. terminas yra taikytinas būtent tais atvejais, kai nebuvo priimtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nes prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ne bendra, o skubos tvarka. Tokios nuostatos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti paminėti ir užsieniečiai, kurių prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamento sprendimu nenagrinėjami pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį. Nepritarti UTPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, bus laikomi prieglobsčio prašytojais, o tie užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymų priimtas galutinis sprendimas (įskaitant ir tuos atvejus, kai priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo), bus laikomi užsieniečiais, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad UTPĮ keičiamo projekto 140⁸ straipsnio 3 dalis apima visus atvejus ir jos papildyti nereikia. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje žodžius
„laikino apgyvendinimo“ reikėtų perkelti po žodžio „užsieniečių“, o antrajame
sakinyje žodžius „Pabėgėlių priėmimo centre“ reikėtų perkelti prieš žodį „sąlygas“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio ryšį, manytina, kad šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių
„prieglobsčio prašytojas“ turėtų būti įrašytas žodis „užsienietis“ (turimas
omenyje šios dalies pirmajame sakinyje minimas užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas). Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸) (140²⁰) (140²¹)
įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui.
Svarstytina, ar, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (sumažinti drastiškai išaugusį Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo krūvį), neturėtų būti patikslinta, kokios aplinkybės ar koks kriterijus turėtų lemti, kad skundas būtų teikiamas „kitam artimiausiam apylinkės teismui“. Analogiška pastaba taikytina projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²⁰ straipsnio 1 dalies nuostatai dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir 140²¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl kreipimosi į teismą su prašymais pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba prieglobsčio prašytoją. Nepritarti Nuostata, pagal kurią galima rinktis, kuriam apylinkės teismui galima paduoti skundą, bus taikoma tik įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, ir ji susijusi su galimu dideliu skundų skaičiumi. VSAT, prieš kreipdamasis į teismą susiderina su apylinkių teismais, kuris iš jų konkrečiu atveju galės išnagrinėti teikimą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo , siekiant išvengti pernelyg didelio krūvio vienam konkrečiam apylinkės teismui. Praktika rodo, kad toks bendradarbiavimas padeda efektyviai organizuoti darbą. Šios nuostatos derintos su Nacionaline teismų administracija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutariant, kad UTPĮ nustatyti konkrečių teismo parinkimo kriterijų nereikėtų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰straipsnio 5 dalies formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁰)
projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio
registracijos pažymėjime (nurodomas tik teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, tiek pagal jo 140¹⁴ straipsnio 4 dalį užsieniečio registracijos pažymėjime gali būti nurodoma ir teisė dirbti, kai tokia teisė įgyjama. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁴)
įstatymo 140¹⁴ straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas teisę dirbti gali įgyti ne tik praėjus 12 mėnesių nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, bet ir Migracijos departamentui per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; ši nuostata galėtų būti pataisyta išbraukus netikslią ir perteklinę formuluotę
„praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos
informacinėje sistemoje dienos“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁴)
įstatymo 140¹⁴ straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nurodytas terminas skaičiuojamas“ įrašytina „nurodyti terminai skaičiuojami“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁵) (140¹⁷) (140¹⁶) 16.
Projekto 23 straipsnyje išdėstytų keičiamo įstatymo 140¹⁵ ir 140¹⁷straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl šie pavadinimai tikslintini, suderinant juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. Siūlytume patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹⁶ straipsnio pavadinimą, tiksliau atskleidžiant šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos esmę (joje kalbama apie aplinkybes, dėl kurių nenagrinėjami pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį). Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁸)
išdėstytame keičiamo įstatymo 140¹⁸ straipsnyje išbrauktini pertekliniai žodžiai ,,tik šiais atvejais“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre, o vietoj žodžių ,,NETEKUSIU GALIOS“ įrašytini žodžiai ,,NETEKUSIAIS GALIOS“;
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-082
2) projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 4,6
3) projekto lyginamojo varianto 4 ir 6 straipsniuose neatsispindi visi galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimai (nėra užbrauktų žodžių ,,dėl humanitarinių priežasčių“);
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-089
4) projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,69 straipsnio pakeitimas“ įrašytini žodžiai ,,69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios“, nes šiuo straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios visas 69 straipsnis; Pritarti 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0824 3,6
5) projekto 24 straipsnio 3 ir 6 dalyse vietoj nuorodos į 24 straipsnyje papildomą X² skyrių turi būti teikiama nuoroda į 23 straipsnyje išdėstytą X² skyrių. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-212
įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 19¹ ir 192 straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas arba UTPĮ) Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 53, 62, 67, 69, 71, 76, 77, 79, 98¹, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projektą Nr. 21-29207(2) (toliau – Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, „siekiant teisinio aiškumo, UTPĮ 3 straipsnyje siūloma nustatyti ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises [...]“. Projekto 2 straipsniu siūloma 3 straipsnį papildyti 5 dalimi joje numatant, kad „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises: 1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu; 3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą; 4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“ Siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas – reglamentuoti ne visų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teises, o tik tų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises, siūlytina tikslinti minėtąją formuluotę joje nurodant, kad „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises: [...]“. Taip pat, siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsnį, jame numatytą Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies
gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje“;
įstaiga, 2021-10-2123 2.
Projekto 26 straipsniu siūloma UTPĮ papildyti X² skyriumi jame numatant nuostatas dėl Įstatymo taikymo, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2.1. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje siūloma, be kita ko, numatyti, kad prieglobsčio prašytojus, prašymus suteikti prieglobstį pateikusius pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina juos pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas turi priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Be to siūloma numatyti, kad, jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose laikino apgyvendinimo vietose dėl šių vietų specifikos kai kurios paslaugos užsieniečiams gali būti neteikiamos, Projektu taip pat siūloma Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyti galimybę laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu užsieniečiams, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką, laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos gauti paslaugas arba įsigyti maisto produktų. Projekto rengėjai taip pat nurodė, kad laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarka bus nustatyta įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
Projekto aiškinamajame rašte įvardijama: „Laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucine doktrina , reikalavimas, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti numatyti tik įstatymu, reiškia ne tik tai, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, bet ir tai, kad toks įstatymas turi būti viešai paskelbtas ir įsigaliojęs, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai. Vis dėlto pastebėtina, kad iš Projekte pavartotos formuluotės „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nėra aišku, kokie teisės laisvai judėti apribojimai, galiosiantys net iki 6 mėnesių, asmenims galės būti taikomi, t. y., ar asmenys galės palikti savo laikino apgyvendinimo vietas su tam tikrais apribojimais, ar jų laisvė visą laikotarpį bus apribota tik laikino apgyvendinimo vietos teritorija arba jos dalimi be galimybės išeiti už šios teritorijos ribų, ar asmenys apskritai turės galimybę judėti atitinkamos savivaldybės arba seniūnijos ribose praėjus
vietose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad, Seimo kontrolieriaus nuomone, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo ribos turi būti ne tik aiškios, bet ir numatytos Įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinsiančiuose teisės aktuose.
Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apribojant jo judėjimo laisvę Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, prilyginamas užsieniečio sulaikymui. Pažymėtina ir tai, jog, pagal Įstatymo 114 straipsnio 2 dalį, ilgesnį nei 48 valandų sulaikymą gali skirti tik teismas. Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, pagrindinius šalies įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje bei nepaminti vienos iš kertinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens laisvę ir saugumą, ypatingai svarbu, kad Projekte vartojama formuluotė „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ savo esme neprilygtų asmens sulaikymui (Įstatymo
Žmogaus teisių tarybos darbo grupė savavališkam sulaikymui priskiria keturias situacijas, įskaitant atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojams, migrantams ar pabėgėliams taikomas ilgalaikis laikymas be galimybės atlikti administracinę ar teisminę peržiūrą ar gynybą . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs , kad užsieniečių laikymas tranzito zonoje neišvengiamai yra susijęs su laisvės apribojimu, kuris ne visais atžvilgiais prilygsta sulaikymui. Tačiau toks laisvės apribojimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei kartu su juo yra numatytos atitinkamos asmenų apsaugos priemonės ir jis nėra pernelyg ilgas. Priešingu atveju toks laisvės apribojimas gali prilygti laisvės atėmimui.
Laisvės atėmimo sąvoka, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, apima asmens laikymo tam tikroje ribotoje erdvėje trukmę, poveikį ir įgyvendinimo būdą, galimybę palikti aptvertą zoną, asmens judėjimo priežiūros ir kontrolės laipsnį bei izoliacijos mastą. Skirtumas tarp laisvės atėmimo ir apribojimo yra laipsnis ar intensyvumas, o ne prigimtis ar esmė. Vien tai, kad pareiškėjai galėjo išeiti savo noru, negali atmesti teisės į laisvę pažeidimo. Byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją EŽTT nustatė, kad pareiškėjai ilgiau nei tris savaites, nesant jų sutikimo, kad jiems būtų atimta laisvė, buvo uždaryti pasienio zonoje ir neturėjo galimybės patekti į Vengrijos teritoriją už šios zonos ribų, pareiškėjai nepasirinko pasilikti šioje tranzito zonoje ir todėl negalima teigti, kad jie teisėtai sutiko. EŽTT pažymėjo, kad vien tai, jog šie asmenys galėjo savanoriškai grįžti iš kur atvykę, neeliminuoja teisės į laisvę pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, kad šių pareiškėjų uždarymas į tranzito zoną buvo de facto laisvės atėmimas, oficialaus sprendimo atimti šiems asmenims laisvę nebuvo, todėl pareiškėjų sulaikymas negali būti laikomas teisėtu pagal EŽTK 5 straipsnį. EŽTT Didžioji kolegija šioje byloje taip pat nustatė EŽTK 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, nepriėmus sprendimo, kurį jie būtų galėję užginčyti, pareiškėjai negalėjo prašyti, kad jų sulaikymas būtų peržiūrėtas teisme. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas savo 2021 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-3 „Dėl užsieniečių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose“ pažymėjo, kad masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose laisvės suvaržymo, prilygstančio sulaikymui, atvejų praktikoje nebuvo išvengta.
Šioje ataskaitoje nurodyta, kad kai kurie užsieniečiai uždaroje patalpoje buvo laikomi nuolat ir į lauką išleidžiami vos 15 minučių per dieną. Kitų užsieniečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta ne taip griežtai, tačiau jie negalėjo judėti už tvoromis aptvertos ir pareigūnų griežtai prižiūrimos teritorijos (palapinių miestelio, buvusių mokyklų ar vaikų globos namų pastatų, užkardos) ribų. Daugelis užsieniečių laisvės suvaržymo sąlygomis užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose buvo praleidę vidutiniškai keturiasdešimt parų, o kai kurie iš jų – ir daugiau nei du mėnesius. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad užsieniečių, įskaitant pažeidžiamus asmenis, mėnesį ir ilgiau trunkantis laikymas aptvertose teritorijose be teisės laisvai judėti net ir tos teritorijos viduje prilygsta sulaikymui, nors net ir sulaikymo patalpoms taikomi minimalūs jų įrengimo reikalavimai nebuvo užtikrinti. Pastebėtina tai, kad asmenys aptvertose teritorijose šiomis sąlygomis mėnesį ir ilgiau buvo laikomi be teismo sprendimo. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad migrantų laisvės suvaržymas trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 43 straipsnio 1 ir 2 dalis suformuluota taip: valstybės narės turi užtikrinti, kad valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose sprendimas dėl tokiose vietose pateikto prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnį ir (arba) prašymo esmės vykdant procedūrą pagal 31 straipsnio 8 dalį būtų priimtas per pagrįstą laikotarpį. Jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Taigi, valstybėms narėms Direktyvoje 2013/32/ES nurodytais atvejais numatyta galimybė nagrinėti prieglobsčio prašymus skubos tvarka laikant asmenį pasienyje (t. y. pasienio kontrolės punktuose) arba tranzito zonose traktuojant, kad prašymus pateikę asmenys dar nėra atvykę į šalį, tačiau pažymėtina, kad šiomis nuostatomis grindžiamas sulaikymas negali viršyti keturių savaičių. Jei per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, asmuo turi būti įleistas į valstybės teritoriją bei jam suteiktas apgyvendinimas ir kitos materialinės priėmimo sąlygos, kol jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas.
Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje ir kai dėl to aptartų nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros taip pat gali būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos. Vis dėlto, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą, masinio užsieniečių antplūdžio atvejais negalima taikyti sulaikymo, galima tik apriboti asmenų judėjimo laisvę reikalaujant, kad jie neišvyktų iš tam tikros teritorijos, pavyzdžiui, atitinkamos savivaldybės. ESTT yra pasisakęs, kad draudžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją prieš tai neišnagrinėjus šios priemonės būtinumo ir proporcingumo ir nepriėmus administracinio ar teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, dėl kurių nurodoma jį sulaikyti. ESTT pripažino, kad, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį, esant specifinei situacijai, susidariusiai dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio, valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytas procedūras, net jei viršijamas keturių savaičių terminas, per kurį šios procedūros paprastai turi būti vykdomos pagal to paties straipsnio 2 dalį, tačiau taip pat pažymėjo, jog tokios procedūros gali būti taikomos tik jeigu tarptautinės apsaugos prašytojai, pasibaigus keturių savaičių terminui, normaliai apgyvendinami netoli sienos ar tranzito zonos esančiose vietose.
Reikalaujant, kad šie prašytojai būtų apgyvendinti įprastomis sąlygomis, Direktyvos 2013/32 43 straipsnio
tarptautinės apsaugos prašytojų įprastos apgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva 2013/33/ES), 17 ir 18 straipsniuose, pagal kuriuos bet kuris tarptautinės apsaugos prašytojas iš principo turi teisę į piniginę išmoką, leidžiančią jam susirasti būstą, arba į apgyvendinimą natūra ne sulaikymo centre, o kitoje vietoje. Darytina išvada, kad, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį, valstybei narei nesuteikiama teisė tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų pasibaigus šio sprendimo 241 punkte nurodytam keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti šios direktyvos 43 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų.
Vis dėlto ESTT pridūrė, kad nors, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 2 dalį, tarptautinės apsaugos prašytojai iš esmės gali atvykti į atitinkamos valstybės narės teritoriją pasibaigus tokiam keturių savaičių terminui, šio straipsnio 3 dalyje šiai valstybei narei leidžiama apriboti judėjimo laisvę plote, esančiame netoli jos sienų ar tranzito zonų, kaip numatyta Direktyvos 2013/33
2013/33 7 straipsnyje numatyta galimybė taikyti judėjimo laisvės apribojimus, tačiau šie apribojimai neapima sulaikymo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos apribojimų taikymo sąlygos, pagal kurias tarptautinės apsaugos prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje, o nustatyta vieta negali turėti poveikio nedalomai privataus gyvenimo sferai bei turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal Direktyvą 2013/33 teikiama parama. Aiškindamas sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, ESTT pažymėjo , kad ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Sulaikymas reiškia judėjimo laisvės atėmimą, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą, kuriam būdinga tai, kad atitinkamas asmuo atskiriamas nuo likusių gyventojų apibrėžtoje vietoje.
Vadovaudamasis Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktu, ESTT nurodė, kad sulaikymas turi būti suprantamas kaip kraštutinė prievartos priemonė, kuria ne tik ribojama tarptautinės apsaugos prašytojo judėjimo laisvė, bei pažymėjo, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro parengtose gairėse dėl kriterijų ir standartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui , prieglobsčio prašytojų sulaikymas apibrėžiamas kaip „laisvės atėmimas arba laikymas uždaroje vietoje, iš kurios prieglobsčio prašytojas negali išvykti, įskaitant (bet ne tik) kalėjimus ar sulaikymo centrus, uždaras priėmimo patalpas, sulaikymo centrus ir šiuo tikslu sukonstruotus pastatus“, patikslinant, kad „skirtumas tarp laisvės atėmimo (sulaikymo) ir mažesnių judėjimo laivės apribojimų“ yra
„ne pobūdžio ar esmės skirtumas, o laipsnio ar intensyvumo skirtumas“. Pastebėtina,
kad užsieniečių masinio antplūdžio metu, net ir praėjus keturių savaičių laikotarpiui, Lietuva gali taikyti užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus reikalaujant, kad asmenys neišvyktų iš atitinkamos pasienio savivaldybės ar seniūnijos, tačiau, pagal Direktyvą 2013/3, taikant pasienio procedūras būtina užtikrinti visas užsieniečių procesines teises ir garantijas (vertėjų dalyvavimą, informacijos prieinamumą, teisinės paslaugas, specialias sąlygas pažeidžiamiems asmenims, etc.). Kaip atskleista rengiant minėtąją Seimo kontrolieriaus ataskaitą, iki pat 2021 m. rugsėjo 15 d. ir net šiuo metu šios teisės yra sistemiškai neužtikrinamos.
Todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, šiuo metu taikomi užsieniečių laisvės suvaržymai užsieniečių judėjimą apribojant jų laikymo vietos – palapinių miestelio, užkardos, mokyklos pastato, įskaitant kiemą, – teritorija iš esmės reiškia sulaikymą, todėl galimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šiame papunktyje, ir siekdamas, kad Projektu siūlomais Įstatymo pakeitimais nebūtų pažeistos Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinės apsaugos prašytojų teises ir jų sulaikymo sąlygas, Seimo kontrolierius atkreipia Projekto rengėjų dėmesį į tai, jog būtina tobulinti Projektą taip, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas de facto neprilygtų jų sulaikymui, kad šis sulaikymas neviršytų pagal Europos Sąjungos teisę leistino termino, t. y. keturių savaičių, kad sprendimai dėl asmenų sulaikymo būtų priimami įvertinus sulaikymo proporcingumą, būtinumą ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybes, o praėjus 4 savaitėms nuo jų sulaikymo pradžios asmenys būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką juos apgyvendinant laikantis užsieniečių apgyvendinimui taikomų reikalavimų ir nepažeidžiant jų judėjimo teisės. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 3 dalyje kalbama apie tuos prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką. Šie užsieniečiai galės judėti tik laikino apgyvendinimo vietos teritorijoje.
Jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Tvarką, kaip suteikiami leidimai laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kaip vertinama rizika ir organizuojama palyda nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. UTPĮ projekte aiškiai įvardijama teisė apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o poįstatyminiais teisės aktais bus nustatoma tik tvarka, o ne teisių ribojimas. Nuosekliai laikomės pozicijos, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 (140¹⁴)
Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Seimo kontrolierius itin palankiai vertina Projekto rengėjų siūlymą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu papildomai praplėsti prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių sąrašą, lyginant su galiojančiu reglamentavimu, užtikrinant teisę nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, taip pat teisę gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą arba konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Vis dėlto Seimo kontrolierius apgailestauja, kad, pritarus minėtai nuostatai, karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Šiame kontekste svarbu priminti tai, kad Seimo kontrolierius jau ne kartą yra pažymėjęs nuolatinio vertėjų buvimo užsieniečių priėmimo ir laikino apgyvendinimo vietose svarbą.
Negarantuojant nuolat prieinamos galimybės užsieniečiams su šių vietų darbuotojais bendrauti užsieniečiams suprantama kalba, dėl kalbos barjero laiku neidentifikuojami visi būtiniausi šių asmenų kasdieniai poreikiai, todėl užsieniečiams neįmanoma užtikrinti tinkamos bei savalaikės teisinės, medicinos, psichologinės ir kitos jiems reikalingos būtinosios pagalbos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1D-4217
„Dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių užsieniečių teisių
užtikrinimo“ atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į tai, kad, „išaugus užsieniečių, neteisėtai atvykstančių į Lietuvos Respubliką, skaičiui, labai išaugo ir vertimo iš įvairių gana retų Lietuvoje užsienio kalbų poreikis įvairioms teisinėms procedūroms atlikti, todėl ne visada yra galimybė gauti vertėjo paslaugas teikiant socialines bei medicinos paslaugas tuo metu, kai jų reikia“, bet kartu informavo ir apie tai, kad, „siekiant spręsti iššūkius, kylančius dėl masinio neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos atvykstančių užsieniečių skaičiaus, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi pagalbos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) bei Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), kurie, be kita ko, Lietuvai suteiks ir pagalbą teikiant vertimo paslaugas“. Vis dėlto Seimo kontrolierius pažymi, kad Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų 2021 m. rugpjūčio 2–6 ir 24–26 d. bei rugsėjo 15 d. kankinimų prevencijos tikslais atliktų patikrinimų užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose metu nustatytas didelis vertėjų trūkumas. Siūlytume patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 14014 straipsnio 2 dalies formuluotę ją išdėstant taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Kartu siūlytume užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių siekiant, jog užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose būtų užtikrintas vertimo paslaugų teikimas net ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Pakartotinai atkreiptinas Projekto rengėjų dėmesys ir į tai, kad iš formuluotės
„prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos,
jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių“, nėra aišku, kokia tvarka ar kokiais kompetentingų institucijų išaiškinimais vadovaujantis turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu minėtoje nuostatoje įvardytos užsieniečių teisės būtų ribojamos laikinai ir proporcingai, bei kas yra atsakingas už šio reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę.
Seimo kontrolierius pažymi, kad neproporcingi užsieniečių teisių ir laisvių suvaržymai ir pernelyg ilgas jų taikymo laikas prilygsta kankinimui, nežmoniškoms ir žmogaus orumą žeminančioms sąlygoms, todėl, siekiant išvengti šio draudžiamo elgesio rizikos, siūlo įvardyti konkrečias priemones, kurių turėtų būti imamasi, kad užsieniečių teisės ir laisvės nebūtų varžomos neribotą laiką, neproporcingai ir nesant išimtinių aplinkybių arba kur (kokio subjekto priimtame teisės akte) tokios priemonės turėtų būti reglamentuotos, bei nustatyti, kas yra atsakingas už reikalavimo šioje nuostatoje įvardytas prieglobsčio prašytojų teises proporcingai riboti tik laikinai ir tik tuomet, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių tinkamo įgyvendinimo kontrolę. Nepritarti UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“. Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi. Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi. Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 (140¹⁵) 2.3.
Projektu siūloma Įstatymo 140¹⁵ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalys prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės arba iš esmės skubos tvarka netaikomos, taip pat Įstatymo 140¹⁶ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, netaikoma, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Akcentuotina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, esant atitinkamiems Įstatyme nustatytiems pagrindams Migracijos departamentas galėtų skubos tvarka iš esmės nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus suteikti prieglobstį, o pakeitus Įstatymo 77 straipsnio 3 dalį pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti visiškai nenagrinėjami. Pažeidžiamas asmuo Įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pastebėtina, kad EŽTT yra konstatavęs, jog kai kuriems prieglobsčio prašytojams dėl specialiųjų poreikių ir /arba jų priklausymo iš prigimties pažeidžiamoms grupėms, gali reikėti specialios apsaugos. Tokiose situacijose asmens kaip prieglobsčio prašytojo statusas yra ypatingai svarbus .
Prieglobsčio prašytojo priklausymas bent vienai iš pažeidžiamų grupių gali turėti įtakos šaliai taikomiems įsipareigojimams tokių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų srityje bei keliant klausimą, ar šis asmuo gali būti išsiųstas iš valstybės, kurioje pateikė prieglobsčio prašymą. Pagal Europos Sąjungos teisę, valstybės Europos Sąjungos narės turi atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais, prekybos žmonėmis aukų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, padėtį. Pažymime, kad reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma geriau įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones . Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius šiems pakeitimams, kaip ir analogiškiems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IX(1) skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-719 3 ir 4 straipsniais siūlytiems bei įsigaliojusiems Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies ir 77 straipsnio 3 dalies pakeitimams, nepritaria iš esmės. Nepritarti Pažymėtina, kad šios nuostatos jau yra galiojančiame UTPĮ ir nėra naujai nustatomos UTPĮ projekte. Jos buvo priimtos dėl to, kad esant dideliems prieglobsčio prašytojų srautams buvo siekiama kuo greičiau išnagrinėti prašymus suteikti prieglobstį, todėl nustatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galėtų būti nagrinėjami ir skubos tvarka. Taip pat buvo pasiūlyta netaikyti imperatyvus draudimo nenagrinėti pažeidžiamų asmenų prašymų suteikti prieglobstį, net jei atitinka UTPĮ nustatytus prašymo nenagrinėjimo kriterijus. Pažymėtina, kad tokios nuostatos nustatomos tik ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, įvertinant tai, kad ir pažeidžiamų asmenų gali būti daug. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo to ar prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės bendra tvarka, ar skubos tvarka, jie visi nuodugniai ir individualiai įvertinami ir priimami objektyvūs sprendimai, kurie gali būti skundžiami. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojo, kuris priskirtinas pažeidžiamiems asmenims, prašymas nagrinėjamas skubos tvarka neturi įtakos prieglobsčio prašytojo priėmimo sąlygoms.
Sprendžiant užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo klausimą atsižvelgiama į reikšmingas individualias aplinkybes nepriklausomai nuo to, ar prieglobsčio prašymas išnagrinėtas skubos ar bendra tvarka. Manome, kad jeigu yra UTPĮ nustatyti prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo pagrindai (prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė, prieglobsčio prašytojas atvyko iš saugios trečiosios valstybės, buvo pateiktas pakartotinis prašymas, kuriame nėra naujų motyvų), tai prašymas suteikti prieglobstį gali būti nenagrinėjamas, net jeigu tokį prašymą pateikė pažeidžiamas asmuo. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-21
siūloma 140¹⁷ straipsnyje numatyti, kad nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose apgyvendinimo vietose. Šis Projekte siūlomas Įstatymo pakeitimas, nustatant, kokiose kitose apgyvendinimo vietose bus galima apgyvendinti nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus ir tai, ar jiems bus užtikrintos šalies prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytos apgyvendinimo sąlygos, nėra aiškus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose.
Direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nelydimi nepilnamečiai niekuomet nelaikomi įkalinimo įstaigose, o jeigu nelydimi nepilnamečiai yra sulaikomi, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų. Pastebėtina, kad į ypatingą nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisinį statusą bei išskirtinę jų pažeidžiamumo situaciją ir valstybių pareigą užtikinti tinkamas šių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ne kartą dėmesį yra atkreipęs ir EŽTT . Atsižvelgiant į tai siūloma tikslinti Projekte pateiktą Įstatymo 14017 straipsnio formuluotę ją išdėstant taip: „Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“
įstaiga, 2021-10-21
siūloma Įstatymo 140²² straipsnyje numatyti privalomą užsieniečių skundų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką numatant, kad privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka būtų nagrinėjami skundai dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti, kurie turėtų būti paduodami tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Skundą nagrinėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytas kolegialus organas, o šio organo sprendimas galėtų būti skundžiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį siūlymą paskatino tai, jog, „Esant dideliam neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių užsieniečių srautui, skundų dėl priimtų sprendimų dėl prieglobsčio, taip pat skundų dėl sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti daugėja ir jų nagrinėjimas teisme užtrunka, o tai trukdo vykdyti veiksmingą užsieniečių grąžinimą į jų kilmės valstybes ir sukuria didelį papildomą krūvį teismams.“ Seimo kontrolierius pripažįsta, kad beprecedentės priemonės, kurių valstybės imasi siekdamos suvaldyti ekstremalias situacijas, gali ne tik paveikti valdžios pajėgumus užtikrinti teisę, laisvę ir saugumą, bet taip pat sutrikdyti ir įprastą teisminės sistemos funkcionavimą. Vis dėlto, kaip yra pažymėjusi ir Europos Taryba , ekstremaliomis aplinkybėmis ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kad būtų laikomasi pamatinių laisvės apribojimo nesant tam teisinio pagrindo draudimo ir savalaikės teisminės peržiūros principų. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad asmens teisė skųstis ir kreiptis į teismą yra absoliuti, nepriklausomai nuo to, ar įstatymų leidėjas numatys ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ar apskritai teisės skųstis atitinkamame įstatyme nereglamentuos. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme .
Taip pat primename, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik tam pačiam viešojo administravimo subjektui, bet taip pat aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius iš esmės nesutinka su šiuo pakeitimu dėl privalomos ikiteisminio apskundimo tvarkos ir siūlo šiai nuostatai nepritarti bei Įstatyme numatyti, kad užsienietis jo atžvilgiu priimtą atitinkamą sprendimą galėtų skųsti savo pasirinkimu – ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka arba iš karto teismui. Pritarti Rengimo metu UTPĮ projektas buvo pakeistas ir, siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, net ir tuo atveju, kai valstybėje įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, UTPĮ projekte siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio galėtų būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniams teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-21
Įvertinus Projektu siūlomų priimti Įstatymo pakeitimų visumą pakartotinai atkreipiamas Projekto rengėjo dėmesys į tai, kad EŽTK numatytas būtinumo principas suponuoja, jog nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos valdymo priemonėmis tikslo turi būti siekiama kiek įmanoma mažesniais galiojančių teisės nuostatų ir procedūrų pakeitimais, todėl krizės metu neturėtų būti vykdomos esminės teisinės reformos. Nors, atsižvelgiant į greitą ir nenuspėjamą masinio užsieniečių antplūdžio sukeltos krizės plėtrą gali kilti pakankamai didelis teisėkūros poreikis ir vykdomoji valdžia turi veikti greitai ir efektyviai, kartu turėtų būti siekiama išvengti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Tai gali sąlygoti paprastesnes sprendimų priėmimo procedūras ir, kiek tai suderinama su šalies Konstitucija, standartinio vietos, regioninės ir centrinės valdžių kompetencijų pasidalijimo lankstumą tiek, kiek tai susiję su specifinėmis, ribotomis sritimis užtikrinant koordinuotą krizės valdymą ir tol, kol tai būtina . Be to, žmogaus teisių požiūriu teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti įvairių jo turinio interpretacijų ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-15132 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. DČ-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130(1), 136, 138. 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto projektu (toliau – Įstatymo projektas) Nr. XIVP-1018, teikia žemiau išdėstytas pastabas ir siūlymus jo tobulinimui: 1.
Įvertinant Įstatymo projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 171 dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras."
kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-152
straipsniu, kuriuo keičiamas UTPĮ 3 straipsnis, nustatyti nepilnamečiams užsieniečiams teises, kurias garantuoja tarptautiniai teisės aktai ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises:
1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys — teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose). 2. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys nepilnamečiai užsieniečiai turi šias teises:
1) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, atitinkančiomis jų amžiaus poreikius ir reikalingas jų fiziniam, protiniam vystymuisi;
2) mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinam a ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo, teikiant prioritetą ugdymo paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika;
3) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) užsiimti laisvalaikio veikla, teikiant prioritetą paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Taip pat siūlytina svarstyti galimybę (po konsultacijų su Vyriausybe dėl reikalingo papildomo lėšų poreikio) užtikrinti neteisėtai esantiems nepilnamečiams ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Atkreiptinas dėmesys, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas bei Migrantų darbuotojų komitetas savo 2017 m. lapkričio 16 d. Bendrajame Jungtiniame komentare dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste, pažymėjo, kad visi vaikai tarptautinės migracijos kontekste, nepaisant statuso, turi turėti prieinamumą prie visų lygių bei aspektų ugdymo, įskaitant ankstyvąjį ugdymą bei profesinį lavinimą, lygiais pagrindais su šalies, kurioje gyvena, piliečiais; tai reiškia, jog valstybės turi užtikrinti lygų prieinamumą prie kokybiško ir {traukiojo ugdymo visiems migrantų vaikams, nepaisant jų migracijos statuso; kai tai būtina, migrantai vaikai turi gauti alternatyvias mokymosi programas, kt.
Todėl teigtina, kad vadovaujantis nediskriminavimo principu, nepriklausomai nuo vaiko buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo (statuso), teisė į mokslą turi būti užtikrinta visiems vaikams. Pritarti iš dalies UTPĮ projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2013/115/EB) ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalyje dėstomos užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai teisės, šiuo aspektu bus papildyta UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies pradžia ir išdėstyta taip: „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“.
Netikslinga atskirai detaliai dėstyti nepilnamečių užsieniečių teisių,, nes jos visiškai patenka po UTPĮ projekte 3 straipsnio 5 dalyje dėstomomis teisėmis:
1) pažeidžiami asmenys, kurie taip pat bus nepilnamečiai užsieniečiai, naudojasi jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;
2) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui paliekama diskrecija spręsti, kokia tvarka bus organizuojamas ugdymas;
būtinoji medicinos pagalba, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius sveikatos paslaugų teikimą, apima ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atvejais;
laisvalaikio veiklą. Manome, kad UTPĮ turėtų būti nustatytos teisės, o jų teikimo tvarka ir organizavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad UTPĮ nustatomas būtinas minimalus valstybės užtikrinamas užsieniečių teisių standartas, tačiau, esant poreikiui, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specifines visuomeninio gyvenimo sritis (švietimą, sveikatą ir kt.) galėtų būti nustatoma ir kitų teisių, jei valstybė yra pajėgi jas užtikrinti. Pagal pateiktus siūlymus UTPĮ projekte bus patikslintos, kai kurios formuluotės, o siekiant užtikrinti teises, nustatytas ne tik Direktyvoje 2013/115/EB, bet ir kituose teisės aktuose, siūloma papildyti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį nauju punktu: 6) naudotis kitomis teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 10. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-155
Abejonių kelia Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstytas galiojančios redakcijos UTPĮ
Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820, kuriuo siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą, jei jie (tėvai ar vienintelis iš tėvų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Priėmus minėtą įstatymo projektą, jis būtų taikomas ir nepilnamečiams užsieniečiams, jei jų atstovai pagal įstatymą po atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dingtų, būtų paskelbta jų paieška, o vaikas liktų be įstatyminio atstovo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei yra žinoma besiformuojanti praktika, kad dėl netinkamo įstatymų interpretavimo ir taikymo kyla vaiko teisės į tinkamą atstovavimą (ir jo teisių įgyvendinimą) užtikrinimo problemos ir nesilaikoma 32 straipsnio 1 dalies nuostatų nedelsiant skirti atstovą nelydimam nepilnamečiui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, netinkamas įstatymų normų taikymas neturėtų būti pagrindas teisėkūros iniciatyvoms. Taip pat pažymėtina, kad UTPĮ yra specialusis įstatymas, kuriame nustatytas atstovo skyrimo pagrindas.
Įstatymo leidėjui nusprendus tikslinti UTPĮ 32 straipsnio 1 dalį, siūlytina svarstyti tikslingumą vietoj Įstatymo projekto autorių siūlomos formuluotės įrašyti formuluotę „Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka" ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-155
4.
Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ
dalies tarpusavio dermės, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti galiojančios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, po žodžio „pagal" įrašant „ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildant 2 punktą sakiniu „Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo“ ir išdėstyti jį taip: „2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“
kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-155
suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jame po žodžio
„pagalbą" įrašyti žodžių junginį „ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų
psichikos sutrikimų atveju" ir išdėstyti jį taip: „3.
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti jį taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;" Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius sveikatos paslaugų teikimą, teikiama būtinoji medicinos pagalba apima ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atvejais. 13. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-15 N
svarstyti tikslingumą suderinti tarpusavyje galiojančios redakcijos UTPĮ 71 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (programas), tuo tikslu papildant Įstatymo projektą nauju straipsniu, keičiančiu UTPĮ 94 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ projektas parengtas dėl ekstremaliosios situacijos, siūlytume šio projekto nebepildyti papildomais keitimais, kurie yra redakcinio pobūdžio. Pažymėtina, kad praktikoje UTPĮ nuostatos dėl laikinosios apsaugos nebuvo taikomos. Be to, atsižvelgiant į vieno iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos pateikto Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros pasiūlymo (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje) nuostatas, 2001 m. liepos 20 d.
Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, bus panaikinta (atsižvelgiant į tai bus pripažintos netekusiomis galios ir atitinkamos UTPĮ nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga (UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos). 14. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-1523 (140⁸)
projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140⁸ straipsniu (140⁸straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio
teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Nepritarti Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes , manome, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. Tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas. 15. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-1523 (140⁸)
Įstatymo projektą siūlytina įvertinti 23 straipsniu papildomo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatomas priemones jų atitikimo vaiko teisių užtikrinimo aspektu.
Pritarti Taikant UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatomas priemones, būtent ir bus vertinama kiekvieno užsieniečio situacija individualiai, bus atsižvelgiama į užsieniečių pažeidžiamumą. 16. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-1523 (140¹⁷)
projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷ straipsniu, nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Todėl siūlytina tikslinti 140¹⁷ straipsnio formuluotę, išbraukiant žodžius „ar kitose”. Pažymėtina, jog
antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai buvo apgyvendinami pasienio užkardose, pasienio kontrolės punktuose, savivaldybių kuruojamose apgyvendinimo vietose, Užsieniečių registracijos centre, kas neatitiko geriausių vaiko interesų dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo organizavimo, apmokytų darbuotojų pagalbos ir paramos šiems nepilnamečiams nebuvimo, kt. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką bei teisinį reglamentavimą įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai ir toliau būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, pasienio užkardose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva), 11 straipsniu, kiek tai įmanoma, nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami įstaigose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami, atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog nelydimi nepilnamečiai yra ypatingai pažeidžiama keliaujančių vaikų grupė dėl to, kad jų nelydi teisėti atstovai, taip pat jie susiduria su didesniu savo pagrindinių teisių pažeidžiamumu. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato būtinybę nedelsiant paskirti nelydimam nepilnamečiui atstovą (globėją). Apgyvendinus nelydimą nepilnametį kitose apgyvendinimo vietose (pasienio kontrolės punktuose, užkardose) gali iškilti sunkumų įgyvendinant tarptautines nelydimo nepilnamečio apsaugos garantijas dėl tinkamo atstovavimo. Lietuvoje nelydimų nepilnamečių atstovu (globėju) skiriamas Pabėgėlių priėmimo centras, turintis darbo su nelydimais nepilnamečiais patirtį. Priėmimo sąlygų direktyvoje numatyta, jog atstovas savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio
Ministrų komitetas rekomendacijoje Nr. CM /Rec(2019)11 valstybėms narėms dėl efektyvios globos sistemos nelydimiems ir atskirtiems vaikams migracijos kontekste, pabrėžia, jog efektyvi globos sistema sudaro vieną esminių nelydimų nepilnamečių apsaugos veiksnių bei globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant geriausius vaiko interesus. Valstybės turi turėti efektyvią globos sistemą, kuri atliepia nelydimo nepilnamečio specifinius poreikius. Valstybės turi užtikrinti, kad nelydimas nepilnametis turėtų globėją, paskirtą be nepagrįsto delsimo, bei teikiančio vaikui reikalingą paramą.
Pritarti Bus patikslinta UTPĮ 140¹⁷ straipsnio formuluotė ir išdėstyta taip: „Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, 2021-11-1623 (140⁸)
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo įsigaliojimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio
apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Taip pat, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (toliau – Direktyva Nr.
2013/33/ES), kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma MD ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka. 2. Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, 2021-11-1623 (140⁸)
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Žr. argumentus dėl V. Bako, T. Tomilino 1 pasiūlymo. 3. Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, 2021-11-1623 (140⁸)
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo
Nepritarti Siekiant sisteminio sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje, reguliavimo, apylinkių teismai spręstų dėl Migracijos departamento ir VSAT priimtų administracinių sprendimų pagrįstumo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1018 ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-172
išvengti žmogaus teisių suvaržymo rizikos, neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisių sąrašas neturėtų būti baigtinis, kaip tai nėra nurodyta ir reglamentuojant prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teises. Pasiūlymas: Projekto
išdėstyti taip: „6) naudotis kitomis teisėmis, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, laikino apgyvendinimo vietose teikiamas paslaugas, būtina tinkamai įvertinti, kurios jų yra būtinos. Pasiūlymas: Projekto
„būtinos“ išbraukti. Pritarti 3.
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140 ¹⁹) Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teismui taikant galiojančio UTPĮ nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gali būti sukurtos prielaidos prieglobsčio prašytojui ar kitam užsieniečiui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, siekiant išvengti priimto sprendimo dėl jo teisinės padėties įvykdymo, tikslinga UTPĮ papildyti nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos teismams tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, kad būtų sumažinamos neteisėtos antrinės migracijos ir grėsmės viešajam saugumui rizikos. Tikslinga nustatyti aplinkybę, kuriai esant teismas galėtų skirti kurią nors iš UTPĮ projekto 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių (iš esmės tai priemonės, kuriomis neribojama užsieniečio teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje) prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai – tik praėjus UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui, t. y. tik pasibaigus pasienio procedūrai. Pasiūlymas: Projekto 23 straipsniu įtvirtinamą 140¹⁹straipsnį išdėstyti taip: „140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose;
2) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;
3) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 3. Prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kuriems taikomos šio įstatymo 140⁸straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik praėjus šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui. 4. Šio Įstatymo 115 straipsnio 3 ir 5 dalys skiriant alternatyvias sulaikymui priemones netaikoma.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
rengėjų teikiama formuluotė numato paradoksalią situaciją, kad VSAT turėtų kreiptis į teismą dėl griežtesnių prieglobsčio prašytojo laisvės apribojimo priemonių tada, kai MD nenustato prieglobsčio prašytojo pasislėpimo rizikos ir nepriima sprendimo riboti jo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vienas iš minimų VSAT kreipimosi į teismą pagrindų yra didelė rizika, kad prieglobsčio prašytojas slėpsis (113 str. 4 d. 4 punktas, apimantis nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį, kurio 2 dalis numato didelę asmens pasislėpimo riziką).
Taigi, sukuriama institucijų priešprieša numatant, kad MD vertinant situaciją kaip žemos rizikos ir nesiūlant jokio judėjimo ribojimo, VSAT ją vertins kaip didelės rizikos ir siūlys griežtą judėjimo bei laisvės ribojimą. Todėl siūlytina atskirti žemos ir aukštos rizikos atvejus tiesiog nurodant, kad esant 113 str. 4 d. 3, 4, 5 punkte esantiems pagrindams VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir
užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3,
tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius,
komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, VRM Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, VRM Migracijos politikos grupės vyresn. patarėja Rūta Jasulaitienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Justina Jakštienė ir ES investicijų sk. patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausiasis specialistas Andrius Šarmavičius, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovai Renata Kuleš ir Vladimiras Siniovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas, Vyriausiasis specialistas Mantas Griščenko, Sveikatos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-08 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.1. Seimo kanceliarijos
projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. analogiškai kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio
teisė. Pritarti
sąvokos „Lietuvos Respublikos institucijos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Nepritarti Sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ vartojama ir UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 8 dalyse.
Pagal UTPĮ
Migracijos departamentas prie LRV o pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 3 dalį tiek prieglobsčio prašytojus, tiek užsieniečius, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM taip pat pagal UTPĮ 114 straipsnio 2 dalį, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas VSAT. Taigi, sprendimus dėl apgyvendinimo ar sulaikymo priima Lietuvos Respublikos institucijos pagal kompetenciją, nustatytą atitinkamuose UTPĮ straipsniuose, todėl manome, kad yra aišku, kad sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ apima būtent minėtas institucijas. 1.3. Seimo kanceliarijos
projekto nuostatose yra vartojamas terminas „išsiųstas iš Lietuvos Respublikos“, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio
keičiamo įstatymo 71 straipsnio 21 dalyje nurodytas pašalpos dydis (skaičius) rašytinas taip pat kaip ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos pašalpos dydis, t. y. jį taip pat reikėtų išreikšti procentais (60 procentų), o ne dešimtaine trupmena. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti
nuostatos, kad „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Pripažįstant, kad išbraukiama nuostata sistemiškai nedera su keičiamoje dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme apskritai nelieka nuostatų, apibrėžiančių šį centrą reorganizuojantį ir likviduojantį subjektą. Svarstytina, ar tokios nuostatos neturėtų būti numatytos keičiamame įstatyme, pavyzdžiui, jo 2 straipsnio 17¹ dalyje, kurioje apibrėžta šio centro sąvoka. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140⁸)
ar projekto 23 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymas pildomas X²skyriumi, išdėstyto 140⁸straipsnio 1 dalyje pavartota formuluotė
„užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną“
neturėtų būti patikslinta tuo požiūriu, kad turimi omenyje užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140⁸)
dėmesys į nelabai aiškų santykį tarp projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai Migracijos departamentas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką turi priimti per 48 valandas, ir to paties straipsnio 5 dalyje numatytos situacijos, kai Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas tik jeigu per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo.
Nepritarti Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nusprendžia prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bendra tvarka (kitu atveju sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nepriimamas). Jeigu Migracijos departamentas nustato aplinkybes nurodytas UTPĮ 76 straipsnio 4 dalyje – tai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, o jeigu nustatomos UTPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybės – prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas. 140⁸straipsnio
nebuvo priimtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nes prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ne bendra, o skubos tvarka. Tokios nuostatos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio nuostatas. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-0823 (140⁸)
Svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti paminėti ir užsieniečiai, kurių prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamento sprendimu nenagrinėjami pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį. Nepritarti UTPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, bus laikomi prieglobsčio prašytojais, o tie užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymų priimtas galutinis sprendimas (įskaitant ir tuos atvejus, kai priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo), bus laikomi užsieniečiais, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad UTPĮ keičiamo projekto 140⁸straipsnio 3 dalis apima visus atvejus ir jos papildyti nereikia
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140⁸)
dalies pirmajame sakinyje žodžius „laikino apgyvendinimo“ reikėtų perkelti po žodžio „užsieniečių“, o antrajame sakinyje žodžius „Pabėgėlių priėmimo centre“ reikėtų perkelti prieš žodį „sąlygas“. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140⁸)
į projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio ryšį, manytina, kad šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „prieglobsčio prašytojas“ turėtų būti įrašytas žodis „užsienietis“ (turimas omenyje šios dalies pirmajame sakinyje minimas užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas). Pritarti
Projekto
dalyje siūloma nustatyti, kad skundas gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Svarstytina, ar, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (sumažinti drastiškai išaugusį Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo krūvį), neturėtų būti patikslinta, kokios aplinkybės ar koks kriterijus turėtų lemti, kad skundas būtų teikiamas „kitam artimiausiam apylinkės teismui“. Analogiška pastaba taikytina projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140²⁰straipsnio
arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir 140²¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl kreipimosi į teismą su prašymais pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba prieglobsčio prašytoją. Nepritarti Nuostata, pagal kurią galima rinktis, kuriam apylinkės teismui galima paduoti skundą, bus taikoma tik įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, ir ji susijusi su galimu dideliu skundų skaičiumi. VSAT, prieš kreipdamasis į teismą susiderina su apylinkių teismais, kuris iš jų konkrečiu atveju galės išnagrinėti teikimą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, siekiant išvengti pernelyg didelio krūvio vienam konkrečiam apylinkės teismui. Praktika rodo, kad toks bendradarbiavimas padeda efektyviai organizuoti darbą. Šios nuostatos derintos su Nacionaline teismų administracija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutariant, kad UTPĮ nustatyti konkrečių teismo parinkimo kriterijų nereikėtų. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-0823 (140¹⁰)
Projekto
dalies formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas“, tikslintina
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140¹⁰)
ar nereikėtų patikslinti projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kokia informacija yra nurodoma užsieniečio registracijos pažymėjime (nurodomas tik teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, tiek pagal jo 140¹⁴straipsnio
dirbti, kai tokia teisė įgyjama. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140¹⁴)
dalies pirmojo sakinio formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas teisę dirbti gali įgyti ne tik praėjus 12 mėnesių nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, bet ir Migracijos departamentui per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; ši nuostata galėtų būti pataisyta išbraukus netikslią ir perteklinę formuluotę „praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos“. Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140¹⁴)
dalyje vietoj žodžių „nurodytas terminas skaičiuojamas“ įrašytina „nurodyti
Projekto
straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl šie pavadinimai tikslintini, suderinant juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. Siūlytume patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹⁶ straipsnio pavadinimą, tiksliau atskleidžiant šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos esmę (joje kalbama apie aplinkybes, dėl kurių nenagrinėjami pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį). Pritarti
Teisės departamentas 2021-11-0823 (140¹⁸)
išbrauktini pertekliniai žodžiai ,,tik šiais atvejais“. Pritarti
tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre, o vietoj žodžių ,,NETEKUSIU GALIOS“ įrašytini žodžiai ,,NETEKUSIAIS
2) projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
3) projekto lyginamojo varianto 4 ir 6 straipsniuose neatsispindi visi galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimai (nėra užbrauktų žodžių ,,dėl humanitarinių priežasčių“);
4) projekto
žodžiai ,,69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios“, nes šiuo straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios visas 69 straipsnis;
5) projekto
skyrių turi būti teikiama nuoroda į 23 straipsnyje išdėstytą X²skyrių. Pritarti
2021-10-21 Nr.
1/3D-2452 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 19¹ ir 19²straipsniais, siekdama, kad teisinis reglamentavimas nesudarytų prielaidų žmogaus teisių ir laisvių nepagrįstų suvaržymų rizikai, pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas arba UTPĮ) Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 53, 62, 67, 69, 71, 76, 77, 79, 98¹, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projektą Nr. 21-29207(2) (toliau – Projektas) bei teikia Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 2.1. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-10-21 Nr. 1/3D-24522
1Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad, „siekiant teisinio aiškumo, UTPĮ 3 straipsnyje siūloma nustatyti ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises [...]“. Projekto 2 straipsniu siūloma 3 straipsnį papildyti 5 dalimi joje numatant, kad „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises: 1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu; 3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą; 4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“ Siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas – reglamentuoti ne visų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teises, o tik tų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises, siūlytina tikslinti minėtąją formuluotę joje nurodant, kad „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises: [...]“. Pritarti Siūloma pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip : „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. 2.2. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-10-21 Nr.
1/3D-24522
užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsnį, jame numatytą Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę išdėstant taip:
„1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo
teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje“; Pritarti Siūloma pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;“
2Projekto 26 straipsniu (pastaba:
registruoto projekto 23 straipsnis) siūloma UTPĮ papildyti X² skyriumi jame numatant nuostatas dėl Įstatymo taikymo, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2.1. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje siūloma, be kita ko, numatyti, kad prieglobsčio prašytojus, prašymus suteikti prieglobstį pateikusius pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina juos pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UTPĮ 140⁸ straipsnio
padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas turi priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Be to siūloma numatyti, kad, jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose laikino apgyvendinimo vietose dėl šių vietų specifikos kai kurios paslaugos užsieniečiams gali būti neteikiamos, Projektu taip pat siūloma Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyti galimybę laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu užsieniečiams, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką, laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos gauti paslaugas arba įsigyti maisto produktų. Projekto rengėjai taip pat nurodė, kad laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarka bus nustatyta įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Projekto aiškinamajame rašte įvardijama:
„Laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino
apgyvendinimo vietos tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucine doktrina[¹], reikalavimas, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti numatyti tik įstatymu, reiškia ne tik tai, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, bet ir tai, kad toks įstatymas turi būti viešai paskelbtas ir įsigaliojęs, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai.
Vis dėlto pastebėtina, kad iš Projekte pavartotos formuluotės „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nėra aišku, kokie teisės laisvai judėti apribojimai, galiosiantys net iki 6 mėnesių, asmenims galės būti taikomi, t. y., ar asmenys galės palikti savo laikino apgyvendinimo vietas su tam tikrais apribojimais, ar jų laisvė visą laikotarpį bus apribota tik laikino apgyvendinimo vietos teritorija arba jos dalimi be galimybės išeiti už šios teritorijos ribų, ar asmenys apskritai turės galimybę judėti atitinkamos savivaldybės arba seniūnijos ribose praėjus 28 dienoms nuo jų apgyvendinimo Įstatyme numatytose laikino apgyvendinimo vietose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad, Seimo kontrolieriaus nuomone, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo ribos turi būti ne tik aiškios, bet ir numatytos Įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinsiančiuose teisės aktuose. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apribojant jo judėjimo laisvę Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, prilyginamas užsieniečio sulaikymui. Pažymėtina ir tai, jog, pagal Įstatymo 114 straipsnio 2 dalį, ilgesnį nei 48 valandų sulaikymą gali skirti tik teismas.
Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, pagrindinius šalies įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje bei nepaminti vienos iš kertinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens laisvę ir saugumą, ypatingai svarbu, kad Projekte vartojama formuluotė „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ savo esme neprilygtų asmens sulaikymui (Įstatymo 114 straipsnio prasme), taikomam neproporcingai ir be teismo sprendimo. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupė savavališkam sulaikymui priskiria keturias situacijas, įskaitant atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojams, migrantams ar pabėgėliams taikomas ilgalaikis laikymas be galimybės atlikti administracinę ar teisminę peržiūrą ar gynybą[²]. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs[³], kad užsieniečių laikymas tranzito zonoje neišvengiamai yra susijęs su laisvės apribojimu, kuris ne visais atžvilgiais prilygsta sulaikymui. Tačiau toks laisvės apribojimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei kartu su juo yra numatytos atitinkamos asmenų apsaugos priemonės ir jis nėra pernelyg ilgas. Priešingu atveju toks laisvės apribojimas gali prilygti laisvės atėmimui. Laisvės atėmimo sąvoka, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, apima asmens laikymo tam tikroje ribotoje erdvėje trukmę, poveikį ir įgyvendinimo būdą, galimybę palikti aptvertą zoną, asmens judėjimo priežiūros ir kontrolės laipsnį bei izoliacijos mastą. Skirtumas tarp laisvės atėmimo ir apribojimo yra laipsnis ar intensyvumas, o ne prigimtis ar esmė. Vien tai, kad pareiškėjai galėjo išeiti savo noru, negali atmesti teisės į laisvę pažeidimo.
Byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją EŽTT nustatė, kad pareiškėjai ilgiau nei tris savaites, nesant jų sutikimo, kad jiems būtų atimta laisvė, buvo uždaryti pasienio zonoje ir neturėjo galimybės patekti į Vengrijos teritoriją už šios zonos ribų, pareiškėjai nepasirinko pasilikti šioje tranzito zonoje ir todėl negalima teigti, kad jie teisėtai sutiko. EŽTT pažymėjo, kad vien tai, jog šie asmenys galėjo savanoriškai grįžti iš kur atvykę, neeliminuoja teisės į laisvę pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, kad šių pareiškėjų uždarymas į tranzito zoną buvo de facto laisvės atėmimas, oficialaus sprendimo atimti šiems asmenims laisvę nebuvo, todėl pareiškėjų sulaikymas negali būti laikomas teisėtu pagal EŽTK 5 straipsnį. EŽTT Didžioji kolegija šioje byloje taip pat nustatė EŽTK 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, nepriėmus sprendimo, kurį jie būtų galėję užginčyti, pareiškėjai negalėjo prašyti, kad jų sulaikymas būtų peržiūrėtas teisme. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas savo 2021 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-3 „Dėl užsieniečių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose“ pažymėjo, kad masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose laisvės suvaržymo, prilygstančio sulaikymui, atvejų praktikoje nebuvo išvengta. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad kai kurie užsieniečiai uždaroje patalpoje buvo laikomi nuolat ir į lauką išleidžiami vos 15 minučių per dieną. Kitų užsieniečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta ne taip griežtai, tačiau jie negalėjo judėti už tvoromis aptvertos ir pareigūnų griežtai prižiūrimos teritorijos (palapinių miestelio, buvusių mokyklų ar vaikų globos namų pastatų, užkardos) ribų.
Daugelis užsieniečių laisvės suvaržymo sąlygomis užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose buvo praleidę vidutiniškai keturiasdešimt parų, o kai kurie iš jų – ir daugiau nei du mėnesius. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad užsieniečių, įskaitant pažeidžiamus asmenis, mėnesį ir ilgiau trunkantis laikymas aptvertose teritorijose be teisės laisvai judėti net ir tos teritorijos viduje prilygsta sulaikymui, nors net ir sulaikymo patalpoms taikomi minimalūs jų įrengimo reikalavimai nebuvo užtikrinti. Pastebėtina tai, kad asmenys aptvertose teritorijose šiomis sąlygomis mėnesį ir ilgiau buvo laikomi be teismo sprendimo. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad migrantų laisvės suvaržymas trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Europos Parlamento ir Tarybos
suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 43 straipsnio 1 ir 2 dalis suformuluota taip: valstybės narės turi užtikrinti, kad valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose sprendimas dėl tokiose vietose pateikto prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnį ir (arba) prašymo esmės vykdant procedūrą pagal 31 straipsnio
priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas.
Taigi, valstybėms narėms Direktyvoje 2013/32/ES nurodytais atvejais numatyta galimybė nagrinėti prieglobsčio prašymus skubos tvarka laikant asmenį pasienyje (t. y. pasienio kontrolės punktuose) arba tranzito zonose traktuojant, kad prašymus pateikę asmenys dar nėra atvykę į šalį, tačiau pažymėtina, kad šiomis nuostatomis grindžiamas sulaikymas negali viršyti keturių savaičių. Jei per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, asmuo turi būti įleistas į valstybės teritoriją bei jam suteiktas apgyvendinimas ir kitos materialinės priėmimo sąlygos, kol jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje ir kai dėl to aptartų nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros taip pat gali būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos. Vis dėlto, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą[⁴], masinio užsieniečių antplūdžio atvejais negalima taikyti sulaikymo, galima tik apriboti asmenų judėjimo laisvę reikalaujant, kad jie neišvyktų iš tam tikros teritorijos, pavyzdžiui, atitinkamos savivaldybės. ESTT yra pasisakęs, kad draudžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją prieš tai neišnagrinėjus šios priemonės būtinumo ir proporcingumo ir nepriėmus administracinio ar teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, dėl kurių nurodoma jį sulaikyti.
ESTT pripažino, kad, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį, esant specifinei situacijai, susidariusiai dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio, valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytas procedūras, net jei viršijamas keturių savaičių terminas, per kurį šios procedūros paprastai turi būti vykdomos pagal to paties straipsnio 2 dalį, tačiau taip pat pažymėjo, jog tokios procedūros gali būti taikomos tik jeigu tarptautinės apsaugos prašytojai, pasibaigus keturių savaičių terminui, normaliai apgyvendinami netoli sienos ar tranzito zonos esančiose vietose. Reikalaujant, kad šie prašytojai būtų apgyvendinti įprastomis sąlygomis, Direktyvos 2013/32 43 straipsnio
tarptautinės apsaugos prašytojų įprastos apgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva 2013/33/ES), 17 ir
prašytojas iš principo turi teisę į piniginę išmoką, leidžiančią jam susirasti būstą, arba į apgyvendinimą natūra ne sulaikymo centre, o kitoje vietoje. Darytina išvada, kad, pagal Direktyvos 2013/32
tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų pasibaigus šio sprendimo 241 punkte nurodytam keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti šios direktyvos 43 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų.
Vis dėlto ESTT pridūrė, kad nors, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio
atitinkamos valstybės narės teritoriją pasibaigus tokiam keturių savaičių terminui, šio straipsnio 3 dalyje šiai valstybei narei leidžiama apriboti judėjimo laisvę plote, esančiame netoli jos sienų ar tranzito zonų, kaip numatyta Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje. Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje numatyta galimybė taikyti judėjimo laisvės apribojimus, tačiau šie apribojimai neapima sulaikymo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos apribojimų taikymo sąlygos, pagal kurias tarptautinės apsaugos prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje, o nustatyta vieta negali turėti poveikio nedalomai privataus gyvenimo sferai bei turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal Direktyvą 2013/33 teikiama parama. Aiškindamas sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, ESTT pažymėjo[⁵], kad ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Sulaikymas reiškia judėjimo laisvės atėmimą, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą, kuriam būdinga tai, kad atitinkamas asmuo atskiriamas nuo likusių gyventojų apibrėžtoje vietoje.
Vadovaudamasis Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktu, ESTT nurodė, kad sulaikymas turi būti suprantamas kaip kraštutinė prievartos priemonė, kuria ne tik ribojama tarptautinės apsaugos prašytojo judėjimo laisvė, bei pažymėjo, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro parengtose gairėse dėl kriterijų ir standartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui[⁶], prieglobsčio prašytojų sulaikymas apibrėžiamas kaip „laisvės atėmimas arba laikymas uždaroje vietoje, iš kurios prieglobsčio prašytojas negali išvykti, įskaitant (bet ne tik) kalėjimus ar sulaikymo centrus, uždaras priėmimo patalpas, sulaikymo centrus ir šiuo tikslu sukonstruotus pastatus“, patikslinant, kad „skirtumas tarp laisvės atėmimo (sulaikymo) ir mažesnių judėjimo laivės apribojimų“ yra „ne pobūdžio ar esmės skirtumas, o laipsnio ar intensyvumo skirtumas“. Pastebėtina, kad užsieniečių masinio antplūdžio metu, net ir praėjus keturių savaičių laikotarpiui, Lietuva gali taikyti užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus reikalaujant, kad asmenys neišvyktų iš atitinkamos pasienio savivaldybės ar seniūnijos, tačiau, pagal Direktyvą 2013/3, taikant pasienio procedūras būtina užtikrinti visas užsieniečių procesines teises ir garantijas (vertėjų dalyvavimą, informacijos prieinamumą, teisinės paslaugas, specialias sąlygas pažeidžiamiems asmenims, etc.). Kaip atskleista rengiant minėtąją Seimo kontrolieriaus ataskaitą, iki pat
neužtikrinamos.
Todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, šiuo metu taikomi užsieniečių laisvės suvaržymai užsieniečių judėjimą apribojant jų laikymo vietos – palapinių miestelio, užkardos, mokyklos pastato, įskaitant kiemą, – teritorija iš esmės reiškia sulaikymą, todėl galimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šiame papunktyje, ir siekdamas, kad Projektu siūlomais Įstatymo pakeitimais nebūtų pažeistos Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinės apsaugos prašytojų teises ir jų sulaikymo sąlygas, Seimo kontrolierius atkreipia Projekto rengėjų dėmesį į tai, jog būtina tobulinti Projektą taip, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas de facto neprilygtų jų sulaikymui, kad šis sulaikymas neviršytų pagal Europos Sąjungos teisę leistino termino, t. y. keturių savaičių, kad sprendimai dėl asmenų sulaikymo būtų priimami įvertinus sulaikymo proporcingumą, būtinumą ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybes, o praėjus 4 savaitėms nuo jų sulaikymo pradžios asmenys būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką juos apgyvendinant laikantis užsieniečių apgyvendinimui taikomų reikalavimų ir nepažeidžiant jų judėjimo teisės. Pritarti Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių V. Bako ir T. Tomilino pasiūlymams, kuriais nustatoma kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. 2.4. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-10-21 Nr. 1/3D-245223 (140¹⁴)
1/3D-245223 (140¹⁴)
siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Seimo kontrolierius itin palankiai vertina Projekto rengėjų siūlymą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu papildomai praplėsti prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių sąrašą, lyginant su galiojančiu reglamentavimu, užtikrinant teisę nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, taip pat teisę gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą arba konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Vis dėlto Seimo kontrolierius apgailestauja, kad, pritarus minėtai nuostatai, karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo
nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Šiame kontekste svarbu priminti tai, kad Seimo kontrolierius jau ne kartą yra pažymėjęs nuolatinio vertėjų buvimo užsieniečių priėmimo ir laikino apgyvendinimo vietose svarbą.
Negarantuojant nuolat prieinamos galimybės užsieniečiams su šių vietų darbuotojais bendrauti užsieniečiams suprantama kalba, dėl kalbos barjero laiku neidentifikuojami visi būtiniausi šių asmenų kasdieniai poreikiai, todėl užsieniečiams neįmanoma užtikrinti tinkamos bei savalaikės teisinės, medicinos, psichologinės ir kitos jiems reikalingos būtinosios pagalbos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1D-4217 „Dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių užsieniečių teisių užtikrinimo“ atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į tai, kad, „išaugus užsieniečių, neteisėtai atvykstančių į Lietuvos Respubliką, skaičiui, labai išaugo ir vertimo iš įvairių gana retų Lietuvoje užsienio kalbų poreikis įvairioms teisinėms procedūroms atlikti, todėl ne visada yra galimybė gauti vertėjo paslaugas teikiant socialines bei medicinos paslaugas tuo metu, kai jų reikia“, bet kartu informavo ir apie tai, kad, „siekiant spręsti iššūkius, kylančius dėl masinio neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos atvykstančių užsieniečių skaičiaus, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi pagalbos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) bei Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), kurie, be kita ko, Lietuvai suteiks ir pagalbą teikiant vertimo paslaugas“. Vis dėlto Seimo kontrolierius pažymi, kad Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų 2021 m. rugpjūčio 2–6 ir 24–26 d. bei rugsėjo 15 d. kankinimų prevencijos tikslais atliktų patikrinimų užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose metu nustatytas didelis vertėjų trūkumas. Siūlytume patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ją išdėstant taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Kartu siūlytume užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių siekiant, jog užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose būtų užtikrintas vertimo paslaugų teikimas net ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Pakartotinai atkreiptinas Projekto rengėjų dėmesys ir į tai, kad iš formuluotės „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių“, nėra aišku, kokia tvarka ar kokiais kompetentingų institucijų išaiškinimais vadovaujantis turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu minėtoje nuostatoje įvardytos užsieniečių teisės būtų ribojamos laikinai ir proporcingai, bei kas yra atsakingas už šio reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę.
Seimo kontrolierius pažymi, kad neproporcingi užsieniečių teisių ir laisvių suvaržymai ir pernelyg ilgas jų taikymo laikas prilygsta kankinimui, nežmoniškoms ir žmogaus orumą žeminančioms sąlygoms, todėl, siekiant išvengti šio draudžiamo elgesio rizikos, siūlo įvardyti konkrečias priemones, kurių turėtų būti imamasi, kad užsieniečių teisės ir laisvės nebūtų varžomos neribotą laiką, neproporcingai ir nesant išimtinių aplinkybių arba kur (kokio subjekto priimtame teisės akte) tokios priemonės turėtų būti reglamentuotos, bei nustatyti, kas yra atsakingas už reikalavimo šioje nuostatoje įvardytas prieglobsčio prašytojų teises proporcingai riboti tik laikinai ir tik tuomet, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių tinkamo įgyvendinimo kontrolę. Pritarti Siūlome patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“
2021-10-21 Nr. 1/3D-245223 (140¹⁵) 2.3.
1/3D-245223 (140¹⁵)
140¹⁵ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalys prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės arba iš esmės skubos tvarka netaikomos, taip pat Įstatymo 140¹⁶ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, netaikoma, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Akcentuotina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, esant atitinkamiems Įstatyme nustatytiems pagrindams Migracijos departamentas galėtų skubos tvarka iš esmės nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus suteikti prieglobstį, o pakeitus Įstatymo 77 straipsnio 3 dalį pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti visiškai nenagrinėjami. Pažeidžiamas asmuo Įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pastebėtina, kad EŽTT yra konstatavęs, jog kai kuriems prieglobsčio prašytojams dėl specialiųjų poreikių ir /arba jų priklausymo iš prigimties pažeidžiamoms grupėms, gali reikėti specialios apsaugos. Tokiose situacijose asmens kaip prieglobsčio prašytojo statusas yra ypatingai svarbus[⁷]. Prieglobsčio prašytojo priklausymas bent vienai iš pažeidžiamų grupių gali turėti įtakos šaliai taikomiems įsipareigojimams tokių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų srityje bei keliant klausimą, ar šis asmuo gali būti išsiųstas iš valstybės, kurioje pateikė prieglobsčio prašymą[⁸].
Pagal Europos Sąjungos teisę, valstybės Europos Sąjungos narės turi atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais, prekybos žmonėmis aukų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, padėtį[⁹]. Pažymime, kad reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma geriau įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones[¹⁰]. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius šiems pakeitimams, kaip ir analogiškiems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IX(1) skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIVP-719 3 ir 4 straipsniais siūlytiems bei įsigaliojusiems Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies ir 77 straipsnio 3 dalies pakeitimams, nepritaria iš esmės. Pritarti Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“
2021-10-21 Nr. 1/3D-245223 (140¹⁷)
straipsnyje numatyti, kad nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose apgyvendinimo vietose. Šis Projekte siūlomas Įstatymo pakeitimas, nustatant, kokiose kitose apgyvendinimo vietose bus galima apgyvendinti nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus ir tai, ar jiems bus užtikrintos šalies prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytos apgyvendinimo sąlygos, nėra aiškus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio
įstaigose, o jeigu nelydimi nepilnamečiai yra sulaikomi, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų.
Pastebėtina, kad į ypatingą nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisinį statusą bei išskirtinę jų pažeidžiamumo situaciją ir valstybių pareigą užtikinti tinkamas šių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ne kartą dėmesį yra atkreipęs ir EŽTT[¹¹]. Atsižvelgiant į tai siūloma tikslinti Projekte pateiktą Įstatymo 140¹⁷ straipsnio formuluotę ją išdėstant taip: „Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo
tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“
2021-10-21 Nr. 1/3D-245223 (140²²)
140²² straipsnyje numatyti privalomą užsieniečių skundų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką numatant, kad privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka būtų nagrinėjami skundai dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti, kurie turėtų būti paduodami tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Skundą nagrinėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytas kolegialus organas, o šio organo sprendimas galėtų būti skundžiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį siūlymą paskatino tai, jog, „Esant dideliam neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių užsieniečių srautui, skundų dėl priimtų sprendimų dėl prieglobsčio, taip pat skundų dėl sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti daugėja ir jų nagrinėjimas teisme užtrunka, o tai trukdo vykdyti veiksmingą užsieniečių grąžinimą į jų kilmės valstybes ir sukuria didelį papildomą krūvį teismams.“ Seimo kontrolierius pripažįsta, kad beprecedentės priemonės, kurių valstybės imasi siekdamos suvaldyti ekstremalias situacijas, gali ne tik paveikti valdžios pajėgumus užtikrinti teisę, laisvę ir saugumą, bet taip pat sutrikdyti ir įprastą teisminės sistemos funkcionavimą. Vis dėlto, kaip yra pažymėjusi ir Europos Taryba[¹²], ekstremaliomis aplinkybėmis ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kad būtų laikomasi pamatinių laisvės apribojimo nesant tam teisinio pagrindo draudimo ir savalaikės teisminės peržiūros principų. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad asmens teisė skųstis ir kreiptis į teismą yra absoliuti, nepriklausomai nuo to, ar įstatymų leidėjas numatys ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ar apskritai teisės skųstis atitinkamame įstatyme nereglamentuos. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme[¹³].
Taip pat primename, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik tam pačiam viešojo administravimo subjektui, bet taip pat aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius iš esmės nesutinka su šiuo pakeitimu dėl privalomos ikiteisminio apskundimo tvarkos ir siūlo šiai nuostatai nepritarti bei Įstatyme numatyti, kad užsienietis jo atžvilgiu priimtą atitinkamą sprendimą galėtų skųsti savo pasirinkimu – ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka arba iš karto teismui. Pritarti Įstatymo projekto rengimo metu UTPĮ projektas buvo pakeistas ir, siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, net ir tuo atveju, kai valstybėje įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, UTPĮ projekte siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio galėtų būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniams teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2.8. Seimo kontrolierių įstaiga 2021-10-21 Nr. 1/3D-2452 3.
priimti Įstatymo pakeitimų visumą pakartotinai atkreipiamas Projekto rengėjo dėmesys į tai, kad EŽTK numatytas būtinumo principas suponuoja, jog nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos valdymo priemonėmis tikslo turi būti siekiama kiek įmanoma mažesniais galiojančių teisės nuostatų ir procedūrų pakeitimais, todėl krizės metu neturėtų būti vykdomos esminės teisinės reformos. Nors, atsižvelgiant į greitą ir nenuspėjamą masinio užsieniečių antplūdžio sukeltos krizės plėtrą gali kilti pakankamai didelis teisėkūros poreikis ir vykdomoji valdžia turi veikti greitai ir efektyviai, kartu turėtų būti siekiama išvengti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Tai gali sąlygoti paprastesnes sprendimų priėmimo procedūras ir, kiek tai suderinama su šalies Konstitucija, standartinio vietos, regioninės ir centrinės valdžių kompetencijų pasidalijimo lankstumą tiek, kiek tai susiję su specifinėmis, ribotomis sritimis užtikrinant koordinuotą krizės valdymą ir tol, kol tai būtina[¹⁴]. Be to, žmogaus teisių požiūriu teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti įvairių jo turinio interpretacijų ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos. Pritarti
įstaiga 2021-11-17 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130(1), 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto projektu (toliau – Įstatymo projektas) Nr. XIVP-1018, teikia žemiau išdėstytas pastabas ir siūlymus jo tobulinimui:
įstaiga 2021-11-171
(17¹) 1.
Įvertinant Įstatymo projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti
įstaiga
21
keičiamas UTPĮ 3 straipsnis, nustatyti nepilnamečiams užsieniečiams teises, kurias garantuoja tarptautiniai teisės aktai[¹⁵] ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
straipsnį 5 dalimi: „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises:
1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“
straipsnį 6 dalimi: „6. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys nepilnamečiai užsieniečiai turi šias teises:
atitinkančiomis jų amžiaus poreikius ir reikalingas jų fiziniam, protiniam vystymuisi;
programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo, teikiant prioritetą ugdymo paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika;
gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Taip pat siūlytina svarstyti galimybę (po konsultacijų su Vyriausybe dėl reikalingo papildomo lėšų poreikio) užtikrinti neteisėtai esantiems nepilnamečiams ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Atkreiptinas dėmesys, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas bei Migrantų darbuotojų komitetas savo 2017 m. lapkričio 16 d. Bendrajame Jungtiniame komentare[¹⁶] dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste, pažymėjo, kad visi vaikai tarptautinės migracijos kontekste, nepaisant statuso, turi turėti prieinamumą prie visų lygių bei aspektų ugdymo, įskaitant ankstyvąjį ugdymą bei profesinį lavinimą, lygiais pagrindais su šalies, kurioje gyvena, piliečiais; tai reiškia, jog valstybės turi užtikrinti lygų prieinamumą prie kokybiško ir įtraukiojo ugdymo visiems migrantų vaikams, nepaisant jų migracijos statuso; kai tai būtina, migrantai vaikai turi gauti alternatyvias mokymosi programas, kt.
Todėl teigtina, kad vadovaujantis nediskriminavimo principu, nepriklausomai nuo vaiko buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo (statuso), teisė į mokslą turi būti užtikrinta visiems vaikams. Nepritarti UTPĮ projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2013/115/EB) ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalyje dėstomos užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai teisės, šiuo aspektu bus papildyta UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies pradžia ir išdėstyta taip: „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“.
Netikslinga atskirai detaliai dėstyti nepilnamečių užsieniečių teisių, nes jos visiškai patenka po UTPĮ projekte 3 straipsnio 5 dalyje dėstomomis teisėmis:
1) pažeidžiami asmenys, kurie taip pat bus nepilnamečiai užsieniečiai, naudojasi jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;
2) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui paliekama diskrecija spręsti, kokia tvarka bus organizuojamas ugdymas;
3teikiama būtinoji medicinos pagalba,
kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reguliuojančius sveikatos paslaugų teikimą, apima ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atvejais;
priėmimo sąlygos apima ir nepilnamečių laisvalaikio veiklą. Manome, kad UTPĮ turėtų būti nustatytos teisės, o jų teikimo tvarka ir organizavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad UTPĮ nustatomas būtinas minimalus valstybės užtikrinamas užsieniečių teisių standartas, tačiau, esant poreikiui, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specifines visuomeninio gyvenimo sritis (švietimą, sveikatą ir kt.) galėtų būti nustatoma ir kitų teisių, jei valstybė yra pajėgi jas užtikrinti. 3.3. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2021-11-175
straipsnyje išdėstytas galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslingumas, nes vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820, kuriuo siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą, jei jie (tėvai ar vienintelis iš tėvų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Priėmus minėtą įstatymo projektą, jis būtų taikomas ir nepilnamečiams užsieniečiams, jei jų atstovai pagal įstatymą po atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dingtų, būtų paskelbta jų paieška, o vaikas liktų be įstatyminio atstovo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei yra žinoma besiformuojanti praktika, kad dėl netinkamo įstatymų interpretavimo ir taikymo kyla vaiko teisės į tinkamą atstovavimą (ir jo teisių įgyvendinimą) užtikrinimo problemos[¹⁷] ir nesilaikoma 32 straipsnio 1 dalies nuostatų nedelsiant skirti atstovą nelydimam nepilnamečiui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, netinkamas įstatymų normų taikymas neturėtų būti pagrindas teisėkūros iniciatyvoms. Taip pat pažymėtina, kad UTPĮ yra specialusis įstatymas, kuriame nustatytas atstovo skyrimo pagrindas.
Įstatymo leidėjui nusprendus tikslinti UTPĮ 32 straipsnio 1 dalį, siūlytina svarstyti tikslingumą vietoj Įstatymo projekto autorių siūlomos formuluotės įrašyti formuluotę „Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka“ ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti Siūlome patikslinti UTPĮ 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas.
Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
įstaiga
2
užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ
dalies tarpusavio dermės, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti galiojančios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, po žodžio „pagal“ įrašant „ikimokyklinio, priešmokyklinio“, papildant 2 punktą sakiniu „Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo“ ir išdėstyti jį taip: „2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“.
Pritarti Siūloma pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. 3.5. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jame po žodžio „pagalbą“ įrašyti žodžių junginį
„ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“ ir išdėstyti
jį taip: „3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti jį taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti Siūloma pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą
ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 3.6. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2021-11-17 6.
Siūlytina svarstyti tikslingumą suderinti tarpusavyje galiojančios redakcijos UTPĮ 71 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (programas), tuo tikslu papildant Įstatymo projektą nauju straipsniu, keičiančiu UTPĮ 94 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ projektas parengtas dėl ekstremaliosios situacijos, siūlytume šio projekto nebepildyti papildomais keitimais, kurie yra redakcinio pobūdžio. Pažymėtina, kad praktikoje UTPĮ nuostatos dėl laikinosios apsaugos nebuvo taikomos. Be to, atsižvelgiant į vieno iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos pateikto Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros pasiūlymo (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje) nuostatas, 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, bus panaikinta (atsižvelgiant į tai bus pripažintos netekusiomis galios ir atitinkamos UTPĮ nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga (UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos)
įstaiga
projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140⁸ straipsniu (140⁸ straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos.
Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio
teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pritarti Siūloma papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
įstaiga 2021-11-1723 (140⁸⁾ (5,6)
Įstatymo projektą siūlytina įvertinti 23 straipsniu papildomo 140⁸straipsnio
aspektu. Pritarti Taikant UTPĮ projekto 140⁸straipsnio
užsieniečio situacija individualiai, bus atsižvelgiama į užsieniečių pažeidžiamumą. 3.9. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2021-11-1723 (140¹⁷)
9Įstatymo projekto 23 straipsnio,
papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu, nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Todėl siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę, išbraukiant žodžius „ar kitose”.
Pažymėtina, jog
antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai buvo apgyvendinami pasienio užkardose, pasienio kontrolės punktuose, savivaldybių kuruojamose apgyvendinimo vietose, Užsieniečių registracijos centre, kas neatitiko geriausių vaiko interesų dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo organizavimo, apmokytų darbuotojų pagalbos ir paramos šiems nepilnamečiams nebuvimo, kt. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką bei teisinį reglamentavimą įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai ir toliau būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, pasienio užkardose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva), 11 straipsniu, kiek tai įmanoma, nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami įstaigose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami, atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog nelydimi nepilnamečiai yra ypatingai pažeidžiama keliaujančių vaikų grupė dėl to, kad jų nelydi teisėti atstovai, taip pat jie susiduria su didesniu savo pagrindinių teisių pažeidžiamumu. Tiek tarptautiniai[¹⁸][¹⁹], tiek nacionaliniai[²⁰] teisės aktai numato būtinybę nedelsiant paskirti nelydimam nepilnamečiui atstovą (globėją). Apgyvendinus nelydimą nepilnametį kitose apgyvendinimo vietose (pasienio kontrolės punktuose, užkardose) gali iškilti sunkumų įgyvendinant tarptautines nelydimo nepilnamečio apsaugos garantijas dėl tinkamo atstovavimo. Lietuvoje nelydimų nepilnamečių atstovu (globėju) skiriamas Pabėgėlių priėmimo centras, turintis darbo su nelydimais nepilnamečiais patirtį.
Priėmimo sąlygų direktyvoje numatyta, jog atstovas savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje, ir šiuo tikslu turi reikiamos patirties (24 straipsnis). Europos Tarybos Ministrų komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2019)11 valstybėms narėms dėl efektyvios globos sistemos nelydimiems ir atskirtiems vaikams migracijos kontekste, pabrėžia, jog efektyvi globos sistema sudaro vieną esminių nelydimų nepilnamečių apsaugos veiksnių bei globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant geriausius vaiko interesus. Valstybės turi turėti efektyvią globos sistemą, kuri atliepia nelydimo nepilnamečio specifinius poreikius. Valstybės turi užtikrinti, kad nelydimas nepilnametis turėtų globėją, paskirtą be nepagrįsto delsimo, bei teikiančio vaikui reikalingą paramą. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos žmogaus teisių centras,
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-16 Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, „Diversity Development Group“ ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, organizacijos, dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo projektu Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia esmines pastabas dėl siūlomų pakeitimų. 1.1. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius,
1 Dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos apimties neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Grąžinimo direktyvos[²¹]
šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, [...] kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jeigu reikia, gauti lingvistinę pagalbą.
Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės narės užtikrina, kad, paprašius, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus ar taisykles, susijusias su teisine pagalba, būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas ir gali užtikrinti, kad tokia nemokama teisinė pagalba būtų teikiama ir (arba) teisiškai atstovaujama laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3–6 dalyse. Taigi šių Grąžinimo direktyvos nuostatų visuma rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu. Pritarti Siūlome pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 p. ir jį išdėstyti taip: ,, 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu;“ 1.2. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1610
Dėl piniginės pašalpos ribojimo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti Įstatymo 71 straipsnio pakeitimai.
Siūloma pakeisti 71 straipsnio
Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją,
pašalpa nemokama. Priėmimo sąlygų direktyvoje[²²] materialinės priėmimo sąlygos 2 straipsnio g punkte apibrėžiamos kaip priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kuriuo valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams materialines priėmimo sąlygas, į kurias įeina būstas, maistas, apranga ir dienpinigiai, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (Byla C‑179/11, 37-39 punktai). Nepaisant to, kad teisine prasme užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau valstybė privalo užtikrinti materialines priėmimo sąlygas visiems jos žinioje esantiems ir prieglobsčio pasiprašiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų patekimo į Lietuvos teritoriją būdo (teisėtai ar neteisėtai atvykęs prieglobsčio prašytojas), teisinio statuso (įleistas ar neįleistas prieglobsčio prašytojas) ar Migracijos departamento taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros (prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra ar skubos tvarka). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tokia piniginė pašalpa ypatingai aktuali šeimoms, turinčioms vaikų, arba žmonėms, turintiems specialių poreikių.
Pavyzdžiui, iki šiol teikiamas maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje esančioms šeimoms (jų yra Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų Užsieniečių registracijos centre) nėra pritaikytas vaikams ir kūdikiams, todėl tokios pašalpos mokėjimas žmonėms, neturintiems lėšų, leistų užtikrinti vaikų ir kūdikių poreikius. Dėl tokių priežasčių ir atsižvelgiant į nedidelį skiriamos pašalpos dydį, siūlytume neišskirti prieglobsčio prašytojų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš pašalpos gavėjų rato. Nepritarti Piniginės pašalpos ribojimas taikoma tik pasienio procedūros metu. Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 1 dalies nuostatas, Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje ir UTPĮ projekto 140⁸straipsnio
vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, manytina, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, piniginė pašalpa jiems neturėtų būti mokama. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama Įstatymo 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas). 1.3.
1.3. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1620
Dėl 7 dienų apskundimo termino, išnagrinėjus prieglobsčio prašymą skubos tvarka arba priėmus sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio 2 dalies pakeitimai, o būtent tai, kad skundas dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Prieglobsčio procedūrų direktyvos[²³]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu. Sveikintinas skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjimo administraciniuose teismuose grąžinimas.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai bylos išnagrinėtos skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti. Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas 7 dienų terminas, todėl numatytą terminą dar sutrumpina savaitgalio dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui.
Pritarti Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui. Siūlome pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“ 1.4. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140⁸)5 Dėl judėjimo laisvės ribojimo be teismo sprendimo Įstatymo projekto naujo skyriaus, skirto įstatymo taikymui, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatoma, kad jeigu per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, tuomet Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose.
Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų manyti, kad užsienietis gali pasislėpti – asmens tapatybės dokumento neturėjimas ir nebendradarbiavimas (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies
pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo. Pakanka neturėti asmens tapatybės dokumento ir nebendradarbiauti nustatant tapatybę, tai bus pakankamas pagrindas laikyti, kad yra pasislėpimo pavojus, ir užsieniečio teisę laisvai judėti apriboti Migracijos departamento sprendimu.
Reikia pabrėžti, kad pagal ES prieglobsčio teisyną prieglobsčio prašytojų sulaikymu laikoma situacija, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta (Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 2 straipsnio h punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvos nuostatą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (ESTT sprendimo sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU 223 punktas). Pagal ES prieglobsčio teisyną toks sulaikymas turi atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8-11 straipsnyje numatytus reikalavimus (nepriklausomai nuo to, koks skaičius žmonių kreipiasi dėl prieglobsčio). ESTT sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU nurodė, kad sulaikymo pagrindas turi būti numatytas įstatyme, turi būti individualiai vertinamas tokios priemonės proporcingumas ir būtinumas bei turi būti sudaryta galimybė teismui peržiūrėti sulaikymo sprendimą. Panaši laisvės judėti ribojimo tvarka numatyta ir užsieniečiams, kurie prieglobsčio prašymo nepateikė. Tokiu atveju jeigu per 6 mėnesius neįvykdomas sprendimas dėl išsiuntimo ar grąžinimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Taigi užsieniečių, kurie nesiprašė prieglobsčio, teisė laisvai judėti pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus taip pat gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo. Neteisėtai esančių užsieniečių sulaikymą reglamentuoja Grąžinimo direktyva. Remiantis Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, tik tam kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą, kai esama pasislėpimo pavojaus arba trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Tačiau sulaikymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei kitos švelnesnės priverstinės priemonės veiksmingai negali būti taikomos. Be to, sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Pagal šio straipsnio 4 dalį paaiškėjus, kad dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti arba aukščiau nurodytų aplinkybių nebesama, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas. Taip pat ir ESTT praktikoje pažymima, jog valstybės narės turi įgyvendinti išsiuntimo procedūrą kuo švelnesnėmis priverstinėmis priemonėmis.
Tik tuo atveju, jeigu imantis išsiuntimo gali būti, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, pakenkta sprendimo grąžinti vykdymui dėl grąžintino asmens elgesio, valstybės gali apriboti jo laisvę ir jį sulaikyti. Toks laisvės apribojimas turi, vadovaujantis Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiųsti. Dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį, kad užsieniečių teisės judėti ribojimas neįvertinus sulaikymo būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės sulaikymo kontrolės yra žmogaus teisių pažeidimas. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į laisvę ir saugumą. Tame pačiame straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada gali būti ribojama žmogaus laisvė, taip pat numatyta, kad kiekvienas sulaikytasis asmuo turi būti skubiai pristatytas teisėjui, turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo. Teisė į laisvę ir saugumą įtvirtina ir ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje.
Kalbant apie vaikų sulaikymą, JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinti valstybių įsipareigojimai, kad nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių, nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė; vaikas sulaikomas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui; su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, būtų elgiamasi žmoniškai, kad būtų gerbiamas jo orumas atsižvelgiant į jo amžiaus asmenų poreikius; kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turėtų teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą prieš teismą ar kitą kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką organą ir teisę reikalauti, kad jie neatidėliodami priimtų sprendimą dėl bet kurio tokio procesinio veiksmo. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume nenumatyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje be teismo sprendimo arba numatyti papildomas alternatyvias sulaikymui priemones, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kurias taip pat įvertinęs individualias aplinkybes ir užsieniečių pažeidžiamumą skirtų teismas motyvuotu sprendimu. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atkreipiame dėmesį, kad tiek prieglobsčio prašytojų, tiek neteisėtai esančių užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas pagal siūlomus pakeitimus pradedamas skaičiuoti nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Priminsime, kad laisvės judėti ribojimas Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos
Migracijos departamento mobiliosios grupės, kurios lankė stovyklas ir registravo užsieniečius Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, registruoti užsieniečius baigė rugsėjo 21 d. (turint minty, kad dalis užsieniečių, tuo metu sirgusių Covid-19 buvo suregistruota dar vėliau). Taigi skaičiuojant laisvės ribojimo terminą, šiemet atvykusiems užsieniečiams laisvės judėjimo ribojimas nepagrįstai būtų pratęstas dar beveik dviem mėnesiams. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume Įstatymo projekto
įgyvendinimo nuostatos, numatyti, jog iki įstatymo įsigaliojimo atvykusiems užsieniečiams judėjimo laisvės ribojimo terminai skaičiuojami nuo faktinio apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti iš dalies Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių V. Bako ir T. Tomilino pasiūlymams, kuriais nustatoma kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. 1.5.
1.5. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹³) (1,2) Dėl teisės pateikti prieglobsčio prašymą ribojimo X² skyriaus 140¹³straipsnio, reguliuojančio prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai ir garantijos naudotis prieglobsčio procedūra. Direktyvos 6 straipsnio
apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, tačiau nenumato galimybės nepriimti prieglobsčio prašymų tais atvejais, kai žmogus neteisėtai kirto sieną ir prieglobsčio prašymą pateikė būdamas valstybės teritorijoje.
Taigi jeigu žmogus būtų neteisėtai kirtęs sieną ir sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal siūlomą reguliavimą nepriklausomai nuo jo individualios situacijos ir galimų prieglobsčio motyvų, toks žmogus apskritai nebeturi teisės kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, o tai iš esmės prieštarauja prieglobsčio teisės esminei nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio, ji negali būti ribojama dėl to, kokiu būdu žmogus kirto sieną, nes sienos kirtimo būdas iš esmės nepaneigia ir nepakeičia žmogaus situacijos, aplinkybių, dėl kurių jis pasitraukė iš savo kilmės šalies. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume 140¹³straipsnio 1 dalies 2 punktą formuluoti neišskiriant sąlygos, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, o visais atvejais Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai priimti prieglobsčio prašymus, kai užsienietis jau yra Lietuvos teritorijoje ir kreipiasi dėl prieglobsčio suteikimo. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atsižvelgiant į tai, kad esant numatytam reguliavimui kilo daug neaiškumų, kokiais atvejais Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį, siūlytume numatyti, kad užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną prieglobsčio prašymų priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, manome, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. 1.6.
1.6. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁵) Dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos trūkumų X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko. Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos. Pritarti Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“ 1.7. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁷) Dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo Įstatymo 140¹⁷ straipsnyje numatyta galimybė nelydimus nepilnamečius apgyvendinti ir kitose nei Įstatymo
apgyvendinus nelydimus nepilnamečius jiems turi būti skiriamas globėjas.
Iki šiol nelydimi nepilnamečiai būdavo apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kuris buvo skiriamas tokio vaiko globėju, kuris turėjo pareigą atstovauti nelydimo nepilnamečio geriausiems interesams prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Nelydimi vaikai negali būti apgyvendinami vietose, kuriose nėra teisėto pagrindo ir galimybės paskirti globėjus. Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti siūlomą straipsnį iš Įstatymo projekto, tokiu atveju liktų galioti esamas nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo reguliavimas. Pritarti iš dalies Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ 1.8. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140²²)
administraciniam teismui termino Pagal Įstatymo 140²² straipsnį, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomas 7 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos Migracijos departamento sprendimų apskundimo apygardos administraciniam teismui terminas. Dar kartą primename, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos[²⁴]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga.
Numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti. Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas 7 dienų terminas, todėl numatytą terminą dar sutrumpina savaitgalio dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą 140²² straipsnyje numatytų Migracijos departamento sprendimų apskundimui.
Pritarti Siūloma pakeisti įstatymo 140²²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
padavimas ir skundo padavimo terminas
dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
2021-11-1623 (140⁸) 3,5 Projekto 23 straipsnyje išdėstyto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 ir 5 dalys numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisė laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos numatyta tik apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, kai joje neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, ir kai valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika (Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pasišalinimo rizika galėtų būti valdoma skiriant palydą ir leidžiant išvykti tik vienam šeimos nariui). Šio privalomo buvimo apgyvendinimo vietose maksimalus terminas – 6 mėnesiai nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Jei pasibaigus šiam terminui nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba priimti sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, vis dar nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 6 mėnesių. Siūlomas reglamentavimas numato itin intensyvius sulaikymui vis dar prilygstančius prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimus. UNHCR savo ankstesnėse pastabose yra pabrėžęs, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas neturėtų būti taikomas standartiškai ar privalomai visiems atvykstantiems, o tik kraštutiniu atveju. Minimalūs sulaikymo laikotarpiai leidžiami iš pradžių, siekiant atlikti pirminius tapatybės ir saugumo patikrinimus tais atvejais, kai tapatybė būna nenustatyta ar ginčijama, arba kai yra pavojaus saugumui požymių. Atvejais, kai prieglobsčio prašymai galimai akivaizdžiai nepagrįsti, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, su galiojančiomis apsaugos priemonėmis, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimų (Žr. inter alia ESTT sprendimą sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti paremtas individualiu motyvuoti sprendimu, atitikti būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, trukti ribotą laiką ir reguliariai peržiūrimas. Sulaikymas niekada neturėtų būti taikomas vaikams, o alternatyvios sulaikymui priemonės įprastai yra geresnis ir galimas pasirinkimas pasienio procedūrų metu (Žr.
UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 22, 24, 25 ir 26 punktus[²⁵]). Todėl siūlome pasibaigus Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 43 straipsnio 2 dalyje numatytam maksimaliam keturių savaičių sulaikymo terminui prireikus taikyti alternatyvias sulaikymui priemones (pvz. įpareigojimą reguliariai registruotis VSAT) vengiant sulaikymo. Pritarti Komitetas pritaria alternatyvių sulaikymui priemonių taikymui. 2.2. JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) 2021-11-1623 (140¹³) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹³ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas tik:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Prieglobsčio prašymas, teikiamas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT paliekama teisė priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio LR valstybės sieną, prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į jo (jos) pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes. Pagal siūlomą reglamentavimą asmenims, kertantiems valstybės sieną nenustatytoje vietoje bei asmenims, sulaikytiems Lietuvos teritorijoje dėl neteisėto atvykimo nesuteikiama teisė kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje Respublikoje. Tokiais atvejais VSAT galės, tačiau neprivalės priimti prieglobsčio prašymą.
UNHCR vertinimu, tiek šiuo metu galiojantis, tiek siūlomas reglamentavimas reikšmingai apriboja galimybes prašyti prieglobsčio asmenims, kurie buvo sulaikyti prie sienos ir kurie į šalį pateko neteisėtai. Pakeitimų projektas sukuria dvi pabėgėlių kategorijas ir numato neigiamas teisines pasekmes visiems neteisėtai sieną kertantiems prieglobsčio prašytojams. UNHCR pabrėžia, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo, kadangi prieglobsčio prašytojai dažnai būna priversti atvykti arba patekti į teritoriją be išankstinio leidimo. 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnyje pripažįstama, kad pasinaudodami savo teise prašyti prieglobsčio, pabėgėliai dažnai būna priversti atvykti, patekti ar pasilikti teritorijoje be leidimo ar dokumentų, arba turėdami dokumentus, kurie būna nepakankami, suklastoti ar įgyti apgaulės būdu. Keliavimas neįvykdžius reikiamų kelionės ir imigracijos reikalavimų, įskaitant, pavyzdžiui, vizos reikalavimų ar registracijos procedūrų teisėtam išvykimui iš vienos valstybės ir atvykimui į kitą, dažnai būna neišvengiama realybė pabėgėliams, siekiantiems pasinaudoti tarptautine apsauga, kuri jiems suteikiama pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso. UNHCR primena, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti yra pagrindinė žmogaus teisė pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnio 1 dalį. Teisę į prieglobstį taip pat garantuoja ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnis. Ši imperatyvi pirminės ES teisės nuostata toliau detaliai aptariama Prieglobsčio procedūrų direktyvoje (2013/32/ES). Jos 3, 6 ir 7 straipsniai garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis dėl prieglobsčio šalies teritorijoje, įskaitant pasienyje, ir nustato pareigą Valstybėms narėms registruoti ir nagrinėti tokius prašymus nepaisant to, kokiu būdu prieglobsčio prašytojas atvyko į šalį (Žr.
UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 11 – 13 punktus[²⁶]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomų apribojimų pasinaudoti prieglobsčio procedūra užtikrinant teisę kiekvienam asmeniui, nepaisant jo patekimo į valstybės teritoriją būdo, kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje. Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, manome, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. 2.3.
2021-11-1623 (140¹⁵) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁵ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio UTPĮ 76 straipsnio 6 dalis yra suspenduojama. Pagal UTPĮ 76 straipsnio 6 dalį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo skubos tvarka procedūra netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija reiškia, kad nelydimiems nepilnamečiams ir asmenims, patyrusiems kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą, neturėtų būti taikoma. Todėl jų prieglobsčio prašymai visada turėtų būti nukreipiami į įprastą nagrinėjimo procedūrą; jie turėtų būti nukreipiami į šalies teritorijos viduje esančias priėmimo įstaigas. Pagal siūlomą reglamentavimą ši išimtis netaikoma įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tai reiškia, kad nelydimų nepilnamečių ir kankinimus, išprievartavimą ar kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių asmenų prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarką per 10 darbo dienų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo. Ši nuostata, skaitoma kartu su siūlomu 140⁸ straipsniu, taip pat leidžia laikyti šiuos prieglobsčio prašytojus pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT padaliniuose ir kitose apgyvendinimo vietose visą prieglobsčio suteikimo procedūros laikotarpį, įskaitant apeliacinio skundo nagrinėjimo etapą, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UNHCR nuomone, pirminis pažeidžiamumo patikrinimas, kurį atlieka kompetentingi darbuotojai (medicinos ir (arba) psichosocialiniai), yra itin svarbus siekiant nustatyti sudėtingesnius konkrečius poreikius, kurie yra svarbūs prieglobsčio procedūrai, pavyzdžiui, nelydimų vaikų, traumų ar prekybos žmonėmis aukų ir psichikos negalią turinčių asmenų atveju, kuriems nagrinėjimo skubos tvarka procedūros neturėtų būti taikomos. Be to, siūloma nuostata galimai prieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 24 straipsniui (Prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų), siejamam su jos 29 konstatuojamąja dalimi, kuriuose reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams tinkamą paramą, įskaitant pakankamą laiką, kad būtų sudarytos sąlygos, būtinos pateikti duomenis, reikalingus prieglobsčio prašymui pagrįsti. Pakankamo laiko ir kitos paramos nesuteikimas gali neleisti kankinimą, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems prieglobsčio prašytojams pagrįsti prieglobsčio prašymą. Trumpas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas taip pat gali neleisti Migracijos departamentui atlikti tinkamą ir išsamų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tokiais atvejais. Tai gali sąlygoti rimtas klaidas priimant sprendimus dėl prieglobsčio, dėl kurių būtų pažeistas 1951 m. pabėgėlių konvencijos 33 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintas asmens negrąžinimo principas (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr.
XIV-506) 22 -25 punktus[²⁷]). UNHCR rekomenduoja išlaikyti UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją užtikrinant, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio nelydimiems nepilnamečiams, kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems asmenims nebūtų taikoma nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą pagal siūlomą 140⁸ straipsnį. Pritarti Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“
2021-11-1623 (140¹⁸) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁸ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jis į LR teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas LR valstybės sieną. Siūloma nuostata leidžia sulaikyti neteisėtai atvykusius prieglobsčio prašytojus iki 18 mėnesių, remiantis vien neteisėto atvykimo faktu. 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalis draudžia taikyti bausmes (įskaitant, bet neapsiribojant sulaikymu) pabėgėliams, kurie atvykę tiesiogiai iš teritorijų, kuriose jų gyvybei ar laisvei gresia pavojus, nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir pateikia svarbią priežastį, dėl kurios jie neteisėtai atvyko į šalį ar yra joje. Pabėgėliams, kurie neatvyko
"tiesiogiai" iš savo kilmės šalių, gali būti taikomos sankcijos.
Sąvoka "tiesiogiai" turi būti aiškinama plačiai, o ne tiesiogine laiko ar geografine prasme, t. y. pabėgėliams, kurie pakeliui kirto kitas šalis, sustojo jose ar buvo jose, vis tiek gali būti netaikomos nuobaudos. Uždelsimo, sustojimo ar buvimo laikas nėra apibrėžtas, todėl nustatant, ar gali būti taikomos nuobaudos, svarbios bus priežastys, dėl kurių tai buvo padaryta. Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8 straipsnyje numatytas išsamus prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašas. Šioje nuostatoje neteisėtas sienos kirtimas nėra išvardytas, todėl jos taikymas greičiausiai prieštarautų ES teisei (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 27 -29 punktus[²⁸]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomo sulaikymo pagrindo, užtikrinant, kad prieglobsčio prašytojai nebūtų sulaikomi vien dėl to, kad neteisėtai kirto sieną, kaip numatyta 1951 m. pabėgėlių konvencijos 31 straipsnyje. Nepritarti
projekte šis sulaikymo pagrindas nėra naujai nustatomas, jis jau yra galiojančiame UTPĮ. Ši nuostata buvo priimta siekiant efektyviau kovoti su prieglobsčio prašytojų antrine migracija ir mažinti paskatas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra Šis sulaikymo pagrindas bus taikomas tik ekstremaliosios situacijos metu. 2.5. JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) 2021-11-16 23,20 (140²²),
straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas.
UNHCR pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Be to, teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą turi leisti pareiškėjui atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus, kad galėtų pateikti apeliacinį skundą, įskaitant galimybę pasinaudoti teisine pagalba ir vertimo žodžiu paslaugomis. Pareiškėjams reikės laiko suprasti Migracijos departamento sprendimą ir visą pateiktą informaciją apie tai, kaip apskųsti sprendimą; pasirūpinti teisine pagalba; susipažinti su savo bylos medžiaga; pasikonsultuoti su advokatu ir aptarti apeliacinio skundo pagrindus; parengti apeliacinį skundą. Pagal taikytiną tvarką prieglobsčio prašytojai turi oficialiai kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o teikiamos paslaugos yra ribotos. Nustačius 7 dienų terminą ir nenumačius automatinio sustabdomojo skundo poveikio, kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės veiksmingai įgyvendinti teisę keiptis į teismą pagal tarptautinius standartus (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 35 ir 36 punktus[²⁹]). Šios pastabos taikytinos ir Projekto 20 straipsniui, kuriuo keičiamas UTPĮ 138 straipsnis numatant 7 dienų terminą skundžiant Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir sprendimus nenagrinėti prieglobsčio prašymo. Todėl UNHCR rekomenduoja peržiūrėti skundo pateikimo terminus, suteikiant pakankamai laiko skundui pateikti (mažiausiai 15 dienų). Pritarti Komitetas siūlo nustatyti 14 d. apskundimo terminą. 2.6.
2021-11-1623 (140²³) Projekto 23 straipsnyje išdėstyto 140²³ straipsnio
sustabdymo pateikus skundą teismui. Pagal siūlomą reglamentavimą teismui pateiktas skundas nesustabdo Migracijos departamento sprendimo vykdymo. Nors prieglobsčio prašytojai ir turi teisę prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ad hoc pagrindu, nenumatytas automatinis sustabdantis poveikis net ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo nagrinėjami pagal įprastą (bendrą) procedūrą, byloms. Dėl to, kad apeliacinis skundas neturi automatinio sustabdomojo poveikio, ir atsižvelgiant į esamas problemas, susijusias su informacijos teikimu, konsultavimu, ir teisiniu atstovavimu, prieglobsčio prašytojams gali būti apribota galimybė pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone ir pažeistas negrąžinimo principas. Tai prieštarautų
4, 19 ir 47 straipsniams ir EŽTK 3 ir 13 straipsniams. ESTT savo praktikoje nustatė, kad prieglobsčio bylose apeliacinis skundas visada turi užtikrinti automatinį sustabdomąjį poveikį. Pavyzdžiui, byloje C-181/16 (Sadikou Gnandi prieš Belgiją) Teismas išaiškino, kad "su teise į veiksmingą teisinę gynybą ir negrąžinimo principu susijusi apsauga turi būti užtikrinta suteikiant tarptautinės apsaugos prašytojui teisę į veiksmingą teisinę gynybą, suteikiančią automatinį sustabdomąjį poveikį bent vienoje teisminėje institucijoje" (58 p.) (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr.
XIV-506) 32 ir 33 punktus).[³⁰] UNHCR rekomenduoja, kad teisminės peržiūros metu pagal bendrą taisyklę būtų taikomas automatinis sustabdomasis poveikis, o išimtys būtų taikomos tik išimtiniais atvejais, kai pateikiamas paskesnis prašymas arba kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar juo piktnaudžiaujama. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra sprendimų automatinio sustabdymo, tačiau teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UTPĮ projekto nuostatomis užtikrinama veiksminga teisių gynyba. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Vytautas Bakas Tomas Tomilinas 2021-11-1623 (140⁸)5 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir
užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio
apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patobulintą 140⁸ straipsnio 5 dalies variantą.
Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo
yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieglobsčio prašytojas yra apgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
Vytautas Bakas Tomas Tomilinas 2021-11-1623 (140⁸)6 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patobulintą 140⁸ straipsnio 6 dalies variantą. Siūlome pakeisti 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užsienietis yra apgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ 3.
Seimo nariai Vytautas Bakas Tomas Tomilinas 2021-11-1623 (140⁸)8 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų
apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per
sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X²skyriumi įstatymo projektui Nr.
XIVP-1018 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo narių bei Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-172
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos pastabas ir siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas – reglamentuoti ne visų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teises, o tik tų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises, siūlytina tikslinti minėtąją formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. Pritarti
komitetas, 2021-11-172
Siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamą, Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip : „1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;“
komitetas, 2021-11-1723 (140¹⁴)
Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Priėmus šiuos pakeitimus ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Komiteto nuomone, vertimo užtikrinimas yra viena pagrindinių teisių, susijusių su asmenų teise gauti informaciją apie savo teises bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pasiūlymas:
Siūlome patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose.
Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“
komitetas, 2021-11-1723 (140¹⁵) Argumentai: Projekto X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko. Todėl siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos“. Pasiūlymas:
Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“ Pritarti 5.
Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-1723 (140¹⁷) Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu, nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Pasiūlymas:
Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti 6.
Įstatymo projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines,
apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti 7.
Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-175
Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas pastabas ir į tai, kad vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo, siūloma tikslinti įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų
buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti 8.
Žmogaus teisių komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 71 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 dalies tarpusavio dermės, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą
ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. Pritarti
komitetas, 2021-11-175 3N Argumentai: Siekiant suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
„3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą
ir išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą
ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti
komitetas, 2021-11-1723 (140⁸)3 Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140⁸ straipsniu (140⁸ straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos.
Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pasiūlymas: Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio
Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
komitetas,
52 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Grąžinimo direktyvos nuostatos rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 p. ir jį išdėstyti taip: ,, 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu;“
komitetas, 2021-11-1720
Argumentai: Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio 2 dalies pakeitimai, o būtent tai, kad skundas dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Prieglobsčio procedūrų direktyvos[³¹]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas 7 dienų terminas, todėl numatytą terminą dar sutrumpina savaitgalio dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui. Pasiūlymas:
Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
komitetas, 2021-11-1723 (140²²) Argumentai: Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140²² straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 140²²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,140²² straipsnis. Skundo padavimas ir skundo padavimo terminas 1.
Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
komitetas, 2021-11-1710
7 Argumentai: Pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 19 straipsnio 1 dalį valstybė narė
„privalo užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteikta reikalinga
sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“, todėl siūlome papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį, pakeičiant UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, įskaitant būtiną gydymą ligų ir (ar) rimtų psichikos sutrikimų atveju, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;”. Pritarti
Komitetas pažymi, kad užsieniečių teisės judėti ribojimas neįvertinus sulaikymo būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės sulaikymo kontrolės yra žmogaus teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, NVO, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių V. Bako ir T. Tomilino pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir
užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieglobsčio prašytojas yra apgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio
apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užsienietis yra apgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo
sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821 [1] Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1997 m. gegužės 6 d. nutarimai. [2] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupės nuomonė dėl savavališko sulaikymo Nr. 20/2020 [A/HRC/WGAD/2020/20], 3 p. [3] EŽTT 2017 m. kovo 14 d. sprendimas (52–56 p.) ir EŽTT Didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas (196 p.) byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją, peticijos Nr.
47287/15. [4] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020m. gegužės
Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU dėl Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, p. 259, 242–247. [5] Ten pat, p. 216–223. [6] Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) 1999 m. vasario 26 d. gairės dėl kriterijų irstandartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui, prieinama per: https://www.refworld.org/docid/3c2b3f844.html. [7] 2011 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 30696/09 byloje M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją. [8] Europos Žmogaus Teisių Teismo leidinys prieglobsčio tema, prieinama per: https://www.echr.coe.int/Documents/COURTalks_Asyl_Talk_ENG.pdf. [9] Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 20 straipsnio
2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 21 straipsnis. [10] Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai. [11] 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 8687/08 byloje Rahimi prieš Graikiją. [12] Respecting democracy, rule of law and human rights in the framework of the COVID-19 sanitary crisis. A toolkit.
A toolkit. Information Documents by Council of Europe [SG/Inf(2020)11], prieinama per: https://rm.coe.int/sg-inf-2020-11-respecting-democracy-rule-of-law-and-human-rights-in-th/16809e1f40 [13] Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai. [14] Council of Europe. Compilation of European Commission for Democracy Through Law (Venice Commission) opinions and reports on states of emergency
[15] Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2, 3, 22, 24, 26 - 28, 31 straipsniai, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 11 straipsnio 1-4 dalis, 14 straipsnis, 17 straipsnio 2 dalis, 19, 23 straipsniai,
bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 14, 16, 17 straipsniai. [16] 2017 lapkričio 16 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių ir migrantų darbuotojų bei jų šeimos narių apsaugos komitetų Bendrasis jungtinis komentaras dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste kilmės, tranzito, tikslo ir grąžinimo valstybėse; CMW/C/GC/4-CRC/C/GC/23. [17] Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, apie kuriuos neturi jokių tikslių duomenų, išskyrus tuos, kuriuos pateikia nelydimas nepilnametis (duomenis apie tėvų vardus, pavardes, kilmės valstybę). Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jiems yra skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, keliami reikalavimai procesinių dokumentų įteikimui ir kt. [18] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 25 str.
užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui atstovautų ir padėtų atstovas, kad nepilnametis galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, numatytas šioje direktyvoje. [19] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 24 str. valstybės narės kuo skubiau imasi priemonių, kad užtikrintų, jog atstovas atstovautų ir padėtų nelydimam nepilnamečiui pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir vykdyti pareigas.
užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, <...> nedelsiant skiriamas atstovas“ [21]
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. [22] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. [23] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [24] 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [25] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [26] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [27] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [28] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [29] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [30] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [31] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos.
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹,
Nr. XIVP-1018 2021 m. gruodžio 8 d. Nr. 105-P-120
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Migracijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Kazakauskienė, Prezidento kanceliarijos Užsienio politikos grupės patarėjas Sigitas Mitkus, Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Urbonas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus vedėja Rimantė Valkavičienė, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumo narė Rita Škriadaitė, Seimo kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė, Seimo nario Vytauto Bako patarėjas Vytautas Lamauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. analogiškai kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame yra įtvirtinta atitinkama nelydimo nepilnamečio teisė. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiama Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė, todėl ir projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 3 punkto nėra poreikio analogiškai suderinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082
straipsnio 5 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos Respublikos institucijos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritaria nuostatos patikslinimui: „5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.
Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).;“ Tačiau komitetas atkreipia dėmesį, kad sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ vartojama ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 8 dalyse. Pagal UTPĮ 79 straipsnį, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), o pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 3 dalį tiek prieglobsčio prašytojus, tiek užsieniečius, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), taip pat pagal UTPĮ 114 straipsnio 2 dalį, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas VSAT. Taigi, sprendimus dėl apgyvendinimo ar sulaikymo priima Lietuvos Respublikos institucijos pagal kompetenciją, nustatytą atitinkamuose UTPĮ straipsniuose, todėl šiame kontekste vartojama sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ apima būtent minėtas institucijas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-087
terminas „išsiųstas iš Lietuvos Respublikos“, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte po žodžio „išsiųstas“ įrašyti žodžius „iš Lietuvos Respublikos“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 10,23 4.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
rašytinas taip pat kaip ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos pašalpos dydis, t. y. jį taip pat reikėtų išreikšti procentais (60 procentų), o ne dešimtaine trupmena. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Pripažįstant, kad išbraukiama nuostata sistemiškai nedera su keičiamoje dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme apskritai nelieka nuostatų, apibrėžiančių šį centrą reorganizuojantį ir likviduojantį subjektą. Svarstytina, ar tokios nuostatos neturėtų būti numatytos keičiamame įstatyme, pavyzdžiui, jo 2 straipsnio 17¹ dalyje, kurioje apibrėžta šio centro sąvoka. Pritarti iš dalies Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga gali būti steigiama tik įstatymu arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, biudžetinės įstaigos reorganizuojamos tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Todėl atsižvelgiant į šias specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, UTPĮ projekte negali būti palikta nuostata, kad ,,Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Tačiau įvertinus tai, kad Pabėgėlių priėmimo centras jau yra įsteigtas ir veikia, siūlytina, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio
socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, UTPĮ nustatyti, kad Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindinis komitetas siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
Svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymas pildomas X² skyriumi, išdėstyto 140⁸ straipsnio 1 dalyje pavartota formuluotė „užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ neturėtų būti patikslinta tuo požiūriu, kad turimi omenyje užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai Migracijos departamentas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką turi priimti per
Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas tik jeigu per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo. Nepritarti Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nusprendžia prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bendra tvarka (kitu atveju sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nepriimamas). Jeigu Migracijos departamentas nustato aplinkybes nurodytas UTPĮ 76 str. 4 dalyje – tai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, o jeigu nustatomos UTPĮ 77 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės – prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas. 140⁸straipsnio 5 dalyje nustatomas 6 mėn. terminas yra taikytinas būtent tais atvejais, kai nebuvo priimtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nes prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ne bendra, o skubos tvarka.
Tokios nuostatos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti paminėti ir užsieniečiai, kurių prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamento sprendimu nenagrinėjami pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį. Nepritarti
prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, bus laikomi prieglobsčio prašytojais, o tie užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymų priimtas galutinis sprendimas (įskaitant ir tuos atvejus, kai priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo), bus laikomi užsieniečiais, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ keičiamo projekto 140⁸straipsnio 3 dalis apima visus atvejus ir jos papildyti nereikia
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje žodžius „laikino apgyvendinimo“ reikėtų perkelti po žodžio „užsieniečių“, o antrajame sakinyje žodžius
„Pabėgėlių priėmimo centre“ reikėtų perkelti prieš žodį „sąlygas“. Pritarti
redakcinis
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
Atsižvelgiant į projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio ryšį, manytina, kad šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „prieglobsčio prašytojas“ turėtų būti įrašytas žodis „užsienietis“ (turimas omenyje šios dalies pirmajame sakinyje minimas užsienietis, kuris neteisėtai kirto
redakcinis
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Svarstytina, ar, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (sumažinti drastiškai išaugusį Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo krūvį), neturėtų būti patikslinta, kokios aplinkybės ar koks kriterijus turėtų lemti, kad skundas būtų teikiamas
„kitam artimiausiam apylinkės teismui“. Analogiška pastaba taikytina projekto 23 straipsnyje išdėstyto
keičiamo įstatymo 140²⁰ straipsnio 1 dalies nuostatai dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir 140²¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl kreipimosi į teismą su prašymais pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba prieglobsčio prašytoją. Nepritarti Nuostata, pagal kurią galima rinktis, kuriam apylinkės teismui galima paduoti skundą, bus taikoma tik įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, ir ji susijusi su galimu dideliu skundų skaičiumi.
VSAT, prieš kreipdamasis į teismą susiderina su apylinkių teismais, kuris iš jų konkrečiu atveju galės išnagrinėti teikimą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, siekiant išvengti pernelyg didelio krūvio vienam konkrečiam apylinkės teismui. Praktika rodo, kad toks bendradarbiavimas padeda efektyviai organizuoti darbą. Kaip informavo komitetą Įstatymo projekto rengėjai, šios nuostatos derintos su Nacionaline teismų administracija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutariant, kad UTPĮ nustatyti konkrečių teismo parinkimo kriterijų nereikėtų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁰)
5 dalies formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 3 dienas“. Pritarti redakcinis
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁰)
išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kokia informacija yra nurodoma užsieniečio registracijos pažymėjime (nurodomas tik teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, tiek pagal jo 140¹⁴ straipsnio 4 dalį užsieniečio registracijos pažymėjime gali būti nurodoma ir teisė dirbti, kai tokia teisė įgyjama. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostata išbraukta.
Atsižvelgdamas į keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų komitetas siūlo atsisakyti keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 5 dalies kaip perteklinės, nes tai bus reguliuojama poįstatyminiu teisės aktu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁴)
4 dalies pirmojo sakinio formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas teisę dirbti gali įgyti ne tik praėjus 12 mėnesių nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, bet ir Migracijos departamentui per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; ši nuostata galėtų būti pataisyta išbraukus netikslią ir perteklinę formuluotę „praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos“. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostatos išbrauktos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁴)
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nurodytas terminas skaičiuojamas“ įrašytina „nurodyti terminai skaičiuojami“. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostatos išbrauktos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁵) (140¹⁶) (140¹⁷)
ir 140¹⁷straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl šie pavadinimai tikslintini, suderinant juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis.
Siūlytume patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹⁶ straipsnio pavadinimą, tiksliau atskleidžiant šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos esmę (joje kalbama apie aplinkybes, dėl kurių nenagrinėjami pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį). Pritarti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). Pagrindinis komitetas siūlo nuostatas išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją): 140¹⁶¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomaos ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio Pprieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁸)
straipsnyje išbrauktini pertekliniai žodžiai ,,tik šiais atvejais“. Pritarti redakcinis
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre, o vietoj žodžių ,,NETEKUSIU GALIOS“ įrašytini žodžiai ,,NETEKUSIAIS GALIOS“;
redakcinis
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-082
2) projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
redakcinis
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 4,6
3) projekto lyginamojo varianto 4 ir 6 straipsniuose neatsispindi visi galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimai (nėra užbrauktų žodžių ,,dėl humanitarinių priežasčių“);
redakcinis
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-089
4) projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,69 straipsnio pakeitimas“ įrašytini žodžiai ,,69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios“, nes šiuo straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios visas 69 straipsnis; Pritarti Komitetas Įstatymo projekto lyginamajame variante išdėsto visą prižįstamą netekusiu galios straipsnį su pavadinimu:
„9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas pripažinimas
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.“ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0824 3, 6
5) projekto 24 straipsnio 3 ir 6 dalyse vietoj nuorodos į 24 straipsnyje papildomą X² skyrių turi būti teikiama nuoroda į 23 straipsnyje išdėstytą X² skyrių. Pritarti redakcinis
23Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas,
2021-11-1923 (140⁸) (5,
Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad siūloma įtvirtinti formuluote „per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos <...>“ sudaromos visos prielaidos teisiniams neaiškumams kilti ateityje. Siūloma įtvirtinti formuluote yra pasakoma (nustatoma), kad pabaiga įvyksta ne pasibaigus įvestai karo padėčiai, taip pat ne pasibaigus nepaprastosios padėties situacijai, taip pat ne pasibaigus paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio įvykiui, bet tik po užsieniečių antplūdžio pabaigos. Ir ką šiuo konkrečiu atveju iš tiesų norėtų pasakyti įstatymų leidėjas, paliekama jam pačiam spręsti. Tačiau jis turi pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti įstatyminę nuostatą, kad visiems teisės subjektams nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškiai suprantamas ir ateityje teismams nereikėtų spėlioti apie įstatymų leidėjo turėtas intencijas. Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje vartojama formuluotė –
„Jeigu Migracijos departamentas <... > nustato, kad yra pagrindas
manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“ – kelia tam tikrą neaiškumą. Panašią formuluotę galima rasti ir 140⁸ straipsnio 6 dalyje.
Iš aptariamos formuluotės turinio matyti, kad Įstatymo projekto rengėjas vienu sakiniu pasako (nustato) du skirtingus dalykus. Įstatymo projekto rengėjas aptariamoje nuostatoje pasako (nustato), kad Migracijos departamentas priima atitinkamą sprendimą, „nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, ir tuoj pat Įstatymo projekto rengėjas pasako (nustato), kad „ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“. Nesuteikimas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje reiškia, kad asmuo neturi įgijęs jokios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. O teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas reiškia, kad asmuo turi judėjimo teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurią jis įgyja, kai yra priimamas atitinkamas dėl to sprendimas. Tačiau minėtoji teisė įstatymo nustatytais atvejais jam gali būti apribota. Negalima nesuteiktos teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apriboti ar traktuoti tai, kaip teisės apribojimą. Apriboti galima tik tokią teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri yra suteikta, bet kurios Migracijos departamentas, pagal Įstatymo projekto aptariamą nuostatą, sprendimu nesuteikia. Nėra aišku, ką Įstatymo projekto rengėjas norėjo pasakyti (nustatyti). Bet jeigu prieglobsčio prašytojas turi būti sulaikytas (t. y. jo laisvė atimta), kai yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, tai iš principo reiškia jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje suvaržymą, apribojimą, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Toks asmens judėjimo laisvės apribojimas savaime nesugestionuoja, kad asmuo buvo įgijęs pačią teisę laisvai judėti atitinkamoje teritorijoje. Tad įstatymų leidėjas teisėkūros procese turi galimybę šitą klausimą apsvarstyti ir tinkamai sureguliuoti.
Pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aptariamoje nuostatoje, turima tokia situacija, kai Migracijos departamentui nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, t. y. egzistuoja vienas iš prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų, pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas (113 str. 4 d. 2 p.), jis galiausiai turi įgaliojimus priimti sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, pagal tai, kas yra pasakyta (nustatyta) atitinkamoje nuostatoje, kartu vertinant ją santykyje su kitomis aptariamo straipsnio nuostatomis ir galiausiai su visu galiojančiu Lietuvos Respublikos Įstatymu
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“, viešojo administravimo subjektas turi
įgaliojimus priimti sprendimą dėl judėjimo teisės prieglobsčio prašytojui Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo pasibaigus pasienio procedūros terminui ir tokiu būdu toliau riboti asmens judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje jį sulaikant (t. y. laisvės atėmimas) be teismo sprendimo (t. y. 6 plius 6 mėnesiai). Kita vertus, Įstatymo projekto rengėjas formuluotę „Migracijos departamentas <... > nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“ traktuoja kaip asmens judėjimo apribojimą, kas, jo vertinimu, nėra asmens sulaikymas.
Tokiems asmenims būtų suteiktos tam tikros teisės, kurios, pagal Įstatymo projekto rengėjo aiškinimus, atrodo, kad būtų iš esmės tokios pačios, kurios yra nustatytos 140⁸ straipsnio 3 dalyje. Bet kuriuo atveju toks Įstatymo projekto rengėjo aptariamos formuluotės traktavimas niekaip neišplaukia iš nustatomo teisinio reguliavimo paties turinio (t. y. tai, kas yra pasakyta (nustatyta) pačioje aptariamoje nuostatoje) ir galiojančio Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų pačios sistemos. Subjektyvusis Įstatymo projekto rengėjo aptariamos nuostatos traktavimas nėra objektyviai įtvirtintas Įstatymo projekto nuostatomis. Įstatymo projekto rengėjas iš esmės įtvirtina asmens sulaikymą, kuriam reikalingas teismo sprendimas ir abejotina, ar tokie viešojo administravimo subjekto įgaliojimai dera su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat manome, kad įtvirtinimas formuluočių, kuriomis realiai ir konstituciškai nepagrįstai siekiama riboti žmogaus teisės ir laisvės, nėra tas kelias, kuriuo turėtų būti einama teisinėje valstybėje. Tokia pati nuomonė iš esmės galioja ir dėl Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalies. Įstatymo projektu yra siūlomas įtvirtinti naujas Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kuriuo siekiama sureguliuoti specifinius visuomeninius santykius.
Tačiau šiame skyriuje siūlomos įtvirtinti nuostatos taip pat turi būti suderintos su visomis minėto įstatymo ir ypač jo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nuostatomis, laikantis visų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos Respublikos Seime pateiktas Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018 turi būti toliau tobulinamas . Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pastabą, kad negali būti apribota teisė laisvai judėti, kuri užsieniečiui nėra suteikta, pataisė Įstatymo projekto 23 straipsnyje išdėstytą formuluotę, nustatydamas, kad teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Komitetas laikosi pozicijos, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos.
Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei. Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – Direktyva Nr. 2013/33/ES) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius,
1 Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas,
„Diversity Development Group“ ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, organizacijos,
dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo projektu Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia esmines pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos apimties neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Grąžinimo direktyvos[1]
šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, [...] kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jeigu reikia, gauti lingvistinę pagalbą.
Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės narės užtikrina, kad, paprašius, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus ar taisykles, susijusias su teisine pagalba, būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas ir gali užtikrinti, kad tokia nemokama teisinė pagalba būtų teikiama ir (arba) teisiškai atstovaujama laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3–6 dalyse. Taigi šių Grąžinimo direktyvos nuostatų visuma rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu. Nepritarti Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba skundžiant minėtus sprendimus. Visi kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, o visus kitus sprendimus gali skųsti savo lėšomis.
Kartu pažymėtina, kaip Komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, kad VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri be kita ko numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu (tiek procesinių dokumentų teismui parengimą, tiek ir užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimą pirmos instancijos teisme). Atsižvelgiant į tai, kilus rizikai, kad bus pažeisti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio teisėti interesai, VSAT sudaro galimybes tokiam užsieniečiui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą dėl išsiuntimo jo išsiuntimo ar grąžinimo. 2. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1610
Dėl piniginės pašalpos ribojimo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti Įstatymo
Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją,
pašalpa nemokama. Priėmimo sąlygų direktyvoje[2] materialinės priėmimo sąlygos 2 straipsnio g punkte apibrėžiamos kaip priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kuriuo valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams materialines priėmimo sąlygas, į kurias įeina būstas, maistas, apranga ir dienpinigiai, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (Byla C‑179/11, 37-39 punktai). Nepaisant to, kad teisine prasme užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau valstybė privalo užtikrinti materialines priėmimo sąlygas visiems jos žinioje esantiems ir prieglobsčio pasiprašiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų patekimo į Lietuvos teritoriją būdo (teisėtai ar neteisėtai atvykęs prieglobsčio prašytojas), teisinio statuso (įleistas ar neįleistas prieglobsčio prašytojas) ar Migracijos departamento taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros (prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra ar skubos tvarka). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tokia piniginė pašalpa ypatingai aktuali šeimoms, turinčioms vaikų, arba žmonėms, turintiems specialių poreikių. Pavyzdžiui, iki šiol teikiamas maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje esančioms šeimoms (jų yra Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų Užsieniečių registracijos centre) nėra pritaikytas vaikams ir kūdikiams, todėl tokios pašalpos mokėjimas žmonėms, neturintiems lėšų, leistų užtikrinti vaikų ir kūdikių poreikius. Dėl tokių priežasčių ir atsižvelgiant į nedidelį skiriamos pašalpos dydį, siūlytume neišskirti prieglobsčio prašytojų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš pašalpos gavėjų rato.
Nepritarti Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 1 dalies nuostatas, UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje ir UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų buvimas laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, higienos reikmenys ir kt., manytina, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, mokėti jiems piniginę pašalpą nėra būtinybės. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama UTPĮ 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas). 3. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1620
Dėl 7 dienų apskundimo termino, išnagrinėjus prieglobsčio prašymą skubos tvarka arba priėmus sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio
prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo.
Prieglobsčio procedūrų direktyvos[3]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu. Sveikintinas skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjimo administraciniuose teismuose grąžinimas.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai bylos išnagrinėtos skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti. Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui.
Nepritarti Pažymėtina, kad UTPĮ projektu ši nuostata (138 straipsnyje) nėra keičiama, toks apskundimo terminas galioja jau nuo 2021 m. kovo 1 d. (2020-11-20 Seimo pakeistas įstatymas XIII-3412), ir taikoma tik tiems sprendimams, kurie išnagrinėti skubos tvarka. [Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam pakeitimui dėl UTPĮ 138 str. 2020 m. savo išvadoje kaip pagrindinis komitetas pritarė URK.] Kadangi skundžiant tokius sprendimus teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė įsipareigoja užtikrinti tinkamą ir veiksmingą teisių gynimą. Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra sprendimų automatinio sustabdymo, tačiau teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UTPĮ projekto nuostatomis užtikrinama veiksminga teisių gynyba. Prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų). 4. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140⁸)5 Dėl judėjimo laisvės ribojimo be teismo sprendimo Įstatymo projekto naujo skyriaus, skirto įstatymo taikymui, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatoma, kad jeigu per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, tuomet Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų manyti, kad užsienietis gali pasislėpti – asmens tapatybės dokumento neturėjimas ir nebendradarbiavimas (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi prieglobsčio prašytojų teisė laisvai judėti pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo.
Pakanka neturėti asmens tapatybės dokumento ir nebendradarbiauti nustatant tapatybę, tai bus pakankamas pagrindas laikyti, kad yra pasislėpimo pavojus, ir užsieniečio teisę laisvai judėti apriboti Migracijos departamento sprendimu. Reikia pabrėžti, kad pagal ES prieglobsčio teisyną prieglobsčio prašytojų sulaikymu laikoma situacija, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta (Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 2 straipsnio h punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvos nuostatą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (ESTT sprendimo sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU 223 punktas). Pagal ES prieglobsčio teisyną toks sulaikymas turi atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8-11 straipsnyje numatytus reikalavimus (nepriklausomai nuo to, koks skaičius žmonių kreipiasi dėl prieglobsčio). ESTT sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU nurodė, kad sulaikymo pagrindas turi būti numatytas įstatyme, turi būti individualiai vertinamas tokios priemonės proporcingumas ir būtinumas bei turi būti sudaryta galimybė teismui peržiūrėti sulaikymo sprendimą. Panaši laisvės judėti ribojimo tvarka numatyta ir užsieniečiams, kurie prieglobsčio prašymo nepateikė.
Tokiu atveju jeigu per 6 mėnesius neįvykdomas sprendimas dėl išsiuntimo ar grąžinimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Taigi užsieniečių, kurie nesiprašė prieglobsčio, teisė laisvai judėti pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus taip pat gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo. Neteisėtai esančių užsieniečių sulaikymą reglamentuoja Grąžinimo direktyva. Remiantis Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, tik tam kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą, kai esama pasislėpimo pavojaus arba trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Tačiau sulaikymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei kitos švelnesnės priverstinės priemonės veiksmingai negali būti taikomos. Be to, sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Pagal šio straipsnio 4 dalį paaiškėjus, kad dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti arba aukščiau nurodytų aplinkybių nebesama, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas. Taip pat ir ESTT praktikoje pažymima, jog valstybės narės turi įgyvendinti išsiuntimo procedūrą kuo švelnesnėmis priverstinėmis priemonėmis.
Tik tuo atveju, jeigu imantis išsiuntimo gali būti, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, pakenkta sprendimo grąžinti vykdymui dėl grąžintino asmens elgesio, valstybės gali apriboti jo laisvę ir jį sulaikyti. Toks laisvės apribojimas turi, vadovaujantis Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiųsti. Dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį, kad užsieniečių teisės judėti ribojimas neįvertinus sulaikymo būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės sulaikymo kontrolės yra žmogaus teisių pažeidimas. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į laisvę ir saugumą. Tame pačiame straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada gali būti ribojama žmogaus laisvė, taip pat numatyta, kad kiekvienas sulaikytasis asmuo turi būti skubiai pristatytas teisėjui, turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo. Teisė į laisvę ir saugumą įtvirtina ir ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje.
Kalbant apie vaikų sulaikymą, JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinti valstybių įsipareigojimai, kad nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių, nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė; vaikas sulaikomas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui; su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, būtų elgiamasi žmoniškai, kad būtų gerbiamas jo orumas atsižvelgiant į jo amžiaus asmenų poreikius; kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turėtų teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą prieš teismą ar kitą kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką organą ir teisę reikalauti, kad jie neatidėliodami priimtų sprendimą dėl bet kurio tokio procesinio veiksmo. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume nenumatyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje be teismo sprendimo arba numatyti papildomas alternatyvias sulaikymui priemones, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kurias taip pat įvertinęs individualias aplinkybes ir užsieniečių pažeidžiamumą skirtų teismas motyvuotu sprendimu. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atkreipiame dėmesį, kad tiek prieglobsčio prašytojų, tiek neteisėtai esančių užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas pagal siūlomus pakeitimus pradedamas skaičiuoti nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Priminsime, kad laisvės judėti ribojimas Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos
Migracijos departamento mobiliosios grupės, kurios lankė stovyklas ir registravo užsieniečius Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, registruoti užsieniečius baigė rugsėjo 21 d. (turint minty, kad dalis užsieniečių, tuo metu sirgusių Covid-19 buvo suregistruota dar vėliau). Taigi skaičiuojant laisvės ribojimo terminą, šiemet atvykusiems užsieniečiams laisvės judėjimo ribojimas nepagrįstai būtų pratęstas dar beveik dviem mėnesiams. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume Įstatymo projekto 24 straipsnyje, kuriame numatytos Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos, numatyti, jog iki įstatymo įsigaliojimo atvykusiems užsieniečiams judėjimo laisvės ribojimo terminai skaičiuojami nuo faktinio apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepritarti Komitetas pritaria Įstatymo rengėjų pozicijai, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos.
Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei. Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2013/33/ES
dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. Siekiant aiškiai nustatyti skaičiuojamo atitinkamo termino pradžią, UTPĮ projekte (140⁸straipsnio
užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Kadangi Lietuva su ekstremalia situacija dėl užsieniečių antplūdžio susidūrė pirmą kartą ir pirmiausia rūpinosi, kur apgyvendinti užsieniečius ir kaip galima geriau užtikrinti pirminius poreikius, negalėjo užtikrinti prašymų suteikti prieglobstį pateikimo ir užregistravimo procedūrų per nustatytus terminus. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir į tai, kad bus stengiamasi, kad 6 mėnesių terminas nebūtų viršytas, manome, kad šiuo aspektu UTPĮ projekte nieko keisti nereikia. 5.
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹³) (1,2) Dėl teisės pateikti prieglobsčio prašymą ribojimo X² skyriaus 140¹³straipsnio, reguliuojančio prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai ir garantijos naudotis prieglobsčio procedūra. Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, tačiau nenumato galimybės nepriimti prieglobsčio prašymų tais atvejais, kai žmogus neteisėtai kirto sieną ir prieglobsčio prašymą pateikė būdamas valstybės teritorijoje.
Taigi jeigu žmogus būtų neteisėtai kirtęs sieną ir sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal siūlomą reguliavimą nepriklausomai nuo jo individualios situacijos ir galimų prieglobsčio motyvų, toks žmogus apskritai nebeturi teisės kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, o tai iš esmės prieštarauja prieglobsčio teisės esminei nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio, ji negali būti ribojama dėl to, kokiu būdu žmogus kirto sieną, nes sienos kirtimo būdas iš esmės nepaneigia ir nepakeičia žmogaus situacijos, aplinkybių, dėl kurių jis pasitraukė iš savo kilmės šalies. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume 140¹³straipsnio 1 dalies 2 punktą formuluoti neišskiriant sąlygos, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, o visais atvejais Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai priimti prieglobsčio prašymus, kai užsienietis jau yra Lietuvos teritorijoje ir kreipiasi dėl prieglobsčio suteikimo. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atsižvelgiant į tai, kad esant numatytam reguliavimui kilo daug neaiškumų, kokiais atvejais Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį, siūlytume numatyti, kad užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną prieglobsčio prašymų priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Komitetas mano, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. Kaip informavo Įstatymo projekto rengėjai, VSAT pareigūnai, einantys tarnybą prie valstybės sienos, yra nuolat instruktuojami, kokiais atvejais turėtų būti leidžiama užsieniečiui neteisėtai kirsti valstybės sieną, kad užsienietis galėtų pateikti prašymą dėl prieglobsčio, be to, esant ribinei (netipinei) situacijai, pareigūnai turi galimybę konsultuotis su vyresniuoju pareigūnu ar specialistais.
Be to, įvertinant tai, kad esami migracijos srautai nėra natūralūs, o yra dirbtinai kuriami įsitraukiant Baltarusijos pareigūnams, viešai prieinama informacija apie tvarką, kriterijus ar algoritmus, kaip yra nustatoma, kam leidžiama dėl pažeidžiamumo neteisėtai kirsti sieną, galėtų tapti „instrukcija“ Baltarusijos režimo atstovams, kitiems asmenims, organizuojantiems ir padedantiems neteisėtiems migrantams atvykti iki valstybės sienos, kaip parinkti ir paruošti neteisėtus migrantus, kad jie „atitiktų“ nustatytus kriterijus. 6. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁵) Dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos trūkumų X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko.
Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 7. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁷) Dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo Įstatymo 140¹⁷ straipsnyje numatyta galimybė nelydimus nepilnamečius apgyvendinti ir kitose nei Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose vietose. Atkreipiame dėmesį, kad apgyvendinus nelydimus nepilnamečius jiems turi būti skiriamas globėjas. Iki šiol nelydimi nepilnamečiai būdavo apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kuris buvo skiriamas tokio vaiko globėju, kuris turėjo pareigą atstovauti nelydimo nepilnamečio geriausiems interesams prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Nelydimi vaikai negali būti apgyvendinami vietose, kuriose nėra teisėto pagrindo ir galimybės paskirti globėjus. Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti siūlomą straipsnį iš Įstatymo projekto, tokiu atveju liktų galioti esamas nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo reguliavimas. Nepritarti Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, arba globėjų šeimoje, arba nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose, arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekstremalios situacijos metu gali nebūti galimybės visų nelydimų nepilnamečių apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (dėl vietų trūkumo, dėl didelio skaičiaus būtent pažeidžiamų asmenų); išlieka galimybė apgyvendinti pagal UTPĮ 79 str. 4 d. nurodytose vietose, tik praplečiamos galimybės, jeigu PPC nėra vietų. Be to, 79 str. 4 d. numatyta sąlyga – jeigu atstovas neprieštarauja (šią sąlygą siūloma papildyti ir apgyvendinant nelydimus nepilnamečius ekstremaliosios situacijos metu). Pagrindinis komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnio numeraciją):
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140²²)
Pagal Įstatymo 140²² straipsnį, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomas
apskundimo apygardos administraciniam teismui terminas.
Dar kartą primename, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos[4] 46 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, jo 4 dalyje numatyta, kad Valstybės narės numato pagrįstus terminus ir kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti.
Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą 140²² straipsnyje numatytų Migracijos departamento sprendimų apskundimui. Suprantame kylančius iššūkius, bet tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant sudėtingai situacijai. Nepritarti Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 7 dienas, o šis teismas sprendimą privalės priimti per 2 mėnesius; skundas dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. 9.
pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140⁸) 3, 5 Projekto 23 straipsnyje išdėstyto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 ir 5 dalys numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisė laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos numatyta tik apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, kai joje neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, ir kai valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika (Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pasišalinimo rizika galėtų būti valdoma skiriant palydą ir leidžiant išvykti tik vienam šeimos nariui). Šio privalomo buvimo apgyvendinimo vietose maksimalus terminas – 6 mėnesiai nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jei pasibaigus šiam terminui nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba priimti sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, vis dar nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 6 mėnesių. PASTABOS:
Siūlomas reglamentavimas numato itin intensyvius sulaikymui vis dar prilygstančius prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimus. UNHCR savo ankstesnėse pastabose yra pabrėžęs, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas neturėtų būti taikomas standartiškai ar privalomai visiems atvykstantiems, o tik kraštutiniu atveju.
Minimalūs sulaikymo laikotarpiai leidžiami iš pradžių, siekiant atlikti pirminius tapatybės ir saugumo patikrinimus tais atvejais, kai tapatybė būna nenustatyta ar ginčijama, arba kai yra pavojaus saugumui požymių. Atvejais, kai prieglobsčio prašymai galimai akivaizdžiai nepagrįsti, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, su galiojančiomis apsaugos priemonėmis, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimų (Žr. inter alia ESTT sprendimą sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti paremtas individualiu motyvuotu sprendimu, atitikti būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, trukti ribotą laiką ir reguliariai peržiūrimas. Sulaikymas niekada neturėtų būti taikomas vaikams, o alternatyvios sulaikymui priemonės įprastai yra geresnis ir galimas pasirinkimas pasienio procedūrų metu (Žr. UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 22, 24, 25 ir 26 punktus[⁵]). Todėl siūlome pasibaigus Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 43 straipsnio 2 dalyje numatytam maksimaliam keturių savaičių sulaikymo terminui prireikus taikyti alternatyvias sulaikymui priemones (pvz. įpareigojimą reguliariai registruotis VSAT) vengiant sulaikymo.
Nepritarti Komitetas pritaria Įstatymo rengėjų pozicijai, kad kai valstybėje įvesta karo padėtis, paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei.
Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti Direktyvos Nr. 2013/33/ES
dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 10.
10Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR),
2021-11-1623 (140¹³) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹³ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas tik:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Prieglobsčio prašymas, teikiamas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT paliekama teisė priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio LR valstybės sieną, prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į jo (jos) pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes. PASTABOS:
Pagal siūlomą reglamentavimą asmenims, kertantiems valstybės sieną nenustatytoje vietoje bei asmenims, sulaikytiems Lietuvos teritorijoje dėl neteisėto atvykimo nesuteikiama teisė kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje Respublikoje. Tokiais atvejais VSAT galės, tačiau neprivalės priimti prieglobsčio prašymą. UNHCR vertinimu, tiek šiuo metu galiojantis, tiek siūlomas reglamentavimas reikšmingai apriboja galimybes prašyti prieglobsčio asmenims, kurie buvo sulaikyti prie sienos ir kurie į šalį pateko neteisėtai. Pakeitimų projektas sukuria dvi pabėgėlių kategorijas ir numato neigiamas teisines pasekmes visiems neteisėtai sieną kertantiems prieglobsčio prašytojams. UNHCR pabrėžia, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo, kadangi prieglobsčio prašytojai dažnai būna priversti atvykti arba patekti į teritoriją be išankstinio leidimo.
pripažįstama, kad pasinaudodami savo teise prašyti prieglobsčio, pabėgėliai dažnai būna priversti atvykti, patekti ar pasilikti teritorijoje be leidimo ar dokumentų, arba turėdami dokumentus, kurie būna nepakankami, suklastoti ar įgyti apgaulės būdu. Keliavimas neįvykdžius reikiamų kelionės ir imigracijos reikalavimų, įskaitant, pavyzdžiui, vizos reikalavimų ar registracijos procedūrų teisėtam išvykimui iš vienos valstybės ir atvykimui į kitą, dažnai būna neišvengiama realybė pabėgėliams, siekiantiems pasinaudoti tarptautine apsauga, kuri jiems suteikiama pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso. UNHCR primena, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti yra pagrindinė žmogaus teisė pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnio 1 dalį. Teisę į prieglobstį taip pat garantuoja ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnis. Ši imperatyvi pirminės ES teisės nuostata toliau detaliai aptariama Prieglobsčio procedūrų direktyvoje (2013/32/ES). Jos 3, 6 ir 7 straipsniai garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis dėl prieglobsčio šalies teritorijoje, įskaitant pasienyje, ir nustato pareigą Valstybėms narėms registruoti ir nagrinėti tokius prašymus nepaisant to, kokiu būdu prieglobsčio prašytojas atvyko į šalį (Žr. UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 11 – 13 punktus[⁶]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomų apribojimų pasinaudoti prieglobsčio procedūra užtikrinant teisę kiekvienam asmeniui, nepaisant jo patekimo į valstybės teritoriją būdo, kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje.
Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Komitetas mano, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. Taigi tokia tvarka taikoma tik ypatingų situacijų atvejais. Tais atvejais, kai užsieniečiai nustatomi jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertinamos visos aplinkybės ir atsižvelgiama į tai, ar užsienietis turėjo galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį nedelsiant kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Visais atvejais, kai užsieniečiai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jiems buvo leista pateikti prašymus suteikti prieglobstį.
Būtent ypatingų situacijų atvejais ir nustatoma kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka, kad būtų galima reguliuoti dirbtinai Baltarusijos pareigūnų sukeltos migracijos iš Baltarusijos srautus, užkirsti kelią piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, o taip pat užkirsti kelią antrinei migracijai. 11. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140¹⁵) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁵ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio UTPĮ 76 straipsnio 6 dalis yra suspenduojama. Pagal UTPĮ 76 straipsnio 6 dalį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo skubos tvarka procedūra netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. PASTABOS:
UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija reiškia, kad nelydimiems nepilnamečiams ir asmenims, patyrusiems kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą, neturėtų būti taikoma. Todėl jų prieglobsčio prašymai visada turėtų būti nukreipiami į įprastą nagrinėjimo procedūrą; jie turėtų būti nukreipiami į šalies teritorijos viduje esančias priėmimo įstaigas. Pagal siūlomą reglamentavimą ši išimtis netaikoma įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tai reiškia, kad nelydimų nepilnamečių ir kankinimus, išprievartavimą ar kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių asmenų prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarką per 10 darbo dienų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo.
Ši nuostata, skaitoma kartu su siūlomu 140⁸ straipsniu, taip pat leidžia laikyti šiuos prieglobsčio prašytojus pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT padaliniuose ir kitose apgyvendinimo vietose visą prieglobsčio suteikimo procedūros laikotarpį, įskaitant apeliacinio skundo nagrinėjimo etapą, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UNHCR nuomone, pirminis pažeidžiamumo patikrinimas, kurį atlieka kompetentingi darbuotojai (medicinos ir (arba) psichosocialiniai), yra itin svarbus siekiant nustatyti sudėtingesnius konkrečius poreikius, kurie yra svarbūs prieglobsčio procedūrai, pavyzdžiui, nelydimų vaikų, traumų ar prekybos žmonėmis aukų ir psichikos negalią turinčių asmenų atveju, kuriems nagrinėjimo skubos tvarka procedūros neturėtų būti taikomos. Be to, siūloma nuostata galimai prieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 24 straipsniui (Prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų), siejamam su jos 29 konstatuojamąja dalimi, kuriuose reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams tinkamą paramą, įskaitant pakankamą laiką, kad būtų sudarytos sąlygos, būtinos pateikti duomenis, reikalingus prieglobsčio prašymui pagrįsti. Pakankamo laiko ir kitos paramos nesuteikimas gali neleisti kankinimą, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems prieglobsčio prašytojams pagrįsti prieglobsčio prašymą. Trumpas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas taip pat gali neleisti Migracijos departamentui atlikti tinkamą ir išsamų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tokiais atvejais.
Tai gali sąlygoti rimtas klaidas priimant sprendimus dėl prieglobsčio, dėl kurių būtų pažeistas 1951 m. pabėgėlių konvencijos 33 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintas asmens negrąžinimo principas (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 22 -25 punktus[⁷]). UNHCR rekomenduoja išlaikyti UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją užtikrinant, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio nelydimiems nepilnamečiams, kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems asmenims nebūtų taikoma nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą pagal siūlomą 140⁸ straipsnį. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 12. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140¹⁸) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁸ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jis į LR teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas LR valstybės sieną. PASTABOS:
Siūloma nuostata leidžia sulaikyti neteisėtai atvykusius prieglobsčio prašytojus iki 18 mėnesių, remiantis vien neteisėto atvykimo faktu.
1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalis draudžia taikyti bausmes (įskaitant, bet neapsiribojant sulaikymu) pabėgėliams, kurie atvykę tiesiogiai iš teritorijų, kuriose jų gyvybei ar laisvei gresia pavojus, nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir pateikia svarbią priežastį, dėl kurios jie neteisėtai atvyko į šalį ar yra joje. Pabėgėliams, kurie neatvyko "tiesiogiai" iš savo kilmės šalių, gali būti taikomos sankcijos. Sąvoka "tiesiogiai" turi būti aiškinama plačiai, o ne tiesiogine laiko ar geografine prasme, t. y. pabėgėliams, kurie pakeliui kirto kitas šalis, sustojo jose ar buvo jose, vis tiek gali būti netaikomos nuobaudos. Uždelsimo, sustojimo ar buvimo laikas nėra apibrėžtas, todėl nustatant, ar gali būti taikomos nuobaudos, svarbios bus priežastys, dėl kurių tai buvo padaryta. Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8 straipsnyje numatytas išsamus prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašas. Šioje nuostatoje neteisėtas sienos kirtimas nėra išvardytas, todėl jos taikymas greičiausiai prieštarautų ES teisei (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 27 -29 punktus[⁸]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomo sulaikymo pagrindo, užtikrinant, kad prieglobsčio prašytojai nebūtų sulaikomi vien dėl to, kad neteisėtai kirto sieną, kaip numatyta 1951 m. pabėgėlių konvencijos 31 straipsnyje. Nepritarti
projekte šis sulaikymo pagrindas nėra naujai nustatomas, jis jau yra galiojančiame UTPĮ. Ši nuostata buvo priimta siekiant efektyviau kovoti su prieglobsčio prašytojų antrine migracija ir mažinti paskatas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.
Šis sulaikymo pagrindas bus taikomas tik įvestos karo ar nepaprastosios padėties ar paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 13. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-16 23, 20 (140²²) (138) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140²² straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. PASTABOS:
Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas. UNHCR pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Be to, teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą turi leisti pareiškėjui atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus, kad galėtų pateikti apeliacinį skundą, įskaitant galimybę pasinaudoti teisine pagalba ir vertimo žodžiu paslaugomis. Pareiškėjams reikės laiko suprasti Migracijos departamento sprendimą ir visą pateiktą informaciją apie tai, kaip apskųsti sprendimą; pasirūpinti teisine pagalba; susipažinti su savo bylos medžiaga; pasikonsultuoti su advokatu ir aptarti apeliacinio skundo pagrindus; parengti apeliacinį skundą. Pagal taikytiną tvarką prieglobsčio prašytojai turi oficialiai kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o teikiamos paslaugos yra ribotos.
Nustačius
pagrįstų abejonių dėl galimybės veiksmingai įgyvendinti teisę keiptis į teismą pagal tarptautinius standartus (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 35 ir 36 punktus[⁹]). Šios pastabos taikytinos ir Projekto 20 straipsniui, kuriuo keičiamas UTPĮ 138 straipsnis numatant 7 dienų terminą skundžiant Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir sprendimus nenagrinėti prieglobsčio prašymo. Todėl UNHCR rekomenduoja peržiūrėti skundo pateikimo terminus, suteikiant pakankamai laiko skundui pateikti (mažiausiai 15 dienų). Nepritarti Pažymėtina, kad UTPĮ projektu ši nuostata (138 straipsnyje) nėra keičiama, toks apskundimo terminas galioja jau nuo 2021 m. kovo 1 d. (2020-11-20 Seimo pakeistas įstatymas XIII-3412), ir taikoma tik tiems sprendimams, kurie išnagrinėti skubos tvarka. [Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam pakeitimui dėl UTPĮ 138 str. 2020 m. savo išvadoje kaip pagrindinis komitetas pritarė URK.] Kadangi skundžiant tokius sprendimus teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė įsipareigoja užtikrinti tinkamą ir veiksmingą teisių gynimą.
Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų). 14. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140²³) Projekto
sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymo sustabdymo pateikus skundą teismui. PASTABOS: Pagal siūlomą reglamentavimą teismui pateiktas skundas nesustabdo Migracijos departamento sprendimo vykdymo. Nors prieglobsčio prašytojai ir turi teisę prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ad hoc pagrindu, nenumatytas automatinis sustabdantis poveikis net ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo nagrinėjami pagal įprastą (bendrą) procedūrą, byloms.
Dėl to, kad apeliacinis skundas neturi automatinio sustabdomojo poveikio, ir atsižvelgiant į esamas problemas, susijusias su informacijos teikimu, konsultavimu, ir teisiniu atstovavimu, prieglobsčio prašytojams gali būti apribota galimybė pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone ir pažeistas negrąžinimo principas. Tai prieštarautų 1951 m. pabėgėlių konvencijos 33 straipsniui, ES pagrindinių teisių chartijos 4, 19 ir 47 straipsniams ir EŽTK 3 ir 13 straipsniams. ESTT savo praktikoje nustatė, kad prieglobsčio bylose apeliacinis skundas visada turi užtikrinti automatinį sustabdomąjį poveikį. Pavyzdžiui, byloje C-181/16 (Sadikou Gnandi prieš Belgiją) Teismas išaiškino, kad
"su teise į veiksmingą teisinę gynybą ir negrąžinimo principu susijusi
apsauga turi būti užtikrinta suteikiant tarptautinės apsaugos prašytojui teisę į veiksmingą teisinę gynybą, suteikiančią automatinį sustabdomąjį poveikį bent vienoje teisminėje institucijoje" (58 p.) (Žr. UNHCR 2021 m. liepos
užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 32 ir 33 punktus).[¹⁰]
rekomenduoja, kad teisminės peržiūros metu pagal bendrą taisyklę būtų taikomas automatinis sustabdomasis poveikis, o išimtys būtų taikomos tik išimtiniais atvejais, kai pateikiamas paskesnis prašymas arba kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar juo piktnaudžiaujama. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra sprendimų automatinio sustabdymo, tačiau teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UTPĮ projekto nuostatomis užtikrinama veiksminga teisių gynyba. 15.
15Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumas,
2021-11-18 Svarstant įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimus ir teisės akto projekto papildymą skyriumi “Įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio”, pasigendame humanitarinės pagalbos teikimo galimybės numatymo, ypatingai - skubios humanitarinės pagalbos teikimo galimybių. LR vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme yra numatyti humanitarinės pagalbos teikimo principai: humaniškumas, neutralumas, nešališkumas, nepriklausomumas, apibrėžta ir skubios humanitarinės pagalbos sąvoka (10 str. - Skubi ir Ilgalaikė), numatytas teikimas bei finansavimas (11 str.). Šiandieninėje situacijoje ilgalaikės humanitarinės pagalbos teikimas taip pat tik iš dalies išspręstas bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi, Caritu, kitomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis organizacijomis (pasienio užkardose, kitose migrantų sulaikymo ir apgyvendinimo vietose). Tuo tarpu skubios humanitarinės pagalbos teikimas praktiškai yra neįmanomas. Skubi humanitarinė pagalba turi būti teikiama operatyviai reaguojant į neatidėliotinus žmonių poreikius. Šiandien humanitarinės pagalbos teikimas pasienio zonoje yra praktiškai sustabdytas, o taip vadinamus “humanitarinės pagalbos paketus” gali dalinti tik jėgos struktūros ir čia poreikiai yra numatyti tarsi iš anksto, nevertinant individualių situacijų. Kyla klausimas, ar tikrai jėgos struktūrų dalinami humanitarinės pagalbos paketai yra skubi humanitarinė pagalba, teikiama laikantis neutralumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir humaniškumo principų? Humanitarinė pagalba nediskriminuoja ir nesirenka nukentėjusiųjų, kuriems turi būti suteikta - deja, šiandien pasienyje matome kiek kitokią situaciją. Arba tiksliau - jos beveik nematome, kuomet į pasienio zoną nėra įleidžiami nepriklausomi skubios humanitarinės pagalbos teikėjai.
Prašome įtraukti į teisės akto projektą skyriaus “Įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio” papildymą straipsniu 140x Humanitarinės pagalbos teikimas, jame numatant skubios ir ilgalaikės humanitarinės pagalbos teikimą bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tai taip pat padėtų užkirsti kelią baudimui už veiksmus, atliktus humanitariniais tikslais arba kritinėse situacijose,- tą akcentuoja ir Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui. Atsižvelgti
komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstaiga,
2
projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
kontrolieriaus įstaiga,
1
Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas UTPĮ 3 straipsnis, nustatyti nepilnamečiams užsieniečiams teises, kurias garantuoja tarptautiniai teisės aktai[11] ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises:
1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“
dalimi: „6. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys nepilnamečiai užsieniečiai turi šias teises:
1) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, atitinkančiomis jų amžiaus poreikius ir reikalingas jų fiziniam, protiniam vystymuisi;
2) mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo, teikiant prioritetą ugdymo paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika;
3) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) užsiimti laisvalaikio veikla, teikiant prioritetą paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Taip pat siūlytina svarstyti galimybę (po konsultacijų su Vyriausybe dėl reikalingo papildomo lėšų poreikio) užtikrinti neteisėtai esantiems nepilnamečiams ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.
Atkreiptinas dėmesys, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas bei Migrantų darbuotojų komitetas savo 2017 m. lapkričio 16 d. Bendrajame Jungtiniame komentare[12] dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste, pažymėjo, kad visi vaikai tarptautinės migracijos kontekste, nepaisant statuso, turi turėti prieinamumą prie visų lygių bei aspektų ugdymo, įskaitant ankstyvąjį ugdymą bei profesinį lavinimą, lygiais pagrindais su šalies, kurioje gyvena, piliečiais; tai reiškia, jog valstybės turi užtikrinti lygų prieinamumą prie kokybiško ir įtraukiojo ugdymo visiems migrantų vaikams, nepaisant jų migracijos statuso; kai tai būtina, migrantai vaikai turi gauti alternatyvias mokymosi programas, kt. Todėl teigtina, kad vadovaujantis nediskriminavimo principu, nepriklausomai nuo vaiko buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo (statuso), teisė į mokslą turi būti užtikrinta visiems vaikams. Pritarti iš dalies
projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės atitinka 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2013/115/EB) ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalyje dėstomos užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai teisės, šiuo aspektu bus papildyta UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies pradžia ir išdėstyta taip: „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. Netikslinga atskirai detaliai dėstyti nepilnamečių užsieniečių teisių,, nes jos visiškai patenka po UTPĮ projekte 3 straipsnio 5 dalyje dėstomomis teisėmis:
jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;
diskrecija spręsti, kokia tvarka bus organizuojamas ugdymas;
aktus, reguliuojančius sveikatos paslaugų teikimą, apima ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atvejais;
4) specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos apima ir nepilnamečių laisvalaikio veiklą. UTPĮ turėtų būti nustatytos teisės, o jų teikimo tvarka ir organizavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad UTPĮ nustatomas būtinas minimalus valstybės užtikrinamas užsieniečių teisių standartas, tačiau, esant poreikiui, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specifines visuomeninio gyvenimo sritis (švietimą, sveikatą ir kt.) galėtų būti nustatoma ir kitų teisių, jei valstybė yra pajėgi jas užtikrinti. Pagrindinis komitetas savo pasiūlymuose teikia patikslintą nuostatos išdėstymą. Žr. URK pasiūlymus. 3.
kontrolieriaus įstaiga,
1
projekto 5 straipsnyje išdėstytas galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslingumas, nes vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820, kuriuo siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą, jei jie (tėvai ar vienintelis iš tėvų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Priėmus minėtą įstatymo projektą, jis būtų taikomas ir nepilnamečiams užsieniečiams, jei jų atstovai pagal įstatymą po atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dingtų, būtų paskelbta jų paieška, o vaikas liktų be įstatyminio atstovo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei yra žinoma besiformuojanti praktika, kad dėl netinkamo įstatymų interpretavimo ir taikymo kyla vaiko teisės į tinkamą atstovavimą (ir jo teisių įgyvendinimą) užtikrinimo problemos[13] ir nesilaikoma 32 straipsnio 1 dalies nuostatų nedelsiant skirti atstovą nelydimam nepilnamečiui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, netinkamas įstatymų normų taikymas neturėtų būti pagrindas teisėkūros iniciatyvoms. Taip pat pažymėtina, kad UTPĮ yra specialusis įstatymas, kuriame nustatytas atstovo skyrimo pagrindas.
Įstatymo leidėjui nusprendus tikslinti UTPĮ 32 straipsnio 1 dalį, siūlytina svarstyti tikslingumą vietoj Įstatymo projekto autorių siūlomos formuluotės įrašyti formuluotę „Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka“ ir ją išdėstyti sekančiai:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų
buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti Pritariama siūlomai formuluotei. 4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-155 2N 4.
Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ
dalies tarpusavio dermės, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti galiojančios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, po žodžio „pagal“ įrašant „ikimokyklinio, priešmokyklinio“, papildant 2 punktą sakiniu „Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo“ ir išdėstyti jį taip:
„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr.
2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jame po žodžio „pagalbą“ įrašyti žodžių junginį „ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“ ir išdėstyti jį taip:
„3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią
gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nelydimiems nepilnamečiams yra laiduojama nemokama sveikatos priežiūra (visa apimtimi), Užsienio reikalų komitetas siūlo keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą nustatyta tvarka;“
kontrolieriaus įstaiga,
tarpusavyje galiojančios redakcijos UTPĮ 71 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (programas), tuo tikslu papildant Įstatymo projektą nauju straipsniu, keičiančiu UTPĮ 94 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ projektas parengtas dėl ekstremaliosios situacijos, siūlytina projekto nebepildyti papildomais keitimais, kurie yra redakcinio pobūdžio. Be to, pažymėtina, kad praktikoje UTPĮ nuostatos dėl laikinosios apsaugos nebuvo taikomos. atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš 2020 m. rugsėjo 23 d.
Europos Komisijos pateikto Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros pasiūlymo (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje) nuostatomis, 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangas priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinių pusiausvyrą, bus panaikinta (atsižvelgiant į tai bus pripažintos netekusiomis galios ir atitinkamos UTPĮ nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga (UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos). 7. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
(140⁸straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Nepritarti Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, pagrindinis komitetas mano, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. Pažymėtina, kad tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas. 8. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-1523 8.
Svarstant Įstatymo projektą siūlytina įvertinti 23 straipsniu papildomo 140⁸straipsnio
aspektu. Pritarti Taikant Įstatymo projekto 23 straipsniu papildomo 140⁸straipsnyje nustatomas priemones, būtent ir bus vertinama kiekvieno užsieniečio situacija individualiai, bus atsižvelgiama į užsieniečių pažeidžiamumą. 9. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
9Įstatymo projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu,
nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Todėl siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę, išbraukiant žodžius „ar kitose”. Pažymėtina, jog 2021 m. liepos mėnesį įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai buvo apgyvendinami pasienio užkardose, pasienio kontrolės punktuose, savivaldybių kuruojamose apgyvendinimo vietose, Užsieniečių registracijos centre, kas neatitiko geriausių vaiko interesų dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo organizavimo, apmokytų darbuotojų pagalbos ir paramos šiems nepilnamečiams nebuvimo, kt. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką bei teisinį reglamentavimą įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai ir toliau būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, pasienio užkardose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva), 11 straipsniu, kiek tai įmanoma, nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami įstaigose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami, atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog nelydimi nepilnamečiai yra ypatingai pažeidžiama keliaujančių vaikų grupė dėl to, kad jų nelydi teisėti atstovai, taip pat jie susiduria su didesniu savo pagrindinių teisių pažeidžiamumu. Tiek tarptautiniai[14][15], tiek nacionaliniai[16] teisės aktai numato būtinybę nedelsiant paskirti nelydimam nepilnamečiui atstovą (globėją). Apgyvendinus nelydimą nepilnametį kitose apgyvendinimo vietose (pasienio kontrolės punktuose, užkardose) gali iškilti sunkumų įgyvendinant tarptautines nelydimo nepilnamečio apsaugos garantijas dėl tinkamo atstovavimo. Lietuvoje nelydimų nepilnamečių atstovu (globėju) skiriamas Pabėgėlių priėmimo centras, turintis darbo su nelydimais nepilnamečiais patirtį. Priėmimo sąlygų direktyvoje numatyta, jog atstovas savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje, ir šiuo tikslu turi reikiamos patirties (24 straipsnis). Europos Tarybos Ministrų komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2019)11 valstybėms narėms dėl efektyvios globos sistemos nelydimiems ir atskirtiems vaikams migracijos kontekste, pabrėžia, jog efektyvi globos sistema sudaro vieną esminių nelydimų nepilnamečių apsaugos veiksnių bei globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant geriausius vaiko interesus. Valstybės turi turėti efektyvią globos sistemą, kuri atliepia nelydimo nepilnamečio specifinius poreikius. Valstybės turi užtikrinti, kad nelydimas nepilnametis turėtų globėją, paskirtą be nepagrįsto delsimo, bei teikiančio vaikui reikalingą paramą. Pritarti iš dalies Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, arba globėjų šeimoje, arba nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose, arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekstremalios situacijos metu gali nebūti galimybės visų nelydimų nepilnamečių apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (dėl vietų trūkumo, dėl didelio skaičiaus būtent pažeidžiamų asmenų); išlieka galimybė apgyvendinti pagal UTPĮ 79 str. 4 d. nurodytose vietose, tik praplečiamos galimybės, jeigu PPC nėra vietų. Be to, 79 str. 4 d. numatyta sąlyga – jeigu atstovas neprieštarauja (šią sąlygą siūloma papildyti ir apgyvendinant nelydimus nepilnamečius ekstremaliosios situacijos metu). Be to, niekas neapgyvendins vaiko tokioje vietoje, kur negalės būti jam teikiamos paslaugos – apgyvendinant žiūrima kompleksiškai, kad būtų galima teikti visas priklausančias paslaugas. Deja, tik ekstremaliosios situacijos pradžioje, kai niekas nesuprato kas vyksta ir kaip turi vykti, nelydimu nepilnamečiai buvo apgyvendinti su suaugusiais. Siūloma nuostatą, atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją, išdėstyti taip:
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
10Seimo kontrolierių įstaiga,
teisinio aiškumo, UTPĮ
Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises [...]“. Projekto 2 straipsniu siūloma 3 straipsnį papildyti 5 dalimi joje numatant, kad „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises: 1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu; 3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą; 4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“ Siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas – reglamentuoti ne visų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teises, o tik tų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises, siūlytina tikslinti minėtąją formuluotę joje nurodant, kad „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises: [...]“. Taip pat, siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsnį, jame numatytą Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę išdėstant taip: „1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje“;
Pritarti
Žr. URK pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomos 3 straipsnio 5 dalies reglamentavimo. 11. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123
straipsnio 3 dalyje siūloma, be kita ko, numatyti, kad prieglobsčio prašytojus, prašymus suteikti prieglobstį pateikusius pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina juos pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas turi priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Be to siūloma numatyti, kad, jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose laikino apgyvendinimo vietose dėl šių vietų specifikos kai kurios paslaugos užsieniečiams gali būti neteikiamos, Projektu taip pat siūloma Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyti galimybę laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu užsieniečiams, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką, laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos gauti paslaugas arba įsigyti maisto produktų. Projekto rengėjai taip pat nurodė, kad laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarka bus nustatyta įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Projekto aiškinamajame rašte įvardijama: „Laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucine doktrina[17], reikalavimas, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti numatyti tik įstatymu, reiškia ne tik tai, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, bet ir tai, kad toks įstatymas turi būti viešai paskelbtas ir įsigaliojęs, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai.
Vis dėlto pastebėtina, kad iš Projekte pavartotos formuluotės „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nėra aišku, kokie teisės laisvai judėti apribojimai, galiosiantys net iki 6 mėnesių, asmenims galės būti taikomi, t. y., ar asmenys galės palikti savo laikino apgyvendinimo vietas su tam tikrais apribojimais, ar jų laisvė visą laikotarpį bus apribota tik laikino apgyvendinimo vietos teritorija arba jos dalimi be galimybės išeiti už šios teritorijos ribų, ar asmenys apskritai turės galimybę judėti atitinkamos savivaldybės arba seniūnijos ribose praėjus
vietose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad, Seimo kontrolieriaus nuomone, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo ribos turi būti ne tik aiškios, bet ir numatytos Įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinsiančiuose teisės aktuose. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apribojant jo judėjimo laisvę Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, prilyginamas užsieniečio sulaikymui. Pažymėtina ir tai, jog, pagal Įstatymo 114 straipsnio 2 dalį, ilgesnį nei 48 valandų sulaikymą gali skirti tik teismas.
Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, pagrindinius šalies įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje bei nepaminti vienos iš kertinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens laisvę ir saugumą, ypatingai svarbu, kad Projekte vartojama formuluotė „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ savo esme neprilygtų asmens sulaikymui (Įstatymo 114 straipsnio prasme), taikomam neproporcingai ir be teismo sprendimo. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupė savavališkam sulaikymui priskiria keturias situacijas, įskaitant atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojams, migrantams ar pabėgėliams taikomas ilgalaikis laikymas be galimybės atlikti administracinę ar teisminę peržiūrą ar gynybą[18]. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs[19], kad užsieniečių laikymas tranzito zonoje neišvengiamai yra susijęs su laisvės apribojimu, kuris ne visais atžvilgiais prilygsta sulaikymui. Tačiau toks laisvės apribojimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei kartu su juo yra numatytos atitinkamos asmenų apsaugos priemonės ir jis nėra pernelyg ilgas. Priešingu atveju toks laisvės apribojimas gali prilygti laisvės atėmimui. Laisvės atėmimo sąvoka, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, apima asmens laikymo tam tikroje ribotoje erdvėje trukmę, poveikį ir įgyvendinimo būdą, galimybę palikti aptvertą zoną, asmens judėjimo priežiūros ir kontrolės laipsnį bei izoliacijos mastą. Skirtumas tarp laisvės atėmimo ir apribojimo yra laipsnis ar intensyvumas, o ne prigimtis ar esmė. Vien tai, kad pareiškėjai galėjo išeiti savo noru, negali atmesti teisės į laisvę pažeidimo.
Byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją EŽTT nustatė, kad pareiškėjai ilgiau nei tris savaites, nesant jų sutikimo, kad jiems būtų atimta laisvė, buvo uždaryti pasienio zonoje ir neturėjo galimybės patekti į Vengrijos teritoriją už šios zonos ribų, pareiškėjai nepasirinko pasilikti šioje tranzito zonoje ir todėl negalima teigti, kad jie teisėtai sutiko. EŽTT pažymėjo, kad vien tai, jog šie asmenys galėjo savanoriškai grįžti iš kur atvykę, neeliminuoja teisės į laisvę pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, kad šių pareiškėjų uždarymas į tranzito zoną buvo de facto laisvės atėmimas, oficialaus sprendimo atimti šiems asmenims laisvę nebuvo, todėl pareiškėjų sulaikymas negali būti laikomas teisėtu pagal EŽTK 5 straipsnį. EŽTT Didžioji kolegija šioje byloje taip pat nustatė EŽTK 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, nepriėmus sprendimo, kurį jie būtų galėję užginčyti, pareiškėjai negalėjo prašyti, kad jų sulaikymas būtų peržiūrėtas teisme. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas savo 2021 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-3 „Dėl užsieniečių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose“ pažymėjo, kad masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose laisvės suvaržymo, prilygstančio sulaikymui, atvejų praktikoje nebuvo išvengta. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad kai kurie užsieniečiai uždaroje patalpoje buvo laikomi nuolat ir į lauką išleidžiami vos 15 minučių per dieną. Kitų užsieniečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta ne taip griežtai, tačiau jie negalėjo judėti už tvoromis aptvertos ir pareigūnų griežtai prižiūrimos teritorijos (palapinių miestelio, buvusių mokyklų ar vaikų globos namų pastatų, užkardos) ribų.
Daugelis užsieniečių laisvės suvaržymo sąlygomis užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose buvo praleidę vidutiniškai keturiasdešimt parų, o kai kurie iš jų – ir daugiau nei du mėnesius. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad užsieniečių, įskaitant pažeidžiamus asmenis, mėnesį ir ilgiau trunkantis laikymas aptvertose teritorijose be teisės laisvai judėti net ir tos teritorijos viduje prilygsta sulaikymui, nors net ir sulaikymo patalpoms taikomi minimalūs jų įrengimo reikalavimai nebuvo užtikrinti. Pastebėtina tai, kad asmenys aptvertose teritorijose šiomis sąlygomis mėnesį ir ilgiau buvo laikomi be teismo sprendimo. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad migrantų laisvės suvaržymas trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 43 straipsnio 1 ir 2 dalis suformuluota taip: valstybės narės turi užtikrinti, kad valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose sprendimas dėl tokiose vietose pateikto prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnį ir (arba) prašymo esmės vykdant procedūrą pagal 31 straipsnio
priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas.
Taigi, valstybėms narėms Direktyvoje 2013/32/ES nurodytais atvejais numatyta galimybė nagrinėti prieglobsčio prašymus skubos tvarka laikant asmenį pasienyje (t. y. pasienio kontrolės punktuose) arba tranzito zonose traktuojant, kad prašymus pateikę asmenys dar nėra atvykę į šalį, tačiau pažymėtina, kad šiomis nuostatomis grindžiamas sulaikymas negali viršyti keturių savaičių. Jei per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, asmuo turi būti įleistas į valstybės teritoriją bei jam suteiktas apgyvendinimas ir kitos materialinės priėmimo sąlygos, kol jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje ir kai dėl to aptartų nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros taip pat gali būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos. Vis dėlto, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą[20], masinio užsieniečių antplūdžio atvejais negalima taikyti sulaikymo, galima tik apriboti asmenų judėjimo laisvę reikalaujant, kad jie neišvyktų iš tam tikros teritorijos, pavyzdžiui, atitinkamos savivaldybės. ESTT yra pasisakęs, kad draudžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją prieš tai neišnagrinėjus šios priemonės būtinumo ir proporcingumo ir nepriėmus administracinio ar teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, dėl kurių nurodoma jį sulaikyti.
ESTT pripažino, kad, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį, esant specifinei situacijai, susidariusiai dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio, valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti šio straipsnio
keturių savaičių terminas, per kurį šios procedūros paprastai turi būti vykdomos pagal to paties straipsnio 2 dalį, tačiau taip pat pažymėjo, jog tokios procedūros gali būti taikomos tik jeigu tarptautinės apsaugos prašytojai, pasibaigus keturių savaičių terminui, normaliai apgyvendinami netoli sienos ar tranzito zonos esančiose vietose. Reikalaujant, kad šie prašytojai būtų apgyvendinti įprastomis sąlygomis, Direktyvos 2013/32
sulaikyti. Iš tiesų tarptautinės apsaugos prašytojų įprastos apgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva 2013/33/ES),
apsaugos prašytojas iš principo turi teisę į piniginę išmoką, leidžiančią jam susirasti būstą, arba į apgyvendinimą natūra ne sulaikymo centre, o kitoje vietoje. Darytina išvada, kad, pagal Direktyvos 2013/32
tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų pasibaigus šio sprendimo 241 punkte nurodytam keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti šios direktyvos 43 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų.
Vis dėlto ESTT pridūrė, kad nors, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio
atitinkamos valstybės narės teritoriją pasibaigus tokiam keturių savaičių terminui, šio straipsnio 3 dalyje šiai valstybei narei leidžiama apriboti judėjimo laisvę plote, esančiame netoli jos sienų ar tranzito zonų, kaip numatyta Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje. Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje numatyta galimybė taikyti judėjimo laisvės apribojimus, tačiau šie apribojimai neapima sulaikymo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos apribojimų taikymo sąlygos, pagal kurias tarptautinės apsaugos prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje, o nustatyta vieta negali turėti poveikio nedalomai privataus gyvenimo sferai bei turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal Direktyvą 2013/33 teikiama parama. Aiškindamas sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, ESTT pažymėjo[21], kad ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Sulaikymas reiškia judėjimo laisvės atėmimą, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą, kuriam būdinga tai, kad atitinkamas asmuo atskiriamas nuo likusių gyventojų apibrėžtoje vietoje.
Vadovaudamasis Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktu, ESTT nurodė, kad sulaikymas turi būti suprantamas kaip kraštutinė prievartos priemonė, kuria ne tik ribojama tarptautinės apsaugos prašytojo judėjimo laisvė, bei pažymėjo, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro parengtose gairėse dėl kriterijų ir standartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui[22], prieglobsčio prašytojų sulaikymas apibrėžiamas kaip „laisvės atėmimas arba laikymas uždaroje vietoje, iš kurios prieglobsčio prašytojas negali išvykti, įskaitant (bet ne tik) kalėjimus ar sulaikymo centrus, uždaras priėmimo patalpas, sulaikymo centrus ir šiuo tikslu sukonstruotus pastatus“, patikslinant, kad
„skirtumas tarp laisvės atėmimo (sulaikymo) ir mažesnių judėjimo laivės
apribojimų“ yra „ne pobūdžio ar esmės skirtumas, o laipsnio ar intensyvumo skirtumas“. Pastebėtina, kad užsieniečių masinio antplūdžio metu, net ir praėjus keturių savaičių laikotarpiui, Lietuva gali taikyti užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus reikalaujant, kad asmenys neišvyktų iš atitinkamos pasienio savivaldybės ar seniūnijos, tačiau, pagal Direktyvą 2013/3, taikant pasienio procedūras būtina užtikrinti visas užsieniečių procesines teises ir garantijas (vertėjų dalyvavimą, informacijos prieinamumą, teisinės paslaugas, specialias sąlygas pažeidžiamiems asmenims, etc.). Kaip atskleista rengiant minėtąją Seimo kontrolieriaus ataskaitą, iki pat
neužtikrinamos.
Todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, šiuo metu taikomi užsieniečių laisvės suvaržymai užsieniečių judėjimą apribojant jų laikymo vietos – palapinių miestelio, užkardos, mokyklos pastato, įskaitant kiemą, – teritorija iš esmės reiškia sulaikymą, todėl galimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šiame papunktyje, ir siekdamas, kad Projektu siūlomais Įstatymo pakeitimais nebūtų pažeistos Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinės apsaugos prašytojų teises ir jų sulaikymo sąlygas, Seimo kontrolierius atkreipia Projekto rengėjų dėmesį į tai, jog būtina tobulinti Projektą taip, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas de facto neprilygtų jų sulaikymui, kad šis sulaikymas neviršytų pagal Europos Sąjungos teisę leistino termino, t. y. keturių savaičių, kad sprendimai dėl asmenų sulaikymo būtų priimami įvertinus sulaikymo proporcingumą, būtinumą ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybes, o praėjus 4 savaitėms nuo jų sulaikymo pradžios asmenys būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką juos apgyvendinant laikantis užsieniečių apgyvendinimui taikomų reikalavimų ir nepažeidžiant jų judėjimo teisės. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 3 dalyje kalbama apie tuos prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką. Šie užsieniečiai galės judėti tik laikino apgyvendinimo vietos teritorijoje.
Jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Tvarką, kaip suteikiami leidimai laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kaip vertinama rizika ir organizuojama palyda nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. UTPĮ projekte aiškiai įvardijama teisė apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o poįstatyminiais teisės aktais bus nustatoma tik tvarka, o ne teisių ribojimas. Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. 12. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 2.2.
Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Seimo kontrolierius itin palankiai vertina Projekto rengėjų siūlymą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu papildomai praplėsti prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių sąrašą, lyginant su galiojančiu reglamentavimu, užtikrinant teisę nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, taip pat teisę gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą arba konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Vis dėlto Seimo kontrolierius apgailestauja, kad, pritarus minėtai nuostatai, karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Šiame kontekste svarbu priminti tai, kad Seimo kontrolierius jau ne kartą yra pažymėjęs nuolatinio vertėjų buvimo užsieniečių priėmimo ir laikino apgyvendinimo vietose svarbą.
Negarantuojant nuolat prieinamos galimybės užsieniečiams su šių vietų darbuotojais bendrauti užsieniečiams suprantama kalba, dėl kalbos barjero laiku neidentifikuojami visi būtiniausi šių asmenų kasdieniai poreikiai, todėl užsieniečiams neįmanoma užtikrinti tinkamos bei savalaikės teisinės, medicinos, psichologinės ir kitos jiems reikalingos būtinosios pagalbos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1D-4217 „Dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių užsieniečių teisių užtikrinimo“ atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į tai, kad, „išaugus užsieniečių, neteisėtai atvykstančių į Lietuvos Respubliką, skaičiui, labai išaugo ir vertimo iš įvairių gana retų Lietuvoje užsienio kalbų poreikis įvairioms teisinėms procedūroms atlikti, todėl ne visada yra galimybė gauti vertėjo paslaugas teikiant socialines bei medicinos paslaugas tuo metu, kai jų reikia“, bet kartu informavo ir apie tai, kad,
„siekiant spręsti iššūkius, kylančius dėl masinio neteisėtai iš Baltarusijos
Respublikos atvykstančių užsieniečių skaičiaus, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi pagalbos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) bei Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), kurie, be kita ko, Lietuvai suteiks ir pagalbą teikiant vertimo paslaugas“. Vis dėlto Seimo kontrolierius pažymi, kad Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų 2021 m. rugpjūčio 2–6 ir 24–26 d. bei rugsėjo
apgyvendinimo vietose metu nustatytas didelis vertėjų trūkumas. Siūlytume patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ją išdėstant taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Kartu siūlytume užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių siekiant, jog užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose būtų užtikrintas vertimo paslaugų teikimas net ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Pakartotinai atkreiptinas Projekto rengėjų dėmesys ir į tai, kad iš formuluotės „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių“, nėra aišku, kokia tvarka ar kokiais kompetentingų institucijų išaiškinimais vadovaujantis turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu minėtoje nuostatoje įvardytos užsieniečių teisės būtų ribojamos laikinai ir proporcingai, bei kas yra atsakingas už šio reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę.
Seimo kontrolierius pažymi, kad neproporcingi užsieniečių teisių ir laisvių suvaržymai ir pernelyg ilgas jų taikymo laikas prilygsta kankinimui, nežmoniškoms ir žmogaus orumą žeminančioms sąlygoms, todėl, siekiant išvengti šio draudžiamo elgesio rizikos, siūlo įvardyti konkrečias priemones, kurių turėtų būti imamasi, kad užsieniečių teisės ir laisvės nebūtų varžomos neribotą laiką, neproporcingai ir nesant išimtinių aplinkybių arba kur (kokio subjekto priimtame teisės akte) tokios priemonės turėtų būti reglamentuotos, bei nustatyti, kas yra atsakingas už reikalavimo šioje nuostatoje įvardytas prieglobsčio prašytojų teises proporcingai riboti tik laikinai ir tik tuomet, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių tinkamo įgyvendinimo kontrolę. Nepritarti UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“. Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensacija už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, → tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi. Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi. Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje. 13. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 2.3.
Projektu siūloma Įstatymo 140¹⁵ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalys prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės arba iš esmės skubos tvarka netaikomos, taip pat Įstatymo 140¹⁶ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, netaikoma, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Akcentuotina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, esant atitinkamiems Įstatyme nustatytiems pagrindams Migracijos departamentas galėtų skubos tvarka iš esmės nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus suteikti prieglobstį, o pakeitus Įstatymo 77 straipsnio 3 dalį pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti visiškai nenagrinėjami. Pažeidžiamas asmuo Įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pastebėtina, kad EŽTT yra konstatavęs, jog kai kuriems prieglobsčio prašytojams dėl specialiųjų poreikių ir /arba jų priklausymo iš prigimties pažeidžiamoms grupėms, gali reikėti specialios apsaugos. Tokiose situacijose asmens kaip prieglobsčio prašytojo statusas yra ypatingai svarbus[23].
Prieglobsčio prašytojo priklausymas bent vienai iš pažeidžiamų grupių gali turėti įtakos šaliai taikomiems įsipareigojimams tokių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų srityje bei keliant klausimą, ar šis asmuo gali būti išsiųstas iš valstybės, kurioje pateikė prieglobsčio prašymą[24]. Pagal Europos Sąjungos teisę, valstybės Europos Sąjungos narės turi atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais, prekybos žmonėmis aukų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, padėtį[25]. Pažymime, kad reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma geriau įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones[²⁶]. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius šiems pakeitimams, kaip ir analogiškiems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IX(1) skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-719 3 ir 4 straipsniais siūlytiems bei įsigaliojusiems Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies ir 77 straipsnio 3 dalies pakeitimams, nepritaria iš esmės. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 14. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123
numatyti, kad nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose apgyvendinimo vietose. Šis Projekte siūlomas Įstatymo pakeitimas, nustatant, kokiose kitose apgyvendinimo vietose bus galima apgyvendinti nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus ir tai, ar jiems bus užtikrintos šalies prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytos apgyvendinimo sąlygos, nėra aiškus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio
niekuomet nelaikomi įkalinimo įstaigose, o jeigu nelydimi nepilnamečiai yra sulaikomi, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų.
Pastebėtina, kad į ypatingą nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisinį statusą bei išskirtinę jų pažeidžiamumo situaciją ir valstybių pareigą užtikinti tinkamas šių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ne kartą dėmesį yra atkreipęs ir EŽTT[27]. Atsižvelgiant į tai siūloma tikslinti Projekte pateiktą Įstatymo 140¹⁷ straipsnio formuluotę ją išdėstant taip:
„Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo
gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti Pagrindinis komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnio numeraciją):
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
15Seimo kontrolierių įstaiga,
2021-10-2123
privalomą užsieniečių skundų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką numatant, kad privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka būtų nagrinėjami skundai dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti, kurie turėtų būti paduodami tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Skundą nagrinėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytas kolegialus organas, o šio organo sprendimas galėtų būti skundžiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį siūlymą paskatino tai, jog, „Esant dideliam neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių užsieniečių srautui, skundų dėl priimtų sprendimų dėl prieglobsčio, taip pat skundų dėl sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti daugėja ir jų nagrinėjimas teisme užtrunka, o tai trukdo vykdyti veiksmingą užsieniečių grąžinimą į jų kilmės valstybes ir sukuria didelį papildomą krūvį teismams.“ Seimo kontrolierius pripažįsta, kad beprecedentės priemonės, kurių valstybės imasi siekdamos suvaldyti ekstremalias situacijas, gali ne tik paveikti valdžios pajėgumus užtikrinti teisę, laisvę ir saugumą, bet taip pat sutrikdyti ir įprastą teisminės sistemos funkcionavimą. Vis dėlto, kaip yra pažymėjusi ir Europos Taryba[²⁸], ekstremaliomis aplinkybėmis ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kad būtų laikomasi pamatinių laisvės apribojimo nesant tam teisinio pagrindo draudimo ir savalaikės teisminės peržiūros principų. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad asmens teisė skųstis ir kreiptis į teismą yra absoliuti, nepriklausomai nuo to, ar įstatymų leidėjas numatys ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ar apskritai teisės skųstis atitinkamame įstatyme nereglamentuos. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme[29].
Taip pat primename, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik tam pačiam viešojo administravimo subjektui, bet taip pat aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierių įstaigos pastabos dėl Įstatymo projekto buvo gautos Seime dar iki projekto užregistravimo Seime, atkreiptinas dėmesys, kad rengimo metu UTPĮ projektas buvo pataisytas, atsisakant ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos. Projekte numatyta, kad net valstybėje įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties ar paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio gali būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
16Seimo kontrolierių įstaiga,
pakartotinai atkreipiamas Projekto rengėjo dėmesys į tai, kad EŽTK numatytas būtinumo principas suponuoja, jog nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos valdymo priemonėmis tikslo turi būti siekiama kiek įmanoma mažesniais galiojančių teisės nuostatų ir procedūrų pakeitimais, todėl krizės metu neturėtų būti vykdomos esminės teisinės reformos. Nors, atsižvelgiant į greitą ir nenuspėjamą masinio užsieniečių antplūdžio sukeltos krizės plėtrą gali kilti pakankamai didelis teisėkūros poreikis ir vykdomoji valdžia turi veikti greitai ir efektyviai, kartu turėtų būti siekiama išvengti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Tai gali sąlygoti paprastesnes sprendimų priėmimo procedūras ir, kiek tai suderinama su šalies Konstitucija, standartinio vietos, regioninės ir centrinės valdžių kompetencijų pasidalijimo lankstumą tiek, kiek tai susiję su specifinėmis, ribotomis sritimis užtikrinant koordinuotą krizės valdymą ir tol, kol tai būtina[³⁰]. Be to, žmogaus teisių požiūriu teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti įvairių jo turinio interpretacijų ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos. Pritarti
teismas, 2021-12-0323 (140¹⁹) Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas), kurio svarstymui Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu. Įstatymo projekto svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje stadijoje, jis buvo pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo
pateikė savo pastabas ir laikosi rašte išdėstytos pozicijos. Norėtume atkreipti Užsienio reikalų komitetui priklausančių Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį į keletą papildomų aspektų. Pirma, svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete 2021 m. lapkričio 17 d. vykusiame komiteto posėdyje buvo pateiktas siūlymas keisti Įstatymo projekto 23 straipsniu siūlomo įtvirtinti 140¹⁹ straipsnio „alternatyviosios sulaikymui priemonės“ nuostatas (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Nr. 3). Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomas teisinis reguliavimas Įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo svarstomas, neturėjome galimybių dėl jo pateikti savo pastabų ir tai darome teikdami šį raštą Jums. Pažymėtina, kad nors pats pasiūlymo tekstas suformuluotas neutraliai, manytume, kad juo siekiami tikslai nedera su teisinės valstybės ir teisės viršenybės principais ir galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams. Pasiūlymo motyvacijoje nurodoma, kad juo siekiama sukurti teisines prielaidas teismams
„tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią
alternatyvią sulaikymui priemonę“.
Vis dėlto, vertinant siūlomo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį kartu su 3 dalimi matyti, kad pasiūlymu siekiamas efektas yra priešingas. 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje išvardintos įvairios alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau straipsnio 3 dalimi šių priemonių taikymas į teismą dėl galimo faktinio sulaikymo besikreipiantiems asmenims apribotas paliekant galimybę taikyti vienintelę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigia pasiūlymo rengėjai, juo siekiama ne suteikti teismui galimybę parinkti tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, o Įstatymo projekte nustatytu laikotarpiu apriboti teismo galimybę skirti bet kokią kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei užsieniečio apgyvendinimas nurodytoje institucijoje su teise judėti tik šios institucijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo nuostatomis de facto siekiama apriboti teismo galimybę kiekvieno dėl galimai faktinio sulaikymo taikymo besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę taip pažeidžiant iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų kylančius įsipareigojimus. Pabrėžtina, kad net ir pritarus pasiūlymo nuostatoms, tikėtina, kad praktikoje jos įgyvendintos nebūtų. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, be kita ko, įgyvendinamos ES direktyvos reglamentuojančios prieglobsčio suteikimo procedūrą ir prieglobsčio prašytojų sulaikymą (alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą).
Direktyvoje 2013/33 aiškiai įvardinta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, kad kiekviena situacija privalo būti vertinama individualiai, išvardinti atvejai, kada asmuo gali būti sulaikomas, nustatyta pareiga skubiai įvykdyti sulaikymo teisminę peržiūrą, pareiga nacionalinėje teisėje nustatyti alternatyvias sulaikymui priemones, pavyzdžiui, įpareigojimą reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatą finansinės garantijos pavidalu arba pareigą neišvykti iš nustatytos vietos (8-9 straipsniai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad terminas sulaikymas yra savarankiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, todėl jos kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę neturi įtakos situacijos vertinimui Teisingumo Teisme, kuris yra nurodęs, kad sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai prašytojas izoliuotai laikomas tam tikroje vietoje (Žr. pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo FMS ir kt., C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367,
2008/115 ir Direktyvos 2013/33 nuostatos dėl sulaikymo teisminės kontrolės yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, todėl jos veikia tiesiogiai (sprendimo FMS ir kt. 288 p.).
principą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą valstybės narės teismas privalo prisiimti jurisdikciją nagrinėti tokio sulaikymo teisėtumą, prireikus netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią jam būtų draudžiama tai daryti, jei mano, kad pareiškėjai pagrindinėse bylose yra sulaikyti (sprendimo FMS ir kt. 291 p.). Taigi, spręsdami bylas nacionaliniai teismai privalės vadovautis ES teisės aktais ir Teisingumo Teismo suformuota praktika. Papildomai pastebėtina, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, valstybės narės teismas gali kreiptis į Teisingumo Teismą prašydamas priimti sprendimą dėl ES teisės aktų aiškinimo, kai tai reikalinga sprendimui konkrečioje byloje priimti. Tokią teisę turi kiekvienas teismas, o teismas priimantis galutinį sprendimą byloje, turi tokią pareigą,jei ES teisės akto aiškinimas konkrečioje byloje reikalingas. Klausimai dėl ES teisės aktų aiškinimo, inter alia, apima ir klausimus, ar nacionaliniu lygmeniu tinkamai įgyvendintos ES direktyvų nuostatos, o jei jos įgyvendintos netinkamai – ar konkrečios ES direktyvų nuostatos yra taikytinos tiesiogiai. Nacionaliniam teismui pateikus prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nacionalinės bylos nagrinėjimas yra sustabdomas iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas, kuris, net jei prašymas būtų paskirtas nagrinėti ypatingos skubos procedūra, greičiausiai galėtų būti gautas per 4-6 mėnesius. Tokiu atveju kiti teismai, kurių nagrinėjamose bylose kyla analogiškai ES teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, taip pat turi teisę sustabdyti tokių bylų nagrinėjimą iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas.
Taigi, esant bylų, kurios kyla iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių kontekste ir kuriose kyla itin panašūs teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, srautui potencialiai gali susiklostyti situacija, kad vienam teismui kreipusis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas, būtų sustabdytas visų analogiškų bylų nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomam Įstatymo projekto pakeitimui, dėl pagrįstų abejonių, kurias toks teisinis reguliavimas kelia atitikties Konstitucijai ir prieštaravimo ES teisei aspektu. Galiojančiu teisiniu reguliavimu jau yra sukurta efektyvi sistema teisinėmis priemonėmis valdyti procesus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką šioje bylų kategorijoje vykdyti efektyvią teisminę užsieniečiams taikomų judėjimo laisvę ribojančių priemonių pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Dar kartą pabrėžiame iš Teisingumo Teismo praktikos kylantį ES teisės tiesioginio taikymo imperatyvą šios kategorijos bylose, paneigiantį bet kokias galimybes nacionaliniais teisės aktais varžyti teismo pareigą individualizuotai vertinti šiuos ginčus. Pritarti Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus, savo išvadoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui nepritaria. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021-12-03 Antra, apylinkių teismams nagrinėjant bylas dėl užsieniečių sulaikymo, kyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 6 dalies taikymo, atsižvelgiant į tai, pridedame pasiūlymą dėl šios nuostatos tobulinimo ir trumpą jo motyvaciją.
Dėl Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) 114 straipsnio 6 dalies nuostatų Atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį bei fundamentalią teisės į laisvę suponuojamą taisyklę, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos, siūlome tobulinti UTPĮ 114 straipsnio 6 dalyje nustatytą reguliaraus užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmą. Pagal ES teisės aktus (konkrečiai – Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 3 dalies[31] ir Direktyvos 2013/33
nuostatas) prieglobsčio prašytojų atvejų peržiūrą turi atlikti teisminė institucija, o per grąžinimo procesus tai yra privaloma tik tuo atveju, kai asmens sulaikymas yra pratęsiamas. Mūsų vertinimu, valstybėje, be kita ko, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, UTPĮ 114 straipsnio 6 dalies nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai (šiuo klausimu taip pat žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Mahdi, C-146/14 PPU, EU:C:2014:1320). Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju nacionalinis teismas, tinkamai laikydamasis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir Sąjungos teisę, turi galėti pakeisti pradinį sprendimą dėl sulaikymo ir priimti sprendimą dėl sulaikymui alternatyvios priemonės arba dėl atitinkamo asmens paleidimo.
Šiais klausimais nacionaliniai teismai savo poziciją formuoja pagal supranacionalinių teismų jurisprudenciją, reikalaujančią taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę tik tuomet, jei atitinkamo asmens sulaikymą pagrindžiantis pagrindas buvo ir tebėra galiojantis, tik šis sulaikymas neatrodo būtinas arba proporcingas (išsamiau žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą FMS, sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367). Galimos preliminarios pasiūlymo įgyvendinimo formuluotės
1) 6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
(2) 6.
Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Ne prieglobsčio prašytojo sulaikymo peržiūrą periodiškai atliekanti Valstybės sienos apsaugos tarnyba į teismą kreipiasi, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pritarti Užsienio reikalų komitetas pritaria pirmajai pasiūlymo įgyvendinimo formuluotei.
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pastabas, išsakytas pagrindinio komiteto klausymų metu, taip pat į komitete gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiūlymus, ir pritariant Vidaus reikalų ministerijai, siūlo Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauju Įstatymą papildančiu 140¹⁸ straipsniu, kuriame būtų nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas, atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, bet kartu laikantis fundamentalios teisės į laisvę suponuojamos taisyklės, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos. Valstybėje, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, užsieniečių sulaikymo nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai. Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik tais atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140¹⁸straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸5 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo įsigaliojimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai:
Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje.
Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 2. Seimo nariai V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸7 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai (tie patys): šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies) Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje.
Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 3. Seimo nariai V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸9 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo
Nepritarti Argumentai: šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies) Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalims (buvusios 5 ir 6 dalys), kuriems nepritariama. Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio
įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas, o Direktyvos Nr. 2008/115/EB
sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Siekiant įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka. 4.
Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Domas Griškevičius, Algirdas Stončaitis (toliau – Seimo narių grupė), 2021-11-189
Pasiūlymo tikslas numatyti Direktyvos 2013/33/33/ES įgyvendinimo nuostatas, susijusias su užsieniečio teise gauti informaciją apie jo teisę padėtį bei būtiną teisinę ir humanitarinę pagalbą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 69 str. 1 d. nauju 7 punktu ir išdėstyti jį taip: „7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“ Nepritarti Argumentai:
Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad siekiant išvengti procedūrinio pobūdžio nuostatų dėstymo Įstatyme, UTPĮ 69 straipsnis Įstatymo projekte visa apimtimi yra pripažįstamas netekusiu galios. Visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais, 16 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, III skyrius reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir pirminių su tuo susijusių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės yra nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o institucijų veiksmai – minėtame apraše, todėl pagrindinis komitetas mano, kad UTPĮ nuostatų pildyti netikslinga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad komitetas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriuo nustatoma, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 5. Seimo nariai
situacijų, kuomet nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo straipsnį nauju 9 punktu, o buvusį 9 atitinkamai laikyti 10 p., 10 p. – 11, 11p. -12 p.: „9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“ Nepritarti Argumentai:
Prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje teisė susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis (įskaitant žiniasklaidos atstovus) jų apgyvendinimo vietose, pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Asmenų apsilankymai gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingų susiklosčiusių aplinkybių. 6. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 91¹ N Argumentai:
Pasiūlymo tikslas numatyti Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje galimybes. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą naujuoju 91¹str. ir išdėstyti jį taip: „91¹ straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje
įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius. 2.
2Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis,
veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista. 3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. 4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams. 5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“ Nepritarti Argumentai:
UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tokia prieglobsčio prašytojo teisė:
„8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių
komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis;“. UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nelydimi nepilnamečiai turi teisę: „6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais.“ Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi specialų mandatą, kaip visame pasaulyje prieglobsčio srityje veikianti organizacija. Su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bendradarbiaujama pasirašytų sutarčių (memorandumų) pagrindu.
Pasiūlyme minimų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma imperatyviai ir nuolat per teisėkūros procedūras (pvz., šiuo aspektu vertinami įstatymų projektai; teisės aktų projektai yra skelbiami viešai, todėl dėl jų galima teikti pastabas ir pasiūlymus), taip pat per tam įgaliotas institucijas (pvz., Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kt.). NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, gali tai aktyviai daryti savo iniciatyva. Su funkcijų ir paslaugų vykdymu susijusi statistinė informacija yra skelbiama Migracijos departamento svetainėje. UTPĮ nustatytos universalios nuostatos, kuriomis įtvirtinta bendra prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, todėl UTPĮ nustatyti papildomų teisių NVO teikti tokią pagalbą netikslinga, o kai kuriose pasiūlyme nurodytose vietose ar esant tam tikroms aplinkybėms šių teisių nebūtų įmanoma įgyvendinti dėl valstybės ar visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių arba objektyvių aplinkybių (pvz., nesant galimybių užtikrinti NVO atstovų saugumo). Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų bylose yra riboto naudojimo dokumentų ir jautrių duomenų, todėl neturėtų būti nustatytas imperatyvus leidimas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu nesusijusiems subjektams susipažinti su byloje esančių dokumentų visuma, o tik dokumentų, duomenų ir aplinkybių visuma leidžia priimti objektyvų sprendimą ar teikti pagrįstą nuomonę. Tačiau Migracijos departamentas gali kreiptis į kitus subjektus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, jei manoma, kad tai padėtų greičiau ir (ar) objektyviau išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, prieglobsčio prašytojas gali patys NVO teikti savo dokumentus, faktus, aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, ir kt. (taip pat ir visų sprendimų kopijas).
Nesuprantama, kodėl NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, siekia ypatingų teisių dėl prieglobsčio prašytojų, o ne dėl visų užsieniečių, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos sprendžiant jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. 7. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸5 Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima tik teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Jeigu per įvestos karo padėties,
nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai: · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė. Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 8. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸7 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai (tie patys): · šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies) · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė.
Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 9. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸9 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: · šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies); · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalims (buvusios 5 ir 6 dalys), kuriems nepritariama. Direktyvos Nr.
Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas, o Direktyvos Nr. 2008/115/EB
sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Siekiant įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka. 10. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸10 Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota nepilnamečiams užsieniečiams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 140⁸ straipsnio naująja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams. Nepritarti Argumentai: Nepilnamečiai, ypač jei jie yra užsieniečiai ir neturi dokumentų, pragyvenimo lėšų, yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas, visų pirma, atitinka paties nepilnamečio saugumo interesus. Jeigu užsieniečiai neturi asmens dokumentų ir nėra akivaizdu, kad jie nepilnamečiai, yra atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, kuris užtrunka. Bet kuriuo ribojimu laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiama užkirsti kelią užsieniečių antrinei neteisėtai migracijai, o nėra pagrindo manyti, kad nepilnamečių užsieniečių antrinės neteisėtos migracijos rizika yra mažesnė nei kitų užsieniečių, todėl nėra pagrindo netaikyti nepilnamečiams užsieniečiams tokio ribojimo.
Be to, kol užsieniečiai yra pasienio procedūroje, jiems visiems taikoma vienoda procedūra, o po jos, siūloma, jau vertinti individualiai. 11. Seimo nariai Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Domas Griškevičius Lukas Savickas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų registruotą siūlymą (Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius) Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti Įstatymo 71 straipsnio pakeitimai. Siūloma pakeisti 71 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad prieglobsčio prašytojams, neteisėtai kirtusiems Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją,
nemokama. Priėmimo sąlygų direktyvoje materialinės priėmimo sąlygos 2 straipsnio g punkte apibrėžiamos kaip priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kuriuo valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams materialines priėmimo sąlygas, į kurias įeina būstas, maistas, apranga ir dienpinigiai, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (Byla C 179/11, 37-39 punktai).
Nepaisant to, kad teisine prasme užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau valstybė privalo užtikrinti materialines priėmimo sąlygas visiems jos žinioje esantiems ir prieglobsčio pasiprašiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų patekimo į Lietuvos teritoriją būdo (teisėtai ar neteisėtai atvykęs prieglobsčio prašytojas), teisinio statuso (įleistas ar neįleistas prieglobsčio prašytojas) ar Migracijos departamento taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros (prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra ar skubos tvarka). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tokia piniginė pašalpa ypatingai aktuali šeimoms, turinčioms vaikų, arba žmonėms, turintiems specialių poreikių. Pavyzdžiui, iki šiol teikiamas maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje esančioms šeimoms (jų yra Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų Užsieniečių registracijos centre) nėra pritaikytas vaikams ir kūdikiams, todėl tokios pašalpos mokėjimas žmonėms, neturintiems lėšų, leistų užtikrinti vaikų ir kūdikių poreikius. Dėl tokių priežasčių ir atsižvelgiant į nedidelį skiriamos pašalpos dydį, siūlytume neišskirti prieglobsčio prašytojų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš pašalpos gavėjų rato. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
taip: „3.
Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 1 dalies nuostatas, UTPĮ
nurodytų prieglobsčio prašytojų buvimas laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, higienos reikmenys ir kt., pagrindinis komitetas mano, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, mokėti jiems piniginę pašalpą nėra būtinybės. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama UTPĮ 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos, dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas) 12.
Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Andrius Navickas, 2021-12-02 140²³ Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra numatyti galimybes Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą laikotarpiu, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Esamas teisinis reglamentavimas laikotarpiu, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užkerta galimybę Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms teikti skubią humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, o buvimas minėtose teritorijose gali sukelti ir neigiamas teisines pasekmes humanitarinę pagalbą teikti norintiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (2018/2769(RSP)), kurioje apgailestavo dėl to, kad valstybės narės labai ribotai į savo nacionalinę teisę perkėlė 2002 m. lapkričio 28 d.
Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 2002/90/EB numatytą humanitarinės pagalbos išimtį ir pažymėjo, kad išimtis turėtų būti įgyvendinama kaip kliūtis persekiojimui, siekiant užtikrinti, kad nebūtų persekiojami pavieniai asmenys ir pilietinės organizacijos, kurios migrantams padeda dėl humanitarinių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, tikslinga reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat humanitarinės pagalbos teikimu minėtais laikotarpiais bei teritorijose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą naujuoju 140²²str. ir išdėstyti jį taip: 140²²straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas „1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2.
2Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms,
veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.“ Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 140²², 140²³, 140²⁴straipsnius laikyti 140²³, 140²⁴, 140²⁵straipsniais.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad komitetas posėdžio metu pritarė Seimo narių pasiūlymui Įstatymą papildyti nauju 140²² straipsniu, o taip pat pritarė savo pasiūlymui papildyti Įstatymą to paties numerio straipsniu 140²², todėl atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlyto straipsnio turinį kitų Įstatymo nuostatų atžvilgiu, šis pasiūlytas straipsnis dėstomas Įstatymo 140²³ straipsnyje; atitinkamai keičiama paskesnių straipsnių numeracija bei suderinamos nuorodos į tuos straipsnius. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-17 * Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1018 ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritarė ne visiems papildomo komiteto pasiūlymams. 2.
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-172
Argumentai: Siekiant išvengti žmogaus teisių suvaržymo rizikos, neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisių sąrašas neturėtų būti baigtinis, kaip tai nėra nurodyta ir reglamentuojant prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teises. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu papildomo UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) naudotis kitomis teisėmis, kurios jiems
garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlomą nuostatą dėsto Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies naujame 7 punkte ir formuluoja taip:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
Reglamentuojant prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, laikino apgyvendinimo vietose teikiamas paslaugas, būtina tinkamai įvertinti, kurios jų yra būtinos. Pasiūlymas: Projekto 23 straipsniu UTPĮ papildomo 140⁸straipsnio
4.
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-17 140¹⁹ Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teismui taikant galiojančio UTPĮ nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gali būti sukurtos prielaidos prieglobsčio prašytojui ar kitam užsieniečiui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, siekiant išvengti priimto sprendimo dėl jo teisinės padėties įvykdymo, tikslinga UTPĮ papildyti nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos teismams tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, kad būtų sumažinamos neteisėtos antrinės migracijos ir grėsmės viešajam saugumui rizikos. Tikslinga nustatyti aplinkybę, kuriai esant teismas galėtų skirti kurią nors iš UTPĮ projekto 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių (iš esmės tai priemonės, kuriomis neribojama užsieniečio teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje) prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai – tik praėjus UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui, t. y. tik pasibaigus pasienio procedūrai. Pasiūlymas:
Projekto 23 straipsniu įtvirtinamą 140¹⁹straipsnį išdėstyti taip: „140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose;
2) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;
3) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 3. Prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kuriems taikomos šio įstatymo 140⁸straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik praėjus šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui. 4. Šio Įstatymo 115 straipsnio 3 ir 5 dalys skiriant alternatyvias sulaikymui priemones netaikoma.“ Nepritarti Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs komiteto klausymų metu išsakytus, taip pat raštu gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko argumentus dėl papildomo komiteto pasiūlymo, siūlo šiam pasiūlymui nepritarti. Užsienio reikalų komitetas pritaria LVAT pozicijai, kad nors pats pasiūlymo tekstas suformuluotas neutraliai, tačiau juo siekiami tikslai nedera su teisinės valstybės ir teisės viršenybės principais ir sukuria pagrįstų abejonių, kurias toks teisinis reguliavimas kelia atitikties Konstitucijai ir prieštaravimo ES teisei aspektu.
Pasiūlymo motyvacijoje nurodoma, kad juo siekiama sukurti teisines prielaidas teismams
„tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią
alternatyvią sulaikymui priemonę“. Vis dėlto, vertinant siūlomo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį kartu su 3 dalimi matyti, kad pasiūlymu siekiamas efektas yra priešingas. 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje išvardintos įvairios alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau straipsnio 3 dalimi šių priemonių taikymas į teismą dėl galimo faktinio sulaikymo besikreipiantiems asmenims apribotas paliekant galimybę taikyti vienintelę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigia pasiūlymo rengėjai, juo siekiama ne suteikti teismui galimybę parinkti tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, o Įstatymo projekte nustatytu laikotarpiu apriboti teismo galimybę skirti bet kokią kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei užsieniečio apgyvendinimas nurodytoje institucijoje su teise judėti tik šios institucijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo nuostatomis de facto siekiama apriboti teismo galimybę kiekvieno dėl galimai faktinio sulaikymo taikymo besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę taip pažeidžiant iš Europos Sąjungos teisės aktų kylančius įsipareigojimus.
Galiojančiu teisiniu reguliavimu jau yra sukurta efektyvi sistema teisinėmis priemonėmis valdyti procesus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką šioje bylų kategorijoje vykdyti efektyvią teisminę užsieniečiams taikomų judėjimo laisvę ribojančių priemonių pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Pabrėžtinas ir iš Teisingumo Teismo praktikos kylantis ES teisės tiesioginio taikymo imperatyvas šios kategorijos bylose, paneigiantis bet kokias galimybes nacionaliniais teisės aktais varžyti teismo pareigą individualizuotai vertinti šiuos ginčus. Papildomai Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti Įstatymo 140¹⁹straipsnį, numatantį alternatyvias sulaikymo priemones, numatant galimybę teismui taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – šią priemonę taikyti ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pasiūlymas:
Įstatymo 140¹⁹straipsnį siūloma išdėstyti taip: „140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2.
priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
Projekto rengėjų teikiama formuluotė numato paradoksalią situaciją, kad VSAT turėtų kreiptis į teismą dėl griežtesnių prieglobsčio prašytojo laisvės apribojimo priemonių tada, kai MD nenustato prieglobsčio prašytojo pasislėpimo rizikos ir nepriima sprendimo riboti jo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vienas iš minimų VSAT kreipimosi į teismą pagrindų yra didelė rizika, kad prieglobsčio prašytojas slėpsis (113 str. 4 d. 4 punktas, apimantis nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį, kurio 2 dalis numato didelę asmens pasislėpimo riziką). Taigi, sukuriama institucijų priešprieša numatant, kad MD vertinant situaciją kaip žemos rizikos ir nesiūlant jokio judėjimo ribojimo, VSAT ją vertins kaip didelės rizikos ir siūlys griežtą judėjimo bei laisvės ribojimą. Todėl siūlytina atskirti žemos ir aukštos rizikos atvejus tiesiog nurodant, kad esant 113 str. 4 d. 3, 4, 5 punkte esantiems pagrindams VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo
yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pritarti UTPĮ projekto 140(8) straipsnio 5 dalis (dabar 6 dalis) patikslinta, siūlomi žodžiai išbraukti. 6. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 * 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X²skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-1018 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo narių bei Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritarė ne visiems papildomo komiteto pasiūlymams. 7. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-172
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos pastabas ir siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Neteisėtai Lietuvos
prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. Pritarti
8Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-172
Siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamą, Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip :
„1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos
Respublikoje;“
9Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-17 140¹³2 Argumentai: Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Priėmus šiuos pakeitimus ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Komiteto nuomone, vertimo užtikrinimas yra viena pagrindinių teisių, susijusių su asmenų teise gauti informaciją apie savo teises bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pasiūlymas:
Siūlome patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės
gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose.
Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Nepritarti Argumentai: UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“. Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensacija už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, → tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi.
Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi. Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje. 10. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140¹⁴ Argumentai:
Projekto X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko. Todėl siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos“. Pasiūlymas:
Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“ Pritarti Atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje. 11. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140¹⁶ Argumentai:
Įstatymo projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu, nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Pasiūlymas:
Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio interesus, pakeitęs straipsnio numeraciją, Užsienio reikalų komitetas siūlo nuostatą dėstyti taip: ,,140¹⁷⁶ straipsnis.
Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
12Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-171
(17¹) Argumentai: Įvertinant Įstatymo projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines,
apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga gali būti steigiama tik įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, o pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, biudžetinės įstaigos reorganizuojamos tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Todėl atsižvelgiant į šias specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, UTPĮ projekte negali būti palikta nuostata, kad ,,Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Tačiau įvertinus tai, kad Pabėgėlių priėmimo centras jau yra įsteigtas ir veikia, siūlytina, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, UTPĮ nustatyti, kad Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas:
Pagrindinis komitetas siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ 13.
Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-175
Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas pastabas ir į tai, kad vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo, siūloma tikslinti įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų
buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti 14.
Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 71 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 dalies tarpusavio dermės, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti jį taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio,
bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 15. Žmogaus teisių komitetas,
3 Argumentai: Siekiant suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas: „3.
Pasiūlymas:
„3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią
gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nelydimiems nepilnamečiams yra laiduojama nemokama sveikatos priežiūra (visa apimtimi), Užsienio reikalų komitetas siūlo keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą nustatyta tvarka;“
16Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-17 140⁸3 Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140⁸ straipsniu (140⁸ straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pasiūlymas:
Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio
Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, pagrindinis komitetas mano, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. Pažymėtina, kad tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas. 17. Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu.
Grąžinimo direktyvos nuostatos rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 p. ir jį išdėstyti taip: ,, 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu;“ Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba skundžiant minėtus sprendimus. Visi kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, o visus kitus sprendimus gali skųsti savo lėšomis. Kartu pažymėtina, kaip pagrindinį komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, kad VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri be kita ko numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu (tiek procesinių dokumentų teismui parengimą, tiek ir užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimą pirmos instancijos teisme).
Atsižvelgiant į tai, kilus rizikai, kad bus pažeisti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio teisėti interesai, VSAT sudaro galimybes tokiam užsieniečiui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą dėl išsiuntimo, jo išsiuntimo ar grąžinimo. 18. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-1720
Argumentai: Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio
prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Prieglobsčio procedūrų direktyvos[³³]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7
Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Seimo pakeisto įstatymo XIII-3412 projekto (NR. XIIIP-5109) svarstymo metu papildomu komitetu paskirtas Žmogaus teisių komitetas dėl šios nuostatos keitimo ir terminų iki 7 dienų trumpinimo savo 2020 m. rugsėjo 30 d. išvadoje pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Įstatymo 138 str. 2 d. numato skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį (kai prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas), pateikimo teismui iki 7 dienų laikotarpį. Pažymėtina, kad šis pakeitimas yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kadangi pakeitimas taikytinas tik nepriimtiniems ir skubos tvarka nagrinėjamiems prašymams suteikti prieglobstį, paliekant visiems kitiems atvejams 14 dienų laikotarpį.
ES valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas eilėje valstybių, kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra (pvz., Austrija, Vokietija, Bulgarija, Lenkija), kur nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nustatytas nuo 7 iki 10 dienų. Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 7 d. a) punktas taip pat nustato, kad taikant pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojui suteikiama bent viena savaitė prašymui parengti ir pateikti teismui argumentus. Kadangi prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai – apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų. 19. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140²⁴ Argumentai:
Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140²² straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas.
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 140²²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
terminas
dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“ Nepritarti Argumentai: (Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo 140²⁴straipsnio) Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad reguliariu metu, kai tai pat taikomas 7 dienų apskundimo terminas, prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc.
Migracijos departamento sprendimų). 20. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-1710
7 Argumentai: Pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 19 straipsnio 1 dalį valstybė narė
„privalo užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteikta reikalinga
sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“, todėl siūlome papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį, pakeičiant UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, įskaitant būtiną
gydymą ligų ir (ar) rimtų psichikos sutrikimų atveju, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;”. Pritarti Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašytojams Lietuvoje yra laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra, siūlo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. Įstatymo projekto 10 straipsnį papildžius nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeičiama paskesnių straipsnio dalių numeracija. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1018(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-12-082 Argumentai: Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Seimo kontrolierių įstaigos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat atsižvelgdamas į papildomų komitetų pasiūlymus, kartu įvertindamas tai, kad Įstatymo projekte nustatoma, kad Pabėgėlių priėmimo centre taip pat galės gyventi užsieniečiai, kol jie laukia sprendimo dėl išsiuntimo ar grąžinimo įgyvendinimo, Užsienio reikalų komitetas mano, kad jiems turi būti mokama 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol gyvena Pabėgėlių priėmimo centre ne tik per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, bet ir jai nesant. Atsižvelgdamas į tai Užsienio reikalų komitetas teikia patikslintą Įstatymo 3 straipsnį papildančios 5 dalies nuostatos išdėstymą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie
nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:
1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, užsieniečiai turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo (programą) programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).;
6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;
7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
komitetas, 2021-12-083
Užsienio reikalų komitetas siūlo redakciniu požiūriu suvienodinti galiojančiame Įstatyme ir Įstatymo projekte vartojamų terminų vartojimą ir vietoje žodžių „iki nepriimamas sprendimas“ siūlo vartoti formuluotę „iki priimamas sprendimas“. Todėl komitetas papildomai siūlo patikslinti Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 1 dalimi (atitinkamai pakeisti paskesnių dalių numeraciją) ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų
tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“
Siekiant išvengti žmogaus teisių suvaržymo rizikos, Lietuvos Respublikoje esančių nelydimų nepilnamečių teisių sąrašas neturėtų būti baigtinis, kaip tai nėra nurodyta ir reglamentuojant prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teises, arba kaip pasiūlyta papildomo Nacionalinio ir gynybos komiteto, kam pritarė ir Užsienio reikalų komitetas, reglamentuojant ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises. Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu papildomo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
komitetas,
4 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo, kad Įstatymo 71 str. 3 dalies nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką teisėtai, jei jų prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami skubos tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kad ne tik neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai, bet ir užsieniečiai atvykę teisėtai, kurių prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami skubos tvarka, yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką, ir siūlo patikslintą Įstatymo 71 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai
kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių priimamas nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
komitetas, 2021-12-0823 (140⁷)
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad įvedant karo padėtį ar skelbiant nepaprastąją padėtį, atsižvelgiant į situacijos specifiškumą, gali būti nustatytos ir kitokios nuostatos, nei nustatomos Įstatyme, todėl siekiant išvengti teisės aktų kolizijos, siūlo Įstatyme nustatyti, kad jei nustatytos skirtingos nuostatos ekstremaliosios situacijos metu ir karo ar nepaprastosios padėties metu, taikomos karo ar nepaprastosios padėties metu nustatytos nuostatos. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁷ straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį pernumeruoti į 3 dalį ir abi dalis išdėstyti taip: „2.
Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. 3 2. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis skyrius šio skyriaus nuostatos.“
komitetas, 2021-12-0823 (140⁸)
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymą suteikti prieglobstį galima pateikti ne tik pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, bet ir neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai prašymas suteikti prieglobstį priimamas dėl pažeidžiamumo ar kitų individualių aplinkybių, taip pat siekiant aiškesnės nuostatos dėstymo bei atsižvelgiant, kad 140⁸straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) nurodyti du terminai, siūlo keisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, ar tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirtusių kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, iki šio straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pabaigos, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pasitarimo su Valstybės saugumo departamentu, Migracijos departamentu ir Vidaus reikalų ministerija išsakytus nelegalios migracijos grėsmių vertinimus, įvertindamas tai, kad už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos mato grėsmę, kad priešiškos valstybės, įvertinusios Lietuvos teisinį reglamentavimą, gali panaudoti prieglobsčio prašytojus kaip įrankį – atvežti į pasienio kontrolės postą kelis šimtus prieglobsčio prašytojų iš nesaugių kilmės valstybių, kurie pagal įstatymo nuostatas turės teisę pateikti prieglobsčio prašymą. Jeigu nebus nustatyta priežasčių nagrinėti jų prieglobsčio prašymus skubos tvarka ar nenagrinėti, tokie asmenys turės būti įleisti į Lietuvos Respubliką be išsamaus jų patikrinimo grėsmių nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai atžvilgiu.
Todėl komitetas siūlo, kad įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, turi būti nustatytas toks teisinis mechanizmas, pagal kurį Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus nustatytos galimos kilti grėsmės. Toks teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas šiems asmenims negalės būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 5-10 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio
manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 6. Jeigu, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio
straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 67.
67Jeigu per įvestos karo padėties,
nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje, nurodytas aplinkybes nurodytos aplinkybės, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti apribota taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas, gali pasislėpti ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 87. Jeigu šio straipsnio 5 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems neskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁷ straipsniuose nustatyta tvarka. 8. 9.
ir 6 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio
laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos.“
komitetas, 2021-12-08 23,24 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas nesukurti papildomų nelegalios migracijos traukos faktorių, kuriais savo komunikacijoje gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos ir kartu su jomis veikiantys migrantų gabentojai, siūlo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje (kaip siūloma Įstatymo projekte po 1 metų), kol negaus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris išduodamas tik tada, kai užsieniečio neįmanoma grąžinti ar išsiųsti. Pasiūlymas:
Išbraukti siūlomo Įstatymą papildyti 140¹¹ straipsnį. 140¹¹ straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties.
arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma. Pasiūlymas: Pakeisti siūlomo Įstatymą papildyti 140¹⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140¹⁴¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1–9 ir 11 punkte, 2–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2. Šio straipsnio Įstatymo 71 1–3 dalyje dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio Įstatymo 1-3 dalyje dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio Įstatymo 1-3 dalyje dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
2) laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, turi teisę gauti 0,60 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama;
3) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Pasiūlymas:
Išbraukti šio Įstatymo įgyvendinančiųjų nuostatų 6 dalį. 6.
suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 23 straipsnyje papildomo X² skyriaus 140¹⁴straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. Pritarti pasikeičia numeracija
komitetas, 2021-12-0823 (140¹⁸) N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pastabas, išsakytas pagrindinio komiteto klausymų metu, taip pat į komitete gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiūlymus, ir pritariant Vidaus reikalų ministerijai, siūlo Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauju Įstatymą papildančiu 140¹⁸straipsniu, kuriame būtų nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas, atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, bet kartu laikantis fundamentalios teisės į laisvę suponuojamos taisyklės, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos. Valstybėje, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, užsieniečių sulaikymo nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai. Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik tais atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140¹⁸straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“ Pritarti pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją ir suderinti nuorodas 10.
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-0823 (140²²) N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas nesukurti papildomų nelegalios migracijos traukos faktorių, kuriais savo komunikacijoje gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos ir kartu su jomis veikiantys migrantų gabentojai, siūlo užsieniečiams, kurie per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, tik po 5 metų tokiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos per tą laikotarpį nuo jo priėmimo neįvykdomas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140²²straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip: „140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo
metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3.
terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos.“ Pritarti pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją ir suderinti nuorodas
komitetas, 2021-12-0824 1,6 Argumentai: Įvertinus tai, kad Įstatymo pakeitimas labai aktualus ir skubus dėl besibaigiančio 6 mėnesių termino bei atsižvelgus į institucijų, kurios turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, patikinimą, kad viskas bus atlikta laiku, Užsienio reikalų komitetas siūlo Įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti nuo 2022 m. sausio 1 d. Taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 ir 6 dalį (buvusi 7 dalis), siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį (buvusi 7 dalis) nustatant, kad suinteresuotos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti iki 2021 m. gruodžio 31 d., o taip pat institucijas siūloma dėstyti abėcėlės tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 76 dalį,
įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. 2022 m. sausio 1 d.“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „76. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [1]
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. [2] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. [3] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [4] 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [5] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [6] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [7] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [8] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [9] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [10] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [11] Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2, 3, 22, 24, 26 - 28, 31 straipsniai, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr.
2013/33/ES 11 straipsnio 1-4 dalis, 14 straipsnis, 17 straipsnio 2 dalis, 19, 23 straipsniai,
bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 14, 16, 17 straipsniai. [12] 2017 lapkričio 16 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių ir migrantų darbuotojų bei jų šeimos narių apsaugos komitetų Bendrasis jungtinis komentaras dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste kilmės, tranzito, tikslo ir grąžinimo valstybėse; CMW/C/GC/4-CRC/C/GC/23. [13] Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, apie kuriuos neturi jokių tikslių duomenų, išskyrus tuos, kuriuos pateikia nelydimas nepilnametis (duomenis apie tėvų vardus, pavardes, kilmės valstybę). Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jiems yra skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, keliami reikalavimai procesinių dokumentų įteikimui ir kt. [14] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos
užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui atstovautų ir padėtų atstovas, kad nepilnametis galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, numatytas šioje direktyvoje. [15] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 24 str. valstybės narės kuo skubiau imasi priemonių, kad užtikrintų, jog atstovas atstovautų ir padėtų nelydimam nepilnamečiui pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir vykdyti pareigas.
32 str. 1 d.
užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, <...> nedelsiant skiriamas atstovas“ [17] Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1997 m. gegužės 6 d. nutarimai. [18] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupės nuomonė dėl savavališko sulaikymo Nr. 20/2020 [A/HRC/WGAD/2020/20], 3 p. [19] EŽTT 2017 m. kovo 14 d. sprendimas (52–56 p.) ir EŽTT Didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas (196 p.) byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją, peticijos Nr. 47287/15. [20] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020m. gegužės
Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU dėl Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, p. 259, 242–247. [21] Ten pat, p. 216–223. [22] Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) 1999 m. vasario 26 d. gairės dėl kriterijų irstandartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui, prieinama per: https://www.refworld.org/docid/3c2b3f844.html. [23] 2011 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 30696/09 byloje M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją. [24] Europos Žmogaus Teisių Teismo leidinys prieglobsčio tema, prieinama per: https://www.echr.coe.int/Documents/COURTalks_Asyl_Talk_ENG.pdf. [25] Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 20 straipsnio
2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 21 straipsnis. [26] Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai. [27] 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 8687/08 byloje Rahimi prieš Graikiją. [28] Respecting democracy, rule of law and human rights in the framework of the COVID-19 sanitary crisis. A toolkit. Information Documents by Council of Europe [SG/Inf(2020)11], prieinama per: https://rm.coe.int/sg-inf-2020-11-respecting-democracy-rule-of-law-and-human-rights-in-th/16809e1f40 [29] Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai. [30] Council of Europe. Compilation of European Commission for Democracy Through Law (Venice Commission) opinions and reports on states of emergency
[31] 15 straipsnio 3 dalis: Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio.
Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros. [32] 9 straipsnio 5 dalis: Teisminė institucija pagrįstais laiko tarpais ex officio ir (arba) susijusio prašytojo prašymu peržiūri sulaikymą, visų pirma, kai jis pratęsiamas, kai atsiranda svarbių aplinkybių arba gaunama naujos informacijos, kuri gali turėti poveikio sulaikymo teisėtumui. [33] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos.
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹,
Nr. XIVP-1018 2021 m. gruodžio 8 d. Nr. 105-P-120
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.
Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, VRM Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Migracijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Kazakauskienė, Prezidento kanceliarijos Užsienio politikos grupės patarėjas Sigitas Mitkus, Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Urbonas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus vedėja Rimantė Valkavičienė, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja Aušrinė Storpirštienė, Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumo narė Rita Škriadaitė, Seimo kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė, Seimo nario Vytauto Bako patarėjas Vytautas Lamauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. analogiškai kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriame yra įtvirtinta atitinkama nelydimo nepilnamečio teisė. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiama Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė, todėl ir projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 3 punkto nėra poreikio analogiškai suderinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-082
straipsnio 5 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos „Lietuvos Respublikos institucijos“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, ar turimos omenyje valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau; siūlytume šią projekto nuostatą patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritaria nuostatos patikslinimui: „5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.
Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).;“ Tačiau komitetas atkreipia dėmesį, kad sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ vartojama ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 ir 8 dalyse. Pagal UTPĮ 79 straipsnį, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), o pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 3 dalį tiek prieglobsčio prašytojus, tiek užsieniečius, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), taip pat pagal UTPĮ 114 straipsnio 2 dalį, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas VSAT. Taigi, sprendimus dėl apgyvendinimo ar sulaikymo priima Lietuvos Respublikos institucijos pagal kompetenciją, nustatytą atitinkamuose UTPĮ straipsniuose, todėl šiame kontekste vartojama sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“ apima būtent minėtas institucijas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-087
terminas „išsiųstas iš Lietuvos Respublikos“, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punkte po žodžio „išsiųstas“ įrašyti žodžius „iš Lietuvos Respublikos“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 10,23 4.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo
rašytinas taip pat kaip ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos pašalpos dydis, t. y. jį taip pat reikėtų išreikšti procentais (60 procentų), o ne dešimtaine trupmena. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁴ straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma atsisakyti nuostatos, kad „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“. Pripažįstant, kad išbraukiama nuostata sistemiškai nedera su keičiamoje dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme apskritai nelieka nuostatų, apibrėžiančių šį centrą reorganizuojantį ir likviduojantį subjektą. Svarstytina, ar tokios nuostatos neturėtų būti numatytos keičiamame įstatyme, pavyzdžiui, jo 2 straipsnio 17¹ dalyje, kurioje apibrėžta šio centro sąvoka. Pritarti iš dalies Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga gali būti steigiama tik įstatymu arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, biudžetinės įstaigos reorganizuojamos tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Todėl atsižvelgiant į šias specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, UTPĮ projekte negali būti palikta nuostata, kad ,,Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Tačiau įvertinus tai, kad Pabėgėlių priėmimo centras jau yra įsteigtas ir veikia, siūlytina, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio
socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, UTPĮ nustatyti, kad Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindinis komitetas siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
Svarstytina, ar projekto 23 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymas pildomas X² skyriumi, išdėstyto 140⁸ straipsnio 1 dalyje pavartota formuluotė „užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ neturėtų būti patikslinta tuo požiūriu, kad turimi omenyje užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai Migracijos departamentas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką turi priimti per
Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką priimamas tik jeigu per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo. Nepritarti Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nusprendžia prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bendra tvarka (kitu atveju sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nepriimamas). Jeigu Migracijos departamentas nustato aplinkybes nurodytas UTPĮ 76 str. 4 dalyje – tai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, o jeigu nustatomos UTPĮ 77 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės – prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas. 140⁸straipsnio 5 dalyje nustatomas 6 mėn. terminas yra taikytinas būtent tais atvejais, kai nebuvo priimtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nes prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ne bendra, o skubos tvarka.
Tokios nuostatos atitinka 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 43 straipsnio nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140⁸)
įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje neturėtų būti paminėti ir užsieniečiai, kurių prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamento sprendimu nenagrinėjami pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį. Nepritarti
prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, bus laikomi prieglobsčio prašytojais, o tie užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jų prašymų priimtas galutinis sprendimas (įskaitant ir tuos atvejus, kai priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo), bus laikomi užsieniečiais, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ keičiamo projekto 140⁸straipsnio 3 dalis apima visus atvejus ir jos papildyti nereikia
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje žodžius „laikino apgyvendinimo“ reikėtų perkelti po žodžio „užsieniečių“, o antrajame sakinyje žodžius
„Pabėgėlių priėmimo centre“ reikėtų perkelti prieš žodį „sąlygas“. Pritarti
redakcinis
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
Atsižvelgiant į projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio ryšį, manytina, kad šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „prieglobsčio prašytojas“ turėtų būti įrašytas žodis „užsienietis“ (turimas omenyje šios dalies pirmajame sakinyje minimas užsienietis, kuris neteisėtai kirto
redakcinis
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140⁸)
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui. Svarstytina, ar, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo (sumažinti drastiškai išaugusį Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo krūvį), neturėtų būti patikslinta, kokios aplinkybės ar koks kriterijus turėtų lemti, kad skundas būtų teikiamas
„kitam artimiausiam apylinkės teismui“. Analogiška pastaba taikytina projekto 23 straipsnyje išdėstyto
keičiamo įstatymo 140²⁰ straipsnio 1 dalies nuostatai dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir 140²¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl kreipimosi į teismą su prašymais pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba prieglobsčio prašytoją. Nepritarti Nuostata, pagal kurią galima rinktis, kuriam apylinkės teismui galima paduoti skundą, bus taikoma tik įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, ir ji susijusi su galimu dideliu skundų skaičiumi.
VSAT, prieš kreipdamasis į teismą susiderina su apylinkių teismais, kuris iš jų konkrečiu atveju galės išnagrinėti teikimą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, siekiant išvengti pernelyg didelio krūvio vienam konkrečiam apylinkės teismui. Praktika rodo, kad toks bendradarbiavimas padeda efektyviai organizuoti darbą. Kaip informavo komitetą Įstatymo projekto rengėjai, šios nuostatos derintos su Nacionaline teismų administracija bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutariant, kad UTPĮ nustatyti konkrečių teismo parinkimo kriterijų nereikėtų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁰)
5 dalies formuluotė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 3 dienas“. Pritarti redakcinis
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁰)
išdėstyto keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kokia informacija yra nurodoma užsieniečio registracijos pažymėjime (nurodomas tik teisės likti Lietuvos Respublikoje pagrindas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, tiek pagal jo 140¹⁴ straipsnio 4 dalį užsieniečio registracijos pažymėjime gali būti nurodoma ir teisė dirbti, kai tokia teisė įgyjama. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostata išbraukta.
Atsižvelgdamas į keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų komitetas siūlo atsisakyti keičiamo įstatymo 140¹⁰ straipsnio 5 dalies kaip perteklinės, nes tai bus reguliuojama poįstatyminiu teisės aktu. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁴)
4 dalies pirmojo sakinio formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas teisę dirbti gali įgyti ne tik praėjus 12 mėnesių nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, bet ir Migracijos departamentui per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; ši nuostata galėtų būti pataisyta išbraukus netikslią ir perteklinę formuluotę „praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos“. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostatos išbrauktos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁴)
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nurodytas terminas skaičiuojamas“ įrašytina „nurodyti terminai skaičiuojami“. Pritarti Pastaba neaktuali, nes nuostatos išbrauktos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823 (140¹⁵) (140¹⁶) (140¹⁷)
ir 140¹⁷straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl šie pavadinimai tikslintini, suderinant juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis.
Siūlytume patikslinti ir keičiamo įstatymo 140¹⁶ straipsnio pavadinimą, tiksliau atskleidžiant šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos esmę (joje kalbama apie aplinkybes, dėl kurių nenagrinėjami pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį). Pritarti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). Pagrindinis komitetas siūlo nuostatas išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją): 140¹⁶¹⁵ straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį pažeidžiamiems asmenims nenagrinėjamas Vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomaos ir pažeidžiamiems asmenims. 140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio Pprieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-0823 (140¹⁸)
straipsnyje išbrauktini pertekliniai žodžiai ,,tik šiais atvejais“. Pritarti redakcinis
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje centre, o vietoj žodžių ,,NETEKUSIU GALIOS“ įrašytini žodžiai ,,NETEKUSIAIS GALIOS“;
redakcinis
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-082
2) projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
redakcinis
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 4,6
3) projekto lyginamojo varianto 4 ir 6 straipsniuose neatsispindi visi galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimai (nėra užbrauktų žodžių ,,dėl humanitarinių priežasčių“);
redakcinis
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-089
4) projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,69 straipsnio pakeitimas“ įrašytini žodžiai ,,69 straipsnio pripažinimas netekusiu galios“, nes šiuo straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios visas 69 straipsnis; Pritarti Komitetas Įstatymo projekto lyginamajame variante išdėsto visą prižįstamą netekusiu galios straipsnį su pavadinimu:
„9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas pripažinimas
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį. 69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;
3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;
4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;
5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;
6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. 2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai. 4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą. 5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.“ 22.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0824 3, 6
5) projekto 24 straipsnio 3 ir 6 dalyse vietoj nuorodos į 24 straipsnyje papildomą X² skyrių turi būti teikiama nuoroda į 23 straipsnyje išdėstytą X² skyrių. Pritarti redakcinis
23Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas,
2021-11-1923 (140⁸) (5,
Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad siūloma įtvirtinti formuluote „per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos <...>“ sudaromos visos prielaidos teisiniams neaiškumams kilti ateityje. Siūloma įtvirtinti formuluote yra pasakoma (nustatoma), kad pabaiga įvyksta ne pasibaigus įvestai karo padėčiai, taip pat ne pasibaigus nepaprastosios padėties situacijai, taip pat ne pasibaigus paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio įvykiui, bet tik po užsieniečių antplūdžio pabaigos. Ir ką šiuo konkrečiu atveju iš tiesų norėtų pasakyti įstatymų leidėjas, paliekama jam pačiam spręsti. Tačiau jis turi pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti įstatyminę nuostatą, kad visiems teisės subjektams nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškiai suprantamas ir ateityje teismams nereikėtų spėlioti apie įstatymų leidėjo turėtas intencijas. Aptariamoje Įstatymo projekto nuostatoje vartojama formuluotė –
„Jeigu Migracijos departamentas <... > nustato, kad yra pagrindas
manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“ – kelia tam tikrą neaiškumą. Panašią formuluotę galima rasti ir 140⁸ straipsnio 6 dalyje.
Iš aptariamos formuluotės turinio matyti, kad Įstatymo projekto rengėjas vienu sakiniu pasako (nustato) du skirtingus dalykus. Įstatymo projekto rengėjas aptariamoje nuostatoje pasako (nustato), kad Migracijos departamentas priima atitinkamą sprendimą, „nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, ir tuoj pat Įstatymo projekto rengėjas pasako (nustato), kad „ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“. Nesuteikimas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje reiškia, kad asmuo neturi įgijęs jokios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. O teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas reiškia, kad asmuo turi judėjimo teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurią jis įgyja, kai yra priimamas atitinkamas dėl to sprendimas. Tačiau minėtoji teisė įstatymo nustatytais atvejais jam gali būti apribota. Negalima nesuteiktos teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apriboti ar traktuoti tai, kaip teisės apribojimą. Apriboti galima tik tokią teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri yra suteikta, bet kurios Migracijos departamentas, pagal Įstatymo projekto aptariamą nuostatą, sprendimu nesuteikia. Nėra aišku, ką Įstatymo projekto rengėjas norėjo pasakyti (nustatyti). Bet jeigu prieglobsčio prašytojas turi būti sulaikytas (t. y. jo laisvė atimta), kai yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, tai iš principo reiškia jo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje suvaržymą, apribojimą, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Toks asmens judėjimo laisvės apribojimas savaime nesugestionuoja, kad asmuo buvo įgijęs pačią teisę laisvai judėti atitinkamoje teritorijoje. Tad įstatymų leidėjas teisėkūros procese turi galimybę šitą klausimą apsvarstyti ir tinkamai sureguliuoti.
Pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aptariamoje nuostatoje, turima tokia situacija, kai Migracijos departamentui nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, t. y. egzistuoja vienas iš prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų, pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas (113 str. 4 d. 2 p.), jis galiausiai turi įgaliojimus priimti sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, pagal tai, kas yra pasakyta (nustatyta) atitinkamoje nuostatoje, kartu vertinant ją santykyje su kitomis aptariamo straipsnio nuostatomis ir galiausiai su visu galiojančiu Lietuvos Respublikos Įstatymu
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“, viešojo administravimo subjektas turi
įgaliojimus priimti sprendimą dėl judėjimo teisės prieglobsčio prašytojui Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo pasibaigus pasienio procedūros terminui ir tokiu būdu toliau riboti asmens judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje jį sulaikant (t. y. laisvės atėmimas) be teismo sprendimo (t. y. 6 plius 6 mėnesiai). Kita vertus, Įstatymo projekto rengėjas formuluotę „Migracijos departamentas <... > nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip <...>“ traktuoja kaip asmens judėjimo apribojimą, kas, jo vertinimu, nėra asmens sulaikymas.
Tokiems asmenims būtų suteiktos tam tikros teisės, kurios, pagal Įstatymo projekto rengėjo aiškinimus, atrodo, kad būtų iš esmės tokios pačios, kurios yra nustatytos 140⁸ straipsnio 3 dalyje. Bet kuriuo atveju toks Įstatymo projekto rengėjo aptariamos formuluotės traktavimas niekaip neišplaukia iš nustatomo teisinio reguliavimo paties turinio (t. y. tai, kas yra pasakyta (nustatyta) pačioje aptariamoje nuostatoje) ir galiojančio Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų pačios sistemos. Subjektyvusis Įstatymo projekto rengėjo aptariamos nuostatos traktavimas nėra objektyviai įtvirtintas Įstatymo projekto nuostatomis. Įstatymo projekto rengėjas iš esmės įtvirtina asmens sulaikymą, kuriam reikalingas teismo sprendimas ir abejotina, ar tokie viešojo administravimo subjekto įgaliojimai dera su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat manome, kad įtvirtinimas formuluočių, kuriomis realiai ir konstituciškai nepagrįstai siekiama riboti žmogaus teisės ir laisvės, nėra tas kelias, kuriuo turėtų būti einama teisinėje valstybėje. Tokia pati nuomonė iš esmės galioja ir dėl Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalies. Įstatymo projektu yra siūlomas įtvirtinti naujas Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ skyrius, kuriuo siekiama sureguliuoti specifinius visuomeninius santykius.
Tačiau šiame skyriuje siūlomos įtvirtinti nuostatos taip pat turi būti suderintos su visomis minėto įstatymo ir ypač jo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nuostatomis, laikantis visų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos Respublikos Seime pateiktas Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018 turi būti toliau tobulinamas . Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pastabą, kad negali būti apribota teisė laisvai judėti, kuri užsieniečiui nėra suteikta, pataisė Įstatymo projekto 23 straipsnyje išdėstytą formuluotę, nustatydamas, kad teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Komitetas laikosi pozicijos, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos.
Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei. Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – Direktyva Nr. 2013/33/ES) 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius,
1 Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas,
„Diversity Development Group“ ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, organizacijos,
dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo projektu Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia esmines pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos apimties neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Grąžinimo direktyvos[1]
šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, [...] kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jeigu reikia, gauti lingvistinę pagalbą.
Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės narės užtikrina, kad, paprašius, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus ar taisykles, susijusias su teisine pagalba, būtų nemokamai suteikiama reikalinga teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas ir gali užtikrinti, kad tokia nemokama teisinė pagalba būtų teikiama ir (arba) teisiškai atstovaujama laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvos 2005/85/EB 15 straipsnio 3–6 dalyse. Taigi šių Grąžinimo direktyvos nuostatų visuma rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu. Nepritarti Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba skundžiant minėtus sprendimus. Visi kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, o visus kitus sprendimus gali skųsti savo lėšomis.
Kartu pažymėtina, kaip Komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, kad VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri be kita ko numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu (tiek procesinių dokumentų teismui parengimą, tiek ir užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimą pirmos instancijos teisme). Atsižvelgiant į tai, kilus rizikai, kad bus pažeisti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio teisėti interesai, VSAT sudaro galimybes tokiam užsieniečiui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą dėl išsiuntimo jo išsiuntimo ar grąžinimo. 2. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1610
Dėl piniginės pašalpos ribojimo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusiems prieglobsčio prašytojams Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti Įstatymo
Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją,
pašalpa nemokama. Priėmimo sąlygų direktyvoje[2] materialinės priėmimo sąlygos 2 straipsnio g punkte apibrėžiamos kaip priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kuriuo valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams materialines priėmimo sąlygas, į kurias įeina būstas, maistas, apranga ir dienpinigiai, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (Byla C‑179/11, 37-39 punktai). Nepaisant to, kad teisine prasme užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau valstybė privalo užtikrinti materialines priėmimo sąlygas visiems jos žinioje esantiems ir prieglobsčio pasiprašiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų patekimo į Lietuvos teritoriją būdo (teisėtai ar neteisėtai atvykęs prieglobsčio prašytojas), teisinio statuso (įleistas ar neįleistas prieglobsčio prašytojas) ar Migracijos departamento taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros (prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra ar skubos tvarka). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tokia piniginė pašalpa ypatingai aktuali šeimoms, turinčioms vaikų, arba žmonėms, turintiems specialių poreikių. Pavyzdžiui, iki šiol teikiamas maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje esančioms šeimoms (jų yra Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų Užsieniečių registracijos centre) nėra pritaikytas vaikams ir kūdikiams, todėl tokios pašalpos mokėjimas žmonėms, neturintiems lėšų, leistų užtikrinti vaikų ir kūdikių poreikius. Dėl tokių priežasčių ir atsižvelgiant į nedidelį skiriamos pašalpos dydį, siūlytume neišskirti prieglobsčio prašytojų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš pašalpos gavėjų rato.
Nepritarti Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 1 dalies nuostatas, UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje ir UTPĮ projekto 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų buvimas laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, higienos reikmenys ir kt., manytina, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, mokėti jiems piniginę pašalpą nėra būtinybės. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama UTPĮ 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas). 3. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1620
Dėl 7 dienų apskundimo termino, išnagrinėjus prieglobsčio prašymą skubos tvarka arba priėmus sprendimą nenagrinėti prieglobsčio prašymo Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio
prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo.
Prieglobsčio procedūrų direktyvos[3]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu. Sveikintinas skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nagrinėjimo administraciniuose teismuose grąžinimas.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai bylos išnagrinėtos skubos tvarka ar priimtas sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti. Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui.
Nepritarti Pažymėtina, kad UTPĮ projektu ši nuostata (138 straipsnyje) nėra keičiama, toks apskundimo terminas galioja jau nuo 2021 m. kovo 1 d. (2020-11-20 Seimo pakeistas įstatymas XIII-3412), ir taikoma tik tiems sprendimams, kurie išnagrinėti skubos tvarka. [Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam pakeitimui dėl UTPĮ 138 str. 2020 m. savo išvadoje kaip pagrindinis komitetas pritarė URK.] Kadangi skundžiant tokius sprendimus teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė įsipareigoja užtikrinti tinkamą ir veiksmingą teisių gynimą. Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra sprendimų automatinio sustabdymo, tačiau teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UTPĮ projekto nuostatomis užtikrinama veiksminga teisių gynyba. Prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų). 4. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140⁸)5 Dėl judėjimo laisvės ribojimo be teismo sprendimo Įstatymo projekto naujo skyriaus, skirto įstatymo taikymui, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatoma, kad jeigu per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, tuomet Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindų manyti, kad užsienietis gali pasislėpti – asmens tapatybės dokumento neturėjimas ir nebendradarbiavimas (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi prieglobsčio prašytojų teisė laisvai judėti pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo.
Pakanka neturėti asmens tapatybės dokumento ir nebendradarbiauti nustatant tapatybę, tai bus pakankamas pagrindas laikyti, kad yra pasislėpimo pavojus, ir užsieniečio teisę laisvai judėti apriboti Migracijos departamento sprendimu. Reikia pabrėžti, kad pagal ES prieglobsčio teisyną prieglobsčio prašytojų sulaikymu laikoma situacija, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta (Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 2 straipsnio h punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvos nuostatą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (ESTT sprendimo sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU 223 punktas). Pagal ES prieglobsčio teisyną toks sulaikymas turi atitikti Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8-11 straipsnyje numatytus reikalavimus (nepriklausomai nuo to, koks skaičius žmonių kreipiasi dėl prieglobsčio). ESTT sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU nurodė, kad sulaikymo pagrindas turi būti numatytas įstatyme, turi būti individualiai vertinamas tokios priemonės proporcingumas ir būtinumas bei turi būti sudaryta galimybė teismui peržiūrėti sulaikymo sprendimą. Panaši laisvės judėti ribojimo tvarka numatyta ir užsieniečiams, kurie prieglobsčio prašymo nepateikė.
Tokiu atveju jeigu per 6 mėnesius neįvykdomas sprendimas dėl išsiuntimo ar grąžinimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Taigi užsieniečių, kurie nesiprašė prieglobsčio, teisė laisvai judėti pagal siūlomus Įstatymo pakeitimus taip pat gali būti apribota iki vienerių metų be teismo sprendimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar žmonių pažeidžiamumą, nevertinant sulaikymo proporcingumo ir būtinumo. Neteisėtai esančių užsieniečių sulaikymą reglamentuoja Grąžinimo direktyva. Remiantis Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi, valstybės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, tik tam kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą, kai esama pasislėpimo pavojaus arba trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Tačiau sulaikymas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei kitos švelnesnės priverstinės priemonės veiksmingai negali būti taikomos. Be to, sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui. Pagal šio straipsnio 4 dalį paaiškėjus, kad dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti arba aukščiau nurodytų aplinkybių nebesama, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant paleidžiamas. Taip pat ir ESTT praktikoje pažymima, jog valstybės narės turi įgyvendinti išsiuntimo procedūrą kuo švelnesnėmis priverstinėmis priemonėmis.
Tik tuo atveju, jeigu imantis išsiuntimo gali būti, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, pakenkta sprendimo grąžinti vykdymui dėl grąžintino asmens elgesio, valstybės gali apriboti jo laisvę ir jį sulaikyti. Toks laisvės apribojimas turi, vadovaujantis Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiųsti. Dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį, kad užsieniečių teisės judėti ribojimas neįvertinus sulaikymo būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės sulaikymo kontrolės yra žmogaus teisių pažeidimas. Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į laisvę ir saugumą. Tame pačiame straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada gali būti ribojama žmogaus laisvė, taip pat numatyta, kad kiekvienas sulaikytasis asmuo turi būti skubiai pristatytas teisėjui, turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo. Teisė į laisvę ir saugumą įtvirtina ir ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje.
Kalbant apie vaikų sulaikymą, JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinti valstybių įsipareigojimai, kad nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių, nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė; vaikas sulaikomas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui; su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, būtų elgiamasi žmoniškai, kad būtų gerbiamas jo orumas atsižvelgiant į jo amžiaus asmenų poreikius; kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė, turėtų teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią pagalbą, taip pat teisę ginčyti savo laisvės atėmimo teisėtumą prieš teismą ar kitą kompetentingą, nepriklausomą ir nešališką organą ir teisę reikalauti, kad jie neatidėliodami priimtų sprendimą dėl bet kurio tokio procesinio veiksmo. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume nenumatyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje be teismo sprendimo arba numatyti papildomas alternatyvias sulaikymui priemones, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kurias taip pat įvertinęs individualias aplinkybes ir užsieniečių pažeidžiamumą skirtų teismas motyvuotu sprendimu. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atkreipiame dėmesį, kad tiek prieglobsčio prašytojų, tiek neteisėtai esančių užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas pagal siūlomus pakeitimus pradedamas skaičiuoti nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Priminsime, kad laisvės judėti ribojimas Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos
Migracijos departamento mobiliosios grupės, kurios lankė stovyklas ir registravo užsieniečius Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, registruoti užsieniečius baigė rugsėjo 21 d. (turint minty, kad dalis užsieniečių, tuo metu sirgusių Covid-19 buvo suregistruota dar vėliau). Taigi skaičiuojant laisvės ribojimo terminą, šiemet atvykusiems užsieniečiams laisvės judėjimo ribojimas nepagrįstai būtų pratęstas dar beveik dviem mėnesiams. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume Įstatymo projekto 24 straipsnyje, kuriame numatytos Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatos, numatyti, jog iki įstatymo įsigaliojimo atvykusiems užsieniečiams judėjimo laisvės ribojimo terminai skaičiuojami nuo faktinio apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepritarti Komitetas pritaria Įstatymo rengėjų pozicijai, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos.
Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei. Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2013/33/ES
dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. Siekiant aiškiai nustatyti skaičiuojamo atitinkamo termino pradžią, UTPĮ projekte (140⁸straipsnio
užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Kadangi Lietuva su ekstremalia situacija dėl užsieniečių antplūdžio susidūrė pirmą kartą ir pirmiausia rūpinosi, kur apgyvendinti užsieniečius ir kaip galima geriau užtikrinti pirminius poreikius, negalėjo užtikrinti prašymų suteikti prieglobstį pateikimo ir užregistravimo procedūrų per nustatytus terminus. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir į tai, kad bus stengiamasi, kad 6 mėnesių terminas nebūtų viršytas, manome, kad šiuo aspektu UTPĮ projekte nieko keisti nereikia. 5.
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹³) (1,2) Dėl teisės pateikti prieglobsčio prašymą ribojimo X² skyriaus 140¹³straipsnio, reguliuojančio prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai ir garantijos naudotis prieglobsčio procedūra. Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, tačiau nenumato galimybės nepriimti prieglobsčio prašymų tais atvejais, kai žmogus neteisėtai kirto sieną ir prieglobsčio prašymą pateikė būdamas valstybės teritorijoje.
Taigi jeigu žmogus būtų neteisėtai kirtęs sieną ir sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal siūlomą reguliavimą nepriklausomai nuo jo individualios situacijos ir galimų prieglobsčio motyvų, toks žmogus apskritai nebeturi teisės kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, o tai iš esmės prieštarauja prieglobsčio teisės esminei nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio, ji negali būti ribojama dėl to, kokiu būdu žmogus kirto sieną, nes sienos kirtimo būdas iš esmės nepaneigia ir nepakeičia žmogaus situacijos, aplinkybių, dėl kurių jis pasitraukė iš savo kilmės šalies. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlytume 140¹³straipsnio 1 dalies 2 punktą formuluoti neišskiriant sąlygos, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, o visais atvejais Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai priimti prieglobsčio prašymus, kai užsienietis jau yra Lietuvos teritorijoje ir kreipiasi dėl prieglobsčio suteikimo. Jeigu pasiūlymas nebūtų svarstomas, atsižvelgiant į tai, kad esant numatytam reguliavimui kilo daug neaiškumų, kokiais atvejais Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį, siūlytume numatyti, kad užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną prieglobsčio prašymų priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Komitetas mano, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. Kaip informavo Įstatymo projekto rengėjai, VSAT pareigūnai, einantys tarnybą prie valstybės sienos, yra nuolat instruktuojami, kokiais atvejais turėtų būti leidžiama užsieniečiui neteisėtai kirsti valstybės sieną, kad užsienietis galėtų pateikti prašymą dėl prieglobsčio, be to, esant ribinei (netipinei) situacijai, pareigūnai turi galimybę konsultuotis su vyresniuoju pareigūnu ar specialistais.
Be to, įvertinant tai, kad esami migracijos srautai nėra natūralūs, o yra dirbtinai kuriami įsitraukiant Baltarusijos pareigūnams, viešai prieinama informacija apie tvarką, kriterijus ar algoritmus, kaip yra nustatoma, kam leidžiama dėl pažeidžiamumo neteisėtai kirsti sieną, galėtų tapti „instrukcija“ Baltarusijos režimo atstovams, kitiems asmenims, organizuojantiems ir padedantiems neteisėtiems migrantams atvykti iki valstybės sienos, kaip parinkti ir paruošti neteisėtus migrantus, kad jie „atitiktų“ nustatytus kriterijus. 6. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁵) Dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos trūkumų X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko.
Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 7. Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140¹⁷) Dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo Įstatymo 140¹⁷ straipsnyje numatyta galimybė nelydimus nepilnamečius apgyvendinti ir kitose nei Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose vietose. Atkreipiame dėmesį, kad apgyvendinus nelydimus nepilnamečius jiems turi būti skiriamas globėjas. Iki šiol nelydimi nepilnamečiai būdavo apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kuris buvo skiriamas tokio vaiko globėju, kuris turėjo pareigą atstovauti nelydimo nepilnamečio geriausiems interesams prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Nelydimi vaikai negali būti apgyvendinami vietose, kuriose nėra teisėto pagrindo ir galimybės paskirti globėjus. Dėl tokių priežasčių siūlytume išbraukti siūlomą straipsnį iš Įstatymo projekto, tokiu atveju liktų galioti esamas nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo reguliavimas. Nepritarti Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, arba globėjų šeimoje, arba nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose, arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekstremalios situacijos metu gali nebūti galimybės visų nelydimų nepilnamečių apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (dėl vietų trūkumo, dėl didelio skaičiaus būtent pažeidžiamų asmenų); išlieka galimybė apgyvendinti pagal UTPĮ 79 str. 4 d. nurodytose vietose, tik praplečiamos galimybės, jeigu PPC nėra vietų. Be to, 79 str. 4 d. numatyta sąlyga – jeigu atstovas neprieštarauja (šią sąlygą siūloma papildyti ir apgyvendinant nelydimus nepilnamečius ekstremaliosios situacijos metu). Pagrindinis komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnio numeraciją):
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2021-11-1623 (140²²)
Pagal Įstatymo 140²² straipsnį, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomas
apskundimo apygardos administraciniam teismui terminas.
Dar kartą primename, kad Prieglobsčio procedūrų direktyvos[4] 46 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, jo 4 dalyje numatyta, kad Valstybės narės numato pagrįstus terminus ir kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Numatytas 7 dienų sprendimo apskundimo terminas prieglobsčio bylose, net ir tais atvejais, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra pakankamas dėl papildomų praktinių prieglobsčio bylų ypatumų: pirma, tam, kad po sprendimo priėmimo būtų užsakytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, pirmiausiai su sprendimu užsienietį supažindinęs pareigūnas turi išsiųsti skenuotą sprendimą su prierašu, kad užsienietis sprendimą nori skųsti Migracijos departamentui, tuomet Migracijos departamento atstovas turi išsiųsti paslaugų užsakymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui. Antra, advokatas turi suderinti su Migracijos departamentu laiką ir ateiti į Migracijos departamentą susipažinti su byloje esančiais riboto naudojimo dokumentais, kurių kopijų neturi teisės daryti.
Trečia, jeigu užsienietis nekalba advokatui suprantama kalba, advokatas turi kreiptis dėl vertėjo paslaugų suteikimo galimybės, kad galėtų susikalbėti su užsieniečiu, ir suderinti su vertėju dėl vertimo paslaugų laiko. Ketvirta, rengdamas skundą advokatas turi tikslinti aplinkybes bei supažindinti klientą su skunde numatytais argumentais. Penkta, prieglobsčio bylose vienas iš įrodymų yra kilmės valstybės informacija. Advokatas turi ją surinkti ir apibendrinti, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą 140²² straipsnyje numatytų Migracijos departamento sprendimų apskundimui. Suprantame kylančius iššūkius, bet tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant sudėtingai situacijai. Nepritarti Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 7 dienas, o šis teismas sprendimą privalės priimti per 2 mėnesius; skundas dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. 9.
pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140⁸) 3, 5 Projekto 23 straipsnyje išdėstyto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 ir 5 dalys numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisė laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos numatyta tik apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, kai joje neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, ir kai valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika (Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pasišalinimo rizika galėtų būti valdoma skiriant palydą ir leidžiant išvykti tik vienam šeimos nariui). Šio privalomo buvimo apgyvendinimo vietose maksimalus terminas – 6 mėnesiai nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jei pasibaigus šiam terminui nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba priimti sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, vis dar nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 6 mėnesių. PASTABOS:
Siūlomas reglamentavimas numato itin intensyvius sulaikymui vis dar prilygstančius prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės apribojimus. UNHCR savo ankstesnėse pastabose yra pabrėžęs, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas neturėtų būti taikomas standartiškai ar privalomai visiems atvykstantiems, o tik kraštutiniu atveju.
Minimalūs sulaikymo laikotarpiai leidžiami iš pradžių, siekiant atlikti pirminius tapatybės ir saugumo patikrinimus tais atvejais, kai tapatybė būna nenustatyta ar ginčijama, arba kai yra pavojaus saugumui požymių. Atvejais, kai prieglobsčio prašymai galimai akivaizdžiai nepagrįsti, sulaikymas gali būti teisėtas iki keturių savaičių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, su galiojančiomis apsaugos priemonėmis, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimų (Žr. inter alia ESTT sprendimą sujungtose bylose C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti paremtas individualiu motyvuotu sprendimu, atitikti būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, trukti ribotą laiką ir reguliariai peržiūrimas. Sulaikymas niekada neturėtų būti taikomas vaikams, o alternatyvios sulaikymui priemonės įprastai yra geresnis ir galimas pasirinkimas pasienio procedūrų metu (Žr. UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 22, 24, 25 ir 26 punktus[⁵]). Todėl siūlome pasibaigus Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 43 straipsnio 2 dalyje numatytam maksimaliam keturių savaičių sulaikymo terminui prireikus taikyti alternatyvias sulaikymui priemones (pvz. įpareigojimą reguliariai registruotis VSAT) vengiant sulaikymo.
Nepritarti Komitetas pritaria Įstatymo rengėjų pozicijai, kad kai valstybėje įvesta karo padėtis, paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, UTPĮ projekte siūloma dėl kiekvieno užsieniečio apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei.
Jeigu užsieniečiui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu užsieniečiui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o užsienietis nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas. Kai nustatomas užsieniečio pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki 6 mėnesių. VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Siekiant įgyvendinti Direktyvos Nr. 2013/33/ES
dalies nuostatas, UTPĮ projekte siūloma nustatyti Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarką. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 10.
10Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR),
2021-11-1623 (140¹³) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹³ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas tik:
1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;
3) užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Prieglobsčio prašymas, teikiamas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT paliekama teisė priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio LR valstybės sieną, prieglobsčio prašymą, atsižvelgiant į jo (jos) pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes. PASTABOS:
Pagal siūlomą reglamentavimą asmenims, kertantiems valstybės sieną nenustatytoje vietoje bei asmenims, sulaikytiems Lietuvos teritorijoje dėl neteisėto atvykimo nesuteikiama teisė kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje Respublikoje. Tokiais atvejais VSAT galės, tačiau neprivalės priimti prieglobsčio prašymą. UNHCR vertinimu, tiek šiuo metu galiojantis, tiek siūlomas reglamentavimas reikšmingai apriboja galimybes prašyti prieglobsčio asmenims, kurie buvo sulaikyti prie sienos ir kurie į šalį pateko neteisėtai. Pakeitimų projektas sukuria dvi pabėgėlių kategorijas ir numato neigiamas teisines pasekmes visiems neteisėtai sieną kertantiems prieglobsčio prašytojams. UNHCR pabrėžia, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti nepriklauso nuo prieglobsčio prašytojo patekimo į šalį teisėtumo, kadangi prieglobsčio prašytojai dažnai būna priversti atvykti arba patekti į teritoriją be išankstinio leidimo.
pripažįstama, kad pasinaudodami savo teise prašyti prieglobsčio, pabėgėliai dažnai būna priversti atvykti, patekti ar pasilikti teritorijoje be leidimo ar dokumentų, arba turėdami dokumentus, kurie būna nepakankami, suklastoti ar įgyti apgaulės būdu. Keliavimas neįvykdžius reikiamų kelionės ir imigracijos reikalavimų, įskaitant, pavyzdžiui, vizos reikalavimų ar registracijos procedūrų teisėtam išvykimui iš vienos valstybės ir atvykimui į kitą, dažnai būna neišvengiama realybė pabėgėliams, siekiantiems pasinaudoti tarptautine apsauga, kuri jiems suteikiama pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso. UNHCR primena, kad teisė prašyti prieglobsčio ir jį gauti yra pagrindinė žmogaus teisė pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnio 1 dalį. Teisę į prieglobstį taip pat garantuoja ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnis. Ši imperatyvi pirminės ES teisės nuostata toliau detaliai aptariama Prieglobsčio procedūrų direktyvoje (2013/32/ES). Jos 3, 6 ir 7 straipsniai garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis dėl prieglobsčio šalies teritorijoje, įskaitant pasienyje, ir nustato pareigą Valstybėms narėms registruoti ir nagrinėti tokius prašymus nepaisant to, kokiu būdu prieglobsčio prašytojas atvyko į šalį (Žr. UNHCR 2021 m. rugsėjo 27 d. pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų projekto (Nr. 21-29207) 11 – 13 punktus[⁶]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomų apribojimų pasinaudoti prieglobsčio procedūra užtikrinant teisę kiekvienam asmeniui, nepaisant jo patekimo į valstybės teritoriją būdo, kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje.
Nepritarti Pažymėtina, kad kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka nustatyta tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ praplėstas vietų, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašas, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį VSAT net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Komitetas mano, kad UTPĮ užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį. Taigi tokia tvarka taikoma tik ypatingų situacijų atvejais. Tais atvejais, kai užsieniečiai nustatomi jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, vertinamos visos aplinkybės ir atsižvelgiama į tai, ar užsienietis turėjo galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį nedelsiant kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Visais atvejais, kai užsieniečiai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jiems buvo leista pateikti prašymus suteikti prieglobstį.
Būtent ypatingų situacijų atvejais ir nustatoma kitokia prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka, kad būtų galima reguliuoti dirbtinai Baltarusijos pareigūnų sukeltos migracijos iš Baltarusijos srautus, užkirsti kelią piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, o taip pat užkirsti kelią antrinei migracijai. 11. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140¹⁵) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁵ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio UTPĮ 76 straipsnio 6 dalis yra suspenduojama. Pagal UTPĮ 76 straipsnio 6 dalį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo skubos tvarka procedūra netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. PASTABOS:
UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija reiškia, kad nelydimiems nepilnamečiams ir asmenims, patyrusiems kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą, neturėtų būti taikoma. Todėl jų prieglobsčio prašymai visada turėtų būti nukreipiami į įprastą nagrinėjimo procedūrą; jie turėtų būti nukreipiami į šalies teritorijos viduje esančias priėmimo įstaigas. Pagal siūlomą reglamentavimą ši išimtis netaikoma įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tai reiškia, kad nelydimų nepilnamečių ir kankinimus, išprievartavimą ar kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusių asmenų prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarką per 10 darbo dienų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo.
Ši nuostata, skaitoma kartu su siūlomu 140⁸ straipsniu, taip pat leidžia laikyti šiuos prieglobsčio prašytojus pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT padaliniuose ir kitose apgyvendinimo vietose visą prieglobsčio suteikimo procedūros laikotarpį, įskaitant apeliacinio skundo nagrinėjimo etapą, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UNHCR nuomone, pirminis pažeidžiamumo patikrinimas, kurį atlieka kompetentingi darbuotojai (medicinos ir (arba) psichosocialiniai), yra itin svarbus siekiant nustatyti sudėtingesnius konkrečius poreikius, kurie yra svarbūs prieglobsčio procedūrai, pavyzdžiui, nelydimų vaikų, traumų ar prekybos žmonėmis aukų ir psichikos negalią turinčių asmenų atveju, kuriems nagrinėjimo skubos tvarka procedūros neturėtų būti taikomos. Be to, siūloma nuostata galimai prieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 24 straipsniui (Prašytojai, kuriems reikia specialių procedūrinių garantijų), siejamam su jos 29 konstatuojamąja dalimi, kuriuose reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams tinkamą paramą, įskaitant pakankamą laiką, kad būtų sudarytos sąlygos, būtinos pateikti duomenis, reikalingus prieglobsčio prašymui pagrįsti. Pakankamo laiko ir kitos paramos nesuteikimas gali neleisti kankinimą, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems prieglobsčio prašytojams pagrįsti prieglobsčio prašymą. Trumpas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas taip pat gali neleisti Migracijos departamentui atlikti tinkamą ir išsamų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tokiais atvejais.
Tai gali sąlygoti rimtas klaidas priimant sprendimus dėl prieglobsčio, dėl kurių būtų pažeistas 1951 m. pabėgėlių konvencijos 33 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintas asmens negrąžinimo principas (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 22 -25 punktus[⁷]). UNHCR rekomenduoja išlaikyti UTPĮ 76 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją užtikrinant, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio nelydimiems nepilnamečiams, kankinimus, išprievartavimą ar kitokio pobūdžio sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą patyrusiems asmenims nebūtų taikoma nagrinėjimo skubos tvarka procedūra, įskaitant pasienio procedūrą pagal siūlomą 140⁸ straipsnį. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 12. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140¹⁸) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140¹⁸ straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai jis į LR teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas LR valstybės sieną. PASTABOS:
Siūloma nuostata leidžia sulaikyti neteisėtai atvykusius prieglobsčio prašytojus iki 18 mėnesių, remiantis vien neteisėto atvykimo faktu.
1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalis draudžia taikyti bausmes (įskaitant, bet neapsiribojant sulaikymu) pabėgėliams, kurie atvykę tiesiogiai iš teritorijų, kuriose jų gyvybei ar laisvei gresia pavojus, nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir pateikia svarbią priežastį, dėl kurios jie neteisėtai atvyko į šalį ar yra joje. Pabėgėliams, kurie neatvyko "tiesiogiai" iš savo kilmės šalių, gali būti taikomos sankcijos. Sąvoka "tiesiogiai" turi būti aiškinama plačiai, o ne tiesiogine laiko ar geografine prasme, t. y. pabėgėliams, kurie pakeliui kirto kitas šalis, sustojo jose ar buvo jose, vis tiek gali būti netaikomos nuobaudos. Uždelsimo, sustojimo ar buvimo laikas nėra apibrėžtas, todėl nustatant, ar gali būti taikomos nuobaudos, svarbios bus priežastys, dėl kurių tai buvo padaryta. Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8 straipsnyje numatytas išsamus prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašas. Šioje nuostatoje neteisėtas sienos kirtimas nėra išvardytas, todėl jos taikymas greičiausiai prieštarautų ES teisei (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 27 -29 punktus[⁸]). UNHCR rekomenduoja atsisakyti siūlomo sulaikymo pagrindo, užtikrinant, kad prieglobsčio prašytojai nebūtų sulaikomi vien dėl to, kad neteisėtai kirto sieną, kaip numatyta 1951 m. pabėgėlių konvencijos 31 straipsnyje. Nepritarti
projekte šis sulaikymo pagrindas nėra naujai nustatomas, jis jau yra galiojančiame UTPĮ. Ši nuostata buvo priimta siekiant efektyviau kovoti su prieglobsčio prašytojų antrine migracija ir mažinti paskatas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.
Šis sulaikymo pagrindas bus taikomas tik įvestos karo ar nepaprastosios padėties ar paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. 13. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-16 23, 20 (140²²) (138) Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140²² straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. PASTABOS:
Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas. UNHCR pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Be to, teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą turi leisti pareiškėjui atlikti visus reikiamus procesinius veiksmus, kad galėtų pateikti apeliacinį skundą, įskaitant galimybę pasinaudoti teisine pagalba ir vertimo žodžiu paslaugomis. Pareiškėjams reikės laiko suprasti Migracijos departamento sprendimą ir visą pateiktą informaciją apie tai, kaip apskųsti sprendimą; pasirūpinti teisine pagalba; susipažinti su savo bylos medžiaga; pasikonsultuoti su advokatu ir aptarti apeliacinio skundo pagrindus; parengti apeliacinį skundą. Pagal taikytiną tvarką prieglobsčio prašytojai turi oficialiai kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o teikiamos paslaugos yra ribotos.
Nustačius
pagrįstų abejonių dėl galimybės veiksmingai įgyvendinti teisę keiptis į teismą pagal tarptautinius standartus (Žr. UNHCR 2021 m. liepos 28 d. teisinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 35 ir 36 punktus[⁹]). Šios pastabos taikytinos ir Projekto 20 straipsniui, kuriuo keičiamas UTPĮ 138 straipsnis numatant 7 dienų terminą skundžiant Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir sprendimus nenagrinėti prieglobsčio prašymo. Todėl UNHCR rekomenduoja peržiūrėti skundo pateikimo terminus, suteikiant pakankamai laiko skundui pateikti (mažiausiai 15 dienų). Nepritarti Pažymėtina, kad UTPĮ projektu ši nuostata (138 straipsnyje) nėra keičiama, toks apskundimo terminas galioja jau nuo 2021 m. kovo 1 d. (2020-11-20 Seimo pakeistas įstatymas XIII-3412), ir taikoma tik tiems sprendimams, kurie išnagrinėti skubos tvarka. [Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam pakeitimui dėl UTPĮ 138 str. 2020 m. savo išvadoje kaip pagrindinis komitetas pritarė URK.] Kadangi skundžiant tokius sprendimus teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė įsipareigoja užtikrinti tinkamą ir veiksmingą teisių gynimą.
Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų). 14. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), 2021-11-1623 (140²³) Projekto
sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymo sustabdymo pateikus skundą teismui. PASTABOS: Pagal siūlomą reglamentavimą teismui pateiktas skundas nesustabdo Migracijos departamento sprendimo vykdymo. Nors prieglobsčio prašytojai ir turi teisę prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ad hoc pagrindu, nenumatytas automatinis sustabdantis poveikis net ir prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo nagrinėjami pagal įprastą (bendrą) procedūrą, byloms.
Dėl to, kad apeliacinis skundas neturi automatinio sustabdomojo poveikio, ir atsižvelgiant į esamas problemas, susijusias su informacijos teikimu, konsultavimu, ir teisiniu atstovavimu, prieglobsčio prašytojams gali būti apribota galimybė pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone ir pažeistas negrąžinimo principas. Tai prieštarautų 1951 m. pabėgėlių konvencijos 33 straipsniui, ES pagrindinių teisių chartijos 4, 19 ir 47 straipsniams ir EŽTK 3 ir 13 straipsniams. ESTT savo praktikoje nustatė, kad prieglobsčio bylose apeliacinis skundas visada turi užtikrinti automatinį sustabdomąjį poveikį. Pavyzdžiui, byloje C-181/16 (Sadikou Gnandi prieš Belgiją) Teismas išaiškino, kad
"su teise į veiksmingą teisinę gynybą ir negrąžinimo principu susijusi
apsauga turi būti užtikrinta suteikiant tarptautinės apsaugos prašytojui teisę į veiksmingą teisinę gynybą, suteikiančią automatinį sustabdomąjį poveikį bent vienoje teisminėje institucijoje" (58 p.) (Žr. UNHCR 2021 m. liepos
užsieniečių teisinės padėties" pakeitimų ir papildymo (Nr. XIV-506) 32 ir 33 punktus).[¹⁰]
rekomenduoja, kad teisminės peržiūros metu pagal bendrą taisyklę būtų taikomas automatinis sustabdomasis poveikis, o išimtys būtų taikomos tik išimtiniais atvejais, kai pateikiamas paskesnis prašymas arba kai prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar juo piktnaudžiaujama. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra sprendimų automatinio sustabdymo, tačiau teismai gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UTPĮ projekto nuostatomis užtikrinama veiksminga teisių gynyba. 15.
15Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumas,
2021-11-18 Svarstant įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimus ir teisės akto projekto papildymą skyriumi “Įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio”, pasigendame humanitarinės pagalbos teikimo galimybės numatymo, ypatingai - skubios humanitarinės pagalbos teikimo galimybių. LR vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme yra numatyti humanitarinės pagalbos teikimo principai: humaniškumas, neutralumas, nešališkumas, nepriklausomumas, apibrėžta ir skubios humanitarinės pagalbos sąvoka (10 str. - Skubi ir Ilgalaikė), numatytas teikimas bei finansavimas (11 str.). Šiandieninėje situacijoje ilgalaikės humanitarinės pagalbos teikimas taip pat tik iš dalies išspręstas bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi, Caritu, kitomis tarptautinėmis bei nacionalinėmis organizacijomis (pasienio užkardose, kitose migrantų sulaikymo ir apgyvendinimo vietose). Tuo tarpu skubios humanitarinės pagalbos teikimas praktiškai yra neįmanomas. Skubi humanitarinė pagalba turi būti teikiama operatyviai reaguojant į neatidėliotinus žmonių poreikius. Šiandien humanitarinės pagalbos teikimas pasienio zonoje yra praktiškai sustabdytas, o taip vadinamus “humanitarinės pagalbos paketus” gali dalinti tik jėgos struktūros ir čia poreikiai yra numatyti tarsi iš anksto, nevertinant individualių situacijų. Kyla klausimas, ar tikrai jėgos struktūrų dalinami humanitarinės pagalbos paketai yra skubi humanitarinė pagalba, teikiama laikantis neutralumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir humaniškumo principų? Humanitarinė pagalba nediskriminuoja ir nesirenka nukentėjusiųjų, kuriems turi būti suteikta - deja, šiandien pasienyje matome kiek kitokią situaciją. Arba tiksliau - jos beveik nematome, kuomet į pasienio zoną nėra įleidžiami nepriklausomi skubios humanitarinės pagalbos teikėjai.
Prašome įtraukti į teisės akto projektą skyriaus “Įstatymo taikymas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio” papildymą straipsniu 140x Humanitarinės pagalbos teikimas, jame numatant skubios ir ilgalaikės humanitarinės pagalbos teikimą bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tai taip pat padėtų užkirsti kelią baudimui už veiksmus, atliktus humanitariniais tikslais arba kritinėse situacijose,- tą akcentuoja ir Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui. Atsižvelgti
komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstaiga,
2
projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
kontrolieriaus įstaiga,
1
Įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiamas UTPĮ 3 straipsnis, nustatyti nepilnamečiams užsieniečiams teises, kurias garantuoja tarptautiniai teisės aktai[11] ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises:
1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“
dalimi: „6. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys nepilnamečiai užsieniečiai turi šias teises:
1) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, atitinkančiomis jų amžiaus poreikius ir reikalingas jų fiziniam, protiniam vystymuisi;
2) mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo, teikiant prioritetą ugdymo paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika;
3) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) užsiimti laisvalaikio veikla, teikiant prioritetą paslaugų teikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Taip pat siūlytina svarstyti galimybę (po konsultacijų su Vyriausybe dėl reikalingo papildomo lėšų poreikio) užtikrinti neteisėtai esantiems nepilnamečiams ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.
Atkreiptinas dėmesys, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas bei Migrantų darbuotojų komitetas savo 2017 m. lapkričio 16 d. Bendrajame Jungtiniame komentare[12] dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste, pažymėjo, kad visi vaikai tarptautinės migracijos kontekste, nepaisant statuso, turi turėti prieinamumą prie visų lygių bei aspektų ugdymo, įskaitant ankstyvąjį ugdymą bei profesinį lavinimą, lygiais pagrindais su šalies, kurioje gyvena, piliečiais; tai reiškia, jog valstybės turi užtikrinti lygų prieinamumą prie kokybiško ir įtraukiojo ugdymo visiems migrantų vaikams, nepaisant jų migracijos statuso; kai tai būtina, migrantai vaikai turi gauti alternatyvias mokymosi programas, kt. Todėl teigtina, kad vadovaujantis nediskriminavimo principu, nepriklausomai nuo vaiko buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo (statuso), teisė į mokslą turi būti užtikrinta visiems vaikams. Pritarti iš dalies
projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės atitinka 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2013/115/EB) ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pažymėtina, kad UTPĮ 3 straipsnio 5 dalyje dėstomos užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai teisės, šiuo aspektu bus papildyta UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies pradžia ir išdėstyta taip: „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. Netikslinga atskirai detaliai dėstyti nepilnamečių užsieniečių teisių,, nes jos visiškai patenka po UTPĮ projekte 3 straipsnio 5 dalyje dėstomomis teisėmis:
jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;
diskrecija spręsti, kokia tvarka bus organizuojamas ugdymas;
aktus, reguliuojančius sveikatos paslaugų teikimą, apima ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atvejais;
4) specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos apima ir nepilnamečių laisvalaikio veiklą. UTPĮ turėtų būti nustatytos teisės, o jų teikimo tvarka ir organizavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad UTPĮ nustatomas būtinas minimalus valstybės užtikrinamas užsieniečių teisių standartas, tačiau, esant poreikiui, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose specifines visuomeninio gyvenimo sritis (švietimą, sveikatą ir kt.) galėtų būti nustatoma ir kitų teisių, jei valstybė yra pajėgi jas užtikrinti. Pagrindinis komitetas savo pasiūlymuose teikia patikslintą nuostatos išdėstymą. Žr. URK pasiūlymus. 3.
kontrolieriaus įstaiga,
1
projekto 5 straipsnyje išdėstytas galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslingumas, nes vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4820, kuriuo siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą, jei jie (tėvai ar vienintelis iš tėvų) yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Priėmus minėtą įstatymo projektą, jis būtų taikomas ir nepilnamečiams užsieniečiams, jei jų atstovai pagal įstatymą po atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dingtų, būtų paskelbta jų paieška, o vaikas liktų be įstatyminio atstovo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei yra žinoma besiformuojanti praktika, kad dėl netinkamo įstatymų interpretavimo ir taikymo kyla vaiko teisės į tinkamą atstovavimą (ir jo teisių įgyvendinimą) užtikrinimo problemos[13] ir nesilaikoma 32 straipsnio 1 dalies nuostatų nedelsiant skirti atstovą nelydimam nepilnamečiui, tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, netinkamas įstatymų normų taikymas neturėtų būti pagrindas teisėkūros iniciatyvoms. Taip pat pažymėtina, kad UTPĮ yra specialusis įstatymas, kuriame nustatytas atstovo skyrimo pagrindas.
Įstatymo leidėjui nusprendus tikslinti UTPĮ 32 straipsnio 1 dalį, siūlytina svarstyti tikslingumą vietoj Įstatymo projekto autorių siūlomos formuluotės įrašyti formuluotę „Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka“ ir ją išdėstyti sekančiai:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų
buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti Pritariama siūlomai formuluotei. 4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-155 2N 4.
Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ
dalies tarpusavio dermės, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti galiojančios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą, po žodžio „pagal“ įrašant „ikimokyklinio, priešmokyklinio“, papildant 2 punktą sakiniu „Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo“ ir išdėstyti jį taip:
„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr.
2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina svarstyti tikslingumą papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jame po žodžio „pagalbą“ įrašyti žodžių junginį „ir būtiniausią gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“ ir išdėstyti jį taip:
„3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią
gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nelydimiems nepilnamečiams yra laiduojama nemokama sveikatos priežiūra (visa apimtimi), Užsienio reikalų komitetas siūlo keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą nustatyta tvarka;“
kontrolieriaus įstaiga,
tarpusavyje galiojančios redakcijos UTPĮ 71 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (programas), tuo tikslu papildant Įstatymo projektą nauju straipsniu, keičiančiu UTPĮ 94 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ projektas parengtas dėl ekstremaliosios situacijos, siūlytina projekto nebepildyti papildomais keitimais, kurie yra redakcinio pobūdžio. Be to, pažymėtina, kad praktikoje UTPĮ nuostatos dėl laikinosios apsaugos nebuvo taikomos. atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš 2020 m. rugsėjo 23 d.
Europos Komisijos pateikto Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros pasiūlymo (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje) nuostatomis, 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangas priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinių pusiausvyrą, bus panaikinta (atsižvelgiant į tai bus pripažintos netekusiomis galios ir atitinkamos UTPĮ nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga (UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos). 7. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
(140⁸straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Nepritarti Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, pagrindinis komitetas mano, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. Pažymėtina, kad tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas. 8. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-11-1523 8.
Svarstant Įstatymo projektą siūlytina įvertinti 23 straipsniu papildomo 140⁸straipsnio
aspektu. Pritarti Taikant Įstatymo projekto 23 straipsniu papildomo 140⁸straipsnyje nustatomas priemones, būtent ir bus vertinama kiekvieno užsieniečio situacija individualiai, bus atsižvelgiama į užsieniečių pažeidžiamumą. 9. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
9Įstatymo projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu,
nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Todėl siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę, išbraukiant žodžius „ar kitose”. Pažymėtina, jog 2021 m. liepos mėnesį įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai buvo apgyvendinami pasienio užkardose, pasienio kontrolės punktuose, savivaldybių kuruojamose apgyvendinimo vietose, Užsieniečių registracijos centre, kas neatitiko geriausių vaiko interesų dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo organizavimo, apmokytų darbuotojų pagalbos ir paramos šiems nepilnamečiams nebuvimo, kt. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką bei teisinį reglamentavimą įvedus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nelydimi nepilnamečiai ir toliau būtų apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, pasienio užkardose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Remiantis 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva), 11 straipsniu, kiek tai įmanoma, nelydimi nepilnamečiai apgyvendinami įstaigose, kurių darbuotojai ir patalpos yra tinkami, atsižvelgiant į jų amžiaus asmenų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog nelydimi nepilnamečiai yra ypatingai pažeidžiama keliaujančių vaikų grupė dėl to, kad jų nelydi teisėti atstovai, taip pat jie susiduria su didesniu savo pagrindinių teisių pažeidžiamumu. Tiek tarptautiniai[14][15], tiek nacionaliniai[16] teisės aktai numato būtinybę nedelsiant paskirti nelydimam nepilnamečiui atstovą (globėją). Apgyvendinus nelydimą nepilnametį kitose apgyvendinimo vietose (pasienio kontrolės punktuose, užkardose) gali iškilti sunkumų įgyvendinant tarptautines nelydimo nepilnamečio apsaugos garantijas dėl tinkamo atstovavimo. Lietuvoje nelydimų nepilnamečių atstovu (globėju) skiriamas Pabėgėlių priėmimo centras, turintis darbo su nelydimais nepilnamečiais patirtį. Priėmimo sąlygų direktyvoje numatyta, jog atstovas savo pareigas vykdo pagal vaiko interesų principą, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje, ir šiuo tikslu turi reikiamos patirties (24 straipsnis). Europos Tarybos Ministrų komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2019)11 valstybėms narėms dėl efektyvios globos sistemos nelydimiems ir atskirtiems vaikams migracijos kontekste, pabrėžia, jog efektyvi globos sistema sudaro vieną esminių nelydimų nepilnamečių apsaugos veiksnių bei globėjai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant geriausius vaiko interesus. Valstybės turi turėti efektyvią globos sistemą, kuri atliepia nelydimo nepilnamečio specifinius poreikius. Valstybės turi užtikrinti, kad nelydimas nepilnametis turėtų globėją, paskirtą be nepagrįsto delsimo, bei teikiančio vaikui reikalingą paramą. Pritarti iš dalies Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, arba globėjų šeimoje, arba nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose, arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekstremalios situacijos metu gali nebūti galimybės visų nelydimų nepilnamečių apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (dėl vietų trūkumo, dėl didelio skaičiaus būtent pažeidžiamų asmenų); išlieka galimybė apgyvendinti pagal UTPĮ 79 str. 4 d. nurodytose vietose, tik praplečiamos galimybės, jeigu PPC nėra vietų. Be to, 79 str. 4 d. numatyta sąlyga – jeigu atstovas neprieštarauja (šią sąlygą siūloma papildyti ir apgyvendinant nelydimus nepilnamečius ekstremaliosios situacijos metu). Be to, niekas neapgyvendins vaiko tokioje vietoje, kur negalės būti jam teikiamos paslaugos – apgyvendinant žiūrima kompleksiškai, kad būtų galima teikti visas priklausančias paslaugas. Deja, tik ekstremaliosios situacijos pradžioje, kai niekas nesuprato kas vyksta ir kaip turi vykti, nelydimu nepilnamečiai buvo apgyvendinti su suaugusiais. Siūloma nuostatą, atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją, išdėstyti taip:
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
10Seimo kontrolierių įstaiga,
teisinio aiškumo, UTPĮ
Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises [...]“. Projekto 2 straipsniu siūloma 3 straipsnį papildyti 5 dalimi joje numatant, kad „5.
Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi šias teises: 1) gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu; 3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą; 4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).“ Siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas – reglamentuoti ne visų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teises, o tik tų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises, siūlytina tikslinti minėtąją formuluotę joje nurodant, kad „5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises: [...]“. Taip pat, siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsnį, jame numatytą Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę išdėstant taip: „1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje“;
Pritarti
Žr. URK pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomos 3 straipsnio 5 dalies reglamentavimo. 11. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123
straipsnio 3 dalyje siūloma, be kita ko, numatyti, kad prieglobsčio prašytojus, prašymus suteikti prieglobstį pateikusius pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina juos pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas turi priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Be to siūloma numatyti, kad, jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog kai kuriose laikino apgyvendinimo vietose dėl šių vietų specifikos kai kurios paslaugos užsieniečiams gali būti neteikiamos, Projektu taip pat siūloma Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyti galimybę laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu užsieniečiams, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką, laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos gauti paslaugas arba įsigyti maisto produktų. Projekto rengėjai taip pat nurodė, kad laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarka bus nustatyta įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Projekto aiškinamajame rašte įvardijama: „Laikino apgyvendinimo sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucine doktrina[17], reikalavimas, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti numatyti tik įstatymu, reiškia ne tik tai, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, bet ir tai, kad toks įstatymas turi būti viešai paskelbtas ir įsigaliojęs, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai.
Vis dėlto pastebėtina, kad iš Projekte pavartotos formuluotės „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ nėra aišku, kokie teisės laisvai judėti apribojimai, galiosiantys net iki 6 mėnesių, asmenims galės būti taikomi, t. y., ar asmenys galės palikti savo laikino apgyvendinimo vietas su tam tikrais apribojimais, ar jų laisvė visą laikotarpį bus apribota tik laikino apgyvendinimo vietos teritorija arba jos dalimi be galimybės išeiti už šios teritorijos ribų, ar asmenys apskritai turės galimybę judėti atitinkamos savivaldybės arba seniūnijos ribose praėjus
vietose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad, Seimo kontrolieriaus nuomone, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo ribos turi būti ne tik aiškios, bet ir numatytos Įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinsiančiuose teisės aktuose. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apribojant jo judėjimo laisvę Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, prilyginamas užsieniečio sulaikymui. Pažymėtina ir tai, jog, pagal Įstatymo 114 straipsnio 2 dalį, ilgesnį nei 48 valandų sulaikymą gali skirti tik teismas.
Atsižvelgdamas į tai Seimo kontrolierius pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą, pagrindinius šalies įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje bei nepaminti vienos iš kertinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens laisvę ir saugumą, ypatingai svarbu, kad Projekte vartojama formuluotė „nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ savo esme neprilygtų asmens sulaikymui (Įstatymo 114 straipsnio prasme), taikomam neproporcingai ir be teismo sprendimo. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupė savavališkam sulaikymui priskiria keturias situacijas, įskaitant atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojams, migrantams ar pabėgėliams taikomas ilgalaikis laikymas be galimybės atlikti administracinę ar teisminę peržiūrą ar gynybą[18]. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs[19], kad užsieniečių laikymas tranzito zonoje neišvengiamai yra susijęs su laisvės apribojimu, kuris ne visais atžvilgiais prilygsta sulaikymui. Tačiau toks laisvės apribojimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei kartu su juo yra numatytos atitinkamos asmenų apsaugos priemonės ir jis nėra pernelyg ilgas. Priešingu atveju toks laisvės apribojimas gali prilygti laisvės atėmimui. Laisvės atėmimo sąvoka, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, apima asmens laikymo tam tikroje ribotoje erdvėje trukmę, poveikį ir įgyvendinimo būdą, galimybę palikti aptvertą zoną, asmens judėjimo priežiūros ir kontrolės laipsnį bei izoliacijos mastą. Skirtumas tarp laisvės atėmimo ir apribojimo yra laipsnis ar intensyvumas, o ne prigimtis ar esmė. Vien tai, kad pareiškėjai galėjo išeiti savo noru, negali atmesti teisės į laisvę pažeidimo.
Byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją EŽTT nustatė, kad pareiškėjai ilgiau nei tris savaites, nesant jų sutikimo, kad jiems būtų atimta laisvė, buvo uždaryti pasienio zonoje ir neturėjo galimybės patekti į Vengrijos teritoriją už šios zonos ribų, pareiškėjai nepasirinko pasilikti šioje tranzito zonoje ir todėl negalima teigti, kad jie teisėtai sutiko. EŽTT pažymėjo, kad vien tai, jog šie asmenys galėjo savanoriškai grįžti iš kur atvykę, neeliminuoja teisės į laisvę pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, EŽTT Didžioji kolegija konstatavo, kad šių pareiškėjų uždarymas į tranzito zoną buvo de facto laisvės atėmimas, oficialaus sprendimo atimti šiems asmenims laisvę nebuvo, todėl pareiškėjų sulaikymas negali būti laikomas teisėtu pagal EŽTK 5 straipsnį. EŽTT Didžioji kolegija šioje byloje taip pat nustatė EŽTK 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes, nepriėmus sprendimo, kurį jie būtų galėję užginčyti, pareiškėjai negalėjo prašyti, kad jų sulaikymas būtų peržiūrėtas teisme. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas savo 2021 m. spalio 7 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-3 „Dėl užsieniečių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose“ pažymėjo, kad masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose laisvės suvaržymo, prilygstančio sulaikymui, atvejų praktikoje nebuvo išvengta. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad kai kurie užsieniečiai uždaroje patalpoje buvo laikomi nuolat ir į lauką išleidžiami vos 15 minučių per dieną. Kitų užsieniečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta ne taip griežtai, tačiau jie negalėjo judėti už tvoromis aptvertos ir pareigūnų griežtai prižiūrimos teritorijos (palapinių miestelio, buvusių mokyklų ar vaikų globos namų pastatų, užkardos) ribų.
Daugelis užsieniečių laisvės suvaržymo sąlygomis užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose buvo praleidę vidutiniškai keturiasdešimt parų, o kai kurie iš jų – ir daugiau nei du mėnesius. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad užsieniečių, įskaitant pažeidžiamus asmenis, mėnesį ir ilgiau trunkantis laikymas aptvertose teritorijose be teisės laisvai judėti net ir tos teritorijos viduje prilygsta sulaikymui, nors net ir sulaikymo patalpoms taikomi minimalūs jų įrengimo reikalavimai nebuvo užtikrinti. Pastebėtina tai, kad asmenys aptvertose teritorijose šiomis sąlygomis mėnesį ir ilgiau buvo laikomi be teismo sprendimo. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad migrantų laisvės suvaržymas trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 43 straipsnio 1 ir 2 dalis suformuluota taip: valstybės narės turi užtikrinti, kad valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose sprendimas dėl tokiose vietose pateikto prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnį ir (arba) prašymo esmės vykdant procedūrą pagal 31 straipsnio
priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją, kad jo prašymas galėtų būtų nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas.
Taigi, valstybėms narėms Direktyvoje 2013/32/ES nurodytais atvejais numatyta galimybė nagrinėti prieglobsčio prašymus skubos tvarka laikant asmenį pasienyje (t. y. pasienio kontrolės punktuose) arba tranzito zonose traktuojant, kad prašymus pateikę asmenys dar nėra atvykę į šalį, tačiau pažymėtina, kad šiomis nuostatomis grindžiamas sulaikymas negali viršyti keturių savaičių. Jei per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, asmuo turi būti įleistas į valstybės teritoriją bei jam suteiktas apgyvendinimas ir kitos materialinės priėmimo sąlygos, kol jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas. Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad, kai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje ir kai dėl to aptartų nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros taip pat gali būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos. Vis dėlto, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą[20], masinio užsieniečių antplūdžio atvejais negalima taikyti sulaikymo, galima tik apriboti asmenų judėjimo laisvę reikalaujant, kad jie neišvyktų iš tam tikros teritorijos, pavyzdžiui, atitinkamos savivaldybės. ESTT yra pasisakęs, kad draudžiama sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytoją prieš tai neišnagrinėjus šios priemonės būtinumo ir proporcingumo ir nepriėmus administracinio ar teismo sprendimo, kuriame būtų nurodyti faktiniai ir teisiniai motyvai, dėl kurių nurodoma jį sulaikyti.
ESTT pripažino, kad, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio 3 dalį, esant specifinei situacijai, susidariusiai dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio, valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti šio straipsnio
keturių savaičių terminas, per kurį šios procedūros paprastai turi būti vykdomos pagal to paties straipsnio 2 dalį, tačiau taip pat pažymėjo, jog tokios procedūros gali būti taikomos tik jeigu tarptautinės apsaugos prašytojai, pasibaigus keturių savaičių terminui, normaliai apgyvendinami netoli sienos ar tranzito zonos esančiose vietose. Reikalaujant, kad šie prašytojai būtų apgyvendinti įprastomis sąlygomis, Direktyvos 2013/32
sulaikyti. Iš tiesų tarptautinės apsaugos prašytojų įprastos apgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Direktyva 2013/33/ES),
apsaugos prašytojas iš principo turi teisę į piniginę išmoką, leidžiančią jam susirasti būstą, arba į apgyvendinimą natūra ne sulaikymo centre, o kitoje vietoje. Darytina išvada, kad, pagal Direktyvos 2013/32
tarptautinės apsaugos prašytojus sulaikyti jos pasienyje arba vienoje iš jos tranzito zonų pasibaigus šio sprendimo 241 punkte nurodytam keturių savaičių terminui, net jei dėl masinio tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdžio neįmanoma per tokį terminą taikyti šios direktyvos 43 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrų.
Vis dėlto ESTT pridūrė, kad nors, pagal Direktyvos 2013/32 43 straipsnio
atitinkamos valstybės narės teritoriją pasibaigus tokiam keturių savaičių terminui, šio straipsnio 3 dalyje šiai valstybei narei leidžiama apriboti judėjimo laisvę plote, esančiame netoli jos sienų ar tranzito zonų, kaip numatyta Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje. Direktyvos 2013/33 7 straipsnyje numatyta galimybė taikyti judėjimo laisvės apribojimus, tačiau šie apribojimai neapima sulaikymo. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos apribojimų taikymo sąlygos, pagal kurias tarptautinės apsaugos prašytojai gali laisvai judėti priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems nustatytoje vietoje, o nustatyta vieta negali turėti poveikio nedalomai privataus gyvenimo sferai bei turi garantuoti pakankamai galimybių naudotis visa pagal Direktyvą 2013/33 teikiama parama. Aiškindamas sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, ESTT pažymėjo[21], kad ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Sulaikymas reiškia judėjimo laisvės atėmimą, o ne paprastą judėjimo laisvės apribojimą, kuriam būdinga tai, kad atitinkamas asmuo atskiriamas nuo likusių gyventojų apibrėžtoje vietoje.
Vadovaudamasis Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktu, ESTT nurodė, kad sulaikymas turi būti suprantamas kaip kraštutinė prievartos priemonė, kuria ne tik ribojama tarptautinės apsaugos prašytojo judėjimo laisvė, bei pažymėjo, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro parengtose gairėse dėl kriterijų ir standartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui[22], prieglobsčio prašytojų sulaikymas apibrėžiamas kaip „laisvės atėmimas arba laikymas uždaroje vietoje, iš kurios prieglobsčio prašytojas negali išvykti, įskaitant (bet ne tik) kalėjimus ar sulaikymo centrus, uždaras priėmimo patalpas, sulaikymo centrus ir šiuo tikslu sukonstruotus pastatus“, patikslinant, kad
„skirtumas tarp laisvės atėmimo (sulaikymo) ir mažesnių judėjimo laivės
apribojimų“ yra „ne pobūdžio ar esmės skirtumas, o laipsnio ar intensyvumo skirtumas“. Pastebėtina, kad užsieniečių masinio antplūdžio metu, net ir praėjus keturių savaičių laikotarpiui, Lietuva gali taikyti užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus reikalaujant, kad asmenys neišvyktų iš atitinkamos pasienio savivaldybės ar seniūnijos, tačiau, pagal Direktyvą 2013/3, taikant pasienio procedūras būtina užtikrinti visas užsieniečių procesines teises ir garantijas (vertėjų dalyvavimą, informacijos prieinamumą, teisinės paslaugas, specialias sąlygas pažeidžiamiems asmenims, etc.). Kaip atskleista rengiant minėtąją Seimo kontrolieriaus ataskaitą, iki pat
neužtikrinamos.
Todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone, šiuo metu taikomi užsieniečių laisvės suvaržymai užsieniečių judėjimą apribojant jų laikymo vietos – palapinių miestelio, užkardos, mokyklos pastato, įskaitant kiemą, – teritorija iš esmės reiškia sulaikymą, todėl galimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šiame papunktyje, ir siekdamas, kad Projektu siūlomais Įstatymo pakeitimais nebūtų pažeistos Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios tarptautinės apsaugos prašytojų teises ir jų sulaikymo sąlygas, Seimo kontrolierius atkreipia Projekto rengėjų dėmesį į tai, jog būtina tobulinti Projektą taip, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas de facto neprilygtų jų sulaikymui, kad šis sulaikymas neviršytų pagal Europos Sąjungos teisę leistino termino, t. y. keturių savaičių, kad sprendimai dėl asmenų sulaikymo būtų priimami įvertinus sulaikymo proporcingumą, būtinumą ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybes, o praėjus 4 savaitėms nuo jų sulaikymo pradžios asmenys būtų įleidžiami į Lietuvos Respubliką juos apgyvendinant laikantis užsieniečių apgyvendinimui taikomų reikalavimų ir nepažeidžiant jų judėjimo teisės. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 3 dalyje kalbama apie tuos prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kurie nelaikomi atvykusiais į Lietuvos Respubliką. Šie užsieniečiai galės judėti tik laikino apgyvendinimo vietos teritorijoje.
Jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Tvarką, kaip suteikiami leidimai laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kaip vertinama rizika ir organizuojama palyda nustatys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, o Pabėgėlių priėmimo centre – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. UTPĮ projekte aiškiai įvardijama teisė apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o poįstatyminiais teisės aktais bus nustatoma tik tvarka, o ne teisių ribojimas. Užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikoje nėra jų sulaikymas, nes jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, t. y. užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, taip pat, esant būtinybei, gali išvykti iš apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais (pvz., į gydymo įstaigą). UTPĮ projekte numatomos dar platesnės galimybės laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. 12. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 2.2.
Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Seimo kontrolierius itin palankiai vertina Projekto rengėjų siūlymą karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu papildomai praplėsti prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių sąrašą, lyginant su galiojančiu reglamentavimu, užtikrinant teisę nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, taip pat teisę gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą arba konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Vis dėlto Seimo kontrolierius apgailestauja, kad, pritarus minėtai nuostatai, karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Šiame kontekste svarbu priminti tai, kad Seimo kontrolierius jau ne kartą yra pažymėjęs nuolatinio vertėjų buvimo užsieniečių priėmimo ir laikino apgyvendinimo vietose svarbą.
Negarantuojant nuolat prieinamos galimybės užsieniečiams su šių vietų darbuotojais bendrauti užsieniečiams suprantama kalba, dėl kalbos barjero laiku neidentifikuojami visi būtiniausi šių asmenų kasdieniai poreikiai, todėl užsieniečiams neįmanoma užtikrinti tinkamos bei savalaikės teisinės, medicinos, psichologinės ir kitos jiems reikalingos būtinosios pagalbos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1D-4217 „Dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių užsieniečių teisių užtikrinimo“ atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį į tai, kad, „išaugus užsieniečių, neteisėtai atvykstančių į Lietuvos Respubliką, skaičiui, labai išaugo ir vertimo iš įvairių gana retų Lietuvoje užsienio kalbų poreikis įvairioms teisinėms procedūroms atlikti, todėl ne visada yra galimybė gauti vertėjo paslaugas teikiant socialines bei medicinos paslaugas tuo metu, kai jų reikia“, bet kartu informavo ir apie tai, kad,
„siekiant spręsti iššūkius, kylančius dėl masinio neteisėtai iš Baltarusijos
Respublikos atvykstančių užsieniečių skaičiaus, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi pagalbos į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) bei Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), kurie, be kita ko, Lietuvai suteiks ir pagalbą teikiant vertimo paslaugas“. Vis dėlto Seimo kontrolierius pažymi, kad Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojų 2021 m. rugpjūčio 2–6 ir 24–26 d. bei rugsėjo
apgyvendinimo vietose metu nustatytas didelis vertėjų trūkumas. Siūlytume patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ją išdėstant taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Kartu siūlytume užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių siekiant, jog užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose būtų užtikrintas vertimo paslaugų teikimas net ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Pakartotinai atkreiptinas Projekto rengėjų dėmesys ir į tai, kad iš formuluotės „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių“, nėra aišku, kokia tvarka ar kokiais kompetentingų institucijų išaiškinimais vadovaujantis turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu minėtoje nuostatoje įvardytos užsieniečių teisės būtų ribojamos laikinai ir proporcingai, bei kas yra atsakingas už šio reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę.
Seimo kontrolierius pažymi, kad neproporcingi užsieniečių teisių ir laisvių suvaržymai ir pernelyg ilgas jų taikymo laikas prilygsta kankinimui, nežmoniškoms ir žmogaus orumą žeminančioms sąlygoms, todėl, siekiant išvengti šio draudžiamo elgesio rizikos, siūlo įvardyti konkrečias priemones, kurių turėtų būti imamasi, kad užsieniečių teisės ir laisvės nebūtų varžomos neribotą laiką, neproporcingai ir nesant išimtinių aplinkybių arba kur (kokio subjekto priimtame teisės akte) tokios priemonės turėtų būti reglamentuotos, bei nustatyti, kas yra atsakingas už reikalavimo šioje nuostatoje įvardytas prieglobsčio prašytojų teises proporcingai riboti tik laikinai ir tik tuomet, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių tinkamo įgyvendinimo kontrolę. Nepritarti UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“. Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensacija už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, → tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi. Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi. Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje. 13. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123 2.3.
Projektu siūloma Įstatymo 140¹⁵ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalys prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės arba iš esmės skubos tvarka netaikomos, taip pat Įstatymo 140¹⁶ straipsnyje numatyti, kad Įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, vertinant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, netaikoma, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Akcentuotina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, esant atitinkamiems Įstatyme nustatytiems pagrindams Migracijos departamentas galėtų skubos tvarka iš esmės nagrinėti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymus suteikti prieglobstį, o pakeitus Įstatymo 77 straipsnio 3 dalį pažeidžiamų asmenų prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti visiškai nenagrinėjami. Pažeidžiamas asmuo Įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Pastebėtina, kad EŽTT yra konstatavęs, jog kai kuriems prieglobsčio prašytojams dėl specialiųjų poreikių ir /arba jų priklausymo iš prigimties pažeidžiamoms grupėms, gali reikėti specialios apsaugos. Tokiose situacijose asmens kaip prieglobsčio prašytojo statusas yra ypatingai svarbus[23].
Prieglobsčio prašytojo priklausymas bent vienai iš pažeidžiamų grupių gali turėti įtakos šaliai taikomiems įsipareigojimams tokių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų srityje bei keliant klausimą, ar šis asmuo gali būti išsiųstas iš valstybės, kurioje pateikė prieglobsčio prašymą[24]. Pagal Europos Sąjungos teisę, valstybės Europos Sąjungos narės turi atsižvelgti į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, neįgalių asmenų, vyresnio amžiaus asmenų, nėščių moterų, vienišų tėvų su nepilnamečiais vaikais, prekybos žmonėmis aukų, psichikos sutrikimų turinčių asmenų ir asmenų, kurie buvo kankinami, prievartaujami ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, padėtį[25]. Pažymime, kad reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma geriau įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones[²⁶]. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius šiems pakeitimams, kaip ir analogiškiems Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131, 136, 138, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IX(1) skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-719 3 ir 4 straipsniais siūlytiems bei įsigaliojusiems Įstatymo 76 straipsnio 6 dalies ir 77 straipsnio 3 dalies pakeitimams, nepritaria iš esmės. Atsižvelgti Pagrindinis komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo 140¹⁵ straipsnio nuostatos išdėstymo (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje). 14. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-10-2123
numatyti, kad nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose apgyvendinimo vietose. Šis Projekte siūlomas Įstatymo pakeitimas, nustatant, kokiose kitose apgyvendinimo vietose bus galima apgyvendinti nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus ir tai, ar jiems bus užtikrintos šalies prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose numatytos apgyvendinimo sąlygos, nėra aiškus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio
niekuomet nelaikomi įkalinimo įstaigose, o jeigu nelydimi nepilnamečiai yra sulaikomi, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų.
Pastebėtina, kad į ypatingą nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teisinį statusą bei išskirtinę jų pažeidžiamumo situaciją ir valstybių pareigą užtikinti tinkamas šių prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas ne kartą dėmesį yra atkreipęs ir EŽTT[27]. Atsižvelgiant į tai siūloma tikslinti Projekte pateiktą Įstatymo 140¹⁷ straipsnio formuluotę ją išdėstant taip:
„Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo
gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti Pagrindinis komitetas siūlo nuostatą išdėstyti taip (atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnio numeraciją):
„140¹⁷¹⁶ straipsnis. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo
apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
15Seimo kontrolierių įstaiga,
2021-10-2123
privalomą užsieniečių skundų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką numatant, kad privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka būtų nagrinėjami skundai dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti, kurie turėtų būti paduodami tai pačiai institucijai, kuri priėmė sprendimą – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Skundą nagrinėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytas kolegialus organas, o šio organo sprendimas galėtų būti skundžiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį siūlymą paskatino tai, jog, „Esant dideliam neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių užsieniečių srautui, skundų dėl priimtų sprendimų dėl prieglobsčio, taip pat skundų dėl sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo jiems atvykti daugėja ir jų nagrinėjimas teisme užtrunka, o tai trukdo vykdyti veiksmingą užsieniečių grąžinimą į jų kilmės valstybes ir sukuria didelį papildomą krūvį teismams.“ Seimo kontrolierius pripažįsta, kad beprecedentės priemonės, kurių valstybės imasi siekdamos suvaldyti ekstremalias situacijas, gali ne tik paveikti valdžios pajėgumus užtikrinti teisę, laisvę ir saugumą, bet taip pat sutrikdyti ir įprastą teisminės sistemos funkcionavimą. Vis dėlto, kaip yra pažymėjusi ir Europos Taryba[²⁸], ekstremaliomis aplinkybėmis ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į tai, kad būtų laikomasi pamatinių laisvės apribojimo nesant tam teisinio pagrindo draudimo ir savalaikės teisminės peržiūros principų. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad asmens teisė skųstis ir kreiptis į teismą yra absoliuti, nepriklausomai nuo to, ar įstatymų leidėjas numatys ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ar apskritai teisės skųstis atitinkamame įstatyme nereglamentuos. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme[29].
Taip pat primename, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik tam pačiam viešojo administravimo subjektui, bet taip pat aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierių įstaigos pastabos dėl Įstatymo projekto buvo gautos Seime dar iki projekto užregistravimo Seime, atkreiptinas dėmesys, kad rengimo metu UTPĮ projektas buvo pataisytas, atsisakant ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos. Projekte numatyta, kad net valstybėje įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties ar paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio gali būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
16Seimo kontrolierių įstaiga,
pakartotinai atkreipiamas Projekto rengėjo dėmesys į tai, kad EŽTK numatytas būtinumo principas suponuoja, jog nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos valdymo priemonėmis tikslo turi būti siekiama kiek įmanoma mažesniais galiojančių teisės nuostatų ir procedūrų pakeitimais, todėl krizės metu neturėtų būti vykdomos esminės teisinės reformos. Nors, atsižvelgiant į greitą ir nenuspėjamą masinio užsieniečių antplūdžio sukeltos krizės plėtrą gali kilti pakankamai didelis teisėkūros poreikis ir vykdomoji valdžia turi veikti greitai ir efektyviai, kartu turėtų būti siekiama išvengti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Tai gali sąlygoti paprastesnes sprendimų priėmimo procedūras ir, kiek tai suderinama su šalies Konstitucija, standartinio vietos, regioninės ir centrinės valdžių kompetencijų pasidalijimo lankstumą tiek, kiek tai susiję su specifinėmis, ribotomis sritimis užtikrinant koordinuotą krizės valdymą ir tol, kol tai būtina[³⁰]. Be to, žmogaus teisių požiūriu teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti įvairių jo turinio interpretacijų ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos. Pritarti
teismas, 2021-12-0323 (140¹⁹) Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas), kurio svarstymui Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu. Įstatymo projekto svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje stadijoje, jis buvo pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo
pateikė savo pastabas ir laikosi rašte išdėstytos pozicijos. Norėtume atkreipti Užsienio reikalų komitetui priklausančių Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį į keletą papildomų aspektų. Pirma, svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete 2021 m. lapkričio 17 d. vykusiame komiteto posėdyje buvo pateiktas siūlymas keisti Įstatymo projekto 23 straipsniu siūlomo įtvirtinti 140¹⁹ straipsnio „alternatyviosios sulaikymui priemonės“ nuostatas (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
Nr. 3). Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomas teisinis reguliavimas Įstatymo projekto rengimo stadijoje nebuvo svarstomas, neturėjome galimybių dėl jo pateikti savo pastabų ir tai darome teikdami šį raštą Jums. Pažymėtina, kad nors pats pasiūlymo tekstas suformuluotas neutraliai, manytume, kad juo siekiami tikslai nedera su teisinės valstybės ir teisės viršenybės principais ir galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams. Pasiūlymo motyvacijoje nurodoma, kad juo siekiama sukurti teisines prielaidas teismams
„tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią
alternatyvią sulaikymui priemonę“.
Vis dėlto, vertinant siūlomo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį kartu su 3 dalimi matyti, kad pasiūlymu siekiamas efektas yra priešingas. 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje išvardintos įvairios alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau straipsnio 3 dalimi šių priemonių taikymas į teismą dėl galimo faktinio sulaikymo besikreipiantiems asmenims apribotas paliekant galimybę taikyti vienintelę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigia pasiūlymo rengėjai, juo siekiama ne suteikti teismui galimybę parinkti tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, o Įstatymo projekte nustatytu laikotarpiu apriboti teismo galimybę skirti bet kokią kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei užsieniečio apgyvendinimas nurodytoje institucijoje su teise judėti tik šios institucijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo nuostatomis de facto siekiama apriboti teismo galimybę kiekvieno dėl galimai faktinio sulaikymo taikymo besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę taip pažeidžiant iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų kylančius įsipareigojimus. Pabrėžtina, kad net ir pritarus pasiūlymo nuostatoms, tikėtina, kad praktikoje jos įgyvendintos nebūtų. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, be kita ko, įgyvendinamos ES direktyvos reglamentuojančios prieglobsčio suteikimo procedūrą ir prieglobsčio prašytojų sulaikymą (alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą).
Direktyvoje 2013/33 aiškiai įvardinta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, kad kiekviena situacija privalo būti vertinama individualiai, išvardinti atvejai, kada asmuo gali būti sulaikomas, nustatyta pareiga skubiai įvykdyti sulaikymo teisminę peržiūrą, pareiga nacionalinėje teisėje nustatyti alternatyvias sulaikymui priemones, pavyzdžiui, įpareigojimą reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatą finansinės garantijos pavidalu arba pareigą neišvykti iš nustatytos vietos (8-9 straipsniai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad terminas sulaikymas yra savarankiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, todėl jos kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę neturi įtakos situacijos vertinimui Teisingumo Teisme, kuris yra nurodęs, kad sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai prašytojas izoliuotai laikomas tam tikroje vietoje (Žr. pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo FMS ir kt., C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367,
2008/115 ir Direktyvos 2013/33 nuostatos dėl sulaikymo teisminės kontrolės yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, todėl jos veikia tiesiogiai (sprendimo FMS ir kt. 288 p.).
principą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisminę gynybą valstybės narės teismas privalo prisiimti jurisdikciją nagrinėti tokio sulaikymo teisėtumą, prireikus netaikydamas jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią jam būtų draudžiama tai daryti, jei mano, kad pareiškėjai pagrindinėse bylose yra sulaikyti (sprendimo FMS ir kt. 291 p.). Taigi, spręsdami bylas nacionaliniai teismai privalės vadovautis ES teisės aktais ir Teisingumo Teismo suformuota praktika. Papildomai pastebėtina, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, valstybės narės teismas gali kreiptis į Teisingumo Teismą prašydamas priimti sprendimą dėl ES teisės aktų aiškinimo, kai tai reikalinga sprendimui konkrečioje byloje priimti. Tokią teisę turi kiekvienas teismas, o teismas priimantis galutinį sprendimą byloje, turi tokią pareigą,jei ES teisės akto aiškinimas konkrečioje byloje reikalingas. Klausimai dėl ES teisės aktų aiškinimo, inter alia, apima ir klausimus, ar nacionaliniu lygmeniu tinkamai įgyvendintos ES direktyvų nuostatos, o jei jos įgyvendintos netinkamai – ar konkrečios ES direktyvų nuostatos yra taikytinos tiesiogiai. Nacionaliniam teismui pateikus prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nacionalinės bylos nagrinėjimas yra sustabdomas iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas, kuris, net jei prašymas būtų paskirtas nagrinėti ypatingos skubos procedūra, greičiausiai galėtų būti gautas per 4-6 mėnesius. Tokiu atveju kiti teismai, kurių nagrinėjamose bylose kyla analogiškai ES teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, taip pat turi teisę sustabdyti tokių bylų nagrinėjimą iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas.
Taigi, esant bylų, kurios kyla iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių kontekste ir kuriose kyla itin panašūs teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, srautui potencialiai gali susiklostyti situacija, kad vienam teismui kreipusis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, iki bus gautas Teisingumo Teismo sprendimas, būtų sustabdytas visų analogiškų bylų nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomam Įstatymo projekto pakeitimui, dėl pagrįstų abejonių, kurias toks teisinis reguliavimas kelia atitikties Konstitucijai ir prieštaravimo ES teisei aspektu. Galiojančiu teisiniu reguliavimu jau yra sukurta efektyvi sistema teisinėmis priemonėmis valdyti procesus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką šioje bylų kategorijoje vykdyti efektyvią teisminę užsieniečiams taikomų judėjimo laisvę ribojančių priemonių pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Dar kartą pabrėžiame iš Teisingumo Teismo praktikos kylantį ES teisės tiesioginio taikymo imperatyvą šios kategorijos bylose, paneigiantį bet kokias galimybes nacionaliniais teisės aktais varžyti teismo pareigą individualizuotai vertinti šiuos ginčus. Pritarti Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus, savo išvadoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui nepritaria. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021-12-03 Antra, apylinkių teismams nagrinėjant bylas dėl užsieniečių sulaikymo, kyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 6 dalies taikymo, atsižvelgiant į tai, pridedame pasiūlymą dėl šios nuostatos tobulinimo ir trumpą jo motyvaciją.
Dėl Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) 114 straipsnio 6 dalies nuostatų Atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį bei fundamentalią teisės į laisvę suponuojamą taisyklę, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos, siūlome tobulinti UTPĮ 114 straipsnio 6 dalyje nustatytą reguliaraus užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmą. Pagal ES teisės aktus (konkrečiai – Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 3 dalies[31] ir Direktyvos 2013/33
nuostatas) prieglobsčio prašytojų atvejų peržiūrą turi atlikti teisminė institucija, o per grąžinimo procesus tai yra privaloma tik tuo atveju, kai asmens sulaikymas yra pratęsiamas. Mūsų vertinimu, valstybėje, be kita ko, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, UTPĮ 114 straipsnio 6 dalies nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai (šiuo klausimu taip pat žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Mahdi, C-146/14 PPU, EU:C:2014:1320). Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju nacionalinis teismas, tinkamai laikydamasis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir Sąjungos teisę, turi galėti pakeisti pradinį sprendimą dėl sulaikymo ir priimti sprendimą dėl sulaikymui alternatyvios priemonės arba dėl atitinkamo asmens paleidimo.
Šiais klausimais nacionaliniai teismai savo poziciją formuoja pagal supranacionalinių teismų jurisprudenciją, reikalaujančią taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę tik tuomet, jei atitinkamo asmens sulaikymą pagrindžiantis pagrindas buvo ir tebėra galiojantis, tik šis sulaikymas neatrodo būtinas arba proporcingas (išsamiau žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą FMS, sujungtose bylose C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367). Galimos preliminarios pasiūlymo įgyvendinimo formuluotės
1) 6. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
(2) 6.
Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Ne prieglobsčio prašytojo sulaikymo peržiūrą periodiškai atliekanti Valstybės sienos apsaugos tarnyba į teismą kreipiasi, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pritarti Užsienio reikalų komitetas pritaria pirmajai pasiūlymo įgyvendinimo formuluotei.
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pastabas, išsakytas pagrindinio komiteto klausymų metu, taip pat į komitete gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiūlymus, ir pritariant Vidaus reikalų ministerijai, siūlo Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauju Įstatymą papildančiu 140¹⁸ straipsniu, kuriame būtų nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas, atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, bet kartu laikantis fundamentalios teisės į laisvę suponuojamos taisyklės, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos. Valstybėje, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, užsieniečių sulaikymo nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai. Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik tais atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140¹⁸straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸5 Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projekto Nr.
XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo įsigaliojimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai:
Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje.
Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 2. Seimo nariai V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸7 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai (tie patys): šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies) Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje.
Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 3. Seimo nariai V. Bakas, T. Tomilinas, 2021-11-16 140⁸9 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo
Nepritarti Argumentai: šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies) Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalims (buvusios 5 ir 6 dalys), kuriems nepritariama. Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio
įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas, o Direktyvos Nr. 2008/115/EB
sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Siekiant įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka. 4.
Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Domas Griškevičius, Algirdas Stončaitis (toliau – Seimo narių grupė), 2021-11-189
Pasiūlymo tikslas numatyti Direktyvos 2013/33/33/ES įgyvendinimo nuostatas, susijusias su užsieniečio teise gauti informaciją apie jo teisę padėtį bei būtiną teisinę ir humanitarinę pagalbą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 69 str. 1 d. nauju 7 punktu ir išdėstyti jį taip: „7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“ Nepritarti Argumentai:
Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad siekiant išvengti procedūrinio pobūdžio nuostatų dėstymo Įstatyme, UTPĮ 69 straipsnis Įstatymo projekte visa apimtimi yra pripažįstamas netekusiu galios. Visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais, 16 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, III skyrius reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir pirminių su tuo susijusių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės yra nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o institucijų veiksmai – minėtame apraše, todėl pagrindinis komitetas mano, kad UTPĮ nuostatų pildyti netikslinga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad komitetas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriuo nustatoma, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 5. Seimo nariai
situacijų, kuomet nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo straipsnį nauju 9 punktu, o buvusį 9 atitinkamai laikyti 10 p., 10 p. – 11, 11p. -12 p.: „9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“ Nepritarti Argumentai:
Prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje teisė susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis (įskaitant žiniasklaidos atstovus) jų apgyvendinimo vietose, pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Asmenų apsilankymai gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingų susiklosčiusių aplinkybių. 6. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 91¹ N Argumentai:
Pasiūlymo tikslas numatyti Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje galimybes. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą naujuoju 91¹str. ir išdėstyti jį taip: „91¹ straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje
įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius. 2.
2Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis,
veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista. 3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. 4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams. 5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“ Nepritarti Argumentai:
UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tokia prieglobsčio prašytojo teisė:
„8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių
komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis;“. UTPĮ 32 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nelydimi nepilnamečiai turi teisę: „6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais.“ Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi specialų mandatą, kaip visame pasaulyje prieglobsčio srityje veikianti organizacija. Su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bendradarbiaujama pasirašytų sutarčių (memorandumų) pagrindu.
Pasiūlyme minimų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma imperatyviai ir nuolat per teisėkūros procedūras (pvz., šiuo aspektu vertinami įstatymų projektai; teisės aktų projektai yra skelbiami viešai, todėl dėl jų galima teikti pastabas ir pasiūlymus), taip pat per tam įgaliotas institucijas (pvz., Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kt.). NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, gali tai aktyviai daryti savo iniciatyva. Su funkcijų ir paslaugų vykdymu susijusi statistinė informacija yra skelbiama Migracijos departamento svetainėje. UTPĮ nustatytos universalios nuostatos, kuriomis įtvirtinta bendra prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, todėl UTPĮ nustatyti papildomų teisių NVO teikti tokią pagalbą netikslinga, o kai kuriose pasiūlyme nurodytose vietose ar esant tam tikroms aplinkybėms šių teisių nebūtų įmanoma įgyvendinti dėl valstybės ar visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių arba objektyvių aplinkybių (pvz., nesant galimybių užtikrinti NVO atstovų saugumo). Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų bylose yra riboto naudojimo dokumentų ir jautrių duomenų, todėl neturėtų būti nustatytas imperatyvus leidimas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu nesusijusiems subjektams susipažinti su byloje esančių dokumentų visuma, o tik dokumentų, duomenų ir aplinkybių visuma leidžia priimti objektyvų sprendimą ar teikti pagrįstą nuomonę. Tačiau Migracijos departamentas gali kreiptis į kitus subjektus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, jei manoma, kad tai padėtų greičiau ir (ar) objektyviau išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, prieglobsčio prašytojas gali patys NVO teikti savo dokumentus, faktus, aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, ir kt. (taip pat ir visų sprendimų kopijas).
Nesuprantama, kodėl NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, siekia ypatingų teisių dėl prieglobsčio prašytojų, o ne dėl visų užsieniečių, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos sprendžiant jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. 7. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸5 Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima tik teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X² skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Jeigu per įvestos karo padėties,
nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai: · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė. Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 8. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸7 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Nepritarti Argumentai (tie patys): · šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalies (buvusios 6 dalies) · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas (tik numatantis 6 mėn. terminą), kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė.
Siekiant sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar VSAT nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima administracinį sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, bet yra tam tikri UTPĮ nustatyti sulaikymo pagrindai, tuomet VSAT kreipiasi į atitinkamą apylinkės teismą dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės turi būti įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, ir nėra atitinkamų UTPĮ nustatytų sulaikymo pagrindų, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis apgyvendinami neribojant jų teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Komitetas pabrėžia komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. 9. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸9 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: · šis pasiūlymas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnyje nauja numeracija dėstomo Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalies (buvusios 8 dalies); · 2021-11-16 yra registruotas analogiškas Seimo narių V. Bako, T. Tomilino pasiūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas nepritarė. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais 140⁸ straipsnio 6 ir 7 dalims (buvusios 5 ir 6 dalys), kuriems nepritariama. Direktyvos Nr.
Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio ir (arba) prašytojo prašymu būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas, o Direktyvos Nr. 2008/115/EB
sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio. Siekiant įgyvendinti minėtų direktyvų nuostatas, UTPĮ projekte nustatoma Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo tvarka. 10. Seimo nariai Vytautas Bakas ir Seimo narių grupė, 2021-11-18 140⁸10 Argumentai:
Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota nepilnamečiams užsieniečiams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 140⁸ straipsnio naująja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams. Nepritarti Argumentai: Nepilnamečiai, ypač jei jie yra užsieniečiai ir neturi dokumentų, pragyvenimo lėšų, yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas, visų pirma, atitinka paties nepilnamečio saugumo interesus. Jeigu užsieniečiai neturi asmens dokumentų ir nėra akivaizdu, kad jie nepilnamečiai, yra atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, kuris užtrunka. Bet kuriuo ribojimu laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiama užkirsti kelią užsieniečių antrinei neteisėtai migracijai, o nėra pagrindo manyti, kad nepilnamečių užsieniečių antrinės neteisėtos migracijos rizika yra mažesnė nei kitų užsieniečių, todėl nėra pagrindo netaikyti nepilnamečiams užsieniečiams tokio ribojimo.
Be to, kol užsieniečiai yra pasienio procedūroje, jiems visiems taikoma vienoda procedūra, o po jos, siūloma, jau vertinti individualiai. 11. Seimo nariai Tomas Tomilinas Linas Kukuraitis Domas Griškevičius Lukas Savickas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų registruotą siūlymą (Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Lietuvos Raudonasis Kryžius) Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyti Įstatymo 71 straipsnio pakeitimai. Siūloma pakeisti 71 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad prieglobsčio prašytojams, neteisėtai kirtusiems Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją,
nemokama. Priėmimo sąlygų direktyvoje materialinės priėmimo sąlygos 2 straipsnio g punkte apibrėžiamos kaip priėmimo sąlygos, į kurias įeina būsto, maisto ir aprangos suteikimas natūra arba finansinių išmokų pavidalu arba talonais, arba naudojant visus tris būdus, ir dienpinigiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kuriuo valstybės privalo suteikti prieglobsčio prašytojams materialines priėmimo sąlygas, į kurias įeina būstas, maistas, apranga ir dienpinigiai, prasideda, kai prieglobsčio prašytojai pateikia prieglobsčio prašymus (Byla C 179/11, 37-39 punktai).
Nepaisant to, kad teisine prasme užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau valstybė privalo užtikrinti materialines priėmimo sąlygas visiems jos žinioje esantiems ir prieglobsčio pasiprašiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų patekimo į Lietuvos teritoriją būdo (teisėtai ar neteisėtai atvykęs prieglobsčio prašytojas), teisinio statuso (įleistas ar neįleistas prieglobsčio prašytojas) ar Migracijos departamento taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros (prieglobsčio prašymas nagrinėjamas bendra ar skubos tvarka). Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tokia piniginė pašalpa ypatingai aktuali šeimoms, turinčioms vaikų, arba žmonėms, turintiems specialių poreikių. Pavyzdžiui, iki šiol teikiamas maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos žinioje esančioms šeimoms (jų yra Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų Užsieniečių registracijos centre) nėra pritaikytas vaikams ir kūdikiams, todėl tokios pašalpos mokėjimas žmonėms, neturintiems lėšų, leistų užtikrinti vaikų ir kūdikių poreikius. Dėl tokių priežasčių ir atsižvelgiant į nedidelį skiriamos pašalpos dydį, siūlytume neišskirti prieglobsčio prašytojų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš pašalpos gavėjų rato. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
taip: „3.
Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal UTPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, o taip pat ir pagal UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 1 dalies nuostatas, UTPĮ
nurodytų prieglobsčio prašytojų buvimas laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respubliką. Taip pat UTPĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piniginė pašalpa mokama tik teisę likti Lietuvos Respublikoje turintiems prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojams suteikiamas būstas, maistas, apranga, higienos reikmenys ir kt., pagrindinis komitetas mano, kad kol jie neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kol valstybė užtikrina materialinių priėmimo sąlygų suteikimą, mokėti jiems piniginę pašalpą nėra būtinybės. Atitinkamai UTPĮ projekte patikslinama UTPĮ 71 straipsnio 3 dalis ir aiškiai nustatoma, kas turi teisę gauti piniginę pašalpą – visi prieglobsčio prašytojai, išskyrus tuos, dėl kurių Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo įleisti į Lietuvos Respubliką (kai toks sprendimas priimamas) 12.
Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Andrius Navickas, 2021-12-02 140²³ Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra numatyti galimybes Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą laikotarpiu, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Esamas teisinis reglamentavimas laikotarpiu, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užkerta galimybę Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms teikti skubią humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, o buvimas minėtose teritorijose gali sukelti ir neigiamas teisines pasekmes humanitarinę pagalbą teikti norintiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (2018/2769(RSP)), kurioje apgailestavo dėl to, kad valstybės narės labai ribotai į savo nacionalinę teisę perkėlė 2002 m. lapkričio 28 d.
Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 2002/90/EB numatytą humanitarinės pagalbos išimtį ir pažymėjo, kad išimtis turėtų būti įgyvendinama kaip kliūtis persekiojimui, siekiant užtikrinti, kad nebūtų persekiojami pavieniai asmenys ir pilietinės organizacijos, kurios migrantams padeda dėl humanitarinių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, tikslinga reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat humanitarinės pagalbos teikimu minėtais laikotarpiais bei teritorijose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą naujuoju 140²²str. ir išdėstyti jį taip: 140²²straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas „1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2.
2Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms,
veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.“ Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 140²², 140²³, 140²⁴straipsnius laikyti 140²³, 140²⁴, 140²⁵straipsniais.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad komitetas posėdžio metu pritarė Seimo narių pasiūlymui Įstatymą papildyti nauju 140²² straipsniu, o taip pat pritarė savo pasiūlymui papildyti Įstatymą to paties numerio straipsniu 140²², todėl atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlyto straipsnio turinį kitų Įstatymo nuostatų atžvilgiu, šis pasiūlytas straipsnis dėstomas Įstatymo 140²³ straipsnyje; atitinkamai keičiama paskesnių straipsnių numeracija bei suderinamos nuorodos į tuos straipsnius. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-17 * Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1018 ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritarė ne visiems papildomo komiteto pasiūlymams. 2.
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-172
Argumentai: Siekiant išvengti žmogaus teisių suvaržymo rizikos, neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisių sąrašas neturėtų būti baigtinis, kaip tai nėra nurodyta ir reglamentuojant prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teises. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu papildomo UTPĮ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„6) naudotis kitomis teisėmis, kurios jiems
garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlomą nuostatą dėsto Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies naujame 7 punkte ir formuluoja taip:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
Reglamentuojant prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, laikino apgyvendinimo vietose teikiamas paslaugas, būtina tinkamai įvertinti, kurios jų yra būtinos. Pasiūlymas: Projekto 23 straipsniu UTPĮ papildomo 140⁸straipsnio
4.
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-17 140¹⁹ Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teismui taikant galiojančio UTPĮ nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gali būti sukurtos prielaidos prieglobsčio prašytojui ar kitam užsieniečiui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, siekiant išvengti priimto sprendimo dėl jo teisinės padėties įvykdymo, tikslinga UTPĮ papildyti nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos teismams tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, kad būtų sumažinamos neteisėtos antrinės migracijos ir grėsmės viešajam saugumui rizikos. Tikslinga nustatyti aplinkybę, kuriai esant teismas galėtų skirti kurią nors iš UTPĮ projekto 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių (iš esmės tai priemonės, kuriomis neribojama užsieniečio teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje) prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai – tik praėjus UTPĮ projekto 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui, t. y. tik pasibaigus pasienio procedūrai. Pasiūlymas:
Projekto 23 straipsniu įtvirtinamą 140¹⁹straipsnį išdėstyti taip: „140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose;
2) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Ši nuostata taikoma tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę;
3) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. 3. Prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, kuriems taikomos šio įstatymo 140⁸straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik praėjus šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytam terminui. 4. Šio Įstatymo 115 straipsnio 3 ir 5 dalys skiriant alternatyvias sulaikymui priemones netaikoma.“ Nepritarti Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs komiteto klausymų metu išsakytus, taip pat raštu gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko argumentus dėl papildomo komiteto pasiūlymo, siūlo šiam pasiūlymui nepritarti. Užsienio reikalų komitetas pritaria LVAT pozicijai, kad nors pats pasiūlymo tekstas suformuluotas neutraliai, tačiau juo siekiami tikslai nedera su teisinės valstybės ir teisės viršenybės principais ir sukuria pagrįstų abejonių, kurias toks teisinis reguliavimas kelia atitikties Konstitucijai ir prieštaravimo ES teisei aspektu.
Pasiūlymo motyvacijoje nurodoma, kad juo siekiama sukurti teisines prielaidas teismams
„tiksliau parinkti ir konkrečiam atvejui pritaikyti veiksmingiausią
alternatyvią sulaikymui priemonę“. Vis dėlto, vertinant siūlomo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį kartu su 3 dalimi matyti, kad pasiūlymu siekiamas efektas yra priešingas. 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje išvardintos įvairios alternatyvios sulaikymui priemonės, tačiau straipsnio 3 dalimi šių priemonių taikymas į teismą dėl galimo faktinio sulaikymo besikreipiantiems asmenims apribotas paliekant galimybę taikyti vienintelę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigia pasiūlymo rengėjai, juo siekiama ne suteikti teismui galimybę parinkti tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, o Įstatymo projekte nustatytu laikotarpiu apriboti teismo galimybę skirti bet kokią kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei užsieniečio apgyvendinimas nurodytoje institucijoje su teise judėti tik šios institucijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo nuostatomis de facto siekiama apriboti teismo galimybę kiekvieno dėl galimai faktinio sulaikymo taikymo besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai ir parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią alternatyvią sulaikymui priemonę taip pažeidžiant iš Europos Sąjungos teisės aktų kylančius įsipareigojimus.
Galiojančiu teisiniu reguliavimu jau yra sukurta efektyvi sistema teisinėmis priemonėmis valdyti procesus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui formuojant teismų praktiką šioje bylų kategorijoje vykdyti efektyvią teisminę užsieniečiams taikomų judėjimo laisvę ribojančių priemonių pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Pabrėžtinas ir iš Teisingumo Teismo praktikos kylantis ES teisės tiesioginio taikymo imperatyvas šios kategorijos bylose, paneigiantis bet kokias galimybes nacionaliniais teisės aktais varžyti teismo pareigą individualizuotai vertinti šiuos ginčus. Papildomai Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti Įstatymo 140¹⁹straipsnį, numatantį alternatyvias sulaikymo priemones, numatant galimybę teismui taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – šią priemonę taikyti ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Pasiūlymas:
Įstatymo 140¹⁹straipsnį siūloma išdėstyti taip: „140¹⁹ straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.;
3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. 2.
priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. 3. Šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-1723 (140⁸)
Projekto rengėjų teikiama formuluotė numato paradoksalią situaciją, kad VSAT turėtų kreiptis į teismą dėl griežtesnių prieglobsčio prašytojo laisvės apribojimo priemonių tada, kai MD nenustato prieglobsčio prašytojo pasislėpimo rizikos ir nepriima sprendimo riboti jo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vienas iš minimų VSAT kreipimosi į teismą pagrindų yra didelė rizika, kad prieglobsčio prašytojas slėpsis (113 str. 4 d. 4 punktas, apimantis nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį, kurio 2 dalis numato didelę asmens pasislėpimo riziką). Taigi, sukuriama institucijų priešprieša numatant, kad MD vertinant situaciją kaip žemos rizikos ir nesiūlant jokio judėjimo ribojimo, VSAT ją vertins kaip didelės rizikos ir siūlys griežtą judėjimo bei laisvės ribojimą. Todėl siūlytina atskirti žemos ir aukštos rizikos atvejus tiesiog nurodant, kad esant 113 str. 4 d. 3, 4, 5 punkte esantiems pagrindams VSAT kreipiasi į teismą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 140⁸ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo
yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“ Pritarti UTPĮ projekto 140(8) straipsnio 5 dalis (dabar 6 dalis) patikslinta, siūlomi žodžiai išbraukti. 6. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 * 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X²skyriumi įstatymo projektui Nr. XIVP-1018 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, Seimo narių bei Žmogaus teisių komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pritarti iš dalies Užsienio reikalų komitetas pritarė ne visiems papildomo komiteto pasiūlymams. 7. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-172
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos pastabas ir siekiant išvengti nepagrįsto prieglobsčio prašytojų teisių suvaržymo rizikos ir atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos tikslas
Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Neteisėtai Lietuvos
prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:“. Pritarti
8Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-172
Siekiant, kad visi užsieniečiai turėtų teisę į nemokamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jiems suprantama kalba, siūlytina tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamą, Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip :
„1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos
Respublikoje;“
9Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-17 140¹³2 Argumentai: Projektu siūloma 140¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Priėmus šiuos pakeitimus ir toliau galėtų būti apribojama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta prieglobsčio prašytojo teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Komiteto nuomone, vertimo užtikrinimas yra viena pagrindinių teisių, susijusių su asmenų teise gauti informaciją apie savo teises bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pasiūlymas:
Siūlome patikslinti Projektu teikiamą Įstatymo 140¹⁴ straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės
gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose.
Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, pažeidžiamiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos pirmiausia.“ Nepritarti Argumentai: UTPĮ projekte nustatyta, kad „prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims“. Taigi UTPĮ projekte nustatoma, kad ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinamos beveik visos teisės, kurios užtikrinamos prieglobsčio prašytojams įprastomis sąlygomis, o ribojimas galėtų būti nustatytas laikinai tik dėl tokių teisių kaip galimybė gauti notaro paslaugas, kompensacija už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis ir vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kai tokių teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių. Minėtų teisių ribojimas nereiškia, kad tos teisės nebus užtikrintos, → tai reiškia, kad jos galbūt negalės būti užtikrintos iš karto ar užtikrintos vienu metu visiems, ar laikinai negalės būti užtikrintos visa apimtimi.
Taigi bus užtikrinamos ir vertimo paslaugos, tačiau dėl išaugusio vertėjų poreikio, retų kalbų ir įvairių dialektų vertėjų trūkumo, paslaugos gali būti neužtikrintos vienu metu visiems ar iškart pilna apimtimi. Prieglobsčio prašytojams teikiama vis daugiau paslaugų, gerinamos jų materialinės priėmimo sąlygos, institucijos yra aiškiai pasiskirsčiusios veiklos sritis ir atsakomybes, kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo srityje. 10. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140¹⁴ Argumentai:
Projekto X² skyriaus 140¹⁵ straipsnyje numatyta, kad nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Tokių prieglobsčio prašytojų prašymai paprastai grindžiami rimtais motyvais, todėl jų nagrinėjimui net ir karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti taikoma skubos procedūra, nes šios aplinkybės iš esmės negali pakeisti prieglobsčio prašymo motyvų rimtumo, o tam, kad būtų nustatytos visos aplinkybės tyrimui reikia laiko. Todėl siūlytume išbraukti straipsnio nuostatą „tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos“. Pasiūlymas:
Siūlome tokią 140¹⁵ straipsnio formuluotę: ,,140¹⁵ straipsnis.
Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės arba iš esmės skubos tvarka Prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 ir 6 dalys nėra taikomos.“ Pritarti Atsižvelgiant į pasikeitusią straipsnių numeraciją, nuostata dėstoma projektu keičiamo Įstatymo 140¹⁴ straipsnyje. 11. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140¹⁶ Argumentai:
Įstatymo projekto 23 straipsnio, papildančio Įstatymą 140¹⁷straipsniu, nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo „kitose apgyvendinimo vietose“, kurios iš esmės nėra pritaikytos priimti nelydimus nepilnamečius bei atliepti jų specifinius poreikius, kritikuotinos vaiko teisių ir geriausių jo interesų užtikrinimo, taip pat atitikties tarptautiniams teisės aktams aspektu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai būtų apgyvendinti su suaugusiais giminaičiais, globėjų šeimoje, nepilnamečių apgyvendinimu užsiimančiuose centruose arba kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose vietose. Taigi, nelydimiems nepilnamečiams turi būti užtikrintas apgyvendinimas ne bet kuriose apgyvendinimo vietose, bet jiems gyventi tinkamose vietose. Pasiūlymas:
Siūlytina tikslinti 140¹⁷straipsnio formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,140¹⁷ straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio interesus, pakeitęs straipsnio numeraciją, Užsienio reikalų komitetas siūlo nuostatą dėstyti taip: ,,140¹⁷⁶ straipsnis.
Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šio Įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodytose ar kitose nepilnamečiams gyventi tinkamose apgyvendinimo vietose, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja.“
12Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-171
(17¹) Argumentai: Įvertinant Įstatymo projekto 13 straipsniu atliekamus galiojančios redakcijos 79 straipsnio 4 dalies keitimus, kuriais atsisakoma nuostatos dėl Pabėgėlių priėmimo centro steigėjo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
straipsnio 17¹ dalis, sakiniu „Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalis, ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines,
apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga gali būti steigiama tik įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, o pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, biudžetinės įstaigos reorganizuojamos tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Todėl atsižvelgiant į šias specialiąsias biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas, UTPĮ projekte negali būti palikta nuostata, kad ,,Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
Tačiau įvertinus tai, kad Pabėgėlių priėmimo centras jau yra įsteigtas ir veikia, siūlytina, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, UTPĮ nustatyti, kad Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasiūlymas:
Pagrindinis komitetas siūlo pakeisti keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalį ir ją išdėstyti taip: ,,17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“ 13.
Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-175
Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas pastabas ir į tai, kad vaiko, atvykusio į Lietuvos Respublikos teritoriją be atstovų pagal įstatymą (nelydimo nepilnamečio) paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą procedūra, nustatyta Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (gavus teismo leidimą), yra negalima dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (subjekto) nebuvimo, siūloma tikslinti įstatymo 32 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų
buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Pritarti 14.
Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti vienodą teisės į švietimą (ugdymą) prieinamumą nepilnamečiams užsieniečiams nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taip pat Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su priešmokyklinio ugdymo užtikrinimu, bei UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 71 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 dalies tarpusavio dermės, siūlytina papildyti Įstatymo projekto
2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
„2. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti jį taip:
2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų atvykimo;“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti jį taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio,
bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;“. 15. Žmogaus teisių komitetas,
3 Argumentai: Siekiant suderinti UTPĮ įstatymo nuostatas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 19 straipsnio, nuostatomis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi, pakeičiant galiojančios redakcijos UTPĮ 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas: „3.
Pasiūlymas:
„3. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir būtiniausią
gydymą ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nelydimiems nepilnamečiams yra laiduojama nemokama sveikatos priežiūra (visa apimtimi), Užsienio reikalų komitetas siūlo keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėstyti taip: „3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą nustatyta tvarka;“
16Žmogaus teisių komitetas,
2021-11-17 140⁸3 Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140⁸ straipsniu (140⁸ straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinant izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140⁸ straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pasiūlymas:
Pakeisti 140⁸ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹³straipsnio
Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos būtinos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, pagrindinis komitetas mano, kad diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. Pažymėtina, kad tai nėra UTPĮ reguliavimo dalykas. 17. Žmogaus teisių komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Įstatymo 3 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtintos neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių teisės. Apibrėžiant teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, numatyta, kad ji galima tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu.
Grąžinimo direktyvos nuostatos rodo, kad teisinė pagalba neteisėtai esančiam užsieniečiui neturėtų apsiriboti teisine pagalba sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjimo teisme metu, todėl siūlytume numatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsieniečių arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 p. ir jį išdėstyti taip: ,, 2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu ir skundžiant sprendimus, susijusius su grąžinimu;“ Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba skundžiant minėtus sprendimus. Visi kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, o visus kitus sprendimus gali skųsti savo lėšomis. Kartu pažymėtina, kaip pagrindinį komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, kad VSAT yra sudaręs teisinių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri be kita ko numato ir nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams, pageidaujantiems apskųsti sprendimus, susijusius su grąžinimu (tiek procesinių dokumentų teismui parengimą, tiek ir užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimą pirmos instancijos teisme).
Atsižvelgiant į tai, kilus rizikai, kad bus pažeisti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio teisėti interesai, VSAT sudaro galimybes tokiam užsieniečiui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant sprendimą dėl išsiuntimo, jo išsiuntimo ar grąžinimo. 18. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-1720
Argumentai: Įstatymo projekto 20 straipsnyje numatyti 138 straipsnio
prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo nenagrinėti prieglobsčio prašymo, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Prieglobsčio procedūrų direktyvos[³³]
kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę [...]. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga. Pabrėžtina, kad tokie reikalavimai taikytini tiek pasienio procedūrų metu priimtiems sprendimams, tiek priėmus sprendimą laikyti prašymą nepriimtinu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas
dienos ir praktikoje tai reiškią 5 dienų terminą.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir prieglobsčio bylų ypatumus, siūlytume numatyti 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos apskundimo apygardos administraciniam teismui terminą, taikomą visų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su prieglobsčiu, apskundimui. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojas gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7
Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Seimo pakeisto įstatymo XIII-3412 projekto (NR. XIIIP-5109) svarstymo metu papildomu komitetu paskirtas Žmogaus teisių komitetas dėl šios nuostatos keitimo ir terminų iki 7 dienų trumpinimo savo 2020 m. rugsėjo 30 d. išvadoje pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Įstatymo 138 str. 2 d. numato skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį (kai prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas), pateikimo teismui iki 7 dienų laikotarpį. Pažymėtina, kad šis pakeitimas yra kompleksinė priemonė, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu ir paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kadangi pakeitimas taikytinas tik nepriimtiniems ir skubos tvarka nagrinėjamiems prašymams suteikti prieglobstį, paliekant visiems kitiems atvejams 14 dienų laikotarpį.
ES valstybėse narėse toks terminų diferencijavimas taikomas eilėje valstybių, kovojant su piktnaudžiavimu prieglobsčio procedūra (pvz., Austrija, Vokietija, Bulgarija, Lenkija), kur nepagrįstiems prašymams ir pasienio procedūros atvejais apskundimo terminas nustatytas nuo 7 iki 10 dienų. Direktyvos 2013/32/ES 46 str. 7 d. a) punktas taip pat nustato, kad taikant pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojui suteikiama bent viena savaitė prašymui parengti ir pateikti teismui argumentus. Kadangi prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis skundui parengti, o ši paslauga užtikrinama remiantis Migracijos departamento sudaryta sutartimi su paslaugų teikėju, kurioje griežtai apibrėžiami paslaugų teikimo terminai, prieglobsčio prašytojui suteikiamas 7 dienų terminas skundui pateikti yra pakankamas. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai – apskundžiama apie 90 proc. Migracijos departamento sprendimų. 19. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-17 140²⁴ Argumentai:
Projekto 23 straipsnyje išdėstytas 140²² straipsnis numato, kad įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio skundas dėl sprendimų nenagrinėti prieglobsčio prašymo, nesuteikti prieglobsčio, grąžinti, išsiųsti bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Įstatymo projektu siūlomas itin trumpas skundo padavimo teismui terminas.
Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti apeliacijos teise. Kad teisių gynimo priemonė būtų veiksminga, būtina nustatyti tinkamus terminus apeliaciniams skundams pateikti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 140²²straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
terminas
dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 14 dienasų nuo sprendimo įteikimo dienos.“ Nepritarti Argumentai: (Pasiūlymas dėl nauja numeracija dėstomo 140²⁴straipsnio) Siekiant kuo greičiau išspręsti užsieniečio teisinę padėtį, ekstremaliosios situacijos metu nustatomi trumpesni skundų dėl minėtų sprendimų padavimo ir teismų sprendimų priėmimo terminai: skundas atitinkamam apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per
dėl apygardos administracinio teismo sprendimo per 14 dienų gali būti paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalės priimti per vieną mėnesį. Kaip komitetą informavo Įstatymo projekto rengėjai, terminai derinti su Teisingumo ministerija ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojams teisinės pagalbos teikimą skundžiant sprendimus dėl prieglobsčio organizuoja Migracijos departamentas. Kiekviename Migracijos departamento sprendime yra nurodoma galimybė skųsti sprendimą ir gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad reguliariu metu, kai tai pat taikomas 7 dienų apskundimo terminas, prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamus sprendimus, valstybės garantuojama teisine pagalba naudojasi labai efektyviai (apskundžiama apie 90 proc.
Migracijos departamento sprendimų). 20. Žmogaus teisių komitetas, 2021-11-1710
7 Argumentai: Pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 19 straipsnio 1 dalį valstybė narė
„privalo užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteikta reikalinga
sveikatos priežiūra, į kurią įeina bent jau pirmoji medicinos pagalba ir būtiniausias gydymas ligų ir rimtų psichikos sutrikimų atveju“, todėl siūlome papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnį, pakeičiant UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, įskaitant būtiną
gydymą ligų ir (ar) rimtų psichikos sutrikimų atveju, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;”. Pritarti Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašytojams Lietuvoje yra laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra, siūlo Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. Įstatymo projekto 10 straipsnį papildžius nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeičiama paskesnių straipsnio dalių numeracija. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1018(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2021-12-082 Argumentai: Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Seimo kontrolierių įstaigos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat atsižvelgdamas į papildomų komitetų pasiūlymus, kartu įvertindamas tai, kad Įstatymo projekte nustatoma, kad Pabėgėlių priėmimo centre taip pat galės gyventi užsieniečiai, kol jie laukia sprendimo dėl išsiuntimo ar grąžinimo įgyvendinimo, Užsienio reikalų komitetas mano, kad jiems turi būti mokama 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol gyvena Pabėgėlių priėmimo centre ne tik per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, bet ir jai nesant. Atsižvelgdamas į tai Užsienio reikalų komitetas teikia patikslintą Įstatymo 3 straipsnį papildančios 5 dalies nuostatos išdėstymą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:
„5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie
nėra prieglobsčio prašytojai, turi šias teises:
1) nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu;
3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;
4) nepilnamečiai, kurie Lietuvos Respublikoje yra ilgiau kaip 3 mėnesius, užsieniečiai turi teisę mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo (programą) programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos;
5) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą, o pažeidžiami asmenys – teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Ši nuostata taikoma užsieniečiams, sulaikytiems arba apgyvendintiems (tik užsieniečiai, kurie sulaikyti arba apgyvendinti Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose vietose).;
6) gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kol jie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre;
7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
komitetas, 2021-12-083
Užsienio reikalų komitetas siūlo redakciniu požiūriu suvienodinti galiojančiame Įstatyme ir Įstatymo projekte vartojamų terminų vartojimą ir vietoje žodžių „iki nepriimamas sprendimas“ siūlo vartoti formuluotę „iki priimamas sprendimas“. Todėl komitetas papildomai siūlo patikslinti Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 1 dalimi (atitinkamai pakeisti paskesnių dalių numeraciją) ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų
tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.“
Siekiant išvengti žmogaus teisių suvaržymo rizikos, Lietuvos Respublikoje esančių nelydimų nepilnamečių teisių sąrašas neturėtų būti baigtinis, kaip tai nėra nurodyta ir reglamentuojant prieglobsčio prašytojų Lietuvos Respublikoje teises, arba kaip pasiūlyta papildomo Nacionalinio ir gynybos komiteto, kam pritarė ir Užsienio reikalų komitetas, reglamentuojant ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teises. Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu papildomo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kitų teisių, jiems garantuojamų pagal Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
komitetas,
4 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo, kad Įstatymo 71 str. 3 dalies nuostata būtų taikoma ir užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką teisėtai, jei jų prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami skubos tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kad ne tik neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai, bet ir užsieniečiai atvykę teisėtai, kurių prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami skubos tvarka, yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką, ir siūlo patikslintą Įstatymo 71 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, neteisėtai
kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dėl kurių priimamas nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“
komitetas, 2021-12-0823 (140⁷)
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad įvedant karo padėtį ar skelbiant nepaprastąją padėtį, atsižvelgiant į situacijos specifiškumą, gali būti nustatytos ir kitokios nuostatos, nei nustatomos Įstatyme, todėl siekiant išvengti teisės aktų kolizijos, siūlo Įstatyme nustatyti, kad jei nustatytos skirtingos nuostatos ekstremaliosios situacijos metu ir karo ar nepaprastosios padėties metu, taikomos karo ar nepaprastosios padėties metu nustatytos nuostatos. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁷ straipsnį nauja 2 dalimi, buvusią 2 dalį pernumeruoti į 3 dalį ir abi dalis išdėstyti taip: „2.
Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. 3 2. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis skyrius šio skyriaus nuostatos.“
komitetas, 2021-12-0823 (140⁸)
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymą suteikti prieglobstį galima pateikti ne tik pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, bet ir neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai prašymas suteikti prieglobstį priimamas dėl pažeidžiamumo ar kitų individualių aplinkybių, taip pat siekiant aiškesnės nuostatos dėstymo bei atsižvelgiant, kad 140⁸straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) nurodyti du terminai, siūlo keisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, ar tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹²straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki nepriimamas priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, o užsieniečių, kurie neteisėtai kirtusių kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, iki šio straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pabaigos, 6 mėnesius nuo tokio užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į pasitarimo su Valstybės saugumo departamentu, Migracijos departamentu ir Vidaus reikalų ministerija išsakytus nelegalios migracijos grėsmių vertinimus, įvertindamas tai, kad už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos mato grėsmę, kad priešiškos valstybės, įvertinusios Lietuvos teisinį reglamentavimą, gali panaudoti prieglobsčio prašytojus kaip įrankį – atvežti į pasienio kontrolės postą kelis šimtus prieglobsčio prašytojų iš nesaugių kilmės valstybių, kurie pagal įstatymo nuostatas turės teisę pateikti prieglobsčio prašymą. Jeigu nebus nustatyta priežasčių nagrinėti jų prieglobsčio prašymus skubos tvarka ar nenagrinėti, tokie asmenys turės būti įleisti į Lietuvos Respubliką be išsamaus jų patikrinimo grėsmių nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai atžvilgiu.
Todėl komitetas siūlo, kad įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, turi būti nustatytas toks teisinis mechanizmas, pagal kurį Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus nustatytos galimos kilti grėsmės. Toks teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas šiems asmenims negalės būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsniu Įstatymą papildančio 140⁸straipsnio 5-10 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio
manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 6. Jeigu, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio
straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 67.
67Jeigu per įvestos karo padėties,
nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje, nurodytas aplinkybes nurodytos aplinkybės, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti apribota taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas, gali pasislėpti ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 87. Jeigu šio straipsnio 5 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems neskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁷ straipsniuose nustatyta tvarka. 8. 9.
ir 6 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio
laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. 10. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys užsieniečių atvykimui į Lietuvos Respubliką netaikomos.“
komitetas, 2021-12-08 23,24 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas nesukurti papildomų nelegalios migracijos traukos faktorių, kuriais savo komunikacijoje gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos ir kartu su jomis veikiantys migrantų gabentojai, siūlo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje (kaip siūloma Įstatymo projekte po 1 metų), kol negaus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris išduodamas tik tada, kai užsieniečio neįmanoma grąžinti ar išsiųsti. Pasiūlymas:
Išbraukti siūlomo Įstatymą papildyti 140¹¹ straipsnį. 140¹¹ straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties.
arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma. Pasiūlymas: Pakeisti siūlomo Įstatymą papildyti 140¹⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140¹⁴¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1–9 ir 11 punkte, 2–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2. Šio straipsnio Įstatymo 71 1–3 dalyje dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio straipsnio Įstatymo 1-3 dalyje dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant.
Jei dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio straipsnio Įstatymo 1-3 dalyje dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
2) laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, turi teisę gauti 0,60 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama;
3) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Pasiūlymas:
Išbraukti šio Įstatymo įgyvendinančiųjų nuostatų 6 dalį. 6.
suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 23 straipsnyje papildomo X² skyriaus 140¹⁴straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. Pritarti pasikeičia numeracija
komitetas, 2021-12-0823 (140¹⁸) N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pastabas, išsakytas pagrindinio komiteto klausymų metu, taip pat į komitete gautus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pasiūlymus, ir pritariant Vidaus reikalų ministerijai, siūlo Įstatymo projekto 23 straipsnį papildyti nauju Įstatymą papildančiu 140¹⁸straipsniu, kuriame būtų nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindų peržiūros mechanizmas, atsižvelgiant į valstybėje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, bet kartu laikantis fundamentalios teisės į laisvę suponuojamos taisyklės, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir tol, kol tenkinamos jam nustatytos sąlygos. Valstybėje, susiklosčius nepaprastajai padėčiai, užsieniečių sulaikymo nuostatos grąžinamų asmenų atžvilgiu galėtų būti keičiamos, nustatant, kad teismo paskirto pradinio sulaikymo nustatytu laikotarpiu pareiga užtikrinti periodinę peržiūrą tenka administracinei institucijai. Teisminė institucija peržiūrą atliktų tik tais atvejais, jei teismo skirto pradinio sulaikymo terminas yra pratęsiamas ir (ar) motyvai yra pasikeitę. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140¹⁸straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„140¹⁸ straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1.
ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 140²¹ straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. 2. Šio Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl užsieniečio sulaikymo netaikomos.“ Pritarti pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją ir suderinti nuorodas 10.
Užsienio reikalų komitetas, 2021-12-0823 (140²²) N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, siekdamas nesukurti papildomų nelegalios migracijos traukos faktorių, kuriais savo komunikacijoje gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos ir kartu su jomis veikiantys migrantų gabentojai, siūlo užsieniečiams, kurie per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, tik po 5 metų tokiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos per tą laikotarpį nuo jo priėmimo neįvykdomas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnį Įstatymą papildančiu nauju 140²²straipsnio straipsniu ir jį išdėstyti taip: „140²² straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo
metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3.
terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 4. Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos.“ Pritarti pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją ir suderinti nuorodas
komitetas, 2021-12-0824 1,6 Argumentai: Įvertinus tai, kad Įstatymo pakeitimas labai aktualus ir skubus dėl besibaigiančio 6 mėnesių termino bei atsižvelgus į institucijų, kurios turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, patikinimą, kad viskas bus atlikta laiku, Užsienio reikalų komitetas siūlo Įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti nuo 2022 m. sausio 1 d. Taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 ir 6 dalį (buvusi 7 dalis), siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį (buvusi 7 dalis) nustatant, kad suinteresuotos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti iki 2021 m. gruodžio 31 d., o taip pat institucijas siūloma dėstyti abėcėlės tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 76 dalį,
įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. 2022 m. sausio 1 d.“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „76. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-1018(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [1]
2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. [2] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. [3] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [4] 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. [5] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [6] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR observations on draft Amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No 21-29207), 27 September 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/615322844.html. [7] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [8] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [9] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [10] UN High Commissioner for Refugees (UNHCR), UNHCR legal observations on the amendments to the Law of the Republic of Lithuania on Legal Status of Aliens (No XIV-506) , 28 July 2021, available at: https://www.refworld.org/docid/610d26971a1.html. [11] Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 2, 3, 22, 24, 26 - 28, 31 straipsniai, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr.
2013/33/ES 11 straipsnio 1-4 dalis, 14 straipsnis, 17 straipsnio 2 dalis, 19, 23 straipsniai,
bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 14, 16, 17 straipsniai. [12] 2017 lapkričio 16 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių ir migrantų darbuotojų bei jų šeimos narių apsaugos komitetų Bendrasis jungtinis komentaras dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių tarptautinės migracijos kontekste kilmės, tranzito, tikslo ir grąžinimo valstybėse; CMW/C/GC/4-CRC/C/GC/23. [13] Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai skyriai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, apie kuriuos neturi jokių tikslių duomenų, išskyrus tuos, kuriuos pateikia nelydimas nepilnametis (duomenis apie tėvų vardus, pavardes, kilmės valstybę). Pažymėtina, kad kreipiantis į teismą dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, jiems yra skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, keliami reikalavimai procesinių dokumentų įteikimui ir kt. [14] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos
užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui atstovautų ir padėtų atstovas, kad nepilnametis galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, numatytas šioje direktyvoje. [15] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 24 str. valstybės narės kuo skubiau imasi priemonių, kad užtikrintų, jog atstovas atstovautų ir padėtų nelydimam nepilnamečiui pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir vykdyti pareigas.
32 str. 1 d.
užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, <...> nedelsiant skiriamas atstovas“ [17] Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1997 m. gegužės 6 d. nutarimai. [18] Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos darbo grupės nuomonė dėl savavališko sulaikymo Nr. 20/2020 [A/HRC/WGAD/2020/20], 3 p. [19] EŽTT 2017 m. kovo 14 d. sprendimas (52–56 p.) ir EŽTT Didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas (196 p.) byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją, peticijos Nr. 47287/15. [20] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2020m. gegužės
Nr. C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU dėl Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, p. 259, 242–247. [21] Ten pat, p. 216–223. [22] Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) 1999 m. vasario 26 d. gairės dėl kriterijų irstandartų, taikomų prieglobsčio prašytojų sulaikymui, prieinama per: https://www.refworld.org/docid/3c2b3f844.html. [23] 2011 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 30696/09 byloje M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją. [24] Europos Žmogaus Teisių Teismo leidinys prieglobsčio tema, prieinama per: https://www.echr.coe.int/Documents/COURTalks_Asyl_Talk_ENG.pdf. [25] Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr.
2011/95/ES Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 20 straipsnio
2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 21 straipsnis. [26] Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai. [27] 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 8687/08 byloje Rahimi prieš Graikiją. [28] Respecting democracy, rule of law and human rights in the framework of the COVID-19 sanitary crisis. A toolkit. Information Documents by Council of Europe [SG/Inf(2020)11], prieinama per: https://rm.coe.int/sg-inf-2020-11-respecting-democracy-rule-of-law-and-human-rights-in-th/16809e1f40 [29] Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai. [30] Council of Europe. Compilation of European Commission for Democracy Through Law (Venice Commission) opinions and reports on states of emergency
[31] 15 straipsnio 3 dalis: Kiekvienu atveju sulaikymas peržiūrimas pagrįstais laiko tarpais atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu arba ex officio.
Pratęstų sulaikymo laikotarpių atveju teisminė institucija prižiūri, kaip atliekamos peržiūros. [32] 9 straipsnio 5 dalis: Teisminė institucija pagrįstais laiko tarpais ex officio ir (arba) susijusio prašytojo prašymu peržiūri sulaikymą, visų pirma, kai jis pratęsiamas, kai atsiranda svarbių aplinkybių arba gaunama naujos informacijos, kuri gali turėti poveikio sulaikymo teisėtumui. [33] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos.