Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII-3096 ir jį išdėstyti taip:
1Šio įstatymo tikslas – sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą. 2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti strateginio valdymo sistemos principus, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatas. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas strateginio valdymo sistemos dalyviams. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Finansinės projekcijos – preliminarus finansavimo planas, kuriame nurodoma, kokiais finansavimo šaltiniais ir kiek valstybėje galima finansuoti strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimą skirtingose valstybės veiklos srityse Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo laikotarpiu. 2. Horizontalusis principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių. 3.
3Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 4. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma. 5. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu. 6. Pažangos priemonė – kryptingas strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą. 7. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, kuris įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, ir kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą. 8. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius. 9. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti. 10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, rodantis kuriuo matuojamas esamos būklės pokytįis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį. 11. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojami vykdant projektą ir (arba) tęstinės veiklos priemonę ir (arba) projektą sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.). 12.
12Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per vykdant nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas. 13. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas ir kitą pažangos veiklą, kurią vykdant įgyvendinami pažangos uždaviniusai. 14. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, kuriais įgyvendinančiusmi Vyriausybės veiklos prioritetusai, numatytusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ir įtraukti į strateginį projektų portfelį, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir planuojant, ir vykdant kitus projektus. 15. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas. 16. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti. 17.
17Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:
1) Lietuvos Respublikos Seimas;
2) Vyriausybė;
3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai), ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;
5) regionų plėtros tarybos;
6) savivaldybių tarybos;
7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti pagal Biudžeto sandaros įstatymąe, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), ir kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;
8) biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir viešosios įstaigos atsakingos už metodologinę pagalbą rengiant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, projektų administravimą ir vystymą (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos). Už šiame punkte nurodytų funkcijų atlikimą atsakingų viešųjų įstaigų sąrašą tvirtina Vyriausybė; viešosios įstaigos, vykdančios šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas;
9) Valstybės pažangos taryba;
10) Lietuvos Respublikos viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – Vyriausybės strateginės analizės centras);
11) Teisėjų taryba;
12) nacionalinės plėtros įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme; 123) juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones. 18. Strateginis projektų portfelis – Ministro Pirmininko koordinuojamų projektų visuma. 1918.
1918Strateginis tikslas – valstybės strategijose ar strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis. 2019. Strateginis valdymas – visuma strateginio valdymo sistemos principų ir procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. 2120. Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita institucija, neturinti juridinio asmens statuso neturinti institucija, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. 2221. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo. 2322. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai finansuoti. 2423. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti. 2524. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, įgyvendindamas nustatytas funkcijas. 2625. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 20 metų – laikotarpiu. 2726.
2726Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:
1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;
2) aplinka, miškai ir klimato kaita;
3) energetika;
4) viešieji finansai ir oficialioji statistika;
5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;
6) valstybės saugumas ir gynyba;
7) viešasis saugumas;
8) kultūra ir visuomenės informavimas;
9) socialinė apsauga ir užimtumas;
10) transportas ir ryšiai;
11) sveikata;
12) švietimas, mokslas ir sportas;
13) teisingumas;
14) užsienio politika;
15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, ir žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas. 2827. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 20 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti. 2928. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas. 3029. Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja tam tikru laikotarpiu įgyvendinti konkrečioje valstybės veiklos srityje. 3130. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Nnacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 4 straipsnis.
Strateginio valdymo sistemos principai:
1) darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;
2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams bei pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
3) įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;
4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais.
Strateginio valdymo sistemos principai Strateginio valdymo sistemos principai:
1) darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;
2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams bei pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
3) įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;
4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
7) lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektoų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams bei visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
8) ateities vertinimo – strateginis valdymas remiasi ateities įžvalgomis, t. y. rengiant planavimo dokumentus sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos ir jų galima įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams.
Strateginiai tikslai formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims. II SKYRIUS
1Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per rengiant šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų ateities įžvalgomis ir aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus. 2.
2Planavimo dokumentai skirstomi į 43 lygmenis:
1) valstybės strategijos – dokumentai, kuriuose formuluojamos valstybės saugumui ir ilgalaikei darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos, įvardijamos politinės gairės, nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys ar teritorijų panaudojimo funkciniai prioritetai ir kiti elementai, kuriais sukuriama aplinka viešojo valdymo sprendimams priimti;
21) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose suplanuojamos ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos (nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys, nustatomi strateginiai tikslai, ir pažangos uždaviniai, teritorijų panaudojimo funkciniai prioritetai, taip pat kiti elementai, privalomi pagal Teritorijų planavimo įstatymą, Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus);
32) programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, taip pat išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kt.). Programavimo lygmens planavimo dokumentai gali būti nacionaliniai, regionų arba savivaldybių;
43) veiklos lygmens planavimo dokumentai – planavimo dokumentai, kuriuose detalizuojamas programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytų pažangos priemonių ir (arba) projektų įgyvendinimas, nurodomos tęstinės veiklos priemonės ir tam reikalingos lėšos. 6 straipsnis.
Valstybės strategijų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuris rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. 76 straipsnis.
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 20 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;
14) nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat kitus elementus, reikalingus privalomus pagal Europos Sąjungos teisės aktus aktams, ir (arba) kitus kitiems tarptautinius tarptautiniams įsipareigojimus įsipareigojimams ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
25) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus bei turimus finansinius išteklius, nustatomi strateginiai tikslai, finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai bei strateginių tikslų įgyvendinimo finansinės projekcijos, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos kiti elementai, kurių reikia strateginiams tikslams pasiekti;
36) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
25) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus bei turimus finansinius išteklius, nustatomi strateginiai tikslai, finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai bei strateginių tikslų įgyvendinimo finansinės projekcijos, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos kiti elementai, kurių reikia strateginiams tikslams pasiekti;
36) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu. 87 straipsnis.
1) nacionalinės plėtros programos – vadovaujantis šiuo įstatymu, ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytomis teritorijos naudojimo privalomosiomis nuostatomis, rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai, nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
a) plėtros programos – planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano pažangos uždaviniui arba susijusiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai;
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos;
c) Regionų plėtros programa – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, nustatomos siekiant įgyvendinti Nacionaliniame Nacionalinio pažangos plano plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius strateginių tikslų ir pažangos uždavinių regioninės politikos srityje įgyvendinimo sąlygos, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti.
Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai;
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos;
c) Regionų plėtros programa – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, nustatomos siekiant įgyvendinti Nacionaliniame Nacionalinio pažangos plano plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius strateginių tikslų ir pažangos uždavinių regioninės politikos srityje įgyvendinimo sąlygos, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat kiti elementai, reikalingi privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus aktams, ir (arba) kitus kitiems tarptautinius įsipareigojimus tarptautiniams įsipareigojimams ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis;
5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinant regionų plėtros programą, įvertinus savivaldybių strateginius plėtros planus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, skirti tolygiai ir tvariai plėtrai regionuose planuoti ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis;
5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinant regionų plėtros programą, įvertinus savivaldybių strateginius plėtros planus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, skirti tolygiai ir tvariai plėtrai regionuose planuoti ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
7) savivaldybių bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai.
Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais. 98 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) strateginiai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 3 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma strateginio valdymo sistemos dalyvio misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai.
Šiose programose taip pat nustatomi poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
2) veiksmų planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (arba) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;
3) metiniai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuose dokumentuose suplanuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla. III SKYRIUS
1Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. 2.
2Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms ir (arba) projektams, kurie planuojami kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu, ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika ir Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis. 3. Tęstinės veiklos lėšos yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles ir Strateginio valdymo metodiką. Planuojant tęstinės veiklos lėšas, Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertinamas išlaidų tęstinei veiklai panaudojimo efektyvumas. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis. 1110 straipsnis. Finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas
1Nacionaliniame pažangos plane nustatoma bendroji finansinė projekcija yra valstybės finansinės galimybės, išreiškiamos viena nominalia reikšme, viso Nacionalinio pažangos plano laikotarpio visiems strateginiams tikslams kartu pasiekti. 2.
2Finansinės projekcijos nustatomos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, vykdomą anticiklinę fiskalinę politiką, finansines ir ekonomines vidutinio laikotarpio prognozes, fiskalinės drausmės normas ir vadovaujantis šiais kriterijais:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, t. y. siekiamais pokyčiais, jų mastu ir svarba sprendžiant valstybės esamos būklės problemas;
2) Europos Sąjungos ir kitiems tarptautinio finansavimo šaltiniams taikomais apribojimais;
3) Vyriausybės veiklos prioritetais;
4) tarptautiniais įsipareigojimais;
5) nacionaliniais plėtros programų vykdymo rezultatais;
6) valstybės veiklos srityse veikiančių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų pajėgumais veiksmingai panaudoti lėšas. 3. Finansinės projekcijos apskaičiuojamos vadovaujantis Strateginio valdymo metodika. 1211 straipsnis. Pažangos lėšų planavimas programinio valdymo būdu
1Nacionalinėse plėtros programose planuojamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, kurios negali viršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų. 2. Portfelio valdytojas prižiūri, kad planuojamos pažangos lėšos neviršytų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų, taip pat kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai. 3. Planuojant pažangos lėšas, turi būti įvertintas įgyvendinant pažangos priemones siekiamų rezultatų ilgalaikis finansinis poveikis tęstinės veiklos lėšoms Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.
4Įgyvendinant nacionalines plėtros programas, portfelio valdytojas stebi nacionalinių plėtros programų rezultatų rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus ir prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, jeigu tai būtina siekiant laiku įgyvendinti strateginius tikslus ir pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas ir (arba) siūlymus dėl strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių tikslinimo. IV SKYRIUS
1Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuria strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams. 2. Vyriausybės įgaliotos viešosios įstaigos administruoja projektus ir (arba) teikia metodinę pagalbą, rekomendacijas ir konsultacijas kitiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, administruojant projektus Strateginio valdymo metodikoje ir (arba) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir įstaigos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka teikia konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams, rengiantiems planavimo dokumentus. 3. Nacionalinės plėtros įstaigos dalyvauja įgyvendinant priemones šio įstatymo, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. 34. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato metodinės pagalbos, atliekant pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimųus vykdymo bei metodinės pagalbos atliekant šiuos vertinimus teikimo tvarką. vadovaujantis kuria ministerijų, rengiančių nacionalines plėtros programas, ir (arba) portfelio valdytojo iniciatyva, už projektų administravimą atsakingos įstaigos teikia metodines rekomendacijas ir konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams. 45. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5.
5Šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte nurodytiems strateginio valdymo sistemos dalyviams už šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. 1413 straipsnis. Valstybės pažangos strategijos rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Valstybės pažangos strategija rengiama šiais etapais:
1) sprendimą dėl Valstybės pažangos strategijos rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 4 metams iki galiojančios Valstybės pažangos strategijos termino pabaigos, kartu patvirtindama Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizę analizės atlieka atlikimą organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) bendradarbiaudama su Seimu, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė,. Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis. 2. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu. 3. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. 4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Pažangos vertinimas Vertinimas atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. 5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą. 6.
6Valstybės pažangos strategiją sudaro:
1) valstybės pažangos vizija;
2) valstybės vystymosi kryptys, jų aprašymas;
3) strateginiai tikslai;
34) laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;
45) įgyvendinimo proceso, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos. 1514 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Nacionalinės darbotvarkės rengiamos šiais etapais:
1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas nustatomas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizės atlikimą organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai;
3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais jie yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Nacionalines darbotvarkes rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgiant į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. 2. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas nutarimu. 3.
3Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija., pPažangos stebėseną įgyvendinant nacionalines darbotvarkes atlieka ir pažangos vertinimus organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, jeigu nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka. 1615 straipsnis. Nacionalinio pažangos plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Nacionalinis pažangos planas rengiamas šiais etapais:
1) sprendimą dėl Nacionalinio pažangos plano rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 2 metams iki galiojančio Nacionalinio pažangos plano termino pabaigos, kartu patvirtindama Nacionalinio pažangos plano rengimo koncepciją;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizę atlieka analizės atlikimą organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams, parengtiems atsižvelgus į aplinkos analizę, pritaria Seimas nutarimu;
43) Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis. 2. Nacionalinio pažangos plano projektą svarsto Seimo komitetai ir teikia išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas. 23. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė. 34. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. 45. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, atlieka Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją. 56.
56Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 67. Nacionalinio pažangos plano tarpinius ir baigiamąjį vertinimą atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Nacionaliniame pažangos plane nustatyta tvarka. Tarpinių ir baigiamojo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei. 1716 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Nacionalinio saugumo strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, jos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. 1817 straipsnis. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1.
Nacionalines plėtros programas rengia Vyriausybės kanceliarija ir ministerijos, atsakingos už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir įgyvendinant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiemus pažangos uždaviniųus įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 2. Plėtros programas ir Regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas nutarimu. 3. Nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas. 4. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jasų įgyvendinančiusimo projektus. 5.
5Įgyvendindami nacionalines plėtros programas, strateginio valdymo sistemos dalyviai, vykdantys pažangos priemones, arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka plėtoja projektus, organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. 56. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija. 67. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei. 1918 straipsnis. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Vyriausybės programa rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. 2. Vyriausybės programos vykdymą koordinuoja Vyriausybė, įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija. 3. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija. 4. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė. 5. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, vykdo Vyriausybei pavaldūs strateginio valdymo sistemos dalyviai. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka. 6.
6Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nustatyti Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka įtraukiami į strateginį projektų portfelį ir valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka. Strateginio valdymo sistemos dalyviai gali vadovautis šia tvarka įgyvendindami ir kitus projektus. 7. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija. 2019 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais jie yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. 2. Nacionalinių darbotvarkių planus, atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (arba) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte. 3. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. 4. Nacionalinių darbotvarkių planai įgyvendinami per rengiant nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus. 5. Nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną ir pažangos vertinimus atlieka nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai šiuose planavimo dokumentuose ir (arba) atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka. 6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinių darbotvarkių planuose nustatyta tvarka. 2120 straipsnis. Regionų plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1.
Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia ir tvirtina vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu. 2. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos šio įstatymo, Regioninės plėtros įstatymeo ir Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. 2221 straipsnis. Savivaldybių strateginių plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Savivaldybių strateginius plėtros planus rengia savivaldybių administracijos. 2. Savivaldybių strateginius plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos. 3. Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai. 2322 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 2423 straipsnis. Strateginių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
1Strateginius veiklos planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos. 2. Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus. 3.
3Strateginių veiklos planų įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos. 4. Strateginių veiklos planų, kuriuos rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija. 5. Už strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaito valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 2524 straipsnis. Veiksmų planų ir metinių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
1Veiksmų planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai. 2. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai. 3. Veiksmų planus ir metinius veiklos planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo sistemos dalyviai. V SKYRIUS
1Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina:
1) 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
2) 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;
3) Strateginio valdymo metodiką. 4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos ir įstaigos parengia ir (arba) priima kitus šiame įstatyme numatytus planavimo dokumentus. 5.
5Vyriausybė iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai korupcijos prevencijos klausimais planuojami Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo uždavinių korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo priemonės planuojamos tarpinstituciniame veiklos plane. 6. Vyriausybė iki 2022 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. 1. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, laikoma nacionaline darbotvarke, o Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, laikomas nacionalinės darbotvarkės planu. 2. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, laikoma nacionaline darbotvarke, o Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“, laikomas nacionalinės darbotvarkės planu. 37.
37Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „strateginio planavimo metodika“ atitinka sąvoką „strateginio valdymo metodika“. Kituose įstatymuose pateiktos nuorodos į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio planavimo metodiką reiškia nuorodą į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio valdymo metodiką.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. 3. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-11-08 Nr. XIVP-1004 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 27 dalyje, nustatant valstybės veiklos sritis, 4 punkte greta viešųjų finansų įrašoma oficialioji statistika, 7 punkte greta kultūros – visuomenės informavimas. Įrašomos naujos sritys nėra susijusios su galiojančio įstatymo minėtuose punktuose išdėstytomis, todėl turėtų būti dėstomos atskiruose punktuose (pavyzdžiui, papildant 3 straipsnio 27 dalį naujais punktais). Analogišką abejonę galima išreikšti ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies, kurioje greta žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės siūloma įrašyti žemės tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, „ Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.“, taigi tai yra platesnė veiklos sritis, susijusi ne vien su žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. 2. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio pradžioje, prieš vardijant punktus, reikėtų įrašyti „Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:“. 3. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu.
Atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos Seimo statutas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato Seimo ir Vyriausybės sąveikos formos „bendradarbiavimas“, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas „bendradarbiavimo“ turinys ir procedūros. 4. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Seimo statutas, nei Vyriausybės įstatymas nenumato Vyriausybės kanceliarijos ir Seimo komiteto konsultavimosi (numatytas tik Seimo ir Vyriausybės konsultavimasis dėl Europos Sąjungos dokumentų ir kandidatūrų į Europos Sąjungos institucijas), todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas konsultavimosi turinys ir procedūros. 5. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių bendrųjų planų „įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą“ atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Derinant su Teritorijų planavimo įstatymo terminija (šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu,
įgyvendinimo stebėsena“, o šių planų „sprendinių įgyvendinimo stebėsena“. Minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje turėtų būti atsisakyta žodžio „vertinimas“, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimą, sąvoka
„Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena“ apima ne tik
teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėjimą, bet ir jų vertinimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumato „atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ procedūros ar tvarkos, todėl šio atsiskaitymo atlikimas pagal keičiamą įstatymą ir galiojančius įstatymus nebūtų įmanomas.. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2021-12-17 Nr. XIVP-1004(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-1004 2021-11-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Kristijonas Bartoševičius, Rasa Budbergytė, Aidas Gedvilas, Lina Girskienė, Paulė Kuzmickienė, Laima Nagienė, Monika Ošmianskienė, Viktoras Pranckietis, Valdemaras Valkiūnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuras: patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Miglė Kadonova ir Asta Rubežė, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji dalyviai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja Virginija Baniūnienė, Finansų ministro patarėjas Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
27 4, 8,15 Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 27 dalyje, nustatant valstybės veiklos sritis, 4 punkte greta viešųjų finansų įrašoma oficialioji statistika, 7 punkte greta kultūros – visuomenės informavimas. Įrašomos naujos sritys nėra susijusios su galiojančio įstatymo minėtuose punktuose išdėstytomis, todėl turėtų būti dėstomos atskiruose punktuose (pavyzdžiui, papildant 3 straipsnio 27 dalį naujais punktais).
Analogišką abejonę galima išreikšti ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies, kurioje greta žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės siūloma įrašyti žemės tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, „ Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.“, taigi tai yra platesnė veiklos sritis, susijusi ne vien su žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. Apsispręsti pagrindiniame komitete Apsisprendžiant atkreipti dėmesį į tai, kad: · tikslinant keičiamo įstatymo atitinkamas nuostatas nebūtų iškreipiamas valstybės veiklos sričių išskyrimo tikslas ir neapsunkintas valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo procesas; · ši Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba yra skirta ne keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 7, o 8 punktui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08 (1)8 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio pradžioje, prieš vardijant punktus, reikėtų įrašyti „Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos Seimo statutas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato Seimo ir Vyriausybės sąveikos formos „bendradarbiavimas“, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas
„bendradarbiavimo“ turinys ir procedūros.
Pritarti iš dalies Nepritartina pastabos daliai ta apimtimi dėl bendradarbiavimo turinio ir procedūrų atskleidimo, nes: · procedūros, kas ir kaip dalyvauja strategijos rengime numatytos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte; · strategija tvirtinama Seimo nutarimu, vadovaujantis Seimo statuto nustatyta tvarka. Taigi, strategijos projektas priklausomai nuo jo turinio bus svarstomas atitinkamuose komitetuose. Sutiktina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl konkretesnio bendradarbiavimo „atskleidimo“. Siūlytina tiksliai įvardinti Vyriausybės bendradarbiavimo partnerį Seime Valstybės pažangos strategijos rengimo koordinavimo procese. Žr. Ateities komiteto 2 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08 (1)144 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Seimo statutas, nei Vyriausybės įstatymas nenumato Vyriausybės kanceliarijos ir Seimo komiteto konsultavimosi (numatytas tik Seimo ir Vyriausybės konsultavimasis dėl Europos Sąjungos dokumentų ir kandidatūrų į Europos Sąjungos institucijas), todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas konsultavimosi turinys ir procedūros. Pritarti iš dalies Iš dalies sutiktina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl konkretesnio konsultavimosi „atskleidimo“. Siūlytina tiksliai įvardinti Vyriausybės bendradarbiavimo partnerį Seime Valstybės pažangos strategiją įgyvendinimo koordinavimo procese. Žr. Ateities komiteto 4 pasiūlymą. 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08 (1)23 Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių bendrųjų planų „įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą“ atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Derinant su Teritorijų planavimo įstatymo terminija (šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu, 29 straipsniu), keičiamame įstatyme turėtų būti nurodoma ne „bendrųjų planų įgyvendinimo stebėsena“, o šių planų „sprendinių įgyvendinimo stebėsena“. Minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje turėtų būti atsisakyta žodžio „vertinimas“, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimą, sąvoka
„Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena“ apima ne
tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėjimą, bet ir jų vertinimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumato „atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ procedūros ar tvarkos, todėl šio atsiskaitymo atlikimas pagal keičiamą įstatymą ir galiojančius įstatymus nebūtų įmanomas.. Apsispręsti pagrindiniame komitete Pažymėtina, kad ši Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba yra skirta ne keičiamo įstatymo 24, o 23 straipsniui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (gauta 2021-11-23, Nr. G-2021-11807)
11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 866 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr.
26, 28 straipsnių pakeitimo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 9¹,
Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1004 (toliau – Projektas) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Po Projekto pateikimo Seimui buvo pastebėti keli netikslumai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatose. Siekdami ištaisyti šiuos netikslumus, siunčiame Vyriausybės kanceliarijos su Finansų ministerija suderintus pasiūlymus dėl Projekto papildymo:
rengimas yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, tada nereikia atskiro Vyriausybės sprendimo dėl jos rengimo. Papildomai siūlytume nustatyti, kad analogiško Vyriausybės sprendimo nereikėtų ir dėl nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo, jei toks koordinatorius yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. Tai, mūsų nuomone, būtų techninis papildymas, siekiant suvienodinti taisyklę su jos išlyga.
Atitinkamai siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip:
„1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės
rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomas nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“. Pritarti
kanceliarija (gauta 2021-11-23, Nr. G-2021-11807)
programos nuostatų įgyvendinimo plane (11.4.2 veiksmas) numatyta rengti nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. Šios nacionalinės darbotvarkės projektas jau pateiktas Vyriausybei. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas įpareigoja rengti strategiją, o ne nacionalinę darbotvarkę, tačiau Strateginio valdymo įstatymas nenumato tokios strategijos rengimo. Siekiant, kad nebūtų prieštaravimo tarp Karo padėties įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo, minėtą strategiją būtina įstatymu prilyginti nacionalinei darbotvarkei. Atitinkamai siūlome keičiamo įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja dalimi:
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam
pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.“ Pritarti 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1004 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Ateities komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad rengiant Valstybės pažangos strategiją ir nacionalinį pažangos planą, aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA). Keičiamu įstatymu praplečiamos STRATA funkcijos numatant, kad minėtuose procesuose organizuojamas ne tik aplinkos analizės atlikimas, bet ir ateities įžvalgų rengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad STRATA yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Pažymėtina, kad Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. SV-S-85 sudarytoje darbo grupėje Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatoms tobulinti iš Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos bei VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovų, sutarta stiprinti Seimo vaidmenį rengiant ilgalaikę valstybės pažangos strategiją ir stebint jos įgyvendinimą. Šią idėją palaiko ir Ministrė Pirmininkė, dalyvavusi šių metų liepos 9 d.
Ateities komiteto posėdyje ir pakvietusi Seimo Ateities komitetą prisidėti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo. Ateities komitetui numatyta svarbi rolė pradedančiame startuoti Lietuvos pažangos strategijos rengimo procese. Dėl nuoseklaus valstybės ateities projektavimo darbo Ateities komitetui pasiūlytas bendras pirmininkavimas Valstybės pažangos tarybai, o taip pat – jungtinis Valstybės pažangos tarybos sekretoriatas. Atsižvelgiant į tai, būtina įgalinti su Ateities komitetu susijusius analitinius pajėgumus, sudaryti prielaidas institucionalizuoti ir Seimui vystyti analitines kompetencijas, šiuo atveju pasitelkiant Martyno Mažvydo biblioteką, kuri tiesiogiai įgyvendina parlamentinio analitinio aprūpinimo funkciją, ir tuo tikslu praplečiant subjektų, dalyvaujančių strateginio valdymo procesuose, sąrašą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės
analizės centras (toliau – Vyriausybės strateginės analizės centras), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;“. Pritarti
komitetas, 2021-11-26
13 Argumentai: Seimo Statuto 48 straipsnio, apibrėžiančio Seimo komitetų darbo tvarką, 1 dalis numato, kad „Seimo komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas ir įstatymai“. Įvertinus tai, kad įprastai Seimas in corpore neanalizuoja visų teisės aktų ir klausimų, Seimo Statuto vienuoliktajame skirsnyje yra detalizuotos Seimo komitetų veiklos kryptys, kurios iš esmės specializuoja komitetus. Ateities komiteto veiklos kryptys suformuluotos Seimo Statuto 58¹ straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad būtent Seimo Ateities komiteto veiklos kryptys yra susijusios su valstybės strateginėmis vystymosi kryptimis ir ateities raidos projekcijomis, ilgalaikiu strateginės valstybės raidos vizijos kūrimu ir įgyvendinimu, ateities raidos modeliavimu ir reformų politikos formavimu, Vyriausybės iniciatyva šiuo metu bendradarbiaujant Seimo Ateities komitetui su Vyriausybės kanceliarija yra koordinuojamas Valstybės pažangos strategijos rengimas. Tai laikytina gerąja praktika, kuri vykdoma jau dabar. Tokiu būdu stiprinamas ir parlamento vaidmuo rengiant ilgalaikę valstybės pažangos strategiją ir stebint jos įgyvendinimą. Vis dėlto, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
punkto nuostatas, įrašant Seimo Ateities komitetą bei suteikiant galimybę ir kitiems Seimo komitetams dalyvauti ilgalaikės valstybės pažangos strategijos rengimo procese. Konkrečių Seimo komitetų įrašymas į Lietuvos Respublikos įstatymus nėra nauja praktika (žr. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas, paskelbtas TAR). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) bendradarbiaudama su SeimuSeimo Ateities komitetu, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė. Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kitais Seimo komitetais ir komisijomis.“ Pritarti 3.
Ateities komitetas, 2021-11-26
2N Argumentai: Kaip jau minėta, kadangi STRATA yra ekspertinė institucija, savo paslaugas teikianti Vyriausybei ir ministerijoms, o Seimo Ateities komitetui yra pasiūlytas bendras pirmininkavimas Valstybės pažangos tarybai, komitetui būtina stiprinti ekspertinius pajėgumus ir analitines kompetencijas. Šiam tikslui įgyvendinti reikalinga sudaryti prielaidas institucionalizuoti ir vystyti analitiką, kuriant think tankus. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 14 straipsnį papildant jį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Rengiant ir įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją
skirtingas ateities įžvalgas bei ateities dėmenį ir jų galimą įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims Europos ir pasaulio pokyčių kontekste kompleksiškai nagrinėja ir vertina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos analitinis padalinys ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama parlamentinio analitinio aprūpinimo funkciją.“
Teigtina, kad keičiamame įstatyme nėra tikslinga labai detaliai reglamentuoti konsultavimosi procedūrų atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną, kadangi šios procedūros labai priklauso nuo politinio ciklo, politinių veikėjų iniciatyvos ir jų noro įsitraukti. Siekiant, kad šios procedūros būtų lankstesnės ir atitiktų realius veikėjų lūkesčius, siūlytina konsultavimosi turinį ir procedūras atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną nustatyti pačioje strategijoje.
Dėl teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu. Taip pat siūlytina papildyti keičiamo įstatymo
stebėsena atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Papildomai žr. argumentaciją prie 2-ojo Seimo Ateities komiteto pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės
pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo Ateities komitetu. Vertinimas Pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.“
7Balsavimo rezultatai: už – 14, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata, Lukas Savickas. Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata (Komiteto biuro patarėja A. Rubežė)
Audito komitetas
RESPUBLIKOS strateginio valdymo ĮSTATYMO NR. XIII-3096 pakeitimo
2021-12-01
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė, Finansų ministerijos Investicijų departamento Valdymo ir kontrolės sistemų priežiūros skyriaus patarėja Milda Kaminskaitė, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja Virginija Baniūnienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė Jekaterina Šarmavičienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus teisės ekspertė Neringa Pažūsienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Atitikties audito departamento vadovė Emilija Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
27 4,8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Strateginio valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 27 dalyje, nustatant valstybės veiklos sritis, 4 punkte greta viešųjų finansų įrašoma oficialioji statistika, 8 punkte greta kultūros – visuomenės informavimas. Įrašomos naujos sritys nėra susijusios su galiojančio įstatymo minėtuose punktuose išdėstytomis, todėl turėtų būti dėstomos atskiruose punktuose (pavyzdžiui, papildant 3 straipsnio 27 dalį naujais punktais). Nepritarti Valstybės veiklos sričių pavadinimai „Viešieji finansai ir oficialioji statistika“ bei
„Kultūra ir visuomenės informavimas“ praplėsti siekiant aiškumo, o sričių
skaičiaus didinimas vengtinas, kadangi valstybės veiklos sričių atskyrimu buvo siekiama glaustai ir aiškiai sugrupuoti valstybės asignavimų valdytojus, atsižvelgiant į pagrindinę sritį, kurioje jie veikia, ir tuo pačiu aiškiai strateginiuose dokumentuose bei valstybės biudžete atskleisti informaciją apie šiose srityse siekiamus pagrindinius tikslus ir jiems pasiekti skiriamas lėšas. „Oficialioji statistika“ priskirta prie „viešųjų finansų“, kadangi 2010-03-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ finansų ministrui pavesta statistikos valdymo sritis. Analogiškai minėtu nutarimu kultūros ministrui pavesta visuomenės informavimo valdymo sritis. Todėl manytina, jog toks grupavimas yra tinkamas ir atitinka esamą teisinį reguliavimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
2715
įstatymo 3 straipsnio 27 dalies, kurioje greta žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės siūloma įrašyti žemės tvarkymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, „ Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.“, taigi tai yra platesnė veiklos sritis, susijusi ne vien su žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabai pateiktus argumentus, taip pat į tai, kad 2010-03-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ žemės ūkio ministrui pavesta žemės tvarkymo valdymo sritis, manytina, jog toks grupavimas yra tinkamas ir atitinka esamą teisinį reguliavimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
įstatymo 8 straipsnio pradžioje, prieš vardijant punktus, reikėtų įrašyti
„Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
13
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos Seimo statutas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato Seimo ir Vyriausybės sąveikos formos „bendradarbiavimas“, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas „bendradarbiavimo“ turinys ir procedūros.
Nepritarti Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatomos konkrečios procedūros dėl Seimo ir Vyriausybės sąveikos, t. y. kad Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant nurodytiems strateginio valdymo sistemos dalyviams ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat Seimo komitetais ir komisijomis. Taip pat pažymėtina, kad Valstybės pažangos strategija tvirtinama Seimo nutarimu, kuris bus priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, šios strategijos projektas, priklausomai nuo jo turinio, bus svarstomas atitinkamuose Seimo komitetuose, kviečiant ir Vyriausybės atstovus. Todėl manytina, jog nėra poreikio šių procedūrų dar labiau detalizuoti keičiamame įstatyme. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
4
įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Seimo statutas, nei Vyriausybės įstatymas nenumato Vyriausybės kanceliarijos ir Seimo komiteto konsultavimosi (numatytas tik Seimo ir Vyriausybės konsultavimasis dėl Europos Sąjungos dokumentų ir kandidatūrų į Europos Sąjungos institucijas), todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas konsultavimosi turinys ir procedūros.
Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamame įstatyme nėra tikslinga itin detaliai reglamentuoti konsultavimosi procedūrų, atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną, kadangi šios procedūros labai priklauso nuo politinio ciklo, politinių dalyvių iniciatyvos ir jų noro įsitraukti. Siekiant, kad šios procedūros būtų lankstesnės ir atitiktų realius dalyvių lūkesčius, siūlytina konsultavimosi turinį ir procedūras, atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną, nustatyti pačioje strategijoje. Atitinkamai siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad ne tik vertinimas, bet ir pažangos stebėsena atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Pažangos stebėsena ir Vertinimas vertinimas atliekamas atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
įstatymo 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių bendrųjų planų
„įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą“
atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Derinant su Teritorijų planavimo įstatymo terminija (šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu, 29 straipsniu), keičiamame įstatyme turėtų būti nurodoma ne
„bendrųjų planų įgyvendinimo stebėsena“, o šių planų „sprendinių įgyvendinimo
stebėsena“. Minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje turėtų būti atsisakyta žodžio
„vertinimas“, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies
apibrėžimą, sąvoka „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena“ apima ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėjimą, bet ir jų vertinimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumato „atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ procedūros ar tvarkos, todėl šio atsiskaitymo atlikimas pagal keičiamą įstatymą ir galiojančius įstatymus nebūtų įmanomas Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktą pastabą dėl savivaldybių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnį. Tačiau žodį „vertinimas“ siūlytina palikti, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje pateiktą strateginio valdymo apibrėžimą stebėsena ir vertinimas yra atskiri, nors ir glaudžiai tarpusavyje susiję, procesai. Be to, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo terminiją stebėsena apima ir vertinimą, abu šie procesai yra aprašyti Teritorijų planavimo įstatyme, todėl esminio prieštaravimo tarp abiejų įstatymų nėra. Žodžius „atsiskaitymas už pasiektą pažangą“ taip pat siūlytina palikti, nes atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatyta prie stebėsenos tvarkos, t. y. šio įstatymo 29 straipsnio 5–7 dalyse.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų savivaldybių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
pateikimo Seimui buvo pastebėti keli netikslumai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatose. Siekdami ištaisyti šiuos netikslumus, siunčiame Vyriausybės kanceliarijos su Finansų ministerija suderintus pasiūlymus dėl Projekto papildymo:
šiuo metu nustatyta, kad jei nacionalinės darbotvarkės rengimas yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, tada nereikia atskiro Vyriausybės sprendimo dėl jos rengimo. Papildomai siūlytume nustatyti, kad analogiško Vyriausybės sprendimo nereikėtų ir dėl nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo, jei toks koordinatorius yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. Tai, mūsų nuomone, būtų techninis papildymas, siekiant suvienodinti taisyklę su jos išlyga.
Atitinkamai siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomas nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“. Pritarti
2Vyriausybės kanceliarija,
2021-11-23
programos nuostatų įgyvendinimo plane (11.4.2 veiksmas) numatyta rengti nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. Šios nacionalinės darbotvarkės projektas jau pateiktas Vyriausybei. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas įpareigoja rengti strategiją, o ne nacionalinę darbotvarkę, tačiau Strateginio valdymo įstatymas nenumato tokios strategijos rengimo. Siekiant, kad nebūtų prieštaravimo tarp Karo padėties įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo, minėtą strategiją būtina įstatymu prilyginti nacionalinei darbotvarkei. Atitinkamai siūlome keičiamo įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja dalimi:
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam
pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.“ Pritarti 3.
Valstybės kontrolė, 2021-11-25 <...> Susipažinę su Strateginio valdymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų pakeitimais, įžvelgiame rizikas, dėl kurių šis siekis gali būti nerealizuotas visa apimtimi:
(keičiamuose Strateginio valdymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymuose) valdžių padalijimo principas (Vyriausybei nepavaldūs ir neatskaitingi subjektai neturėtų būti įtraukiami į Vyriausybės vykdomas veiklas, siekiant strateginių tikslų, visuose sistemos etapuose – pradedant strateginiu planavimu ir baigiant atsiskaitymu už pasiektus rezultatus) užtikrinamas numatant išimtis, paliekant tokiems subjektams pasirinkimo galimybes ir pan., kurį praktikoje įgyvendinti gali būti komplikuota. Tai iliustruoja 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriuo 2022 m. valstybės biudžeto asignavimai suskirstyti pagal veiklos sritis (2 priedas) ir nustatyti šiose veiklos srityse siekiami pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai (10 priedas), neišskiriant Vyriausybei nepavaldžių ir neatskaitingų subjektų. Tuo tarpu Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsiskaitoma bus jau ne pagal valstybės veiklos sritis, o pagal valdymo sritis (ministerijas su ministrams pavestose valdymo srityse veikiančiais viešojo sektoriaus subjektais), t. y. neišlaikomas nuoseklumas atsiskaityti už tuos pačius rodiklius, kurie suplanuojami ir patvirtinami įstatymu.
Manome, kad siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą ir kuriamos strateginio valdymo sistemos paprastumą, Vyriausybei nepavaldūs ir neatskaitingi subjektai turėtų būti išskirti į atskirą grupę, kuriai veiklos planavimo ir atsiskaitymo už ją reikalavimai būtų kildinami iš jų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Atsižvelgti
4Valstybės kontrolė,
valdymo sistema remiasi valstybės veiklos sritimis, strateginiai veiklos planai taip pat turėtų būti rengiami pagal valstybės veiklos sritis, numatant joms siektinus tikslus ir tam skiriamą finansavimą. Juos rengtų įstaigos, atsakingos už valstybės veiklos sritį. Atitinkamai Seimui tvirtinti teikiamame valstybės biudžeto projekte būtų numatomi rodikliai pagal valstybės veiklos sritis, už kurių įgyvendinimą vėliau būtų ir atsiskaitoma. Taip būtų užtikrintas pakankamas lankstumas Vyriausybei vykdyti biudžetą nepažeidžiant Konstitucijos nuostatų (dėl ko rekomendaciją esame teikę dar
atsirastų esant esminiams pokyčiams – keičiant valstybės veiklos srities tikslus ar jiems pasiekti reikiamą finansavimą. Atitinkamai turėtų būti pakeistas Biudžeto sandaros įstatymas, įskaitant ir asignavimų valdytojų skaičiaus peržiūrą.
Atkreipiame dėmesį į
patvirtinimo įstatymo projekto 14 str. nuostatas, kuriomis vykdant biudžetą Vyriausybei ir kitoms institucijoms suteikiamos teisės, leidžiančios keisti Seimo patvirtintus rodiklius (perskirstyti Seimo patvirtintus asignavimus, daryti išlaidas iš skolintų lėšų ir pan. ), o pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą (1999-07-09 nutarimas Nr.18/98 „Dėl 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių atvirtinimo įstatymo“) „įstatymas gali būti keičiamas tik įstatymu“; „Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas“; „pagal Konstituciją Vyriausybei <...> nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą“. Atsižvelgti
5Valstybės kontrolė,
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų nuostatas įžvelgiame riziką, kad į rezultatus bus orientuota tik dalis biudžeto lėšų. Įstatymo projekte numatoma, kad tęstine veikla nesiekiama strateginių tikslų, kas kelia abejonių dėl tokios veiklos reikalingumo. Be to, pagal numatomus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimus, valstybės pažangos ataskaitoje taip pat bus atsiskaitoma tik už dalies biudžeto lėšų (pažangos lėšų) panaudojimą siekiant užsibrėžtų rezultatų. Manome, kad siekiant vientisos, nuoseklios strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos, į rezultatus turėtų būti orientuotas iš esmės visas biudžetas, tiek jį planuojant, tiek atsiskaitant už įgyvendinimą.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1004 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodomi Nacionalinio pažangos plano rengimo etapai, vienas iš kurių pagal šios dalies 2 punkto nuostatas yra ateities įžvalgų rengimas ir aplinkos analizės atlikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtas nuostatas Nacionalinis pažangos planas turi būti rengiamas atliekant ne tik aplinkos analizę, bet ir ateities vertinimą, o tai reiškia, kad toks reikalavimas taikytinas ir šiame plane nurodytiems strateginiams tikslams bei poveikio rodikliams, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išbraukiant jame atskirai prie strateginių tikslų ir poveikio rodiklių išskirtą aplinkos analizę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams, parengtiems
atsižvelgus į aplinkos analizę, pritaria Seimas nutarimu;“. Pritarti
2Audito komitetas,
2021-12-01 * Argumentai: Siekiant užtikrinti rengiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumą su Strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nauju 8 punktu, pagal kurį Seimui teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme, išskaidžius strateginio lygmens planavimo dokumentus, atsiranda dar aukštesnis lygmuo – valstybės strategijos, manytina, jog turi būti keičiamas ir Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punktas, numatant, kad Seimui teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja ne tik strateginio lygmens planavimo dokumentams, bet ir valstybės strategijoms (Valstybės pažangos strategijai, Nacionalinio saugumo strategijai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijai). Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įvertinti Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punkto tikslinimo poreikį, nustačius tokį poreikį, parengti ir, atsižvelgiant į tai, kad svarstomo Strateginio valdymo įstatymo pataisos įsigalios 2022 m. sausio 1 d., Seimo III (rudens) sesijoje pateikti atitinkamas Seimo statuto pataisas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja Diana Andriūnaitė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas,
Komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Dainius Kreivys, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, Komiteto biuro patarėjai Vilma Greckaitė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, Vilma Kaminskienė, Komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja Virginija Baniūnienė, Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės patarėja Aušra Kolpakovienė, Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Krašto apsaugos ministro patarėja Aušra Kudirkaitė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė, Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus l.e.p. vedėja Radvilė Masiulionienė, Teisingumo ministerijos patarėja Šarūnė Jatulytė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkas Mantas Žemaitis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Veiklos administravimo valdybos Planavimo skyriaus viršininkas Nerijus Genys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-083
4, 8,15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 27 dalyje, nustatant valstybės veiklos sritis, 4 punkte greta viešųjų finansų įrašoma oficialioji statistika, 7 punkte greta kultūros – visuomenės informavimas. Įrašomos naujos sritys nėra susijusios su galiojančio įstatymo minėtuose punktuose išdėstytomis, todėl turėtų būti dėstomos atskiruose punktuose (pavyzdžiui, papildant 3 straipsnio
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies, kurioje greta žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės siūloma įrašyti žemės tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, „ Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.“, taigi tai yra platesnė veiklos sritis, susijusi ne vien su žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. Atsižvelgti Atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento pastaba skirta ne 7, o 8 punktui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-088
„Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0814
3
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu.
Atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos Seimo statutas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato Seimo ir Vyriausybės sąveikos formos „bendradarbiavimas“, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas
„bendradarbiavimo“ turinys ir procedūros. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0814
Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Seimo statutas, nei Vyriausybės įstatymas nenumato Vyriausybės kanceliarijos ir Seimo komiteto konsultavimosi (numatytas tik Seimo ir Vyriausybės konsultavimasis dėl Europos Sąjungos dokumentų ir kandidatūrų į Europos Sąjungos institucijas), todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas konsultavimosi turinys ir procedūros. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-0823
„įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą“
atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Derinant su Teritorijų planavimo įstatymo terminija (šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu,
įgyvendinimo stebėsena“, o šių planų „sprendinių įgyvendinimo stebėsena“.
Minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje turėtų būti atsisakyta žodžio
„vertinimas“, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies
apibrėžimą, sąvoka „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena“ apima ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėjimą, bet ir jų vertinimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumato „atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ procedūros ar tvarkos, todėl šio atsiskaitymo atlikimas pagal keičiamą įstatymą ir galiojančius įstatymus nebūtų įmanomas. Atsižvelgti Atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento pastaba skirta ne 24, o 23 straipsniui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės kanceliarija, 2021-11-2315
1 <...> Po Projekto pateikimo Seimui buvo pastebėti keli netikslumai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatose. Siekdami ištaisyti šiuos netikslumus, siunčiame Vyriausybės kanceliarijos su Finansų ministerija suderintus pasiūlymus dėl Projekto papildymo:
jei nacionalinės darbotvarkės rengimas yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, tada nereikia atskiro Vyriausybės sprendimo dėl jos rengimo.
Papildomai siūlytume nustatyti, kad analogiško Vyriausybės sprendimo nereikėtų ir dėl nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo, jei toks koordinatorius yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. Tai, mūsų nuomone, būtų techninis papildymas, siekiant suvienodinti taisyklę su jos išlyga. Atitinkamai siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomas nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir
(arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“. Pritarti
2Vyriausybės kanceliarija,
2021-11-2326
įgyvendinimo plane (11.4.2 veiksmas) numatyta rengti nacionalinę darbotvarkę
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui
strategija“. Šios nacionalinės darbotvarkės projektas jau pateiktas Vyriausybei. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas įpareigoja rengti strategiją, o ne nacionalinę darbotvarkę, tačiau Strateginio valdymo įstatymas nenumato tokios strategijos rengimo.
Siekiant, kad nebūtų prieštaravimo tarp Karo padėties įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo, minėtą strategiją būtina įstatymu prilyginti nacionalinei darbotvarkei. Atitinkamai siūlome keičiamo įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja dalimi: „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1004 ir jį patobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-246
Argumentai: siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos įgyvenimo priežiūros mechanizmą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo numatyti, kad strategija atnaujinama pasikeitus saugumo aplinkai arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Nacionalinio saugumo strategija – dokumentas, rengiamas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. ir atnaujinamas pasikeitus saugumo aplinkai arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus.
Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-248
Argumentai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir kiti Vyriausybės teikiami ir Seimo tvirtinami planavimo dokumentai.“, siūlome papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio
a) papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) plėtros programos – planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano pažangos uždaviniui arba susijusiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai;.
Plėtros programos nerengiamos tais atvejais, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio reikalavimais yra rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos;
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-24
saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.“ siūlome papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį („Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“) nauja 3 dalimi, atitinkamai projekto 2 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti atnaujintą Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą. 34. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė–Rastenė, Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vyresnioji patarėja Virginija Baniūnienė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės patarėja, atliekanti vadovės pareigas Alma Bulkevičienė, Regioninės politikos grupės patarėja Eglė Šarkauskaitė, Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėjas Irina Malukienė, Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė, Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės patarėja Aušra Kolpakovienė, Investicijų departamento Valdymo ir kontrolės sistemų priežiūros skyriaus patarėja Milda Kaminskaitė, Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Sonata Lebednykienė; Valstybės kontrolės atstovai: Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Atitikties audito departamento vadovė Emilija Jasaitienė; Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
27 4,8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 27 dalyje, nustatant valstybės veiklos sritis, 4 punkte greta viešųjų finansų įrašoma oficialioji statistika, 7 punkte greta kultūros – visuomenės informavimas. Įrašomos naujos sritys nėra susijusios su galiojančio įstatymo minėtuose punktuose išdėstytomis, todėl turėtų būti dėstomos atskiruose punktuose (pavyzdžiui, papildant 3 straipsnio 27 dalį naujais punktais). Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad valstybės veiklos sritims yra priskiriami valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgiant į pagrindinę sritį, kurioje jie veikia. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 4 punkte nurodytai viešųjų finansų valstybės veiklos sričiai priskiriama Finansų ministerija ir finansų ministro valdymo srityje (atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“) esanti įstaiga – Lietuvos statistikos departamentas. Analogiškai minėtu nutarimu kultūros ministrui pavesta visuomenės informavimo valdymo sritis, o kultūros valstybės veiklos sričiai priskiriami valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, tiesiogiai susiję su visuomenės informavimo funkcija.
Papildomai pastebėtina, kad pačių sričių skaičiaus didinimas vengtinas, nes valstybės veiklos sričių atskyrimu siekiama glaustai sugrupuoti valstybės asignavimų valdytojus, atsižvelgiant į pagrindinę sritį, kurioje jie veikia, ir tuo pačiu strateginiuose dokumentuose bei valstybės biudžete atskleisti informaciją apie šiose srityse siekiamus pagrindinius tikslus ir jiems pasiekti skiriamas lėšas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
2715 Analogišką abejonę galima išreikšti ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies, kurioje greta žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės siūloma įrašyti žemės tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, „ Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.“, taigi tai yra platesnė veiklos sritis, susijusi ne vien su žemės ir maisto ūkiu, žuvininkyste ir kaimo plėtra. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabai Nr. 1 pateiktus argumentus, taip pat į tai, kad 2010-03-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ žemės ūkio ministrui pavesta žemės tvarkymo valdymo sritis, manytina, jog toks grupavimas yra tinkamas ir atitinka esamą teisinį reguliavimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
2Keičiamo įstatymo 8 straipsnio pradžioje, prieš vardijant punktus,
reikėtų įrašyti „Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai yra šie: <...>.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-11-08
13
nustatyti, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos Seimo statutas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas nenumato Seimo ir Vyriausybės sąveikos formos „bendradarbiavimas“, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas „bendradarbiavimo“ turinys ir procedūros. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad Seimo ir Vyriausybės sąveika nustatoma keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte: „Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 4, 9, 10 ir
ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.“ Taip pat pažymėtina, kad Valstybės pažangos strategija tvirtinama Seimo nutarimu, kuris priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, šios strategijos projektas, priklausomai nuo jo turinio, yra svarstomas atitinkamuose Seimo komitetuose, kviečiant ir Vyriausybės atstovus. Todėl manytina, jog nėra tikslinga šių procedūrų dar labiau detalizuoti keičiamame įstatyme. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
4 4.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Atkreipiame dėmesį, kad nei Seimo statutas, nei Vyriausybės įstatymas nenumato Vyriausybės kanceliarijos ir Seimo komiteto konsultavimosi (numatytas tik Seimo ir Vyriausybės konsultavimasis dėl Europos Sąjungos dokumentų ir kandidatūrų į Europos Sąjungos institucijas), todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas konsultavimosi turinys ir procedūros. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritartina siūlymui detalizuoti Vyriausybės ir atitinkamo Seimo komiteto konsultavimosi procedūrą, atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną. Tačiau manytina, kad šis konsultavimosi turinys galėtų būti atskleistas ne įstatymo projekte, o pačioje strategijoje – siūlytina konsultavimosi turinį ir procedūras, atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną, nustatyti pačioje strategijoje. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-08
savivaldybių bendrųjų planų „įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą“ atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Derinant su Teritorijų planavimo įstatymo terminija (šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu, 29 straipsniu), keičiamame įstatyme turėtų būti nurodoma ne „bendrųjų planų įgyvendinimo stebėsena“, o šių planų „sprendinių įgyvendinimo stebėsena“. Minėtame keičiamo įstatymo straipsnyje turėtų būti atsisakyta žodžio „vertinimas“, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimą, sąvoka „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena“ apima ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėjimą, bet ir jų vertinimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymas nenumato „atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ procedūros ar tvarkos, todėl šio atsiskaitymo atlikimas pagal keičiamą įstatymą ir galiojančius įstatymus nebūtų įmanomas. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina Teisės departamento pastabai keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo terminija – t.y. 2 straipsnio 32 dalies apibrėžimu, 29 straipsniu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas,
įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų šių planų sprendinių įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Vertinant likusią Teisės departamento pastabos dalį, siūlytina žodį „vertinimas“ palikti, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje pateiktą strateginio valdymo apibrėžimą, stebėsena ir vertinimas yra atskiri, nors ir glaudžiai tarpusavyje susiję, procesai. Be to, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo terminiją stebėsena apima ir vertinimą, abu šie procesai yra aprašyti Teritorijų planavimo įstatyme, todėl manytina, kad esminio prieštaravimo tarp abiejų įstatymų nėra. Žodžius
„atsiskaitymas už pasiektą pažangą“ taip pat siūlytina palikti. Pažymėtina,
kad atsiskaitymo už pasiektą pažangą tvarka Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatyta prie stebėsenos tvarkos, t. y. šio įstatymo 29 straipsnio 5–7 dalyse. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Seimui buvo pastebėti keli netikslumai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatose. Siekdami ištaisyti šiuos netikslumus, siunčiame Vyriausybės kanceliarijos su Finansų ministerija suderintus pasiūlymus dėl Projekto papildymo:
jei nacionalinės darbotvarkės rengimas yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, tada nereikia atskiro Vyriausybės sprendimo dėl jos rengimo. Papildomai siūlytume nustatyti, kad analogiško Vyriausybės sprendimo nereikėtų ir dėl nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo, jei toks koordinatorius yra numatytas atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. Tai, mūsų nuomone, būtų techninis papildymas, siekiant suvienodinti taisyklę su jos išlyga. Atitinkamai siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomas nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus.
Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomas nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;“
2Vyriausybės kanceliarija,
2021-11-23
3(N)
įgyvendinimo plane (11.4.2 veiksmas) numatyta rengti nacionalinę darbotvarkę
„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui
strategija“.
Šios nacionalinės darbotvarkės projektas jau pateiktas Vyriausybei. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas įpareigoja rengti strategiją, o ne nacionalinę darbotvarkę, tačiau Strateginio valdymo įstatymas nenumato tokios strategijos rengimo. Siekiant, kad nebūtų prieštaravimo tarp Karo padėties įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo, minėtą strategiją būtina įstatymu prilyginti nacionalinei darbotvarkei. Atitinkamai siūlome keičiamo įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja dalimi: „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.“ Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 26 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam
pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.“ Buvusią straipsnio 3 dalį laikyti straipsnio 4 dalimi. 3. Valstybės kontrolė, 2021-11-25 * Vertiname Vyriausybės iniciatyvas reformuoti strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemą ir jau atliktus darbus strateginio planavimo srityje – siekis turėti kokybišką, į rezultatus orientuotą biudžeto valdyseną yra racionalaus ir skaidraus valstybės išteklių paskirstymo ir panaudojimo garantas. Susipažinę su Strateginio valdymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų pakeitimais, įžvelgiame rizikas, dėl kurių šis siekis gali būti nerealizuotas visa apimtimi: 1.
Matome, kad būsimame reglamentavime (keičiamuose Strateginio valdymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymuose) valdžių padalijimo principas (Vyriausybei nepavaldūs ir neatskaitingi subjektai neturėtų būti įtraukiami į jos vykdomas veiklas, siekiant strateginių tikslų visuose sistemos etapuose – pradedant strateginiu planavimu ir baigiant atsiskaitymu už pasiektus rezultatus) užtikrinamas numatant išimtis, paliekant tokiems subjektams pasirinkimo galimybes ir pan., kurį praktikoje įgyvendinti gali būti komplikuota. Tai iliustruoja 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriuo 2022 m. valstybės biudžeto asignavimai suskirstyti pagal veiklos sritis (2 priedas) ir nustatyti šiose veiklos srityse siekiami pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai (10 priedas), neišskiriant Vyriausybei nepavaldžių ir neatskaitingų subjektų. Tuo tarpu Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsiskaitoma bus jau ne pagal valstybės veiklos sritis, o pagal valdymo sritis (ministerijas su ministrams pavestose valdymo srityse veikiančiais viešojo sektoriaus subjektais), t. y. neišlaikomas nuoseklumas atsiskaityti už tuos pačius rodiklius, kurie suplanuojami ir patvirtinami įstatymu. Manome, kad, siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą ir kuriamos strateginio valdymo sistemos paprastumą, Vyriausybei nepavaldūs ir neatskaitingi subjektai turėtų būti išskirti į atskirą grupę, kuriai veiklos planavimo ir atsiskaitymo už ją reikalavimai būtų kildinami iš jų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Įvertinta Argumentai:
Seimo Audito komitetas 2021-12-01 svarstydamas Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1004 ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, priėmė protokolinį nutarimą kreiptis į Vyriausybę, kad ji įvertintų Valstybės kontrolės pateiktus pasiūlymus ir poreikį tobulinti reguliavimą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas palaiko šią Audito komiteto iniciatyvą ir savo ruožtu taip pat atkreipia Vyriausybės dėmesį į Valstybės kontrolės išsakytus siūlymus dėl Strateginio valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų tobulinimo. Siūlome Vyriausybei įvertinti Valstybės kontrolės pateiktus siūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą šiais aspektais:
Vyriausybei nepavaldžius ir neatskaitingus subjektus į atskirą grupę, kuriai veiklos planavimo ir atsiskaitymo už ją reikalavimai būtų kildinami iš jų veiklą reglamentuojančių įstatymų;
valdymo sistema remiasi valstybės veiklos sritimis, strateginiai veiklos planai taip pat turėtų būti rengiami pagal valstybės veiklos sritis, numatant joms siektinus tikslus ir tam skiriamą finansavimą. Juos rengtų įstaigos, atsakingos už valstybės veiklos sritį. Atitinkamai Seimui tvirtinti teikiamame valstybės biudžeto projekte būtų numatomi rodikliai pagal valstybės veiklos sritis, už kurių įgyvendinimą vėliau būtų ir atsiskaitoma.
Taip būtų užtikrintas pakankamas lankstumas Vyriausybei vykdyti biudžetą nepažeidžiant Konstitucijos nuostatų (dėl to rekomendaciją esame teikę dar
atsirastų esant esminiams pokyčiams – keičiant valstybės veiklos srities tikslus ar jiems pasiekti reikiamą finansavimą. Atitinkamai turėtų būti pakeistas Biudžeto sandaros įstatymas, įskaitant ir asignavimų valdytojų skaičiaus peržiūrą. Atkreipiame dėmesį į 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 14 str. nuostatas, kuriomis vykdant biudžetą Vyriausybei ir kitoms institucijoms suteikiamos teisės, leidžiančios keisti Seimo patvirtintus rodiklius (perskirstyti Seimo patvirtintus asignavimus, daryti išlaidas iš skolintų lėšų ir pan.), o pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą (1999-07-09 nutarimas Nr.18/98 „Dėl 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių atvirtinimo įstatymo“) „įstatymas gali būti keičiamas tik įstatymu“; „Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas“; „pagal Konstituciją Vyriausybei <...> nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą“. Įvertinta
5Valstybės kontrolė,
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų nuostatas įžvelgiame riziką, kad į rezultatus bus orientuota tik dalis biudžeto lėšų. Strateginio valdymo įstatymo projekte numatoma, kad tęstine veikla nesiekiama strateginių tikslų, o tai kelia abejonių dėl tokios veiklos reikalingumo. Be to, pagal numatomus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimus valstybės pažangos ataskaitoje taip pat bus atsiskaitoma tik už dalies biudžeto lėšų (pažangos lėšų) panaudojimą siekiant užsibrėžtų rezultatų.
Manome, kad, siekiant vientisos, nuoseklios strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos, į rezultatus turėtų būti orientuotas iš esmės visas biudžetas, tiek jį planuojant, tiek atsiskaitant už įgyvendinimą. Dėkojame už bendradarbiavimą. Įvertinta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad rengiant Valstybės pažangos strategiją ir nacionalinį pažangos planą, aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA). Keičiamu įstatymu praplečiamos STRATA funkcijos numatant, kad minėtuose procesuose organizuojamas ne tik aplinkos analizės atlikimas, bet ir ateities įžvalgų rengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad STRATA yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti. Pažymėtina, kad Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. SV-S-85 sudarytoje darbo grupėje Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatoms tobulinti iš Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos bei VŠĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovų, sutarta stiprinti Seimo vaidmenį rengiant ilgalaikę valstybės pažangos strategiją ir stebint jos įgyvendinimą. Šią idėją palaiko ir Ministrė Pirmininkė, dalyvavusi šių metų liepos 9 d.
Ateities komiteto posėdyje ir pakvietusi Seimo Ateities komitetą prisidėti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo. Ateities komitetui numatyta svarbi rolė pradedančiame startuoti Lietuvos pažangos strategijos rengimo procese. Dėl nuoseklaus valstybės ateities projektavimo darbo Ateities komitetui pasiūlytas bendras pirmininkavimas Valstybės pažangos tarybai, o taip pat – jungtinis Valstybės pažangos tarybos sekretoriatas. Atsižvelgiant į tai, būtina įgalinti su Ateities komitetu susijusius analitinius pajėgumus, sudaryti prielaidas institucionalizuoti ir Seimui vystyti analitines kompetencijas, šiuo atveju pasitelkiant Martyno Mažvydo biblioteką, kuri tiesiogiai įgyvendina parlamentinio analitinio aprūpinimo funkciją, ir tuo tikslu praplečiant subjektų, dalyvaujančių strateginio valdymo procesuose, sąrašą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės
analizės centras (toliau – Vyriausybės strateginės analizės centras), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;“. Nepritarti Argumentai: Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau –Įstatymo projektas) 3 straipsnio 17 dalyje yra reglamentuojami strateginio valdymo sistemos dalyviai – subjektai, dalyvaujantys strateginio valdymo procesuose. Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte apibrėžiama, kad strateginio valdymo sistemos dalyviai yra įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos.
Pažymėtina, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra biudžetinė įstaiga, kuri patenka į Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalies 3 punkto apibrėžtį kaip strateginio valdymo sistemos dalyvis, todėl pasiūlymas minimą įstaigą reglamentuoti atskirai Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalies 10 punkte yra vertintinas kaip perteklinis. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-24
2 Argumentai: siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos įgyvenimo priežiūros mechanizmą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo numatyti, kad strategija atnaujinama pasikeitus saugumo aplinkai arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Nacionalinio saugumo strategija – dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. ir atnaujinamas pasikeitus saugumo aplinkai arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 metus. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti.
Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnio 2 punktas reglamentuoja Nacionalinio saugumo strategijos vietą bendroje strateginio valdymo sistemoje, tuo pačiu akcentuojant tai, kad ši strategija rengiama (taigi ir atnaujinama) būtent Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Siūlytina nuostatą dėl Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo ne rečiau kaip kas 5 metus įtraukti ne į Strateginio valdymo įstatymą, o į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kurio 3 str. 2 dalyje yra nurodoma, kad strategija gali būti tikslinama pagal poreikį atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-11-24
1 Argumentai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir kiti Vyriausybės teikiami ir Seimo tvirtinami planavimo dokumentai.“, siūlome papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 punkto a) papunktį.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 punkto
a) papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) plėtros programos – planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano pažangos uždaviniui arba susijusiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai;. Plėtros programos nerengiamos tais atvejais, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio reikalavimais yra rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos;
Nepritarti Argumentai: Siūloma nuostata vertintina kaip perteklinė. Pažymėtina, kad visi aukštesnio lygmens planavimo dokumentai (tiek valstybės strategijos, tiek strateginio lygmens planavimo dokumentai) yra įgyvendinami per nacionalines plėtros programas, kurios, vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis, gali būti 3 tipų: plėtros programos; ilgalaikės valstybės saugumo stiprinimo programos; regionų plėtros programos. Tai reiškia, kad Nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimui gali būti rengiamos visų 3 tipų nacionalinės plėtros programos.
Siūlytina palikti galimybę individualiai ir atsižvelgiant į Nacionalinės saugumo strategijos turinį vertinti, kokios konkrečiai nacionalinės plėtros programos yra būtinos šios strategijos įgyvendinimui. 4. Ateities komitetas, 2021-11-26
13 Argumentai: Seimo Statuto 48 straipsnio, apibrėžiančio Seimo komitetų darbo tvarką, 1 dalis numato, kad „Seimo komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas ir įstatymai“. Įvertinus tai, kad įprastai Seimas in corpore neanalizuoja visų teisės aktų ir klausimų, Seimo Statuto vienuoliktajame skirsnyje yra detalizuotos Seimo komitetų veiklos kryptys, kurios iš esmės specializuoja komitetus. Ateities komiteto veiklos kryptys suformuluotos Seimo Statuto 58¹ straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Seimo Ateities komiteto veiklos kryptys yra susijusios su valstybės strateginėmis vystymosi kryptimis ir ateities raidos projekcijomis, ilgalaikiu strateginės valstybės raidos vizijos kūrimu ir įgyvendinimu, ateities raidos modeliavimu ir reformų politikos formavimu, Vyriausybės iniciatyva šiuo metu bendradarbiaujant Seimo Ateities komitetui su Vyriausybės kanceliarija yra koordinuojamas Valstybės pažangos strategijos rengimas. Tai laikytina gerąja praktika, kuri vykdoma jau dabar. Tokiu būdu stiprinamas ir parlamento vaidmuo rengiant ilgalaikę valstybės pažangos strategiją ir stebint jos įgyvendinimą. Vis dėlto, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, įrašant Seimo Ateities komitetą bei suteikiant galimybę ir kitiems Seimo komitetams dalyvauti ilgalaikės valstybės pažangos strategijos rengimo procese. Konkrečių Seimo komitetų įrašymas į Lietuvos Respublikos įstatymus nėra nauja praktika (žr. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr.
I-907 pakeitimo įstatymas, paskelbtas TAR). Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bendradarbiaudama su SeimuSeimo Ateities
komitetu, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė. Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo
Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kitais Seimo komitetais ir komisijomis.“ Nepritarti Argumentai: Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Strateginio valdymo įstatymo (toliau –Įstatymo projektas) 6 straipsnyje 1 punkte įtvirtinta, kad „Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuris rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija“. Iš pateikto Valstybės pažangos strategijos apibrėžimo matyti, kad ši strategija apima įvairias valstybės valdymo sritis ir apibrėžia valstybės pažangos viziją bei vystymosi kryptis. Manytina, kad nėra tikslinga išskirti ir reglamentuoti vieno Seimo komiteto, kaip subjekto, su kuriuo bendradarbiaudama Vyriausybė koordinuoja Valstybės pažangos strategijos rengimą. Toks išskyrimas apribotų kitų Seimo komitetų galimybę bendradarbiauti su Vyriausybe rengiant Valstybės pažangos strategiją, todėl siūlytina palikti iniciatorių pasiūlytą imperatyvą, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė bendradarbiaudama su Seimu. 5.
5Ateities komitetas,
2021-11-26
2 N Argumentai: Kaip jau minėta, kadangi STRATA yra ekspertinė institucija, savo paslaugas teikianti Vyriausybei ir ministerijoms, o Seimo Ateities komitetui yra pasiūlytas bendras pirmininkavimas Valstybės pažangos tarybai, komitetui būtina stiprinti ekspertinius pajėgumus ir analitines kompetencijas. Šiam tikslui įgyvendinti reikalinga sudaryti prielaidas institucionalizuoti ir vystyti analitiką, kuriant think tankus. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 14 straipsnį papildant jį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Rengiant ir įgyvendinant Valstybės pažangos
strategiją skirtingas ateities įžvalgas bei ateities dėmenį ir jų galimą įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims Europos ir pasaulio pokyčių kontekste kompleksiškai nagrinėja ir vertina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos analitinis padalinys ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama parlamentinio analitinio aprūpinimo funkciją.“
Argumentai: Seimo kanceliarijos nuostatuose įtvirtinta Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą. Todėl Seimo kanceliarijos analitinis padalinys, kaip ir kiti padaliniai, turi imperatyvą dalyvauti sudarant tinkamas sąlygas teisėkūros procesui, aprūpinti Seimo narius ekspertiniais, informaciniais ir kitais ištekliais, reikalingais vykdant Seimo nario ir kitas pareigas Seime. Pastebėtina, kad Seimo kanceliarija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis tiek su Vyriausybės strateginės analizės centru dėl bendradarbiavimo analitinės veiklos srityje, tiek su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka dėl parlamentinės bibliotekos funkcijų atlikimo, aprūpinant analitiniais, informaciniais ir bibliografiniais ištekliais. Subjektų, kurie įvairiais pagrindais padeda Seimui vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas, įvardinimas įstatyme yra perteklinis. 6.
6Ateities komitetas,
2021-11-26
5 N Argumentai: Teigtina, kad keičiamame įstatyme nėra tikslinga labai detaliai reglamentuoti konsultavimosi procedūrų atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną, kadangi šios procedūros labai priklauso nuo politinio ciklo, politinių veikėjų iniciatyvos ir jų noro įsitraukti. Siekiant, kad šios procedūros būtų lankstesnės ir atitiktų realius veikėjų lūkesčius, siūlytina konsultavimosi turinį ir procedūras atliekant Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo stebėseną nustatyti pačioje strategijoje. Dėl teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu. Taip pat siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio šią dalį, nurodant, kad ne tik vertinimas, bet ir pažangos stebėsena atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Papildomai žr. argumentaciją prie 2-ojo Seimo Ateities komiteto pasiūlymo. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės
pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo Ateities komitetu. Vertinimas Pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina siūlymui papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį nuostata, kad Pažangos strategijos nustatyta tvarka atliekamas ne tik vertinimas, bet ir pažangos stebėsena. Siūlymas pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, nurodant konkretų Seimo Ateities komiteto pavadinimą yra ribojantis kitų Seimo komitetų galimybes dalyvauti pažangos stebėsenoje ir vertinime, įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.
Siūlytina palikti iniciatorių pasiūlytą formuluotę „konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu“, paliekant galimybę ir kitiems komitetams dalyvauti pažangos stebėsenoje ir vertinime, įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Pažangos stebėsena ir Vertinimas vertinimas atliekamasi Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.“
7Audito komitetas,
2021-12-01
13 Argumentai: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodomi Nacionalinio pažangos plano rengimo etapai, vienas iš kurių pagal šios dalies 2 punkto nuostatas yra ateities įžvalgų rengimas ir aplinkos analizės atlikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtas nuostatas Nacionalinis pažangos planas turi būti rengiamas atliekant ne tik aplinkos analizę, bet ir ateities vertinimą, o tai reiškia, kad toks reikalavimas taikytinas ir šiame plane nurodytiems strateginiams tikslams bei poveikio rodikliams, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išbraukiant jame atskirai prie strateginių tikslų ir poveikio rodiklių išskirtą aplinkos analizę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams, parengtiems
atsižvelgus į aplinkos analizę, pritaria Seimas nutarimu;“. Pritarti 8.
8Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-11-24
saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.“ siūlome papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį („Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“) nauja 3 dalimi, atitinkamai projekto 2 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti atnaujintą Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą. 34. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
9Audito komitetas,
2021-12-01 * Argumentai: Siekiant užtikrinti rengiamų įstatymų projektų nuostatų suderinamumą su Strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nauju 8 punktu, pagal kurį Seimui teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme, išskaidžius strateginio lygmens planavimo dokumentus, atsiranda dar aukštesnis lygmuo – valstybės strategijos, manytina, jog turi būti keičiamas ir Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punktas, numatant, kad Seimui teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja ne tik strateginio lygmens planavimo dokumentams, bet ir valstybės strategijoms (Valstybės pažangos strategijai, Nacionalinio saugumo strategijai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijai). Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įvertinti Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punkto tikslinimo poreikį, nustačius tokį poreikį, parengti ir, atsižvelgiant į tai, kad svarstomo
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1004(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Masiulis, Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1004(2). Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363