Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 106 straipsnį 3 dalimi:
„3. Kai asmuo išteisinamas, jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1002(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„106 straipsnis. Advokato darbo apmokėjimas
1Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. 2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 3. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-10-27 Nr. XIVP-1002 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, jog „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Siekiant įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, teikiamu įstatymo projektu siūloma Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnį papildyti 3 dalimi, pagal kurią būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų būtų atlyginamos tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų išteisinamas. Kitaip tariant, šios išlaidos būtų atlyginamos tik tada, jeigu teismas pripažintų, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis). Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 106 straipsnio 3 dalis apimtų tik tuos atvejus, kai baudžiamasis procesas jau būtų pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Pastebėtina, kad baudžiamasis procesas gali baigtis ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurioje įtariamasis irgi gali patirti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos tam tikrais atvejais gali būti itin didelės, jeigu, pvz., ikiteisminio tyrimo trukmė yra labai ilga ir pan. 1.2.
1.2. Manytina, jog asmenys, kurie yra išteisinami bylos nagrinėjimo teisme metu vadovaujantis bet kuriuo iš BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodytų išteisinimo pagrindų, ir asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas vadovaujantis iš esmės analogiškais pagrindais kaip tie, kurie nurodyti BPK 303 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas), arba dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas), iš esmės yra vienodoje teisinėje padėtyje. Visi jie baudžiamosios justicijos atžvilgiu laikomi nepadarę nusikalstamos veikos, tačiau pastariesiems išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nebūtų atlyginamos. Taigi kyla abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties lygiateisiškumo principui. Be to, abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas ir su nekaltumo prezumpcijos principu, kadangi įstatyme įtvirtinus nuostatas, pagal kurias dėl minėtų priežasčių nutraukus ikiteisminį tyrimą jo metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nebūtų atlyginamos, visuomenei galėtų būti sudarytas klaidingas įspūdis, esą baudžiamąja tvarka persekiotas asmuo nėra visiškai nekaltas. 1.3. Taip pat pastebėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas neapimtų atvejų, kuomet asmuo bylos nagrinėjimo metu yra ne išteisinamas, o priimama nutartis nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi.
Pavyzdžiui, būtų neapimti atvejai, kai priimama nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl to, kad: 1) egzistavo kuris nors iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (būtinoji gintis, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas ir pan.); 2) nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus; 3) asmeniui jau yra įsiteisėjęs kompetentingo subjekto priimtas sprendimas dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (t. y. kai byla nutraukiama, nes siekiama išvengti non bis in idem principo pažeidimo). Bylą nutraukiant bet kuriuo iš nurodytų pagrindų asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai kaip ir tais atvejais, kai jis teisme yra išteisinamas, todėl šis aspektas irgi kelia abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties nekaltumo prezumpcijos ir lygiateisiškumo principams. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamasis procesas išvardintais pagrindais gali nutrūkti ne tik nagrinėjant bylą teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (BPK
išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir pastarojoje baudžiamojo proceso stadijoje. 1.4. Svarstytina, ar projektu siūlomos BK 106 straipsnio 3 dalies turinys atitinka BK 106 straipsnio pavadinimą. Pažymėtina, kad BK 106 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti advokato teikiamų paslaugų apmokėjimą, kai tuo tarpu BK 106 straipsnio pavadinimas yra ,,Advokato darbo apmokėjimas”. Atkreiptinas dėmesys, kad ir galiojančio BK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš esmės yra reglamentuojamas advokato teikiamų teisinių paslaugų, o ne jo darbo apmokėjimas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar BK 106 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti. 2. Remiantis BPK 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gynėju baudžiamajame procese gali būti ne tik advokatas, bet ir advokato padėjėjas. Manytina, kad konstitucinę asmens teisę į gynybą labiau užtikrintų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui būtų atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos ne tik tais atvejais, kai gynėjo funkcijas baudžiamajame procese vykdo advokatas, bet ir tais atvejais, kai šias funkcijas vykdo advokato padėjėjas. Priešingu atveju, baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, tikėtina, būtų visiškai nesuinteresuoti, kad gynėjo funkcijas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme[1] vykdytų advokatų padėjėjai, jeigu žinotų, kad išlaidos už jų paslaugas bet kuriuo atveju nebūtų atlygintos. Tokiu būdu galimai būtų sukurtas teisinis reguliavimas, kuris itin stipriai apribotų advokatų padėjėjų veiklos galimybes baudžiamajame procese. Be to, žvelgiant iš teisinio reguliavimo sistemiškumo principo perspektyvos galima pastebėti, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1003) yra numatoma galimybė atlyginti ir tas išlaidas, kurios buvo patirtos apmokant už advokato padėjėjo teiktas paslaugas. 3. Abejotina, ar projekto nuostata, numatanti, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, yra suderinama su baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų instancine sistema. Antai kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. įrodymų tyrimas šiame teisme nėra atliekamas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog BPK turėtų būti įtvirtinta speciali taisyklė dėl aptariamų prašymų pateikimo momento tais atvejais, kai baudžiamoji byla nagrinėjama kasacine tvarka. Taip pat pastebėtina, kad įrodymų tyrimas tam tikrais atvejais gali būti neatliekamas ir apeliacinės instancijos teisme, todėl svarstytina, ar ir šis aspektas neturėtų atsispindėti teikiamo įstatymo projekte. 4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos tada, kai asmuo išteisinamas. Iš įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip turėtų būti sprendžiamas išlaidų atlyginimo klausimas, jeigu, pvz., asmuo yra išteisinamas pirmosios instancijos teisme, tada prokuroras paduoda apeliacinį skundą su prašymu panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nusprendžia skundo netenkinti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išteisinto asmens pakartotinai neišteisina – jis savo sprendimo rezoliucinėje dalyje tik patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. Taigi neaišku, ar išlaidos advokato paslaugoms apmokėti tokioje situacijoje būtų atlyginamos. Taip pat neaišku, koks subjektas turėtų ir ar apskritai turėtų atlyginti išteisintojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, kai apeliacinis ar kasacinis procesas vyko ne prokuroro paduoto skundo pagrindu (pvz., kai skundą buvo padavęs nukentėjusysis) ir apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas priėmė nutartį tokį skundą atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. 5.
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų reglamentuota asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens, kuris buvo išteisintas, gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka, taip pat reikės tikslinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, manytina, jog turėtų būti tikslinama įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, t. y. joje reikėtų nurodyti ne Vyriausybės įgaliotą instituciją, o pačią Vyriausybę ir teisingumo ministrą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. simonas.mikš[email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Pastebėtina, kad Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 106
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891; el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022 m. kovo 23 d. Nr. 102-P-9
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnieji patarėjai Jevgenjus Kuzma, Tautvydas Žėkas, patarėja Sonata Gendvilaitė; Generalinės prokuratūros atstovai: Generalinės prokurorės pavaduotojai Gintas Ivanauskas, Saulius Verseckas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius; Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis;
Lietuvos advokatūros teisininkė Sandra Zajančiauskaitė; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius; Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vyr. specialistė Aušra Kublickienė; Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie VRM atstovas Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas; Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus patarėjas Audrius Jautakis, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys.
Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyresnieji patarėjai Jevgenjus Kuzma, Tautvydas Žėkas, patarėja Sonata Gendvilaitė; Generalinės prokuratūros atstovai: Generalinės prokurorės pavaduotojai Gintas Ivanauskas, Saulius Verseckas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius; Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis;
Lietuvos advokatūros teisininkė Sandra Zajančiauskaitė; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius; Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vyr. specialistė Aušra Kublickienė; Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Policijos departamento prie VRM atstovas Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas; Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus patarėjas Audrius Jautakis, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, jog „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr.
15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Siekiant įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, teikiamu įstatymo projektu siūloma Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnį papildyti 3 dalimi, pagal kurią būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų būtų atlyginamos tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų išteisinamas. Kitaip tariant, šios išlaidos būtų atlyginamos tik tada, jeigu teismas pripažintų, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis). Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 1.1. Įstatymo projekto
baudžiamasis procesas jau būtų pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Pastebėtina, kad baudžiamasis procesas gali baigtis ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurioje įtariamasis irgi gali patirti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos tam tikrais atvejais gali būti itin didelės, jeigu, pvz., ikiteisminio tyrimo trukmė yra labai ilga ir pan. Pritarti iš dalies Dėl 1.1. pastabos:
Šiuo Vyriausybės įstatymo projektu yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarimas. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2). Patobulinto projekto 1 straipsnio redakcija: „106 straipsnis. Advokato darbo apmokėjimas 1.
darbo apmokėjimas
nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. 2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 3. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Įvertinus Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros pastabas, kad būtų teisinga atlyginti būtinas ir pagrįstas advokato išlaidas daug plačiau, negu nusprendė Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutarime ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, į Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Generalinės prokuratūros nuomones, šiuo metu apsispręsta apsiriboti minėtu Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu, neplečiant atlyginimo pagrindų.
Dėl platesnio minėto klausimo reguliavimo tiek Teisės departamento, teismų ar Lietuvos advokatūros siūlymų būtų galima sugrįžti ateityje, kadangi šis klausimas reikalauja gilesnės diskusijos, taip pat praktinio įvertinimo jau priėmus įstatymą ir jį įgyvendinant, kiek reikalinga realiai paskaičiuotų valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui. Tikėtina, kad praktinis įstatymo taikymas padės paskaičiuoti lėšų poreikį platesniam įstatymo įgyvendinimui. Rengėja Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad TD pastaba siekia plačiau reguliuoti šį klausimą, negu minėtame Konstitucinio Teismo nutarime. BPK projektu yra siūlomas naujas mechanizmas, todėl nežinant, kaip jis veiks praktikoje ir kiek valstybės lėšų pareikalaus, neracionalu jau pirminiame etape taip ženkliai išplėsti reguliavimo ribas (t. y. aprėpti ne tik teisminę, bet ir, pvz., ikiteisminio tyrimo stadiją).
Siūlymas šiuo metu plėsti atlyginimo pagrindus lemtų galimai didžiulį iššūkį valstybės biudžetui, todėl įvertinus tai, manytina, kad dabar svarstomas BPK Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2 yra optimalus, siekiant teisingo balanso tarp BPK projekto tikslo – įgyvendinti KT nutarimą ir valstybės finansinių galimybių. Pritartina, kad dėl kitų atlyginimo pagrindų BPK pakeitimus atliktume palaipsniui, pirmiausia įsivertinant naujai siūlomo mechanizmo dėl advokato išlaidų atlyginimo veikimo praktikoje principus, galimas rizikas ir tik vėliau, esant poreikiui bei galimybėms, plėsti šio mechanizmo taikymo apimtis. 1.2. Manytina, jog asmenys, kurie yra išteisinami bylos nagrinėjimo teisme metu vadovaujantis bet kuriuo iš BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodytų išteisinimo pagrindų, ir asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas vadovaujantis iš esmės analogiškais pagrindais kaip tie, kurie nurodyti BPK 303 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas), arba dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas), iš esmės yra vienodoje teisinėje padėtyje. Visi jie baudžiamosios justicijos atžvilgiu laikomi nepadarę nusikalstamos veikos, tačiau pastariesiems išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nebūtų atlyginamos. Taigi kyla abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties lygiateisiškumo principui.
Be to, abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas ir su nekaltumo prezumpcijos principu, kadangi įstatyme įtvirtinus nuostatas, pagal kurias dėl minėtų priežasčių nutraukus ikiteisminį tyrimą jo metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nebūtų atlyginamos, visuomenei galėtų būti sudarytas klaidingas įspūdis, esą baudžiamąja tvarka persekiotas asmuo nėra visiškai nekaltas. Nepritarti Dėl 1.2 pastabos:
Argumentai išdėstyti prie TD 1.1 pastabos. Papildomai tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas nėra niekaip susijęs su asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimu. Ne asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, o ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas apsprendžia klausimą, ar nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ar nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisinis reguliavimas neturėtų būti grindžiamas galimai klaidingai susidarančiu visuomenės įspūdžiu dėl vieno ar kito klausimo. 13
pastebėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas neapimtų atvejų, kuomet asmuo bylos nagrinėjimo metu yra ne išteisinamas, o priimama nutartis nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi.
Pavyzdžiui, būtų neapimti atvejai, kai priimama nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl to, kad: 1) egzistavo kuris nors iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (būtinoji gintis, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas ir pan.); 2) nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus; 3) asmeniui jau yra įsiteisėjęs kompetentingo subjekto priimtas sprendimas dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (t. y. kai byla nutraukiama, nes siekiama išvengti non bis in idem principo pažeidimo). Bylą nutraukiant bet kuriuo iš nurodytų pagrindų asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai kaip ir tais atvejais, kai jis teisme yra išteisinamas, todėl šis aspektas irgi kelia abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties nekaltumo prezumpcijos ir lygiateisiškumo principams. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamasis procesas išvardintais pagrindais gali nutrūkti ne tik nagrinėjant bylą teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (BPK
išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir pastarojoje baudžiamojo proceso stadijoje. Pritarti iš dalies Dėl 1.3 pastabos: Argumentai išdėstyti prie TD 1.1 ir 1.2 pastabų. Pateikta ir daugiau pasiūlymų šį klausimą nagrinėti ir reguliuoti plačiau, negu spręstas klausimas Konstitucinio Teismo nutarime, tačiau apsispręsta pagrindus plėsti palaipsniui, įvertinus praktinį įstatymo taikymą ir valstybės lėšų poreikį bei galimybes. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2). 13
projektu siūlomos BK 106 straipsnio 3 dalies turinys atitinka BK 106 straipsnio pavadinimą.
Pažymėtina, kad BK 106 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti advokato teikiamų paslaugų apmokėjimą, kai tuo tarpu BK 106 straipsnio pavadinimas yra ,,Advokato darbo apmokėjimas”. Atkreiptinas dėmesys, kad ir galiojančio BK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš esmės yra reglamentuojamas advokato teikiamų teisinių paslaugų, o ne jo darbo apmokėjimas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar BK 106 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti. Atsižvelgti Dėl 1.4 pastabos:
Viena vertus, pastaba teikiama ne BPK projektui, o galiojančioms BPK
yra advokato atliekamas darbas, todėl, manytina, šios dvi formuluotės –
„advokato darbas“ ir „advokato teisinės paslaugos“ vartotinos kaip sinonimai
ir viena kitai neprieštarauja. Be to, BPK projektas buvo derintas ir su Lietuvos advokatūra, kuri pastabų dėl šių BPK vartojamų sąvokų nepateikė. Taip pat nutarta nekeisti straipsnio pavadinimo, nes nebūtina pavadinime atspindėti visą turinį, be to, advokato padėjėjas nėra visiškai savarankiškas, jis veikia kartu su advokatu, todėl pavadinimas aiškiai atspindi turinį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
procese gali būti ne tik advokatas, bet ir advokato padėjėjas. Manytina, kad konstitucinę asmens teisę į gynybą labiau užtikrintų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui būtų atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos ne tik tais atvejais, kai gynėjo funkcijas baudžiamajame procese vykdo advokatas, bet ir tais atvejais, kai šias funkcijas vykdo advokato padėjėjas.
Priešingu atveju, baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, tikėtina, būtų visiškai nesuinteresuoti, kad gynėjo funkcijas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme[¹] vykdytų advokatų padėjėjai, jeigu žinotų, kad išlaidos už jų paslaugas bet kuriuo atveju nebūtų atlygintos. Tokiu būdu galimai būtų sukurtas teisinis reguliavimas, kuris itin stipriai apribotų advokatų padėjėjų veiklos galimybes baudžiamajame procese. Be to, žvelgiant iš teisinio reguliavimo sistemiškumo principo perspektyvos galima pastebėti, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1003) yra numatoma galimybė atlyginti ir tas išlaidas, kurios buvo patirtos apmokant už advokato padėjėjo teiktas paslaugas. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, keičiamos visos trys BPK 106 straipsnio dalys, nes suvienodinant visame straipsnyje rašoma vienoda formuluotė –
„advokatas arba advokato padėjėjas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, yra suderinama su baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų instancine sistema. Antai kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. įrodymų tyrimas šiame teisme nėra atliekamas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog BPK turėtų būti įtvirtinta speciali taisyklė dėl aptariamų prašymų pateikimo momento tais atvejais, kai baudžiamoji byla nagrinėjama kasacine tvarka. Taip pat pastebėtina, kad įrodymų tyrimas tam tikrais atvejais gali būti neatliekamas ir apeliacinės instancijos teisme, todėl svarstytina, ar ir šis aspektas neturėtų atsispindėti teikiamo įstatymo projekte. Pritarti Pritariant šiai pastabai, taip pat Teisėjų Tarybos pastabai, jog „negali būti užkertamas kelias, kad klausimas dėl šių išlaidų kompensavimo būtų sprendžiamas ir vėliau, kaip tai numatyta BPK
prašymo padavimo momento (išbraukiama formuluotė): „Prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos.“ Teikiama patobulinto projekto 1 str. 3 dalis: „3. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“
3
straipsniu keičiamo BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos tada, kai asmuo išteisinamas.
Iš įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip turėtų būti sprendžiamas išlaidų atlyginimo klausimas, jeigu, pvz., asmuo yra išteisinamas pirmosios instancijos teisme, tada prokuroras paduoda apeliacinį skundą su prašymu panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nusprendžia skundo netenkinti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išteisinto asmens pakartotinai neišteisina – jis savo sprendimo rezoliucinėje dalyje tik patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. Taigi neaišku, ar išlaidos advokato paslaugoms apmokėti tokioje situacijoje būtų atlyginamos. Taip pat neaišku, koks subjektas turėtų ir ar apskritai turėtų atlyginti išteisintojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, kai apeliacinis ar kasacinis procesas vyko ne prokuroro paduoto skundo pagrindu (pvz., kai skundą buvo padavęs nukentėjusysis) ir apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas priėmė nutartį tokį skundą atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. Nepritarti Išlaidos būtų atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK neturi reguliuoti visų galimų praktinių situacijų. Detaliau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka bus reglamentuota Vyriausybės nutarimu, o praktinės situacijos, jeigu jos nebus tiesiogiai sureguliuotos teisės aktais, bus sprendžiamos remiantis bendraisiais BPK 106 straipsnyje įtvirtintais principais.
Dėl nurodytos situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas išteisinto asmens pakartotinai neišteisina, o savo sprendimo rezoliucinėje dalyje tik patvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio, manytina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėtų būti atlyginamos, nes esminis principas, kad asmuo buvo išteisintas, nesikeičia. Tas pats pasakytina ir apie kitą nurodytą situaciją, kai apeliacinis ar kasacinis procesas vyksta ne prokuroro paduoto skundo pagrindu (pvz., kai skundą buvo padavęs nukentėjusysis) ir apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas priima nutartį tokį skundą atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų reglamentuota asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens, kuris buvo išteisintas, gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimo tvarka, taip pat reikės tikslinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Atsižvelgiant į tai, kokie subjektai turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, manytina, jog turėtų būti tikslinama įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, t. y. joje reikėtų nurodyti ne Vyriausybės įgaliotą instituciją, o pačią Vyriausybę ir teisingumo ministrą.
Pritarti Atsižvelgiant į pastabą ir praėjusią įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat į Komiteto pasiūlymą, suderintą su rengėjais, BPK projekto 2 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-11-301
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-1002 (toliau – Projektas) iš esmės pritaria Projektui, teikdami šiuos pastebėjimus. Projektu siūloma BPK 106 straipsnį papildyti 3 dalimi, numatant, kad „kai asmuo išteisinamas, jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos.“ Atsižvelgiant į Projektu siūlytiną teisinį reguliavimą, manytina, kad asmens patirtos būtinos ir (ar) pagrįstos išlaidos turėtų būti atlyginamos ne tik tais atvejais, kai asmuo išteisinamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir tuomet, kai baudžiamasis procesas baigiasi, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, ikiteisminio tyrimo stadijoje. Dėl juridinės technikos ir kitų pastabų pritartina 2021-10-27 Nr. XIVP-1002 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pateiktai išvadai. Atsižvelgti Pateikta ir daugiau pasiūlymų šį klausimą nagrinėti ir reguliuoti plačiau, negu spręstas klausimas Konstitucinio Teismo nutarime, tačiau apsispręsta pagrindus plėsti palaipsniui, įvertinus praktinį įstatymo taikymą ir valstybės lėšų poreikį bei galimybes. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2). Daugiau argumentų žr. prie 1 TD pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-12-02 * 1
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
(toliau – ANK) 666 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų Nr. XIVP-1002 ir XIVP-1003 (toliau – Projektai) teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai: 1.
Projektais siūloma baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų bylose atsakomybėn trauktam asmeniui atlyginti tik advokato paslaugoms turėtas išlaidas (administracinių nusižengimų bylose – ir išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms) ir tik išteisinimo baudžiamajame procese arba administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių, atvejais. Taigi Projektais iš esmės siekiama įgyvendinti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2021 m. kovo 19 d. nutarimas) rezoliucinę dalį. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas nagrinėjo konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad asmuo, dėl kurio priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios konstitucinės justicijos bylos ribos lėmė ir Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies ribas. Kita vertus, pažymėtina, kad kiekvienas Konstitucinio Teismo nutarimas yra vientisas (sudaro vieną visumą), jo visos sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios. Konstitucinio Teismo nutarimo nutariamoji (rezoliucinė) dalis yra grindžiama motyvuojamosios dalies argumentais.
Leidžiant naujus, keičiant, papildant jau priimtus įstatymus, kitus teisės aktus, juos leidžiančias valstybės institucijas saisto Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata, kiti teisiniai argumentai. Įstatymų leidėjas, leisdamas naujus, keisdamas, papildydamas galiojančius įstatymus, negali neatsižvelgti į oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytą Konstitucijos nuostatų sampratą, kitus teisinius argumentus; antraip galėtų būti sudarytos prielaidos įstatymus, jeigu dėl jų konstitucingumo būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., rugsėjo 20 d. sprendimai, 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas). Taigi įstatymais turi būti siekiama įgyvendinti ne tik Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinę dalį, bet ir nutarimo konstatuojamoje dalyje atskleistas konstitucines nuostatas, lėmusias nutarimo rezoliucinę dalį, kurios yra kur kas platesnės.
Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo 17 punkte nurodyta, kad: „<...> iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis“; „<...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.“ Šių ir kitų Konstitucinio Teismo nutarimo motyvų visuma sudaro pagrindą manyti, kad atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, reikalaujantį užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai), pagal Konstituciją teisė į gynybą turi būti užtikrinama atlyginant būtinas ir pagrįstas atsakomybėn traukto asmens išlaidas ir kitais atvejais, jeigu nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo 17 punkte nurodyta, kad: „<...> iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis“; „<...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.“ Šių ir kitų Konstitucinio Teismo nutarimo motyvų visuma sudaro pagrindą manyti, kad atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, reikalaujantį užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai), pagal Konstituciją teisė į gynybą turi būti užtikrinama atlyginant būtinas ir pagrįstas atsakomybėn traukto asmens išlaidas ir kitais atvejais, jeigu nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Tokiu atveju baudžiamajame procese turėtų būti atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos ne tik advokato, bet ir advokato padėjėjo paslaugoms, jos turėtų būti atlyginamos, pavyzdžiui, ir kai: baudžiamasis procesas teisme nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, (pavyzdžiui, paaiškėjus, nepakankamam kaltinamojo amžiui); tokiu pačiu pagrindu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 212 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu baudžiamasis procesas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo metu (pavyzdžiui, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties).
Be to, turėtų būti atlyginamos ne tik asmens turėtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms, bet ir kitos jo turėtos būtinos ir pagrįstos proceso išlaidos (BPK 103, 104 straipsniai). Atsižvelgti Pateikta ir daugiau pasiūlymų šį klausimą nagrinėti ir reguliuoti plačiau, negu spręstas klausimas Konstitucinio Teismo nutarime, tačiau apsispręsta pagrindus plėsti palaipsniui, įvertinus praktinį įstatymo taikymą ir valstybės lėšų poreikį bei galimybes. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2). Daugiau argumentų žr. prie TD 1 pastabos. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021-12-02 * <...> Tačiau aptariamo Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas, kai išlaidos neatlyginamos 1) teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties; 2) baudžiamojoje byloje teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį toks nuosprendis priimamas, kai 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nėra įvykio arba sudėties); 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, reikalaujantį užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, turėtų būti tikslinamos ANK nuostatos,<...>.
Atliekant tokius patikslinimus turėtų būti užtikrinama, kad ir šiais atvejais tokiam asmeniui būtų atlyginamos patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsižvelgti Pastabos, susijusios su ANK projektu, įvertintos atskirai ir pateiktos kitoje TTK išvadų lentelėje (dėl ANK projekto). 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. spalio 27 d. išvadose Nr. XIVP-1002 ir XIVP-1003 dėl Projektų ir kitais aspektais pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Visos TD pastabos įvertintos, daugumai jų pritarta arba pritarta iš dalies, argumentai aukščiau, prie TD pastabų. 4. Teisėjų taryba, 2021-12-021 DĖL įstatymų PROJEKTŲ NR. XiVP-1002, XIVP-1003 DERINIMO Teisėjų taryba susipažino su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1002 (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
projektas). BPK projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo konstatuota, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teisinės valstybės principui.
BPK projektu siūloma numatyti, kad:
1) asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų būtų atlyginamos tais atvejais, kai procesas yra nutraukiamas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, arba tada, kai kaltinamasis išteisinamas;
2) atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtų atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (konkretūs kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti būtinumas ir pagrįstumas, būtų nustatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtuose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose);
3) būtų atlyginamos tik išlaidos advokato, kuris dalyvavo procese kaip įtariamojo ir (ar) kaltinamojo gynėjas, paslaugoms apmokėti;
4) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. ANK 666 straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi, nustatant, kad administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės ar savivaldybės lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
Remiantis BPK 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gynėju baudžiamajame procese gali būti ne tik advokatas, bet ir advokato padėjėjas, todėl, užtikrinant galimybę atlyginti asmens patirtas išlaidas ne tik už advokato, bet ir už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas (kaip tai numatoma reglamentuoti ANK projektu), bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina BPK projekte vartoti gynėjo sąvoką. PK projekte siūloma nustatyti, kad prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tokios normos įtvirtinimas BPK reikštų, kad pabaigus įrodymų tyrimą jokie įrodymai, patvirtinantys išlaidų už gynėjo paslaugas (kaip yra kitais atvejais), nebūtų priimami, bei kad, nepateikus prašymo ir įrodymų apie patirtas išlaidas, šis klausimas teismo nebūtų nagrinėjamas. Teisėjų tarybos vertinimu, siūloma nuostata jos siekiamo tikslo požiūriu yra ydinga, todėl koreguotina. Pasitaiko atveju, ypač didelės apimties bylose, kad baigiamosios kalbos trunka gan ilgai (ne vieną teismo posėdį), todėl neretai įrodymai, pagrindžiantys išlaidas už atstovavimą nagrinėjant bylą, yra pateikiami paskutiniame baigiamųjų kalbų teismo posėdyje, kai jau žinomos visos galutinės išlaidos. Jeigu įrodymus dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, kaip numatoma BPK projekte, bus galima pateikti tik iki įrodymų tyrimo pabaigos (net jei pats prašymas pateiktas įrodymu tyrimo metu), teismas neturės galimybės vertinti visų dėl gynėjo dalyvavimo viso proceso metu patirtų išlaidų.
Tai neabejotinai sukels sunkumų vertinant ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, dėl kurių dažnu atveju teismas sprendžia jau po bylos išnagrinėjimo, kai pateikiamas patirtų išlaidų apskaičiavimas. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas gali būti neatliekamas, todėl BPK projekte siūlomos nuostatos įtvirtinimas teisės norma reikštų, kad dokumentai dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tais atvejais apskritai negalėtų būti pateikti, teismas negalėtų spręsti jų atlyginimo klausimo (kaip ir kasacinės instancijos teisme), o tai prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimo esmei. Teisėjų tarybos vertinimu, net jeigu prašymas ir įrodymai dėl išlaidų už gynėjo paslaugas nebuvo pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tai neturėtų užkirsti kelio gauti kompensaciją, kuomet asmuo išteisinamas (ir kitais Teisėjų tarybos siūlomais įtvirtinti atvejais). Teisėjų tarybos nuomone, įrodymai dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti galėtų būti pateikiami ir per baigiamąsias kalbas (jas baigiant), dėl jų teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikiant teisę pasisakyti kitiems dalyviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimus, taip pat ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Todėl, siekiant pašalinti galimus sunkumus sprendžiant klausimą dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo bei užtikrinti proceso efektyvumą, siūlytina BPK projekte įtvirtinti teismo teisę nuspręsti, ar priimti tokius dokumentus, jei jie nebuvo pateikti iki įrodymų tyrimo pabaigos.
Tokiu atveju teismas, net ir per baigiamąsias kalbas gavęs įrodymus dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, galėtų išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepaliekant (neatidedant) šio klausimo sprendimo po nuosprendžio įsiteisėjimo. Konstitucinio Teismo nutarimo 17 punkte pažymėta, kad „iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė.“ Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, BPK projektu privalu užtikrinti realias teisingo bylos šalių išlaidų paskirstymo galimybes. BPK projektu turi būti numatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimas asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nenustačius, kad jis padarė teisės pažeidimą, neapsunkinant konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą realizavimo, užtikrinant, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, net jei prašymas ir įrodymai dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti nėra pateikiami teisminiame posėdyje iki teismas išeina priimti nuosprendžio nagrinėjamoje byloje, negali būti užkertamas kelias, kad klausimas dėl šių išlaidų kompensavimo būtų sprendžiamas ir vėliau, kaip tai numatyta BPK 361 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų tarybos nuomone, svarstytina, ar asmens patirtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti negalėtų būti atlyginamos iš valstybės lėšų ir tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas), kai byla nutraukiama, jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas). <...Pastabos dėl ANK...>. Taip pat siūlytina BPK 106 straipsnį papildyti nuostatomis dėl būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kai įrodymų tyrimas neatliekamas, ar kai dėl apeliacinis procesas vyksta dėl prokuroro paduoto apeliacinio skundo, kurio apeliacinės instancijos teismas netenkina ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį (analogiškai ir ANK projekte siūloma 666 straipsnio 2 dalis tikslintina dėl išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai apygardos teismas palieka nepakeistą apylinkės teismo nutartį, kuomet apeliacinis procesas vyksta pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ar nukentėjusiojo (ar jo atstovų) skundą), bei dėl kasacinės instancijos teismo procese patirtų išlaidų atlyginimo.
Kadangi nei BPK projekto, nei ANK projekto nuostatos nereglamentuoja aptariamų išlaidų įrodinėjimo, priteisimo ir išmokėjimo proceso, todėl tiek BPK, tiek ANK projekto nuostatų formuluotės, nustatančios, kad asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos
„teisės aktų nustatyta tvarka“, kol tokia tvarka nėra parengta, yra pernelyg
abstrakčios, kad galėtų būti vertinamos kaip tinkamos. Teisėjų taryba siūlo, rengiant tvarką dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo (kurios nuostatos ir bus esminės užtikrinant teisingą asmens, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, išlaidų už gynėjo paslaugas atlyginimą), apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečius įkainius už atitinkamas gynėjo paslaugas, kurios galėtų būti atlyginamos be teismo sprendime pateikiamo išsamaus atlygintinų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti skaičiavimo bei patirtų išlaidų vertinimo pagal įvairius kriterijus.
Pritarti iš dalies Pateikta ir daugiau pasiūlymų šį klausimą nagrinėti ir reguliuoti plačiau, negu spręstas klausimas Konstitucinio Teismo nutarime, tačiau apsispręsta pagrindus plėsti palaipsniui, įvertinus praktinį įstatymo taikymą ir valstybės lėšų poreikį bei galimybes. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2). Daugiau argumentų tiek dėl apmokėjimo, prašymo pateikimo stadijos, advokato padėjėjo žr. prie TD 1, 2, 3 pastabų. Pritariant TD 3 pastabai ir šiai Teisėjų Tarybos pastabai jog „negali būti užkertamas kelias, kad klausimas dėl šių išlaidų kompensavimo būtų sprendžiamas ir vėliau, kaip tai numatyta BPK
projektas tikslinamas: įstatymo projekte atsisakoma prašymo padavimo momento (išbraukiama formuluotė): „Prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos.“ Teikiama patobulinto projekto 1 str. 3 dalis: „3. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“ 5.
Nacionalinė teismų administracija, 2021-11-29 * Teisėjų tarybai pateikti derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003. Informuojame, kad išvadą dėl projektų pateiksime, tačiau dėl vidaus derinimo procedūrų (prieš teikiant Teisėjų tarybai parengtas išvados projektas derinamas su Teisėjų tarybos Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetu) negalime pateikti išvados laiku, todėl vėluosime. Prašome nelaikyti, kad šis projektas yra su mumis suderintas. Labai atsiprašome už nepatogumus. P.S. Projektas su Teisėjų taryba jau suderintas, pateikta Teisėjų tarybos nuomonė 2021-12-02. Atsižvelgti
6Generalinė prokuratūra,
2020-02-14 * DėL atstovavimo išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) pripažinta, kad:
142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Generalinė prokuratūra pastaruoju metu gauna pareiškėjų paklausimų dėl teismų nutarčių vykdymo, kuriomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, asmenims iš valstybės priteisiamos atitinkamos sumos atstovavimo išlaidų atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose dėl tų asmenų priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Taip pat gaunama antstolių raginimų, priimtų vykdant pirmosios instancijos teismo išduotus vykdomuosius raštus, dėl teismo iš valstybės priteistų išlaidų advokato darbui apmokėti. Tiek teismo priimtose nutartyse, tiek vykdomuosiuose raštuose nurodoma, kad skolininkas yra valstybė.
Generalinė prokuratūra nėra nurodyta kaip valstybei atstovaujanti institucija, turinti apmokėti priteistas išlaidas ar atlikti kitus veiksmus. Pažymėtina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Generalinę prokuratūrą laikyti už valstybės skolas atsakingu juridiniu asmeniu. Konstitucinio Teismo nutarime nėra nustatyta ar detalizuota atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarka, t. y. nenurodyta, iš kokiai institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų turėtų būti atlyginamos teismų sprendimais priteistos išlaidos atstovavimo paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol nepriimti teisės aktų pakeitimai, skirti įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą (2021 m. spalio 25 d. užregistruoti įstatymų projektai Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003). Atitinkamai teisės aktuose nenumatyta ir tvarka, pagal kurią iš valstybės lėšų turėtų būti atlyginamos asmens patirtos atstovavimo (proceso) išlaidos už teisinę advokato pagalbą baudžiamajame procese, teismui priėmus dėl asmens išteisinamąjį nuosprendį, ar administraciniame procese, teismui nutraukus dėl asmens administracinių nusižengimų teiseną, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Dėl šios teisinio reguliavimo spragos tampa neaiškus tokių teismo sprendimų vykdymas, nes nėra nustatyta, kuriai institucijai teisės aktais pavesta atstovauti valstybei apmokant teismų sprendimais priteistas atstovavimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą Generalinė prokuratūra yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Pagal nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti ir užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą.
Generalinei prokuratūrai nėra numatyta biudžeto asignavimų, skirtų priteistoms išlaidoms už atstovavimo paslaugas apmokėti, todėl, nesant teisės aktais nustatytos tvarkos, tokių išlaidų apmokėjimas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas biudžeto asignavimų panaudojimas. Teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (1.44Mr) 7R-5242 „Dėl rekomendacijų“ rekomenduota valstybės įstaigoms ir institucijoms vadovautis jame išdėstytomis nuostatomis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo, kol nėra priimti atitinkami teisės aktai, ir nurodyta, kad teismo sprendimą (nutartį) dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo turi įvykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Pažymėtina, kad minėtas raštas nėra teisės aktas, sukuriantis institucijai ar įstaigai pareigą vadovautis jame nurodytomis rekomendacijomis. Be to, Teisingumo ministerija nėra įgaliota teikti oficialaus teisės aiškinimo, todėl jos išdėstyta pozicija, kuria siekiama formuoti naujas teisės aiškinimo taisykles, laikytina neoficialia ir subjektyvia nuomone. Pažymėtina ir tai, kad daugelis institucijų ar įstaigų, kurioms šis raštas išsiųstas, nėra pavaldžios ir atskaitingos Teisingumo ministerijai. Šios rekomendacijos negali sukurti prievolės ir santykių, kuriais vadovaudamasi institucija ar įstaiga, tarp jų ir Generalinė prokuratūra, turėtų teisinį pagrindą atstovauti valstybei ir pareigą atlyginti valstybei priteistas atstovavimo išlaidas ar atlikti kitus veiksmus.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, susijusius su žalos atlyginimu ar kompensacijos skyrimu (dėl valstybės veiksmais padarytos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; teismo patvirtintų taikos sutarčių dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir šalių taikių susitarimų, kuriems preliminariai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė; žalos dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo kompensavimo ir kt. (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios, institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo Valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1, 2, 2¹ str.), valstybei atstovauja ir priteistas išlaidas atlygina Teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga užpildyti šią teisinio reglamentavimo spragą ir teisės aktuose įtvirtinti minėtų teismo sprendimų vykdymo tvarką, siekiant savalaikio teismų sprendimų vykdymo, asmenų teisėtų interesų įgyvendinimo ir užtikrinimo, taip pat skubos tvarka spręsti užregistruotų įstatymų projektų (Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003) Lietuvos Respublikos Seime svarstymą ir priėmimą bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą. Atsižvelgti 7.
7Finansų ministerija,
2022-02-23 * DĖL atstovavimo išlaidų atlyginimo Finansų ministerija, susipažino su Generalinės prokuratūros rašte
„Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“ išdėstytomis įžvalgomis dėl teisinio
reglamentavimo spragų, susijusių su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) nuostatų įgyvendinimu. Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. (1.36 Mr) 2T-796 Finansų ministerijai pateikė derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą siekiant įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kurį Finansų ministerija išnagrinėjo ir pastabas bei pasiūlymus pateikė Teisingumo ministerijai 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (2.121 Mr-06) 6K-2104895 „Dėl įstatymo projekto derinimo“[1]. Pritariame Generalinės prokuratūros rašte išsakytai nuomonei, kad, siekiant savalaikio teismų sprendimų vykdymo bei asmenų teisėtų interesų įgyvendinimo ir užtikrinimo, turi būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (Nr. XIVP-1002 ir Nr. XIVP-1003) bei juos įgyvendinantys teisės aktai. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui XIVP-1002(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2022-03-232 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma data yra praėjusi, nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti derinami su Lietuvos advokatų taryba, siūlytina atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatų taryba, iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-1002(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (2.121 Mr-06) 6K-2104895 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cd0b4f60fe6311ebb4af84e751d2e0c9?jfwid=-mstkq8003