Projekto lyginamasis variantas
VIDAUS TARNYBOS STATUTO 7, 9, 53 IR 72 straipSniŲ PAKEITIMO
Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatos.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas;
2) pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (išskyrus nusikalstamos veikos, nurodytos šios dalies 1 punkte, taip pat šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus) padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba nėra atlikęs bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
23) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai;
34) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir nuo atleidimo ar pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą dienos nepraėjo 5 metai;
45) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai;
56) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
67) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas;
2) pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (išskyrus nusikalstamos veikos, nurodytos šios dalies 1 punkte, taip pat šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus) padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba nėra atlikęs bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
23) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai;
34) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir nuo atleidimo ar pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą dienos nepraėjo 5 metai;
45) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai;
56) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
67) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, kurių pareigybės priskirtos 5, 6 pareigybių grupėms, taikomas papildomas koeficientas – 1, kurių pareigybės priskirtos 7, 8, 9, 10, 11 pareigybių grupėms, – papildomas koeficientas – 1,2. Šioje dalyje nurodytas papildomas koeficientas pridedamas prie šio statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficientų intervalo minimalią ir maksimalią ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, arba už padarytą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1012(2) lyginamasis variantas
VIDAUS TARNYBOS STATUTO 7, 9, 53 IR 72 straipSniŲ PAKEITIMO
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatos.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas;
2) , arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba nėra atlikęs bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
23) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai;
34) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir nuo atleidimo ar pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą dienos nepraėjo 5 metai;
45) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai;
56) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
67) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl tyčinio sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas;
2) , arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas) padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba nėra atlikęs bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
23) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai;
34) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą vardą žeminantį poelgį, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir nuo atleidimo ar pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą dienos nepraėjo 5 metai;
45) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai;
56) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
67) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, kurių pareigybės priskirtos 5, 6 pareigybių grupėms, taikomas papildomas koeficientas – 1, kurių pareigybės priskirtos 7, 8, 9, 10, 11 pareigybių grupėms, – papildomas koeficientas – 1,2. Šioje dalyje nurodytas papildomas koeficientas pridedamas prie šio statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficientų intervalo minimalią ir maksimalią ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo nusikalstamos veikos padarymą ar jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos
TARNYBOS STATUTO 7, 9, 53 IR 72 straipSniŲ PAKEITIMO
2021-10-26 Nr. XIVP-1012 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad atitinkamos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Darbo kodekso 101 straipsnyje, taip pat 171 straipsnyje yra vartojamos sąvokos „administracijos pareigūnai“, „vadovaujantys darbuotojai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siūloma formuluotė
„administracijos darbuotojai“ nestokoja aiškumo, t. y. neaišku, ar ji apims ir
vadovaujančius asmenis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ žodžiai
„dėl padaryto nusikaltimo“ yra pertekliniai, kadangi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta, kad turinčiais teistumą yra būtent už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir kartu teikiama nuoroda į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio
baudžiamosios atsakomybės, t. y. jo atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardijamas kaip kaltas padaręs nusikalstamą veiką). Kitaip tariant, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atveju iš esmės neturi jokių reikšmingų turinio sąsajų su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, manytina, yra perteklinė. 4. Siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę „už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keisti į
„už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą“. Be to, formuluotę „už nusikalstamą
veiką“ siūlytina keisti į „už nusikalstamos veikos padarymą“. 5. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatomas privilegijuojantis teisinis reguliavimas asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, atžvilgiu.
Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau pastebėtina, kad iš esmės visi BK įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai pagal sukeliamus padarinius yra lygiaverčiai – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriama bausmė, neatsiranda teistumas, taip pat toks asmuo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasmerkiamas valstybės vardu. Be to, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas iš esmės visais atvejais turi konstatuoti, kad buvo padaryta tam tikra nusikalstama veika. Dėl to abejotina, ar minėtos asmenų grupės išskyrimas iš asmenų, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti kitais BK numatytais pagrindais, yra pagrįstas ir ar jis yra suderinamas su lygiateisiškumo principu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių nebūtų kliūtis asmenį pripažinti esančiu nepriekaištingos reputacijos, o tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę arba neatsargią nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones jau reikštų, kad asmuo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nebeatitinka.
Pastaruoju atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (kai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės) dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, jau nebebūtų traktuojamas kaip išskirtinis kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų atžvilgiu. Šis sisteminio nesuderinamumo pavyzdys, mūsų nuomone, irgi atskleidžia, jog aptariamo teisinio reguliavimo vertėtų atsisakyti. 6. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnas būtų atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu jis padarytų nusikalstamą veiką, dėl kurios būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas apimtų atvejus, kai pareigūnas būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu tais atvejais, kai pareigūnas dėl neatsargios nusikalstamos veikos nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet jį atleisti iš vidaus tarnybos remiantis įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu nebūtų pagrindo. Toks teisinis reguliavimas, visų pirma, būtų nesuderinamas su BK sistema, kurioje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suponuoja asmens teisinės padėties švelninimą, o ne pabloginimą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pripažinimas kaltu padarius bet kokią nusikalstamą veiką (tiek tyčinę, tiek neatsargią) sąlygotų neatitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
asmuo atleidžiamas iš pareigų, kai yra pripažįstamas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos (t. y. tiek tyčinės, tiek neatsargios) padarymo. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotėje „už padarytą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę“ po žodžių „už padarytą“ įrašyti žodį
„neatsargią“, kadangi atvejus, kai asmuo būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios
atsakomybės dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, šio punkto ribose apimtų kita tame pačiame punkte vartojama formuluotė – „kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“. Pabrėžtina, kad pastarosios formuluotės lingvistinė konstrukcija neriboja jos taikymo priklausomai nuo to, ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo ar nebuvo paskirtos kokios nors baudžiamojo poveikio priemonės. 8. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keistina į „tyčinę nusikalstamą veiką“. 9.
straipsnio 1 dalies 9 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos VIDAUS TARNYBOS STATUTO 7, 9, 53 IR 72 straipSniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-22 Nr. XIVP-1012(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
RESPUBLIKOS Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1012
posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, komiteto nariai Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-261
projekto 1 straipsniu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad atitinkamos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Darbo kodekso
„administracijos pareigūnai“, „vadovaujantys darbuotojai“. Atsižvelgiant į
tai, svarstytina ar siūloma formuluotė „administracijos darbuotojai“ nestokoja aiškumo, t. y. neaišku, ar ji apims ir vadovaujančius asmenis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas. Pritarti
Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-262
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ žodžiai „dėl padaryto nusikaltimo“ yra pertekliniai, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta, kad turinčiais teistumą yra būtent už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys. Pritarti
Teisės departamentas 2021-10-262
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte kalbama išimtinai tik apie atvejus, kuomet asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir kartu teikiama nuoroda į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuojamos situacijos, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jo atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardijamas kaip kaltas padaręs nusikalstamą veiką). Kitaip tariant, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atveju iš esmės neturi jokių reikšmingų turinio sąsajų su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, manytina, yra perteklinė. Pritarti
Teisės departamentas 2021-10-262
teisinio reguliavimo ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę „už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keisti į „už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą“. Be to, formuluotę „už nusikalstamą veiką“ siūlytina keisti į „už nusikalstamos veikos padarymą“.
Teisės departamentas 2021-10-262
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatomas privilegijuojantis teisinis reguliavimas asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, atžvilgiu. Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
baudžiamosios atsakomybės pagrindai pagal sukeliamus padarinius yra lygiaverčiai – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriama bausmė, neatsiranda teistumas, taip pat toks asmuo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasmerkiamas valstybės vardu. Be to, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas iš esmės visais atvejais turi konstatuoti, kad buvo padaryta tam tikra nusikalstama veika. Dėl to abejotina, ar minėtos asmenų grupės išskyrimas iš asmenų, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti kitais BK numatytais pagrindais, yra pagrįstas ir ar jis yra suderinamas su lygiateisiškumo principu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių nebūtų kliūtis asmenį pripažinti esančiu nepriekaištingos reputacijos, o tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę arba neatsargią nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones jau reikštų, kad asmuo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nebeatitinka.
Pastaruoju atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (kai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės) dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, jau nebebūtų traktuojamas kaip išskirtinis kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų atžvilgiu. Šis sisteminio nesuderinamumo pavyzdys, mūsų nuomone, irgi atskleidžia, jog aptariamo teisinio reguliavimo vertėtų atsisakyti. Pritarti
Teisės departamentas 2021-10-264
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnas būtų atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu jis padarytų nusikalstamą veiką, dėl kurios būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas apimtų atvejus, kai pareigūnas būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu tais atvejais, kai pareigūnas dėl neatsargios nusikalstamos veikos nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet jį atleisti iš vidaus tarnybos remiantis įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu nebūtų pagrindo.
Toks teisinis reguliavimas, visų pirma, būtų nesuderinamas su BK sistema, kurioje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suponuoja asmens teisinės padėties švelninimą, o ne pabloginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pripažinimas kaltu padarius bet kokią nusikalstamą veiką (tiek tyčinę, tiek neatsargią) sąlygotų neatitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą atitinkamai koreguoti, jame įtvirtinant, kad asmuo atleidžiamas iš pareigų, kai yra pripažįstamas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos (t. y. tiek tyčinės, tiek neatsargios) padarymo. Pritarti
Teisės departamentas 2021-10-264
teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę“ po žodžių „už padarytą“ įrašyti žodį „neatsargią“, kadangi atvejus, kai asmuo būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, šio punkto ribose apimtų kita tame pačiame punkte vartojama formuluotė – „kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“.
Pabrėžtina, kad pastarosios formuluotės lingvistinė konstrukcija neriboja jos taikymo priklausomai nuo to, ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo ar nebuvo paskirtos kokios nors baudžiamojo poveikio priemonės. Pritarti
Teisės departamentas 2021-10-264
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keistina į „tyčinę nusikalstamą veiką“. Pritarti
Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-264
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1012 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisų komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė, tel.: (8 5) 239 6824
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-12-15
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministras V. Dmitrijev, Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja I. Malukienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo grupės patarėjas R. Laukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-271 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad atitinkamos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Darbo kodekso 101 straipsnyje, taip pat 171 straipsnyje yra vartojamos sąvokos „administracijos pareigūnai“, „vadovaujantys darbuotojai“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siūloma formuluotė „administracijos darbuotojai“ nestokoja aiškumo, t. y. neaišku, ar ji apims ir vadovaujančius asmenis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas. Nepritarti Atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą administracijos darbuotojų sąvokos turinį, darytina išvada, kad administracijos darbuotojų sąvoka apima ir vadovaujančius darbuotojus. Todėl praktinio pobūdžio problemų taikant projekto nuostatą pataisos įstaigų sistemoje nenumatoma, o tokioms problemoms atsiradus, jos bus sprendžiamos priimant įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
punkto formuluotėje „turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ žodžiai „dėl padaryto nusikaltimo“ yra pertekliniai, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta, kad turinčiais teistumą yra būtent už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
punkte kalbama išimtinai tik apie atvejus, kuomet asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir kartu teikiama nuoroda į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuojamos situacijos, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jo atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardijamas kaip kaltas padaręs nusikalstamą veiką).
Kitaip tariant, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atveju iš esmės neturi jokių reikšmingų turinio sąsajų su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, manytina, yra perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
4Siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo,
siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę „už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keisti į „už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą“. Be to, formuluotę „už nusikalstamą veiką“ siūlytina keisti į „už nusikalstamos veikos padarymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatomas privilegijuojantis teisinis reguliavimas asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, atžvilgiu. Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau pastebėtina, kad iš esmės visi BK įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai pagal sukeliamus padarinius yra lygiaverčiai – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriama bausmė, neatsiranda teistumas, taip pat toks asmuo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasmerkiamas valstybės vardu.
Be to, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas iš esmės visais atvejais turi konstatuoti, kad buvo padaryta tam tikra nusikalstama veika. Dėl to abejotina, ar minėtos asmenų grupės išskyrimas iš asmenų, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti kitais BK numatytais pagrindais, yra pagrįstas ir ar jis yra suderinamas su lygiateisiškumo principu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių nebūtų kliūtis asmenį pripažinti esančiu nepriekaištingos reputacijos, o tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę arba neatsargią nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones jau reikštų, kad asmuo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nebeatitinka. Pastaruoju atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (kai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės) dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, jau nebebūtų traktuojamas kaip išskirtinis kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų atžvilgiu. Šis sisteminio nesuderinamumo pavyzdys, mūsų nuomone, irgi atskleidžia, jog aptariamo teisinio reguliavimo vertėtų atsisakyti.
Nepritarti Pažymėtina, kad, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visais atvejais turi konstatuoti, kad tokio asmens veikoje buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiu būdu nereiškia asmens padarytos veikos dekriminalizacijos. Atsižvelgiant į tai, Vidaus tarnybos statute ir yra nustatyta, kad asmuo iš karto laikomas nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, kai jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nusikalstamai veikai praradus pavojingumą. Visais kitais atvejais yra nustatytas 5 metų terminas. Šiuo aspektu paminėtina Specialiųjų tyrimų tarnybos
antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 „Dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“, kurioje pateikta nuomonė, kad asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes tokiu nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnas būtų atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu jis padarytų nusikalstamą veiką, dėl kurios būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas apimtų atvejus, kai pareigūnas būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo.
Tuo tarpu tais atvejais, kai pareigūnas dėl neatsargios nusikalstamos veikos nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet jį atleisti iš vidaus tarnybos remiantis įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu nebūtų pagrindo. Toks teisinis reguliavimas, visų pirma, būtų nesuderinamas su BK sistema, kurioje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suponuoja asmens teisinės padėties švelninimą, o ne pabloginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pripažinimas kaltu padarius bet kokią nusikalstamą veiką (tiek tyčinę, tiek neatsargią) sąlygotų neatitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą atitinkamai koreguoti, jame įtvirtinant, kad asmuo atleidžiamas iš pareigų, kai yra pripažįstamas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos (t. y. tiek tyčinės, tiek neatsargios) padarymo. Pritarti Siekiant teisinio aiškumo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė tikslintina ją išdėstant taip: „9) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą ar jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, arba už padarytą neatsargią nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-274 7.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotėje „už padarytą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę“ po žodžių „už padarytą“ įrašyti žodį „neatsargią“, kadangi atvejus, kai asmuo būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, šio punkto ribose apimtų kita tame pačiame punkte vartojama formuluotė – „kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“. Pabrėžtina, kad pastarosios formuluotės lingvistinė konstrukcija neriboja jos taikymo priklausomai nuo to, ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo ar nebuvo paskirtos kokios nors baudžiamojo poveikio priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keistina į „tyčinę nusikalstamą veiką“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
teisių komitetas 2021-11-24 * Iš esmės pritarti Vidaus tarnybos statuto 7, 9,
siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1012(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: siūlyti svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė