Projekto XIP-4393 ES(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
(Žin., 2001, Nr. 43-1495, Nr. 56-1984; 2002, Nr. 72-3010, Nr. 116-5191, Nr. 123-5553; 2003, Nr. 38-1663, Nr. 74-3419, Nr. 116-5249; 2004, Nr. 4-49; 2006, Nr. 87-3410; 2008, Nr. 131-5033; 2010, Nr. 118-5990; 2011, Nr. 119-5611; 2012, Nr. 122-6098)
Respublikos azartinių lošimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
įstatymas nustato stalo lošimų ir lošimų A kategorijos automatais, riboto lošimo automatais, lažybų ir totalizatoriaus, komercinio pokerio, nuotolinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. 2. Šio įstatymo tikslas – nustatyti ir vykdyti nuosaikią, darnią, saugią, tolygią ir diferencijuotą lošimų veiklos politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ypač nepilnamečių asmenų, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, taip pat viešosios tvarkos apsaugą, apsaugoti lošimus nuo nusikalstamos įtakos, nesąžiningo elgesio; užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, tvarų lošimų paklausos ir pasiūlos reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą. 3. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 5. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas lošimų reklamai, taip pat vidinei, išorinei, paslėptai, klaidinančiai ir lyginamajai reklamai taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šis įstatymas. 6.
įstatymas netaikomas:
2) tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. 2 straipsnis. Lošimų reguliavimo politikos principai
reguliavimo politikos principai yra šie:
reikalavimą lošimų organizatoriams savo veiklą vykdyti atvirai, sąžiningai ir socialiai atsakingai;
veiklą nuo nusikalstamos įtakos, užtikrinant, kad lošimų veikla būtų organizuojama tik teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat įgyvendinant kovos su nelegaliais lošimų veiklos vykdytojais;
atsižvelgiant į jų ypatumus, gali sukelti skirtingas rizikas, todėl diferencijuotų ir individualizuotų reikalavimų griežtumas atskiroms lošimų rūšims turi būti proporcingas skirtingų lošimų rūšių galimoms socialinėms ir kitokioms rizikoms;
4) lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas. Lošimų reguliavimas ir viešosios politikos sprendimai yra skirti visuomenės ir (ar) lošėjų apsaugos nuo lošimų galimų neigiamų padarinių prioritetui įgyvendinti;
teikimo lošėjams principas. Lošimų reglamentavimas turi užtikrinti, kad lošėjams suprantama forma būtų pateikta informacija apie lošimo taisykles, laimėjimo ar pralaimėjimo tikimybę, skirtingų lošimų galimą riziką jų ekonominei ir socialinei gerovei, taip pat kitas reikšmingas sąlygas. Pakankamas vartotojų apsaugos lygis yra toks, kuris užtikrina tinkamo, aiškaus ir skaidraus lošimo taisyklių paskelbimo ir rizikos, kurią prisiima lošėjai, išaiškinimo pusiausvyrą;
6) lošimo organizatorių socialinės atsakomybės principas.
Lošimų organizatoriai savo veikloje privalo atsižvelgti į bendrovių socialinės atsakomybės, skaidraus verslo, socialinius, ekonominius, aplinkosaugos ir etinius aspektus. Lošimų socialinės atsakomybės priemonės yra šios:
a) tyrimų atlikimas. Ši priemonė yra grindžiama principu, kad faktais ir įrodymais pagrįsti tyrimai yra atsakingo lošimo pagrindas;
b) mokymo ir informavimo priemonių vykdymas. Šių priemonių parengimas, vykdymas ir finansavimas grindžiamas principu, kad lošimo problemų prevencijos pagrindas yra švietimas;
adekvatus ir proporcingas reguliavimas turi remtis tyrimais nustatytais įrodymais ir objektyviais kriterijais;
d) gydymo priemonių vykdymas. Gydymo priemonės turi būti skirtos su lošimais susijusiems sutrikimams, priklausomybei nuo lošimų, patologinio lošimo problemoms nustatyti ir gydyti;
7) lošimų neigiamų padarinių prevencijos ir kontrolės principas. Lošimų organizavimo veiklai, kaip specifinei ūkinei veiklai, yra taikytinos griežtesnio valstybinio reguliavimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros priemonės, skirtos neigiamų socialinių padarinių prevencijai ir lošimo organizatorių veiklos priežiūrai;
8) lošimų rinkos stebėsenos (monitoringo) principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta sistema, kuria turi būti vykdomas lošimų poveikio visuomenės sveikatai, socialiniams ir ekonominiams valstybės interesams stebėjimas. Į lošimų rinkos stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimų verslo asociacijomis;
9) lošimų svarbos valstybės ekonomikai pripažinimo principas.
Valstybė pripažįsta šios ūkinės veiklos, priskirtinos laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, svarbą moderniai ekonomikai ir visuomenei, bei sudaro sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai veiklai, savo ruožtu tikėdamasi ir siekdama užtikrinti, kad šis verslas bus organizuojamas sąžiningu, atsakingu, skaidriu, saugiu ir teisėtu būdu ir priemonėmis;
10) veiksmingos lošimų kontrolės principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta tokia sistema, kad kompetentingos Lietuvos Respublikos lošimų (toliau
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina lošimų reguliavimo principų įgyvendinimo priemones. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
lošimo automatas – vienvietis arba daugiavietis elektroninis lošimų įrenginys, kuriuo lošiant statoma suma, vienkartinis didžiausias laimėjimas ir lošimo trukmė nėra ribojami, o galimybė laimėti ar pralaimėti priklauso nuo atsitiktinumo, generuojamo atsitiktinių skaičių generatoriaus. 2. Atsakingas lošėjas – lošimo paslaugų vartotojas, kuris, atsižvelgdamas į savo padėtį, atlieka informuotą ir protingą pasirinkimą, kada ir kurį laiką jam lošti, supranta, kokius padarinius jam gali sukelti lošimų pramogos ir kokios yra saugios jų ribos. 3. Atsitiktinių skaičių generatorius (toliau – ASG) – programa, kurianti atsitiktinę skaičių seką pagal apibrėžtą jų verčių tikimybės pasiskirstymo dėsnį. 4. Automato lošimo ciklas – visi lošėjo veiksmai ir lošimo automato reakcijos nuo statymo atlikimo iki naujo statymo. 5.
salonas – vieta, kurioje pagal patvirtintą lošimų organizavimo reglamentą organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, stumtuvais ir lažybų įrenginiais. 6. B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienkartinis didžiausias laimėjimas yra ne didesnis kaip 200 litų, didžiausia statoma suma – 1 litas, vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 7. B1 kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienkartinis didžiausias laimėjimas yra ne didesnis kaip 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 5 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 8. Bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio buveinė yra valstybėje narėje ir kuris turi teisę organizuoti lošimus pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės). 9. Bendrovę kontroliuojantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kuris:
1) turi teisę išrinkti (paskirti) daugiau kaip pusę stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą;
yra akcininkas, turintis visas arba dalį tos bendrovės akcijų arba nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba kitas teises, kurios leidžia daryti faktinę įtaką bendrovės valdymo organų sprendimams. 10.
lošime – lošėjo statymo atlikimas lošimų organizavimo vietoje (sumos statymas), lošimo proceso pabaigos laukimas, rezultato sužinojimas ir laimėjimo grynaisiais pinigais atsiėmimas arba laimėjimo pervedimas į lošėjo atsiskaitomąją sąskaitą lošimo reglamente nustatyta tvarka. 11. Daugiavietis B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 lošėjai ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų, galimas intervalas tarp statymų – ne trumpesnis kaip 60 sekundžių, o kiekvienos vietos vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 12. Gerai visuomenėje žinomi asmenys
ir regioninės, nacionalinės arba pasaulinės visuomenės informavimo priemonės. 13. Izoliuota patalpa – patalpa, kuri Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, arba tokios patalpos dalis, turinti atskirą kadastrinį indeksą (pažymėjimo plane numerį, kuris patvirtina šios patalpos fizinį atskyrimą nuo kitų pagal projektinį išplanavimą atskirtų patalpų). Izoliuota patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. 14. Kaupiamojo fondo įrenginys – lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, jungiantis arba A kategorijos lošimo automatus, arba lošimo stalus į kaupiamojo fondo sistemą ir naudojamas kaupiamojo fondo laimėjimui (laimėjimams) sudaryti ir laimėti. 15. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas (toliau – kaupiamojo fondo laimėjimas) – lošimo reglamente nustatytomis sąlygomis lošėjams išmokamas lošimo laimėjimas, sudaromas iš atskaitomų nuo kiekvieno stalo lošimo arba lošimo A kategorijos lošimo automatu sumų. Totalizatoriuje kaupiamasis fondas sudaromas iš laimėjimų fondo dalies, kurios lošėjai nelaimėjo pirmojo siūlymo laimėti metu. 16.
16Kaupiamojo fondo sistema – visuma tarpusavyje sujungtų lošimo įrenginių,
naudojamų kaupiamojo fondo lošimo laimėjimams sudaryti ir laimėti. 17. Komercinio pokerio turnyras – komercinio pokerio lošimas, organizuojamas komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino). 18. Komercinis pokeris – kortų lošimas, organizuojamas pagal lošimo reglamente nustatytas taisykles, kuriame lošėjai, sumokėję startinį mokestį, varžosi tarpusavyje dėl piniginio laimėjimo, o lošimo rezultatą lemia protiniai (matematiniai, psichologiniai) įgūdžiai, gebėjimai valdyti riziką ir atsitiktinumas. 19. Laimėjimas
fondas – laimėjusiems lošėjams skiriamų laimėjimų suma. 21. Lažybos – lošimas, kai lošėjas renkasi lažybų įvykio galimybę, kai lošimo laimėjimas priklauso nuo lošėjo pasirinktos lažybų įvykio galimybės ir lažybų įvykio baigties sutapimo, o laimėjimo dydis – nuo lošėjo statomos sumos ir laimėjimo koeficiento sandaugos. 22. Lažybų įrenginys – elektroninis įrenginys ar mechaninis (elektromechaninis) įrenginys, naudojantis ASG, kurį naudojant lošime vienu metu gali dalyvauti neribotas lošėjų skaičius ir kuriame vieno lošėjo didžiausia statoma suma vienam lošėjui yra ne didesnė kaip 70 litų, galimas intervalas tarp lošimų – ne trumpesnis kaip 240 sekundžių, o vieno lošėjo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą ir kurį naudojant atsitiktinai nustatoma objektyviai neįvyksiančių (nerealių) šunų, žirgų ir kitų varžybų lažybų įvykio baigtis. 23. Lažybų įvykio baigtis – faktiškas lažybų įvykio rezultatas ar su lažybų įvykiu susijusios faktinės aplinkybės ar jų visuma (sistema). 24. Lažybų įvykio galimybė – galimas lažybų įvykio rezultatas ar kitos su lažybų įvykiu susijusios aplinkybės, kurias renkasi lošėjas. 25. Lažybų įvykis – objektyviai įvyksiantis įvykis ar veiksmas, kurio galimybę renkasi lošėjas. 26.
kortelė – rašytinės formos spausdintinis dokumentas, kuriame nurodomos esminės dalyvavimo lažybose sąlygos ir kuriuo patvirtinamas dalyvavimas jose. 27. Lažybų pasiūla – lošimų organizatoriaus sudarytas lažybų įvykių, lažybų įvykių galimybių, lošimo laimėjimo koeficientų ir kitos su lažybomis susijusios informacijos sąrašas. 28. Lažybų statymas – lošimo reglamente nustatytas lošėjo veiksmas ar jų visuma, kai jis pasirenka lažybų įvykio galimybę ir už ją sumoka statomą sumą. 29. Lažybų tarpininkas – fizinis asmuo, kuris tarpininkauja susilažinusiems asmenims: nustato lažybų santykio koeficientą, užrašo statomas sumas, išduoda lošėjams lažybų korteles, kuriomis patvirtinamas lošėjų dalyvavimas lažybose, surenka ir išmoka pinigus. 30. Lošėjas
32Lošimas – žaidimas,
kuriame dalyvaujantis asmuo siekia laimėjimo ir savo noru rizikuoja netekti žaidimo įmokos, o žaidimo rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) priklauso arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų, arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų ir atsitiktinumo, arba tik nuo atsitiktinumo, t. y. nuo žaidime dalyvaujančiam asmeniui ir žaidimą organizuojančiam asmeniui nežinomų, nuo jų nepriklausančių būsimų objektyviai galimų aplinkybių. 33. Lošimo įrenginys – lošimo stalas, lošimo automatas, lažybų įrenginys, taip pat kitas elektroninis, mechaninis arba elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. 34. Lošimo laimėjimo koeficientas – skaičius, išreiškiantis lošimo laimėjimo ir statymo sumos santykį. 35. Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai, komercinis pokeris), lošimai A kategorijos automatais ir lažybų įrenginiais. 36. Lošimų organizatorius – bendrovė, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, turinti lošimų veiklos licenciją ir lošimų veiklos leidimą arba kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas, įsteigtas Lietuvoje, kuriai pagal šio įstatymo nuostatas suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvos Respublikoje. 37. Lošimų organizavimo reglamentas – lošimų organizatoriaus parengtas ir šiame įstatyme nustatyta tvarka su Priežiūros tarnyba suderintas ir jos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos standartinės lošimo sąlygos ir kitos lošimo vykdymo taisyklės. 38. Lošimų organizavimo vieta – vieta, kurioje teikiamos lošimo paslaugos: lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonas, ne automatų salonas, kuriame išduotas leidimas organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, komercinio pokerio turnyrų salonas, statymo punktas, taip pat nuotolinio lošimo vieta, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme. 39.
priežiūros tarnyba (toliau – Priežiūros tarnyba) – Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. 40. Lošimo reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimus ar informacija apie lošimų organizatorių, jo veiklą ar jo teikiamas lošimų paslaugas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti asmenis naudotis lošimų paslaugomis, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. 41. Lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės) – laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimo organizatoriams gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti. 42. Lošimo stalas – stalo lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, tai yra kortų stalas, komercinio pokerio stalas, ruletė, kauliukų stalas ir laimės ratas. 43. Lošimo sutartis – lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta rašytinės arba elektroninės formos sutartis, pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti lošimo paslaugas ir išmokėti lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių. 44. Lošimų veiklos leidimas (leidimas) – lošimų organizatoriui išduodamas leidimas, kuriuo suteikiama teisė šiame dokumente nurodytoje lošimo vietoje organizuoti tam tikros rūšies lošimus arba nuotolinius lošimus. 45. Lošimų veiklos licencija (licencija) – leidimas, kuriuo suteikiama teisė šiame įstatyme nustatyta tvarka organizuoti lošimus. 46.
lošimų riboto lošimo automatais organizavimo vieta (aludės, barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, moteliai), kurioje pagal šio įstatymo nuostatas ir patvirtintą lošimo reglamentą organizuojami lošimai B1 kategorijos automatais. 47. Nelegalus lošimų veiklos vykdytojas – asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas licencijos ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas licenciją, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo. 48. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 49. Nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu lošimo ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu. 50. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant lošimo ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai (virtualieji) lošimai. 51. Nuotolinio lošimo įrenginys – lošimams sukurta ir pagaminta programinė įranga, naudojama lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi lošimo ryšio priemonėmis. 52. Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai. 53.
žaidimas – prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų organizuojamas žaidimas, kurio tikslas – skatinti prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą ir kuriame prekių gamintojai (pardavėjai) ar paslaugų teikėjai asmeniui (asmenims), nusipirkusiam tam tikrą prekę ar paslaugą, su ar be atskiros įmokos už dalyvavimą žaidime siūlo laimėti laimėjimą, o žaidimo rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) priklauso nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų ir atsitiktinumo, arba tik nuo atsitiktinumo, tai yra nuo žaidime dalyvaujančiam asmeniui ir žaidimą organizuojančiam asmeniui nežinomų, nuo jų nepriklausančių būsimų objektyviai galimų aplinkybių. 54. Probleminis lošėjas – asmuo, kuriam laikinai kyla negalėjimo priimti racionalius sprendimus rizika ir kuris negali suvokti lošimo kaip pramogos paskirties, šios patirties ribų ir galimos rizikos įgyti patologinį potraukį lošti. 55. Riboto lošimo automatais organizuojami lošimai – lošimai B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, stumtuvais, kurie turi visus šiame įstatyme nurodytus požymius:
1) pakankamai ilgą vieno lošimo trukmę;
2) ribotą statomos sumos dydį;
3) ribotą vienkartinio didžiausio laimėjimo dydį;
5) ribotą statomos sumos ir vienkartinio didžiausio laimėjimo santykį. 56. Riboto lošimo automatas – elektroninis įrenginys, naudojantis ASG, arba mechaninis ar elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, o vieno lošimo trukmė, statomos sumos ir laimėjimo dydis yra riboti. 57. Sportinių žirgų organizacijos – sportinių žirgų asociacijos, klubai ir
(ar) kitokios organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą veislininkystės institucijos statusą. 58.
komercinio pokerio turnyro organizatoriui už sudarytą galimybę varžytis su kitais žaidėjais dėl piniginio laimėjimo, iš kurios dalies yra formuojamas bendras laimėjimų fondas. 59. Statymas – sprendimo lošti bet kurį šiame įstatyme apibrėžtą lošimų rūšies azartinį lošimą priėmimas ir įgyvendinimas (lošimo rūšies pasirinkimas, rizikos įvertinimas, pinigų arba žetonų įmokėjimas, dokumentų, patvirtinančių pinigų įmokėjimą, gavimas, informacijos, išreiškiančios lošėjo valią, perdavimas ir sprendimo lošti įgyvendinimas) konkrečioje lošimų organizavimo vietoje. 60. Statymo punktas – vieta, kurioje organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, bei lošimai B1 kategorijos lošimo automatais. 61. Statoma suma – lošimo įmoka (pinigai arba žetonai), kurią lošėjas sumoka prieš pradėdamas lošimą, įskaitant lošėjo laimėtų, bet iš lošimo įrenginio ar lošimų organizatoriaus neatsiimtų laimėjimų sumas. 62. Stumtuvas – riboto lošimo automatas, kuriuo vienu metu gali lošti ne mažiau kaip du lošėjai ir kurio principas pagrįstas atsitiktine monetos galutine padėtimi jai patenkant ant stumtuvo lošimo stalo. Didžiausias lošimui naudojamos monetos nominalas yra 1 litas, monetos kritimo (iki stumtuvo lošimo stalo) trukmė – ne trumpesnė kaip 3 sekundės. 63. Tiesioginio ryšio sistema – sistema, kurią taikant įmokos priimamos ir laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietose, telekomunikacijų ryšiais, sujungtais su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą įmokų priėmimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. 64. Totalizatoriaus kortelė – lošimo reglamente nustatytos formos dokumentas, kuriame nurodomos esminės dalyvavimo totalizatoriuje, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, sąlygos ir kuriuo pavirtinamas dalyvavimas jame. 65.
tarpininkas – fizinis asmuo, kuris lošimų organizatoriaus vardu tarpininkauja totalizatoriuje dalyvaujantiems asmenims, priima totalizatoriaus statymus, išduoda totalizatoriaus korteles ir išmoka pinigus. 66. Totalizatorius – lošimas, kai lošėjas spėja sporto (įskaitant ir žirgų sporto) varžybų rezultatą, o laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo statomos sumos, iš anksto nustatytos lošimo organizatoriaus, ir lošimų laimėjimo fondo santykio. 67. Užmokestis komercinio pokerio organizatoriui – pinigų suma, lošimo organizatoriaus išskaičiuojama iš startinio mokesčio, kurią lošėjas sumoka lošimo organizatoriui už jo organizacinę veiklą, kuria lošimų organizatorius lošėjams sudaro galimybę tarpusavyje lošti komercinį pokerį. 68. Vaizdo įrašymo sistema – tarpusavyje sujungtų vaizdo kamerų ir kitos įrangos, skirtos vaizdo įrašams saugoti, perduoti, apdoroti ir peržiūrėti, sistema. 69. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Valstybe nare šiame įstatyme laikoma ir Šveicarijos Konfederacija. 70. Vienkartinis didžiausias laimėjimas – galima didžiausia suma, kurią lošėjas gali išlošti vieno lošimo metu, lygi statomos sumos ir lošimo automato programoje nustatyto didžiausio laimėjimo koeficiento sandaugai. 71. Vieno lošimo trukmė lošiant automatu – laikas nuo lošimo pradžios (klavišo paspaudimo ar kitų pagal lošimo automato konstrukciją nustatytų veiksmų atlikimo) iki lošimo rezultato (lošimo laimėjimo arba pralaimėjimo) pateikimo. 72. Žaidimas
sporto totalizatorius – žirgų sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo statomos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. 4 straipsnis. Lošimų rūšys
Respublikoje leidžiama organizuoti tik tokius lošimus, kuriuose dalyvaujantis fizinis asmuo siekia lošimo laimėjimo ir savo noru rizikuoja netekti statomos sumos. 2. Lietuvos Respublikoje leidžiama organizuoti tik šių rūšių lošimus:
1) lošimai lošimo automatu – lošimas A kategorijos lošimo automatu, lošimas B ir B1 kategorijos lošimo automatu, lošimas daugiaviečiu B kategorijos lošimo automatu, lošimas stumtuvu, lošimas lažybų įrenginiu;
lošimai – ruletė, kortų lošimas, komercinis pokeris, kauliukų lošimas, laimės ratas;
3) lažybos;
LOŠIMO VEIKLOS TEISINIS REGLamentavimas
5 straipsnis. Teisė organizuoti lošimus
lošimo namuose (kazino) turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti lošimo namus (kazino), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti lošimo namus (kazino). Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip
iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką. 2.
automatų salonuose turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti automatų saloną, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti automatų saloną. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką. 3. Lažybų ir totalizatorių veiklą turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šių veiklos rūšių licencijas, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šių veiklos rūšių licenciją, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką. Žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios ir Priežiūros tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų organizacijų. 4.
automatais ne automatų salonuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais licenciją ir gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lošimų B kategorijos automatais licenciją ir gavę veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais savo statymo punktuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lažybų veiklos licenciją ir gavusios leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lažybų veiklos licenciją ir gavę leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose. 5.
lošimus turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų veiklos licenciją, įsteigusios ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą, arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lošimų veiklos licenciją, įsteigę ir teikiantys lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka gavę leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 6.
įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino), o tuo atveju, jeigu komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino), – ir leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose), arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino), o tuo atveju, jeigu komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino), – ir leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose). 6 straipsnis. Lošimų organizavimo vietos
1Stalo lošimai,
lošimai lažybų įrenginiais ir lošimai A kategorijos lošimo automatais organizuojami lošimo namuose (kazino). 2. Lošimai riboto lošimo automatais ir lažybų įrenginiais organizuojami:
1) B kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais ir stumtuvais – automatų salonuose;
3) lažybų įrenginiais – lošimo namuose (kazino), automatų salonuose ir statymo punktuose. 3. Lažybų ir totalizatorių veikla vykdoma statymo punktuose. 4. Komercinio pokerio turnyrai organizuojami komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino). 5. Nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra įranga, naudojama lošimams ryšio priemonėmis organizuoti. 7 straipsnis. Vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus 1.
Draudžiama organizuoti lošimus ir įrengti lošimų vietas šiose vietose:
negyvenamosios patalpos pagal namo projektą ir eksploataciją yra pritaikytos kitai veiklai ir turi pagrindinį įėjimą iš gatvės pusės, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę;
įstaigose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose mokyklose, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose;
3) sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų sanatorijose;
4) kultūros įstaigose, bibliotekose, teatruose, kino teatruose, muziejuose ir parodų salėse;
5) kredito įstaigose ir kitose finansų institucijose;
6) valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose;
automatais, lažybas ir totalizatorių, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis;
8) laivuose, išskyrus laivus, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir kuriuose savininko ar jo įgalioto asmens sprendimu (sutikimu) yra įrengtos atskiros patalpos, skirtos lošimų paslaugoms teikti;
9) pašto įstaigose, išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatoriaus punktus;
straipsnio 1 dalyje nurodytų vietų paskirtis ir ribos nustatomos pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis ir pagal faktinį šių vietų naudojimą. 8 straipsnis. Lošėjo teisės ir pareigos 1.
turi teisę:
1) iš lošimų organizatoriaus gauti išsamią informaciją apie lošimo organizatoriaus teikiamą lošimo paslaugą;
2) lošimų organizavimo vietose susipažinti su lošimų organizatoriaus lošimo reglamentu;
3) šiame įstatyme ir lošimo reglamente nustatyta tvarka gauti lošimo laimėjimą;
4) šiame įstatyme ir lošimo reglamente nustatyta tvarka pareikšti lošimų organizatoriui, turinčiam lošimų veiklos leidimą, pretenzijas dėl lošimo paslaugų teikimo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pretenzijos ir su ja susijusios informacijos pateikimo dienos gauti iš jo motyvuotą atsakymą;
5) dėl lošimų organizatoriaus ar lošėją aptarnaujančių darbuotojų veiksmų ar neveikimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Priežiūros tarnybą arba į kitas institucijas. 2. Lošėjas privalo:
1) būdamas lošimų organizavimo vietoje ir (ar) dalyvaudamas lošime nuotoliniu būdu, laikytis lošimo reglamento, lošėjo privalomo elgesio lošimo patalpose taisyklių ir vykdyti teisėtus lošimų organizatoriaus ir lošėją aptarnaujančių darbuotojų nurodymus, tarp jų ir nurodymą palikti lošimų organizavimo vietą;
2) šiame įstatyme nustatytais atvejais lošimų organizatoriui, turinčiam lošimų veiklos leidimą, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant lošimo sutartį, išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą arba kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais;
3) nesinaudoti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų teikiamomis lošimo paslaugomis. 3. Lošimo vietose draudžiama būti asmenims, turintiems ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, nuodingųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Turintiems ginklų asmenims, saugantiems lošimų vietas, ar turintiems ginklų pareigūnams, įstatymų nustatyta tvarka atliekantiems tarnybines funkcijas, būti lošimo vietose nedraudžiama. 9 straipsnis.
9 straipsnis. Lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos 1.
Lošimų organizatorius turi teisę:
1) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą nekliudomai teikti lošimų paslaugas;
2) iš lošėjų reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant su lošėju lošimo sutartį arba išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, arba kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais; jeigu lošėjas atsisako pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, neįleisti asmens į lošimo vietą arba reikalauti, kad toks asmuo nedelsiant paliktų lošimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
3) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, pagal šį įstatymą ar lošimo reglamentą neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti, kad tokie asmenys nedelsdami paliktų lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir šiuo įstatymu, lošimo reglamente nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;
apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui Priežiūros tarnybos sprendimus atsisakyti išduoti lošimų veiklos licenciją, lošimų veiklos leidimą, laikinai sustabdyti arba panaikinti lošimų veiklos licencijos galiojimą, lošimų veiklos leidimo galiojimą ir kitus Priežiūros tarnybos sprendimus, tiesiogiai susijusius su lošimų organizatoriumi;
kurios turi būti nurodytos kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat skelbiamos lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų veiklos licencijoje ir lošimų veiklos leidime.
Lošimų organizatorius turi teisę:
1) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą nekliudomai teikti lošimų paslaugas;
2) iš lošėjų reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant su lošėju lošimo sutartį arba išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, arba kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais; jeigu lošėjas atsisako pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, neįleisti asmens į lošimo vietą arba reikalauti, kad toks asmuo nedelsiant paliktų lošimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
3) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, pagal šį įstatymą ar lošimo reglamentą neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti, kad tokie asmenys nedelsdami paliktų lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir šiuo įstatymu, lošimo reglamente nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;
apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui Priežiūros tarnybos sprendimus atsisakyti išduoti lošimų veiklos licenciją, lošimų veiklos leidimą, laikinai sustabdyti arba panaikinti lošimų veiklos licencijos galiojimą, lošimų veiklos leidimo galiojimą ir kitus Priežiūros tarnybos sprendimus, tiesiogiai susijusius su lošimų organizatoriumi;
kurios turi būti nurodytos kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat skelbiamos lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų veiklos licencijoje ir lošimų veiklos leidime. 2.
organizatorius privalo:
reikalavimų;
2) lošėjo reikalavimu suteikti jam išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie teikiamą lošimo paslaugą;
3) šiame įstatyme ir lošimo reglamente nustatyta tvarka išmokėti lošėjams lošimo laimėjimus;
4) teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie savo lošimo veiklos rezultatus, nurodyti per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų veiklos rezultatą. Šios informacijos teikimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba;
5) patvirtinti ir savo veikloje vadovautis atsakingo lošimo praktikos kodeksu;
stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo, taip pat stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo pavaduotojų, vyriausiojo finansininko (finansininko), lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų pasikeitimą per 5 dienas nuo šių asmenų pasikeitimo dienos;
7) Priežiūros tarnybos atliekamo patikrinimo metu bendradarbiauti su Priežiūros tarnyba, pateikti visus paaiškinimus, dokumentus, sutartis, įsakymus ir kitus dokumentus bei informaciją (įskaitant kompiuteriuose ir kitose informacijos laikmenose esančią informaciją) tikrinimui atlikti; tikrintojui pareikalavus, pateikti lošimo įrenginius ir įrangą Priežiūros tarnybai įvertinti;
8) atlikti kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas. ANTRASIS SKIRSNIS
10 straipsnis. Lošimų organizatoriams taikomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai
organizuoti lošimus pažeidžiant šiame įstatyme nustatytą tvarką. 2. Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams.
Šis draudimas taikomas ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialo, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, valdymo organams ir darbuotojams. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą, gali lošti tik priežiūros vykdymo metu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama užtikrinti kitų subjektų bet kokių prievolių vykdymą ir teikti kitiems asmenims bet kokias paskolas (kreditą). 4. Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimo namų (kazino), lošimų lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų sporto totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų) organizavimą ir bendrovės ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialo, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, turto, neatsižvelgiant į turto valdymo formą, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla.
Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. 5. Draudžiama priimti statymus banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus. 6. Lošimų organizatoriams draudžiama siūlyti ir teikti lošėjams paskolas (kreditą). 7. Patalpose, kuriose organizuojami stalo lošimai, lošimai automatais ir lažybų įrenginiais, komercinis pokeris, lažybos, totalizatorius, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus šiame įstatyme aiškiai numatytą leidžiamą papildomą ūkinę komercinę veiklą atitinkamose lošimų organizavimo vietose. Papildoma ūkinė komercinė veikla nedraudžiama, jeigu patalpoje, turint Priežiūros tarnybos išduotą leidimą, organizuojami lošimai tik B1 kategorijos automatais arba žirgų sporto totalizatorius. 8. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimų įrenginius ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti.
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų sporto totalizatorių) apskaitos programoms. 9. Draudžiama naudoti lošimo įrenginius ir įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais, ne su lošimų organizavimu susijusiais tikslais (įskaitant nemokamus bandomuosius lošimus, skatinimo žaidimus, kitus lošimą imituojančius žaidimus), išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais. 10. Lošimus organizuojančios bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis negalima prekiauti viešai. 11. Lošimų organizatoriui draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų sporto totalizatorių) apskaitos programoms bei nuotoliniams lošimo įrenginiams
kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama būti kitų įmonių steigėju ir akcininku. 13. Lošimų organizatorius privalo neturėti mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir neturėti skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 14.
būdu perleista kitoms bendrovėms ar kitiems juridinių asmenų filialams. Lošimo organizatoriui, turinčiam leidimą, draudžiama įgalioti, pagal sutartį perduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims teisę leidime nustatytoje vietoje organizuoti leidime nurodytus lošimus arba nuotolinius lošimus. 15. Šio straipsnio 3, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti apribojimai taikomi ir bendrovėms bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialams, pateikusiems prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją (prašymo dėl lošimų veiklos licencijos išdavimo nagrinėjimo metu). 16. Gali būti taikomi ir kiti lošimų organizavimo draudimai ir apribojimai, nustatyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 17. Organizuojant lošimus aludėse, baruose ir kavinėse, privaloma gauti Savivaldybės leidimą. 11 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
nariais, vadovais, vadovo pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais (finansininkais), lošimo vietų vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Šiame įstatyme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo arba turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šiame punkte nurodytas veikas;
2) jis yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
3) fiziniam asmeniui būnant bendrovės dalyviu, vadovu, stebėtojų tarybos ar valdybos nariu arba kontroliuojančiu asmeniu, tokiai bendrovei šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta lošimų veiklos licencija ir po licencijos panaikinimo nėra suėjęs 3 metų terminas, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialams, kuriems suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje. 2. Lošimus organizuojanti bendrovė turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Šiame įstatyme bendrovė nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) ji yra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo;
2) šios bendrovės dalyviai (fiziniai asmenys), valdymo organų nariai ir šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (fiziniai asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;
3) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra įstatymų nustatyta tvarka įtariami arba pripažinti kaltais nusikalstamos veikos padarymu;
4) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra bendrovės, kurioms šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta lošimų veiklos licencija, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais;
5) šios bendrovės ir (ar) šią bendrovę kontroliuojančio asmens (bendrovės) įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas yra apmokėtas pinigais (turtu), kurių kilmė teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta neteisėta, ar jo dalyviai negali įrodyti pinigų arba turto, naudojamų bendrovės akcijoms įsigyti, kilmės. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialams, kuriems suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje. 12 straipsnis. Lošimo dalyvių amžius
lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. 2. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio salonuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesniems kaip 21 metų asmenims draudžiama būti lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salone, o lošimo organizatoriui draudžiama asmenis, jaunesnius kaip 21 metų, įleisti į lošimo namus (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonų patalpas. 3.
automatais automatų ir ne automatų salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų. 13 straipsnis. Lošėjų tapatybės nustatymas
organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į automatų salonus, statymo punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų. 2. Lošimų organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salono patalpas, tapatybę ir jį registruoti. 3. Lošimus riboto lošimo automatais ne automatų salonuose organizuojantys lošimo organizatoriai privalo įsitikinti, kad asmuo, norintis lošti B1 kategorijos automatu, nėra jaunesnis kaip 18 metų. 4. Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka sumą, didesnę kaip 3 500 litų, ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 5. Lošimų organizatorius privalo nustatyti asmenų, kurie laimėjo 3 500 litų (ar juos atitinkančią sumą užsienio valiuta) ar didesnį piniginį laimėjimą, tapatybę ir juos registruoti. 6. Lošimų organizatorius privalo parinkti tokias organizacines ir technines priemones, kurios apsaugotų informaciją apie laimėjusius asmenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šia informacija. 7. Lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka saugo 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka privalo pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. Pasibaigus informacijos apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo terminui, lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus sunaikina Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
organizatoriai lošimų organizavimo vietose privalo paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai. Šios tvarkos aprašas turi apimti:
1) asmens amžiaus ar tapatybės nustatymo kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų, reikalavimus;
jaunesnis kaip 18 metų (ar jaunesnis kaip 21 metų, jeigu asmuo nori patekti į lošimo namus (kazino) ir negali pateikti savo amžių ir tapatybę patvirtinančio dokumento;
asmenims įgyvendinimo tvarkai užtikrinti. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
kad visi lošimų organizavimo vietų darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos aprašo, skirto užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto tvarkos aprašo pavyzdinius reikalavimus nustato Priežiūros tarnyba. 10. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo, kuriam draudžiama lošti, dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai. 11.
vietoje gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai, lošimo organizatorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad lošimo vietose neloštų jaunesni kaip 21 metų asmenys. 12. Lošimo organizatoriai, organizuojantys lošimus B1 kategorijos automatais turi B1 kategorijos automatus ne automatų salonuose išdėstyti taip, kad jie galėtų būti nepertraukiamai prižiūrimi šio straipsnio 8 dalyje nurodyto atsakingo asmens. Šiame straipsnyje nurodytam reikalavimui įgyvendinti lošimus B1 kategorijos automatais organizuojantys lošimo organizatoriai turi nustatyti tvarką, remdamiesi Priežiūros tarnybos nustatytais pavyzdiniais reikalavimais. Ši tvarka turi apimti:
organziatoriams įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
organzatoriaus paskirtam atsakingam asmeniui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietos darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. 14 straipsnis. Bendrieji lošimo vietų patalpų reikalavimai
namai (kazino), lošimo automatų salonai, statymo punktai ir komercinio pokerio turnyrų patalpos įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Patalpa turi atitikti šiuos reikalavimus per visą patalpos naudojimo lošimų veiklai laikotarpį. Patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. 2. Lošimo patalpa negali būti įrengta vietose, kuriose pagal šį įstatymą draudžiama organizuoti lošimus. 3.
patalpa turi būti lošimo organizatoriaus nuosavybė arba jo teisėtai valdoma pagal nuomos, subnuomos, išperkamosios nuomos arba pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis ar kitais teisėtais pagrindais. 4. Lošimo patalpose turi būti įrengta priešgaisrinė sistema. 5. Papildomi atskirų rūšių lošimų organizavimo vietų reikalavimai nustatyti kituose šio įstatymo straipsniuose. 15 straipsnis. Lošimo įrenginių reikalavimai
Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus (tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės arba jos įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Visi lošimo įrenginiai turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė, įsigyti išperkamosios nuomos būdu arba valdomi kitu teisėtu būdu. 3. Kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik Priežiūros tarnybos įgaliotos pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus akredituotos įstaigos. Akredituotų įstaigų įgaliojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 4. Kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5.
organizatorius gali pradėti naudoti naujus lošimo įrenginius arba naudojamus pakeisti naujais tik įvykdęs šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavęs Priežiūros tarnybos leidimą. 6. Lošimo organizatorius turi pildyti lošimo įrenginių apskaitos žurnalą. Jo formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 7. Lošimų organizatoriui draudžiama pačiam gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas. 8. Draudžiama B ir B1 kategorijos lošimo automatus, stumtuvus ir lažybų įrenginius jungti į kaupiamojo fondo sistemą. 9. Lošimo įrenginiams, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, sumokėjus šį mokestį, netaikomas reikalavimas paženklinti specialiu ženklu, patvirtinančiu loterijų ir azartinių lošimų mokesčio sumokėjimą. 10. Atskirų rūšių lošimo įrenginių reikalavimai nustatyti kituose šio įstatymo straipsniuose. 11. Lošimo įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai nustatyti šio įstatymo 70 straipsnyje. 12. Kiekvienas lošimams ar mokymams naudojamas lošimo įrenginys privalo būti įregistruotas Lietuvos lošimo įrenginių registre. 13. Lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių, lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių tipų, leidimų duomenys į Lietuvos lošimo įrenginių registrą įregistruojami (iš jo išregistruojami) Lietuvos lošimo įrenginių registro nuostatuose nustatyta tvarka. 14. Kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. 15. Lietuvos lošimo įrenginių registras yra valstybės registras. Lietuvos lošimo įrenginių registro valdytojas yra Priežiūros tarnyba. 16 straipsnis. Lošimo kortelių ir kortų reikalavimai
lošime naudojama totalizatoriaus ir lažybų kortelė turi būti numeruota ir turėti individualų numerį. 2.
organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti totalizatorių (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių) arba lažybas, privalo įregistruoti totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą arba teikiant nuotolinio lošimo paslaugas. 3. Ant lošimo kortų nugarėlių turi būti išspausdintas lošimo namų (kazino) logotipas. 17 straipsnis. Lošimų organizavimo reglamentas
organizatorius parengia ir, suderinęs su Priežiūros tarnyba, patvirtina lošimų organizavimo reglamentą. Lošimų organizatorius, prieš suderindamas su Priežiūros tarnyba ir patvirtindamas žirgų sporto totalizatoriaus reglamentą, privalo jį prieš tai suderinti su sportinių žirgų organizacija. 2. Lošimus leidžiama organizuoti tik suderinus ir patvirtinus lošimų organizavimo reglamentą. 3.
organizavimo reglamente turi būti nurodyta:
1) duomenys apie lošimų organizatorių (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą lošimų organizatorių);
2) tam tikros lošimo rūšies lošimo taisyklės (jeigu lošiama lošimo įrenginiais, nurodomas lošimo įrenginio darbo režimas, taip pat veiksmai, kuriuos privalo atlikti lošėjas, norėdamas lošti lošimo įrenginiu, ir jų eiliškumas);
3) statomos sumos, jų priėmimo, atsisakymo priimti ir jų grąžinimo sąlygos ir tvarka;
4) galimos laimėjimų sumos, tarp jų vienkartiniai didžiausi laimėjimai;
5) žetonų vertės, jų įsigijimo ir keitimo į pinigus tvarka;
6) lažybų, totalizatoriaus kortelių forma (pavyzdžiai), jų įsigijimo, grąžinimo, keitimo ir tikrinimo tvarka;
9) laimėjimo išmokėjimo laikino sustabdymo ar atsisakymo išmokėti laimėjimą sąlygos ir tvarka;
10) lošėjų ir lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos;
11) lošėjų pretenzijų pateikimo lošimų organizatoriui ir jų nagrinėjimo tvarka;
kaupiamojo fondo laimėjimo dydis (jeigu sudaromas kaupiamojo fondo laimėjimas);
14) kitos lošimo paslaugų teikimo sąlygos ir tvarka. 4. Lošimų organizavimo reglamento turinys turi atitikti šį įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius lošimų organizavimą. Lošimų organizavimo reglamento nuostatos (lošimų organizatoriaus ir lošėjų teisių ir pareigų visuma) turi būti teisingos, išsamios, tikslios, aiškios ir tarpusavyje suderintos. 5. Lošimų organizavimo reglamentas turi būti parengtas valstybine kalba. Jis gali būti išverstas ir į kitas kalbas. 6.
organizatorius lošimo vietoje privalo sudaryti sąlygas lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) viešai susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimų organizavimo reglamentu ir gauti informaciją apie tai, ar lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) pateiktas lošimo reglamentas yra suderintas su Priežiūros tarnyba. Kilus ginčui, aplinkybę, kad lošėjui (arba lošimų priežiūrą vykdančiam asmeniui) buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, privalo įrodyti lošimų organizatorius. 7. Lošėjai, būdami lošimo vietoje, privalo laikytis lošimų organizavimo reglamente nustatytų taisyklių. 8. Lošimo reglamento nuostatos aiškinamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Jeigu kyla abejonių dėl lošimo reglamente nustatytų lošimo paslaugų teikimo sąlygų, jos visais atvejais aiškinamos lošėjo naudai. 9. Su Priežiūros tarnyba suderintas ir lošimų organizatoriaus patvirtintas lošimo reglamento tekstas turi būti skelbiamas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje ir Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. 10. Jeigu lošimų organizatorius nori pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir patvirtinto lošimo reglamento nuostatas, jis privalo parengti naujos redakcijos reglamentą ir jį patvirtinti. Prieš tvirtindamas naujos redakcijos reglamentą, lošimų organizatorius privalo suderinti jį su Priežiūros tarnyba jos nustatyta tvarka. 11. Priežiūros tarnyba priima sprendimą suderinti lošimų organizavimo reglamentą arba atsisakyti jį suderinti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo suderinti lošimo reglamentą pateikimo. Priėmusi sprendimą Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui. 12. Priežiūros tarnyba atsisako suderinti lošimų organizavimo reglamentą, jeigu reglamento turinys neatitinka šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų.
Atsisakiusi suderinti reglamentą, Priežiūros tarnyba lošimų organizatoriui pateikia rašytinį motyvuotą sprendimą. Priežiūros tarnybos sprendimas atsisakyti suderinti lošimų organizavimo reglamentą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Lošimų reklamos ribojimai
1Lietuvos Respublikoje draudžiama lošimų reklama:
asmenys ar minėtų asmenų personažai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas;
problemų sprendimu;
informacija, prieštaraujanti visuomenės moralės principams;
eksploatacijos vietas, siejant jas su lošimo B1 kategorijos automatais paslaugų teikimu. 2. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. 3.
nelaikoma:
pranešimuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
2) lošimo organizatorių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), nurodyti išduotose licencijose, ir lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus pavadinimus (bendrovių pavadinimai) neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimų vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių, turinčių leidimus, lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
(prekių) ženklai, kai jie pateikiami iškabose ant šių asmenų buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ar ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų orga
nizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
(prekių) ženklai, kai jie pateikiami ant lošimo įrenginių, iškabose ant šių lošimo įrenginių gamintojų buveinės pastato ar ant pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo įrenginių gamintojo buveinę ar ant lošimo įrenginių gamintojų valdomo transporto, lošimo įrenginių gamintojų dokumentų blankų, lošimo įrenginių gamintojų darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimo įrenginių gamintojų reprezentacinių daiktų ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimo įrenginių gamintojai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
vietų adresai, nurodyti leidimuose, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus buveinių ir lošimo vietų adresus neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresą neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainėje ar lošimų organizatoriui priklausančioje lošimo vietoje;
11) lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie
lažybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premijas nuotoliniuose lošimuose neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis.
Lošimų reklama nelaikoma:
pranešimuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
2) lošimo organizatorių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), nurodyti išduotose licencijose, ir lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus pavadinimus (bendrovių pavadinimai) neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimų vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių, turinčių leidimus, lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
(prekių) ženklai, kai jie pateikiami iškabose ant šių asmenų buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ar ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organiz
atoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
(prekių) ženklai, kai jie pateikiami ant lošimo įrenginių, iškabose ant šių lošimo įrenginių gamintojų buveinės pastato ar ant pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo įrenginių gamintojo buveinę ar ant lošimo įrenginių gamintojų valdomo transporto, lošimo įrenginių gamintojų dokumentų blankų, lošimo įrenginių gamintojų darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimo įrenginių gamintojų reprezentacinių daiktų ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimo įrenginių gamintojai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
vietų adresai, nurodyti leidimuose, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus buveinių ir lošimo vietų adresus neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresą neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainėje ar lošimų organizatoriui priklausančioje lošimo vietoje;
11) lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie laž
ybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premijas nuotoliniuose lošimuose neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis. 4.
nustatytose vietose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 5. Paslėpta, klaidinanti lošimų reklama draudžiama. 19 straipsnis. Skatinimo dalyvauti lošimuose ribojimas
1Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais:
gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose;
galimą laimėjimą, taip pat kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis;
organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus;
prekybinius (reklaminius) žaidimus, skatinančius naudotis lošimo paslaugomis;
parduoti alkoholinių gėrimų ar kitų gaminių, išskyrus lošimo organizatorių reprezentacinius daiktus;
radijo programas, skirtas asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. 2. Draudžiama skatinti lošimuose dalyvauti asmenis, jaunesnius kaip 18 metų. 3. Lošimų organizatorius skatinti dalyvauti lošimuose šio straipsnio 1 dalyje nedraudžiamu būdu gali tik tada, jeigu savo lošimų organizavimo reglamente nurodo dalyvavimo organizuojamame žaidime, konkurse ar kitame renginyje sąlygas ir tvarką. 20 straipsnis. Įspėjamieji užrašai 1.
įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. 21 straipsnis. Laimėtų sumų išmokėjimas ir jų įforminimas turto ir pajamų deklaravimo tikslais
išmokami tik pinigais iš karto, jeigu laimėjimas yra ne didesnis kaip 100 000 litų, arba ne vėliau kaip per 24 valandas, jeigu laimėjimas yra didesnis kaip 100 000 litų. Laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas grynaisiais pinigais arba pavedimu į jo sąskaitą banke. 2. Lošimo automatų ir ne automatų salonuose laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto. 3. Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto arba ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pateikus laimėjusiąją kortelę, arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinio totalizatoriaus ir nuotolinių lažybų atveju. Žirgų sporto totalizatoriaus laimėjimai, didesnis kaip 3 500 litų, gali būti išmokami pavedimu į lošėjo sąskaitą banke. 4. Piniginiai laimėjimai, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, išmokami per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo rezultatų nustatymo, jeigu pagal šį ar kitus įstatymus laimėjimų išmokėjimas nėra sustabdytas lošimo reglamente nustatyta tvarka.
Lošimų organizatorius turi teisę sustabdyti laimėjimų išmokėjimą šiais atvejais:
1) iki 3 kalendorinių dienų – patikrinti, ar lošėjas, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, žetonų keitimą į grynuosius pinigus (šis reikalavimas taikomas, kai lošimo laimėjimas išmokamas žetonais), patikrinti, ar lošėjas, kuris iš tiesų laimėjo. Įsitikinęs, kad lošėjas iš tiesų laimėjo, lošimų organizatorius pakeičia žetonus į grynuosius pinigus ar išmoka lošimo laimėjimą ir išduoda pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą;
2) iki 5 darbo dienų – nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau
3) iki 5 darbo dienų – gavęs iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti lošėjo atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, kaip jie apibrėžti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme;
4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 5. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti. Tokiu atveju šiam asmeniui grąžinama statymo metu įmokėta suma. 6.
organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus. 7. Laimėjusių asmenų tapatybė nustatoma ir jie registruojami atsižvelgiant į šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 8. Lošėjas, norintis gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus, privalo raštu kreiptis į lošimo organizatorių prieš atsiimdamas laimėjimą arba per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo laimėjimo išmokėjimo jam dienos, išskyrus laimėjimus automatų ir ne automatų salonuose, kai lošimas vyksta grynaisiais pinigais. Vėliau, negu nurodyta šioje dalyje, lošėjų pateikti prašymai nepriimami (nenagrinėjami) ir pagal juos pažyma apie lošimo laimėjimo išmokėjimą neišduodama. Pažyma, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti išduodama tik lošimo organizatoriaus buveinėje arba lošimo vietoje. 9. Visi lošimų organizatoriai privalo nustatyti tinkamo pažymų apie lošimo laimėjimo išmokėjimą išdavimo kontrolės tvarką, kuri leistų tiksliai nustatyti lošėjo lošimo laimėjimą. 10. Lošimų organizatorius dokumentus ir informaciją apie asmenis, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos pažymos, skirtos turto ir pajamų deklaravimui, privalo saugoti 10 metų ir pateikti tik prašymą pateikusiam asmeniui, kuriam buvo išmokėtas laimėjimas, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai, Priežiūros tarnybai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. 11. Prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija. 22 straipsnis.
22 straipsnis. Atsakingo lošimo praktikos kodeksas Lošimų organizatoriai privalo patvirtinti ir savo veikloje vadovautis atsakingo lošimo praktikos kodeksu, parengtu pagal Priežiūros tarnybos parengtą ir su lošimų verslo asociacijomis suderintą pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą. 23 straipsnis. Lošimų rinkos stebėsena ir tyrimai
užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, atliekama ilgalaikė lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsena: kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami išsamūs, moksliškai pagrįsti, socialiai reprezentatyvūs lošimų paplitimo tyrimai. Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis ir lošimų sektoriuje plačiai naudojamomis metodikomis, kurios leistų objektyviai nustatyti probleminio ir patologinio lošimo paplitimo mastą šalyje, įskaitant probleminio ir patologinio lošimo paplitimą tarp nepilnamečių asmenų. 2. Žirgų sporto totalizatoriaus stebėsena atliekama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su sportinių žirgų organizacijomis. 3. Lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių ir kitokių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas. 4. Šių tyrimų duomenys skelbiami viešai. 24 straipsnis. Auditas
organizatorius ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai atestuoto auditoriaus išvadą ir metinių finansinių atskaitų rinkinį ir viešai paskelbti atestuoto auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlieka praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą. Audito ataskaita skelbiama viešai.
25 straipsnis. Institucija, išduodanti lošimų veiklos licencijas ir leidimus
veiklos licencijas (toliau – Licencija) ir pagal Vyriausybės patvirtintas lošimų veiklos licencijavimo taisykles išduoda, patikslina, perregistruoja, jų galiojimą laikinai sustabdo, laikiną galiojimo sustabdymą panaikina ir jų galiojimą panaikina Priežiūros tarnyba. 2. Priežiūros tarnyba, prieš išduodama licenciją, turi gauti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvadas. 26 straipsnis. Licencijų rūšys ir forma
bendrovės filialui gali būti išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus:
1) stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais (lošimai lošimo namuose (kazino);
2) lošimus B kategorijos automatais;
bendrovei ar vienam kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialui gali būti išduodamos visų rūšių licencijos. 3. Bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, norintis nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, įskaitant ir komercinį pokerį, lošimus lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, turi turėti bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lošimų veiklos licencijų ir nuotolinių lošimų organizavimo leidimą, taip pat atitikti kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. 4. Išduodamos licencijos gali būti tiek elektroninės, tiek popierinės. 27 straipsnis. Lošimų veiklos licencijavimo taisyklės Lošimų veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 28 straipsnis.
išduoti licenciją
bendrovės filialas, norintis gauti licenciją, privalo pateikti Priežiūros tarnybai jos nustatytos formos prašymą. 2. Prašyme išduoti licenciją nurodoma:
1) pareiškėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir (ar) fakso numeriai, bendrovės elektroninio pašto adresas;
2) prašomos išduoti licencijos rūšis;
3) p,areiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, parašas, prašymo padavimo data, pridedamų dokumentų sąrašas. 3.
išduoti lošimų veiklos licenciją Priežiūros tarnybai privaloma pateikti lošimų veiklos licencijavimo taisykles atitinkančius:
1) dokumentus, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas, apmokėjimas ir disponavimas juo;
2) duomenis apie atitiktį nepriekaištingos reputacijos kriterijams;
3) duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
4) kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialo valdymo organų narius, vadovo pavaduotojus, kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; papildomai ir duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
5) dokumentus ir informaciją apie bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę; kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę;
6) informaciją apie pareiškėjo atitiktį šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 13 dalyse nustatytiems reikalavimams;
7) žirgų sporto totalizatoriaus atveju – bendradarbiavimo sutartį su sportinių žirgųorganizacija.
Kartu su prašymu išduoti lošimų veiklos licenciją Priežiūros tarnybai privaloma pateikti lošimų veiklos licencijavimo taisykles atitinkančius:
1) dokumentus, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas, apmokėjimas ir disponavimas juo;
2) duomenis apie atitiktį nepriekaištingos reputacijos kriterijams;
3) duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
4) kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialo valdymo organų narius, vadovo pavaduotojus, kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; papildomai ir duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
5) dokumentus ir informaciją apie bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę; kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę;
6) informaciją apie pareiškėjo atitiktį šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 13 dalyse nustatytiems reikalavimams;
7) žirgų sporto totalizatoriaus atveju – bendradarbiavimo sutartį su sportinių žirgųorganizacija. 4.
turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pareiškėjo pateikti dokumentai užpildyti netinkamai, juose pateikti neteisingi duomenys ar šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Priežiūros tarnyba tokiu atveju per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša pareiškėjui apie nustatytus trūkumus ir nurodo ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą pašalinti trūkumams. Sprendimo priėmimo atveju terminas, numatytas šio įstatymo 29 straipsnyje, sustabdomas ir atnaujinamas tik gavus reikiamą informaciją ar papildomus dokumentus. 5. Pareiškėjas dokumentus ir papildomus dokumentus gali pateikti Priežiūros tarnybai tiesiogiai, siųsdamas registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro (toliau – kontaktinis centras) pranešimų sistema portale www.verslovartai.lt. 29 straipsnis. Prašymų išduoti licenciją nagrinėjimas
pateikti jų kopijas Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Policijos departamentui išvadoms dėl pareiškėjo veiklos, bendrovės akcininkų ir 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų gauti. Priežiūros tarnyba šių dokumentų kopijas ir informaciją per 3 darbo dienas nuo jų gavimo taip pat pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigoms pagal pareiškėjo buveinės adresą gauti išvadoms, ar pareiškėjas turi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2.
nurodytos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti išvadas Priežiūros tarnybai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų ir informacijos gavimo. Apie gautas išvadas pranešama pareiškėjui. 3. Tais atvejais, kai pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, prašymo išduoti licenciją termino skaičiavimas sustabdomas tik Priežiūros tarnybai gavus rašytinę informaciją, kad pareiškėjas neturi mokestinių nepriemokų ir skolų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Prašymo išduoti licenciją termino skaičiavimas nesustabdomas ir šiuo pagrindu neatsisakoma išduoti licencijos, jeigu pareiškėjas į notaro, valstybėje narėje veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą įmoka sumą, lygią ginčijamos mokestinės nepriemokos dydžiui. 4. Prieš išduodama licenciją Priežiūros tarnyba gali kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių kompetentingas institucijas ir įstaigas dėl aplinkybių, reikšmingų vertinant asmenų nepriekaištingą reputaciją, pinigų arba turto, naudojamų pareiškėjo, pateikusio prašymą išduoti licenciją, akcijoms įsigyti, kilmę, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos turi pateikti Priežiūros tarnybai jos prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Apie kreipimąsi į kitų valstybių institucijas šiame straipsnyje nurodytu tikslu pranešama pareiškėjui. 5. Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją arba atsisakyti ją išduoti turi būti priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti lošimų veiklos licenciją ir visų reikalaujamų dokumentų ir rašytinės informacijos pateikimo.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju terminas Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. 6. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą apie tai praneša pareiškėjui, dėl kurio jis priimtas. 30 straipsnis. Licencijos išdavimas ir informacijos apie licenciją skelbimas ir tikslinimas
licencijos išdavimą (taip pat apie licencijos patikslinimą, licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą) skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje ir portale www.verslovartai.lt. 2. Skelbime nurodomi šie duomenys:
bendrovės filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
2) licencijuojamos veiklos rūšis;
4) licencijos išdavimo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo data, galiojimo sustabdymo laikotarpis. 3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo licencijos išdavimas registruojamas Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale, kuris pildomas elektroniniu būdu ir skelbiamas Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. 4. Licencijų registravimo žurnalo formą tvirtina Priežiūros tarnyba. 5.
5Licencijų registravimo žurnale įrašoma:
lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, interneto svetainės adresas);
tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena. 7. Priežiūros tarnyba, išdavusi licenciją, per 3 darbo dienas nuo licencijos išdavimo apie tai praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruota licenciją gavusi bendrovė, šios bendrovės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, išduotos licencijos rūšį ir numerį. 8. Lošimų veiklos licencijos gali būti išduodamos tik pareiškėjams, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją, licencija išduodama, kai Priežiūros tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją ir pareiškėjas sumoka valstybės rinkliavą už licencijos išdavimą. Jeigu pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją, per 5 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti licenciją gavimo nesumoka valstybės rinkliavos už licencijos išdavimą, Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją netenka galios. 9. Licencija organizuoti lošimus išduodama neribotam laikui. 10. Licencija išduodama elektroniniu būdu. 31 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją 1.
Priežiūros tarnyba pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsisako išduoti licenciją tuo atveju, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ar informacija ir pasibaigus Priežiūros institucijos nustatytam terminui nepašalinti trūkumai, kaip nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje;
2) gaunama neigiama Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Policijos departamento išvada, kitų teisėsaugos institucijų iniciatyva pateikta informacija, kad pareiškėjas neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir apribojimų, paaiškėja neteisėta lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmė, arba paaiškėja, kad šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
3) bendrovė neturi apmokėto įstatuose nurodyto dydžio įstatinio kapitalo, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus;
4) bendrovės steigėjai, akcininkai negali įrodyti lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmės;
5) gaunama Valstybinės mokesčių inspekcijos arba teritorinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigos išvada, kad pareiškėjas turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir negali pateikti šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyto užtikinimo;
6) pareiškėjui iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra. 2. Apie atsisakymą išduoti licenciją Priežiūros tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo praneša pareiškėjui raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą ir nurodo šio atsisakymo priežastis. 3. Atsisakymas išduoti licenciją gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 32 straipsnis.
patikslinimas
adresui, licencijos turėtojo interneto svetainės adresui), licencija turi būti patikslinama. Lošimų organizatorius privalo pranešti Priežiūros tarnybai apie pasikeitusius lošimų organizatoriaus rekvizitus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų rekvizitų įsigaliojimo ir kartu su dokumentais, kuriais patvirtinamas duomenų pasikeitimas, pateikti prašymą patikslinti licenciją. Lošimų organizatorius, nepateikęs pranešimo per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pažeidžia lošimų organizavimo tvarką ir atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Priežiūros tarnyba privalo patikslinti licenciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų, kuriais patvirtinamas lošimų organizatoriaus rekvizitų pasikeitimas, gavimo. Jeigu pateikti ne visi arba netiksliai užpildyti dokumentai, terminas patikslinti licenciją skaičiuojamas nuo visų patikslintų dokumentų gavimo dienos. 3. Priežiūros tarnyba atsisako patikslinti licenciją, jeigu lošimų organizatorius nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais įrodomas rekvizitų pasikeitimas. 4. Lošimų organizatoriaus akcininkai, perleidę visas savo akcijas arba jų dalį kitiems asmenims, privalo per 5 darbo dienas apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba turi išspręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo. 33 straipsnis. Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas 1.
Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo licencijos galiojimą:
1) jeigu licencijos turėtojas neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių reikalavimų vykdymo;
2) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėja, kad šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių reikalavimų vykdymo;
3) jeigu licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą. Licencijos turėtojas, pateikęs prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, prašyme turi nurodyti licencijos galiojimo sustabdymo terminą;
4) jeigu priežiūros tarnyba, savo iniciatyva surinkusi informaciją arba gavusi Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento neigiamą išvadą ar kitų teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kad bendrovės akcininkai ir (ar) 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų arba bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas nebeatitinka licencijos turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme, jeigu licencijos turėtojas prieš tai buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, pažeidimų nepašalino. 2.
tarnyba, priėmusi sprendimą įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša apie tai licencijos turėtojui, nurodo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir nustato terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. 3. Licencijos turėtojas, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą pranešti Priežiūros tarnybai, o ši informaciją patikrina. Jeigu visi pažeidimai pašalinti, Priežiūros tarnyba panaikina įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir buvo priimtas sprendimas įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimas sustabdomas ir nustatomas naujas terminas, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Apie licencijos galiojimo sustabdymą pažymima Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale. 4. Licencijos galiojimo sustabdymo terminą nustato Priežiūros tarnyba, tačiau licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai ir ilgesnis kaip vieni metai. Jeigu licencijos turėtojas pateikė prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, licencijos galiojimas sustabdomas iki prašyme nurodyto termino. 5. Laikinai sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojui draudžiama organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošimų dalyviams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie buvo neišmokėti iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, arba išmokėti laimėjimus, jeigu dalyviai dalyvavo lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos ir po licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą. 6.
per 3 darbo dienas panaikina licencijos galiojimo sustabdymą, kai licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, arba kai pasibaigia licencijos galiojimo sustabdymo terminas (šis reikalavimas taikomas tada, kai licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą). Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai paskelbia Priežiūros tarnybos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per Kontaktinį centrą praneša licencijos turėtojui, dėl kurio priimtas sprendimas. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą priėmimo dienos. 7. Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas atleidžia lošimo organizatorių nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus lošimo organizatoriui priklausančių lošimo vietų lošimų veiklos leidimuose. 34 straipsnis. Lošimų veiklos licencijos galiojimo panaikinimas ir šio panaikinimo dariniai 1.
Priežiūros tarnyba panaikina licencijos turėtojui išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) licencijos turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas arba baigia veiklą;
3) po licencijos išdavimo paaiškėja, kad lošimų organizatorius, prašydamas išduoti licenciją, pateikė Priežiūros tarnybai neteisingą informaciją;
4) licencijos turėtojas, kuriam buvo laikinai sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo terminą nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;
5) lošimų organizatoriui už šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus per 12 mėnesių keturis ir daugiau kartų buvo sustabdytas jam priklausančių lošimų vietų leidimų atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimas;
6) lošimų organizatoriui buvo panaikintas visų jam išduotų leidimų galiojimas ir jis per
lošimo paslaugų (negavo leidimo);
7) Priežiūros tarnybai nustačius, kad lošimo organizatorius, kuriam šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį organizavo lošimus;
8) licencijos turėtojui iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra; 9)Priežiūros tarnyba iš kompetentingų institucijų ar įstaigų gauna informacijos, kuria remiantis licencija negalėjo būti išduota. 2.
tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo šią informaciją ir duomenis paskelbia Priežiūros institucijos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša lošimų organizatoriui, dėl kurio priimtas sprendimas, licencijos panaikinimo priežastis ir datą. Licencijos galiojimo panaikinimo diena laikoma šios informacijos ir duomenų įrašymo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena. 3. Lošimų organizatoriui, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, draudžiama vykdyti lošimų veiklą ir organizuoti lošimus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą gavimo dienos, tačiau lošimų organizatorius privalo išmokėti lošėjams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie nebuvo išmokėti iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos ir po licencijos galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą. 4. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruotas licenciją gavęs lošimų organizatorius, šios bendrovės ar kitos Europos sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, licencijos rūšį ir numerį. 5. Lošimų organizatorius, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, 3 metus negali kreiptis su prašymu išduoti naują licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas jo paties prašymu. 6.
licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai mažareikšmiai, nepadarę esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, lošimų organizatorius nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius, atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo. 35 straipsnis. Leidimų atidaryti lošimų organizavimo vietą išdavimas
atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, nuotolinius lošimus ar lošimus B1 kategorijos automatais išduoda Priežiūros tarnyba. 2. Leidimai atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais išduodami bendrovėms ar kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialams, turintiems licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis. 3.
kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas, pageidaujantis gauti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo savo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, lošimų organizavimo vietos telefono numerį, numatomų organizuoti lošimų rūšis, licencijos organizuoti lošimus išdavimo datą, numerį (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą. 4.
prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), organizuoti komercinio pokerio turnyrą, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:
1) lošimo reglamentai;
2) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir jų naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai;
3) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių skaičius;
numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, kopijos;
adresas);
7) detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimų organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių ir su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties, ar kitokios sutarties, patvirtinančios, kad pareiškėjas teisėtu būdu valdo patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, nuorašas, arba išrašas iš viešojo registro, kuriame atsispindi šie duomenys;
9) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų salonus arba lošimo namus (kazino), komercinio pokerio turnyro saloną ar lošimo vietą ne lošimo automatų salonuose, užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu toks užmokestis bus imamas);
10) pareiškėjo administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (finansininkų) ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi šių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai. Šiuo atveju pateikiamas sąrašas tų darbuotojų, kurie dirbs lošimų organizavimo vietoje, jei bus išduotas leidimas.
Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
organizuojama restoranų, barų, koncertinė ar kita šio įstatymo leidžiama papildoma ūkinė komercinė veikla;
tvarką lošimų organizavimo vietoje;
prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad pareiškėjas įvykdė Priežiūros tarnybos patvirtintos šiame įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus (šie dokumentai pateikiami pagal Priežiūros tarnybos nustatytą šiame įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarką);
14) šiame įstatyme nustatytais atvejais – šio įstatymo 12 straipsnyje ir Priežiūros tarnybos nustatytus pavyzdinės tvarkos reikalavimus atitinkantis tvarkos aprašas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonuose), patvirtintas pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, taip pat informaciją apie atsakingą asmenį, paskirtą užtikrinti šios tvarkos aprašo įgyvendinimą. 5.
duomenų ir dokumentų, pateikiami:
tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinio lošimo paslaugomis;
ir lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;
4) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys. 6. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose, be nurodytų duomenų ir dokumentų, pateikiami:
prašymu atidaryti statymo punktą pateikiami:
1) savivaldybės tarybos sutikimas steigti statymo punktą;
2) pareiškėjo totalizatoriaus arba lažybų lošimo reglamentas;
3) pažyma, patvirtinanti, kad totalizatoriaus arba lažybų kortelės yra įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai šios kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
numeracijos ir apskaitos tvarka, jų apsaugos priemonių aprašymas;
5) jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams;
reikalavimus. 7.
pateikti tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi kontaktinio centro pranešimų sistema. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti ištaisyti trūkumus, paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis, nustatydama tam protingą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų. 8. Priežiūros tarnybos tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, komercinio pokerio turnyrų saloną ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo organizavimo vietą turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų bei rašytinės informacijos pateikimo. 9. Leidime atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus nurodomas lošimų organizatoriaus pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 10. Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką. Jeigu pareiškėjas, patekęs prašymą išduoti leidimą, per 5 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą gavimo dienos nesumoka valstybės rinkliavos už leidimo išdavimą, Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti leidimą netenka galios. 11.
gali būti išduodami tik pareiškėjams, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. 12. Informaciją apie lošimo organizatoriams išduotus leidimus Priežiūros tarnyba skelbia viešai savo interneto svetainėje. 36 straipsnis. Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms Priežiūros tarnyba, išdavusi leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje bus organizuojami lošimai, lošimo organizatoriaus, kuriam išduotas leidimas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 37 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti lošimų organizavimo vietą 1.
Priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, jeigu:
nurodomi neteisingi duomenys ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;
2) pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti leidimą, nepateikia šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, ištaisyti trūkumus, pareiškėjas jų neištaiso;
nustatytų reikalavimų;
4) lošimo įrenginiai ar įranga arba nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga, kuriuos pareiškėjas ketina naudoti lošimo vietoje, neatitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
5) lošimo reglamentas neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
6) šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 10 punkte išvardyti asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
7) pareiškėjas nepateikia Priežiūros tarnybai šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytos tvarkos aprašo, skirto užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, arba jis neatitinka šiame įstatyme ir (ar) Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
neatitiks šiame įstatyme nustatyto didžiausio leistino lošimo įrenginių skaičiaus. 2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie tai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša pareiškėjui ir nurodo motyvuotas atsisakymo priežastis. 3.
tarnybos atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), atidaryti statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. 38 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą patikslinimas, papildymas arba pakeitimas
atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais arba nuotolinius lošimus, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu patikslinti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:
1) lošimų organizatorius nori jam priklausančioje lošimo vietoje įrengti ir naudoti daugiau lošimo įrenginių arba sumažinti naudojamų lošimo įrenginių skaičių arba naudojamus lošimo įrenginius pakeisti kitais lošimo įrenginiais;
2) šiame įstatyme nurodytais atvejais patikslinama licencija;
3) lošimų organizatorius nori sumažinti arba padidinti jam priklausančios lošimo vietos patalpų plotą;
4) lošimų organizatorius nori naudojamus nuotolinius lošimo įrenginius pakeisti kitais nuotoliniais lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinių lošimo įrenginių arba sumažinti šių lošimo įrenginių skaičių. 2. Lošimų organizatorius, pageidaujantis papildyti leidimą, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, telefono numerį, numatomų papildomai organizuoti lošimų rūšis ir lošimo įrenginių skaičių, pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą.
Kartu su prašymu pateikiami šio įstatymo reikalavimus atitinkantys duomenys ir dokumentai, patvirtinantys leidimo patikslinimo arba papildymo pagrindą. 3. Prašymas patikslinti arba papildyti leidimą turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo ir apie tai per 2 darbo dienas pranešama pareiškėjui. 4. Priežiūros tarnyba gali atsisakyti patikslinti arba papildyti leidimą, jeigu lošimo įrenginiai arba įranga neatitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų. 5. Priežiūros tarnyba, papildžiusi arba patikslinusi leidimą, per 5 darbo dienas nuo leidimo papildymo arba patikslinimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie lošimo įrenginių pasikeitimą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimas papildytas arba patikslintas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 6. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymų punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia lošimų organizatoriaus pavadinimas, adresas, buveinės vieta ar lošimų organizavimo vietos adresas. 39 straipsnis.
39 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo laikinas sustabdymas 1.
Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą:
1) visų lošimų organizatoriui išduotų leidimų galiojimą – licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui, jeigu lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka;
patalpos neatitinka šiame įstatyme lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šiame įstatyme ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar skatinimo dalyvauti lošime ribojimais;
priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
pažeisdamas šiame įstatyme nustatytą tvarką išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
šiame įstatyme nurodytais terminais lošimo vietoje darytų vaizdo įrašų ar tokių vaizdo įrašų nedarė ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
8) iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
9) jeigu lošimų organizatorius Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą;
organizuodamas nuotolinius lošimus, nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuotolinių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
11) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą:
1) visų lošimų organizatoriui išduotų leidimų galiojimą – licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui, jeigu lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka;
patalpos neatitinka šiame įstatyme lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šiame įstatyme ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar skatinimo dalyvauti lošime ribojimais;
priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
pažeisdamas šiame įstatyme nustatytą tvarką išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
šiame įstatyme nurodytais terminais lošimo vietoje darytų vaizdo įrašų ar tokių vaizdo įrašų nedarė ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
8) iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
9) jeigu lošimų organizatorius Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą;
organizuodamas nuotolinius lošimus, nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuotolinių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
11) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2.
organizatorius, pateikęs prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą, prašyme turi nurodyti leidimo galiojimo sustabdymo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Jeigu lošimų organizatorius pateikė prašymą sustabdyti išduoto leidimo galiojimą, leidimo galiojimas sustabdomas šiame prašyme nurodytam terminui. 3. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui, kurio leidimo galiojimas laikinai sustabdomas. Leidimo galiojimo sustabdymas prasideda kitą dieną nuo sprendimo įteikimo lošimų organizatoriui dienos. 4. Priežiūros tarnyba, sustabdžiusi leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie leidimo galiojimo sustabdymą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, pavadinimą, kodą, buveinę, telefono ir fakso numerius, leidimo rūšį ir numerį, lošimo vietos adresą, leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį. 5. Laikinai sustabdžius leidimo galiojimą, lošimų organizatoriui draudžiama lošimo vietoje organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jeigu jos nebuvo išmokėtos iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos arba po leidimo laikino sustabdymo atsirado sąlygų išmokėti lošimo laimėjimą. 6. Leidimo galiojimo sustabdymas lošimų organizatorių atleidžia nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus leidime. 7. Priežiūros tarnyba panaikina leidimo galiojimo sustabdymą, kai lošimų organizatorius pašalina neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, arba pasibaigia leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 8.
organizatorius, pašalinęs neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, Priežiūros tarnybai raštu privalo pateikti duomenis, patvirtinančius neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, ir prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą. 9. Priežiūros tarnyba privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba atsisakyti panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą ir visų dokumentų, patvirtinančių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, gavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Priežiūros tarnyba atsisako panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jeigu lošimų organizatorius, pateikęs prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, nepašalino neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos arba kai baigiasi leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 10. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai. 40 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą ar organizuoti nuotolinius lošimus galiojimo panaikinimas 1.
Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) to prašo leidimą turintis lošimų organizatorius;
2) per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo nurodytose patalpose nepradedama verstis lošimų veikla arba nepradedama verstis nuotolinių lošimų organizavimo veikla;
3) lošimų organizatoriui panaikinamas licencijos galiojimas arba licencija neperregistruojama;
4) paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikti žinomai neteisingi duomenys, o gavus teisingą informaciją leidimas nebūtų buvęs išduotas;
5) patalpos, kuriose organizuojami lošimai, neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir šių pažeidimų negalima ištaisyti;
6) lošimų organizatorius, kuriam buvo laikinai sustabdytas leidimo galiojimas šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, per leidimo sustabdymo terminą nepašalino neatitikčių šio įstatymo reikalavimams, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir tinkamai apie tai nepranešė Priežiūros tarnybai. 7) pasikeičia lošimų organizatorius lošimų organizavimo vietos adresas. 2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą apie tai praneša lošimų organizatoriui. Lošimo organizatoriui, kuriam panaikintas leidimas, nuo Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo dienos draudžiama panaikintame leidime nurodytoje vietoje teikti lošimo paslaugas, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jei jos nebuvo išmokėtos iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba po leidimo galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimus. 3.
tarnybos sprendimas panaikinti leidimo atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais ar nuotolinius lošimus galiojimą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo panaikinimo dienos praneša apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai. 41 straipsnis. Priežiūros tarnyba
tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga, taip pat dalyvaujanti įgyvendinant neigiamo azartinių lošimų poveikio prevenciją. 2. Priežiūros tarnyba yra juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Priežiūros tarnyba yra biudžetinė įstaiga. 4. Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Finansų ministerijai ir paskelbia viešai metinę Priežiūros tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Priežiūros tarnybos sąnaudos. 5. Priežiūros tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Priežiūros tarnybos organas. Tarybą sudaro penki asmenys: pirmininkas, jo pavaduotojas ir kiti trys nariai. Tarybos pirmininkas yra Priežiūros tarnybos direktorius. 6. Tarybos narius skiria ir atleidžia prieš terminą finansų ministras, keturis iš jų pasiūlo ūkio, teisingumo, vidaus reikalų ir socialinių reikalų ministrai. 7.
darbo posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarka nustatoma Tarybos tvirtinamame Tarybos darbo reglamente. Tarybą techniškai aprūpina Priežiūros tarnyba iš savo lėšų. 8. Priežiūros tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus. 9. Priežiūros tarnybos direktorius sprendžia visus Priežiūros tarnybos kompetencijos klausimus. Šiame įstatyme nustatytais atvejais Priežiūros tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba. 10. Priežiūros tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir (ar) įgalioja atstovauti Priežiūros tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
2) suderinęs su Taryba, tvirtina Priežiūros tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus;
3) tvirtina Priežiūros tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
5) tvirtina Priežiūros tarnybos strateginius veiklos planus;
6) pasirašo Tarybos priimtus nutarimus;
7) leidžia įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
8) užtikrina, kad Priežiūros tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
9) ne rečiau kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1 dienos – Finansų ministerijai, Seimui ir Vyriausybei bei viešai paskelbia Priežiūros tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą;
10) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus. 11.
11. Taryba:
tobulinimo;
apsaugos;
užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jų veiklos;
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo;
5) svarsto lošimų rinkos ir jos atskirų sektorių plėtros planus;
6) derina užmokesčio už Priežiūros tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
7) derina Priežiūros tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
8) derina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą, valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas, vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarkos aprašą, visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas ir kitus Priežiūros tarnybos rengiamus ir (ar) tvirtinamus teisės aktus ir (ar) programas;
9) derina informacijos, reikalingos saugios ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
10) priima nutarimus dėl licencijų išdavimo, atsisakymo jas išduoti, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo (nutarimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Priežiūros tarnybos narių balsų dauguma);
11) derina Priežiūros tarnybos skelbiamos su šio įstatymo įgyvendinimu susijusios informacijos skelbimo tvarką, apimtį ir sąlygas;
12) derina šio įstatymo 42 straipsnio 14 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
13) tvirtina Tarybos darbo reglamentą ir derina Priežiūros tarnybos vidaus darbo reglamentą;
14) išklauso Priežiūros tarnybos direktoriaus teikiamą Priežiūros tarnybos veiklos ataskaitą;
15) svarsto Priežiūros tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
17) šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.
Taryba:
tobulinimo;
apsaugos;
užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jų veiklos;
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo;
5) svarsto lošimų rinkos ir jos atskirų sektorių plėtros planus;
6) derina užmokesčio už Priežiūros tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
7) derina Priežiūros tarnybos biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
8) derina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą, valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas, vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarkos aprašą, visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas ir kitus Priežiūros tarnybos rengiamus ir (ar) tvirtinamus teisės aktus ir (ar) programas;
9) derina informacijos, reikalingos saugios ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
10) priima nutarimus dėl licencijų išdavimo, atsisakymo jas išduoti, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo (nutarimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Priežiūros tarnybos narių balsų dauguma);
11) derina Priežiūros tarnybos skelbiamos su šio įstatymo įgyvendinimu susijusios informacijos skelbimo tvarką, apimtį ir sąlygas;
12) derina šio įstatymo 42 straipsnio 14 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
13) tvirtina Tarybos darbo reglamentą ir derina Priežiūros tarnybos vidaus darbo reglamentą;
14) išklauso Priežiūros tarnybos direktoriaus teikiamą Priežiūros tarnybos veiklos ataskaitą;
15) svarsto Priežiūros tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
17) šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus. 10.
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 12. Priežiūros tarnybos finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir ir šio straipsnio 13 dalyje numatytos Priežiūros tarnybos pajamos. 13. Priežiūros tarnybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Priežiūros tarnybai finansuoti lošimus organizuojančios bendrovės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialai Lietuvos Respublikoje privalo pervesti 0,5 procento bendrųjų metinių lošimo pajamų (skirtumo tarp įmokų ir išmokėtų laimėjimų);
2) kiekvienas lošimų organizatorius po ketvirtadalį jam tenkančios šios dalies 1 punkte nurodytos sumos dalies privalo įmokėti į Priežiūros tarnybos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos;
3) praleidę atskaitymams pervesti nustatytą terminą, lošimus organizuojančios bendrovės, Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialai į Priežiūros tarnybos sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 14. Priežiūros tarnybos lėšos, gautos pagal šio straipsnio 13 dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Lietuvos Respublikos finansų ministerijos strateginiame veiklos plane Priežiūros tarnybai numatytoms ir įgyvendinamoms priemonėms finansuoti. 15. Priežiūros tarnybos ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas
organizatoriaus nuo pareigos sumokėti visą pradelstą sumokėti atskaitymų sumą. 16. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialai Lietuvos Respublikoje įmokas Priežiūros tarnybai perveda šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, jeigu tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip. 17.
įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. 18. Priežiūros tarnybai vadovauja direktorius. Priežiūros tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia finansų ministras konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka. 19. Priežiūros tarnyboje dirba valstybės tarnautojai, kuriems taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ir darbuotojai, įstatymų nustatyta tvarka dirbantys pagal darbo sutartis. 20. Priežiūros tarnybos darbo tvarka nustatoma šiame ir kituose įstatymuose, Priežiūros tarnybos nuostatuose ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintame darbo reglamente. 21. Priežiūros tarnybos administracijos darbo tvarka nustatoma Priežiūros tarnybos direktoriaus tvirtiname Priežiūros tarnybos vidaus darbo reglamente. 42 straipsnis. Tarybos nario skyrimas ir jo kadencija
yra valstybės tarnautojas, finansų ministro skiriamas dirbti nuolatinį darbą Priežiūros tarnyboje. Tarybos nario kadencijos laikas – 5 metai. Tarybos nariai atsako už Priežiūros tarnybos pirmininko jiems pavestą veiklos sritį. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip
Tarybos narius skiriančias institucijas dėl naujų narių skyrimo. Tarybos nario darbo Priežiūros tarnyboje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos priimtas sprendimas. 2. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį ekonomikos, teisės, finansų, socialinių mokslų, sveikatos ar lošimų reguliavimo veiklos srityse. Tarybos nariai turi turėti skirtingą šiame straipsnyje nurodytą išsilavinimą ir patirtį.
Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamo sektoriaus įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Tarybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) nuostatos. Kai Tarybos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Tarybos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką. 3. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat lošimo paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Priežiūros tarnybos administracijos darbuotojai. Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su lošimo paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais.
Tarybos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir yra lošimo paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Tarybą, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Priežiūros tarnyboje pabaigos. 4. Tarybos veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5. Tarybos posėdžiai yra vieši. Tarybos posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis. 6. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 7. Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas. Tarybos pirmininką 5 metams Tarybos nariai išsirenka iš savo tarpo. Tarybos pirmininkas vieną Tarybos narį skiria Tarybos pirmininko pavaduotoju ir vieną – Tarybos sekretoriumi. Tarybos pirmininkas ir nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, Tarybos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai. 8. Tarybos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių arba yra medicininės ar neįgalumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų;
tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
5) paaiškėja, kad jis neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. 9. Tarybos nariai yra skatinami, atsako, jiems teikiamos socialinės ir kitos garantijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Priežiūros tarnybos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui patvirtintų lėšų, tvirtina Tarybos pirmininkas. 11. Priežiūros tarnybos finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės institucijos ir valstybės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Visi Priežiūros tarnybos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešųjų konsultacijų būdu. 13. Priežiūros tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Priežiūros tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis arba yra susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu. 43 straipsnis.
43 straipsnis. Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šį įstatymą:
salonus, statymo punktus, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
namus (kazino) ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, patikslina ir panaikina jų galiojimą;
4) prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
7) parengia ir su lošimų verslo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
8) atlikdama savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
9) viešai savo interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
10) įgyvendina valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
11) nustato vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
12) teisės aktų nustatyta tvarka kas 5 metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
13) rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas).
Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šį įstatymą:
salonus, statymo punktus, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
namus (kazino) ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, patikslina ir panaikina jų galiojimą;
4) prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
7) parengia ir su lošimų verslo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
8) atlikdama savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
9) viešai savo interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
10) įgyvendina valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
11) nustato vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
12) teisės aktų nustatyta tvarka kas 5 metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
13) rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas). Tokioms programoms parengti ir įgyvendinti Priežiūros tarnyba pasitelkia Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, lošimų verslo asociacijų atstovus.
tarnybos teisės
jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose;
3) tikrinti lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių atitikčiai nustatytiems reikalavimams įvertinti;
4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą, lošimų veiklą ir šiame įstatyme nurodytą informaciją, reikalingą apibendrintoms ataskaitoms parengti;
5) nustatyti lošimo organizatorių kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką;
6) nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
7) nustatyti lošimo įrenginių ir programinės įrangos reikalavimus, taip pat lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką;
8) nustatyti lošimo įrenginių žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius.
Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose;
3) tikrinti lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių atitikčiai nustatytiems reikalavimams įvertinti;
4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą, lošimų veiklą ir šiame įstatyme nurodytą informaciją, reikalingą apibendrintoms ataskaitoms parengti;
5) nustatyti lošimo organizatorių kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką;
6) nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
7) nustatyti lošimo įrenginių ir programinės įrangos reikalavimus, taip pat lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką;
8) nustatyti lošimo įrenginių žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius. Prieš priimdama sprendimą dėl lošimo priskyrimo kokiai nors konkrečiai lošimo rūšiai, Priežiūros tarnyba privalo tam priskirtinam lošimui nustatyti iki 90 kalendorinių dienų išbandymo laikotarpį, išbandymo tvarką ir, tik įvertinusi išbandymo rezultatus, per 30 kalendorinių dienų priimti sprendimą priskirti lošimą konkrečiai lošimo rūšiai;
organizatorius;
11) taikyti lošimų organizatoriams šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. 2. Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi kitas šiame įstatyme nustatytas teises, reikalingas jai priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. 45 straipsnis.
45 straipsnis. Lošimų rinkos koordinavimo taryba
rinkos stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimų verslo asociacijomis per Lošimų rinkos koordinavimo tarybą (toliau – Koordinavimo taryba), kuri steigiama ir veiklą vykdo šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2. Koordinavimo taryba yra kolegiali lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamoji institucija. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė. Koordinavimo taryba neturi juridinio asmens statuso. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Seimo Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, lošimų verslo ir kitų asociacijų, kurių veikla susijusi su azartinių lošimų reguliavimu, organizavimu, priežiūra arba visuomenės sveikatos apsauga, atstovai. 4. Koordinavimo taryba:
1) stebi ir analizuoja lošimų rinkos plėtrą ir teikia pasiūlymus dėl jos reguliavimo ir priežiūros;
valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias lošimų rinkos plėtros problemas ir jos reguliavimo prioritetus;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl lošimų reguliavimo politikos įgyvendinimo priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo;
4) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir pakeitimo. III SKYRIUS
1.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose lošimo namuose (kazino) gali būti organizuojami tik stalo lošimai, lošimai A kategorijos lošimo automatais, lošimai lažybų įrenginiais ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami lošimo namai (kazino), kuriuose turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir gali būti ne daugiau kaip vienas lažybų įrenginys. 3. Lošimo namai (kazino) steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 4. Vienvietį A kategorijos lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus, ir viena lošėjo elektroninė sąsaja. Daugiavietį A kategorijos lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus ir ne mažiau kaip dvi, bet ne daugiau kaip dešimt lošėjų elektroninių sąsajų. 5. Lošėjo statymai lošimuose A kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtintu žetonų ir pinigų apskaitos tvarkos aprašu. 6. Lošimo namuose (kazino) draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. 47 straipsnis. Papildomi lošimo namų (kazino) reikalavimai 1.
Lošimo namai (kazino) turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis kaip šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir leidžiamas lažybų įrenginių skaičius;
2) įrengta atskira kasa, kurioje grynieji pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į grynuosius pinigus;
procesą;
4) virš kiekvieno lošimo stalo įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai (dažniau kaip vienas kadras per sekundę) filmuojanti įėjimą į lošimo namus (kazino), lošimo namų kasą ir lošimą (lošimo procesą). Lošimo namuose (kazino) vaizdo kameros turi būti įrengtos taip, kad būtų aiškiai matyti asmenys, įeinantys į lošimo namus (kazino), lošimo įrenginiai, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų ir darbuotojų, lošimo namuose (kazino) atliekančių operacijas su grynaisiais pinigais, veiksmai (tarp jų atliekami keičiant grynuosius pinigus į lošimo žetonus, lošimo žetonus – į grynuosius pinigus ir pajamuojant į kasą grynuosius pinigus, gautus iš lošėjų) ir lošimas (lošimo procesas) prie lošimo stalų. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
pareigūnams ir tarnautojams, atliekantiems lošimų organizavimo priežiūrą;
6) lošimų organizatorius jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) privalo naudoti jam išduotuose leidimuose nurodytą lošimo įrenginių skaičių. 2.
kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime, arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimų organizatorius privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal žetonų apskaitos taisykles, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija ir patvirtintas Priežiūros tarnybos. 48 straipsnis. Minimali pinigų suma lošimų laimėjimams išmokėti
tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys lošimus lošimo namuose (kazino), turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti kredito įstaigų sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimams išmokėti, yra:
1) vienam lošimo stalui – 20 000 litų;
2) A kategorijos lošimo automatui – 12 500 litų;
3) vienam lažybų įrenginiui – 4 000 litų;
4) 50 procentų nuo sumos, lygios lošimo reglamente numatymam didžiausiam kaupiamojo fondo lošimo laimėjimo dydžiui ar šių didžiausių kaupiamojo fondo lošimo laimėjimų dydžių sumai (šis reikalavimas taikomas tada, kai sudaromas kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų laimėjimams išmokėti. Jeigu išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios pinigų sumos, minimali pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimo organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas minimalias pinigų sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti. 49 straipsnis. A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondas
kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. 2.
sudaryti ne mažiau kaip 75 procentai visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. 50 straipsnis. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimai
stalo lošimų, lošimų A kategorijos lošimo automatais laimėjimų gali būti išmokami kaupiamojo fondo lošimo laimėjimo forma. Šių rūšių lošimų kaupiamųjų fondų lošimo laimėjimai sudaromi ir laimimi lošimo reglamente nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Į kaupiamojo fondo sistemą lošimo organizatorius gali sujungti arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius A kategorijos lošimo automatus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose esančius A kategorijos lošimo automatus. Sujungti į kaupiamojo fondo sistemą A kategorijos lošimo automatus su lošimo stalais draudžiama. 3. Kai kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas gali būti laimimas keliais sujungtais A kategorijos lošimo automatais arba lošimo stalais, lošimų organizatorius lošimo namuose (kazino) lošėjams matomoje vietoje turi:
lošimo namus (kazino), kuriuose jie naudojami;
2) įrengti specialų ekraną, kuriame būtų nuolat rodoma suma, esanti kaupiamajame fonde;
fondą. 4. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimai išmokami grynaisiais pinigais tik lošimų organizatoriaus lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje. Lošėjo pageidavimu laimėtą grynųjų pinigų sumą lošimų organizatorius savo lėšomis privalo pervesti į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą. ANTRASIS SKIRSNIS
1.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose lošimo automatų salonuose gali būti organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais ir lošimai lažybų įrenginiais tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lošėjo statymai lošimuose B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais gali būti atlikti tik žetonais arba grynaisiais pinigais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo vietoje esančioje kasoje. 3. Lošimo automatų salonuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo, biliardo, žaidimų automatų ir valiutos keitimo veiklos. 52 straipsnis. B1 automatų skaičiaus ribojimai
kategorijos lošimo automatų skaičius Lietuvos Respublikoje yra ribojamas. Lietuvos Respublikoje gali būti naudojama ne daugiau kaip 2 500 B1 kategorijos lošimo automatų. 2. Šiame įstatyme nustatytas B1 kategorijos lošimo automatų skaičius plėtros aspektu turi būti persvarstytas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimų paplitimo tyrimus. 53 straipsnis. Lošimo automatų organizavimo vietos
1Automatų salonai steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 2. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą B1 kategorijos lošimo automatų
skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Jeigu Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą naudoti B1 kategorijos lošimo automatus ir nustato, kad patenkinus prašymą B1 kategorijos automatų skaičius neatitiks šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyto automatų skaičiaus, tai toks prašymas netenkinamas, ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Priežiūros tarnyba išsiunčia jį prašymą pateikusiam asmeniui. 54 straipsnis.
lošimo automatų ir gali būti naudojama ne daugiau kaip vienas lažybų įrenginys, o ne automatų salonuose gali būti naudojama ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos lošimo automatus. 2. Daugiaviečius B kategorijos lošimo automatus leidžiama naudoti tik automatų salonuose, kuriuose naudojama ne mažiau kaip 20 B kategorijos lošimo automatų, esant B kategorijos lošimo automatų ir daugiaviečio B kategorijos lošimo automato santykiui 20:1. 3. Lošimų organizatorius jam priklausančiuose lošimo automatų salonuose privalo naudoti jam išduotuose leidimuose nurodytą lošimo įrenginių skaičių. 55 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti
organizatorius, turintis leidimą atidaryti automatų saloną ar organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti:
1) vienam B kategorijos lošimo automatui – 200 litų;
2) vienam B1 kategorijos lošimo automatui – 100 litų;
3) vienai daugiaviečio B kategorijos lošimo automato vietai arba vienam lažybų įrenginiui – 4 000 litų;
4) vienam stumtuvui – 200 litų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti.
Jei išmokėjus lošimų riboto lošimo automatais laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, riboto lošimo automatais organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti. 56 straipsnis. Automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpų reikalavimai
reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis negu šiame įstatyme nustatytas mažiausias lošimo automatų skaičius;
2) įrengta atskira kasa, kurioje grynieji pinigai keičiami į žetonus, žetonai – į grynuosius pinigus (šis reikalavimas netaikomas, kai automatų salone yra tik lošimo įrenginiai, kuriais lošiama tik grynaisiais pinigais). 2. B1 kategorijos lošimo automatai turi būti įrengti tokiose ne automatų salonų patalpų vietose, kuriose darbuotojai, vykdantys šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, galėtų juos įvykdyti. 57 straipsnis. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojančių lošimo organizatorių naudojamų lošimo automatų reikalavimai
leidžiama eksploatuoti tik tuos riboto lošimo automatus, kurie atitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stumtuvais lošiama tik grynaisiais pinigais ir (ar) žetonais. Lošiant B1 kategorijos lošimo automatais žetonais, juos galima įsigyti tik iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai.
Lošimų organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (bendrovės pavadinimą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų
(prekių) ženklą. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojantis lošimo organizatorius privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal žetonų apskaitos taisykles, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija ir patvirtintas Priežiūros tarnybos. 3. Riboto lošimo automatų arba lažybų įrenginio laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentai visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. TREČIASIS SKIRSNIS
58 straipsnis. Lošimų organizavimas statymo punktuose
įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose statymo punktuose gali būti organizuojamos tik lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, taip pat lošimai B1 kategorijos lošimo automatais pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas ir lošimai lažybų įrenginiais pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, įrengiant ne daugiau kaip vieną lažybų įrenginį viename statymo punkte. 2. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus lošėjo statoma suma už dalyvavimą lažybose ir (ar) totalizatoriuje gali būti įmokėta ir lošimų organizatoriaus priimta tik statymo punkte ir tik grynaisiais pinigais. 3. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkų darbo tvarką statymo punktuose nustato Priežiūros tarnyba. 4.
punktuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. Lošimų organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais, gavus atitinkamą leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau kaip du B1 kategorijos automatus. 5. Lošimo organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti lošimus lažybų įrenginiu, gavus atitinkamą leidimą ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau kaip vieną lažybų įrenginį. Lažybų įrenginyje statomas sumas užrašo (įveda), surenka ir išmoka pinigus lažybų tarpininkas. 59 straipsnis. Statymo punktų steigimo vietos
straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimų fondas 1. Lošimų, organizuojamų lažybų įrenginiais, laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip
totalizatoriaus laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų lošėjų statomų sumų sumos. 61 straipsnis. Papildomi apribojimai, susiję su draudimu dalyvauti lažybose ir
(ar) totalizatoriuje
nuotoliniu būdu), kuriose atliekami statymai dėl lažybų įvykių, kuriuose dalyvauja jie patys arba jie patys gali turėti įtakos lažybų baigčiai; taip pat dėl įvykių, kuriuose dalyvauja jų artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba šie asmenys gali turėti įtakos lažybų baigčiai. 2. Asmenims draudžiama dalyvauti totalizatoriuje (įskaitant ir totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu), kuriame jie atlieka statymus dėl sporto varžybų, kuriose dalyvauja jie patys, jų šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, rezultato. 3.
ir (ar) totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą teikia asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir
(ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai. 4. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. 62 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimams išmokėti
pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys totalizatorių ir (ar) lažybas, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 25 procentai minimalaus reikalaujamo įstatinio kapitalo sumos. 2. Lošimų organizatorius, turintis leidimą atidaryti statymo punktą ir įrengęs jame lažybų įrenginį, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų lošimų lošimo įrenginiais, skirtais lažyboms, laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti, – 4000 litų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus lošimų lažybų įrenginiais laimėjimus iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, lažybų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti. 63 straipsnis.
Statymo punktas turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jame turi būti:
1) įrengta atskira kasa, kurioje priimamos statomos sumos (lošėjai įsigyja lažybų korteles ir (ar) totalizatoriaus korteles) ir išmokami laimėjimai;
2) įrengta veikianti lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jeigu lažybų kortelės platinamos (spausdinamos) per lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistemą) ar įrengta veikianti totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jeigu totalizatoriaus kortelės platinamos (spausdinamos) per totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistemą). 64 straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus turinio ribojimai
organizatoriui draudžiama siūlyti lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlyti tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra priklausomos nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo ir (ar) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ar lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų. Lošimų organizatorius gali siūlyti lažintis tik dėl tokių lažybų įvykių galimybių, kurių buvimas ar nebuvimas yra įmanomas. 2. Jeigu lošimų organizatorius siūlo lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlo tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra neteisėtos, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra neįmanomos ir (ar) priklausomos nuo lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais, stalo lošimų, žaidimo automatų, ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų, tai sudarytos lažybos dėl minėtų lažybų įvykių ir jų galimybių yra niekinės. 3. Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama. 4.
4Lošimų organizatorius,
kuris siūlo lažintis pažeisdamas šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 65 straipsnis. Lažybų ir totalizatoriaus laimėjimų išmokėjimas Lošimų organizatorius lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimus turi išmokėti grynaisiais pinigais lošimų organizatoriaus statymo punkte esančioje kasoje arba įskaityti į lošėjo sąskaitą nuotolinių lošimų atveju. Lošėjo pageidavimu laimėtą grynųjų pinigų sumą lošimų organizatorius savo lėšomis privalo pervesti į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą arba įteikti lošėjui šios sumos banko čekį. 66 straipsnis. Žirgų sporto totalizatoriaus lėšų skyrimas paramai
organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų organizacijomis, kurios turi turėti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. 2. Sportinių žirgų organizacijos privalo paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau kaip 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti. 3. Pagal šį įstatymą lošimų organizatoriaus, organizuojančio žirgų sporto totalizatorių, teikiamos paramos dalyku gali būti tik piniginės lėšos. 4. Lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, taip pat paramos gavėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas. KETVIRTASIS
organizavimas 1.
Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, šio įstatymo nustatyta tvarka gavus Priežiūros tarnybos išduotą licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir tik po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. 2. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus gali būti išduodami tik tam lošimų veiklos licencijos turėtojui, kuris turi įsteigęs ne mažiau kaip vienus lošimo namus
(kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip
bei organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. Jeigu lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:
kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 12 ir 70 straipsniuose nustatytus reikalavimus;
2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;
3) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymo sumų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita;
4) vykdomi kiti šio įstatymo reikalavimai. 4. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi telefono numeriai, interneto adresai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti.
Lošimo organizatorius taip pat turi nurodyti banko sąskaitos, kuri bus naudojama lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus. 5. Bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad įstaigos ar institucijos kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 68 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis
organizatorius ir fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti rašytinės ar elektroninės formos nuotolinių lošimų dalyvio sutartį pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą formą. 2. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartys lošimų organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, o taip pat patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir (ar) pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. 3. Dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta galiojanti nuotolinių lošimų dalyvio sutartis. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys.
Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Nauja nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su tokiais asmenimis nesudaroma vienus metus po sutarties nutraukimo. 69 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas
lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), negali sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2.
lošėjui nurodyti:
1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį;
2) lošimo organizatoriaus lošimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur yra visas lošimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;
įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 70 straipsnio ir kitas šio įstatymo nuostatas;
asmenims, pasinaudojant lošėjui suteiktais identifikaciniu kodu ir (ar) slaptažodžiu;
azartinių lošimų poveikį ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;
laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (banko pavedimų ir kitos išlaidos, jeigu tokių bus) ir koks yra jų dydis tuo atveju, jeigu šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 3. Asmeniui, sudariusiam nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kurį galima aiškiai nustatyti lošiančio asmens tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis). 4. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas. 5. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti lošėjo nutraukta prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimo organizatoriui.
Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 6. Pasibaigus nuotolinių lošimų dalyvio sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 7. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvių sutartis 10 metų nuo šių sutarčių galiojimo pabaigos. 8. Ginčams, kylantiems iš nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, taikoma Lietuvos
ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai
ryšio priemonėmis pateiktą informaciją, turi būti įdiegta ir saugoma Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose kompiuteriuose. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengti nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga, ir patikrinti kompiuteriuose esančią programinę įrangą ir informaciją, o patalpų valdytojai, kurių valdomose patalpose yra įrengta programinė įranga, turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimo organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose įrengta programinė įranga, ir netrukdyti patikrinti jose esančią programinę įrangą bei programinėje įrangoje saugomą informaciją. 2.
įgaliotos institucijos nustatytus ir patvirtintus specialiuosius techninius reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. Programinė įranga, naudojama nuotoliniams lošimams organizuoti, turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus programinei įrangai, naudojamai nuotoliniams lošimams organizuoti, ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. 3. Nuotoliniai lošimo įrenginių ir įrangos, naudojamos nuotoliniams lošimams organizuoti, atitikties šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems ir patvirtintiems specialiems techniniams reikalavimams įvertinimą atlieka ir sertifikatus išduoda akredituotos įstaigos (labaratorijos). Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 4. Nuotoliniai lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, identifikavimą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statomų sumų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose įrengta ši įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. 6.
organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinį lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 7. Kiekvienas eksploatuojamas nuotolinis lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklintas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 71 straipsnis. Statomų sumų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas
sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto sumokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. 2. Nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui grynaisiais pinigais išmoka nuotolinių lošimų organizatoriaus automatų salone, lošimo namuose (kazino), statymo punkte, lošimo vietoje ne lošimo automatų salone, komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. 3. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. 4. Nuotoliniuose lošimuose laimėjimai išmokami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. 72 straipsnis. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose, apsauga 1.
Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą iš jų):
1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;
2) riboti didžiausią vieno statymo sumą;
nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime;
4) laikinai riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose lošėjo nurodytą laikotarpį. 2. Lošimo organizatorius privalo užtikrinti šių apribojimų įgyvendinimą. 3. Lošėjams, dalyvaujantiems nuotoliniame lošime, viso jų lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko lošėjas dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir lošėjo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas). 73 straipsnis. Kovos su nelegaliais nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės
Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. 2.
Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti. 3. Priežiūros tarnybos nurodymai skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi. 4. Kai priežiūros tarnyba priima nutarimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo, Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną nutarimo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi.
Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teismas nepatvirtina minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami. 5. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinių lošimų paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 6. Asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 74 straipsnis. Mažiausia pinigų suma nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti
tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 250
lošimų laimėjimams išmokėti.
Jeigu, išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimo organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti. PENKTASIS SKIRSNIS
salonuose
pokerio turnyrų salonuose gali būti organizuojami tik komercinio pokerio turnyrai ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lošėjo statymai komercinio pokerio turnyruose atliekami žetonais. Lošėjas gali įsigyti žetonų tik komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. Kasininkas paima iš lošėjo grynuosius pinigus ir išduoda lošėjui kasos aparato kvitą. Startinis mokestis sumokamas grynaisiais pinigais arba banko pavedimu. 3. Komercinio pokerio turnyrų salonuose komercinio pokerio turnyrų organizavimo metu draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. Kai komercinio pokerio turnyrų salone komercinio pokerio turnyras nėra organizuojamas, jame gali būti vykdoma kita ūkinė komercinė veikla. 76 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų salonų reikalavimai
turnyrų organizavimo salonas gali būti atidarytas visame pastate arba pastato dalyje, kurią sudaro visuma tarpusavyje susijusių patalpų, arba vienoje patalpoje. Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonui netaikomi pastato, jo dalies ar patalpos tikslinės naudojimo paskirties reikalavimai.
Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonas gali būti atidarytas bet kokios tikslinės naudojimo paskirties pastate, jo dalyje ar patalpoje, jeigu pastatas, jo dalis ar patalpa atitinka kitus šiame įstatyme nustatytus komercinio pokerio turnyrų organizavimo salono reikalavimus. 2. Komercinio pokerio turnyrų salonas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Jame turi būti įrengta atskira kasa, priimami startiniai mokesčiai ir išmokami piniginiai prizai. 3. Komercinio pokerio turnyrų salone draudžiama statyti bankomatus. 4. Komercinio pokerio turnyrų salonų patalpose turi būti:
1) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti vykstant lošimui. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
2) atskira kasa, kurioje pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į pinigus. 77 straipsnis. Asmenų tapatybės nustatymas ir patikrinimas komercinio pokerio salone Lošimų organizatorius, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytą reikalavimą, susijusį su draudimu žaisti komercinį pokerį asmenims, jaunesniems kaip 21 metų, prieš priimdamas startinį mokestį ar išmokėdamas piniginį prizą lošėjui komercinio pokerio salone, privalo šiame įstatyme ir komercinio pokerio reglamente nustatyta tvarka tikrinti asmenų, ketinančių sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) ir šį asmenį registruoti. Jeigu asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, lošimų organizatorius privalo neleisti tokiam asmeniui sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą. 78 straipsnis.
komercinio pokerio laimėjimams išmokėti
tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys komercinio pokerio turnyrus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra 250 000 litų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas komercinio pokerio laimėjimams išmokėti. 79 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų reglamentas
lošimo organizatorius. Asmuo, kuris organizuoja komercinio pokerio turnyrą neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto komercinio pokerio turnyrų reglamento, yra laikomas nelegaliu lošimų veiklos vykdytoju. 2. Lošimo organizatorius gali parengti ir patvirtinti tam tikram komercinio pokerio turnyrų salonui taikomą komercinio pokerio turnyrų reglamentą arba parengti, patvirtinti ir įregistruoti bendrą reglamentą, taikomą visuose lošimo organizatoriaus valdomuose komercinio pokerio turnyrų salonuose. 3. Lošimų organizatorius, norintis pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir įregistruoto komercinio pokerio turnyrų reglamento nuostatas, privalo parengti naujos redakcijos reglamentą ir jį pateikti Priežiūros tarnybai. 4.
4Komercinio pokerio reglamente turi būti nurodyta:
1) duomenys apie lošimų veiklos licencijos turėtoją (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą licencijos turėtoją);
jo gražinimo sąlygos ir tvarka;
4) galimi piniginių prizų dydžiai, tarp jų vienkartiniai didžiausi piniginiai prizai;
išmokėjimo sąlygos ir tvarka;
7) lošėjų ir lošimo organizatoriaus teisės ir pareigos;
8) lošėjų pretenzijų pateikimo lošimo organizatoriui ir jų nagrinėjimo tvarka;
9) komercinio pokerio organizavimo vietos adresas;
10) kitos komercinio pokerio turnyrų organizavimo sąlygos ir tvarka. 5. Lošimų organizatorius komercinio pokerio turnyrų salone privalo sudaryti sąlygas lošėjams susipažinti su galiojančiu komercinio pokerio turnyrų reglamentu. 80 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų, organizuojamų komercinio pokerio turnyrų salonuose, skaičiaus ribojimai Leidimai organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose yra terminuoti ir gali būti išduodami ne ilgesniam kaip 15 dienų terminui. Vienam lošimų organizatoriui Priežiūros tarnyba gali išduoti ne daugiau kaip 4 leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose per vienus kalendorinius metus. 81 straipsnis. Komercinio pokerio laimėjimų fondas Bendras komercinio pokerio laimėjimų fondas sudaro ne mažiau kaip 90 procentų lošėjų sumokėtų startinių mokesčių sumos. V
82 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas 1.
Jeigu lošėjas mano, kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba į teismą. 2. Išankstinio ginčų sprendimo ne teismine tvarka nustatoma šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos patvirtintose taisyklėse. 83 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į lošimų organizatorių
lošėjas mano, kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis pirmiausia privalo raštu kreiptis su prašymu į lošimų organizatorių ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Jeigu lošimų organizatorius nesutinka su lošėjo reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo lošėjo kreipimosi gavimo dienos pateikti lošėjui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Lošimų organizatorius lošėjo prašymą nagrinėja neatlygintinai. 84 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į Priežiūros tarnybą
lošimų organizatoriaus atsakymas į lošėjo prašymą netenkina lošėjo arba jeigu jam nebuvo atsakyta, lošėjas turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme (toliau šiame skirsnyje – prašymas) šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2. Prašymas Priežiūros tarnybai turi būti pateiktas raštu. 3. Prašyme turi būti nurodyta:
1) lošėjo vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys; lošimų organizatoriaus, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami lošėjo reikalavimai, pavadinimas, buveinės adresas;
2) aplinkybės, dėl kurių lošėjas mano, kad buvo pažeistos lošėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai; lošėjo reikalavimai; informacija apie kreipimąsi į lošimų organizatorių; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas teisme, ar teismas yra priėmęs sprendimą, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šio ginčo. 4. Prie prašymo pridedami lošėjo turimi šiame prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimo dokumentai. 5.
5Priežiūros tarnyba atsisako nagrinėti prašymą, jeigu:
1) tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Priežiūros tarnyba arba teismas arba yra priimtas Priežiūros tarnybos nutarimas ar teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą arba yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį;
3) nuo lošėjo prašymo pateikimo lošimų organizatoriui dienos iki prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki lošėjo prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai;
trūkumai nebuvo pašalinti per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą;
dėl prašyme nurodyto reikalavimo;
7) prieš kreipdamasis į Priežiūros tarnybą lošėjas nesikreipė į lošimų organizatorių. 6. Priežiūros tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša lošėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma nagrinėti jo prašymą. 85 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti ginčą, lošėjo ir lošimų organizatoriaus ginčo nagrinėjimas Priežiūros tarnyboje
1Priežiūros tarnyba ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka. 2. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčą, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria pateiktą
medžiagą ir pirmiausia imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti. 3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčų nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų. 4. Priežiūros tarnyba lošėjo skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundas negali būti išnagrinėtas, Priežiūros tarnyba gali nagrinėjimo terminą pratęsti, tačiau jis turi būti ne ilgesnis kaip 60 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Priėmusi sprendimą pratęsti ginčo nagrinėjimą, Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas praneša ginčo šalims apie termino pratęsimą. 5. Priežiūros tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) lošėjas atsisako pateikti paaiškinimus arba įrodymus, reikalingus ginčui išnagrinėti;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į teismą;
5) lošėjas atsisako savo prašymo;
6) yra objektyvių, nei nuo ginčo šalių, nei nuo Priežiūros tarnybos valios nepriklausiančių aplinkybių, dėl kurių išspręsti ginčo neįmanoma. 6. Jeigu Priežiūros tarnyba nutraukia prašymo nagrinėjimą šio straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, lošėjas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į Priežiūros tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą. 7. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčus, turi teisę:
2) gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
terminą pateikti įrodymus, reikalingus lošėjo skundui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
4) gauti valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų išvadas. 8. Lošimų organizatorius ir lošėjas privalo Priežiūros tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus ginčams nagrinėti. 9. Priežiūros tarnyba lošėjo ginčą su lošimų organizatoriumi nagrinėja neatlygintinai. 86 straipsnis. Priežiūros tarnybos nutarimas išnagrinėjus ginčą 1.
Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl lošėjo skundo:
2) iš dalies patenkinti lošėjo reikalavimus;
3) atmesti lošėjo reikalavimus. 2. Priežiūros tarnybos priimti sprendimai įforminami nutarimu, kuriame turi būti nurodyta:
ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) lošėjo skundo turinys ir ginčo esmė;
6) įrodymų vertinimas;
iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų;
kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Priežiūros tarnybos nutarimas per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teisės aktuose nustatytais būdais išsiunčiamas ginčo šalims. 87 straipsnis. Viešas paskelbimas Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad per šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą terminą lošimų organizatorius neįvykdė sprendimo, apie sprendimo neįvykdymą paskelbia viešai savo interneto svetainėje. 88 straipsnis. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Priežiūros tarnyboje metu, tiek po šios įstaigos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą išnagrinėjusios Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo nelaikomas šios įstaigos sprendimo apskundimu. 89 straipsnis.
organizuojančių lošimo organizatorių apmokestinimas Lošimo organizatoriai mokesčius moka vadovaudamosi Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
m. liepos 1 d. 2. Lošimų organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi turintys tokius pagal šį įstatymą išduotus galiojančius licencijas ir leidimus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos lošimų įstatyme 3 straipsnio 6, 7, 11, 22, 62 dalyse, 55 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytos litais išreikštos pinigų sumos, nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos bus prilyginamos tai pačiai sumai eurais santykiu 1:1 ir bus laikoma, kad šios sumos yra nurodytos eurais. 4. Lošimo organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimų vietose, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos lošimų įstatymo (10 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnyje,
per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos RespublikosVyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms 1.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki 2014 m. liepos 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti lošimų veiklos licencijų ir leidimų vykdyti lošimų veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
2) patvirtinti valstybės rinkliavų už leidimų organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą dydžius;
aprašą;
4) įgalioti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
tvarkos aprašą;
6) parengti ir patvirtinti lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
8) parengti ir patvirtinti prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
9) parengti ir patvirtinti lošimų reguliavimo principų įgyvendinimo priemones;
10) parengti ir patvirtinti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarkos aprašą;
12) peržiūrėti Priežiūros tarnybos nuostatus ir juos suderinti su šiuo įstatymu;
13) parengti ir patvirtinti Lošimų rinkos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį;
14) parengti asmenų išlaidų, patirtų vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarkos aprašą;
15) parengti ir patvirtinti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarkos aprašą.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki 2014 m. liepos 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti lošimų veiklos licencijų ir leidimų vykdyti lošimų veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
2) patvirtinti valstybės rinkliavų už leidimų organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą dydžius;
aprašą;
4) įgalioti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
tvarkos aprašą;
6) parengti ir patvirtinti lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
8) parengti ir patvirtinti prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
9) parengti ir patvirtinti lošimų reguliavimo principų įgyvendinimo priemones;
10) parengti ir patvirtinti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarkos aprašą;
12) peržiūrėti Priežiūros tarnybos nuostatus ir juos suderinti su šiuo įstatymu;
13) parengti ir patvirtinti Lošimų rinkos koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį;
14) parengti asmenų išlaidų, patirtų vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarkos aprašą;
15) parengti ir patvirtinti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarkos aprašą. 2.
2Pasiūlyti Lošimų priežiūros tarnybai:
1) parengti ir patvirtinti lošimų veiklos licencijų registravimo žurnalo pildymo taisykles;
2) parengti ir patvirtinti įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų veiklos licencijos turėtojų interneto svetainėse taisykles;
3) parengti ir patvirtinti lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų darbo statymo punktuose tvarkos aprašą;
4) parengti ir patvirtinti leidimų organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo, patikslinimo, laikino galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisykles;
5) parengti ir patvirtinti lošimų riboto lošimo automatais techninius reikalavimus;
6) parengti ir patvirtinti pinigų sumų, skirtų laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisykles;
7) parengti ir patvirtinti nuotolinių lošimo įrenginių ir programinės įrangos reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-06-01 Nr.4393 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Dėl projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis sunumeruotina skaičiumi „1.“. Pritarti
punkto antrasis sakinys, kaip reguliacinio pobūdžio norma, turi būti perkeltas į atitinkamas projekto nuostatas, reglamentuojančias Lošimų rinkos koordinavimo tarybos veiklą. Pritarti
patikslinti, nes pats lošimų reguliavimo principų turinys jau nustatytas šio straipsnio 1 dalyje, todėl Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų rengti ir patvirtinti tik šiuos principus įgyvendinančias priemones. Pritarti 4.
terminiją, keičiamame įstatyme vartotina arba formuluotė „lošimo organizavimo reglamentas“, arba - „lošimo reglamentas“, nes įvairiuose keičiamo įstatymo straipsniuose vartojamos skirtingos formuluotės. Pritarti Derinant keičiamo įstatymo terminiją siūlytina naudoti „lošimų organizavimo reglamento“ sąvoką. 5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrove šiame įstatyme laikoma tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Nekvestionuodami to, kad azartinių lošimų veikla dėl keliamo pavojaus visuomenės sveikatai yra ypatinga ir specifinė ūkinės veiklos sritis, įgalinanti valstybę nustatyti jos griežtesnį reglamentavimą bei tam tikrus šios veiklos apribojimus, manome, kad minėti apribojimai turėtų būti grindžiami Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pripažintais visuomeniniais interesais. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49, 52 ir 56 straipsniais, ribojimas valstybių narių ūkio subjektams teikti paslaugas ar vykdyti kitą veiklą kitose valstybėse narėse yra galimas tik tuo atveju, jei taikomos priemonės yra nediskriminacinės, būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar reikalavimas kitų valstybių narių subjektams steigti dukterines įmones Lietuvos Respublikoje tam, kad jos galėtų teikti lošimo paslaugas, kurias jie teisėtai teikia savo įsisteigimo valstybėje, yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ar sveikatos apsaugos sumetimais. Atitikimo Europos Sąjungos teisėje įtvirtintiems proporcingumo ir būtinumo principams požiūriu svarstytinos ir keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Nepritarti Projekto 3 straipsnio 8 dalyje pateikiama bendrovės sąvoka, kuri numato, kad bendrove yra laikoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad „<...> iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog laisvė teikti paslaugas reikalauja panaikinti bet kokią diskriminaciją paslaugų teikėjo atžvilgiu dėl jo nacionalinės priklausomybės arba dėl to, kad jis įsisteigęs kitoje nei paslaugų teikimo valstybėje narėje (visų pirma žr. minėto 2007 m. liepos
praktiką). Sąlyga, pagal kurią įmonė turi įsteigti nuolatinį padalinį arba dukterinę bendrovę valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos, tiesiogiai prieštarauja laisvei teikti paslaugas, nes dėl jos neįmanoma kitose valstybėse narėse įsteigtoms įmonėms teikti paslaugas šioje valstybėje narėje (šiuo klausimu visų pirma žr. 1986 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, 205/84, Rink. p. 3755, 52 punktą; 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C 279/00, Rink. p. I 1425, 17 punktą ir 2004 m. kovo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C 496/01, Rink. p.
I 2351, 65 punktą).<...>“ Nepaisant to, įstatymo projektu siūloma palikti šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme esančias nuostatas, kad teisė Lietuvoje organizuoti azartinius lošimus suteikta tik akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, veikiančioms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nenumatant galimybės lošimus Lietuvoje teikti bet kokios teisinės formos kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims ar organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, kurioms toje valstybėje narėje yra suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą. Įstatymo nuostatomis ribojama kitoje valstybėje narėje įsteigtų ūkio subjektų teisė Lietuvoje įsteigti filialą, kuris galėtų užsiimti lošimų veikla. Reikalavimai, susiję su teisine forma atspindi siekį įpareigoti lošimų organizatorių turėti skaidrią įmonės struktūrą, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir sukčiavimui. Europos Sąjungos teisėje yra nustatytas toks pats teisinės formos reikalavimas draudimo srityje. Kaip sprendimo Engelmann (C-64/08) 30 punkte nusprendė Teisingumo Teismas, konkrečios teisinės formos reikalavimą, taikomą azartinių lošimų ūkio subjektams, atsižvelgiant į tam tikro tipo bendrovėms tenkančias pareigas, visų pirma kiek tai susiję su jų vidaus struktūra, apskaitos tvarkymu, kontrole, kuri gali būti joms taikoma, ir santykiais su trečiaisiais asmenimis, gali pateisinti tikslas išvengti pinigų plovimo ir sukčiavimo.
Būtent toks šiuo atveju yra vienas iš Projektu keliamų tikslų, t.y., užtikrinti galimybę aiškiai identifikuoti ir teisinėmis priemonėmis patikrinti informaciją apie juridinio asmens dalyvius, vadovus bei valdymo organus, apskaitą tvarkančius bei lošėjus aptarnaujančius darbuotojus, nustatyti kapitalo, naudojamų lėšų šaltinius, patikrinti juridinio asmens bei su juo susijusių fizinių asmenų atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, o taip pat užtikrinti bendrovės veiklos nuolatinumą (tęstinumą). Be kita ko, lošimų veiklos Lietuvoje vykdymas per Lietuvoje įregistruotas uždarąsias akcines bendroves, turinčias suformuotą apibrėžta dydžio įstatinį kapitalą – užtikrina efektyvesnę kontrolę, kadangi taip užtikrinama, kad lošimų veiklą vykdytų tik įmonės, kurioms reikalavimai keliami Lietuvos įstatymų (o ne, pavyzdžiui, Maltos, Kipro ar kiti) trečiųjų šalių, kuriose įmonės reglamentuojamos labai laisvai), bei kurios galėtų ne tik prisiimti atsakomybę, bet ir tinkamomis priemonėmis šią veiklą vykdyti. Be to, Projekte numatant teisę licenciją gauti filialams licencijos įsigijimas tampa lengvai prieinamu, kadangi filialui apskritai nėra reikalavimų įstatinio kapitalo formavimui. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje siūlytina įtvirtinti, kad lažybų tarpininkas, be kitų funkcijų, išduoda lošėjams lažybų korteles, kuriomis yra patvirtinamas lošėjų dalyvavimas lažybose. Pritarti 7.
antrąjį sakinį, kuris ne apibrėžia „lošimų įrenginio“ sąvoką, o nustato tam tikras draudžiančiąsias normas dėl kitokių prietaisų, išskyrus lošimo įrenginių, naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, siūlytina perkelti į keičiamo įstatymo nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus lošimo įrenginiams. Pritarti
būti perkelta ir dėstoma projekto nuostatose, reglamentuojančiose lošimų veiklos priežiūros organizavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos jau yra išdėstytos keičiamo įstatymo 41 straipsnyje, todėl siūlytina jų atsisakyti kaip perteklinių. Nepritarti Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 36 dalis pateikia Lošimų priežiūros tarnybos apibrėžimą ir įveda santrumpą (toliau – Priežiūros tarnyba), todėl manytina, jog Priežiūros tarnyba turi būti numatyta ir sąvokų sąraše. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacija yra juridinio asmens teisinė forma, kurią reglamentuoja specialusis Asociacijų įstatymas. Tačiau keičiamo įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje pateiktas
„sportinių žirgų asociacijos“ apibrėžimas yra ydingas tuo požiūriu, kad
suponuoja asociacijos teisinę formą bet kokiam klubui ar organizacijai, kurie savo teisine forma nėra asociacijos. Pritarti Tikslinant keičiamo įstatymo terminiją siūlytina naudoti „sportinių žirgų organizacijos“ sąvoką. 10. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 58 dalyje po žodžių „mokama komercinio pokerio“ įrašytinas žodis „turnyro“. Pritarti
vietoj žodžių „šio įstatymo yra priskirti prie VLT“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme yra laikomi VLT“. Nepritarti Manytina, jog video loterijų terminalų reglamentavimas nepriskirtinas Azartinių lošimų įstatymo reguliavimo sričiai, kadangi tai susiję su loterijų organizavimu, kurį reglamentuoja specialus įstatymas. Siūlytina nuostatų susijusių su VLT, projekte atsisakyti. 12.
apibrėžta sąvoka „žirgų sporto totalizatorius“. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kam ši sąvoka atskirai apibrėžta, kai keičiamo įstatymo 3 straipsnio 66 dalyje sąvokos „totalizatorius“ apibrėžtis apima ir sąvokos
„žirgų sporto totalizatorius“ apibrėžtį. Nepritarti
Kadangi žirgų sporto totalizatorius reglamentuojamas nustatant specialias normas, išskiriant jį iš kitų totalizatoriaus rūšių, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo žirgų sporto totalizatoriaus sąvoka apibrėžtina atskirai. 13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių formuluotės suponuoja, kad lošimus lošimo namuose (kazino) ar automatų salonuose gali organizuoti subjektai, turintys ne vieną, o bent kelis leidimus atidaryti kazino, automatų salonus ar organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose. Tuo atveju, jei norint vykdyti atitinkamą veiklą, užtenka vieno leidimo, reikėtų tikslinti minėtų dalių formuluotes. Pritarti
numatyta, kad lošimų veiklos licencija išduodama tik subjektams, atitinkantiems numatytą minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimą ne kartą yra pripažinęs (pavyzdžiui, sprendimas byloje C-514/03 Komisija prieš Ispaniją, 36-38 punktai) nepateisinamu ūkinės veiklos apribojimu, todėl svarstytina, ar tokio reikalavimo taikymas lošimų veiklą siekiantiems vykdyti subjektams, atitinka proporcingumo principą. Nepritarti Keičiamo įstatymo projekte nekeičiami įstatinio kapitalo reikalavimai bendrovėms, organizuojančioms lošimus lošimo namuose (kazino), B kategorijos lošimo automatų bei lažybų (totalizatoriaus) organizatoriams, papildomai įvedant reikalavimus komerciniam pokeriui bei nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms.
Pažymėtina, jog pastaboje nurodytame Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendime byloje C-514/03 Komisija prieš Ispaniją, kapitalo reikalavimai nepateisinamu ribojimu buvo pripažinti užsienio privačioms saugos tarnyboms. Tokios paslaugos priskirtinos įprastinei ekonominei veiklai. Azartinių lošimų paslaugų teikimas priskirtinas ypatingai ekonominei veiklai, kuriai valstybė, vadovaudamasi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išgrynintais kriterijais, turi teisę (diskrecija) nustatyti tokį reguliavimą, kuris jos supratimu, užtikrintų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir kitus reikalavimus. Nustatant tokius reikalavimus turi būti taikomi proporcingumo, sistemingumo ir nuoseklumo principai. Atkreiptinas dėmesys, jog Teisingumo teismo jurisprudencijoje azartinių lošimų klausimais (C-347/09 - Dickinger ir Ömer,
įstatinį kapitalą gali būti naudingas siekiant užtikrinti tam tikrą finansinį subjekto pajėgumą ir garantuoti, kad jis turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos jis gali turėti lažybų laimėtojų atžvilgiu. Proporcingumo principo laikymasis reikalauja, be kita ko, kad nustatytas apribojimas neviršytų to, kas būtina norimam tikslui pasiekti. Įstatinio kapitalo reikalavimai yra nustatomi siekiant užtikrinti galimybes garantuoti, kad subjektas patenkins laimėjusių lošėjų skolinius reikalavimus. 15.
nuostatą, pagal kurią Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą, siūlytina suderinti su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 37 dalimi, nustatančia, kad patvirtinti lošimų reglamentai su Priežiūros tarnyba yra suderinami. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Pritarti Tikslinant ir tarpusavyje suderinant keičiamo įstatymo nuostatas siūlytina nustatyti, jog Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą. 16. Ginčytinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje numatytas žirgų sporto totalizatoriaus veiklos suvaržymo, pagal kurį organizatorius privalo sudaryti Priežiūros tarnybos patvirtintos formos bendradarbiavimo sutartis su sportinių žirgų asociacijomis, pagrįstumas. Svarstytina, ar neįtvirtinus šio privalomo bendradarbiavimo būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos vartotojų teisės, kitų asmenų teisės ir laisvės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektai turi turėti teisę sudaryti bendradarbiavimo sutartis ir su kitų valstybių žirgų sporto organizacijomis, kurių turinio ar formos nustatymui Priežiūros tarnyba įgaliojimų neturi ir negali turėti. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo projekto nuostatai pritarti iš dalies, atsisakant privalomo Priežiūros tarnybos patvirtintos formos laikymosi. Keičiamo įstatymo projekto nuostatai iš dalies nepritarti, nustatant, kad žirgų sporto totalizatoriaus organizatorius norėdamas vykdyti žirgų totalizatoriaus veiklą privalo sudaryti bendradarbiavimo sutartis su sportinių žirgų organizacijomis. Sudaryta sutartis turėtų būti sudaroma tarp sportinių žirgų organizacijos ir lošimų organizatoriaus ir pateikiama Priežiūros tarnybai. Keičiamo įstatymo projekto nuostatomis siekiama įgyvendinti tikslus, kurie yra nustatyti 2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje.
Šiame dokumente Europos Parlamentas ragina sporto asociacijas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, dalintis informacija, kad būtų parengtas tinkamas ir veiksmingas metodas problemoms, kylančioms dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir kitų sukčiavimo sporto srityje apraiškų, spręsti; mano, kad turi būti parengtos priemonės, kuriomis būtų skatinamas valstybės institucijų, sporto institucijų ir lažybų organizatorių bendradarbiavimas, sprendžiant sukčiavimo sporto srityje problemą, ir kad būtų galima numatyti bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu. Siekdama įgyvendinti aukščiau nurodytoje rezoliucijoje išsakytą poziciją, manytina, kad bendradarbiavimo sutartys yra tinkama priemonė užkirsti kelią galimiems sukčiavimams. Lošimų priežiūros tarnyba turi galimybes ypatingą dėmesį skirti kontrolei ir turėti visus tam reikalingus įrankius (informacijos patikrinimo galimybes, poveikio priemonių taikymą) apsaugoti lošėjus nuo organizatorių piktnaudžiavimo galimybių, o esant būtinumui pasitelkti teisėsaugos institucijas. 17. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „veiklos“, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje jau įvesta sąvokos „lošimų veiklos leidimo“ santrumpa – „leidimas“. Pritarti
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organizuoti nuotolinius lošimus licencijos turėtojas gali tik tuomet, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidaręs ne mažiau kaip – vienus lošimo namus, arba ne mažiau 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų. Ši norma svarstytina. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, tame tarpe ypatingąjį teisinį režimą turinčių paslaugų teikimą, turi laikytis proporcingumo ir kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų.
Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (pavyzdžiui, 2002 m. kovo 14 d. nutarimas), pagal Konstituciją teisė į nuosavybę, kuria remiasi ir asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir/arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, nebūtų apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, taip pat konstituciškai svarbūs tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostata dėl būtino minimalaus atidarytų lošimo vietų skaičiaus, kuris iš esmės neturi nieko bendro su nuotolinių lošimų organizavimu, nustatymo. Be to, reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriui prieš pradedant organizuoti nuotolinius lošimus būti įsteigus ir atidarius tam tikrą minimalų lošimo vietų, diskutuotinas dėl prieštaravimo 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įtvirtintam proporcingumo principui, kurio pagrindu turėtų būti įvertintas minimalaus lošimo vietų skaičiaus ir siekiamo tikslo santykis. Svarstytina prielaida dėl to paties tikslo, nors ir pats tikslas projekte nėra iki galo atskleistas, pasiekimo taikant mažiau ribojančias priemones galimybės. Nepritarti
1Pažymėtina, jog 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus
rinkoje azartinių lošimų reguliavimui netaikoma. Jos preambulės 25 punkte nustatyta, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma azartiniams lošimams, įskaitant loterijas ir lažybas, atsižvelgiant į šios veiklos specifinį pobūdį, dėl kurio būtina, kad valstybės narės įgyvendintų su viešąja tvarka ir vartotojų apsauga susijusią politiką. 2.
lošimo vietų reikalavimu siekiama užtikrinti, jog lošimo paslaugas nuotoliniu būdu teiks realiai veikiantys (turintys „tradicines“ lošimų vietas) lošimų organizatoriai, kuriuos Priežiūros tarnyba galėtų efektyviai patikrinti ir kontroliuoti, taip pat tie organizatoriai, kurie turi realų suinteresuotumą vykdomos lošimų veiklos ilgalaikiškumu ir tęstinumu, dėl ko galimai sumažėtų nesąžiningų lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis rizika. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje Internetiniai lošimai vidaus rinkoje yra vienas iš paplitusių sukčiavimo prisidengiant nuotoliniais lošimais pavyzdžių – apgavikiški lošimai, kai nelegalus licencijos neturintis operatorius kreipiasi į vartotojus su prašymu sumokėti pinigų sumą (administravimo mokestį) arba pateikti asmeninę informaciją (banko duomenis) prieš išmokant prizą. Tokios apgavystės vykdomos dažnai klaidingai nurodant Europos lošimų institucijų neva suteiktus įgaliojimus[¹]. Manytina, jog reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams turėti „realias“ lošimų vietas padės sumažinti tokio sukčiavimo galimybę, kadangi padidins informacijos apie nuotolinių lošimų paslaugą teikiantį asmenį skaidrumą ir prieinamumą. 3. Pagrindžiant kodėl būtent tos tradicinių lošimo vietų skaičius yra nustatytas reikėtų turėti omenyje tai, jog vienų lošimo namų (kazino) vidutinis rezultatas iš lošimų veiklos (pagal bendrąsias lošimų pajamas (angl. gross gambling revenue (GGR)) yra apie
lošimo automatų salonų arba 20 statymo punktų; vienuose lošimo namuose vidutiniškai sukuriama 50 darbo vietų, atitinkamai toks skaičius darbuotojų dirba dešimtyje lošimo automatų salonų arba dvidešimtyje statymo punktų, dėl šių priežasčių manytina, jog įstatymo projekte pasirinktas būtent toks
„tradicinių“ lošimo vietų skaičiaus santykis yra logiškas ir proporcingas. 4.
susiejimo pavyzdžių yra taikomas valstybių narių reguliavimo praktikoje. Pažymėtina, jog ETT yra nurodęs, kad vien aplinkybė, kad viena valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei kita valstybė narė, negali turėti poveikio atitinkamu klausimu priimtų nuostatų būtinumo ir proporcingumo vertinimui. Jos turi būti vertinamos atsižvelgiant tik į atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų siekiamus tikslus ir jų siekiamą užtikrinti apsaugos lygį (minėto Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 58 punktas). 19. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad norint organizuoti komercinio pokerio turnyrus būtina gauti leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (kazino), reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią komercinio pokerio turnyrai gali būti organizuojami ne tik komercinio pokerio turnyro salonuose, tačiau ir lošimo namuose (kazino). Pritarti
nustatyta, kad lošimai lažybų įrenginiais organizuojami lošimo namuose (kazino), o šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad lošimai lažybų įrenginiais organizuojami automatų salonuose ir statymo punktuose. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
punkte skliausteliuose dėstomas turinys išbrauktinas kaip perteklinis, kadangi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 46 dalyje jau yra pateikta sąvokos „ne automatų salonas“ apibrėžtis. Pritarti
Švietimo įstatymu, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „lavinimo“ įrašytinas žodis „ugdymo“. Be to, brauktini žodžiai „ir papildomo ugdymo“, nes papildomo ugdymo kaip savarankiškos ugdymo formos Švietimo įstatymas nenumato. Pritarti 23.
glaustumo reikalavimo užtikrinimo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus siūlytina sujungti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad abiejuose punktuose kartojasi žodis „teatruose“. Pritarti
ir 4 punktuose bei 2 dalies 1 ir 3 punktuose brauktinas žodis „savo“, nes lošimo reglamentas yra skirtas ne lošimo organizatoriui, o tam tikros rūšies lošimo sąlygų nustatymui. Pritarti
punkte reikėtų patikslinti, kur turi būti nurodytas organizatoriaus interneto svetainės adresas – ar licencijoje, ar leidime, ar abiejuose dokumentuose. Pritarti
visos lošimų rūšys, kurioms reikia licencijos ir leidimo, šioje dalyje jau išvardytos. Kitu atveju, reikia aiškiai nurodyti, kokiais lošimais gali užsiimti lošimus organizuojančios bendrovės. Pritarti
glaustumo reikalavimo užtikrinimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 ir 6 dalis siūlytina sujungti. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 6 dalių turinys yra skirtingas, todėl siūlytina dalių nesujungti, tačiau siekiant aiškumo keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį patikslinti numatant, jog lošimų organizatoriams draudžiama lošėjams siūlyti ir teikti paskolas (kreditą). 28. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje formuluotę „įrenginiais, skirtais lažyboms“ reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta „lažybų įrenginio“ sąvoka.
Taip pat tarpusavyje reikėtų suderinti šio straipsnio 4 ir 7 dalis, nes vienoje dalyje įtvirtinta, kad lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, o kitoje nustatyta, kad patalpose, kuriose organizuojami lošimai, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus įstatyme leidžiamą veiklą. Taip pat vietoj termino
„patalpos“ siūlytina vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalyje
apibrėžtą „lošimo organizavimo vietos“ sąvoką. Pritarti iš dalies Pastabai pritarti dalyje dėl sąvokos
„įrenginiais, skirtais lažyboms“ ir „lažybų įrenginiais suderinimo“. Siūlytina suderinti 10 straipsnio 7 dalyje formuluotę „įrenginiais, skirtais
lažyboms“ su keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta
„lažybų įrenginio“ sąvoka, paliekant „lažybų įrenginio sąvoką“. Keičiamo įstatymo projekto nuostatai iš
dalies nepritarti ta apimtimi, kuria siūloma suderinti 10 straipsnio 4 ir 7 dalis, kadangi 4 dalyje nustatytas draudimas lošimus organizuojančiai bendrovei vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą. Tuo tarpu 10 straipsnio 7 dalyje numatytas draudimas patalpose, kuriose organizuojami stalo lošimai, lošimai automatais ir lažybų įrenginiais, komercinis pokeris, lažybos, totalizatorius, vykdyti kitą ūkinę komercinę veikla, išskyrus šiame įstatyme aiškiai numatytą leidžiamą papildomą ūkinę komercinę veiklą atitinkamose lošimų organizavimo vietose, t.y., vienoje normoje nustatytas draudimas subjektui, kitoje – patalpose, kurioje organizuojama lošimų veikla.
Taip pat siūlytina tikslinti 10 straipsnio 4 dalį susiejant lošimų organizatoriaus teisę vykdyti bendrovės turto nuomą, subnuomą ir pardavimą su lošimų organizavimo veikla ir nustatant draudimą nuomoti ir subnuomoti lošimo įrenginius, t.y., numatant, jog Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimų namų (kazino) lošimų, lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų) organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. Keičiamo įstatymo projekto nuostatai iš dalies nepritarti ta apimtimi, kuria siūloma vietoj termino „patalpos“ naudoti 3 straipsnio 38 dalyje apibrėžtą „lošimo organizavimo vietos“ sąvoką. Projekte numatyta, jog lošimų organizavimo vieta – vieta, kurioje teikiamos lošimo paslaugos: lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonas, ne automatų salonas, kuriame išduotas leidimas organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, komercinio pokerio turnyrų salonas, statymo punktas, taip pat nuotolinio lošimo vieta, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme.
Lošimo organizavimo vietos sąvoka yra skirta apibūdinti vietai, kur organizuojami konkrečios rūšies lošimai (kazino, lošimo automatų salonas, ir t.t.), tuo tarpu patalpa suprantama kaip sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties pastato erdvė, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai. Lošimo organizavimo vietą gali sudaryti keletas patalpų. 29. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 ir 12 dalių formuluotė „įranga, naudojama (skirta) nuotoliniams lošimams organizuoti“, 9 dalies formuluotė „įranga, skirta nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti“ derintina su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 51 dalyje apibrėžta
„nuotolinių lošimų įrenginio“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 69 dalyje jau įvesta sąvokos „video loterijų terminalas“ santrumpa – VLT, todėl atitinkamai tikslintina šio straipsnio 8 dalis. Nepritarti Sąvoka „įranga, naudojama (skirta) nuotoliniams lošimams organizuoti“ nėra tapati sąvokai „nuotolinių lošimų įrenginys“. Manytina, jog video loterijų terminalų (VLT) reglamentavimas nepriskirtinas Azartinių lošimų įstatymo reguliavimo sričiai, kadangi tai susiję su loterijų organizavimu, kurį reglamentuoja specialus įstatymas. Siūlytina nuostatų susijusių su VLT, projekte atsisakyti. 30. Keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei kituose straipsniuose vartojama formuluotė „lošimus organizuojanti bendrovė“ derintina su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 45 dalyje apibrėžta „lošimų organizatoriaus“ sąvoka. Pritarti 31.
antrasis sakinys yra ne šio straipsnio, o keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių licencijų išdavimą bei tikslinimą, reguliavimo dalykas. Be to, įstatyme turi būti aiškiai nustatytos valstybės įgaliotų įstaigų funkcijos, teisės ir pareigos, todėl šiuo atveju reikėtų konkrečiai nurodyti, ar Priežiūros tarnyba, pasikeitus bendrovės akcininkams, privalo priimti kokius nors administracinius sprendimus. Pritarti
pirmasis sakinys savo turiniu yra netikslus. Siūlome nurodyti, kad lošimų veiklos licencija ne negali būti parduota ar perleista, o kad lošimų organizatoriui draudžiama įgalioti ar pagal sutartį perduoti kitiems asmenims teisę verstis jo turimoje licencijoje nurodyta lošimų veikla. Taip pat reikėtų antrajame šios dalies sakinyje išbraukti perteklinius žodžius
„turinčiam leidimą“, nes pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 45 dalį lošimų
organizatorius yra bendrovė, turinti lošimų veiklos licenciją ir leidimą. Pritarti iš dalies Nuostata patikslintina aiškiai numatant, jog pirmoje nuostatos dalyje kalbama apie licencijos suteikiamų teisų perleidimą, o antroje – apie lošimo organizatoriaus turimo leidimo suteikiamas teises. 33. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio dalių numeracija tikslintina (praleista 16 dalis). Pritarti
28 straipsnio 3 dalies 3 punkte brauktini žodžiai „stebėtojų tarybos, valdybos narių“, nes bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos narių pavaduotojų Akcinių bendrovių įstatymas nenumato. Pritarti
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius „valdybos nariu“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „stebėtojų tarybos ar“. Pritarti
įrašytinas žodis „buvo“. Pritarti 37.
brauktini žodžiai „pastato, pastato dalies ar“, nes šis straipsnis nustato reikalavimus lošimo vietų patalpoms, o ne pastatams, kuriose yra šios patalpos. Be to, šio straipsnio 2 dalis brauktina kaip perteklinė, nes draudimas įrengti lošimo vietas tam tikrose vietose jau įtvirtintas keičiamo įstatymo 7 straipsnyje. Pritarti
reikėtų patikslinti, kokio pobūdžio priežiūrą atliekanti institucija gali būti Vyriausybės įgaliota patvirtinti lošimo įrenginių tipus. Taip pat reikėtų patikslinti, kas įrašoma į Lošimo įrenginių registrą – lošimo įrenginiai ar patvirtinti lošimo įrenginių tipai, nes pagal pateiktą 1 dalies redakciją tai nėra aišku. Pritarti
siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes analogiška nuostata įtvirtinta ir
siūlytina nurodyti lošimo įrenginių keitimo tikslą, nes pagal šio straipsnio
įrenginius. Pritarti
perteklinė, nes jos nuostatos įtvirtintos 10 straipsnio 12 dalyje. Be to, šios dalys nesuderintos tarpusavyje, nes 10 straipsnio 12 dalyje numatyta draudimo išimtis tam tikroms apskaitos programoms. Pritarti
formuluotė „lošimo įrenginiai,, skirti lažyboms“ bei 11 dalies formuluotė
„lošimo įranga, skirta nuotoliniams lošimams organizuoti“ derintinos su 3
straipsnyje apibrėžtomis „lažybų įrenginio“ bei „nuotolinio lošimo įrenginio“ sąvokomis. Pritarti
suderinti žirgų totalizatoriaus reglamentą su sportinių žirgų asociacijomis yra nesuprantama ir neproporcinga priemonė siekiamam tikslui.
Svarstytina, ar su lošimo organizavimu, jo priežiūra ar kontrole nesusiję subjektai turi pritarti, tvirtinti ar kitokiu būdu daryti įtaką lošimo sąlygų nustatymui. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 pastabą Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatai ir Komiteto nepritarimo šiai pastabai argumentus. 44. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis tikslintina redakciniu požiūriu, šio straipsnio 12 dalyje prieš žodį
„skundžiamas“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Pritarti
glaustumo reikalavimo užtikrinimo ir tarpusavyje derinant terminiją, keičiamo įstatymo 18 -20 straipsniuose vietoj formuluočių „lošimų organizavimo licenciją turinčios bendrovės“ ar „licencijų turėtojai“ įrašytini žodžiai „lošimų organizatoriai“. Pritarti
lošimų laimėjimų išmokėjimui netaikomi 1-3 dalyse nurodyti terminai (nes, mūsų manymu, 1-3 dalyse išvardytos visos lošimų, kuriems pagal teikiamą įstatymą išduodamos licencijos ir leidimai, rūšys). Nepritarti Lošimų rūšys 21 straipsnio 4 dalyje nevardijamos. 47. Iš keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2-3 punktų nuostatų nėra aišku, kokias įtartinas pinigines operacijas ar sandorius lošėjas gali sudarinėti lošimų vietose ir kokį tai turi santykį su pačiais lošimais ir lošimų laimėjimų išmokėjimais.
Nepritarti Įtartinų piniginių operacijų sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, pagal kurią įtartina piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, ir kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu. Vienas iš pagrindinių galimų pinigų plovimo, t. y. turto, gauto iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, teisinės padėties pakeitimo siekiant nuslėpti neteisėtą turto kilmę, būdų lošimų organizavimo vietose yra nelegalių pinigų keitimas į žetonus ir vėliau, simboliškai dalyvaujant arba iš viso nedalyvaujant lošime, jų keitimas į grynuosius pinigus siekiant deklaruoti legalias pajamas. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos reikėtų spręsti apie lošimo rūšies pavojingumą dėl pinigų plovimo galimybės yra įprastai dideli grynųjų pinigų srautų judėjimai; galimi dideli (neriboti) laimėjimai; lošimų dažnumas nėra ribojamas objektyviomis sąlygomis (t. y. jie gali vykti taip dažnai, kaip tik sugeba lošėjas). Nustatęs šiuos kriterijus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsniu lošimų organizatoriai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Projekto 21 straipsnio 4 dalies 2-3 punktų nuostatos detalizuoja įtartinų piniginių operacijų sustabdymo ir pranešimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką ir terminus. 48. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis brauktina kaip perteklinė, nes minėta nuostata jau išsamiai atskleista keičiamo įstatymo 13 straipsnyje. Kaip perteklinė brauktina ir šio straipsnio
Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis nustato įpareigojimą lošimų organizatoriui, tuo tarpu 8 dalis detalizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie išmokėtus (išduotus) laimėjimus išdavimo tvarką. 49. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kurioje minimas Vyriausybės patvirtintas tvarkos aprašas, reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 27 straipsniu, kuriame numatyta, kad Vyriausybė tvirtina lošimo veiklos licencijavimo taisykles. Pritarti
pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos santrumpa turėtų būti įvesta ne šiame straipsnyje, o pirmą kartą paminėjus šią instituciją. Pritarti
būti patikslinta blanketinė nuoroda, nes terminas sprendimui dėl licencijos išdavimo nustatytas ne 30, o 29 straipsnyje. Pritarti
įtvirtinti nuorodą ne į kitą straipsnį, o į to paties straipsnio 1 dalį, nes būtent šioje dalyje ir minimos institucijos, kurios turi pateikti tam tikras išvadas.
Atitinkama pastaba taikytina ir 29 straipsnio 3 dalyje nustatytai nuorodai į 10 straipsnio 14 dalį (turėtų būti taip pat nuoroda į 29 straipsnio 1 dalį). Pritarti
galiojimas buvo sustabdytas licencijos turėtojo prašymu, turėtų būti laikoma, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas ne automatiškai pasibaigus terminui, o nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą priėmimo dienos. Atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors licencijos išdavimo atveju nustatyta, kad licencijos išdavimo diena laikoma licencijos įregistravimo licencijų registravimo žurnale diena (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalis), licencijos galiojimo laikinojo sustabdymo atveju įrašai licencijų registravimo žurnale nebelaikomi juridiniu pagrindu, įgalinančiu konstatuoti licencijų galiojimo laikinojo sustabdymo pradžią ir pabaigą. Be to, keičiamo įstatymo 33 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad priėmus sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, apie tai turi būti įrašoma licencijų registravimo žurnale (keičiamame įstatyme numatyta, kad toks įrašas daromas tik priėmus sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą). Pritarti
užtikrinamas licencijuojamos veiklos sąlygų laikymasis, numatytas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje, jei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Priežiūros tarnyba atsisakytų licencijos turėtoją įspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdytų ir nenaikintų licencijos galiojimo, nes keičiamas įstatymas nenumato jokių kitokių poveikio priemonių lošimų organizatoriams.
Nepritarti Pagal keičiamo įstatymo Projekto nuostatas, Priežiūros tarnyba turi teisę taikyti lošimų organizatoriams šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173(18) straipsnį, . Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų; atitinkamai veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų. Lošimų priežiūros tarnybos direktorius ir jo tam įgalioti valstybės tarnautojai yra asmenys, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo (ATPK 259(1) straipsnis). 55. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje neturi būti nurodyta, kad kartu su prašymu atidaryti statymo punktą reikia pateikti dokumentus ir informaciją, įrodančią, kad statymo punktų patalpos atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Pritarti
tikslintinos, nes pranešimai atitinkamoms įstaigoms dėl licencijų išdavimo jau numatyti keičiamo įstatymo 30 straipsnyje. Pritarti
punktas redaguotinas, nes nėra aišku, apie kokių dokumentų teikimą minima šiame punkte. Pritarti 58.
vietoj formuluotės „leidimo pakeitimas“ siūlytina vartoti terminą „leidimo patikslinimas“. Pritarti
dalies 1 punkto nuostatos kartojasi, todėl 2 dalies 1 punkto siūlytina atsisakyti kaip perteklinio
įstatymo reikalavimus per nustatytą Priežiūros tarnybos terminą keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu atveju – kai keturis ar daugiau kartų pažeidžia įstatymo nuostatas dėl lošimų reklamos ir lošimų skatinimo ribojimų. Manytina, kad šiuo atveju jokio įspėjimo neturėtų būti (nes neaiškus būtų jo santykis su jau įvykdytais 4 pažeidimais), o turėtų būti laikinai sustabdomas leidimo galiojimas kaip sankcija už daugkartinį įstatymo pažeidimą. Atitinkamai diskutuotinas ir šios dalies 6 punktas. Pritarti
vietoj žodžio „licencinių“ įrašytinas žodis „licencijų“, o 4 punkte vietoj žodžio „pakeičia“ – žodis „patikslina“. Pritarti
(kazino) turi būti įrenginys, garantuojantis nuolatinį apšvietimą ir vientisą be sutrikimų lošimo procesą. Svarstytina, koks tai galėtų būti įrenginys ir kaip bet kokio pobūdžio įrenginys apskritai gali garantuoti vientisą be sutrikimų lošimo procesą. Nepritarti Komiteto nuomone, minimos nuostatos yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio ALĮ. Įrenginys, garantuojantis nuolatinį apšvietimą ir vientisą be sutrikimų lošimo procesą lošimo namuose (kazino) realiai yra įrenginys, užtikrinantis alternatyvų elektros tiekimą lošimo namuose (kazino) tais atvejais, kai dėl nenumatytų aplinkybių lošimo vietoje nutrūksta elektros tiekimas.
Tai yra ypač aktualu lošimo namams (kazino), kadangi, jeigu lošimo įrenginiuose (automatuose) technologiniu požiūriu yra užtikrinta, jog srovės nutrūkimo atveju duomenys nebus ištrinti (tam automatai turi vidinį energijos palaikymo mechanizmą), tuo tarpu dingus elektros srovei lošimo namuose, lošėjams prie stalų turi būti užtikrintos saugios ir patikimos sąlygos baigti (sustabdyti) lošimą (t.y. išvengti situacijų, kuomet tamsoje galėtų būti pakeisti žetonai, kortos ir pan.). 63. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, nes jis nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Nepritarti Keičiamo įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog lošimo namai (kazino) turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti ne mažesnis kaip šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir lažybų įrenginių skaičius, tuo tarpu to paties straipsnio 6 dalis numato, jog lošimų organizatorius jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) privalo naudoti jam išduotuose leidimuose nurodytą lošimo įrenginių skaičių. Tokiu reglamentavimu siekiama išvengti situacijos, kuomet lošimo organizatorius savo lošimo vietoje įrengęs įstatymo nustatytą įrenginių skaičių, realiai lošimams jų naudoja gerokai mažiau, arba dalies įrenginių apskritai nenaudoja. 64. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, ar tose savivaldybėse, kuriose gyvena mažiau kaip 20 000 gyventojų ir kurios neturi kurorto statuso, taip pat gali būti steigiamas vienas automatų salonas.
Nepritarti Komitetas nepritarė Projekto nuostatoms, susijusioms su lošimų vietų skaičiaus ribojimu nustatant maksimalų leistiną jų skaičių ar susisiejant lošimo vietų pasiūlą su gyventojų skaičiumi. 65. Siekiant teisinio apibrėžtumo, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje siūlytina nurodyti terminus ar kriterijus, kuriems esant turėtų būti peržiūrimas lošimo automatų salonų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi. Atitinkamai pildytina ir keičiamo įstatymo
Komitetas nepritarė Projekto nuostatoms, susijusioms su lošimų vietų skaičiaus ribojimu nustatant maksimalų leistiną jų skaičių ar susisiejant lošimo vietų pasiūlą su gyventojų skaičiumi. 66. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje pateikta Statistikos departamento pavadinimo santrumpa turi būti įvesta ne šiame straipsnyje, o pirmą kartą keičiamame įstatyme paminėjus šią įstaigą. Nepritarti Komitetas nepritarė Projekto nuostatoms, susijusioms su lošimų vietų skaičiaus ribojimu nustatant maksimalų leistiną jų skaičių ar susisiejant lošimo vietų pasiūlą su gyventojų skaičiumi, todėl pastaba neaktuali. 67. Keičiamo įstatymo 69 straipsnis neatitinka imperatyvios Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios paramos sąvoką, pagal kurią parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas. Tačiau keičiamame įstatyme nustatomas privalomas mokėjimas savo esme yra ne paramos dalykas, o pagal savo turinio elementus yra daugiau artimesnis valstybės nustatomiems privalomiems mokėjimams. Nepritarti Projektu keičiamame įstatyme siūlomas privalomas paramos skyrimo principas yra įtvirtintas ir kituose įstatymuose.
Loterijų įstatymo 7 straipsnyje, nustatyta, kad loterijų organizatoriai 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Paramos savanoriškumas bus įgyvendinamas lošimo organizatoriui pasirenkant, kuriai sportinių žirgų organizacijai paramą skirti. Taip pat pažymėtina, jog 2012-11-14 Pasiūlyme Loterijų ir lošimo mokesčio pakeitimo įstatymo projektui (XIP-4394) numatyta, jog žirgų sporto totalizatorių organizatoriai skirs 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų skirti paramai šioms organizacijoms, todėl atitinkamai siūlytina mažinti jiems tekančią bendrąją lošimų ir loterijų mokesčio naštą iki 7 proc. Tokiu atveju mokestinė našta būtų tokia pat (8 proc. plius 7 proc. nuo iš lošėjų gautų pinigų sumos) kaip ir kitų totalizatorių organizuojančių bendrovių. Šiam pakeitimui pritartina. 68. Keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes Priežiūros tarnyba pati netvirtina lošimo reglamentų. Pritarti
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nustatyti privalomi Priežiūros tarnybos nurodymai bankams ir kitoms finansų įstaigoms susiję su asmenų teisių į nuosavybę ribojimu, manytina, kad tokioms sankcijoms turėtų pritarti teismas. Pritarti
pernumeruoti IV skyriumi. Be to, manytina, kad paskutinio skyriaus reikėtų atsisakyti, nes jame būtų tik vienas straipsnis, reglamentuojantis lošimų organizatorių apmokestinimą. Pritarti
būti dėstomi kaip projekto (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto) 2 ir 3 straipsniai. Pritarti 72.
tikslintina, kadangi keičiamo įstatymo 87 straipsnis, kuriame išdėstyti pasiūlymai Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms, turėtų įsigalioti anksčiau negu visos įstatymo nuostatos. Pritarti
ministerijos 2012-06-05 Išnagrinėję 2012 m. gegužės 14 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo gautus suderinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau − ALĮ projektas) ir kitus susijusius projektus Nr. XIP‑4393 − XIP-4403, XIP-4423 ir įvertinę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką lošimų paslaugų teikime, kuria nors ir pripažįstama plati valstybių narių diskrecija šioje srityje, tačiau taip pat turi būti nepažeistos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtinta įsisteigimo laisvė (SESV 49‑55 straipsniai), turime šių pastabų ir pasiūlymų:
rašte yra nurodyta, kad lošimų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, atsakomybės ir kitus veiklos standartus. Taip pat išvardyta, kokie rodikliai lemia aukštą patikimumo ir atsakomybės lygį (t.y. tie asmenys, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje, tenkina įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus, dėl kurių aiškiai galima identifikuoti informaciją ir pan.). Teisingumo Teismas bylose yra nusprendęs, kad konkrečios teisinės formos reikalavimą, taikomą azartinių lošimų ūkio subjektams, atsižvelgiant į tam tikro tipo bendrovėms tenkančias pareigas, visų pirma kiek tai susiję su jų vidaus struktūra, apskaitos tvarkymu, kontrole, kuri gali būti joms taikoma, ir santykiais su trečiaisiais asmenimis, gali pateisinti tikslas išvengti pinigų plovimo ir sukčiavimo (Teisingumo Teismo bylos C-347/09 76 punktas). Taigi reikalavimas, kad Lietuvoje įsisteigusios įmonės, norinčios teikti lošimo paslaugas, turi būti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės, galėtų būti pagrįstas.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti sudarytos sąlygos šią veiklą vykdyti ir užsienio akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės filialui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs Teisingumo Teismas (byla C-64/08), kuris nurodė, kad SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos verstis azartinių lošimų veikla lošimo namuose leidžiama tik subjektams, kurie šios valstybės narės teritorijoje turi buveinę. Išnagrinėję nurodytus aukštus patikimumo ir atsakomybės rodiklius, manome, kad užsienio įmonių filialai galėtų atitikti šiuos rodiklius, ypač atsižvelgiant į tai, kad rinkti informaciją, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvoje įsisteigusių filialų veiklą, taikyti šiems subjektams sankcijas yra vienodos sąlygos kaip ir juridinių asmenų kontrolės atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ALĮ projekto 3 straipsnio 8 dalis turėtų būti patikslinta. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Projekto 3 straipsnio 8 dalies nuostatai ir Komiteto nepritarimo šiai pastabai argumentus. 2. Atsižvelgiant į naujausias tendencijas Europos Sąjungoje dėl įstatinio kapitalo sumos mažinimo ar net tokio reikalavimo įmonėms įsisteigiant atsisakymo (kaip nepagrįsto barjero verslumui) ir į tai, kad ALĮ projekte yra nustatyta nemažai garantijų, kurios turėtų apsaugoti lošėjus (licencijų ir leidimų reikalavimas, mažiausios pinigų sumos, skirtos lošimams išmokėti, nustatymas, o taip pat kitos priežiūros ir kontrolės priemonės), siūlome apsvarstyti ALĮ projekto 5 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų minimalių įstatinių kapitalo sumų proporcingumą. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Projekto 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatoms ir Komiteto nepritarimo šiai pastabai argumentus. 3.
nurodyta, kokiais motyvais remiantis žirgų sporto totalizatorių veikla bendrovės turi teisę užsiimti tik sudariusios sutartis su viena iš sportinių žirgų asociacijų (ALĮ projekto 5 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir privalo skirti 8 proc. nuo lošėjų statomų sumų sportinių žirgų asociacijoms (ALĮ projekto 69 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas galėtų būti priskiriamas valstybės pagalbos schemoms, jeigu tokios sutartys turėtų būti sudaromos išskirtinai su žirgų asociacijomis Lietuvos Respublikoje (tokiu būdu galėtų būti pažeidžiamos konkurencijos sąlygos kitų valstybių narių žirgų asociacijų atžvilgiu). Siūlytume įvertinti ir pagrįsti šį reikalavimą, nurodant kaip šiuo nustatytu reglamentavimu bus siekiama viešųjų interesų užtikrinimo, pavyzdžiui, sumažinta neigiama lošimų įtaka vartotojams, apribotas lošėjų skaičius ar įgyvendintas kitas ALĮ projektu siekiamas tikslas. Pabrėžtina, kad Teisingumo Teismo praktika reikalauja, kad toks paslaugų teikimas ir tarpvalstybiniai apribojimai, kurie gali atsirasti dėl reglamentavimo, turi iš tiesų sumažinti lošimų galimybes ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomi visiems paslaugų pasiūlymams toje srityje. [1] Byla C−67/98, Questore di Verona prieš Diego Zenatti ir byla C−243/01, Gambelli ir kt. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Projekto 5 straipsnio 3 daliai, Projekto 69 straipsnio nuostatai ir Komiteto nepritarimo šioms pastaboms argumentus. 4. Taip pat abejonių kelia ALĮ projekto 5 straipsnio 5 dalies (taip pat ir 26 straipsnio 3 dalis, 70 straipsnio 2 dalis) reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant tokias elektronines paslaugas turėti ir „tradicines“ lošimų vietas.
Pabrėžtina, kad nuotolinius lošimus galės organizuoti tik tie asmenys, kurie bus įsisteigę Lietuvoje, kurie turės patvirtintą nuotolinio lošimo reglamentą, kurių visa įranga turės būti įrengta ir valdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose ir kurie atitiks kitus nustatytus papildomus reikalavimus (ALĮ projekto 70‑77 straipsniai). Atsižvelgiant į visas šias kontrolės priemones, manytume, kad „tradicinių“ lošimų vietų turėjimo nuotolinių lošimų organizatoriui reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatai, 70 straipsnio 2 daliai ir Komiteto nepritarimo šioms pastabos argumentus. 5. Pažymime, kad nėra aišku, kodėl B1 kategorijos lošimo aparatais (mažesnių laimėjimų aparatais) nebūtų galima lošti ir automatų salonuose (ALĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Pritarti
dalyje yra nustatyta, kad lošimo vietose draudžiama būti asmenims, kurie yra apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Nėra aišku, kaip ši nuostata galės būti įgyvendinama praktiškai, jeigu lošimo vietose bus galima vykdyti kavinių ir restoranų ūkinę veiklą (t. y. bus galima prekiauti ir alkoholiniais gėrimais). Pritarti
dalies 1 punkto nuostata, kad asmuo šio įstatymo tikslais nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra įtariamas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus tam tikro nusikaltimo ar nusikalstamos veikos, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.
Nepritarti Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos vertinama fizinių ir juridinių asmenų nepriekaištinga reputacija. Fizinis asmuo vertinamame projekte nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis atitinka bent viena iš sąlygų: 1) yra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl atitinkamų nusikalstamų veiklų padarymo ir turi neišnykusį arba nepanaikinta teistumą arba 2) yra įstatymų. nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Informaciją apie nepriekaištingą reputaciją bendrovė ketinanti gauti licenciją (dokumentų licencijai gauti pateikimo metu), ar lošimų organizatorius gali gauti iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre renkami, kaupiami, tvarkomi ir saugomi duomenys ne tik apie tuos fizinius ir juridinius asmenis, kurių atžvilgiu yra priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, bet ir apie tuos, kuriems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius atitinkamas nusikalstamas veikas. Tas faktas, jog asmeniui yra pareikšti įtarimai, leidžia pagrįstai suabejoti jo gera reputacija, todėl asmuo gali būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jei jis įstatymų nustatyta tvarka įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką pasiūlymą atitinkamai papildyti įstatymo projektą buvo pateikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba savo 2011-11-11 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3447. 9.
nuostatas suderinti ne tik su 12 straipsnio 1 dalimi, bet ir 2 dalimi, kurioje nustatomas draudimas tam tikrus lošimus lošti asmenims iki 21 metų amžiaus. Pritarti
Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, tikslas ir šios nuostatos atitiktis proporcingumo principui (ALĮ projekto 15 straipsnio 1 dalis). Pritarti iš dalies Pažymėtina, jog Keičiamo įstatymo projekto
Projektui, kuriame aiškiau suformuluojant naujumo ir nenaudojimo kriterijus nustatant, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus (tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Projekto rengėjai tikslindama šią nuostatą, atsižvelgė ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. 11. Pažymėtina, kad lošėjų apsaugos prasme yra įtvirtintas aiškus reikalavimas nustatyti tam tikras sumas, kurias lošimų organizatorius turi būti sukaupęs idant nekiltų trukdžių išmokant laimėjimus. Tačiau nėra aišku, kodėl Priežiūros institucijai yra suteikiama teisė nustatyti (ALĮ projekto 65 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kur šias sumas turi investuoti lošimų organizatorius (Vyriausybės vertybinius popierius, banko sąskaitas ar panašiai). Manome, kad šis reikalavimas nepagrįstai varžo verslo laisvę, be to, papildomai neužtikrina vartotojų interesų.
Nepritarti Reikalavimas lošimų organizatoriui turėti sukaupus tam tikras sumas laimėjimams išmokėti yra siejamas su būtinybe apsaugoti lošėjų interesus nuo atveju, kuomet lošimo organizatoriaus negalėtų išmokėti laimėjimų lošėjams dėl nepakankamų lėšų turėjimo. Vyriausybės vertybiniai popieriai yra skolos vertybiniai popieriai, kurie garantuojami valstybės turtu; atitinkamai lėšos bankų sąskaitose yra apdraustos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, todėl šių lėšų investavimo būdo pasirinkimą apsprendžia investicijos patikimumas. Atitinkamai lėšas, skirtas laimėjimams išmokėti, bendrovė gali laikyti bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose pagal tvarkos reikalavimus, tačiau tikėtina, jog lošimo organizatoriaus rizikingų investicinių instrumentų pasirinkimas padidintų atvejų, kuomet lošėjų interesai būtų neapsaugoti, skaičių. 12. Siūlytume aiškinamajame rašte pagrįsti ALĮ projekto 83 straipsnio nuostatą išduoti terminuotus leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus. Pritarti Projekte siūloma apibrėžti komercinio pokerio turnyro sąvoką. Pokeris yra kortų lošimas. Kortų lošimų organizavimas priskiriamas stalo lošimams, organizuojamiems lošimo namų (kazino) patalpose. Todėl komercinio pokerio turnyrų organizavimas nėra apibūdinama kaip atskira lošimo rūšis, o yra traktuojama kaip lošimo namuose (kazino) organizuojamų stalo lošimų porūšis (tuo tikslu įstatymo Projekto 5 str. 6 dalyje numatyta, jog teisė organizuoti pokerio turnyrus turės būti suteikiama toms bendrovėms, kurios bus gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose).
Įvertinus tai, jog komercinio pokerio turnyre dalyvaujančių asmenų skaičius gali siekti šimtą ir daugiau asmenų, o lošimo namų patalpos fiziškai negalės visų dalyvių sutalpinti savo patalpose, bei įvertinant užsienio valstybių praktiką, pritartina nuostatai tokius turnyrus leisti organizuoti komercinio pokerio turnyrų salonuose, jiems nustatant atitinkamus reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad komercinio pokerio turnyrinių organizatoriai nepaverstų komercinio pokerio turnyro nuolatiniu lošimu, siūloma nustatyti, kad leidimai organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose yra terminuoti ir gali būti išduodami ne ilgesniam nei 15 dienų terminui. Vienam lošimų organizatoriui Priežiūros tarnyba gali išduoti ne daugiau nei 4 leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose per vienus kalendorinius metus. 13. Abejonių kelia ALĮ projekto 86 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje automatiškai pakeičia tam tikras sumas litais į eurus tokia pačia suma. Galima būtų teigti, kad tikslinga litus pakeisti tokia pačia suma eurais, kai kalbama apie monetos nominalus – didžiausią statomą sumą – automatuose, kadangi sunku būtų dalinti monetos vertę, tačiau nemanome, kad analogiškai turėtų būti konvertuojamos ir didžiausios laimėjimų sumos (tuo labiau, kad didžiausias kartų už statomą sumą skaičius nebus keičiamas – ALĮ projekto 3 straipsnio 10 punktas). Taip pat pažymėtina, kad ALĮ projekto 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra sumos, nurodytos litais.
Nepritarti Tuo atveju, jei nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje būtų keliamas statymo dydis (konvertuojant statymo litais dydį į analogišką sumą eurais), tačiau nebūtų keičiamos konvertuojamos ir didžiausios laimėjimų sumos, susidarytų situacija, kuomet po euro įvedimo dienos lošimo vietose naudojami įrenginiai nebeatitiktų Keičiamo įstatymo projekte nustatytų parametrų: pvz., Keičiamo įstatymo projekto 3 str. 10 dalyje numatyta, jog Daugiavietis B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kurį naudojant vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 lošėjai ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų, galimas intervalas tarp statymų - ne trumpesnis kaip
kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. Tokiu atveju iki euro įvedimo dienos maksimalus vienos vietos statymas 20 litų, maksimalus vienos vietos laimėjimas – 4000 Lt, konvertavus sumas į eurus – atitinkamai 20 ir 4000 eurų. Pritarti pastabai dalyje dėl nuorodos į Projekto 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą patikslinimui. 14. ALĮ Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu įgyvendinamos 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatos. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12(1) straipsnio 4 dalį[2], prašome papildyti ALĮ projektą priedu, kuriame būtų nurodyta Direktyva 2005/60/EB. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius.
Atsižvelgdami į tai, prašome parengti Direktyvos 2005/60 ir ALĮ projekto atitikties lentelę. [2] „4. Kai keičiamas ar papildomas iki šio straipsnio įsigaliojimo priimtas teisės aktas, kuriuo buvo derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ir kuriame nėra nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus arba jos pateiktos ne pagal šio straipsnio reikalavimus, kartu parengiamas ir teikiamas įstatymo papildymo reikiamu priedu įstatymo projektas ar kito teisės akto papildymo preambule arba jos pakeitimo projektas, kuriame pateikiami nenurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.“
remiantis Direktyva 98/34/EB, nustatančia informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, Lietuvos Respublika turi informuoti Komisiją apie projektus, kurie nustato paslaugų taisykles (šiuo atveju lošimų paslaugai nustatytus reikalavimus), pagal Direktyvos 8 ir 9 straipsniuose nustatytą tvarką. Siūlome ALĮ projektą prieš jo priėmimą notifikuoti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, 2013-04-10 Nr. A-l 3-04-093 Šiuo metu LR Seime yra įregistruoti du Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Vienam iš jų -Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XIP-4393, kurį pateikė LR Seimo valdybos darbo grupė, LVDK buvo išreiškusi pritarimą.
Tokia LVDK pozicija, be kita ko, buvo grindžiama teigiama Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA)1 narių nuomone dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo (ALĮ) įstatymo projekto XIP-4393, kuriuo siūloma - įteisinant plėtros galimybes - plėsti laisvalaikio (pramogų) paslaugas. Viena iš šių plėtros krypčių yra susijusi su teise lošimus organizuojančioms bendrovėms baruose, kavinėse ir kitose laisvalaikio praleidimo vietose eksploatuoti ne daugiau kaip po 2 BĮ kategorijos lošimo automatus. („LVRA pozityviai vertina siūlomu iniciatyvų galimybes, nes mato didelį potencialą savo narių veiklos infrastruktūros praplėtime, didinant šių laisvalaikio vietų komercini patrauklumą. Šių iniciatyvų nauda skaičiuojama iš papildomų pajamų gavimo išnuomojant ar subnuomojant dalį patalpų lošimų organizatoriams, kurie galėtų minėtose patalpose eksploatuoti riboto lošimo (B 1 kategorijos) automatus. Papildomas pajamas ir darbo vietas galėtų gauti apie 3000 darbuotojų. Šie paskaičiavimai paremti LRVA užsienio partnerių jų šalyse esančia praktika. “). Kitam LR Seime įregistruotam ALĮ pakeitimo įstatymo projektui XIP-3447(2) LVDK ir kitos lošimus organizuojančias bendroves Lietuvoje vienijančios asocijuotos struktūros nepritarė, nes „pastarasis nustato begalę naujų (perteklinių) niekuo nepagrįstų, neturinčių ekonominio pagrindimo, apribojimų visų azartinių lošimų rūšių organizatoriams. Jei šis projektas būtų priimtas, įgyvendindami jame nustatomus naujus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms, lošimo įrenginiams, patalpoms, kuriose organizuojami lošimai, B kategorijos lošimų organizatoriai būtų priversti uždaryti lošimo didžiąją dalį organizavimo vietų Tai taip pat prieštarauja Vyriausybės sprendimui laikytis naštos nedidinimo principo.
2012-11-20 LR Trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdžio metu Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai viešai pareiškė, jog ALĮ pakeitimo įstatymo projektui XIP-3447(2) nepritaria, nes „įstatymo projektas iš esmės yra sukurtas šito verslo sunaikinimui“ 2. ALĮ projektu XIP-3447(2) ne kuriamas, o griaunamas skaidriai dirbantis, mokesčius mokantis bei užtikrinantis darbo vietas lošimų verslas, o taip pat naikinamos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros galimybės, atgrasinami Vakarų investuotojai nuo investicijų į Lietuvos azartinių lošimų rinką, diskredituojama valstybė kaip negebanti sukurti tinkamą reguliavimo aplinką. LVDK pritaria LR Seimo valdybos darbo grupės 2012-11-14 pateiktam pasiūlymui dėl įstatymo projekto XIP-4393 Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu daugelis pasaulio valstybių įvairiai stimuliuoja ekonomiką. Ekonomikos atsigavimas yra siejamas sujos stimuliavimu, o stimulų nebuvimas – su besitęsiančia ekonomikos krize. Galime vienareikšmiškai pasakyti, jog pagrindinė ekonomikos skatinimo priemonė - verslo sąlygų gerinimas, o greitas ir žymus verslo sąlygų pagerinimas didina patrauklumą užsiimti ekonomine veikla, skatina verslą leidžia ekonomikai greičiau atsigauti.
Todėl, LVDK įsitikinimu, įstatymo projektu XIP-4393 siūlomos plėtros galimybės yra tas stimulas, kuris padės atgaivinti mažiau azartiškų lošimų rinką, padidins galimybes SVV atstovams (apie 1000 SVV įmonių) įsitraukti į šį verslą ir sukurs naujas darbo vietas, padidins verslo konkurencingumą, sudarys sąlygas lošimų automatų gamybai Lietuvoje bei nacionalinei sertifikavimo laboratorijai sustiprėti, padidins valstybės pajamas (lošimų mokestis, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kt.) Yra pakankamai objektyvių priežasčių tokiam požiūriui susiformuoti. Lietuvos teritorijoje yra daug vietų, kuriose nebuvo organizuojama riboto lošimo automatų veikla, kas dėl konkurencijos stokos sudarė sąlygas sėkmingai funkcionuoti nelegaliems lošimo automatams. Šį faktą patvirtina Lošimų priežiūros tarnybos prie FM pateikti 2002-2010 metų duomenys. Be aukščiau nurodytų priežasčių, šis pasiūlymas - įteisinti plėtros galimybes - yra grindžiamas daugumos Europos Sąjungos valstybių (Austrija, Belgija, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Olandija, Švedija, Ispanija, Didžioji Britanija ir kt.) esančia patirtimi, kur lošimų rinka suskirstyta taip, kad didžiausią jos dalį užimtų mažiau azartiški/lengvesni lošimai bei vyktų lygiavertė konkurencija. Tokiu, mažai azartiškų riboto pralaimėjimo/laimėjimo, automatų eksploatavimo verslu didžiąja dalimi galėtų užsiimti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Pvz., Latvijos lošimų rinkoje dominuoja lošimo automatų rūšys, bendras lošimų ir loterijų organizatorių
Lietuvoje - 290.835 mln. litų.
Skaičiai žemiau pateiktoje lentelėje aiškiai iliustruoja, jog Lietuvoje iki šiol nėra tinkamai išnaudojamos lošimo automatų verslo organizavimo galimybės bei iš to gaunama valstybės nauda (galima praradimų suma apie 40 mln. litų), kuri galėtų būti paskirstyta socialiniams projektams remti. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 2. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacija, 2013-04-12 Nr. Nr. P7/13-090 LPPAR iš esmės nepritaria Ž. Šilgalio parengtam įstatymo projektui „XIP- 3447(2)“, nes įvertinus pastarojo turinį, prieinama išvados, jog įstatymo projektu „XIP- 3447(2)" yra užprogramuotas dabartinės lošimų rinkos griovimas, nustatant naujus, niekuo nepagrįstus, perteklinius veiklos apribojimus lošimus organizuojančioms bendrovėms. Tokiu reguliavimu didinami verslo suvaržymai ir administracinė našta. Tuo pačiu siūloma įteisinti itin liberalias šio verslo organizavimo sąlygas užsienio bendrovėms, tarp jų ir bendrovėms registruotoms lengvatinių mokesčių teritorijose. Įstatymo projektas „XIP-3447(2)" buvo parengtas neįvertinus kitų ilgametę azartinių lošimų organizavimo patirtį turinčių valstybių, o svarbiausiai, pasaulinės ekonomikos nuosmukio laikotarpio, kuomet iš valstybės; buvo laukiama pagalbos - verslo sąlygų gerinimo. Tačiau kaip matome įvyko priešingai, buvo pasiūlyta sunaikinti mažiau azartiškus lošimus, tokiu būdu vystant nekonkurencinę aplinką ir monopolinės rinkos suformavimą.
Pagal azartinius lošimus organizuojančias bendrovės vienijančių asocijuotų struktūrų pateiktą analizę, priėmus „XIP-3447(2)" įstatymo projektą, būtų prarasta apie 90 mln., litų investicijų, apie 600 darbuotojų reikėtų atleisti, kadangi 2/3 Lietuvos rinkoje šiuo metu eksploatuojamų lošimo įrenginių ir nemaža dalis šiuo metu egzistuojančių lošimo organizavimo vietų teks uždaryti kaip nebeatitinkančias naujų teisinių reikalavimų. Toks teisėtai suteiktų lūkesčių nepaisymas negrįžtamai sužlugdytų pasitikėjimą mūsų valstybe. LPPAR pritaria Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės 2012-11-14 d. pateiktam pasiūlymui dėl įstatymo projekto XIP-4393 Aiškinamajame įstatymo projekto „XlP-4393“ rašte nurodoma, kad pateiktu projektu siūloma patikslinti ir pritaikyti galiojantį azartinių lošimų reguliavimą objektyviai įvykusiems lošimų rinkos pokyčiams, pritaikyti jį prie technologinės pažangos, įteisinti siūlomas ir kontroliuojamos plėtros galimybes, kas pagerintų konkurencines verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms ir mokesčius mokančioms bendrovėms. Prognozuojama, jog įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą per trejus metus turėtų būti surinka apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio, lyginant su 2012 metais, kuomet buvo surinkta apie 38 mln. Litų, būtų sudaryta apie 3000 naujų darbo vietų, Tokiai prognozei daryti yra pakankamai faktų. Vien tik pažvelgus į artimiausių mūsų kaimynų (Latvija) lošimų organizatorių veiklos rezultatus, kurie 2012 m. sudarė
daugiausiai pajamų gauta iš lošimo automatų verslo - apie 466 mln. litų, o Lietuvoje tik 109 mln. litų. Priežastis - dvigubai mažesnis eksploatuojamų lošimo automatų skaičius ir kontroliuojamos plėtros draudimas.
LPPAR, įstatymo projekto „XIP~4393" rengimo metu, pabrėžė lošimų industrijos svarbą valstybės ekonomikai, ne tik kaip laisvalaikio ir pramogų formą bei iš to gaunamą ekonominę naudą (valstybės mokestinių pajamų didėjimas, infrastruktūros kūrimas, teigiamas kitų verslų įtakojimas, jų pajamų didinimas, naujų darbo vietų atsiradimas ir kt.), bet ir kaip bendros Lietuvos pramonės dalį, kurioje galėtų įsitvirtinti lošimo įrenginių ir gamybos įmonės, kurių produkcija būtų realizuojama ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojama už jos ribų, Lošimo įrenginių gamybos įmonių funkcionavimas leistų Lietuvoje sukurti labai reikalingą Lietuvai, Latvijai, Estijai losimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, ypač įvertinus tą faktą, jog Baltijos šalyse tokių savarankiškų laboratorijų nėra. Lošimų priežiūros tarnybas prie FM preliminariais paskaičiavimais lošimų organizatoriai už eksploatuojamus lošimo įrenginius, jų sertifikavimą yra sumokėję daugiau nei
įrenginių gamybos ir eksploatavimo priežiūros rinką. Šiuo metu losimo įrenginių gamyba ir sertifikavimo paslaugas teikia užsienio gamyklos ir laboratorijos, todėl pakankamai ženklios pajamos už losimo įrenginius ir jų sertifikavimą Lietuvos ekonomikos nepasiekia. Lietuvos azartinių lošimų rinkos vystymosi 2002-2010 metais apžvalgoje pateiktame lošimo organizavimo vietų žemėlapyje galima pamatyti, kad Lietuvos teritorijoje yra daug
„baltų teritorijų", kuriose nebuvo organizuojami lošimai, dėl ko
sėkmingai funkcionuoja šios veiklos nelegalios formos ir egzistuoja nelygiavertė konkurencija.
Todėl įstatymo projekto „XlP-4393“ rengėjų iniciatyva atsižvelgti j Didžiosios Britanijos, Niderlandų, Ispanijos, Vokietijos lošimų rinkas, kuriose ribotiems/lengvesnėms lošimų formoms (riboto lošimo automatams) suteikiama teisė plačiau teikti lošimų paslaugą, vertinama teigiamai. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos papildomas pajamas
(naudą) gauti smulkaus ir vidutinio nacionalinio verslo atstovams, padidės konkurencingumas su kitomis lošimų rūšimis bei iš „baltų teritorijų“
„išstumti" nelegalią lošimų paslaugą. Įstatymo projekto (pasiūlymo)
„XIP-4393“ rengėjų siūlymai visiškai atitinka pasaulinės ekonomikos nuosmukio
laikotarpiu valdžios taikomas ekonomikos stimuliavimo priemones. Vienintelis veiksmingas ir neturintis neigiamų pasekmių ekonomikos stimuliavimo būdas yra socialiai atsakingų būdu vykdomo verslo sąlygų gerinimas - plėtros galimybės. Greitas ir žymus verslo sąlygų pagerinimas didina patrauklumą užsiimti ekonomine veikla, skatina verslą, leidžia ekonomikai greičiau atsigauti. Vertinant įstatymo projekto (pasiūlymo) „XIP-4393“ nuostatas prieinama išvados, jog pateiktu projektu siūloma išsaugoti dešimtmetį kurtą Valstybes losimų politikos kryptį atitinkančią lošimų rinką Lietuvoje, aiškiai reglamentuoti per laiką iškristalizuotas įstatymo spragas, atsižvelgti į technologinius pokyčius ir pasaulines tendencijas lošimų rinkose bei įteisinti plėtros galimybes, padidinti konkurencingumą, sukurti papildomas darbo vietas (apie 3000), dvigubai padidinti valstybės iš lošimų veiklos gaunamas pajamas, sudaryti sąlygas lošimų automatų gamybai Lietuvoje.
Atsižvelgiant j tai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritaria Seimo valdybos darbo grupės 2012-11-14 d. pateiktam pasiūlymui dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo Įstatymo projekto XIP-4393 bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, ir rengiant Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašo šiam pasiūlymui iš esmės pritarti. Pritarti Atsižvelgti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 3. Lietuvos lošimų asociacijos operatorių prezidentas S.Petravičius, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas S.Kacas, Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas G.Staniulis, 2013-04-12 Nr.g-2013-4503 Pirma, galiojantis azartinių lošimų reguliavimas Lietuvoje nebeatitinka įvykusių rinkos pokyčių, technologinės pažangos, naujų lošimų organizavimo galimybių ir būdų, tuo pačiu prasilenkia su ekonominėmis realijomis bei lošimus organizuojančių bendrovių ir lošėjų poreikiais bei lūkesčiais, dėl šių ir kitų priežasčių būtina tobulinti esamą azartinių lošimų reglamentavimą. Nors lošimų veikla yra specifinė savo esme, tačiau tai nepaneigia jos kaip ekonominės veiklos svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei.
Antra, Seimo Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo projektas yra parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais bei siekia subalansuoti - valstybės, visuomenės ir verslo interesus, o taip pat sudaro galimybes reguliuojamai, kontroliuojamai, saugiai ir nuolat stebimai plėtrai. Trečia, Seimo Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų [statymo projektas formuluoja aiškius lošimų politikos reguliavimo principus ir jų įgyvendinimo priemones. Jis užtikrina, kad azartinius lošimus vykdytų tik teisėtai, atskaitingai ir skaidriai veikiančios bei finansiškai pajėgios bendrovės. Įstatymo projektas yra pagrįstas azartinių lošimų rinkos būklės faktinių duomenų apie probleminio lošimo paplitimo analize, patvirtinančia, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo griežtinti ar kitaip riboti dabartinį azartinių lošimų rinkos reguliavimą. Įstatymo projektas papildys valstybės mokestines pajamas per nuotolinių ir naujų lošimų (komercinio pokerio, mažų parametrų lošimo automatų (B1), lažybų sektorių sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką. Ketvirta, viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios būtina tobulinti azartinių lošimų reglamentavimą - visuotinai sparčiai plintantis lošimų organizavimas interneto erdvėje. Subjektai, nuotoliniu būdu organizuojantys lošimus Lietuvoje, Azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka nėra gavę licencijos ar leidimo juos organizuoti bei nemoka jokių mokesčių Lietuvos Respublikoje, valstybė neturi jokių galimybių ginti lošėjų, dalyvaujančių tokiuose lošimuose, teisių.
Tuo tarpu Lietuvoje pagal Azartinių lošimų įstatymą teisėtai veikiančios bendrovės yra atsidūrusios nelygiavertėje konkurencinėje padėtyje - jos norėtų teikti paslaugas nuotoliniu būdu, taip kurdamos naujas darbo vietas bei mokėdamos daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, tačiau sąžiningai, skaidriai ir teisėtai šiandien tą daryti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad nesant nuotolinių lošimų kontrolės ir ribojimo teisinių nuostatų bei priemonių, nėra aišku, kokiomis priemonėmis turėtų būti stabdoma nelegalių internetinių lošimų veikla. Seimo Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma pritaikyti galiojantį reguliavimą prie technologinės pažangos ir objektyviai įvykusiems lošimų rinkos pokyčiams, sureglamentuoti sritis, kurių šiuo metu galiojantis reguliavimas neaptaria bei užkirsti kelią įstatymą taikančioms institucijoms įstatymo taikymo ir aiškinimo būdu iškreipti galiojančio teisinio reguliavimo esmę. Dėl egzistuojančių dabartinio reglamentavimo spragų tokių atvejų pasitaikė praktikoje. Penkta, Seimo Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo projektas sudaro teisines prielaidas vykdyti socialiai atsakingas lošimo programas Lietuvoje įsteigtoms lošimų bendrovėms, teikiančioms paslaugas, kuriančias laisvalaikio ir pramogų įvairovę, o taip pat prisidedančioms prie Lietuvos ekonomikos gerovės (kuriant darbo vietas, investuojant į patalpas, technologijas ir infrastruktūrą).
Įteisinus nuotolinius (virtualiuosius) lošimus ir lošimus B1 kategorijos automatais, sporto žirgų totalizatorių, komercinį pokerį per trejus metus bus surinkta apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio, naujų darbo vietų ir papildomų pajamų turėtų gauti apie 3000 asmenų, atsiras reali galimybė (būtinybė) Lietuvoje įkurti lošimo įrenginių, skirtų kaip vietinei rinkai taip ir eksportui, gamyklą bei Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikalingą Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų, susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, kas pilnai atitinka valstybės politikos tikslus — skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą). Atsižvelgiant į tai, kad Seimas šių metų pavasario sesijos plane, numatė svarstyti Azartinių lošimų ¡statymo projektą, asocijuotos struktūros - Lietuvos lošimo operatorių asociacija („LLOA“), Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija („NLŽVA“) bei Lažybų organizatorių aljansas (“LOA”), atstovaujančios lošimų ekonominę veiklą, kreipiasi su prašymu imtis galimybių aktyviai svarstyti azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą bei į svarstymus įtraukti visas susijusias asocijuotas struktūras, atstovaujančias azartinių lošimų organizatoriams. Atsižvelgti 4.
Nr.A-13-04-093 Vadovaudamasi Įstatymo projekto rengėjų argumentacijomis ir pateiktais pavyzdžiais LVDK pritaria 2012-11-14 LR Seimo valdybos darbo grupės pateiktam pasiūlymui dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIP-4393, kuriuo siūlomos plėtros galimybės, turint tikslą pagerinti verslo sąlygas ir į šį verslą įsitraukti smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. LVDK prašo LR Seimo
papildymo įstatymą atsižvelgti į LVDK išreikštą poziciją. Pritarti
asociacija, 2013-04-12 Nr.P7/13-090 Vertinant įstatymo projekto (pasiūlymo) „XIP-4393“ nuostatas prieinama išvados, jog pateiktu projektu siūloma išsaugoti dešimtmetį kurtą Valstybes losimų politikos kryptį atitinkančią lošimų rinką Lietuvoje, aiškiai reglamentuoti per laiką iškristalizuotas įstatymo spragas, atsižvelgti į technologinius pokyčius ir pasaulines tendencijas lošimų rinkose bei įteisinti plėtros galimybes, padidinti konkurencingumą, sukurti papildomas darbo vietas (apie 3000), dvigubai padidinti valstybės iš lošimų veiklos gaunamas pajamas, sudaryti sąlygas lošimų automatų gamybai Lietuvoje. Atsižvelgiant j tai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pritaria Seimo valdybos darbo grupės 2012-11-14 d. pateiktam pasiūlymui dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo Įstatymo projekto XIP-4393 bei
pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašo šiam pasiūlymui iš esmės pritarti. Pritarti
6Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2013-05-08 Nr.3-71 Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) - savarankiškai ir nepriklausomai veikianti organizacija, vienijanti 80 sporto šakų federacijas, asociacijas ir sąjungas raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą pritarti Azartinių lošimų [statymo NR. XIP-4393 (2) projektui.
XIP-4393 (2) projektui. Mes pripažįstame, kad azartiniai lošimai yra ekonominė veikla, verslo rūšis. Socialiai atsakingai veikiančios azartinių lošimų verslo įmonės ne kartą parodė savo paramą įvairioms sporto šakoms, ir pavyzdžių šiuo klausimu toli ieškoti nereikia. Štai bendrovės „Tete-a-tete“ kazino finansavo balandžio mėnesį Vilniuje vykusį pasaulio karate kyokushin čempionato organizavimą, parama skirta ir kyokushin karate Lietuvos rinktinės pasirengimui šiam čempionatui. Toks verslo ir sporto bendradarbiavimas padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti medalius visose svorio kategorijose. Galime prisiminti daugiau pavyzdžių kai Kauno "Žalgirio“ krepšinio klubui, kuriam sunkiu metu parama suteikė bendroves Top Sport ir "Tete-a-tete" kazino. Svarbu suprasti, kad tokių pavyzdžių kur kas sumažėtų, jei lošimų įmonių veikla būtų dirbtinai ir nepagrįstai ribojama. Todėl LSFS kviečia pritarti įstatymo projektui, kuris užtikrintų kontroliuojamą, reguliuojamą, saugią, nuolat prižiūrimą lošimų rinkos plėtrą. Tai leistų padidinti valstybės surenkamas pajamas, padėtų stiprėti Lietuvos sportui ir neštų naudą bendruomenei per darbo vietas bei mokamus mokesčius. Pritarti
Asociacijos „INFOBALT“ (toliau - Asociacija) nuomone, svarstant Azartinių lošimų {statymo naujos redakcijos projektus (toliau - {statymo projektai), nėra įvertintos visos svarbios aplinkybės. Šiuo atveju, Asociacija nevertina internetinių lošimų, kaip reiškinio, legalizavimo, tokio legalizavimo galimos neigiamos/teigiamos įtakos valstybei, galimos žalos/naudos visuomenei, šeimai ir asmeniui, tačiau nori atkreipti dėmesį į vieną norimą teisiškai reguliuoti reiškinį, t.y. norą lošimus kontroliuoti pasitelkiant interneto filtravimą/blokavimą (toliau - filtravimas).
Asociacija pastebi, kad filtravimas buvo siūlomas visose iki šios dienos pateiktose paskutiniųjų dviejų metų Įstatymo projektų redakcijose, kurių rengime nė karto nedalyvavo interneto paslaugas teikiančius operatorius vienijančių organizacijų/asociacijų atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad ¡statymo projektai turi sureguliuoti daug svarbių lošimo veiklos klausimų, lošimų kontrolės pasitelkiant filtravimą klausimas gali atrodyti ne itin svarbus, tačiau manome, kad jis nepagrįstai netirtas ir nediskutuotas. Asociacija įžvelgia galimas problemas susijusias su filtravimo įteisinimu:
lošimų operatorių veiklos nepagrįstas ribojimas gali sąlygoti kaltinimus Lietuvai dėl paslaugų judėjimo laisvės ribojimo. 2. Atsižvelgiant į galiojančias Lietuvos Respublikos teisės normas, informacijos ribojimas yra draudžiamas. Informacijos ribojimas galimas tik išimtinais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma užtikrinti teisėtumo. Informacijos apribojimas gali kelti piliečių nepasitenkinimą ir sąlygoti Lietuvos interneto laisvės vertinimo neigiamus pokyčius, įskaitant ir šalies priskyrimą prie internetą cenzūruojančių šalių (kaip Šiaurės Korėja, Baltarusija, Rusija, Kinija, Iranas ir kt.). 3. Lietuva, kaip ir daugelis valstybių, nesėkmingai kovoja su kitais nemažiau pavojingais reiškiniais internete (pvz.: vaikų pornografija, kibernetinės atakos ir kt.), todėl tikėtis, kad lošimų srityje technologinė kova bus sėkmingesnė, nėra jokio pagrindo. 4. Nesudėtingos filtravimo priemonės yra labai nepatikimos, todėl nebus galima tikėtis gerų rezultatų.
Tokių priemonių „apėjimas“ yra itin nesudėtingas ir be jokios atsakomybės šiais „apėjimo“ metodais interneto vartotojai sėkmingai naudojasi visose tokį filtravimą taikančiose valstybėse. 5. Taikant nesudėtingas priemones, kyla didelė klaidingų filtravimų rizika (pavyzdžiai: Rusija, kurioje klaidingai filtruojami net Google ir kiti puslapiai (šaltinis: http://www.lrt.1t/naujienos/pasaulyje/3/7851/rusijoje_sekmadieni_nakti_uzblokuota_google_). 6. Patikimesnės ir sudėtingesnės priemonės yra labai brangios (ekspertiniais skaičiavimais - tarp 50 ir 100 mln. litų, nuolat investuojant papildomai, kad būtų užtikrintas didėjančių interneto srautų pralaidumas), todėl privalu priimant ¡statymą įvertinti, kaip jos bus finansuojamos ir ar valstybė pajėgi išlaikyti tokias brangias informacijos sklaidos kontrolės priemones. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tokios priemonės gali duoti teigiamą rezultatą vertinant valstybės patiriamus kaštus ir gaunamas dėl to papildomas įplaukas į Lietuvos biudžetą. 7. Patikimesnės filtravimo priemonės sąlygoja didelio duomenų (įskaitant asmens duomenų) kiekio surinkimą. Šiuos duomenis gautų privatūs juridiniai asmenys, kurių verslui tokia informacija nereikalinga. Atitinkamai kyla rizika, kad tokie duomenys gali būti panaudoti neteisėtai. 8. Filtravimo priemonių taikymas, priklausomai nuo konkretaus sprendimo, gali prastinti interneto paslaugą visiems vartotojams (įskaitant valstybės įstaigas bei kitus juridinius asmenis), nepriklausomai, ar jie lošia internetu, ar net nesvarsto tokios galimybės. 9. Interneto paslaugų bloginimas gali sąlygoti Lietuvos, kaip teikiančios sparčiausią internetą Europoje ir vienos iš lyderių pasaulyje, įvertinimo blogėjimą.
Asociacija siūlo nelegalių lošimų kontrolei/ribojimui taikyti efektyvias priemones, kurios nesukelia jokių pasekmių su lošimais nesusijusiems asmenims - mokėjimų kontrolę ir draudimą, t.y. per finansines įstaigas, neleidžiant judėti piniginėms lėšoms tarp galimai neteisėtų lošimų organizatorių bei lošėjų. Atsižvelgiant į tai, kad lošimų verslo svarbios dedamosios yra lošimų organizatoriui surinkti pinigus iš lošėjų, o lošėjams gauti laimėjimus, tai, sutrikdžius šiuos ryšius, neteisėti lošimai prarastų savo patrauklumą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, siūlome filtravimo klausimą dėl jo jautrumo visiems interneto vartotojams bei valstybei, skaidriai ir plačiai diskutuoti visuomenėje, kad nepasikartotų analogiška situacija, kuri kilo dėl neskaidraus Lietuvos ACTA pasirašymo. Pritarti
prie SM, 2013-05-10 Nr. g-2013-5718 Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Komitetas) pagal kompetenciją išnagrinėjęs Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau- Projektas) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
1Atsižvelgiant j tai,
kad Lietuvos lošimo įrenginių registras yra valstybės registras, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 163-7739) (toliau - Išteklių [statymas) 18 straipsniu, siūlome Projektą papildyti nauju straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos lošimo įrenginių registrą, nurodant registro rūšį, objektą, valdytoją ir prireikus įtvirtinant papildomas nuostatas, susijusias su registro funkcionavimu, duomenų teikimu ir (arba) pan. Pritarti 2.
straipsnio 3 dalyje nurodžius apie Priežiūros tarnybos tvarkomą licencijų registravimo žurnalą, kuris pildomas elektroniniu būdu, manome, kad toks žurnalas turėtų būti kuriamas kaip valstybės informacine sistema, kadangi, remiantis Išteklių įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, įstaiga steigia valstybės informacinę sistemą siekdama informaciją, kurią valdo vykdydama viešojo administravimo funkcijas, apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. Kita vertus, pažymime, kad duomenys apie juridiniams asmenis išduotas licencijas yra kaupiami Juridinių asmenų registre, todėl dubliuojančių informacinių technologijų priemonių kūrimas nėra tikslingas valstybės mastu. Siūlome nuostatos dėl priemonių informacijai apie išduotas licencijas kaupti Projekte atsisakyti bei apsvarstyti galimybę
Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1385 1.38 punktu pateiktą siūlymą Projektą papildžius nuostata dėl licencijos ir leidimo išdavimo „elektroniniu būdu“, pažymėtina, kad šios elektroninės paslaugos teikimui bus reikalinga sukurti reikalingas technines ir programines priemones, todėl Projekto aiškinamajame rašte bus būtina nurodyti reikalingų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį. Pritarti
straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Ryšio paslaugas teikiantys asmenys privalo užtikrinti techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojama nelegaliai lošimus vykdyti galimybę sudaranti informacija, įdiegimą ir veikimą,, ir šio Projekto Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „esminių valstybės institucijų finansavimo pokyčių, priėmus teikiamą teisės aktą, neturėtų būti techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojamas nelegalaus lošimų organizavimas Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimas ir veikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Tam tikslui turi būti numatomos lėšos valstybės biudžete.“, tuo tarpu 76 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Ryšio paslaugas teikiančių asmenų bei kitų juridinių asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, išlaidos susijusios su Priežiūros tarnybos nurodymais (informacijos pašalinimas, prieigos blokavimas) nėra tapačios techninių blokavimo priemonių įdiegimo išlaidoms, todėl siūlome atitinkamai patikslinti 76 straipsnio 7 dalį. Sprendžiant techninių blokavimo priemonių įdiegimo išlaidų atlyginimo klausimą, kaip analogija paminėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje „Scarlet Extended SA“ v. „Société belge des auteurs, compositeurs et éditeurs SCRL“ (SABAM) (bylos Nr. C-70/10), kuriuo pripažinta, kad įpareigojimas interneto paslaugų tiekėjams įdiegti interneto turinio filtravimo įrenginius bei nuolat filtruoti perduodamą interneto duomenų srautą ir blokuoti vartotojų apsikeitimą duomenis, galimai pažeidžiantį turtines autorių teises, gali prieštarauti ES Elektroninės komercijos direktyvos nuostatoms.
Reikalavimas, kad interneto paslaugų tiekėjas savo sąskaita turi įdiegti sudėtingą, brangią ir nuolat veikiančią technologinę sistemą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone, neproporcingai suvaržo interneto paslaugų tiekėjų komercinės veiklos laisvę. Siekiant aiškesnio teisinio sureguliavimo, siūlytina Techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą nustatyti ne Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, o įvardinti jas pačiame Projekte. Taip bus galima įvertinti biudžeto lėšų, kurių pareikalaus Projekto įgyvendinimas, poreikį bei įvertinti šių priemonių efektyvumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nustatyta, kad
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarptautinėje praktikoje yra susiformavusi pozicija, kad prieigos prie tam tikros informacijos blokavimas per ryšio paslaugų teikėją naudotinas tik kaip paskutinė priemonė, kai kitos priemonės, kuriomis galima pasiekti norimą rezultatą jau yra išnaudotos ar jomis pasinaudoti nėra galimybės. Projekte akcentuojama tik vienintelė galimybė įdiegti technines priemones ryšio paslaugas teikiantiems asmenims. Pažymėtina, kad tokį patį rezultatą tam tikrais atvejais galima pasiekti, jei tam tikras technines priemones pritaikytų informacijos saugojimo paslaugas teikiantys asmenys (pavyzdžiui, tais atvejais, kai nelegaliems lošimams naudojama interneto svetainė talpinama Lietuvos informacijos saugojimo paslaugas teikiančių asmenų tarnybinėse stotyse). Sutinkame, kad siekiant išvengti blokavimo interneto svetainės gali būti talpinamos ne Lietuvoje esančiose tarnybinėse stotyse, tačiau siekiant visapusiško reguliavimo, manytina, kad Projektas turi būti papildytas nuostatomis, sudarančiomis sąlygas taikyti ir kitas technines priemones, ir tik išnaudojus šią galimybę naudoti ryšio paslaugų teikėjų įdiegtas technines priemones. Pritarti
asociacija, 2013-05-28 Nr. NLŽVA-13-29 2013 m. gegužės 8 d.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) posėdžio metu (2013-05-08 BFK protokolas Nr. 109-P-l7) nutarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIP-4393 ES (toliau - Įstatymo projektas) paskelbti visuomenei svarstyti. Įstatymo projektas Seime buvo įregistruotas 2012-05-09. Jį parengė 2011-08-31 Seimo valdybos nutarimu Nr. SV-S-1272 sudaryta darbo grupė (toliau - SVDG), kuri rengdama įstatymo projektą atsižvelgė į Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. Nutarime Nr. 227 pateiktas pastabas ir siūlymus. Įstatymo projektui Seime po pateikimo buvo pritarta pradėti jo svarstymo procedūrą. 2012-11-14 SVDG, įvertinusi Vyriausybės išvadą bei kitų valstybinio valdymo institucijų pastabas ir siūlymas, įregistravo pasiūlymą dėl jo iš esmės pa teikiant jo naują redakciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad šio Įstatymo projekto svarstymo procedūra yra tinkamai atlikta ir baigta. Todėl nesuprantama, kodėl Finansų ministerija 2013-05-17 pasiūlė lošimų bendrovėms bei lošimų verslo asociacijoms iš naujo pateikti savo pastabas ir siūlymus Įstatymo projektui, kuris praėjo visas svarstymo stadijas. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau - NLŽVA), vienijanti laisvalaikio ir pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, organizuojančias lošimus B kategorijos automatais 120 lošimo automatų salonuose iš 128 šiuo metu esančių Lietuvoje, žemiau pateikia savo vertinimą dėl Įstatymo projekto, o taip pat savo pastabas ir siūlymus. 1. NLŽVA, įvertinusi Įstatymo projekte numatytas mažų parametrų (B ir BĮ) lošimo automatų sektoriui siūlomas reguliavimo nuostatas, pritaria BFK sprendimo pirmajai daliai paimti Įstatymo projektą už pagrindą rengiant naują Azartinių lošimų įstatymo projektą bei tęsti jo svarstymo procedūras. Toks sprendimas neabejotinai užtikrins Įstatymo projekto svarstymo tęstinumą bei sudarys prielaidas operatyviam jo pabaigimui.
Tuo pačiu NLŽVA abejoja BFK sprendimo antrosios dalies, kuria nutarta paskelbti šį Įstatymo projektą svarstyti visuomenei, tikslingumu. Šis svarstymas nepagrįstai užtęs Įstatymo projekto svarstymo procedūrą, o be to vargu, ar sukurs realią legislatyvinę (teisėkūros) vertę. NLŽVA taip pat nori atkreipti dėmesį tai, kad visos lošimų verslo asociacijos dalyvavo viešosiose konsultacijose Įstatymo projekto rengimo metu ir jų teiktas pastabas ir siūlymus buvo atsižvelgta ta apimtimi, kiek, vadovaujantis objektyviais kriterijais bei lošimų rūšių
(verslų) individualiais ypatumais, buvo pagrindo atsižvelgti. Be to, visos lošimų verslo asociacijos (Lietuvos lošimo operatorių asociacija, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, Lažybų organizatorių aljansas, Lietuvos loterijų asociacija), o taip pat Lietuvos ristūnų sporto asociacija išreiškė aiškų ir daugkartinį pritarimą šiam Įstatymo projektui (2012 05 21, 2012 10
iš naujo pradėti viešąsias konsultacijas dėl Įstatymo projekto. BFK yra pagrindinis komitetas, turintis savarankišką bei visavertę teisę įvertinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir visuomenės ir (ar) jos atstovų, pastabas ir siūlymus bei priimti sprendimą pritarti patobulintam Įstatymo projektui (Seimo statuto 150 str. 1 d. 1 p.). Pritarti
Įstatymo projektui yra grindžiamas principiniu požiūriu, kad Įstatymo projekte yra įtvirtintos nuostatos mažų parametrų (B kategorijos) sektoriaus atžvilgiu yra ekonomiškai pagrįstos, adekvačios ir proporcingos. Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios mažų parametrų (B ir BĮ kategorijos) automatų sektoriaus veiklą, yra pagrįstos reguliavimu, kuris buvo įtvirtintas Lošimo riboto lošimo automatais įstatymo projekte Nr. XIP-2464(3).
XIP-2464(3). 2011-06-28 Seimas pritarėjo svarstymo pradėjimo procedūrai. Jį Europos lošimų ir žaidimų federacija (EUROMAT) savo 2011 m. rugsėjo 5 d. laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkei bei Ministrui pirmininkui įvardijo kaip solidų įstatyminį pavyzdį kitoms ES valstybėms narėms, parodantį valstybės šiuolaikišką požiūrį į visą lošimų sektorių bendrąja prasme ir konkrečiai į mažų parametrų (B ir BĮ) lošimo automatų sektorių (raštas pridedamas). Pritarti
įtvirtintomis nuostatomis, kurios reglamentuoja mažų parametrų automatų sektoriaus veiklą, yra siūloma nekeisti mažų parametrų (B kategorijos) lošimo automatų veiklos organizavimo sąlygų, o taip pat įteisinti šių paslaugų kontroliuojamos plėtros galimybes. Si plėtra yra galima tik tuo atveju, jei bus įgyvendinti Įstatymo projekte nustatyti teisiniai reikalavimai, užtikrinantys, kad šios paslaugos yra teikiamos socialiai atsakingų organizatorių (įpareigojant juos savo veikloje patvirtinti socialiai atsakingos veiklos kodeksus bei užtikrinti tinkamą ir savalaikį juose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą). Minėtos nuostatos turi užtikrinti saugios laisvalaikio (pramogų) industrijos plėtros galimybes. Saugi plėtra Įstatymo projekto kontekste suprantama kaip siekianti neutralizuoti ir (ar) minimizuoti galimas neigiamas šios veiklos pasekmes įtvirtinant ir kontroliuojant jų taikymą teisinio reguliavimo priemonių visuma. Viena iš šių plėtros krypčių yra susijusi su teise lošimus organizuojančioms bendrovėms viešbučiuose, baruose, kavinėse ir kitose laisvalaikio praleidimo vietose eksploatuoti ne daugiau kaip po 2 BĮ kategorijos mažų parametrų (tai yra riboto laimėjimo ir riboto pralaimėjimo) lošimo automatus. NLŽVA pozityviai vertina aukščiau nurodytas Įstatymo projekte numatytas noveles.
Siūlomas reguliavimas sudarytų prielaidas šiame lošimų sektoriuje dirbančioms bendrovėms praplėsti savo narių veiklos infrastruktūrą bei padidinti jų operuojamų lošimo organizavimo vietų (laisvalaikio praleidimo taškų) komercinį patrauklumą. Pritarti
vertintinas kaip sudarantis teisines prielaidas stimuliuoti ekonomiką verslo sąlygų gerinimo pagalba. Verslo sąlygų teigiamas pokytis didina investicijas ir verslumą, o taip pat skatina verslą. Tai sudaro ekonomikos atsigavimo pagrindą. Įstatymo projektu siūlomos kontroliuojamos plėtros galimybės padės atgaivinti mažiau azartiškų (saugesnių) lošimų rinką, o taip pat padidins galimybes smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovams (apie 1000 SVV įmonių) įsitraukti į šį verslą, sukurti naujas darbo vietas. Verslo konkurencingumo didėjimas sudarys sąlygas Lietuvoje įkurti lošimo įrenginių, skirtų kaip vietos rinkai taip ir eksportui pramonę, o taip pat Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikalingą Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų (lošimų mokestis, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokestis, nekilnojamojo turto mokestis.), susidarys sąlygos pagyvinti kitų paslaugų ir (ar) prekių rinkas. Toks pokytis atitiks dabartinės Vyriausybės tikslus - skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą). Lietuvos teritorijoje yra daug vietų, kuriose nėra organizuojama mažų parametrų lošimo automatų veikla. Tuo pat metu tose vietose klesti nelegalūs lošimo automatai bei nelegalūs nuotoliniai (internetiniai) lošimai (šią aplinkybę patvirtina Lošimų priežiūros tarnybos pateikti 2002-2010 metų duomenys3). Pritarti
yra siūloma įteisinti socialiai atsakingos bei užtikrinančios neigiamų pasekmių minimizavimą mažų parametrų automatų sektoriaus plėtros galimybes.
Sis siūlymas yra grindžiamas daugumos Europos Sąjungos valstybių patirtimi. Jose lošimų rinką struktūrizuota taip, kad didžiausią jos dalį užima mažiau azartiški (lengvesni) lošimai. Mažai azartiškų mažų parametrų (riboto pralaimėjimo ir
(ar) riboto laimėjimo) automatų eksploatavimo verslu paprastai užsiima smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Latvijoje, kur lošimų rinkoje dominuoja lošimo automatų segmentas, bendras lošimų ir loterijų organizatorių 2012 metų veiklos rezultatas sudarė 573 mln. litų, Lietuvoje - 290 mln. litų. Šie lyginamieji industrijos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Lietuvos mažų parametrų lošimo automatų teikiamų pramogų paslaugų rinka nėra prisotinta. Pritarti
yra siūloma sustiprinti nepilnamečių apsaugą. Įstatymo projektas numato, kad lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti asmens, įeinančio į lošimo organizavimo vietą, tapatybę, esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, o mažų parametrų automatais lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti asmens, norinčio lošti B1 kategorijos automatu, tapatybę, esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Įstatymo projektas taip pat siūloma sustiprinti draudimą nepilnamečiams asmenims lošti B ir B1 kategorijų automatais, nustatant, kad tokių lošimų organizatoriai privalo lošimo organizavimo vietose paskirti atsakingą asmenį bei patvirtinti tvarką, skirtą užtikrinti, kad B ir B1 kategorijų automatais neloštų nepilnamečiai.
Ši tvarka turi apimti: (1) reikalavimus neleisti į patalpas asmens, jei kyla abejonių, jog asmuo yra jaunesnis nei 18 metų ir šis asmuo negali pateikti jo amžių ir tapatybę patvirtinančio dokumento; (2) reikalavimus įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką, įskaitant žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros komisijai ir policijai, (3) reikalavimus atsakingam darbuotojui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi automatų salonų ir ne automatų salonų darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. Šios tvarkos pavyzdinius reikalavimus turi nustatyti Priežiūros komisija. Panaši nepilnamečių apsaugos nuo lošimo tvarka yra nustatyta Didžiojoje Britanijoje, kur Azartinių lošimų komisijos 2009 m. gruodžio mėn. patvirtintame „Lošimo automatų klubuose ir įstaigose, turinčiose licenciją prekiauti alkoholiu, praktikos kodekse“ išsamiai reglamentuojama nepilnamečių apsauga lošimo organizavimo vietose, kuriose eksploatuojami mažų parametrų automatai. Šis reguliavimo pavyzdys akivaizdžiai demonstruoja, kad Įstatymo projekte nustatyti nepilnamečių apsaugos tikslai gali būti pasiekti įdiegiant veiksmingas amžiaus nustatymo procedūras. Tarptautinė riboto lošimo lošimų organizatorių verslo asociacija EUROMAT yra parengusi leidinį “Atsakingas lošimas:
Europos lošimų ir žaidimų verslo principai bei geriausios veiklos pavyzdžiai“. Jame išdėstyti atsakingo lošimo principai yra apibrėžti (nustatyti) įstatymo projekte.
Pritarti iš dalies Siūlytina Projekte numatyti, jog lošimus riboto lošimo automatais ne automatų salonuose organizuojančios bendrovės privalo įsitikinti, kad asmuo, norintis lošti B1 kategorijos automatu, nebūtų jaunesnis negu 18 metų. Siūlytina Projekte aiškiai numatyti, jog lošimus B1 kategorijos automatais organizuojančios bendrovės turi nustatyti tvarką, remiantis Priežiūros tarnybos nustatytais pavyzdiniais reikalavimais. Ši tvarka turi apimti:
1) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovėms įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
2) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovių paskirtam atsakingam asmeniui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietos darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. 1.6. Įstatymo projektas siekia apibrėžti ir įgyvendinti viešųjų interesų turinį lošimų reguliavimo srityje. Viešųjų interesų turinį atskleidžia Įstatymo projekte nustatyti (apibrėžti) lošimų reguliavimo politikos principai, kaip antai, sąžiningo ir skaidraus lošimų organizavimo principas, diferencijuoto lošimų reguliavimo principas, lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas, informacijos apie lošimus viešumo, skaidrumo, prieinamumo ir informacijos teikimo lošėjams principas, lošimų neigiamų padarinių prevencijos ir kontrolės principas. Pritari 1.7.
Pritari
leidėjas Azartinių lošimų įstatymu apibrėždamas (nustatydamas) B kategorijos automatų parametrus (t.y. vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 200 litų, didžiausia statoma suma - 1 litas, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės) nustatė maksimaliai įmanomą išlošti ir pralošti pinigų sumą. Taikant praloštinos per 1 (vieną) valandą sumos (angį. - loss per hour) rodiklį visas lošimų rūšis, įskaitant ir loterijas, galima susiskirstyti (klasifikuoti) į skirtingų rizikų kategorijas. Šioje klasifikacijoje mažų parametrų (B ir B Į) lošimai priskirtini prie mažesnes rizikas generuojančių lošimų, lyginant juos su A kategorijos automatais, lošimų stalais, lažybų įrenginiais, video loterijų terminalais ar nuotoliniais (internetiniais) lošimais. Praloštinos per 1 (vieną) valandą sumos įstatyminis ribojimas (ex lege) tuo pačiu riboja ir galimybes lošimo operatoriui per tą patį laiko tarpą parduoti savo paslaugas jos vartotojams. Kitaip tariant, lošimo operatorius, operuojantis lošimo įrenginius, kurių parametrai yra apriboti (tokiais dydžiais kaip vienkartinis didžiausias laimėjimas, didžiausia statoma suma, vieno lošimo trukmė), negali parduoti per tą patį laiko tarpą daugiau paslaugų nei objektyviai galima (įmanoma). Toks reguliavimas sudaro pagrindą teikti, kad lošimo operatoriai teikdami lošimo paslaugas lošimo įrenginiais, kurių parametrai yra riboti, iš esmės teikia paslaugą ribotomis (fiksuotomis) kainomis. B kategorijos automatų lošimo paslaugų kaina buvo nustatyta 2002 metais, kai įstatymų leidėjas Azartinių lošimų įstatymu apibrėžė (nustatė) B kategorijos automatų parametrus. Šios paslaugos kaina 2013 metais yra tokia pati, neatsižvelgiant (ignoruojant) į per šį laiko tarpą padidėjusias veiklos sąnaudas, infliacijos pokytį, padidėjusius lošimo mokesčius. Atmintina ir tai, kad kitų lošimų įrenginių parametrai yra arba neriboti (e.g.
A kategorijos automato, video loterijų terminalo) arba apriboti lošimo organizatoriaus reglamentų nuostatomis. Pastaruosiuos patys lošimo organizatoriai gali ir pakoreguoti (pakeisti) (e.g. lažybų įrenginio). Tai neginčijamai suteikia jiems konkurencinį pranašumą mažų parametrų lošimo automatų (B ir B1) atžvilgiu. Pastarųjų parametrus, kaip minėjome, galima koreguoti (keisti) tik per įstatymą (ex lege). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Įstatymo projektu yra siekiama nustatyti įteisinti kompensacinę priemonę (sąlygas) (i.e. daugiaviečių B kategorijos lošimo automatų naudojimą B kategorijos automatų salonuose, kuriuose naudojama ne mažiau kaip 20 B kategorijos lošimo automatų, esant B kategorijos lošimo automatų ir daugiaviečio B kategorijos lošimo automato santykiui 20:1) mažų parametrų automatų sektoriui. Panašias kompensacines priemones šiam lošimo sektoriui įteisino ir kitos ES valstybės narės (e.g. Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Didžioji Britanija). Pritarti
pastabos ir siūlymus dėl Įstatymo projekto. 2.1. Dėl Įstatymo projekte keistinų ir pildytinų nuostatų su tikslu aiškiai atriboti (atskirti) skirtingus lošimus. Įstatymo projekte turi būti apibrėžtas (nustatytas) lošimo rūšių atskyrimas (atribojimas). Šio principo taikymas padėtų išvengti skirtingų lošimo rūšių organizavimo nebūdingose jiems veiklose ir lošimo organizavimo vietose. Priešingu atveju, t.y. jei vis dėl to Įstatymo projekte nebūtų aiškiai (expressis verbis) atskirtos (atribotos) lošimo rūšys (pavyzdžiui, lošimo namuose (kazino) būtų galima organizuoti lažybas, o lažybų punktuose ir (ar) B kategorijos automatų salonuose lošimo namams (kazino) būdingus lošimus), toks reguliavimas neišvengiamai sąlygotų investicijų ir darbo vietų sumažėjimą, šių skirtingų pagal savo rizikas ir pajamas verslų suplakimą.
Šioje dalyje Įstatymo projektas koreguotinas pagal žemiau pateiktas pastabas ir siūlymus:
totalizatorius įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei lošimai-B1 kategorijos lošimo automatais. 5 str. 4 d. 4. Organizuoti lošimus BĮ kategorijos lošimo automatais ne automatų salonuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais licenciją bei gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone. 6 str. 1 d. 1. Stalo lošimai, lošimai lažybų - įrenginiais ir lošimai A kategorijos lošimo automatu organizuojami lošimo namuose (kazino). 6 str. 2 d. 3 p. 2. Lošimai riboto lošimo automatais ir lažybų įrenginiais, organizuojami:
3) lažybų įrenginiais – lošimų namuose (kazino), automatų salonuose ir statymo punktuose. 51 str. 1 d. 1. Šio įstatymo nustatyta tvarka atidarytuose lošimo namuose (kazino) gali būti organizuojami tik stalo lošimai, lošimai A kategorijos lošimo automatais, lošimai lažybų įrenginiais ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 51 str. 3 d. 3. Lošėjo statymai lošimuose A kategorijos lošimo automatais, lažybų-įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais.
Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtinta žetonų ir pinigų apskaitos tvarka. 53 str. 1 d. 1. Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami lošimo namai (kazino), kuriuose turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir gali būti ne daugiau 1 lažybų-įrenginio. 54 str. 1 d. 1p. 1. Lošimo namai (kazino) turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis kaip šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir leidžiamas-lažybų įrenginių skaičius; 55 str. 1 d. 3 p. 1. Minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra:
3) vienam lažybų įrenginiui— 4 000 litų;
Išbraukti visą sakinį. 58 str. 1 d. ir 2 d. 1. Šio įstatymo nustatyta tvarka atidalytuose lošimo automatų salonuose gali būti organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais ir lošimai lažybų įrenginiais tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lošėjo statymai lošimuose B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais gali būti atlikti tik žetonais arba grynaisiais pinigais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo vietoje esančioje kasoje. 61str. 1 d. 1.
salonuose privalo būti naudojama ne mažiau kaip 10 B kategorijos lošimo automatų ir gali būti naudojama ne daugiau 1 lažybų įrenginio, o ne automatų salonuose gali būti naudojama ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos lošimo automatus. 62 str. 1 d. 3 p. 1. Lošimų organizatorius, turintis leidimą atidaryti automatų saloną ar organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti:
3) vienai daugiaviečio B kategorijos lošimo automato vietai arba vienam lažybų-įrenginiui - 4 000 litų;
lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stumtuvais lošiama tik grynaisiais pinigais ir (arba) žetonais. Lošiant B1 kategorijos lošimo automatais žetonais, juos galima įsigyti tik iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai. Lošimus organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojanti bendrovė privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal Žetonų apskaitos taisykles, patvirtintas Priežiūros tarnybos ir suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija. 3. Riboto lošimo automatų arba lažybų įrenginio laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. 65 str. 1 d. ir 4 d. 1.
organizuojamos tik lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, ir tik pagal šį įstatymą ir lošimų reglamentą, taip pat lošimai B1 kategorijos lošimų automatais pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas lošimai lažybų įrenginiais pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, įrengiant ne daugiau negu 1 lažybų įrenginį viename statymo punkte. 4. Statymo punktuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. 2.2. Dėl įstatymo projekte numatyto nuotolinių lošimų organizavimo budo. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms suteikti teisę organizuoti nuotolinius lošimus, pastarųjų nediferencijuojant pagal lošimų rūšis. NLZVA pritaria tokiam Įstatymo projekto siūlymui, o tuo pačiu kritiškai vertintų bet kokius siūlymus (ar iniciatyvas) nuotolinius lošimus suskirstyti pagal rūšis. Toks reguliavimas reikštų, jog lošimų organizatoriui būtų suteikta teisė lošimus nuotoliniu būdu organizuoti tik tos rūšies, kuriai jam suteiktas leidimas organizuojant antžeminius lošimus. Pritarti iš dalies Nepritarti pateiktiems pasiūlymams dalyje dėl lošimų lažybų įrenginiais ribojimo. 2.3. Dėl su Įstatymo projektu susijusio Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4394. Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatoma, jog organizuojant lošimus daugiaviečiu B kategorijos automatu nustatomas 300 litų per mėnesį atskirai kiekvienai lošėjo sąsajai (už kiekvieną lošimo vietą) fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis.
Šis siūlomas mokesčio dydis, NLŽVA požiūriu, turėtų būti sumažintas (iki 100 litų už kiekvieną lošimo vietą, kas sudarytų iki 600 litų per mėnesį) dėl šių priežasčių:
metu siūlomas šio lošimo įrenginio mokestis prieštarauja proporcingumo ir ekonominio naudingumo principams;
(ii) daugiavietis (iki šešių vietų) riboto lošimo B kategorijos automatas savo kaina yra ypatingai brangus (vidutinė tokio įrenginio kaina yra lygi 65 000 EUR), o įvertinus pastarojo ribotus statymo ir laimėjimo parametrus (didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų) bei siūlomą už jį lošimų mokesčio dydį (300 litų už kiekvieną lošimo vietą, kas sudarys 1800 litų per mėnesį), minėto lošimo automato eksploatacija tampa ekonomiškai nenaudinga. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, jog ES valstybių narių tokių įrenginių eksploatavimo ilgametė praktika patvirtina, kad vienu metu prie tokio lošimo įrenginio lošime paprastai dalyvauja ne daugiau 2 - 3 lošėjų, dėl ko, atsižvelgiant į jiems nustatytą mokestinę naštą, jų eksploatavimas bus nuostolingas;
(iii) įstatymo projekto Nr. XIP-4394 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte už lažybų įrenginį nustatomas 300 litų per mėnesį lošimo mokestis, nors pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 32 dalyje pateiktą apibrėžimą: lažybų įrenginys - elektroninis įrenginys, naudojantis ASG, kurio lošime, vienu metu gali dalyvauti neribotas lošėjų skaičius, ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 70 litų. Tačiau, šiuo atveju, nepaisant galimo neriboto lošėjų skaičiaus dalyvavimo bei ženkliai didesnių statymų galimybių, lažybų įrenginiui taikomas įrenginio (vienos vietos), o ne galimų dalyvių skaičiaus (vietų) mokestis.
lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prašymas (reikalavimas) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija prašo Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto ir Finansų ministerijos:
projektui, o taip pat rengiant dėl jo išvadas atsižvelgti į NLŽVA aukščiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
klausymus (konsultacijas) dėl Finansų ministerijos parengtų ir ketinamų pateikti Biudžeto ir finansų komitetui pastabų ir siūlymų dėl Įstatymo projekto, suteikiant galimybę jose dalyvauti visoms lošimų verslo asociacijoms. Pritarti
Nr. A-13-06-157 Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) aktyviai reiškia savo poziciją dėl palankių sąlygų sudarymo smulkiam ir vidutiniam verslui, ieškant galimybių investicijoms, verslo plėtrai, papildomų pajamų gavimui, naujų darbo vietų kūrimui. Dėl lėtai atsigaunančios ekonomikos, nedarbas Lietuvoje išlieka gana aukštas ir mažėja palaipsniui. Greitesniam nedarbo sumažėjimui svarbu ne tik atsigaunanti ekonomika, bet ir lankstesnis naujų darbo vietų kūrimo reglamentavimas. Šiuo metu ypač aktualu suteikti verslui palankias plėtros galimybes, turint tikslą kompensuoti darbo vietų praradimą, juolab kad vienas iš tokių pasiūlymų galėtų būti (naujų darbo vietų ir papildomų pajamų turėtų gauti apie 3000 asmenų gamybos ir paslaugų teikimo sektoriuose) Seimo valdybos darbo grupės parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. XlP-4393. LR Seimo Finansų ir biudžeto komitetas 2013-05-08 svarstė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIP-3447 ir Nr. XIP-4393.
XIP-4393. Posėdžio metu buvo nutarta įstatymo projektą XIP-3447 atmesti, o įstatymo projektą XlP-4393 paskelbti visuomenei svarstyti. Tokiam Seimo Finansų ir biudžeto komiteto nutarimui buvo pritarta 2013-05-09 Seimo posėdžio metu. LVDK 2013-04-10 raštu Nr.A-13-04-093 buvo pateikusi konfederacijos narių konsoliduotą nuomonę - nepritarti įstatymo projektu Nr. XIP-3447 siūlomam reglamentavimui. Susipažinus su 2013-05-08 LR Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pateikta išvada dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-3447 matome, kad analogiškos nuomonės laikosi ir kilos lošimus organizuojančios bendrovės, Lietuvoje vienijančios asocijuotos struktūros. LVDK pakartotinai išreiškia savo neigiamą požiūrį įstatymo projekto Nr. XIP-3447 atžvilgiu, nes pastarasis nustato begalę naujų (perteklinių) niekuo nepagrįstų, neturinčių ekonominio pagrindimo, apribojimų visų azartinių lošimų rūšių organizatoriams, ypač mažiau azartiškiems lošimams. Jei šis projektas butų priimtas, įgyvendindami jame nustatomus naujus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms, reikalavimus lošimo įrenginiams, patalpoms, kuriose organizuojami lošimai, mažiau azartiškų/ribotų lošimų organizatoriai būtų priversti uždaryti didžiąją dalį lošimo organizavimo vietų. 2012-11-20 LR Trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdžio metu profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai viešai pareiškė, kad nepritaria Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XIP-3447, nes „įstatymo projektas XIP-3447 iš esmės yra sukurtas šito verslo sunaikinimui“. Įstatymo projektu XIP-3447 ne kuriamas, o griaunamas skaidriai dirbantis, mokesčius mokantis bei užtikrinantis darbo vietas lošimų verslas, o taip pat naikinamos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros galimybės, nuo investicijų Lietuvos azartinių lošimų rinkoje atbaidomi Vakarų investuotojai, diskredituojama valstybė kaip nesugebanti kurti tinkamą reguliavimo aplinką, įstatymo projektu Nr.
XIP-3447 de fakto siūloma atkartoti įvykusias 2008 m. pabaigos neproporcingos mokestinės reformos pasekmes (lošimų sektoriuje darbo vietą neteko apie 1000 žmonių, bankrutavo 4 bendrovės). LVDK iš esmės pritaria Įstatymo projektui Nr. XIP-4393 dėl žemiau nurodytą priežasčių. Pirma. įstatymo projektą Nr. XIP-4393 vertiname kaip ekonomiškai pagrįstoje socialiai atsakingoje aplinkoje verslo sąlygas gerinantį ir skatinantį naujų darbo vietų kūrimą teisės aktų projektą. Antra, Įstatymo projektui Nr. XIP-4393 pritaria Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA). Įstatymo projektu Nr. XlP-4393 siūloma įteisinti socialiai atsakingų paslaugų teikimą. Jos turi užtikrinti saugios laisvalaikio (pramogų) industrijos plėtros galimybes. Saugi plėtra įstatymo projekto Nr. XIP-4393 kontekste suprantama kaip siekianti neutralizuoti ir (ar) minimizuoti galimas neigiamas šios veiklos pasekmes, įtvirtinant teisinio reguliavimo priemonių visumą. Viena iš šių plėtros krypčių yra susijusi su teise lošimus organizuojančioms bendrovėms viešbučiuose, baruose, kavinėse ir kitose laisvalaikio praleidimo vietose eksploatuoti ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos mažų parametrų (laimėjimų/pralaimėjimų) lošimo automatus. LVDK ir LVRA pozityviai vertina šį pasiūlymą, nes mato didelį potencialą savo narių veiklos infrastruktūros praplėtime, didinant šių laisvalaikio vietų komercinį patrauklumą.
Šių iniciatyvų nauda skaičiuojama iš papildomų pajamų gavimo išnuomojant ar subnuomojant dalį patalpų lošimų organizatoriams, kurie galėtų minėtose patalpose eksploatuoti mažą parametrų riboto lošimo (B1 kategorijos) automatus. Papildomas pajamas ir darbo vietas galėtų gauti apie 3000 darbuotojų. Šie paskaičiavimai paremti LRVA užsienio partnerių jų šalyse esančia praktika. Trečia Įstatymo projektas Nr. XIP-4393 vertintinas kaip sudarantis teisines prielaidas stimuliuoti ekonomiką. Įstatymo projektu Nr. XIP-4393 siūlomos plėtros galimybės yra tas stimulas, kuris padės atgaivinti mažiau azartiškų (saugesnių) lošimų rinką, padidins galimybes SVV atstovams (apie 1000 SVV įmonių) įsitraukti į šį verslą ir gauti papildomas pajamas, sukurs naujas darbo vietas bei sudarys galimybes papildomas pajamas gauti apie 3000 asmenų, padidins verslo konkurencingumą, sudarys sąlygas Lietuvoje įkurti lošimo įrenginių, skirtų kaip vietinei rinkai, taip ir eksportui, pramonę bei Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikalingą Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų (lošimų mokestis, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kt.), susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, kas pilnai atitinka valstybės politikos tikslus - skatinti gamybos procesus (darbo vietų kūrimą). Tokiam požiūriui susiformuoti yra pakankamai objektyvių priežasčių. Lietuvos teritorijoje yra daug „baltų teritorijų", kuriose nebuvo organizuojamą riboto/mažą parametrų lošimo automatų veikla, kas dėl konkurencijos stokos sudarė sąlygas sėkmingai funkcionuoti nelegaliems lošimo automatams. Šį faktą patvirtina Lošimų priežiūros tarnybos prie FM pateikti 2002-2010 metų duomenys. Ketvirta. įstatymo projektu Nr.
XIP-4393 yra siūloma įteisinti socialiai atsakingos, užtikrinančios neigiamų pasekmių minimizavimą plėtros galimybes. Šis siūlymas yra grindžiamas daugumos Europos Sąjungos valstybių (Belgija, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Olandija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ir kitų) esančia patirtimi, kur lošimų rinka suskirstyta taip, kad didžiausią jos dalį užimtų mažiau azartiški/lengvesni lošimai bei lygiavertė konkurencija. Tokių, mažai azartiškų riboto pralaimėjimo/laimėjimo, automatų eksploatavimo verslu didžiąja dalimi galėtų užsiimti smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Pas artimiausius mūsų kaimynus Latvijoje, kur lošimų rinkoje dominuoja lošimo automatų segmentas, bendras lošimų ir loterijų organizatorių 2012 veiklos rezultatas sudarė - 116.13 mln. latų (573 mln. litų), o Lietuvoje -290.835 mln. litų. Žemiau pateikti skaičiai aiškiai iliustruoja, jog Lietuvoje iki šiol nėra tinkamai išnaudojamos lošimo automatų verslo organizavimo galimybės bei iš to gaunama valstybės nauda (galima praradimų suma apie 40 mln. litų per metus), kuri galėtų būti paskirstyta socialiniams projektams remti. Palyginamuosius Latvijos ir Lietuvos lošimo automatų 2012 m. veiklos rodiklius pateikiame žemiau. LVDK nepritaria Įstatymo projektu Nr. XIP-4393 siūlomai neribotai lošimų plėtrai internetu bei lošimo rūšių atribojimo panaikinimui dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma. LVDK santūriai vertina Įstatymo projektu Nr. XIP-4393 siūlomą įteisinti azartinių lošimų organizavimo internetu būdą. Įstatymo projekto Nr. XIP-4393 aiškinamajame rašte kalbama tik apie įvykusius technologinius pokyčius pasaulyje, naujas lošimų organizavimo galimybes, formas ir būdus, internetinę skvarbą. Nurodoma, kad toks reguliavimas turėtų sudaryti palankias sąlygas generuoti didesnius finansinius srautus, nes per skvarbą lošimų paslauga galės pasinaudoti ženkliai didesnis vartotojų skaičius, o valstybė gaus papildomų pajamų mokesčių forma.
Tačiau įstatymo projekto Nr. XIP-4393 aiškinamajame rašte nutylima apie internetinių lošimų skvarbos galimas neigiamas pasekmes, ir kokie konkrečiai lošimai bus organizuojami virtualioje erdvėje. Azartinių lošimų įstatymo projektu sudaromos prielaidos besaikiam lošimų paslaugų vartojimui, daromas neigiamas poveikis darbo rinkai (lošimų organizavimas internetu nereikalauja naujų darbo vietų kūrimo, priešingai, technologijų pagalba žmonių funkcijas gali atlikti kompiuterinės programos) ir visai, daugiau nei dešimtmetį veikiančiai, antžeminių lošimų rinkos infrastruktūrai, kas ilgesniame laikotarpyje tiesiogiai įtakos valstybės pajamų ir darbo vietų mažėjimą. Antra. įstatymo projekte Nr. XIP-4393 pasigendama aiškaus lošimo rūšių atskyrimo (atribojimo). Šio principo taikymas padėtų išvengti skirtingų lošimo rūšių organizavimo nebūdingose jiems veiklose ir lošimo organizavimo vietose. Priešingu atveju, t.y. jei. vis dėl to Įstatymo projekte Nr. XIP-4393 nebūtų aiškiai (expressis verbis) atskirtos (atribotos) lošimo rūšys (pvz., lošimo namuose (kazino) būtų galima organizuoti lažybas, o lažybų punktuose ir (ar) B kategorijos automatų salonuose lošimo namams
(kazino) būdingus lošimus), toks reguliavimas neišvengiamai sąlygotų investicijų ir darbo vietų sumažėjimą šių skirtingų pagal savo rizikas ir pajamas verslų suplakimą bei azartiškiausiems lošimams tinkamos aplinkos rinkos uzurpacijai sukūrimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašome atsižvelgti į šiame rašte išdėstytus argumentus rengiant Vyriausybės nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3447, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
įstatymo projekto Nr. XIP-4394. Pritarti iš dalies
11Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
2013-06-25 Nr.32 Siunčia rezoliuciją, kurioje Prašo Seimo ir Vyriausybės Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projekte nelegalių lošimų ribojimo tikslais atsisakyti interneto filtravimo/blokavimo priemonių nes nėra aišku, kiek tokios priemonės kainuotų Lietuvos Respublikos biudžetui ir ar jos apskritai būtų efektyvios bei naudingos įstatyme numatytiems tikslams pasiekti; kita vertus, tokiomis pataisomis būtų reikšmingai apribotos sąlygos Lietuvos gyventojams laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai gauti, rinkti ir skleisti informaciją bei idėjas; būtina įvertinti ir tai, kad ateityje į valdžios institucijų nustatytą ribojamų interneto prieigų sąrašą galėtų būti įtraukiami bet kokie kiti internetiniai informacijos šaltiniai, o naudojami filtravimo/blokavimo įrenginiai reikštų interneto sutrikdymą visiems, t. y. padarytų didelę žalą verslui bei organizacijoms, kurioms interneto greitis ir plėtra yra vienos iš lemiamų našaus darbo sąlygų (pagal šiuos rodiklius Lietuva šiuo metu yra tarp pirmaujančių pasaulyje šalių). Siūlome vietoje interneto blokavimo/filtravimo priemonių panaudoti alternatyvias priemones, kurios nesukeltu jokiu pasekmių su lošimais nesusijusiems asmenims - reklamos draudimą bei piniginių mokėjimų draudimą ir kontrolę, neleidžiant per finansines įstaigas judėti piniginėms lėšoms tarp galimai neteisėtų lošimų organizatorių ir lošėjų. Pritarti
asociacija, 2013-06-26 Nr.g-2013-7882 Dėl Vyriausybės nutarimo projekto dėl Azartinių losimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir susijusio Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4394 bei Azartinių losimų įstatymo projekto Nr.
XIP-3447 Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau - NLŽVA), vienijanti laisvalaikio ir pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, teisėtai, skaidriai ir socialiai atsakingai organizuojančias lošimus B kategorijos automatais 120 lošimo automatų salonuose iš 128 šiuo metu esančių Lietuvoje, susipažinusi su Finansų ministerijos 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr.(7.29-04)-6K-1305351 suinteresuotoms institucijoms atsiųstu derinti dėl Vyriausybės nutarimo projekto (toliau - LRV nutarimo projektas) „Dėl Lietuvos Respublikos azartiniu losimų įstatymo pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIP-3447 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIP-3447), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIP-4393) ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4394 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIP-4394), žemiau pateikia bendrą (asociacijos narių suderintą) nuomonę dėl Vyriausybės nutarimo projekto. 1) Siūlome LRV nutarimo daliai, susijusiai su įstatymo projektu Nr.4393 ir įstatymo projektu Nr. XIP- 4394, pritarti, o taip pat pritarti šių įstatymo projektų tikslams ir reguliavimo priemonėms, kadangi:
1) siūlymas pritarti Įstatymo projektui Nr.4393 yra grindžiamas tuo, kad jame formuluojami tikslai ir priemonės yra tinkami, išreiškia viešojo intereso tikslus, o taip pat jame numatytos reguliavimo priemonės yra suderintos, proporcingos ir adekvačios, atitinka įstatymo projekto keliamus tikslus, t.y.: jis siekia subalansuoti - valstybės, visuomenės ir verslo interesus, o taip pat sudaro galimybes sėkmingai funkcionuoti veikiančiai antžeminių lošimų rinkai bei reguliuojamai, kontroliuojamai, saugiai ir nuolat stebimai jų plėtrai. Jis yra parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais.
Jis formuluoja aiškius lošimų politikos reguliavimo principus ir adekvačias bei proporcingas jų įgyvendinimo priemones, jis užtikrina, kad azartinius lošimus vykdytų tik teisėtai, atskaitingai ir skaidriai veikiančios bei finansiškai pajėgios bendrovės, jis yra pagrįstas azartinių lošimų rinkos būklės faktinių duomenų apie probleminio lošimo paplitimo analize, patvirtinančia, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo griežtinti ar kitaip riboti dabartini azartinių lošimų rinkos reguliavimą, jis papildys valstybės mokestines pajamas per nuotoliniu ir naujų lošimų sureguliavimą, naujų darbo vietų sukūrimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš Šešėlinio verslo skaidrinimo politiką, jis sudaro teisines prielaidas vykdyti socialiai atsakingas lošimo programas Lietuvoje įsteigtoms lošimų bendrovėms, teikiančioms paslaugas, kuriančias laisvalaikio ir pramogų įvairovę, o taip pat prisidedančioms prie Lietuvos ekonomikos gerovės (kuriant darbo vietas, investuojant į patalpas, technologijas ir infrastruktūrą). 2) 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (pagrindinis komitetas) savo posėdyje įstatymo projektui Nr. XIP-4393 pritarė, paimdamas jį už pagrindą naujojo Azartinių lošimų Įstatymo galutinei redakcijai parengti. 3) 2013-04-17 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuotuose klausymuose įstatymo projektui Nr. XIP Nr. 4393 pritarimą kartu su visomis lošimų verslo asociacijomis (Lietuvos lošimo operatorių asociacija. Lažybų organizatorių aljansas) išreiškė Loterijų asociaciją Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Pramonės prekybos ir amatų rūmai,
4) siūlymas pritarti įstatymo projektu Nr.
XIP-4393 yra grindžiamas tuo, kad juo yra siekiama užtikrinti skaidrų, sąžiningą, socialiai atsakingai veikiantį, veiksmingai kontroliuojamą lošimų organizavimo modelį : lošimų veiklos Lietuvoje vykdymas turėtų būti vykdomas tik per Lietuvoje įregistruotas uždarąsias akcines bendroves, turinčias suformuotą apibrėžta dydžio įstatinį kapitalą - kadangi azartinių lošimų veikla yra griežtai reguliuojama ir kontroliuojama, būtina, kad šią veiklą vykdytų tik įmonės, kurioms reikalavimai keliami Lietuvos įstatymų (o ne, pavyzdžiui, Maltos, Kipro ar kiti) trečiųjų šalių, kuriose įmonės reglamentuojamos labai laisvai), bei kurios galėtų ne tik prisiimti atsakomybę, bet ir tinkamomis priemonėmis šią veiklą vykdyti. Be to, paliekant teisę licenciją gauti filialams licencijos įsigijimas tampa lengvai prieinamu, o filialui apskritai nėra reikalavimų įstatinio kapitalo formavimui. Taigi tai prieštarauja azartinių lošimų politikai, t.y. šią veiklą riboti ir kontroliuoti; lošimo veiklos vykdymui naudojama tik nauja lošimų įranga - tokiu būdu būtų skatinama losimus organizuojančias bendroves atnaujinti veikloje naudojamas pagrindines priemones investuojant į naujausią ir technologiškai pažangiausią lošimo įrangą bei modernias ir patikimas verslo kontrolės sistemas taip prisidedant prie kokybiškų paslaugų vartotojams teikimo; lošimams draudžiama naudoti video-loterijų terminalų įrenginius. Šių įrenginių naudojimas šiandien Lietuvoje arba apskritai nereglamentuotas, arba reglamentuotas neaiškiai.
Būtent tokios spragos teisimame reglamentavime sudaro prielaidas pagal savo formą ir turinį lošimo automatų tipui priskirtiniems įrenginiams būti eksploatuojamiems ne pagal šių įrengimų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taip iškreipiant bendrą supratimą apie lošimų rinką, jos struktūrą ir įvedant dar didesnę sumaištį lošimų ir loterijų rinkoje. 5) siūlome pakeisti įstatymo projekto Nr. XIP-4394 5 straipsnio 4 dalies 4 punkte reglamentuojamą nuostatą, jog organizuojant lošimus daugiaviečių B kategorijos automatu nustatomas 300 litų per mėnesį atskirai kiekvienai lošėjo sąsajai (už kiekvieną lošimo vietą) fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis. Šis siūlomas mokesčio dydis turėtų būti sumažintas (iki100 litų už kiekvieną lošimo vietą, kas sudarytų iki 600 litų per mėnesi). Siūlymas yra grindžiamas šiomis priežastimis: (i) šiuo metu siūlomas Šio lošimo įrenginio mokestis prieštarauja proporcingumo ir ekonominio naudingumo principams; (ii) daugiavietis (iki šeštų vietų) riboto lošimo B kategorijos automatas savo kaina yra ypatingai brangus (vidutinė tokio Įrenginio kaina yra lygi 65 000 EUR), o Įvertinus pastarojo ribotus statymo ir laimėjimo parametrus (didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų) bei siūlomą už ji lošimų mokesčio dydĮ (300 litų už kiekvieną lošimo vietą, kas sudarys
nenaudinga. Taip pat reikėtų Įvertinti ir tai, jog ES valstybių narių tokių Įrenginių eksploatavimo ilgametė praktika patvirtina, kad vienu metu prie tokio lošimo Įrenginio lošime paprastai dalyvauja ne daugiau 2-3 lošėjai, o vienos lošimo vietos darbo laikas per darbo dieną nesiekia nei valandos, dėl ko, atsižvelgiant Į jiems nustatytą mokestinę naštą, jų eksploatavimas bus nuostolingas; (iii) Įstatymo projekto Nr.
XIP-4394 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte už lažybų Įrenginį nustatomas 300 litų per mėnesį lošimo mokestis, nors pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio
apibrėžimą: lažybų Įrenginys - elektroninis Įrenginys, naudojantis ASG, kurio lošime, vienu metu gali dalyvauti neribotas lošėjų skaičius, ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 70 litų. Tačiau, šiuo atveju, nepaisant galimo neriboto lošėjų skaičiaus dalyvavimo bei ženkliai didesnių statymų galimybių, lažybų Įrenginiui taikomas Įrenginio (vienos vietos), o ne galimų dalyvių skaičiaus (vietų) mokestis. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 2. Siūlome LRV nutarimo daliai, susijusiai su įstatymo projektu Nr. XIP-3447, nepritarti, o taip pat nepritarti ir Įstatymo projekto Nr. XIP-3447 tikslui ir reguliavimo priemonėms, kadangi: 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje Įstatymo projektą Nr. XIP-3447 atmetė, priimdamas dėl jo tikslų ir reguliavimo priemonių aiškiai išreikštą neigiamą sprendimą: 2012-06-26 šį raštą pasirašiusios losimų verslo asociacijos kreipėsi raštu Į Seimo pirmininkę, Seimo seniūnų sueigą ir i visas Seimo politines frakcijas, išreikšdamos aiškų nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIP-3447; Įstatymo projektu Nr.
XIP-3447 yra užprogramuotas egzistuojančios lošimų rinkos griovimas, sukuriant kuo daugiau veiklos apribojimų Lietuvoje fiziškai veikiančioms tradicinių (antžeminių) lošimų vietoms (losimų namams (kazino), lošimo automatų salonams ir lažybų punktams), tuo tarpu naujoms azartinių lošimų organizavimo formoms - lošimams internetu (nuotoliniams lošimams) yra nustatomos pačios liberaliausios steigimosi, licencijavimo ir organizavimo sąlygos; ekspertų paskaičiavimais, tuo atveju, jei Įstatymo projektas Nr. XIP-3447 būtų priimtas, dabartinė lošimų rinka būtų sugriauta. To pasėkoje būtų prarastos 90 mln. litų investicijos, 600 darbuotojų atsidurtų gatvėje, įplaukos i biudžetą iŠ lošimų ir loterijų sumažėtų perpus, 4 bendrovės būtų priverstos nutraukti savo veiklą, o valstybei tenkantys šio verslo kontrolės ir administravimo kaštai dėl beribės kitų lošimų pasiūlos išaugtų keleriopai (nors visuotinai pripažinta ir valstybinės institucijos yra ne kartą savo veiksmais Įrodžiusios, kad kontroliuoti tradicines lošimų formas skirtingai nei lošimus internetu (nuotolinius lošimus) yra veiksmingiau):
Įstatymo projektas Nr. XIP-3447, siekdamas įteisinti azartinius lošimus internetu (nuotolinius lošimus), neatsižvelgia Į esamų ir naujų lošimo formų subalansavimo losimų rinkoje būtinybę, nesiremia jokiais faktiniais Lietuvos ir Vakarų valstybių rinkų lošimų rinkos duomenimis, todėl yra ne kas kita, kaip ilgą taiką veikiančių, mokesčius j valstybės biudžetą mokančių, skaidrių ir atsakingų Įmonių žlugdymas. Lietuvos azartinių lošimų rinka, tuo atveju, jei būtų priimtas, Įstatymo projektas Nr.
XIP-3447, taptų nevaldoma ir chaotiška, lošimus galėtų organizuoti finansinio pagrindo ir stabilumo neturinčios bendrovės, o valstybė, turėdama ribotus administravimo ir kontrolės resursus, ne tik kad neįvestų veiksmingos lošimų internetu (nuotolinių lošimų) kontrolės sistemos, bet ilgainiui sukurtų palankią terpę steigtis nelegaliems tradiciniams (antžeminiams) lošimams:
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo 2011-11-11 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3447 nurodė esminius trūkumus - jame nepagrįstai silpninami kontrolės reikalavimai lošimų organizatoriams, nebelieka reikalavimų lošimus organizuojančių bendrovių įstatinio kapitalo dydžiui, gerokai sumažintos minimalios sumos, skirtoms laimėjimams išmokėti, panaikinami iki šiol egzistuojantys griežti reikalavimai lošimo ¡renginiams ir jų įsigijimui, atsisakoma draudimo lošimų organizatoriams būti kitų įmonių steigėju ar akcininku, Nors įstatymo projekto Nr. XIP-3447 aiškinamajame rašte nepateikti jokie tokio liberalizavimo motyvai, nepagrindžiama, kokių rezultatų tokiu siūlomu reguliavimu yra siekiama, dėl ko keičiamo (liberalizuojamo) reglamentavimo tikslų nenurodymas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir prieštarauja Seimo statuto 135 str. 3 d. 4 p.;
Įstatymo projektas Nr. XIP-3447 neatsižvelgė į 2011-09-20 Seimo kanceliarijos Teisės departamento, 2011-11-11 Specialiųjų tyrimų tarnybos. 2012-02-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Pritarti
projektą XIP-3447 atmetė
ir žaidimų verslo asociacijos siūlymai Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome Finansų ministerijai pritarti LRV nutarimo daliai, susijusiai su įstatymo projektu Nr.4393 ir Įstatymo projektu Nr. XIP-4394, o taip pat pritarti jų tikslams ir reguliavimo priemonėms, o LRV nutarimo daliai, susijusiai su įstatymo projektu Nr. XIP-3447, nepritarti.
XIP-3447, nepritarti. Tokius siūlymus grindžiame tuo, kad Azartinių lošimų įstatymo projekte Nr.4393 (priešingai nei įstatymo projekte Nr. XIP-3447). yra laikomasi Vyriausybės programoje deklaruojamo sprendimo laikytis naštos nedidinimo bei verslo nuspėjamumo principų, kurių dėka užtikrinamos sąlygos vystytis atsakingam verslui ir kartu užkertam kelius nelegaliai veiklai, prisidedama prie legaliai veikiančių bendrovių verslo tvarumo užtikrinimo. Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte Nr. XIP- 4393 atsižvelgta į Europos Sąjungos
asociacija, 2013-06-25 Nr.P7/13-130 Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) kaip verslo savivaldos organizacijos tikslas - atstovauti savo narių interesus, o ypatingai šiuo ekonomikos nuosmukio metu, kuomet valstybės prioritetu laikomi: verslo organizavimo sąlygų lengvinimas, naujų darbo vietų kūrimas, valstybės gaunamų pajamų didinimas ir surinkimas. LPPAR, Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektų XIP-4393 ir XIP-4394 (toliau bendrai - Įstatymo projektas XIP-4393) rengimo metu, akcentavo lošimų industrijos svarbą valstybės ekonomikai, ne tik kaip laisvalaikio ir pramogų formą bei iš to gaunamą ekonominę naudą (valstybės mokestinių pajamų didėjimas, infrastruktūros kūrimas, teigiamas kitų verslų įtakojimas, jų pajamų didinimas, naujų darbo vietų atsiradimas ir kt.), bet ir kaip bendros Lietuvos pramonės dalį, kurioje galėtų įsitvirtinti lošimo įrenginių gamybos įmonės, kurių produkcija būtų realizuojama ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojama už jos ribų. Lošimo įrenginių gamybos įmonių funkcionavimas leistų Lietuvoje sukurti labai reikalingą Lietuvai, Latvijai, Estijai losimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, ypač įvertinus tą faktą, jog Baltijos šalyse tokių savarankiškų laboratorijų nėra.
LPPAR savo 2013-04-12 raštu Nr. P7/13-090, adresuotu Finansų ministerijai ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, pritarė Įstatymo projekto XIP-4393 rengėjų siūlomam lošimų veiklos organizavimo reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, jog minėtu įstatymo projektu užtikrinamos reikalingos socialinės kontrolės priemonės, ypač orientuotos į nepilnamečių ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugą. Šis siūlymas buvo grindžiamas daugumos Europos Sąjungos valstybių (Belgija, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Olandija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija ir kitų) esančia patirtimi. 2013 m. gegužės 8 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) posėdžio metu (2013-05-08 BFK protokolas Nr. 109-P-17), atsižvelgiant į Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 227 bei kitų valstybinių institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų pastabas ir siūlymus, nutarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIP-3447 atmesti, o Įstatymo projektą XIP-4393 paskelbti visuomenei svarstyti. 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto
protokolinį nutarimą - Įstatymo projektą XIP-4393 paskelbti visuomenei svarstyti. Atsižvelgiant į tai yra nesuprantama, kodėl pakartotinai prašoma Vyriausybės išvadų dėl Įstatymo projektų XIP-3447, XIP-4393 ir XIP-4394, jeigu minėtų įstatymų svarstymui paskirto pagrindinio komiteto priimtam sprendimui pritarė Seimas. LPPAR pritaria 2013 m. gegužės 8 d. priimtam BFK nutarimui, žemiau pateikiant savo požiūrio motyvus.
Dėl įstatymo projekto XIP-3447: Vertinant Įstatymo projekto XIP-3447 turinį prieinama išvados, jog įstatymo projektu XIP- 3447 yra užprogramuotas dabartinės lošimų rinkos griovimas, nustatant naujus, nepagrįstus ekonominės naudos ir kastų skaičiavimo metodika, perteklinius veiklos apribojimus lošimus organizuojančioms bendrovėms. Tokiu reguliavimu didinami verslo suvaržymai ir administracinė našta. Tuo pačiu siūloma įteisinti itin liberalias šio verslo organizavimo sąlygas užsienio bendrovėms, tarp jų ir bendrovėms registruotoms lengvatinių mokesčių teritorijose. Įstatymo projektas XIP-3447 buvo parengtas neįvertinus kitų ilgametę azartinių lošimų organizavimo patirtį turinčių valstybių, o svarbiausiai, pasaulinės ekonomikos nuosmukio laikotarpio, kuomet iš valstybės buvo laukiama pagalbos
Įstatymo projektu XIP-3447 siūlomas verslo ir darbo rinkos naikinimo nuostatas būtina vertinti 2008 m. pabaigoje įvykusios mokestinės reformos kontekste, kuomet dėl Finansų ministerijos atsakingų tarnautojų pasiūlyto neadekvataus lošimo mokesčio didinimo įvyko verslo ir dirbančių žmonių naikinimo tragedija, kai darbo neteko beveik 1000 rinkoje užimtų darbuotojų (apie 34 proc. tuo metu dirbusiųjų), veiklą nutraukė/bankrutavo 4 iš 14 tuo metu lošimų rinkoje veiklą organizavusių bendrovių. O deklaruotas tikslas - pajamų mokesčių forma padidėjimas – nepasiektas iki šiol, priešingai, padaryta ypač didelio masto žala valstybes biudžetui. Dėl Įstatymo projekto XIP-4393:
Aiškinamajame Įstatymo projekto XIP-4393 rašte nurodoma, kad pateiktu projektu siūloma patikslinti ir pritaikyti galiojantį azartinių lošimų reguliavimą objektyviai įvykusiems lošimų rinkos pokyčiams, pritaikyti jį prie technologinės pažangos, įteisinti siūlomas kontroliuojamos plėtros galimybes, kas pagerintų konkurencines verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms ir mokesčius mokančioms bendrovėms. Prognozuojama, jog įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą per trejus metus turėtų būti surinka apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio, lyginant su 2012 metais, kuomet buvo surinkta apie 38 mln. Litų, būtų sudaryta apie 3000 naujų darbo vietų. Tokiai prognozei daryti yra pakankamai faktų. Vien tik pažvelgus į artimiausių mūsų kaimynų (Latvija) lošimų organizatorių veiklos rezultatus, kurie 2012 m. sudarė 573 mln. litų, o Lietuvoje, tuo pačių laikotarpiu, tik 290 mln. litų. Latvijoje daugiausiai pajamų gauta iš lošimo automatų verslo – apie 466 mln. litų, o Lietuvoje tik 109 mln. litų. Priežastis - dvigubai mažesnis eksploatuojamų lošimo automatų skaičius ir kontroliuojamos plėtros draudimas.
Lošimų priežiūros tarnybos prie FM preliminariais paskaičiavimais lošimų organizatoriai už eksploatuojamus lošimo įrenginius, jų sertifikavimą yra sumokėję daugiau nei 90 mln. Lt. Todėl akivaizdu, kad lošimų organizavimas ženkliai veikia lošimo įrenginių gamybos ir eksploatavimo priežiūros rinką. Šiuo metu lošimo įrenginių gamyba ir sertifikavimo paslaugas teikia užsienio gamyklos ir laboratorijos, todėl pakankamai ženklios pajamos už lošimo įrenginius ir jų sertifikavimą Lietuvos ekonomikos nepasiekia. Lietuvos azartinių lošimų rinkos vystymosi 2002-2010 metais apžvalgoje pateiktame lošimo organizavimo vietų žemėlapyje galima pamatyti, kad Lietuvos teritorijoje yra daug „baltų teritorijų kuriose nebuvo organizuojami lošimai, dėl ko sėkmingai funkcionuoja šios veiklos nelegalios formos ir egzistuoja nelygiavertė konkurencija. Todėl įstatymo projekto XIP-4393 rengėjų iniciatyva atsižvelgti į Didžiosios Britanijos, Niderlandų, Ispanijos, Vokietijos lošimų rinkas, kuriose ribotiems/lengvesnėms lošimų formoms (riboto lošimo automatams) suteikiama teisė plačiau teikti lošimų paslaugą, vertinama teigiamai. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos papildomas pajamas (naudą) gauti smulkaus ir vidutinio nacionalinio verslo atstovams, padidės konkurencingumas su kitomis lošimų rūšimis bei iš „ baltų teritorijų “ „ išstumti" nelegalią lošimų paslaugą.
Vertinant įstatymo projekto XIP-4393 nuostatas prieinama išvados, jog pateiktu projektu siūloma išsaugoti dešimtmetį kurtą Valstybes losimų politikos kryptį atitinkančią lošimų rinką Lietuvoje, aiškiai reglamentuoti per laiką iškristalizuotas įstatymo spragas, atsižvelgti į technologinius pokyčius ir pasaulines tendencijas lošimų rinkose bei įteisinti plėtros galimybes, padidinti konkurencingumą, sukurti papildomas darbo vietas, ženkliai padidinti valstybės iš lošimų veiklos gaunamas pajamas, sudaryti sąlygas lošimų automatų gamybai Lietuvoje. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo Finansų ministerijos atsižvelgti į 2013 m. gegužės 8 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu priimtą nutarimą dėl Įstatymo projektų XIP-3447 (atmesti), XIP-4393 (paskelbti svarstymui) bei atitinkamai pakoreguoti 2013-06-14 raštu Nr. (7.29-04)-6K-l 30535 pateiktą derinimui Vyriausybės nutarimo projektą dėl Įstatymo projektų XIP-3447, XIP-4393 ir XIP-4394. Nepritarti Pritarti
projektą XIP-3447 atmetė
Nr.g-2013-10706 Mes, verslo asociacijos
Vyriausybės nutarimo projektu Nr. 13-1813-02 (toliau - „LRV nutarimo projektas“) dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3447 (pateikė Seimo nario Ž.Šilgalio vadovaujama darbo grupė) ir Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 (pateikė Seimo Valdybos sukurta darbo grupė) ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4394 pateikia savo bendrą (suderintą) nuomonę dėl Vyriausybės nutarimo projekto. Nuo 2009 m. pradžios Seimas Finansų ministerijos iniciatyva padidino azartinių lošimų mokestį. Valstybės mokestinės pajamos ne tik nepadidėjo, o realiai (faktiškai) sumažėjo. Pats lošimų sektorius beveik dvigubai susitraukė. Losimų priežiūros tarnybos duomenimis, padidėjo ir šio mokesčio dalis bendrose lošimo organizatorių pajamose: nuo 11 procentų 2007 m. iki 19 procentų 2009 m. Lošimų verslo sektoriaus sumažėjimas padarė neigiamą poveikį žmonių užimtumui ir darbo užmokesčiui. 2009 metais, lyginant su 2008 m. duomenimis, darbo vietų skaičius azartinių Lošimų sektoriuje sumažėjo 740 darbo vietų, o vidutinis darbo užmokestis smuktelėjo 39 procentais. Šiuo metu lošimų sektoriuje įdarbinta virš 2000 darbuotojų. 2012 metais lošimų organizatoriai sumokėjo 29,64 mln. Lt lošimų mokesčio. Naujausi azartinių lošimų socialiniai ekonominiai tyrimai atskleidžia ir teigiamą lošimų industrijos poveikį viešajai ekonomikai: lošimai prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, prie infrastruktūros kūrimo, prie teigiamo kitų verslų įtakojimo, jų pajamų didinimo, lengvesnių naujų verslų pradėjimo galimybių užtikrinimo, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, sąlygoja viešųjų paslaugų plėtrą, įtakoja naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, visuomenės sveikatą, socialinį kapitalą ir vertybes. ES valstybėse narėse lošimų paslaugų išlaidos (vartojimas) vidutiniškai sudaro 0,52% BVP, Lietuvoje - 0,2% BVP3. Šie palyginamieji finansiniai rodikliai pabrėžia lošimų industrijos ekonominę svarbą ES valstybėse narėse. Europos Sąjunga deklaruoja, kad vienas iš ekonominės krizės įveikimo prioritetų yra ekonomikos atsigavimo užtikrinimas per darbo vietų kūrimo strategiją.
Šį raštą pasirašiusių verslo asociacijų supratimu, lošimų sektoriaus reguliavimo optimizavimas, užtikrinant tinkamą ir saugų jo paslaugų vartojimą, galėtų reikšmingiau prisidėti prie ekonomikos atgaivinimo iniciatyvų, Tikimės, kad žemiau nurodytos teisėkūros iniciatyvos azartinių lošimų sektoriuje reikšmingai prisidės prie tvaraus ir saugos šio verslo augimo, o ne jo naikinimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus dalykus, siūlome:
Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr. XIP-4393, kadangi; šiam įstatymo projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo 2013-05-08 posėdyje (2013-05-08 SBFK posėdžio protokolas pridedamas); jis papildys valstybės mokestines pajamas per nuotolinių Ir naujų lošimų sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką;
Įteisinus lošimus mažų parametrų (B1 kategorijos automatais), turėtų atsirasti apie 3000 naujų darbo vietų naujai įteisintose lošimo vietose, o taip pat atsirastų reali galimybė Įkurti lošimo įrenginių gamyklą bei Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, bus sudarytos sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų, susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, ir tai atitinka valstybės politikos tikslus - skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą); jis atitinka 16-osios Vyriausybės programos nuostatas, numatančias jos įsipareigojimus azartinių lošimų reguliavimo srityje.
Pastarieji numato, be kita ko, įgyvendinti saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, o taip pat užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną (Vyriausybės programos 73 punktas); šiam įstatymo projektui pritarė visos lošimo asociacijos (Lietuvos lošimo operatorių asociacija, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, Lažybų organizatorių aljansas, Lietuvos loterijų asociacija), o taip pat Lietuvos ristūnų sporto asociacija (2012-06-11 ir 2012-10-15 raštai pridedami); jis parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais (jį rengusi Seimo valdybos suformuota darbo grupė (toliau - SVDG), kurią sudarė skirtingų politinių partijų atstovai, atliko išsamias konsultacijas su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, lošimų verslo asociacijomis, išanalizavo Europos Sąjungos Šalių azartinių lošimų reguliavimo modelius.
SVDG taip pat surengė konsultacinį vizitą į Didžiąją Britaniją susipažinti su vienu geriausiu (pažangiausiu) lošimų reguliavimo modeliu, kur susitiko su šios didelę ir vertingą patirtį turinčios šalies lošimų įstatymų leidybos ir priežiūros institucijų, verslo asociacijų atstovais); yra pagristas azartinių lošimų rinkos būklės faktinių duomenų apie probleminio lošimo paplitimo analize, patvirtinančia, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo griežtinti ar kitaip riboti dabartinį azartinių lošimų rinkos reguliavimą; sudaro teisines prielaidas vykdyti socialiai atsakingas lošimo programas Lietuvoje įsteigtoms lošimų bendrovėms, teikiančioms paslaugas, kuriančias laisvalaikio ir pramogų įvairovę, o taip pat prisidedančioms prie Lietuvos ekonomikos gerovės (kuriant darbo vietas, investuojant į patalpas, technologijas ir infrastruktūrą); jis reglamentuoja nuotolinius lošimus, suteikia galimybę organizuoti komercinį pokerį ir žirgų sporto totalizatorių, o taip pat sudaro sąlygas saugiai ir ribotai mažų parametrų lošimo automatų bei lažybų verslo veiklai.
Žirgų sporto totalizatoriaus atsiradimas galėtų būti didelė parama sparčiai besivystančiai žirgininkystei, kuri ilgainiui galėtų tapti naudinga valstybei verslo rūšimi. Komercinį pokerį būtų galima žaisti ne tik lošimo namuose, bet ir specialiai tam pritaikytuose salonuose.
Visuomenės pramogų kokybę ir verslo įvairovę pagerintų riboto skaičiaus, iki dviejų vienetų, saugiausios kategorijos B1 lošimo automatų atsiradimas viešbučiuose, moteliuose, aludėse, baruose, kavinėse, biliardo, kėglių, boulingo ar naktiniuose klubuose, statymo punktuose (sėkmingų šio verslo pavyzdžių yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių: Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, o Didžiojoje Britanijoje teisė eksploatuoti du riboto lošimo automatus bare ar restorane automatiškai suteikiama gavus prekybos alkoholiu licenciją); juo yra siūloma įsteigti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų verslo asociacijų skaidrias, viešas ir reguliarias konsultacijas lošimų sektoriui svarbiais klausimais; įstatymo projektas sudarys teisines prielaidas smulkesniam kapitalui įsilieti į lošimų verslą, o taip pat sukurs galimybes smulkesnio paslaugų verslo atstovų, pramonės ir lošimo operatorių partnerystei. Nepritarti Pritarti
projektą XIP-3447 atmetė
įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3447 atmesti, kadangi:
PR-12 pridedamas); šiam įstatymo projektui nėra ekonominio pagrindimo; šiam įstatymo projektui savo rašte Seimo pirmininkei bei Seimo politinėms frakcijoms nepritarė visos lošimo verslo asociacijos (2012-06-26 Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, Lažybų organizatorių aljanso raštas pridedamas); jis paneigia 16-osios Vyriausybės programos nuostatas, numatančias Vyriausybės įsipareigojimus azartinių lošimų reguliavimo srityje įgyvendinti saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, o taip pat užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną; juo yra užprogramuotas egzistuojančios lošimų rinkos griovimas, sukuriant kuo daugiau veiklos apribojimų Lietuvoje fiziškai veikiančioms tradicinių (antžeminių) lošimų vietoms - lošimų namams, lošimo automatų salonams ir lažybų punktams, ir naujos azartinių lošimų organizavimo formos - lošimų internetu, įvedimas taikant pačias liberaliausias steigimosi, licencijavimo ir šio verslo organizavimo sąlygas; jį priėmus, ekspertų paskaičiavimais, bus prarasta 90 mln. litų investicijų,
perpus, ne mažiau kaip 4 (keturios) iš 12 (dvylikos) šiuo metu rinkoje lošimus organizuojančių bendrovių bus priverstos nutraukti savo veiklą, o valstybei tenkantys šio verslo kontrolės ir administravimo kaštai dėl beribės kitų formų lošimų pasiūlos išaugs keleriopai (nors visuotinai pripažinta ir valstybinės institucijos yra ne kartą savo veiksmais įrodžiusios, kad kontroliuoti tradicines lošimų formas skirtingai nei lošimus internetu yra efektyviau); priėmus šį įstatymo projektą, turėtų būti uždaryta dėl patalpų neatitikimo siūlomiems naujiems teisiniams reikalavimams apie 70 B kategorijos automatų salonų iš 136 šiuo metu veikiančių, bei ne mažiau kaip 3 lošimo namai (kazino) iš 16 veikiančių; dėl jame numatytų naujų techninių reikalavimų B kategorijos automatams iš rinkos turėtų būti pašalinta apie 2,500 automatų iš 2,850 šiuo metu rinkoje eksploatuojamų, tai reikštų, kad dėl šio reikalavimo iš esmės turėtų būti uždaryti apie 100 salonų iš šiuo metu veikiančių 136.
PR-12 pridedamas); šiam įstatymo projektui nėra ekonominio pagrindimo; šiam įstatymo projektui savo rašte Seimo pirmininkei bei Seimo politinėms frakcijoms nepritarė visos lošimo verslo asociacijos (2012-06-26 Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, Lažybų organizatorių aljanso raštas pridedamas); jis paneigia 16-osios Vyriausybės programos nuostatas, numatančias Vyriausybės įsipareigojimus azartinių lošimų reguliavimo srityje įgyvendinti saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, o taip pat užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną; juo yra užprogramuotas egzistuojančios lošimų rinkos griovimas, sukuriant kuo daugiau veiklos apribojimų Lietuvoje fiziškai veikiančioms tradicinių (antžeminių) lošimų vietoms - lošimų namams, lošimo automatų salonams ir lažybų punktams, ir naujos azartinių lošimų organizavimo formos - lošimų internetu, įvedimas taikant pačias liberaliausias steigimosi, licencijavimo ir šio verslo organizavimo sąlygas; jį priėmus, ekspertų paskaičiavimais, bus prarasta 90 mln. litų investicijų,
perpus, ne mažiau kaip 4 (keturios) iš 12 (dvylikos) šiuo metu rinkoje lošimus organizuojančių bendrovių bus priverstos nutraukti savo veiklą, o valstybei tenkantys šio verslo kontrolės ir administravimo kaštai dėl beribės kitų formų lošimų pasiūlos išaugs keleriopai (nors visuotinai pripažinta ir valstybinės institucijos yra ne kartą savo veiksmais įrodžiusios, kad kontroliuoti tradicines lošimų formas skirtingai nei lošimus internetu yra efektyviau); priėmus šį įstatymo projektą, turėtų būti uždaryta dėl patalpų neatitikimo siūlomiems naujiems teisiniams reikalavimams apie 70 B kategorijos automatų salonų iš 136 šiuo metu veikiančių, bei ne mažiau kaip 3 lošimo namai (kazino) iš 16 veikiančių; dėl jame numatytų naujų techninių reikalavimų B kategorijos automatams iš rinkos turėtų būti pašalinta apie 2,500 automatų iš 2,850 šiuo metu rinkoje eksploatuojamų, tai reikštų, kad dėl šio reikalavimo iš esmės turėtų būti uždaryti apie 100 salonų iš šiuo metu veikiančių 136. Tai taip pat reikštų, kad B kategorijos automatų lošimo sektorius praktiškai išnyktų, dėl ko jame sukurtos darbo vietos būtų sunaikintos, o valstybei šio sektoriaus generuojamos mokestinės pajamos dingtų, o taip pat būtų prarastos į šį sektorių investuotos Lėšos; pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos 2011-11-11 išvados, jis nepagrįstai silpnina kontrolės reikalavimus lošimų organizatoriams: nebelieka reikalavimų lošimus organizuojančių bendrovių įstatinio kapitalo dydžiui, gerokai sumažintos minimalios sumos, skirtoms laimėjimams išmokėti, panaikinami iki šiol egzistuojantys griežti reikalavimai lošimo įrenginių įsigijimui, atsisakoma draudimo lošimų organizatoriams būti kitų įmonių steigėju ar akcininku, nors aiškinamajame rašte nepateikti jokie tokio liberalizavimo motyvai, nepagrindžiama, kokių rezultatų tuo siekiama, o keičiamo (liberalizuojamo) reglamentavimo tikslų nenurodymas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir prieštarauja Seimo statuto 135 str.
siūlymus grindžiame tuo, kad Azartinių lošimų įstatymo projekte Nr. XlP-4393 yra laikomasi Vyriausybės sprendimo laikytis naštos nedidinimo principo, verslo nuspėjamumo principo, kurių dėka užtikrinamos sąlygos vystytis atsakingam verslui ir kartu užkertant kelius nelegaliai veiklai, prisidedama prie legaliai veikiančių bendrovių verslo tvarumo užtikrinimo. Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte Nr. XIP-4393 atsižvelgta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštą nuomonę, kad turi būti įmanoma prie rinkos sąlygų prisitaikanti kontroliuojama plėtra. Pritarti
konfederacija2013-11-11 Nr.NLŽVA-13-57 Asociacijos nuomonė apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: „Dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. X1P-3447, Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4394; dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1023 projekto.
XIIP-1023 projekto. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau - NLŽVA), vienijanti laisvalaikio ir pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, susipažinusi su Vyriausybės nutarimu (toliau — LRV nutarimas), žemiau pateikia bendrą ir suderintą asociacijos narių nuomone. Norint tinkamai įvertinti NLŽVA išsakomą nuomonę, reikalinga pripažinti, kad:
1) Loterijų ir lošimų rinka yra vientisas organizmas, sudarytas iš skirtingų rinkos segmentų, todėl darniam rinkos darbui būtina nustatyti kiekvienam lošimų segmentui būdingas, adekvačias, proporcingas ir vartotojų poreikius atitinkančias sąlygas;
2) Loterijos ir lošimai yra svarbi ir ekonomiškai naudinga valstybės reguliuojama veikla, kuri susijusi ir tiesiogiai priklauso nuo viešosios valdžios, politikų ir valdininkų priimamų sprendimų, todėl bet kokie pokyčiai šioje rinkoje reikalauja išsamaus, objektyviais duomenimis paremto požiūrio. 2002 m. įsigaliojęs Azartinių lošimų įstatymas įtvirtino valstybės reguliavimą ir nustatė parametrinį lošimų paslaugos kainos reguliavimo metodiką. Lošimai pagal socialinę riziką buvo suskirstyti į ribotus (B kategorijos, mažų parametrų lošimo automatai) ir neribotus (A kategorijos lošimo automatai, ruletė, kortų lošimai, lažybos). Riboto lošimo automatui buvo pritaikytas parametrinis lošimo paslaugos kainos reguliavimas - nustatant didžiausia galimą statymo, lošimo trukmės ir laimėjimo ribojimų dydžius, reiškiančius tai, jog įstatymu nustatyta saugi didžiausia suma, kurią vartotojas per valandą galės išleisti, taip suformuojant ir paslaugos teikėjo pajamų dydžio ribas. Tokiu bodu lošimų rinka buvo suskirstyta ne tik pagal lošimų paslaugų pavojingumą, rizikingumą, bet ir pagal Šių paslaugų vartotojų grupes.
Socialiniu požiūriu, valstybė, paisydama viešojo intereso, užtikrino, kad lošimų rinkoje vyraus saugus, mažiau azartiškas riboto lošimo segmentas, apsaugantis vartotojus nuo didelio prasilošimo galimybių (analogiška metodika taikoma valstybės kainų nustatyme ir energetikos kontrolės mechanizme). Taigi už loterijų ir lošimų rinkos reguliavimą atsakingų Finansų ministerijos valdininkų Vyriausybei siūlomas požiūris, kad visos lošimų rūšys yra vienodos ir joms reikia taikyti vienodas reguliavimo priemones, tuo pat metu loterijas atskiriant ir joms suteikiant liberalias veiklos sąlygas (dalyvauti nepilnamečiams. vykdyti reklamos ir skatinimo programas, siūlant milijoninius laimėjimus) prieštarauja valstybės dar 2002 metais suformuotai viešajai politikai bei Europos Teisingumo Teismo praktikai. Siūlome LRV nutarimo dalį, susijusią su įstatymo projektu Nr. XIP-3447, nesvarstyti, kadangi:
12012-05-2 ,
2012-06-26, 2012-10-16 lošimų verslo asociacijos kreipėsi raštu į Seimo pirmininkę, Seimo seniūnų sueigą ir į visas Seimo politines frakcijas, išreikšdamos aiškų nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIP-3447, kaip neturinčiam ekonominio pagrindimo bei rinkos ateities vizijos, kas yra būtina reglamentuojant ūkinę veiklą;
Respublikos Trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdžio metu, Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai viešai pareiškė, jog įstatymo projektui XIP-3447 nepritaria, nes „¡statymo projektas XIP-3447 iš esmės yra sukurtas šito verslo sunaikinimui“. 3. 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje įstatymo projektą Nr. XIP-3447 atmetė, priimdamas dėl jo tikslų ir reguliavimo priemonių aiškiai išreikštą neigiamą sprendimą, o už pagrindą tolimesniam svarstymui priėmė Seimo Valdybos sukurtos darbo grupės parengtą įstatymo projektą Nr. XIP-4393;
4Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIP-3447 yra užprogramuotas darniai veikiančios lošimų rinkos griovimas, sukuriant kuo daugiau veiklos ribojimų Lietuvoje fiziškai veikiančioms tradicinių (antžeminių) lošimų vietoms, tuo tarpu naujoms azartinių lošimų organizavimo formoms - lošimams internetu (nuotoliniams lošimams) yra nustatomos pačios liberaliausios steigimosi, licencijavimo ir organizavimo sąlygos;
paskaičiavimu, tuo atveju, jei ¡statymo projektas Nr. XIP-3447 butų priimtas, siūlomų reikalavimų kompleksinis įgyvendinimas reikštų, kad veiklą turėtų nutraukti beveik visi B kategorijos lošimo automatų salonai. Dėl to būtų prarastos apie 80 mln. litų dydžio investicijos, apie 600 darbuotojų atsidurtų gatvėje, įplaukos į biudžetą iš lošimų ir loterijų sumažėtų beveik perpus, mažiausia 4 iš Šiuo metu 12 veiklą vykdančių bendrovių būtų priverstos nutraukti savo veiklą. Kodėl Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pritarti tokiam lošimų reglamentavimo modeliui, kuris stumia verslą | bedugnę? NLŽVA nuomone, Finansų ministerijos valdininkai, vadovaudamiesi neaiškiais interesais, sistemingai žlugdo Lietuvos lošimų rinką. Tat įrodo Lietuvoje suformuotas loterijų monopolis (UAB „Olifėja“ loterijų segmente užima praktiškai 100 % rinkos) bei daug kitų korupcinio pobūdžio apraiškų, kurias pastebi visi rinkos dalyviai:
tarnautojai, įgyvendindami valstybės politiką loterijų ir lošimų srityse vengia skaidrumo ir ligi šiol nėra patvirtinę loterijų ir azartinių lošimų reguliavimo viešosios politikos tikslų bei lošimų reguliavimo koncepcijos; Finansų ministerijos tarnautojai neinicijavo nė vieno socialiai reprezentatyvaus, tarptautiniu mastu pripažįstamo, mokslinio lošimo paplitimo tyrimo atlikimo, siekiant objektyviai įvertinti problemų dėl lošimo paplitimo tarp šalies gyventojų mastą, tik kurio faktinių duomenų pagrindu būtų parengta lošimų reguliavimo koncepcija/ateities vizija; 3.
Finansų ministerijos tarnautojai sistemingai ir nuosekliai globojo loterijų verslą (atskirdami jį nuo kitų lošimo segmentų, gindami Šiame sektoriuje egzistuojančią faktinę monopoliją, o taip pat sudarydami prielaidas joje veikiančios bendrovės pajamas naudoti ne viešiems tikslams ir ne mokesčiams į valstybės biudžetą sumokėti);
tarnautojai toleravo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimus, kuriais neteisėtai buvo įteisinti įstatyme nenumatyti lošimų organizavimo būdai (video loterijų terminalai, lažybų organizavimas internetu ir telefonu, lažybų įrenginiai);
tarnautojai nepateikiant ekonominio pagrindimo sistemingai inicijuodavo teisėkūros iniciatyvas, skirtas sunaikinti B kategorijas (mažų parametrų) lošimo automatų verslą, tuo pat metu, kaip išdėstyta aukščiau, toleravo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimą kuriuo neteisėtai buvo įteisintas video loterijų terminalų (lošimo automato analogas) naudojimas. Akivaizdu, kad monopolinė loterijų rinkos struktūra, kurioje loterijų monopolistui UAB „Olifėja“ valstybės suteikta teisė per nepamatuotai dideles sąnaudas išvengti 10-15 mln. litų per metus sumokėjimo \ valstybės biudžetą ir viešiems tikslams remti, galėjo susiformuoti tik padedant Finansų ministerijos tarnautojams ir nesąžiningiems politikams.
Vienas iš Finansų ministerijos veikios tikslų - dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką loterijų ir lošimų srityse. 15 to išplaukia, kad už valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą loterijų ir lošimų srityje realiai atsakingi tik keli Finansų ministerijos valdininkai, kurių sprendimams įtaką gali daryti ir verslas, ir jam tarnaujantys politikai. Aukščiau minėta Finansų ministerijos vaidininkų veiklos metodika atitinka monopolinės rinkos sukūrimo scenarijų, kurio tikslai:
loterijų konkurentams - kitiems lošimų rinkos segmentams;
nepriklausomą bei kolegialią priežiūros instituciją - Valstybinę lošimų priežiūros komisiją reorganizuojant į vienašmenę priežiūros instituciją prie Finansų ministerijos;
projektą, kuriuo būtų siekiama nepagristai padidinti administracinę naštą su loterijomis konkuruojantiems lošimų verslams nustatant jiems perteklines reglamentavimo nuostatas (įstatymo projektas XIP-3447);
teisėkūros iniciatyvas (įstatymo projektas XIP-4393). Mokesčių didinimas, kaip lošimų rinkos bei pajamų perskirstymo etapas 2008-12-15 Finansų ministerija parengė Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą XIP-160, kuriuo ketino dvigubai padidinti mokesčius lošimų organizatoriams, kurių mokestinė našta turėjo padidėti 12-14 proc. nuo pajamų. Tuo tarpu loterijų organizatoriai, nepaisant per nepamatuoto dydžio jų veiklos sąnaudas nuslepiamų didelių viršpelnių ir monopolinės padėties, Finansų ministerijos tarnautojų liko nepastebėti.
Aiškinamajame įstatymo projekto rašte Finansų ministerijos valdininkai (Mokesčių departamento direktorė J. Balevičienė, Finansų rinkos departamento direktorė A. Dziskienė ir Specialios finansinės veiklos reguliavimo skyriaus vedėja L. Šumskaitė) nurodė, kad padidinus lošimų mokestį, valstybės pajamos kasmet turėtų padidėti 18 mln. litų, o jokių neigiamų pasekmių įgyvendinus šį projektą nenumatomą. Išaugusi milžiniško dydžio mokestinė našta lėmė, kad lošimo namų ir B kategorijos lošimo automatų sektorius Lietuvoje susitraukė, dėl ko buvo prarasta apie 40 mln. litų investicijų, keturios bendrovės nutraukė savo veiklą, atleista beveik trečdalis šiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų - apie 1000 žmonių. Tuo pačiu buvo nusiųsta karti ir juos atgrasanti žinia užsienio investuotojams, kad Lietuvos politika užsienio investuotojų atžvilgiu stokoja teisinio tikrumo ir apibrėžtumo. Palyginus 2008-ųjų ir
planas patyrė fiasko. 2009-2011 metais surinkta apie 58 mln. litų loterijų ir lošimų mokesčių mažiau nei žadėjo projekto iniciatoriai, nekalbant apie kitų mokesčių susijusių su darbo santykiais, su pajamų pelno apmokestinimu ir praradimais. Deja, pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei asmenys, padarę ypač didelio masto žalą valstybei, atsakomybėn nepatraukti iki šiol. Pritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 16. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija2013-11-11 Nr.NLŽVA-13-58 Asociacijos nuomonė apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: „Dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-3447, Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4394; dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XI1P-1023 projekto. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau - NLŽVA), vienijanti laisvalaikio ir pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, susipažinusi su Vyriausybės nutarimu (toliau - LRV nutarimas), žemiau pateikia bendrą ir suderintą asociacijos narių nuomonę. Norint tinkamai įvertinti NLŽVA išsakomą nuomonę, reikalinga pripažinti, kad:
1) Loterijų ir lošimų rinka yra vientisas organizmas, sudarytas iš skirtingų rinkos segmentų, todėl darniam rinkos darbui būtina nustatyti kiekvienam lošimų segmentui būdingas, adekvačias priemones; 2) Loterijos ir lošimai yra svarbi ir ekonomiškai naudinga valstybes reguliuojama veikla, kuri susijusi ir tiesiogiai priklauso nuo viešosios valdžios, politikų ir valdininkų priimamų sprendimų, todėl bet kokie sprendimai rinkoje reikalauja išsamaus, objektyviais duomenimis paremto požiūrio. 2002 m. įsigaliojęs Azartinių lošimų įstatymas įtvirtino valstybės reguliavimą ir nustatė parametrinį lošimų paslaugos kainos reguliavimo metodiką. Lošimai pagal socialinę riziką buvo suskirstyti į ribotus (B kategorijos, mažų parametrų lošimo automatai) ir neribotus (A kategorijos lošimo automatai, ruletė, kortų lošimai, lažybos). Riboto lošimo automatui buvo pritaikytas parametrinis lošimo paslaugos kainos reguliavimas - nustatant didžiausia galimą statymo, lošimo trukmės ir laimėjimo ribojimų dydžius, reiškiančius tai, jog Įstatymu nustatyta saugi didžiausia suma, kurią vartotojas per valandą galės išleisti, taip suformuojant ir paslaugos teikėjo pajamų dydžio ribas. Tokiu būdu lošimų rinka buvo suskirstyta ne tik pagal lošimų paslaugų pavojingumą, rizikingumą, bet ir pagal šių paslaugų vartotojų grupes.
Socialiniu požiūriu, valstybė, paisydama viešojo intereso, užtikrino, kad lošimų rinkoje vyraus saugus, mažiau azartiškas riboto lošimo segmentas, apsaugantis vartotojus nuo didelio prasilošimo galimybių (analogiška metodika taikoma valstybės kainų nustatyme ir energetikos kontrolės mechanizme). Taigi už loterijų ir lošimų rinkos reguliavimą atsakingų Finansų ministerijos valdininkų Vyriausybei siūlomas požiūris, kad visos lošimų rūsys yra vienodos ir joms reikia taikyti vienodas reguliavimo priemones, tuo pat metu loterijas atskiriant ir joms suteikiant liberalias veiklos sąlygas (dalyvauti nepilnamečiams, vykdyti reklamos ir skatinimo programas, siūlant milijoninius laimėjimus) prieštarauja valstybės dar 2002 metais suformuotai viešajai politikai bei Europos Teisingumo Teismo praktikai. Siūlome LRV nutarimo dalį, susijusią su įstatymo projektu Nr. X1P-3447, nesvarstyti, kadangi:
12012-05-21,
2012-06-26, 2012-10-16 lošimų verslo asociacijos kreipėsi raštu Į Seimo pirmininkę. Seimo seniūnų sueigą ir į visas Seimo politines frakcijas, išreikšdamos aiškų nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIP-3447, kaip neturinčiam ekonominio pagrindimo bei rinkos ateities vizijos, kas yra būtina reglamentuojant ūkinę veiklą;
Respublikos Trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdžio metu, Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai viešai pareiškė, jog Įstatymo projektui Nr. XIP-3447 nepritaria, nes „įstatymo projektas XIP-3447 iš esmės yra sukurtas šito verslo sunaikinimui“. 3. 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje įstatymo projektą Nr. XIP-3447 atmetė, priimdamas dėl jo tikslų ir reguliavimo priemonių aiškiai išreikštą neigiamą sprendimą, o už pagrindą tolimesniam svarstymui priėmė Seimo Valdybos sukurtos darbo grupės parengtą įstatymo projektą Nr. XIP-4393;
Nr.
XIP-3447 yra užprogramuotas darniai veikiančios lošimų rinkos griovimas, sukuriant kuo daugiau veiklos ribojimų Lietuvoje fiziškai veikiančioms tradicinių (antžeminių) lošimų vietomis, tuo tarpu naujoms azartinių lošimų organizavimo formoms - lošimams internetu (nuotoliniams lošimams) yra nustatomos pačios liberaliausios steigimosi, licencijavimo ir organizavimo sąlygos;
paskaičiavimu, tuo atveju, jei įstatymo projektas Nr. XIP-3447 butų priimtas, siūlomų reikalavimų kompleksinis įgyvendinimas reikštų, kad veiklą turėtų nutraukti beveik visi B kategorijos lošimo automatų salonai. Dėl to būtų prarastos apie 80 mln. litų dydžio investicijos, apie 600 darbuotojų atsidurtų gatvėje, įplaukos į biudžetą iš lošimų ir loterijų sumažėtų beveik perpus, mažiausiai 4 iš šiuo metu 12 veiklą vykdančių bendrovių būtų priverstos nutraukti savo veiklą. Kodėl Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pritarti tokiam lošimų reglamentavimo modeliui, kuris stumia verslą į bedugnę? NLŽVA nuomone, Finansų ministerijos valdininkai, vadovaudamiesi neaiškiais interesais, sistemingai žlugdo Lietuvos lošimų rinką. Tai įrodo Lietuvoje suformuotas loterijų monopolis (UAB „Olifėja“ loterijų segmente užima praktiškai 100 % rinkos) bei daug kitų korupcinio pobūdžio apraiškų, kurias pastebi visi rinkos dalyviai:
tarnautojai, įgyvendindami valstybės politiką loterijų ir lošimų srityse vengia skaidrumo ir ligi šiol nėra patvirtinę loterijų ir azartinių lošimų reguliavimo viešosios politikos tikslų bei lošimų reguliavimo koncepcijos;
tarnautojai neinicijavo nė vieno socialiai reprezentatyvaus, tarptautiniu mastu pripažįstamo, mokslinio lošimo paplitimo tyrimo atlikimo, siekiant objektyviai įvertinti problemų dėl lošimo paplitimo tarp šalies gyventojų mastą, tik kurio faktinių duomenų pagrindu būtų parengta lošimų reguliavimo koncepcija/ateities vizija; 3.
Finansų ministerijos tarnautojai sistemingai ir nuosekliai globojo loterijų verslą (atskirdami jį nuo kitų lošimo segmentų, gindami šiame sektoriuje egzistuojančią faktinę monopoliją, o taip pat sudarydami prielaidas joje veikiančios bendrovės pajamas naudoti ne viešiems tikslams ir ne mokesčiams j valstybės biudžetą sumokėti); Finansų ministerijos tarnautojai toleravo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimus, kuriais neteisėtai buvo įteisinti įstatyme nenumatyti lošimų organizavimo būdai (video loterijų terminalai, lažybų organizavimas internetu ir telefonu, lažybų įrenginiai);
tarnautojai nepateikiant ekonominio pagrindimo sistemingai inicijuodavo teisėkūros iniciatyvas, skirtas sunaikinti B kategorijos (mažų parametrų) lošimo automatų verslą, tuo pat metu, kaip išdėstyta aukščiau, toleravo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos sprendimą, kuriuo neteisėtai buvo įteisintas video loterijų terminalų (lošimo automato analogas) naudojimas. Akivaizdų, kad monopolinė loterijų rinkos struktūra, kurioje loterijų monopolistui UAB „Olifėja“ valstybės suteikta teisė per nepamatuotai dideles sąnaudas išvengti 10-15 mln. litų per metus sumokėjimo į valstybės biudžetą ir viešiems tikslams remti, galėjo susiformuoti tik padedant Finansų ministerijos tarnautojams ir nesąžiningiems politikams. Vienas iš Finansų ministerijos veiklos tikslų - dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politikų loterijų ir lošimų srityse.
Iš to išplaukia, kad už valstybes politikos formavimą ir įgyvendinimą loterijų ir lošimų srityje realiai atsakingi tik keli Finansų ministerijos valdininkai, kurių sprendimams įtaką gali daryti ir verslas, ir jam tarnaujantys politikai. Aukščiau minėta Finansų ministerijos valdininkų veiklos metodika atitinka monopolinės rinkos sukūrimo scenarijų, kurio tikslai:
loterijų konkurentams - kitiems lošimų rinkos segmentams;
nepriklausomą bei kolegialią priežiūros instituciją - Valstybinę lošimų priežiūros komisiją reorganizuojant į vienašmenę priežiūros instituciją prie Finansų ministerijos;
projektą, kuriuo būtų siekiama nepagristai padidinti administracinę naštą su loterijomis konkuruojantiems lošimų verslams nustatant jiems perteklines reglamentavimo nuostatas (įstatymo projektas XIP-3447);
iniciatyvas (įstatymo projektas XIP-4393). Mokesčių didinimas, kaip lošimų rinkos bei pajamų perskirstymo etapas 2008-12-15 Finansų ministerija parengė Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą X1P-160, kuriuo ketino dvigubai padidinti mokesčius lošimų organizatoriams, kurių mokestinė našta turėjo padidėti 12-14 proc., nuo pajamų. Tuo tarpu loterijų organizatoriai, nepaisant per nepamatuoto dydžio jų veiklos sąnaudas nuslepiamų didelių viršpelnių ir monopolinės padėties, Finansų ministerijos tarnautojų liko nepastebėti. Aiškinamajame įstatymo projekto rašte Finansų ministerijos valdininkai (Mokesčių departamento direktorė J. Balevičienė, Finansų rinkos departamento direktorė A. Dziskienė ir Specialios finansinės veiklos reguliavimo skyriaus vedėja L. Šumskaitė) nurodė, kad padidinus lošimų mokestį, valstybės pajamos kasmet turėtų padidėti 18 mln. litų, o jokių neigiamų pasekmių įgyvendinus šį projektą nenumatoma.
Išaugusi milžiniško dydžio mokestinė našta lėmė, kad lošimo namų ir B kategorijos lošimo automatų sektorius Lietuvoje susitraukė, dėl ko buvo prarasta apie 40 mln. litų investicijų, keturios bendrovės nutraukė savo veiklą, atleista beveik trečdalis šiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų - apie 1000 žmonių. Tuo pačiu buvo nusiųsta karti ir juos atgrasanti žinia užsienio investuotojams, kad Lietuvos politika užsienio investuotojų atžvilgiu stokoja teisinio tikrumo ir apibrėžtumo. Palyginus 2008-ijų ir 2012-ųjų laikotarpio duomenis, matyti, kad valstybės pajamų padidinimo planas patyrė fiasko. 2009-2011 metais surinkta apie 58 min. litų loterijų ir lošimų mokesčių mažiau nei žadėjo projekto iniciatoriai, nekalbant apie kitų mokesčių susijusių su darbo santykiais, su pajamų pelno apmokestinimu ir praradimais. Deja, pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei asmenys, padarę ypač didelio masto žalą valstybei, atsakomybėn nepatraukti iki šiol. Pritarti . Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 17. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2013-11-22 Nr.g-2013-13493 Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas yra tobulintinas, nes jame trūksta efektyvių kontrolės priemonių ir mechanizmų, be to, paaugliai nėra pakankamai apsaugoti nuo įsitraukimo į azartinius lošimus. Lošimų automatų salonuose, lažybų punktuose nėra privaloma tikrinti lošiančiųjų asmenų dokumentus, nėra privalomas vaizdo stebėjimų sistemų naudojimas. Dėl šios priežasties asmenys, neturintys teisės lošti, gali pasinaudoti Azartinių lošimų įstatymo netobulumais ir lošti, tuo sukeldami grėsmę sau ir aplinkiniams. Ne kartą yra pasitaikę, kad nepilnamečiai lošia azartinius lošimus losimų automatų salonuose, lažybų punktuose, lošimo namuose.
Taigi manome, kad naujajame Azartinių lošimų įstatyme būtina numatyti, kad visose lošimų vietose privalomai būti tikrinami klientų asmens tapatybės dokumentai, taip pat būtina, kad visose lošimų organizavimo vietose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Šiuo metu azartinių lošimų verslas ir jų atstovai aktyviai ir agresyviai dirba, kad įstatymo projektas būtų priimtas. Nebijoma net elgtis amoraliai ir teigti netiesą. Pavyzdžiui, visai neseniai viešoje erdvėje pasirodė kontoros GLIMSTEDT parengtas memorandumas. Jau pirmuosiuose jo puslapiuose matoma, kad azartinių lošimų verslo atstovams rūpi tik azartinių lošimų verslo sąlygų gerinimas ir visiškai nekreipiama dėmesio į kitas Lietuvos valstybės, kurioje jie vysto savo verslą ir iš to uždirba šimtus milijonų litų, problemas, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta: ’’Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma”; “Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas įstatymo projektas neturės.” Tai netiesa - apie azartinių lošimų sukeliamą žalą ir neigiamas pasekmes galite susipažinti žemiau. Azartinių lošimų verslo atstovai teigia “...kad vidutiniškai lošimų paslaugoms statistinis Europos gyventojas išleidžia apie 400 eurų per metus Lietuvoje vidutiniškai lošimams gyventojai išleidžia mažiau kaip 20 eurų per metus”. 2012 metais keliolika Lietuvoje veikiančių azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gavo 1,33 mlrd. litų pajamų ir pasidalino tarpusavyje 208 mln. lt. Amoralu naudoti argumentą, kad lietuviai per mažai pralošia, kadangi tokiu būdu sumažinamos žmonių išlaidos kitoms, didelę naudą žmogui nešančioms, veikloms. Pavyzdžiui, per 2012 metus lietuviai vidutiniškai išleido: sportui ir laisvalaikiui 24,96 Lt (7,23 EUR), knygoms 27,36 Lt (7,92 EUR).
Tuo tarpu kultūrą, sportą ir kitas sritis dotuoja valstybė, nors išlaidas šiems sektoriams būtų galima sumažinti, jei patys žmonės tam skirtų daugiau lėšų. Mūsų nuomone, jeigu Lietuvos žmonės mažiau praloštų, jiems liktų daugiau pinigų kitoms paslaugoms ir interesams, kurie yra naudingi jiems patiems. Taigi galima drąsiai teigti, kad azartinių lošimų verslo plėtra mažina kitų sričių konkurencingumą, mažina darbo vietų skaičių ir kita. NTAKK nuomone, pateiktas naujas ¡statymo projektas sukels dideles neigiamas pasekmes Lietuvos valstybei, todėl, atstovaudami viešąjį interesą, siūlome nepritarti šiam įstatymo projektui, dėl ankščiau paminėtų ir žemiau išdėstytų priežasčių:
siūloma įtvirtinti (įteisinti) naujas lošimo rūšis: nuotolinius lošimus, B1 kategorijos lošimų automatais ir komercinį pokerį. Norime atkreipti dėmesį, kad didesnė lošimo formų įvairovė padidina riziką atsirasti problemoms, susijusių azartiniais lošimais. Grinols ir Mustard tyrimai rodo, kad valstijose, kuriose buvo įteisinti losimo namai, po kurio laiko didėjo nusikalstamumo lygis tose vietose. Taip pat atkreipiame dėmesį į B1 kategorijos lošimų automatus, įstatymo projekte šios kategorijos lošimo automatus buvo numatyta leisti įrengti ten, kur asmenys (įskaitant ir nepilnamečius) dažniausiai pramogauja ir leidžia laisvalaikį (kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių klubuose ir t.t.). Tokiu atveju sukontroliuoti, kaip vykdomas LR Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 10 punktas, kuris draudžia lošti asmenims neturintiems 18 metų, pasidarytų praktiškai neįmanoma. Reikia parėžti, kad nepilnamečiams greičiau išsivysto įvairios priklausomybės (įskaitant ir azartinius losimus) nei suaugusiems asmenims. Tačiau darbo grupė (J. Oleka, J. Sabatauskas ir V.
Sabatauskas ir V. Gapšys), dėl nesuprantamų priežasčių, dar labiau pablogino situaciją ir išbraukė konkrečias vietas. Skaitant pateiktą siūlymą matyti, kad B1 kategorijos lošimų automatus bus galima įrengti bet kur, net ir daugiabučio namo vestibiulyje, autobusų stotyje ir t.t. Tuo tarpu asmeniui, lošiančiam azartinius lošimus gali išsivystyti priklausomybė nuo azartinių lošimų (toliau - Priklausomybė). Tai savo ruožtu sukelia eilę neigiamų pasekmių. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad didėjantis lošimų prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su didėjančiu šių losimų vartojimu ir augančiu patologinių lošėjų skaičiumi. 2. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad lošiant lošimų automatais Priklausomybė išsivysto daugiau nei 3 kartus greičiau, lyginat su kitomis lošimo rūšimis. Lošiant lošimų automatais Priklausomybė išsivysto vidutiniškai per 1,08 metų, tuo tarpu lošiant kitais, ’’tradiciniais” lošimais Priklausomybė išsivysto vidutiniškai per 3,58 metų. Patologinis potraukis azartiniams lošimams yra viena greičiausiai augančių, bet labiausiai ignoruojamų psichinės sveikatos problemų JAV. Azartiniai lošimai daro neigiamą poveikį lošėjo psichologinei būsenai ir jo socialinei aplinkai. Lietuvoje į šią problemą taip pat beveik nekreipiamas dėmesys. Pastaraisiais metais B kategorijos lošimų automatų plėtra Lietuvoje ir taip buvo labai didelė (2006 metais buvo eksploatuojama apytiksliai 363, o 2013 metais III ketv. jau net 2916 B kategorijos lošimų automatų. A kategorijos sumažėjo nuo 654 iki 587), tuo tarpu, įteisinus naują B1 kategorijos lošimų automatus, lošimo aparatų plėtra bus daug didesnė nei iki šiol ir neigiamų pasekmių bus sukeliama ženkliai daugiau. Neigiamą lošimo automatų įtaką visuomenei rodo Pietų Karolinos pavyzdys, kai 2001 m. liepos l d. buvo priimtas įstatymas, kuris uždraudė žaisti losimo automatams. Praėjus pusei metų po įstatymo įsigaliojimo liko 11
„Anoniminių lošėjų“ grupių iš 32 (Grinols ir Mustard, 2004). 3.
aiškinamajame rašte yra nurodyta “Per šį laikotarpį (pastaruosius 10 metų) valstybės biudžetas vien loterijų ir azartinių lošimų mokesčių surinko daugiau kaip 212 mln. litų.” ‘‘Prognozuojama, jog įteisinus nuotolinius lošimus ir lošimus B1 kategorijos automatais per trejus metus turėtų būti surinkta apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio, lyginant su 2011 metais, kuomet buvo surinkta apie 19,7 mln. litų,” Ilinojaus universiteto profesorius E.L. Grinolsas įrodė, kad valstybės nuostoliai, susiję su azartinių lošimų sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis, yra 3 kartus didesni nei iš azartinių lošimų gaunamos pajamos į biudžetą. E.L. Grinolsas išskiria devynias dėl azartinių lošimų atsirandančias valstybės nuostolių grupes: 1. nusikaltimų (pvz. vagystės, sukčiavimai, dokumentų padirbinėjimai, įsilaužimai, prievartavimai) patiriamos nusikaltėlių sulaikymo, teismų, įkalinimo išlaidos; 2. Verslas ir užimtumas (sąnaudos dėl darbingumo sumažėjimo, darbo laiko praradimo, su bedarbyste susijusios sąnaudos, kadangi verslui reikia surasti ir apmokyti naują darbuotoją); 3. Bankrotai (visuomenės sąnaudos susiję teisiniais ir kitais resursais); 4. Savižudybės (šeimos ir visuomenės sąnaudos); 5. Ligos lydinčios Priklausomybę (depresijos, širdies ligos ir kt.); 6. Socialinės paslaugos (nedarbo išmokos, gydimo išlaidos, įvairios pašalpos ir kt.); 7. Tiesioginės azartinių losimų reguliavimo ir priežiūros sąnaudos; 8. Šeimos (skyrybos, vaikų išnaudojimo ir nepriežiūros, smurtas šeimoje); 9. Pinigai įgyti neleistinai (apie juos nebūna pranešta teisėsaugai, nes dažniausiai būna paimti iš giminaičių ir artimųjų). Taigi profesoriaus E.L. Grinolso moksliniai darbai gali mums padėti suskaičiuoti, kokius nuostolius patyrė ir patirs Lietuva.
Per pastaruosius 10 metų Lietuva dėl azartinių lošimų patyrė 636 mln. litų nuostolių (nuostoliai triskart didesni nei pajamas 212*3=616), o 2016 metais Lietuva patirs beveik 89 mln. litų nuostolių (19,7[201l metais]* 1,5[50%padidėjimas]*3=88,65), jeigu tikėsime jog įstatymo projekto autorių prognozės pildysis. 4. 2004 metais Valstybinė lošimų priežiūros komisija (dabar Lošimų priežiūros tarnyba - (toliau
Moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad azartinių losimų organizatoriai gauna nuo
iš psichiškai sergančių asmenų). 10 proc. lošėjų generuoja 80 proc. lošimo organizatorių pajamų. Darykime prielaidą, kad Lietuvoje azartinių lošimų organizatoriai gauna apie 40 proc. (vidurkis tarp 30 ir 50) pajamų iš patologinių lošėjų. 2012 metais lošimų organizatoriams atiteko 208,5 mln. litų pajamų. Tai reiškia, kad patologiniai jiems sunešė apytiksliai 83 000
daug ir didelių problemų (vagystės, sukčiavimai, dokumentų padirbinėjimai, įsilaužimai, prievartavimai, verslo ir užimtumo problemos, bankrotai, savižudybės, ligos lydinčios Priklausomybę, nedarbo išmokos, gydimo išlaidos, įvairios pašalpos, skyrybos, vaikų išnaudojimo ir nepriežiūros, smurtas šeimoje ir t.t.) Priklausomi lošėjai linkę dažniau žudytis nei asmenys turintys kitas priklausomybes, rodo tyrimų rezultatai. Dėl šių priežasčių manome, kad yra būtina įteisinti savanorišką atsiribojimą nuo azartinių lošimų ir azartinių lošimo organizatorių atsakomybę už prašymo atsiriboti nesilaikymą. Tuomet (imant 2012 metų duomenis) valstybė negaus iki 15 mln. litų (nes 40 proc. suneša patologiniai lošėjai) pajamų į biudžetą, tačiau patirs iki 45 mln. litų mažiau neigiamų pasekmių kaštų, susijusių su azartiniais lošimais (nuostoliai yra triskart didesni nei pajamos). 5. Azartinių lošimo rūšių didinimas ir azartinių lošimų prieinamumo didinimas kad nesukurs papildomų darbo vietų Lietuvoje, tačiau dėl azartinių lošimų verslo specifikos ir veiklos darbo vietų sumažės kitose srityse. Pirmiausia dėl to, kad neoficialiuose pokalbiuose azartinių lošimų verslo atstovai neneigia, kad prie pvz.
Bl kategorijos losimo automatų nebus kuriamos naujos darbo vietos, o bus naudojamos jau įsteigtos (pvz. kavinės, kurioje būtų įrengti automatai, darbuotojų). Darbo vietų mažės taip pat ir dėl to, kad azartinių lošimų verslas perims pajamas iš kitų sričių (žr. aukščiau). Taip pat mažėja ir mažės darbo vietų dėl to, kad Lietuvoje prasilošia ir prasiloš verslininkai, kurių įmonėse šiandien dirba žmonės, o dėl praloštų įmonės lėšų jos žlunga, bankrutuoja, darbuotojai praranda ir praras darbus, ir tokiu būdu išaugs valstybės išlaidos (bedarbių pašalpos ir kitos socialinės išmokos). NTAKK gina viešąjį interesą, o tai (mes puikiai suprantame) nepriimtina verslui. Tačiau azartinių lošimų veikla dėl keliamo pavojaus visuomenės sveikatai ir sukeliamų neigiamų pasekmių yra ypatinga ir specifinė ūkinės veiklos sritis ir būtų nusikalstama atsižvelgti tik į verslo interesus. Pritarti iš dalies Vertinant azartinių lošimų skirtingų sektorių reguliavimo ypatumus, tarp kurių ir B1 lošimų automatų įteisinimas, Komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti mažų parametrų (mažos socialinės rizikos) lošimo įrenginių B1 automatų reglamentavimo. Juos siūloma įteisinti, atsižvelgiant į tai, jog parengtu patobulinti įstatymo projektu užtikrinamos reikalingos socialinės kontrolės priemonės, ypač orientuotos į nepilnamečių ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugą. ES valstybėse narėse dėl teisingai parinktų viena kitą papildančių priemonių visumos: baigtinio organizavimo vietų sąrašo nustatymas; maksimalaus leidžiamų eksploatuoti mažų parametrų automatų skaičiaus vienoje vietoje nustatymas; optimalaus (saugaus) statymo ir laimėjimo dydžio bei maksimalaus intervalo tarp statymų nustatymas; griežtos nepilnamečių kontrolės reikalavimų nustatymas; griežtų poveikio priemonių už veiklos pažeidimus nustatymas, mažų parametrų automatų veikla yra praktiškai neribojama.
Komitetas nepritaria išsakytoms abejonėms, jog patikslintu projektu keičiamu įstatymu neužtikrinama tinkama nepilnamečių asmenų ir asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, prevencija, kadangi:
1) lošimų organizatorius vietose, kur organizuojami lošimai riboto lošimo B1 kategorijos automatais, lošėjo asmens tapatybę privalės patikrinti ir įsitikinti, kad asmuo, norintis lošti B1 kategorijos automatu, nebūtų jaunesnis negu 18 metų; Patikslintame projekte numatyta, jog B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančios bendrovės turi B1 kategorijos automatus ne automatų salonuose išdėstyti taip, kad jie galėtų būti nepertraukiamai prižiūrimi projekte nurodyto atsakingo asmens, kuris privalės užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai. Nepilnamečių apsaugos tikslais ir minėtų reikalavimų įgyvendinimui lošimus B1 kategorijos automatais organizuojančios bendrovės turės nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, jog B1 automatais neloštų nepilnamečiai, remiantis Priežiūros tarnybos nustatytais pavyzdiniais reikalavimais. Ši tvarka turi apimti: 1) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovėms įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką.
Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai; 2) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovių paskirtam atsakingam asmeniui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietos darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. Komitetas mano, jog nėra objektyvaus pagrindo išsakytiems argumentams, kadangi negalima teigti, jog įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ši paslauga taps prieinamesnė nepilnamečiams asmenims, kadangi nepilnamečių asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevenciją nurodytų priemonių apimtyje privalo užtikrinti lošimų organizatoriai. Be kita ko, projekte aiškiai apribojami B1 automatų parametrai numatant, jog B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriame vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 200 litų, didžiausia statoma suma – 1 litas, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, kas sudaro prielaidas manyti, jog prasilošimo galimybės tokio pobūdžio automatu yra nedidelės. Išsakytos abejonės savaime nesudaro teisinių argumentų nuostatų dėl B1 automatų įteisinimo atsisakyti. Atsakingo lošimo kodekso kaip savanoriškos priemonės efektyvumas gali būti pagrindžiamas Lošimų priežiūros tarnybos 2004 m. pradėta vykdyti Lošėjų savęs ribojimo programa, pagrįsta taip pat savanoriškumo principais. Ši programa šiuo metu yra veiksmingai įgyvendinama, todėl nėra pagrindo ir būtinybės savanoriškų priemonių reglamentavimą perkelti į įstatymo projektą. 18.
asociacija, 2013-11-25 Nr.NLŽVA-13-60 Nacionalinė lošimų k žaidimų verslo asociacija (toliau -NLŽVA), vienijanti laisvalaikio it pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, informuoja jus apie 2013 m. lapkričio 18 d. Biudžeto ir Finansų komitete įvykusį susitikimą, kurio metu buvo dar kartą aptarti vieningos antžeminių ir nuotolinių azartinių lošimų rinkos tolimesnio vystymosi Lietuvoje projektai ir diskutuojamas atsakingų už lošimų priežiūrą ir politikos Formavimą institucijų reformos klausimas. Šiuo pagrindu NLZVA pateikia bendrą ir suderintą asociacijos narių nuomonę ~ už pagrindą tolimesniam svarstymui Seime siūlyti įstatymo projektą Nr. XIP-4393, įvertinus šio projekto rengėjų 2013-10-22 pateiktą pasiūlymą įstatymo projektui Nr. XIP-4393, kuriame aptartas losimų priežiūros institucinės reformos klausimas ir atsižvelgta į įvairių institucijų. Seimo komitetų bei Vyriausybės pateiktas pastabas bei siūlymus. Objektyvių duomenų pagrindu paremtą poziciją dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4393 NLZVA buvo pateikusi Seimo Audito komitetui (toliau AK) 2013 m. lapkričio 11 d, adresuotame rašte. Minėtame rašte buvo pateikti esminiai antžeminių ir nuotolinių lošimų ir loterijų rinkos funkcionavimo ir reglamentavimo kriterijai, kuriais remiantis lošimų rinka modeliuojama kituose ES šalyse ir kurių pagrindu buvo parengtas Seimo vaidybos suformuotos darbo grupės (toliau SVDG) įstatymo projektas Nr. XIP-4393:
nuotolinių loterijų ir losimų rinka yra vientisas organizmas, sudarytas iš skirtingų rinkos segmentų, todėl darniam visos rinkos darbui būtina nustatyti kiekvienam lošimų segmentui būdingas, adekvačias, proporcingas ir vartotojų poreikius atitinkančias sąlygas; 2.
Loterijos ir lošimai yra svarbi ir ekonomiškai naudinga valstybės reguliuojama veikla, kuri susijusi ir tiesiogiai priklauso nuo viešosios valdžios, politikų it valdininkų priimamų sprendimų, todėl bet kokie pokyčiai šioje rinkoje reikalauja išsamaus, objektyviais duomenimis paremto požiūrio. Vertinant SVDG parengtą įstatymo projektą NR. XIP-4393 (kartu su aiškinamuoju raštu) prieinama išvados, jog jis parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais: darbo grupę sudarė skirtingų politinių partijų atstovai, buvo atliktos išsamios konsultacijos su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, lošimų verslo asociacijomis, išanalizuotos Europos Sąjungos salių azartinių lošimų reguliavimo modelius. SVDG taip pat surengė konsultacinį vizitą į Didžiąją Britaniją susipažinti su vienu geriausiu (pažangiausiu) lošimų reguliavimo modeliu, kur susitiko su šios didelę ir vertingą patirtį turinčios šalies lošimų it loterijų įstatymų leidybos, vyriausybes ir priežiūros institucijų, verslo asociacijų atstovais. Teigiamam įstatymo projekto Nr.
XIP-4393 vertinimui pagrindą sudaro tai, jog:
pripažįstamas vieningos antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos funkcionavimo bei jos tolimesnio kontroliuojamo ir socialiai atsakingo liberalizavimo ir modernizavimo būtinumas; 2. įstatymo projektas sudarys teisinės galimybes užkirsti pajamų iš lošimų veiklos nekontroliuojamam eksportui, papildys valstybės mokestines pajamas per naujų antžeminių ir nuotolinių lošimų šešėlinio verslo skaidrinimo politiką; 3. įstatymo projektas sudarys teisines prielaidas smulkesniam nacionaliniam kapitalui įsilieti į lošimų verslą, o taip pat sukurs galimybes smulkesnio paslaugų verslo atstovų, pramonės ir lošimo operatorių partnerystei. 4. įstatymo projektas sudarys teisinės prielaidas ir realias galimybes paskatinti ekonomikos augimą ne tik lošimų versle, bet ir su juo susijusiose paslaugą teikimo, gamybos ir kituose verslo srityse bei sukurti naujas darbo vietas; įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ir nuotolinius lošimus, sporto žirgų totalizatorių per artimiausius 3 (trejus) metus ketinama surinkti apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio. ES rinkų (Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos.
Nyderlandų) patirtis rodo, jog įteisinus lošimus mažų parametrų (B1 kategorijos automatais), apie 3000 asmenų gautų papildomų pajamų, butų sukurta naujų darbo vietų, o taip pat atsirastų reali galimybė įkurti lošimo įrenginių gamyklą bei Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, bus sudarytos sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų, susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, ir tai atitinka valstybės politikos tikslus — skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą);
5įstatymo projektas,
suteikiant prioritetą antžeminiams lošimams, kaip sukuriantiems darbo vietas, sudarys realias galimybes padidinti pajamų iš losimų veiklos importą (turizmas);
yra siūloma įsteigti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimu verslo asociacijų skaidrias, viešas ir reguliarias konsultacijas lošimų sektoriui svarbiais klausimais, Pabrėžtina, jog įstatymo projekto Nr. XIP-4393 rengimo metu SVDG atskleidė ne tik dabartinę lošimų sektoriaus Lietuvoje būklę, šių paslaugų vartojimo ypatumus, bet ir reguliavimo ypatumus ir defektus, institucinių administracinių gebėjimų stoką, skaidrios, viešos, dalykiniais argumentais grindžiamos viešosios politikos ir teisėkūros iniciatyvų trūkumą. Apie minėtas ydingo loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo prielaidas, turinčias korupcinio pobūdžio apraiškų, NLŽVA akcentavo 2013 m. lapkričio 11d. rašte adresuotame Seimo Audito komitetui.
Įvertinę ilguoju laikotarpiu sistemingai vykdomą Lietuvos losimų rinkos žlugdymo politiką, kurioje bandoma suformuoti monopolinę lošimų rinką, kaip jau yra loterijų atveju, pasitikėti Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos prie FM rinkos reguliavimo siūlymais nėra jokio pagrindo, priešingai, Finansų ministerijos tarnautojų formuojama ir įgyvendinama ydinga politika ir šiam tikslui pasiekti naudojamų, priemonių arsenalas, loterijų ir lošimų srityse reikalauja išsamaus teisėsaugos institucijų tyrimo. Tokiam požiūriui pagrindą sudaro Finansų ministerijos valdininkų vykdoma monopolinės rinkos sukūrimo veiklos metodika. Analogiškos išvados pateikiamos ir advokatų kontoros GLIMSTEDT parengtame Memorandume apie azartinių lošimą rinką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Sis memorandumas 2013-11-07 viešos diskusijos „Skaidresnis loterijų ir lošimų reguliavimas“ metu buvo pristatytas visuomenei, politikams ir atsakingų valstybės institucijų atstovams. Memorandumas demaskuoja ydingą azartinių lošimų sektoriuje susiformavusią valstybinio valdymo sistemą, apimančią įvairiausius valstybės valdymo lygmenis, pradedant lošimų priežiūrą ir kontrole vykdančių institucijų vadovais ir tarnautojais, baigiant aukščiausio rango valdininkais ir politikais. Finansų ministerijos valdininkų metodiškai vykdomus loterijų ir lošimų rinkos deformavimo darbus pastebi visi rinkos dalyviai:
ministerija parengė Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą XIP-160, kuriuo ketino dvigubai padidinti mokesčius lošimų organizatoriams, kurių mokestinė našta turėjo padidėti 12-14 proc. nuo pajamų.
Tuo tarpu loterijų organizatoriai, nepaisant per nepamatuoto dydžio jų veiklos sąnaudas, nuslepiamų didelių viršpelnių ir monopolinės padėties, Finansų ministerijos tarnautojų liko nepastebėta. Nepastebėti liko ir lažybų organizatoriai. Išaugusi milžiniško dydžio mokestinė našta ir ekonomikos nuosmukio pasėkoje paslaugų vartojimo ir gaunamų pajamų sumažėjimas lėmė, kad lošimo namų ir B kategorijos lošimo automatą sektorius Lietuvoje susitraukė, dėl ko buvo prarasta apie 40 mln. litu investicijų, keturios bendrovės nutraukė savo veikią, atleista beveik trečdalis šiuose sektoriuose dirbusių darbuotoją - apie 1000 žmonių. Tuo pačiu buvo nusiųsta karti ir juos atgrasanti žinia užsienio investuotojams, kad Lietuvos politika užsienio investuotojų atžvilgiu stokoja teisinio tikrumo ir apibrėžtumo. 2. 2010 metais, apeinant įstatymus, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, poįstatyminiu teisės aktu (nutarimu), įteisino video loterijų terminalų (lošimo automato prototipas) naudojimu nenustatant jokios šios veiklos organizavimo taisyklių - nepilnamečių ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugos reikalavimų, generuojamų pajamų fiskalinės kontrolės, įrenginių sertifikavimo, eksploatavimo vietų ir apmokestinimo. Vėliau, Lietuvos teismai pripažino, kad Valstybinė lošimu, priežiūros komisija įteisindama video loterijų terminalus pažeidė viešąjį interesą ir įstatymą. 3. 2010 metais, Valstybinė lošimų priežiūros komisija su Finansų ministerijos tyliu palaiminimu legalizavo lažybų įrenginių naudojimą, o taip pat - lažybų organizavimą, internetu ir telefonu.
Būtina pabrėžti, kad nepaisant to, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-02 nutartyje konstatavo, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patvirtintos lažybų organizatoriaus reglamento nuostatos, nustatančios galimybę organizuoti lažybas internetu ar telefonu, įstatymo taikymo požiūriu yra neteisėtos, lažybų organizavimas internetu ir telefonu tebevykdomas iki šiol, o Lošimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos nesiima jokių veiksmų neteisėtą veiklą nutraukti. 4. 2012 m. kovo 1 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) buvo reorganizuota į Lošimo priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos (LPT), į kurios direktoriaus pareigas buvo paskelbtas konkursas, kuris buvo sustabdytas po to, kai paaiškėjo, kad šio konkurso reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Konkursas atnaujintas tik 2012-09-25. Konkurso laimėtojo nustatymas, įvertinus dalyvavusių asmenų turimų administracinių gebėjimų loterijų ir lošimų reguliavimo srityje, taipogi kelia didelių abejonių. Akcentuotina, kad VLPK reorganizavimo įstatymo projekto rengėjai yra tie patys ilgamečiai valstybės politikos loterijų ir lošimų srityse formavimo ir įgyvendinimo Finansų ministerijos tarnautojai, kurie nurodė, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys - pakeisti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos institucinį statusą — iš įstaigos, atskaitingos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į įtaigą, atskaitingą Finansų ministerijai. Tai reiškia, kad įstatymuose (Azartinių lošimų įstatyme ir Loterijų Įstatyme) turėjo pasikeisti lošimų priežiūrą ir kontrolę atliekančios institucijos statusas.
Tačiau, siekdami išvengti atsakomybės už monopolinės loterijų rinkos suformavimą ir jos gynimą, projekto rengimo metu neteisėtai/savavališkai pakeičiamas institucijos tikslas, ir pasiūloma, kad po VLPK reorganizavimo, LPT prie FM užtikrina tik didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugą, o lošimų organizatorių — ne. Apie tai nebuvo informuoti nei Seimo nariai, nei lošimų organizatorius atstovaujančios asocijuotos struktūros, apie tai nėra rašoma ir aiškinamajame šio projekto rašte. 5. Tai rodo, kad visi Finansų ministerijos tarnautojų siūlymai keisti lošimų veiklos organizavimo sąlygas, ką akivaizdžiai matome įstatymo projekte XIP-3447, lošimų organizatorių atžvilgiu negali būti traktuojami kaip lošimų organizatorių interesų ir teisių pažeidimas, nes valstybė atsisako juos saugoti/ginti. Vertinant tokius duomenis, ryškėja eilę metų vykdoma tęstinio nusikaltimo požymius atitinkanti nusikalstama veika, reikalaujanti išsamaus teisėsaugos institucijų tyrimo. Finansų ministerijos proteguojamas įstatymo projektas XIP-3447 neturi nei ekonominio pagrindimo, kokią įtaką įstatymas turės jau egzistuojančiai antžeminei lošimų rinkai Lietuvoje, nei jo pasekmių analizės. Akivaizdu, kad nustatant itin liberalias nuotolinių lošimų verslo steigimosi, licencijavimo ir organizavimo sąlygas, tuo pačiu siūlant aibe perteklinių reikalavimų antžeminiams lošimams, labiausiai nukentės fiziškai veikiančios lošimų organizavimo vietos, bus prarasta apie 600 iš šiuo metu veikiančių
liberalizavus neribotus lošimus internete būrų žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas, o didžiosios ir stambiausios lošimų bendrovės dar greičiau uzurpuotų ir monopolizuotų rinką.
Privalu paminėti apie viešos diskusijos
„Skaidresnis loterijų ir lošimų reguliavimas“ metu viešai pateiktas teisės
ekspertų išvadas: Lyginamo ji Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės analizė įrodo, kad dėl ydingo loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo Lietuva per 10 metų gali būti praradusi daugiau kaip 200 mln. litų, be to, valstybės reguliuojamoje rinkoje yra nemažai galimos korupcijos apraiškų. Taip pat atskleidžiama, kad Lietuvoje loterijų sektoriaus interesams tarnauja ne tik nacionalinis reguliuotojas (Finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba), tačiau lygiai taip pat ir žiniasklaidos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai kaip pastaraisiais metais žinias klaidos priemonės kryptingai formuoja tendencingai neigiamą, požiūri į kitus lošimus, o loterijų atžvilgiu elgiasi priešingai, Žiniasklaidoje paprastai tendencingai yra nurodoma kiek lėšų lošiant azartinius losimus gyventojai netenka (pralošia), nutylint apie didesnes prarastas (praloštas) sumas loterijų sektoriuje. Žiniasklaida formuoja sprendimų priėmėjų, politikų ir viešąją nuomonę, o žiniasklaidos priemonių finansavimui loterijų organizatoriai, dėl reklamos ir skatinimo dalyvauti loterijoje draudimo nebuvimo, turi pakankamai lėšų iš augančios rinkos, taigi jiems paprasta išsaugoti tokią padėtį. Visuomenei ir valstybei tampa vis sudėtingiau ištrūkti iš loterijų verslo oligarchų ydingo rato bei įžvelgti, kas yra kas. Finansų ministerijai, turint žiniasklaidos palaikymą, patogu manipuliuoti visuomenės nuomone, nes prisidengiant bendromis frazėmis apie neigiamą lošimų poveikį (dėmesio — ne loterijų) asmenims ir selektyviai pasirenkant reguliavimo įrankių iš kitų rinkų, galima įteisinti ir patį griežčiausią veiklos reglamentavimą.
Ne visi įstatymų leidėjai turi specifinių žinių, vargu ar kiekvienas iš jų skiria A kategorijos, B kategorijos, lažybų automatus ar VLT įrenginius, todėl šioje vietoje labai patogu tarpti suinteresuotoms verslo grupėms ir monopolinės rinkos šalininkams. Juk griežčiausią reguliavimą Finansų ministerija savo nuožiūra siūlo B kategorijos lošimų automatams, kurie ir taip yra ribotų galimybių generuoti pajamas dėl pagrindinių parametrų nustatytų įstatymu dar 2002 metais, o labiausiai liberalizuoti norima interneto lošimus, nepaisant neribotų parametrų, milžiniškos skvarbos ir laisvos prieigos (lošti bus galima net mobilaus telefono pagalba). Taigi panašu, kad FM tarnautojai kalba viena, o daro visai ką kita. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą informaciją bei į tai, jog 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje už pagrindą tolimesniam svarstymui priėmė įstatymo projektą Nr. XIP-4393, komiteto nariams siūlome; 1. Pritarti įstatymo projekto Nr. XIP-4393 rengėjų 2013-10-22 pateiktam pasiūlymui, kuriame aptartas Losimų priežiūros institucinės reformos klausimas, atsižvelgta į įvairių institucijų, Seimo komitetų bei Vyriausybės pateiktas pastabas bei siūlymus;
apie teisės aktų projektų rengimo metu Finansų ministerijos tarnautojų daromus falsifikavimus it faktų apie suformuotą ydingą monopolinę Lietuvos loterijų rinką pagrindu, kreiptis į teisėsaugos ir kitas institucijas su prašymu viešojo intereso gynybos tikslais atlikti loterijų ir lošim ų rinkos ekonominį - teisinį antikorupcinį tyrimą ir auditą. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė 19.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija2013-11-25 Nr.g-2013-13519 Dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir Azartinių losimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1023 Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teikia savo bendrą nuomonę dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1023. 1. Dėl pritarimo Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr. XIP-4393. Siūlome pritarti Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr. XIP-4393, kadangi: įstatymo projektas parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais (ji rengusi Seimo valdybos suformuota darbo grupė (toliau - SVDG), kurią sudarė skirtingų politinių partijų atstovai, atliko išsamias konsultacijas su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, lošimų verslo asociacijomis, išanalizavo Europos Sąjungos šalių azartinių lošimų reguliavimo modelius. SVDG taip pat surengė konsultacinį vizitą į Didžiąją Britaniją susipažinti su vienu geriausiu (pažangiausiu) lošimų reguliavimo modeliu, kur susitiko su šios didelę ir vertingą patirtį turinčios šalies lošimų įstatymų leidybos ir priežiūros institucijų, verslo asociacijų atstovais); šiam įstatymo projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo 2013-05-08 posėdyje; įstatymo projektas atitinka 16-osios Vyriausybės programos nuostatas, numatančias jos įsipareigojimus azartinių lošimų reguliavimo srityje.
Pastarieji numato įgyvendinti saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, o taip pat užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną (Vyriausybės programos 73 punktas); šiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė savo 2013 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.945; įstatymo projektui pritarė visos lošimo asociacijos (Lietuvos lošimo operatorių asociacija, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, Lažybų organizatorių aljansas, Lietuvos loterijų asociacija), o taip pat Lietuvos ristūnų sporto asociacija (2012-06-11 ir 2012-10-15 raštai pridedami); įstatymo projektas yra pagrįstas azartinių lošimų rinkos būklės faktinių duomenų apie probleminio lošimo paplitimo analizę, patvirtinančia, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo griežtinti dabartinį azartinių lošimų rinkos reguliavimą; įstatymo projekte pripažįstamas vieningos antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos funkcionavimo bei jos tolimesnio kontroliuojamo ir socialiai atsakingo liberalizavimo ir modernizavimo būtinumas, todėl darniam lošimų rinkos vystymuisi nustatytos kiekvienam lošimų segmentui būdingos, adekvačios, proporcingos ir vartotojų poreikius atitinkančios sąlygos; įstatymo projektas papildys valstybės mokestines pajamas per naujų antžeminių ir nuotolinių lošimų sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką; priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos teisinės prielaidos ir realios galimybės paskatinti ekonomikos augimą ne tik lošimų srityje ir lošimų versle, bet ir su juo susijusiuose paslaugų teikimo, gamybos ir kituose verslo srityse bei sukurti naujas darbo vietas; įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ir nuotolinius (virtualiuosius) lošimus, sporto žirgų totalizatorių per artimiausius 3 (trejus) metus ketinama surinkti apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio.
Pastarieji numato įgyvendinti saugią ir subalansuotą loterijų ir azartinių lošimų veiklos reguliavimo politiką, o taip pat užtikrinti loterijų ir lošimų veiklos stebėseną (Vyriausybės programos 73 punktas); šiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė savo 2013 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.945; įstatymo projektui pritarė visos lošimo asociacijos (Lietuvos lošimo operatorių asociacija, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, Lažybų organizatorių aljansas, Lietuvos loterijų asociacija), o taip pat Lietuvos ristūnų sporto asociacija (2012-06-11 ir 2012-10-15 raštai pridedami); įstatymo projektas yra pagrįstas azartinių lošimų rinkos būklės faktinių duomenų apie probleminio lošimo paplitimo analizę, patvirtinančia, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo griežtinti dabartinį azartinių lošimų rinkos reguliavimą; įstatymo projekte pripažįstamas vieningos antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos funkcionavimo bei jos tolimesnio kontroliuojamo ir socialiai atsakingo liberalizavimo ir modernizavimo būtinumas, todėl darniam lošimų rinkos vystymuisi nustatytos kiekvienam lošimų segmentui būdingos, adekvačios, proporcingos ir vartotojų poreikius atitinkančios sąlygos; įstatymo projektas papildys valstybės mokestines pajamas per naujų antžeminių ir nuotolinių lošimų sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką; priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos teisinės prielaidos ir realios galimybės paskatinti ekonomikos augimą ne tik lošimų srityje ir lošimų versle, bet ir su juo susijusiuose paslaugų teikimo, gamybos ir kituose verslo srityse bei sukurti naujas darbo vietas; įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ir nuotolinius (virtualiuosius) lošimus, sporto žirgų totalizatorių per artimiausius 3 (trejus) metus ketinama surinkti apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio. ES rinkų (Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Nyderlandų) patirtis rodo, jog įteisinus lošimus mažų parametrų (B1 kategorijos automatais), apie 3000 asmenų gautų papildomų pajamų, butų sukurta naujų darbo vietų, o taip pat atsirastų reali galimybė įkurti lošimo įrenginių gamyklą bei Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, bus sudarytos sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų, susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, ir tai atitinka valstybės politikos tikslus - skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą); įstatymo projektas sudaro teisines prielaidas vykdyti socialiai atsakingas lošimo programas Lietuvoje įsteigtoms lošimų bendrovėms, teikiančioms paslaugas, kuriančias laisvalaikio ir pramogų įvairovę, o taip pat prisidedančioms prie Lietuvos ekonomikos gerovės (kuriant darbo vietas, investuojant į patalpas, technologijas ir infrastruktūrą); įstatymo projektas suteikia galimybę kontroliuojamai ir saugiai organizuoti komercinį pokerį, žirgų sporto totalizatorių, mažų parametrų lošimo automatų, lažybų ir nuotolinių lošimų verslo veiklą.
Žirgų sporto totalizatoriaus atsiradimas galėtų būti didelė parama sparčiai besivystančiai žirgininkystei, kuri ilgainiui galėtų tapti naudinga valstybei verslo rūšimi. Komercinį pokerį būtų galima žaisti ne tik lošimo namuose, bet ir specialiai tam pritaikytuose salonuose.
Visuomenės pramogų kokybę ir verslo įvairovę pagerintų riboto skaičiaus, iki dviejų vienetų, saugiausios kategorijos B1 lošimo automatų atsiradimas viešbučiuose, moteliuose, aludėse, baruose, kavinėse, biliardo, kėglių, boulingo ar naktiniuose klubuose, statymo punktuose (sėkmingų šio verslo pavyzdžių yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių: Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, o Didžiojoje Britanijoje teisė eksploatuoti du riboto lošimo automatus bare ar restorane automatiškai suteikiama gavus prekybos alkoholiu licenciją); įstatymo projektu yra siūloma įsteigti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų verslo asociacijų skaidrias, viešas ir reguliarias konsultacijas lošimų sektoriui svarbiais klausimais; įstatymo projektas sudarys teisines prielaidas smulkesniam kapitalui įsilieti į lošimų verslą, o taip pat sukurs galimybes smulkesnio paslaugų verslo atstovų, pramonės ir lošimo operatorių partnerystei. Tokios partnerystės svarbą iliustruoja ir tie faktai, kad ES valstybėse skėtinės verslo asociacijos vienija lošimų bendroves kartu su kituose ekonomikos sektoriuose dirbančiomis bendrovėmis. Tai pabrėžia lošimų sektoriaus sąsajumą bei sąveiką su kitais ekonomikos sektoriais. Pavyzdžiui, Britų pramogų ir maitinimo prekybos asociacija (angį.
Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP- 1023. Siūlome nepritarti Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP- 1023, kadangi 2013 m. spalio 14 d Vyriausybė nutarime Nr.
939, pateikdama išvadą dėl šio įstatymo projekto, nurodė šio įstatymo projekto esminius trūkumus (defektus):
(i) įstatymo projektas apima tik lažybų organizavimą nuotoliniu būdu, tačiau neapima kitas Azartinių lošimų įstatymo rūšis (lošimus automatais, stalo lošimus, totalizatorių);
(ii) įstatymo projektas nenumatė nuostatų dėl lošimų, organizuojamų nuotoliniu būdu, veiklos licencijavimo; (iii) įstatymo projektas nenustatė, kad lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus nuotoliniu būdu, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą lošėjų registravimą, taip pat atliktų statymų, statomų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą (nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitą); (iv) įstatymo projektas nenustatė lošėjų, lošiančių nuotoliniu būdu, amžiaus apribojimų ir prievolę lošimų organizatoriui, prieš teikiant nuotoliniu būdu lošimo paslaugas, nustatyti ketinančių lošti asmenų tapatybę ir amžių; (v) įstatymo projektas nenustatė įrangos, naudojamos lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, reikalavimų, t.y. nenustatė, kad visa lošimo įranga (serveriai, serverių techninė ir sisteminė programinė įranga, kita programinė įranga) turi būti lošimų organizatoriaus teisėtu būdu valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose, taip pat nenumatė galimybės asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, patekti į patalpas, kuriose įrengta įranga, ir ją patikrinti; (vi) įstatymo projektas nenustatė, kad įranga, naudojama lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, turi turėti sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad ji atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintus techninius reikalavimus; (vii) įstatymo projektas nenustatė, kad įrangos, naudojamos lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, reikalavimus ir nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitos taisykles tvirtina Lošimų priežiūros tarnyba; (viii) įstatymo projektas nenumatė galimybę lošėjui nustatyti papildomas apsaugos priemones (t.y. nustatyti lošimo laiko limitą, riboti statomas pinigų sumas, laikinai riboti galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamuose lošimuose ir panašiai; jis taip pat nenustatė pareigos lošimų organizatoriui pateikti lošėjui atlikti realybės suvokimo testą, kuris padėtų jam įvertinti, ar lošiama sąmoningai ir kontroliuojant savo veiksmus).
939, pateikdama išvadą dėl šio įstatymo projekto, nurodė šio įstatymo projekto esminius trūkumus (defektus):
(i) įstatymo projektas apima tik lažybų organizavimą nuotoliniu būdu, tačiau neapima kitas Azartinių lošimų įstatymo rūšis (lošimus automatais, stalo lošimus, totalizatorių);
(ii) įstatymo projektas nenumatė nuostatų dėl lošimų, organizuojamų nuotoliniu būdu, veiklos licencijavimo; (iii) įstatymo projektas nenustatė, kad lošimų organizatorius, organizuojantis lošimus nuotoliniu būdu, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą lošėjų registravimą, taip pat atliktų statymų, statomų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą (nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitą); (iv) įstatymo projektas nenustatė lošėjų, lošiančių nuotoliniu būdu, amžiaus apribojimų ir prievolę lošimų organizatoriui, prieš teikiant nuotoliniu būdu lošimo paslaugas, nustatyti ketinančių lošti asmenų tapatybę ir amžių; (v) įstatymo projektas nenustatė įrangos, naudojamos lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, reikalavimų, t.y. nenustatė, kad visa lošimo įranga (serveriai, serverių techninė ir sisteminė programinė įranga, kita programinė įranga) turi būti lošimų organizatoriaus teisėtu būdu valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose, taip pat nenumatė galimybės asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, patekti į patalpas, kuriose įrengta įranga, ir ją patikrinti; (vi) įstatymo projektas nenustatė, kad įranga, naudojama lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, turi turėti sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad ji atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintus techninius reikalavimus; (vii) įstatymo projektas nenustatė, kad įrangos, naudojamos lošimams organizuoti nuotoliniu būdu, reikalavimus ir nuotoliniu būdu organizuojamų lošimų apskaitos taisykles tvirtina Lošimų priežiūros tarnyba; (viii) įstatymo projektas nenumatė galimybę lošėjui nustatyti papildomas apsaugos priemones (t.y. nustatyti lošimo laiko limitą, riboti statomas pinigų sumas, laikinai riboti galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamuose lošimuose ir panašiai; jis taip pat nenustatė pareigos lošimų organizatoriui pateikti lošėjui atlikti realybės suvokimo testą, kuris padėtų jam įvertinti, ar lošiama sąmoningai ir kontroliuojant savo veiksmus). Tokiu galimybių nenumatymas reikšmingai apribos siekio sumažinti priklausomybės nuo lošimų riziką įgyvendinimą, (ix) įstatymo projektas nenumatė priemonių, kurios neleistų nelegalių lošimų veiklos vykdytojams (asmenims, neturintiems lošimo veiklos licencijos) nuotoliniu būdu organizuoti lošimų (taikomos priemonės turėtų apimti mokėjimų, susijusių su nelegalių lošimų organizatorių finansinėmis operacijomis, ribojimą, prieigos prie nelegalių lošimų organizatorių skelbiamos informacijos nutraukimą ir šios informacijos pašalinimą).
Tokiu priemonių nenumatymas reikšmingai apribos siekio veiksmingai užtikrinti nuotolinių lošimų kontrolę įgyvendinimą, (x) įstatymo projektas nenustatė įmokų už dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose priėmimo ir laimėjimų išmokėjimo tvarką; (xi) įstatymo projektas nenustatė reikalavimo, kad lošimų organizatorius, nustatęs, jog priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamuose lošimuose, privalo nedelsdamas nutraukti statymo priėmimą; (xii) įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenumatytas lėšų poreikis ir šaltiniai nelegalių nuotolinių lošimų prevencijos priemonėms įdiegti ir įgyvendinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad Azartinių lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XI!P-1023 negali būti svarstomas ir dėl tos priežasties, kad jis nesprendžia visos, antžeminių ir nuotolinių lošimų vieningos rinkos klausimų, kas neigiamai, diskriminuojančiai paveiks kitus antžeminių lošimų rinkos segmentus. Be to, nėra prasmės ir tikslingumo jo svarstyti atsižvelgiant į tai, kad Azartinių lošimų įstatymo projektas Nr. XlP-4393 tinkamai, subalansuotai, reglamentuoja tiek nuotolinių lažybų, tiek visų kitų antžeminių ir nuotolinių azartinių lošimų rūšių tolimesnio, ilgalaikio ir vieningo funkcionavimo klausimus.
Tai patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo ir būtinybės vientiso antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos reglamentavimo darkyti ir atskirai svarstyti du įstatymų projektus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus dalykus, siūlome:
Valdybos darbo grupės Azartinių lošimų įstatymo projektui Nr. XIP-4393,
lošimų įstatymo 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1023. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektus XIIP-1023 ir XIP-4393 sujungti. 20. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2013-11-22 Nr.NLŽVA-13-61 Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (toliau - NLZVA), vienijanti laisvalaikio ir pramogų srityje besispecializuojančias bendroves, dėkoja Jums už 2013 m, lapkričio 18 d. organizuotą susitikimą, kurio metu buvo dar kartą aptarti vieningos antžeminių ir nuotolinių azartinių lošimų rinkos tolimesnio vystymosi Lietuvoje projektai it atsakingų už lošimų priežiūrą ir politikos formavimą institucijų reformos klausimas. Šiuo pagrindu NLZVA pateikia bendrą ir suderintą asociacijos narių nuomonę — už pagrindą tolimesniam svarstymui Seime siūlyti įstatymo projektą Nr. XIP-4393, įvertinus šio projekto rengėjų 2013-10-22 pateiktą pasiūlymą įstatymo projektui Nr. XIP-4393, kuriame aptartas lošimų priežiūros institucinės reformos klausimas ir atsižvelgta į įvairių institucijų, Seimo komitetų bei Vyriausybės pateiktas pastabas bei siūlymus. Objektyvių duomenų pagrindu paremtą poziciją dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4393 NLŽVA buvo pateikusi Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (toliau SBFK) 2013 m. lapkričio 11 d . adresuotame rašte.
Minėtame rašte buvo pateikti esminiai antžeminių ir nuotolinių lošimų ir loterijų rinkos funkcionavimo ir reglamentavimo kriterijai, kuriais remiantis lošimų rinka modeliuojama kituose ES šalyse ir kurių pagrindu buvo parengtas Seimo valdybos suformuotos darbo grupės (toliau SVDG) įstatymo projektas Nr. XIP-4393:
nuotolinių loterijų ir lošimų rinka yra vientisas organizmas, sudarytas iš skirtingų rinkos segmentų, todėl darniam visos rinkos darbui būtina nustatyti kiekvienam lošim ą segmentui būdingas, adekvačias, proporcingas ir vartotojų poreikius atitinkančias sąlygas;
svarbi ir ekonomiškai naudinga valstybės reguliuojama veikla, kuri susijusi ir tiesiogiai priklauso nuo viešosios valdžios, politikų ir valdininkų priimamų sprendimų, todėl bet kokie pokyčiai šioje rinkoje reikalauja išsamaus, objektyviais duomenimis paremto požiūrio. Vertinant SVDG parengtą įstatymo projektą Nr. XIP-4393(kartu su aiškinamuoju raštu) prieinama išvados, jog jis parengtas vadovaujantis skaidriais teisėkūros principais: darbo grupę sudarė skirtingų politinių partijų atstovai, buvo atliktos išsamios konsultacijos su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, lošimų verslo asociacijomis, išanalizuotos Europos Sąjungos šalių azartinių lošimų reguliavimo modelius. SVDG taip pat surengė konsultacinį vizitą į Didžiąją Britaniją susipažinti su vienu geriausiu (pažangiausiu) lošimų reguliavimo modeliu, kur susitiko su šios didelę ir vertingą patirtį turinčios Šalies lošimų ir loterijų įstatymų leidybos, vyriausybes ir priežiūros institucijų, verslo asociacijų atstovais. Teigiamam įstatymo projekto Nr.
XIP-4393 vertinimui pagrindą sudaro tai, jog:
pripažįstamas vieningos antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos funkcionavimo bei jos tolimesnio kontroliuojamo ir socialiai atsakingo liberalizavimo ir modernizavimo būtinumas; įstatymo projektas sudarys teisinės galimybes užkirsti pajamų iš lošimų veiklos nekontroliuojamam eksportui, papildys valstybės mokestines pajamas per naujų antžeminių ir nuotolinių lošimų sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką; įstatymo projektas sudarys teisines prielaidas smulkesniam nacionaliniam kapitalui įsilieti į lošimų verslą, o taip pat sukurs galimybes smulkesnio paslaugų verslo atstovų, pramonės ir lošimo operatorių partnerystei,
sudarys teisinės prielaidas ir realias galimybes paskatinti ekonomikos augimą ne tik lošimų versle, bet ir su juo susijusiose paslaugų teikimo, gamybos ir kituose verslo srityse bei sukurti naujas darbo vietas; įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ir nuotolinius lošimus, sporto žirgų totalizatorių per artimiausius 3 (trejus) metus ketinama sulinkti apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio.
XIP-4393 vertinimui pagrindą sudaro tai, jog:
pripažįstamas vieningos antžeminių ir nuotolinių lošimų rinkos funkcionavimo bei jos tolimesnio kontroliuojamo ir socialiai atsakingo liberalizavimo ir modernizavimo būtinumas; įstatymo projektas sudarys teisinės galimybes užkirsti pajamų iš lošimų veiklos nekontroliuojamam eksportui, papildys valstybės mokestines pajamas per naujų antžeminių ir nuotolinių lošimų sureguliavimą, kas pilnai atitinka valstybės ir vyriausybės deklaruojamą kovos su šešėliu ir pajamų iš šešėlinio verslo skaidrinimo politiką; įstatymo projektas sudarys teisines prielaidas smulkesniam nacionaliniam kapitalui įsilieti į lošimų verslą, o taip pat sukurs galimybes smulkesnio paslaugų verslo atstovų, pramonės ir lošimo operatorių partnerystei,
sudarys teisinės prielaidas ir realias galimybes paskatinti ekonomikos augimą ne tik lošimų versle, bet ir su juo susijusiose paslaugų teikimo, gamybos ir kituose verslo srityse bei sukurti naujas darbo vietas; įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ir nuotolinius lošimus, sporto žirgų totalizatorių per artimiausius 3 (trejus) metus ketinama sulinkti apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio. ES rinkų (Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Nyderlandų) patirtis rodo, jog įteisinus losimus mažų parametrų (BĮ kategorijos automatais), apie 3000 asmenų gautų papildomų pajamų, butų sukurta naujų darbo vietų, o taip pat atsirastų reali galimybė įkurti lošimo įrenginių gamyklą bei Nacionalinę lošimo įrenginių bandymų ir sertifikavimo laboratoriją, bus sudarytos sąlygos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, atsiras prielaidos valstybei gauti daugiau pajamų, susidarys sąlygos pagyvinti kitas rinkas, ir tai atitinka valstybės politikos tikslus — skatinti gamybos procesus (darbo vietų sukūrimą);
3įstatymo projektas,
suteikiant prioritetą antžeminiams lošimams, kaip sukuriantiems darbo vietas, sudarys realias galimybes padidinti pajamų iš lošimų veiklos importą (turizmas);
yra siūloma įsteigti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų verslo asociacijų skaidrias, viešas ir reguliarias konsultacijas lošimų sektoriui svarbiais klausimais.
Pabrėžtina, jog įstatymo projekto Nr. XIP-4393 rengimo metu SVDG atskleidė ne tik dabartinę lošimų sektoriaus Lietuvoje būklę, šių paslaugų vartojimo ypatumus, bet ir reguliavimo ypatumus ir defektus, institucinių administracinių gebėjimų stoką, skaidrios, viešos, dalykiniais argumentais grindžiamos viešosios politikos ir teisėkūros iniciatyvų trūkumą. Apie minėtas ydingo loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo prielaidas, turinčias korupcinio pobūdžio apraiškų, NLŽVA akcentavo 2013 m. lapkričio 11 d. rašte adresuotame SBFK.
Įvertinę ilguoju laikotarpiu sistemingai vykdomą Lietuvos lošimų rinkos žlugdymo politiką, kurioje bandoma suformuoti monopolinę lošimų rinką, kaip jau yra loterijų atveju, pasitikėti Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos prie FM rinkos reguliavimo siūlymais nėra jokio pagrindo, priešingai, Finansų ministerijos tarnautojų formuojama ir įgyvendinama ydinga politika ir šiam tikslui pasiekti naudojamų priemonių arsenalas, loterijų ir lošimų srityse reikalauja išsamaus teisėsaugos institucijų tyrimo. Tokiam požiūriui pagrindą sudaro Finansų ministerijos valdininkų vykdoma monopolinės rinkos sukūrimo veiklos metodika. Analogiškos išvados pateikiamos ir advokatų kontoros GLIMSTEDT parengtame Memorandume apie azartinių lošimų rinką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Šis memorandumas 2013-11-07 viešos diskusijos
„Skaidresnis loterijų ir lošimų reguliavimas“ metu buvo pristatytas
visuomenei, politikams ir atsakingų valstybės institucijų atstovams. Memorandumas demaskuoja ydingą azartinių lošimų sektoriuje susiformavusią valstybinio valdymo sistemą, apimančią įvairiausius valstybės valdymo lygmenis, pradedant lošimų priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų vadovais ir tarnautojais, baigiant aukščiausio rango valdininkais ir politikais. Finansų ministerijos valdininkų metodiškai vykdomus loterijų ir lošimų rinkos deformavimo darbus pastebi visi rinkos dalyviai:
ministerija parengė Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą XIP-160, kuriuo ketino dvigubai padidinti mokesčius lošimų organizatoriams, kurių mokestinė našta turėjo padidėti 12-14 proc. nuo pajamų. Tuo tarpu loterijų organizatoriai, nepaisant per nepamatuoto dydžio jų veiklos sąnaudas, nuslepiamų didelių viršpelnių ir monopolinės padėties, Finansų ministerijos tarnautojų liko nepastebėta.
Nepastebėti liko it lažybų organizatoriai. Išaugusi milžiniško dydžio mokestinė našta ir ekonomikos nuosmukio pasėkoje paslaugų vaitojimo ir gaunamų pajamų sumažėjimas lėmė, kad lošimo namų ir B kategorijos lošimo automatų sektorius Lietuvoje susitraukė, dėl ko buvo prarasta apie 40 mln. litų investicijų, keturios bendrovės nutraukė savo veiklą, atleista beveik trečdalis šiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų — apie 1000 žmonių. Tuo pačiu buvo nusiųsta karti ir juos atgrasanti žinia užsienio investuotojams, kad Lietuvos politika užsienio investuotojų atžvilgiu stokoja teisinio tikrumo ir apibrėžtumo. 2. 2010 metais, apeinant įstatymus, Valstybinė lošimų priežiūros komisija, poįstatyminiu teisės aktu (nutarimu), įteisino video loterijų terminalų (lošimo automato prototipas) naudojimą, nenustatant jokios šios veiklos organizavimo taisyklių
Valstybinė lošimų priežiūros komisija įteisindama video loterijų terminalus pažeidė viešąjį interesą ir įstatymą. 3. 2010 metais, Valstybinė lošimų priežiūros komisija su Finansų ministerijos tyliu palaiminimu legalizavo lažybų įrenginių naudojimą, o taip pat — lažybų organizavimą internetu ir telefonu.
Būtina pabrėžti, kad nepaisant to, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-02 nutartyje konstatavo, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patvirtintos lažybų organizatoriaus reglamento nuostatos, nustatančios galimybę organizuoti lažybas internetu ar telefonu, įstatymo taikymo požiūriu yra neteisėtos, lažybų organizavimas internetu ir telefonu tebevykdomas iki šiol, o Lošimo priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos nesiima jokių veiksmų neteisėtą veiklą nutraukti. 4. 2012 m. kovo 1 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) buvo reorganizuota į Lošimo priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos (LPT), į kurios direktoriaus pareigas buvo paskelbtas konkursas, kuris buvo sustabdytas po to, kai paaiškėjo, kad šio konkurso reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Konkursas atnaujintas tik 2012-09-25. Konkurso laimėtojo nustatymas, įvertinus dalyvavusių asmenų turimų administracinių gebėjimų loterijų ir lošimų reguliavimo srityje, taipogi kelia didelių abejonių. Akcentuotina, kad VLPK reorganizavimo įstatymo projekto rengėjai yra tie patys ilgamečiai valstybės politikos loterijų ir lošimų srityse formavimo ir įgyvendinimo Finansų ministerijos tarnautojai, kurie nurodė, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys — pakeisti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos institucinį statusą — iš įstaigos, atskaitingos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į įstaigą, atskaitingą Finansų ministerijai. Tai reiškia, kad įstatymuose (Azartinių lošimų įstatyme ir Loterijų įstatyme) turėjo pasikeisti lošimų priežiūrą ir kontrolę atliekančios institucijos statusas.
Tačiau, siekdami išvengti atsakomybės už monopolinės loterijų rinkos suformavimą ir jos gynimą, projekto rengimo metu neteisėtai/savavališkai pakeičiamas institucijos tikslas, ir pasiūloma, kad po VLPK reorganizavimo, LPT prie FM užtikrina tik didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsaugą, o lošimų organizatorių — ne. Apie tai nebuvo informuoti nei Seimo nariai, nei lošimų organizatorius atstovaujančios asocijuotos struktūros, apie tai nėra rašoma ir aiškinamajame šio projekto rašte. 5. Tai rodo, kad visi Finansų ministerijos tarnautojų siūlymai keisti lošimų veiklos organizavimo sąlygas, ką akivaizdžiai matome įstatymo projekte XIP-3447, lošimų organizatorių atžvilgiu negali būti traktuojami kaip lošimų organizatorių interesų ir teisių pažeidimas, nes valstybė atsisako juos saugoti/ginti. Vertinant tokius duomenis, ryškėja eilę metų vykdoma tęstinio nusikaltimo požymius atitinkanti nusikalstama veika, reikalaujanti išsamaus teisėsaugos institucijų tyrimo, Finansų ministerijos proteguojamas įstatymo projektas XIP-3447 neturi nei ekonominio pagrindimo, kokią įtaką įstatymas turės jau egzistuojančiai antžeminei lošimų rinkai Lietuvoje, nei jo pasekmių analizės. Akivaizdu, kad nustatant itin liberalias nuotolinių lošimų verslo steigimosi, licencijavimo ir organizavimo sąlygas, tuo pačiu siūlant aibę perteklinių reikalavimų antžeminiams lošimams, labiausiai nukentės fiziškai veikiančios lošimų organizavimo vietos, bus prarasta apie 600 iš šiuo metu veikiančių
liberalizavus neribotus lošimus internete būtų žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas, o didžiosios ir stambiausios lošimų bendrovės dar greičiau uzurpuotų ir monopolizuotų rinką.
Privalu paminėti apie viešos diskusijos
„Skaidresnis loterijų ir lošimų reguliavimas“ metu viešai pateiktas teisės
ekspertų išvadas: Lyginamoji Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės analizė įrodo, kad dėl ydingo loterijų ir lošim ų rinkos reguliavimo Lietuva per 10 metų gali būti praradusi daugiau kaip 200 mln. litų, be to, valstybės reguliuojamoje rinkoje yra nemažai galimos korupcijos apraiškų. Taip pat atskleidžiama, kad Lietuvoje loterijų sektoriaus interesams tarnauja ne tik nacionalinis reguliuotojas (Finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba), tačiau lygiai taip pat ir žiniasklaidos priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai kaip pastaraisiais metais žiniasklaidos priemonės kryptingai formuoja tendencingai neigiamą požiūri į kitus lošimus, o loterijų atžvilgiu elgiasi priešingai. Žiniasklaidoje paprastai tendencingai yra nurodoma kiek lėšų lošiant azartinius lošimus gyventojai netenka (pralošia), nutylint apie didesnes prarastas (praloštas) sumas loterijų sektoriuje. Žiniasklaida formuoja sprendimų priėmėjų, politikų ir viešąją, nuomonę, o žiniasklaidos priemonių finansavimui loterijų organizatoriai, dėl reklamos ir skatinimo dalyvauti loterijoje draudimo nebuvimo, turi pakankamai lėšų iš augančios rinkos, taigi jiems paprasta išsaugoti tokią padėtį. Visuomenei ir valstybei tampa vis sudėtingiau ištrūkti iš loterijų verslo oligarchų ydingo rato bei įžvelgti, kas yra kas. Finansų ministerijai, turint žiniasklaidos palaikymą, patogu manipuliuoti visuomenės nuomone, nes prisidengiant bendromis frazėmis apie neigiamą lošimų poveikį (dėmesio — ne loterijų) asmeniui ir selektyviai pasirenkant reguliavimo įrankių iš kitų rinkų, galima įteisinti ir patį griežčiausią veiklos reglamentavimą.
Ne visi įstatymų leidėjai turi specifinių žinių, vargu ar kiekvienas iš jų skiria A kategorijos, B kategorijos, lažybų automatus ar VLT įrenginius, todėl šioje vietoje labai patogu tarpti suinteresuotoms verslo grupėms ir monopolinės rinkos šalininkams. Juk griežčiausią reguliavimą Finansų ministerija savo nuožiūra siūlo B kategorijos lošimų automatams, kurie ir taip yra ribotų galimybių generuoti pajamas dėl pagrindinių parametrų nustatytų įstatymu dar 2002 metais, o labiausiai liberalizuoti norima interneto lošimus, nepaisant neribotų parametrų, milžiniškos skvarbos ir laisvos prieigos (lošti bus galima net mobilaus telefono pagalba). Taigi panašu, kad FM tarnautojai kalba viena, o daro visai ką kitą. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą informaciją bei į tai, jog 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo posėdyje už pagrindą tolimesniam svarstymui priėmė įstatymo projektą Nr. XIP-4393, komiteto nariams siūlome:
projekto N r. XIP-4393 rengėjų 2013-10-22 pateiktam pasiūlymui, kuriame aptartas lošimų priežiūros institucinės reformos klausimas, atsižvelgta į įvairių institucijų, Seimo komitetų bei Vyriausybės pateiktas pastabas bei siūlymus;
apie teisės aktų projektų rengimo metu Finansų ministerijos tarnautojų daromus falsifikavimus ir faktų apie suformuotą ydingą monopolinę Lietuvos loterijų rinką pagrindu, kreiptis į teisėsaugos ir kitas institucijas su prašymu viešojo intereso gynybos tikslais atlikti loterijų ir lošimų rinkos ekonominį - teisinį antikorupcinį tyrimą ir auditą. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą Nr. XIP-3447 atmetė 4.
atmetė
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2012-07-10 Nr. 4-01-3623 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700)
įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 (toliau – Projektas Nr. XIP-4393) ir su juo susijusių Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4394 (toliau – Projektas Nr. XIP-4394), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318, 184, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4395 (toliau – Projektas Nr. XIP-4395), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4396 (toliau – Projektas Nr. XIP-4396), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4397 (toliau – Projektas Nr. XIP-4397), Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4398 (toliau – Projektas Nr. XIP-4398), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4399 (toliau – Projektas Nr. XIP-4399), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4400 (toliau – Projektas Nr. XIP-4400), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4401 (toliau – Projektas Nr.
XIP-4401), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4402 (toliau – Projektas Nr. XIP-4402) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto Nr. XIP-4393 teikiame šias pastabas:
įtvirtinamų naujų lošimų rūšių yra lošimai B1 kategorijos lošimo automatais, kuriuose vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. Tokie automatai iš esmės yra analogiški B kategorijos lošimo automatams, tik jų statymo suma ir didžiausias statomas laimėjimas yra dvigubai mažesni. Pagal Projekto Nr. XIP-4393 3 straipsnio
siūloma leisti organizuoti statymo punktuose, taip pat aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose, tai yra vietose, kur asmenys (įskaitant ir nepilnamečius) dažniausiai pramogauja ir leidžia savo laisvalaikį.
Neatsižvelgiant į tai, kad projekto rengėjai siūlo nustatyti reikalavimus bendrovėms, siekiančioms organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais (pavyzdžiui: įgyti lošimų B kategorijos lošimo automatais licenciją arba lažybų licenciją ir leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais (5 straipsnio 4 dalis); tikrinti asmens, norinčio lošti B1 kategorijos automatu, tapatybę, jei kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų (13 straipsnio 3 dalis); įrengti B1 kategorijos lošimo automatus tokiose vietose, kad lošėjus aptarnaujantys darbuotojai galėtų vykdyti lošėjų kontrolę (58 straipsnio 2 dalis); nustatomas draudimas reklamuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais arba jų eksploatacijos vietas, siejant jas su lošimo B1 kategorijos automatais paslaugų teikimu (18 straipsnio 7 dalis) ir pan.), o tokios veiklos įteisinimas leistų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, kyla abejonių, ar toks azartinių lošimų liberalizavimas ateityje neturės neigiamos įtakos ir nepadidins nuo azartinių lošimų priklausomų asmenų skaičiaus. Manytina, kad B1 kategorijos lošimo automatų įteisinimas ir leidimas juos naudoti žmonių pamėgtose laisvalaikio ir pramogų vietose neabejotinai prisidės prie lošimų populiarinimo, tačiau tokius lošimus turės galimybę stebėti (o neužtikrinus reikiamos kontrolės ir patys lošti) nepilnamečiai asmenys. Tai gali suformuoti jų neatsakingą požiūrį į lošimus ir šios veiklos keliamą grėsmę sveikatai.
Todėl siekiant užtikrinti viešąjį interesą, siūlytina apsvarstyti galimybę atsisakyti teisės organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimų automatais projekte išvardytose vietose, kur nevaržomai gali lankytis nepilnamečiai asmenys, ir suteikti tokią teisę tik toms bendrovėms, kurios vykdo besilankančių asmenų amžiaus kontrolę, tai yra į jų teikiamų laisvalaikio ir pramogų paslaugų vietas neįleidžia jaunesnių kaip 18 metų asmenų (kaip alternatyvus pasiūlymas galėtų būti teisės lošti tokio tipo lošimo automatais visose išvardytose vietose suteikimas tik po 23 val.). Nepritarti Komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti mažų parametrų (mažos socialinės rizikos) lošimo įrenginių B1 automatų reglamentavimo. Juos siūloma įteisinti, atsižvelgiant į tai, jog parengtu patobulinti įstatymo projektu užtikrinamos reikalingos socialinės kontrolės priemonės, ypač orientuotos į nepilnamečių ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugą. Komitetas patikslintame projekte siūlo numatyti, jog B1 lošimus galima organizuoti ne automatų salonuose, kurie apibrėžiami kaip lošimų riboto lošimo automatais organizavimo vieta (aludės, barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, moteliai), kurioje pagal šio įstatymo nuostatas ir patvirtintą lošimo reglamentą organizuojami lošimai B1 kategorijos automatais. Atsisakyta B1 organizavimo biliardo, boulingo, kėglių ir naktiniuose klubuose.
Komitetas nepritaria išsakytoms abejonėms, jog patikslintu projektu keičiamu įstatymu neužtikrinama tinkama nepilnamečių asmenų ir asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, prevencija, kadangi:
1) lošimų organizatorius vietose, kur organizuojami lošimai riboto lošimo B1 kategorijos automatais, lošėjo asmens tapatybę privalės patikrinti ir įsitikinti, kad asmuo, norintis lošti B1 kategorijos automatu, nebūtų jaunesnis negu 18 metų; Patikslintame projekte numatyta, jog B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančios bendrovės turi B1 kategorijos automatus ne automatų salonuose išdėstyti taip, kad jie galėtų būti nepertraukiamai prižiūrimi projekte nurodyto atsakingo asmens, kuris privalės užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai. Nepilnamečių apsaugos tikslais ir minėtų reikalavimų įgyvendinimui lošimus B1 kategorijos automatais organizuojančios bendrovės turės nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, jog B1 automatais neloštų nepilnamečiai, remiantis Priežiūros tarnybos nustatytais pavyzdiniais reikalavimais. Ši tvarka turi apimti: 1) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovėms įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai; 2) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančioms bendrovių paskirtam atsakingam asmeniui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietos darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas.
Komitetas mano, jog nėra objektyvaus pagrindo išsakytiems argumentams, kadangi negalima teigti, jog įteisinus lošimus B1 kategorijos automatais ši paslauga taps prieinamesnė nepilnamečiams asmenims, kadangi nepilnamečių asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevenciją nurodytų priemonių apimtyje privalo užtikrinti lošimų organizatoriai. Be kita ko, projekte aiškiai apribojami B1 automatų parametrai numatant, jog B1 kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienkartinis didžiausias laimėjimas yra ne didesnis kaip 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 5 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą., kas sudaro prielaidas manyti, jog prasilošimo galimybės tokio pobūdžio automatu yra nedidelės., o nurodomos žalos rizika – mažai tikėtina. Išsakytos abejonės savaime nesudaro teisinių argumentų nuostatų dėl B1 automatų įteisinimo atsisakyti. 2. Projekto Nr. XIP-4393 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios Priežiūros tarnybos patvirtintos formos bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų asociacijų. Toks reikalavimas vertintinas kaip ūkinės veiklos ribojimas, todėl turėtų būti atitinkamai argumentuotas. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama tokį sprendimą pagrindžiančių argumentų.
Kituose projekto straipsniuose taip pat yra nuostatų, kuriomis sportinių žirgų asociacijoms suteikiami įgaliojimai daryti tam tikrą poveikį lošimų organizatoriams, siekiantiems organizuoti ar organizuojantiems žirgų sporto totalizatorių veiklą, pavyzdžiui: 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad lošimų organizatorius žirgų totalizatoriaus reglamentą privalo suderinti su sportinių žirgų asociacijomis Priežiūros tarnybos patvirtinta tvarka, 23 straipsnio 2 dalyje – kad žirgų totalizatoriaus stebėsena vykdoma bendradarbiaujant kartu su sportinių žirgų asociacijomis. Išvardytos nuostatos leidžia daryti prielaidą, kad taip projekto rengėjai nori nustatyti papildomą tokios rūšies lošimus organizuojančių lošimų organizatorių kontrolę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog projekto 69 straipsnis žirgų sporto totalizatorių organizatoriams nustato prievolę 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų skirti paramai toms pačioms sportinių žirgų asociacijoms, todėl abejotina, ar užsibrėžti tikslai galės būti pasiekti, kadangi sportinių žirgų asociacijos galės būti suinteresuotos atstovauti lošimų organizatorių interesams ir nepastebėti galimų jų pažeidimų mainais už gaunamą ar ateityje žadamą paramą. Jei projekto iniciatorių tikslai buvo kitokie, mūsų nuomone, jie turėtų būti atskleisti ir atitinkamai pagrįsti projekto aiškinamajame rašte, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2009, Nr. 112-4751)
Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatai ir Komiteto nepritarimo šiai pastabai argumentus. 3. Projekto iniciatoriai teisę organizuoti nuotolinius lošimus siūlo suteikti tik toms bendrovėms, kurios teikia tradicines lošimų paslaugas ne mažiau nei atitinkamame skaičiuje lošimų organizavimo vietų (pagal Projekto Nr.
XIP-4393 5 straipsnio 5 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, jog lošimo paslaugas nuotoliniu būdu teiks realiai veikiantys (turintys
„tradicines“ lošimų vietas) lošimų organizatoriai, kuriuos Priežiūros
tarnyba galėtų efektyviai patikrinti ir kontroliuoti, taip pat tie organizatoriai, kurie turi realų suinteresuotumą vykdomos lošimų veiklos ilgalaikiškumu ir tęstinumu, dėl to galimai sumažėtų nesąžiningų lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis rizika (paryškinta mūsų). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, projekto rengėjų argumentai yra nepagrįsti dėl šių priežasčių:
Projekte Nr. XIP-4393 bendrovėms, siekiančioms organizuoti nuotolinius lošimus, nustatomi analogiški reikalavimai, draudimai ir apribojimai kaip ir tradicinių lošimų bendrovėms, be to, joms taip pat nustatomi papildomi reikalavimai nuotolinio lošimo įrenginiams, programinei įrangai ir jų buvimo vietai, kurie, mūsų nuomone, turėtų būti pakankami, kad Priežiūros tarnybos pareigūnai galėtų tinkamai ir veiksmingai vykdyti jų kontrolę. Organizuojant nuotolinius lošimus, programinė įranga turės fiksuoti visus su lošimais susijusius veiksmus, taip pašalindama žmogiškąjį faktorių, todėl tokio tipo veiklą prižiūrėti turėtų būti paprasčiau negu tradicinius lošimus. 3.2. Tiek pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr.
43-1495), tiek pagal siūlomo projekto nuostatas, norint pradėti organizuoti tradicinio pobūdžio lošimus, reikia turėti sukauptą pakankamai didelį kapitalą, kadangi reikia apmokėti įstatinį kapitalą, įsigyti ar išsinuomoti patalpas (jas įrengti), įsigyti ar išsinuomoti lošimo įrenginius, pasamdyti ir apmokyti darbuotojus ir pan. Organizuojant tik nuotolinius lošimus, bent jau dalį šių išlaidų, skirtų patalpoms nuomoti ir išlaikyti, darbuotojams samdyti, bendrovės galėtų sutaupyti, tai leistų į šią rinką ateiti daugiau naujų dalyvių (lošimų organizatorių) ir padidinti konkurenciją. Priešingai, negu nurodo projekto rengėjai, reikalavimas šalia nuotolinių lošimų privalomai organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų, mūsų nuomone, dar labiau padidintų nelegalių lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis riziką, kadangi dėl jau perpildytos legalios tradicinių lošimų rinkos ir didelio pradinio kapitalo poreikio dalis potencialių lošimo organizatorių nebus suinteresuoti įteisinti savo veiklos. 3.3.1. Visiškai nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, kad nuotolinius lošimus turės teisę teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuoja tradicinius lošimus, būtent Projekte nustatytame skaičiuje lošimų vietų: bent vienuose lošimo namuose (kazino) arba 5 statymo punktuose žirgų sporto totalizatoriui organizuoti; 10 lošimo automatų salonų; 20 lažybų arba 20 totalizatoriaus punktų (paryškinta mūsų). Pagal Priežiūros tarnybos interneto puslapyje pateiktus duomenis 2011 metais Lietuvoje buvo: 14 lošimo namų (kazino) (priklausančių 4 bendrovėms), 113 automatų salonų (priklausančių 7 bendrovėms) ir 187 lažybų punktai (priklausantys 4 bendrovėms).
Tuo atveju, jeigu Seime bus pritarta projekto nuostatoms dėl maksimalaus leidžiamo tradicinių lošimų vietų skaičiaus (projekto 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1 dalis ir 61 straipsnio 1 dalis), Lietuvos teritorijoje galės atsirasti ne daugiau kaip 6 nauji lošimo namai (kazino), 53 nauji automatų salonai ir 34 nauji lažybų punktai. Galimybę įsteigti naujas lošimų organizavimo vietas turės teisę šiuo metu lošimų paslaugas jau teikiančios ir naujos bendrovės, kurios projekto nustatyta tvarka gaus lošimų veiklos licencijas ir leidimus. Atitinkamai teisę organizuoti nuotolinius lošimus, visų pirma, galės įsigyti visi jau esami lošimų organizatoriai (paryškinta mūsų) (išskyrus vieną, kuris neorganizuoja tradicinių lošimų projekte nustatytame minimaliame lošimų vietų skaičiuje) ir maksimaliai 11 teoriškai galimų naujų lošimų organizatorių, tai yra 6 lošimų organizatoriai, lošimus organizuosiantys lošimo namuose (kazino) (tai yra labai abejotina, nes šiai veiklai pradėti reikia labai didelių investicijų (vien reikalaujamas įstatinis kapitalas yra keturi milijonai litų); 5 lošimų organizatoriai, lošimus organizuosiantys automatų salonuose (tai irgi yra abejotina, nes iki to laiko galimą tokio pobūdžio lošimo vietų limitą galės panaudoti šiuo metu rinkoje jau esantys lošimų organizatoriai, o tam, kad iš karto vienu metu atidarytų 10 automatų salonų, taip pat reikia didelių investicijų, be to, tikėtina, kad strategiškai patraukliausiose vietose tokie salonai jau yra atidaryti), ir 1 lošimų organizatorius, lošimus organizuosiantis lažybų punktuose (tai yra mažai tikėtina dėl analogiškų priežasčių kaip ir naujų automatų salonų steigimo atveju).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suponuojama išvada, kad įstatyme nustačius reikalavimą organizuoti tradicinius lošimus atitinkamame skaičiuje lošimų vietų norint pradėti teikti nuotolinius lošimus, šias paslaugas realiai galės teikti tik tos bendrovės, kurios jau yra įsitvirtinusios Lietuvos lošimų rinkoje, tai apribotų natūralią konkurenciją ir sukurtų oligopolinę nuotolinių lošimų rinką, todėl siūlome tokio reikalavimo atsisakyti arba nustatyti mažiau varžantį reikalavimą, pavyzdžiui, kad nuotolinius lošimus galės teikti tik tie lošimų organizatoriai, kurie organizuos tradicinius lošimus bent vienoje lošimų organizavimo vietoje. 3.3.2. Projekto Nr. XIP-4393 4 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas lošimų rūšių, kurias leidžiama organizuoti Lietuvos Respublikoje.
Šioje dalyje minimos keturios lošimų rūšys (lošimai lošimo automatais, stalo lošimai, lažybos, totalizatorius), kurias galima lošti tradiciniu būdu, ir nuotoliniai lošimai. Pastebėtina, kad nuotolinių lošimų rūšys projekte neįvardijamos, todėl galima daryti prielaidą, kad leidimą organizuoti nuotolinius lošimus įgysiantys lošimų organizatoriai lošimo ryšio priemonėmis turės teisę organizuoti visas projekto 4 straipsnio 2 dalyje išvardytas lošimų rūšis. Atsižvelgdami į tai, kad skirtingų rūšių lošimai gali kelti skirtingą riziką lošėjams, manome, kad projekte turėtų būti įvardytos Lietuvos Respublikoje galimos organizuoti nuotolinių lošimų rūšys ir nustatyta, kad lošimų organizatorius turi teisę įgyti leidimą organizuoti tik tokių rūšių nuotolinius lošimus, dėl kurių turi įgijęs leidimą organizuoti juos tradiciniu būdu, tai reiškia, kad lošimų organizatoriai, organizuojantys lošimus lošimų namuose (kazino), turės teisę įgyti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, atitinkančius lošimus A kategorijos lošimo automatais ir stalo lošimus; organizuojantys lošimus automatų salonuose – nuotolinius lošimus, atitinkančius lošimus B kategorijos lošimo automatais; organizuojantys lažybas ir totalizatorius – nuotolines lažybas ir totalizatorius. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatai, 70 straipsnio 2 daliai ir Komiteto nepritarimo šioms pastabos argumentus. 4. Pagal Projekto Nr. XIP-4393 5 straipsnio 6 dalį teisė organizuoti komercinio pokerio turnyrus galės būti suteikiama tik toms bendrovėms, kurios bus gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino).
Pastebėtina, kad projekte nustatomi vienodi reikalavimai bendrovėms, pageidaujančioms gauti bet kokios rūšies licenciją organizuoti lošimus, ir, atsižvelgiant į siekiamos konkrečios licencijos rūšį, skiriasi tik reikalavimai bendrovių įstatinio kapitalo dydžiui (1 milijonas litų bendrovėms, siekiančioms organizuoti lošimus automatų salonuose arba vykdyti lažybų ir totalizatorių veiklą; 4 milijonai litų bendrovėms, siekiančioms organizuoti lošimus lošimo namuose). Pagrįstai kyla klausimas, kodėl teisė organizuoti komercinio pokerio turnyrus negalės būti suteikiama kitų rūšių lošimų organizavimo licencijas turintiems lošimų organizatoriams, kadangi pagal projekto 81 straipsnio 1 dalį komercinio pokerio turnyro organizatorius bet kokiu atveju privalės turėti ne mažesnę kaip 250 tūkst. litų sumą laimėjimams išmokėti. Mūsų nuomone, dėl šios nuostatos gali būti diskriminuojama dalis lošimų rinkos dalyvių, todėl ją reikėtų patikslinti arba atitinkamai pagrįsti projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIP-4393 siūloma nustatyti naują lošimų vietą – komercinio pokerio saloną. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje plačiai plinta pokerio kortų žaidimai, kuriems taikomas startinio dalyvio mokesčio principas, t. y. žaidėjas, prieš žaisdamas žaidimą, sumoka startinį dalyvio mokestį ir tiksliai žino, kokios pinigų sumos rizikuoja netekti pralaimėjimo atveju, o žaidimo metu jam nėra sudaroma galimybė prarasti papildomas pinigų sumas. Įstatymo projekte Nr. XIP-4393 siūloma tokius lošimus apibrėžti komercinio pokerio turnyro sąvoka. Pokeris yra kortų lošimas. Kortų lošimų organizavimas priskiriamas stalo lošimams, organizuojamiems lošimo namų (kazino) patalpose.
Todėl komercinio pokerio turnyrų organizavimas nėra apibūdinamas kaip atskira lošimo rūšis, o yra traktuojama kaip lošimo namuose (kazino) organizuojamų stalo lošimų rūšis. Įvertinus tai, jog komercinio pokerio turnyre dalyvaujančių asmenų skaičius gali siekti šimtą ir daugiau asmenų, o turnyrą organizuojantis lošimo operatorius privalo užtikrinti galimų laimėjimų išmokėjimą, manytina, jog komercinio pokerio turnyrų organizatoriui turi būti taikomi aukščiausi finansinio patikimumo standartai ir aukščiausi kapitalo reikalavimai. 5. Projekto Nr. XIP-4393 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas sąrašas vietų, kuriose draudžiama organizuoti lošimus. Skirtingai nuo dabar galiojančio Azartinių lošimų įstatymo, šiame sąraše nebelieka: parduotuvių, geležinkelio ir autobusų stočių, oro uostų, jūrų uostų, pašto įstaigų ir prekybos centrų. Išvardytose vietose (ypač parduotuvėse ir prekybos centruose) kasdien susiburia labai daug žmonių, todėl siūlomas pokytis padarytų lošimus labiau prieinamus visuomenei. Sunku prognozuoti, ar toks pakeitimas turėtų daugiau teigiamų ar neigimų pasekmių valstybei ir visuomenės interesams, tačiau akivaizdu, kad lošimų organizatoriams tai būtų labai naudinga. Siekių atsisakyti draudimo organizuoti lošimus parduotuvėse ir pašto įstaigose būta ir anksčiau (pavyzdžiui, 2009-12-22 įregistruotame Projekte Nr. XIP-1606), tai parodo senbuvių lošimų organizatorių suinteresuotumą šiuo pakeitimu, todėl neatmestina prielaida, kad priėmus šį projektą dabartiniai lošimų organizatoriai bus pirmi, kurie kreipsis į Priežiūros tarnybą dėl leidimų atidaryti naujas lošimų organizavimo vietas (tokio pobūdžio verslui strategiškai labai palankiose) minėtose vietose, dėl to jie visiškai užpildys projekte nustatytą leistiną lošimų rinką ir neleis į ją pakliūti naujiems dalyviams.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti draudimą organizuoti lošimus parduotuvėse, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, pašto įstaigose ir prekybos centruose. Nepritarti Šiuo metu dauguma lošimo organizavimo vietų yra faktiškai įsteigtos parduotuvių pastatuose, geležinkelio ir autobusų stočių teritorijose esančiose patalpose, pašto įstaigų ir prekybos centrų patalpose. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, Komitetas pritaria, jog reikalinga nustatyti lošimo organizatoriams teisę šiose vietose teikti lošimų paslaugas. Panašus reguliavimas yra nustatytas Latvijoje, o jos įgyvendinimas yra susietas su privaloma sąlyga lošimų organizavimo patalpoms būti izoliuotoms ir turėti atskirą įėjimą į lauką. 6. Dabar galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis ir 14 straipsnis aiškiai nustato, kad lošimus organizuojančios bendrovės negali užsiimti jokia kita ūkine komercine veikla, išskyrus lošimų organizavimą ir patalpų, kuriose organizuoja lošimus, nuoma ūkio subjektams, besiverčiantiems restoranų, barų, koncertine veikla ir valiutos keitimu. Projekto Nr. XIP-4393
bendrovei draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų <...> organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą.
Pastebėtina, kad skirtingai nuo dabar galiojančio Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, projekte nedetalizuojama, kam ir kokiu tikslu bendrovė galės nuomoti ar subnuomoti jos valdomą turtą, be to, šiuo atveju jai taip pat leidžiama šį turtą ir parduoti. Kadangi šioje dalyje kalbama apie lošimus organizuojančioms bendrovėms leidžiamą ūkinę komercinę veiklą , kyla abejonių, ar šios nuostatos negalės būti interpretuojamos plečiamai ir lošimų organizatoriai šalia lošimų organizavimo nepradės verstis kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto prekyba. Kad būtų užkirstas kelias tokio pobūdžio piktnaudžiavimams, siūlome patikslinti projekto 10 straipsnio 4 dalį ir aiškiai nustatyti, kokiu tikslu lošimų organizavimo bendrovėms bus leidžiama nuomoti ir subnuomoti jų valdomą turtą; taip pat papildyti projekto aiškinamąjį raštą ir nurodyti, kokiu tikslu lošimų organizavimo bendrovėms siekiama suteikti teisę verstis (tikslas apimtų nuolatinę veiklą, o ne pavienius atvejus) jų valdomo turto pardavimu arba atsisakyti šios nuostatos. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo patikslintame projekte numatyti, jog bendrovei (lošimų organizatoriui) draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimų namų
(kazino) lošimų, lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų) organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla.
Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. 7. Tiek dabar galiojančio Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, tiek siūlomo Projekto Nr. XIP-4393 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus (paryškinta mūsų) lošimo įrenginius. Specialiųjų tyrimų tarnybai kyla abejonių, ar toks reikalavimas nėra perteklinis ir neužkrauna nepagrįstos naštos lošimus organizuojančioms ar siekiančioms organizuoti bendrovėms (ypač toms, kurios naujai norės įeiti į Lietuvos lošimų rinką), kadangi prieš pradėdamos naudoti bet kokį lošimo įrenginį, bendrovės privalės gauti Priežiūros tarnybos leidimą, todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga leisti eksploatuoti ir tam tikro senumo (technologiškai dar nepasenusius) lošimo automatus (pavyzdžiui, ne senesnius kaip „X“ metų), nustatant reikalavimą, kad prieš pradedant juos naudoti, jie privalo būti pakartotinai sertifikuojami akredituotų įstaigų (laboratorijų). Taip pat manytina, kad kiekvienas įrenginys nusidėvi ir turi būti remontuojamas ar profilaktiškai tikrinamas. Projekto Nr. XIP-4393 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad Priežiūros tarnyba turės teisę nustatyti lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką.
Kadangi periodinis priverstinis lošimo įrenginių patikrinimas vertintinas kaip ūkinės veiklos ribojimas, siūlytina projekte nustatyti jo atlikimo periodiškumą (taip iš dalies būtų suvaržyta Priežiūros tarnybos diskrecija). Pritarti iš dalies Pažymėtina, jog Keičiamo įstatymo projekto
Projektui, kuriame aiškiau suformuluojant naujumo ir nenaudojimo kriterijus nustatant, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus (tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Komitetas tokiam papildymui pritaria. 8. Projekto Nr. XIP-4393 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizavimo licenciją turinčios bendrovės interneto svetainėje (paryškinta mūsų).
Pastebėtina, kad internetas yra viešoji vieta, kurioje aktyviausiai lankosi nepilnamečiai asmenys, todėl, siekiant apsaugoti juos nuo bet kokios informacijos, skatinančios naudotis lošimo paslaugomis, siūlytina nustatyti, kad reklama bendrovės interneto svetainėje leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį (kadangi pagal projekto 71 straipsnio 2 dalį nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymo metu asmenys, norintys dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, privalo pateikti tam tikrus savo duomenis, pagal kuriuos galima patikimai nustatyti jų tapatybę (amžių), tikėtina, kad tokia priemonė būtų veiksmingas saugiklis, užtikrinantis, kad vidinė lošimų reklama nepasieks netinkamų adresatų). Pritarti
reklama nelaikoma lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, lošimų sutarties sudarymo premija nuotoliniuose lošimuose (paryškinta mūsų). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tiek lažybų koeficientai, tiek lošimų sutarties sudarymo premija nuotoliniuose lošimuose daro didelę įtaką asmeniui, priimančiam sprendimą lošti ar ne. Manytina, kad leidus viešai skelbti tokio pobūdžio informaciją, lažybas ir nuotolinius lošimus organizuojančios bendrovės, siekdamos privilioti daugiau lošimų vartotojų, varžysis tarpusavyje, siūlydamos kuo patrauklesnius koeficientus ir premijas. Kadangi ši informacija tiesiogiai skatins jos adresatus lošti ir galės būti naudojama kaip konkuravimo priemonė tarp bendrovių (tai yra atitiks esminę reklamos paskirtį), mūsų nuomone, tai negali būti nelaikoma reklama.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria atitinkamos projekto nuostatos patikslinimui, numatant, jog lošimų reklama nelaikoma lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lažybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premijas nuotoliniuose lošimuose, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis. 10. Projekto Nr. XIP-4393 21 straipsnio 1–3 dalys aiškiai reglamentuoja laimėjimų išmokėjimo terminus visose tradicinėse lošimų organizavimo vietose: lošimo namuose (iš karto arba per 24 val., jei laimėjimas viršija 10 tūkst. litų), automatų salonuose ir ne automatų salonuose (iš karto), totalizatoriaus ir lažybų punktuose (iš karto arba ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo kreipimosi). Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad piniginiai laimėjimai, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, išmokami per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo rezultatų nustatymo, jeigu pagal šį ar kitus įstatymus laimėjimų išmokėjimas nėra sustabdytas lošimo reglamente nustatyta tvarka (paryškinta mūsų). Kadangi šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta laimėjimų išmokėjimo tvarka visose galimose lošimų organizavimo vietose, tai tikėtina, kad 4 dalyje įsivėlė klaida arba joje kalbama apie nuotolinius lošimus (tai mažai tikėtina, nes toks laimėjimo išmokėjimo terminas būtų neproporcingai ilgas). Kad įstatymo nuostatos būtų aiškios ir nesuponuotų jokių dviprasmybių, siūlome patikslinti projekto 21 straipsnio 4 dalį. Nepritarti Projekto 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kurių nenumato straipsnio 1–3 dalyse nurodyta laimėjimų išmokėjimo tvarka (įskaitant ir nuotolinius lošimus).
nelaikytinas neproporcingai ilgu, kadangi lošimų organizatorius turi turėti pakankamai laiko nustatyti lošimo rezultatą, įsitikinti jog laimėjęs asmuo nėra asmuo, kuriam pagal galiojantį reguliavimą draudžiama dalyvauti lošimuose, įsitikinti, jog nėra pagrindų lošimo reglamente nustatyta tvarka stabdyti laimėjimų išmokėjimą, bei išmokėti laimėjimą. 11. Projekto Nr. XIP-4393
atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti (paryškinta mūsų). Projekto 13 straipsnio 2 dalyje lošimus organizuojančios bendrovės yra įpareigojamos patikrinti klientų, įeinančių į lošimo namų (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonų patalpas, tapatybę ir juos registruoti, todėl tikėtina, kad nepilnamečiai asmenys į šias lošimų organizavimo vietas negalės pakliūti (nebent lošimų organizatorius nusižengs įstatymui ir neįregistruos nepilnamečio kliento arba nepilnametis asmuo šiam tikslui panaudos suklastotą asmens tapatybės dokumentą). Projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta paprastesnė ir kartu mažiau saugi asmenų, įeinančių į automatų salonus ir statymo punktus, tapatybės tikrinimo tvarka, pagal kurią lošimų organizatoriai (jų paskirti atsakingi darbuotojai) turi teisę patys savo nuožiūra spręsti, ar tikrinti įeinančio kliento tapatybę (jei jiems kyla abejonių, jog pastarasis yra jaunesnis negu 18 metų).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatmestina prielaida, kad bendrovės, organizuojančios lošimus automatų salonuose ir statymo punktuose, galės piktnaudžiauti jiems paliekama diskrecija ir tyčia netikrinti į lošimų organizavimo vietas įeinančių nepilnamečių asmenų (dėl kurių amžiaus galėtų (ir turėtų) kilti abejonių) tapatybės, o pastariesiems laimėjus – vadovaudamiesi siūlomo projekto 21 straipsnio
Komitetas mano, kad nėra jokio pagrindo daryti prielaidų, kad bendrovės, organizuojančios lošimus automatų salonuose ir statymo punktuose, galės piktnaudžiauti jiems paliekama diskrecija., tačiau keičiamo įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalis koreguotina ta dalimi kad nustačius jog lošime dalyvavo nepilnametis asmuo, arba asmuo, kuriam įstatymą draudžiama lošti, lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, tačiau tokiu atveju šiam asmeniui grąžinama statymo metu įmokėta suma. 12. Projekto Nr. XIP-4393 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekiant užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, vykdoma ilgalaikė lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsena, kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekant išsamius, moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimų paplitimo tyrimus. Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis ir lošimų sektoriuje plačiai naudojamomis metodikomis, kurios leistų objektyviai nustatyti probleminio ir patologinio lošimo paplitimo mastą šalyje, įskaitant nepilnamečius asmenis.
Projekto aiškinamojo rašto 4.4 papunktyje nurodyta, kad šiomis nuostatomis siekiama įteisinti lošimų stebėseną ir lošimų kontrolės programas, kurios padės efektyviai reaguoti į iš lošimų galimus atsirasti neigiamus padarinius ir taip operatyviai juos šalinant ar bet jau minimizuojant. Aiškinamajame rašte taip pat paminėta, jog rengiant įstatymo projektą buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012-04-04 raštas Nr. (11.1-193)-10-2967 „Dėl pritarimo lošimų ir loterijų paplitimo tyrimo Lietuvoje atlikimo“, kuriame ministerija pritarė dėl reikalingumo atlikti tokį tyrimą, sutiko pagal kompetenciją dalyvauti jį atliekant ir pasiūlė apsvarstyti galimybę tokį tyrimą inicijuoti
ministerijos rašto turinys Specialiųjų tyrimų tarnybai nėra žinomas. Iš aiškinamajame rašte pateiktos informacijos susidaro įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerija, pritardama projekto rengėjų iškeltai idėjai dėl tokio pobūdžio (lošimų paplitimo) tyrimų poreikio, pasiūlė tik prisidėti jį organizuojant, tačiau neįsipareigojo pati tokį tyrimą atlikti. Projekto Nr. XIP-4393 24 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlieka praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą. Projekto aiškinamajame rašte apie lošimų poveikio visuomenei auditą neužsimenama, todėl kyla klausimas, koks jo tikslas, kuo skiriasi šis auditas ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas, ar minėti tyrimai nesidubliuos.
Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšų naudojimo skaidrumą ir veiksmingumą, tikslinga pagrįsti lošimų poveikio visuomenei audito atlikimo būtinumą projekto aiškinamajame rašte, taip pat nurodyti, kaip jis bus finansuojamas. Nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIP-4393 nurodytas lošimo paplitimo tyrimas ir lošimų poveikio visuomenei auditas yra dvi skirtingos priemonės, skirtos objektyviai pamatuoti ir įvertinti skirtingų lošimo rūšių poveikį ir rizikas visuomenei, o taip pat įvertinti valstybinio reguliavimo ir administravimo priemonių, susijusių su lošimų poveikiu visuomenei, veiksmingumu. Minėtiems tyrimams nėra jokio pagrindo dubliuotis, kadangi skiriasi jų objektas. 13. Kad būtų išvengta atvejų, kai ūkio subjektams nustatomi skirtingi reikalavimai (terminai) sprendžiant analogiškus klausimus, tikslinga Projekto Nr. XIP-4393 28 straipsnio 4 dalyje ir 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti konkrečius laikotarpius trūkumus pašalinti; 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti maksimalų įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą terminą, tos pačios dalies 4 punkte – minimalų ir maksimalų įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą terminus; 39 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nustatyti minimalų leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą sustabdymo galiojimo terminą ir maksimalų įspėjimo apie galimą leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo sustabdymą terminą. Pritarti
14Projekto Nr.
Projekto Nr. XIP-4393 33 straipsnio 6 dalyje Priežiūros tarnybai siūloma nustatyti pareigą per 3 darbo dienas panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jei licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, neatsižvelgiant į tai, kad dar nesuėjo jos anksčiau nustatytas licencijos galiojimo sustabdymo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad licencijos galiojimo sustabdymo poveikio priemonė skirtingai nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra ekonominio pobūdžio sankcija, kurios tikslas yra ne vien tik nutraukti pažeidimą ir pašalinti jo padarinius (tai jau turėtų būti atlikta per įspėjime nustatytą terminą), bet ir nubausti pažeidėją. Taigi manytina, kad licencijos turėtojui pašalinus priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas jos galiojimas, tačiau dar nesuėjus Priežiūros tarnybos sprendime nustatytam licencijos sustabdymo terminui, būtų netikslinga įpareigoti Priežiūros tarnybą priimti sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, nes tada nebūtų pasiekti sankcijos tikslai (nubausti ir auklėti pažeidėją). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Projekto Nr. XIP-4393 33 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ši pastaba aktuali ir dėl Projekto Nr. XIP-4393 39 straipsnio 8–10 dalių. Nepritarti Komitetas mano, jog Projekto 33 straipsnio
panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jei licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, neatsižvelgiant į tai, kad dar nesuėjo jos anksčiau nustatytas licencijos galiojimo sustabdymo terminas, kadangi šios nuostatos pagrindinis tikslas yra ne tiek nubausti lošimo organizatorių, kiek užtikrinti, jog rinkoje nebūtų lošimų paslaugų teikėjų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų. 15. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIP-4393 34 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma panaikinti licencijos turėtojui išduotos licencijos galiojimą, jei per dvylika mėnesių keturis ir daugiau kartų jam buvo sustabdytas leidimo galiojimas už projekto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Pastebėtina, kad pastaruoju metu lošimų organizavimo rinkoje yra lošimų organizatorių, kurie turi kelis leidimus atidaryti lošimų organizavimo vietas, ir tokių, kurie turi net 82 leidimus. Kuo daugiau leidimų turi lošimų organizatorius, tuo didesnė pažeidimų rizika, todėl svarbu yra nustatyti, ar pagal vertinamas nuostatas licencija lošimų organizatoriui turėtų būti panaikinama tik tuo atveju, jei atitinkamą skaičių kartų jam buvo sustabdytas leidimo galiojimas vienoje iš jo lošimų organizavimo vietų ar visose jo lošimų organizavimo vietose. Pritarti
16Projekto Nr. XIP-4393 34 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti mažareikšmiškumo institutą
ir tais atvejais, kai licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai mažareikšmiai, nepadaro esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, licencijos turėtojas nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius, atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, siūloma nustatyti Priežiūros tarnybai teisę neįspėti licencijos turėtojo apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, vertinamame įstatymo projekte mažareikšmiškumo institutą taikyti nebūtų tikslinga, kadangi yra numatytas įspėjimo institutas, kuris kaip ir mažareikšmiškumo atveju nesukelia pažeidėjui jokių neigiamų (ekonominių) pasekmių, tačiau skirtingai nuo pastarojo sudrausmina jį ir reikalauja per tam tikrą laikotarpį pašalinti pažeidimą (neatsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį).
Taip išvengiama ūkio subjektų nebaudžiamumo suvokimo ir galimos korupcijos (kai ūkio subjektai bando papirkti kontroliuojančius pareigūnus, kad nustatyti pažeidimai būtų vertinami kaip mažareikšmiai). Ta aplinkybė, kad lošimų organizatorius per įspėjimo (ar laikino licencijos galiojimo sustabdymo) terminą nepašalina pažeidimo, atskleidžia jo geranoriškumo stygių ir (ar) nerūpestingumą, todėl jam turi būti pritaikyta griežtesnė auklėjamojo poveikio priemonė – laikinas licencijos galiojimo sustabdymas (ar licencijos panaikinimas), o mažareikšmiškumo institutas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome išbraukti iš projekto 34 straipsnio 6 dalį. Nepritarti Komiteto nuomone STT pozicija dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-4393 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto mažareikšmiškumo instituto nėra pagrįsta, kadangi atsižvelgtina į 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (Žin., 2012, Nr.
aprašą, kurio 20 punkte nustatyta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklėse turi būti nustatyta, kad licencijos galiojimas nėra sustabdomas ar panaikinamas, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis, t. y. nustatoma, kad pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ar kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams, yra lengvinančių aplinkybių (pavyzdžiui, pažeidėjas užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, nutraukė pažeidimą iki tyrimo pradžios, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo tyrimo metu, geranoriškai atlygino žalą), o įstatymo, reglamentuojančio veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklių reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurie nėra būtini siekiant tinkamai vykdyti ūkinę veiklą ir kurių pažeidimas nepadarė žalos konkrečia teisės norma saugomam svarbiam visuomenės interesui arba tokia žala labai nežymi. 17. Projekto Nr. XIP-4393 39 straipsnio 2 dalis reglamentuoja leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo laikino sustabdymo atvejus. Neatsižvelgiant į tai, kad kartu su šia poveikio priemone lošimo organizatoriui veikiausiai turės būti taikoma ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2001, Nr. 39-1328) (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnį, kyla abejonių dėl šios poveikio priemonės proporcingumo kai kuriems iš nustatytų pažeidimų. 17.1. Projekto Nr. XIP-4393 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte už teisės aktų reikalavimų neatitinkančių lošimo įrenginių ar lošimo įrangos naudojimą siūloma lošimų organizatorių tik įspėti apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimus pašalinti.
Tai reiškia, kad įspėjimą gavęs lošimų organizatorius mažiausiai vieną mėnesį galėtų nevaržomai naudoti įtartinus lošimo įrenginius ar lošimo įrangą, o suėjus šiam terminui pakeisti juos į teisės aktų reikalavimus atitinkančius įrenginius. Nustatytų reikalavimų neatitinkantys lošimo įrenginiai (ar lošimo įranga) neužtikrina lošėjų interesų apsaugos ir leidžia įtarti, kad lošimų organizatorius gali sukčiauti, todėl manome, jog už tokio pobūdžio pažeidimus leidimas turėtų būti automatiškai sustabdomas ir vėl atnaujinamas tik užtikrinus įstatymo nustatytų reikalavimų laikymąsi. 17.2. Įspėjimas, mūsų manymu, taip pat negalėtų būti taikomas ir už Projekto Nr. XIP-4393 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto pažeidimo padarymą, kadangi nėra aišku, kaip keturis ar daugiau kartų pažeidus įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais, galima būtų vėl užtikrinti įstatymų nuostatų laikymąsi per įspėjime nustatytą terminą. Manytina, kad už keturių tokio pobūdžio pažeidimų padarymą turėtų būti automatiškai stabdomas leidimo galiojimas. Analogiškai turėtų būti vertinamas Projekto Nr. XIP-4393 39 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas pažeidimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad reklama gali būti siejama ne su konkrečia lošimų organizavimo vieta, kurioje yra gautas leidimas organizuoti lošimus, pavyzdžiui, lošimų salonas „X“, o su pačiu lošimų organizatoriumi (licencijos turėtoju), pavyzdžiui, visų lošimų salonų „X“ savininku, todėl kyla klausimas, kas ir kaip tokiu atveju turėtų būti traukiamas atsakomybėn už įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos skelbimą.
Projektas minėtų atvejų nereglamentuoja, todėl susiduriama su tam tikra teisės spraga. Galimybė išvengti adekvačios, t. y. proporcingos padarytam pažeidimui, sankcijos yra ydinga viešojo intereso apsaugos požiūriu, todėl būtų tikslinga tobulinti projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės sutinka, jog leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo laikinas sustabdymas prieš tai nustačius ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimus pašalinti teoriškai gali suponuoti, jog, pavyzdžiui, įspėjimą gavęs lošimų organizatorius mažiausiai vieną mėnesį galėtų nevaržomai naudoti įtartinus lošimo įrenginius ar lošimo įrangą, o suėjus šiam terminui pakeisti juos į teisės aktų reikalavimus atitinkančius įrenginius. Tuo pačiu manytina, jog protingo termino pažeidimams pašalinti prieš imantis griežtų lošimų organizatoriaus finansinius netekimus sąlygojančių priemonių taikymo nustatymas laikytina proporcinga ir adekvačia priemone tikslui pasiekti. Komitetas sutinka, jog tais atvejais, kai įspėjimą gavęs lošimų organizatorius per nustatytą terminą nesiima veiksmų pažeidimui šalinti, šuo terminu jam turėtų būti taikomos kitos sankcijos, įskaitant ir administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173-18 straipsnį. 18. Projekte Nr.
Projekte Nr. XIP-4393, be nuostatų, ribojančių maksimalų leistiną automatų salonų ir statymo punktų skaičių, taip pat siūloma nustatyti, kad šių rūšių lošimus galima organizuoti tik vietose, kurios įrašytos į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir statymo punktų sąrašą. Pagal Projekto Nr. XIP-4393 55 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį automatų salonų organizavimo vietų ir statymo punktų įrašymo į minėtus sąrašus ir išbraukimo iš jų taisykles tvirtins Priežiūros tarnyba. Manytina, kad šiomis nuostatomis bus papildomai suvaržyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta ūkinės veiklos ir įsisteigimo laisvė, todėl įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remdamasi Priežiūros tarnyba sudarys automatų salonų organizavimo vietų ir statymo punktų sąrašus. Tokios nuostatos ribotų Priežiūros tarnybos diskreciją ir įgyvendintų Konstitucinio Teismo doktrinoje nustatytą reikalavimą – esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus reglamentuoti įstatyme, o ne jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Nepritarti Komitetas nepritarė Projekto nuostatoms, susijusioms su lošimų vietų skaičiaus ribojimu nustatant maksimalų leistiną jų skaičių ar susisiejant lošimo vietų pasiūlą su gyventojų skaičiumi, todėl pastaba neaktuali. 19. Projekte Nr. XIP-4393 siūloma nustatyti naują, šiuo metu nesančią, lošimų organizavimo vietą – komercinio pokerio turnyrų saloną. Projekto aiškinamojo rašto 4.6 papunktyje nurodyta, kad šiai lošimo rūšiai būdingas startinio dalyvio mokesčio principas, t. y. žaidėjas, prieš žaisdamas žaidimą, sumoka startinį dalyvio mokestį ir tiksliai žino, kokios pinigų sumos rizikuoja netekti pralaimėjimo atveju, o žaidimo metu jam nėra sudaroma galimybė prarasti papildomų pinigų sumų (paryškinta mūsų). Pažymėtina, kad nurodytas teiginys neatsispindi projekto nuostatose.
Priešingai, projekto 78 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja nuomonę, kad lošėjas privalės sumokėti startinį mokestį pinigais arba bankiniu pavedimu, o vėliau komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje papildomai galės įsigyti norimą skaičių žetonų. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas neatitinka aiškinamojo rašto turinio, vienas iš jų tikslintinas. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIP-4393 3 straipsnio 58 ir 73 punktai nustato kortų žaidimo taisykles ir startinio mokesčio ir žetono apibrėžtis. Startinis mokestis – negrąžinama fiksuota piniginė įmoka, lošėjo mokama komercinio pokerio organizatoriui už sudarytą galimybę varžytis su kitais žaidėjais dėl piniginio laimėjimo, iš kurios dalies yra formuojamas bendras komercinio pokerio fondas. Žetonas – metalinis, plastikinis, popierinis ar kitoks skridinėlis arba kitos formos daiktas, naudojamas lošiant ir atstojantis grynuosius pinigus (monetą ar banknotą). Įvertinus minėtų sąvokų apibrėžtis ir projekto 78 straipsnio 2 dalies nuostatas nekyla abejonių, kad komercinio pokerio turnyro metu lošėjui nesudaroma galimybė prarasti papildomą pinigų sumą. Iš projekto nuostatų pakankamai aišku, kad negrąžinamą fiksuotą piniginę įmoką (startinį mokestį) lošėjas sumoka grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu ir jam komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje išduodamas žetonų skaičius, atitinkantis įmokėto startinio mokesčio dydį, su kuriais atliekami statymai. 20. Projekto Nr. XIP-4393
organizatorius <...> prieš priimdamas startinį mokestį ar išmokėdamas piniginį prizą lošėjui komercinio pokerio salone, privalo šio įstatymo ir komercinio pokerio reglamento nustatyta tvarka tikrinti asmenų, ketinančių sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) ir šį asmenį registruoti.
Jei asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, lošimų organizatorius privalo neleisti tokiam asmeniui sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą (paryškinta mūsų). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, suteikus lošimų organizatoriams teisę tikrinti lošėjų tapatybę ir juos registruoti prieš išmokant piniginį prizą, gali pasitaikyti įvairių gudravimo ir piktnaudžiavimo atvejų: 1) pirma, lošimų organizatorius galės neregistruoti asmenų, kurie komercinio pokerio turnyre nieko nelaimėjo; 2) antra, lošimų organizatorius net įtardamas, kad ketinantis lošti asmuo yra jaunesnis kaip 21 metai, galės tyčia leisti jam lošti, o pastarojo sėkmės lošime atveju – atsiimti jo piniginį laimėjimą. Kad būtų išvengta tokių atvejų, būtų tikslinga registruoti ir tikrinti visų lošėjų tapatybę prieš priimant startinį mokestį. Nepritarti Manytina, jog Keičiamo įstatymo projekto 80 straipsnis tokius reikalavimus numato, nustatydamas, kad lošimų organizatorius, įgyvendindamas šio įstatymo reikalavimą, susijusį su draudimu žaisti komercinį pokerį asmenims, jaunesniems negu 21 metai, prieš priimdamas startinį mokestį ar išmokėdamas piniginį prizą lošėjui komercinio pokerio salone, privalo šio įstatymo ir komercinio pokerio reglamento nustatyta tvarka tikrinti asmenų, ketinančių sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) ir šį asmenį registruoti. 2. LR Žemės ūkio ministerija, 2012-12-04 Nr. 2D-6208(11.22) 3, 5, 69
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 57. Sportinių žirgų augintojų organizacijos
Priežiūros tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų augintojų organizacijų. 69 straipsnis. Žirgų totalizatoriaus lėšų skyrimas paramai 1. Lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo gali skirti paramą sportinių žirgų augintojų organizacijomis, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. 2. Sportinių žirgų augintojų organizacijos gavę ¡šio straipsnio 1 dalyje numatytą paramą privalo ją paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti. 3. Pagal šį įstatymą lošimų organizatoriaus, organizuojančio žirgų sporto totalizatorių, teikiamos paramos dalyku gali būti tik piniginės lėšos. 4.
organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, taip pat paramos gavėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas. Nepritarti Komiteto nuomone, sąvokų tikslinimas nėra tikslingas. Komitetas nepritaria paramos, skiriamos Žirgų sporto organizacijoms, privalomumo atsisakymui, kadangi iš esmės Projektu siūloma sudaryti teisinio reguliavimo sąlygas žirgų sporto totalizatoriui organizuoti numatant, kad lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų asociacijoms, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Įstatymo projekte nustatyta parama sportinių žirgų asociacijoms turės būti teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų ir tokiu būdu siekiama surinkti lėšų sportinių žirgų asociacijoms remti ir žirgų sportui finansuoti. Analogiškos nuostatos, susijusios su parama visuomeniniams, tikslams yra įtvirtintos Loterijų įstatyme. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai D. Budrys, V. Bacevičius, V. Gapšys, J. Olekas, J. Sabatauskas E. Tamašauskas (2012-11-14)1 Atsižvelgiant į 2012-06-01 LRS teisės departamento išvadoje Nr. XIP-4393 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pateikimo įstatymo projekto “, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-07-09 išvadoje Nr. 4-01-3623 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pateikimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIP-4393-4402 antikorupcinio vertinimo, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pateikimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4393 ir kitų su juo susijusių projektų Nr. XIP-4393- XIP – 4403, XIP - 4423“ išsakytas pastabas; o taip pat į LRV nutarimo projektą Nr. 12-2807-01 bei jam išsakytas institucijų pastabas, išdėstytas Teisingumo ministerijos 2012-10-08 išvadoje Nr. (1.6) 2T-1567 Finansų ministerijai „Dėl Išvados Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui“; Ūkio ministerijos 2012-09-14 išvadoje Nr. (28.4-83)-3-5218 „Dėl Vyriausybės nutarimo projekto“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-29 išvadą Nr. (10.3-6) SD-5786 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“, LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-09-03 išvadoje Nr. (4.2-141) 10-7234 „Dėl teisės akto projekto“;
Taip pat įvertinant pateiktų pastabų ir siūlymų apimtį Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo įstatymo nuostatoms, 2011 m. rugpjūčio 31 d. Seimo valdybos nutarimu sudaryta darbo grupė Azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimo įstatymo projektams parengti (toliau – SVDG) siūlo pateikti naują įstatymo projekto redakciją, kurioje būtų atsižvelgta į pastabas ir siūlymus, kurioms SVDG pritarė. SVDG pritarė institucijų išsakytiems argumentams dėl Priežiūros tarnybos atliekamų patikrinimų ir privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos reglamentavimo (projektas papildytas naujais straipsniais dėl Priežiūros tarnybos atliekamų patikrinimų 45-48 str., Priežiūros tarnybos taikomų poveikio priemonių 49 str., nauju V skirsniu „Privaloma ginčų tarp lošėjo ir lošimų organizatoriaus išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka“).
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytų institucijų pastabas, SVDG siūlo įvesti reikalavimą, jog Priežiūros tarnybai priėmus nutarimą dėl poveikio priemonių, susijusių su nuosavybės teisės ribojimu, taikymo, Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną nutarimo egzempliorių pateikia Generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi. SVDG taip pat siūlo tikslinti nuostatas dėl lošimus organizuojančios bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomos ar subnuomos arba pardavimo draudimo (numatant, jog tai leidžiama tiek, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla; lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius); patikslinti lošimų bendrovės mokestinės nepriemokos nustatymo ir informavimo apie ją tvarką; patikslinti „naujo lošimo įrenginio“ sąvoka, nustatyti (aiškiau reglamentuoti) lošimo veiklos licencijų perregistravimo tvarką; nustatyti licencijos formą, t.y. numatyti, jog bendrovei išduodamos licencijos forma gali būti tiek elektroninė, tiek popierinė.
Teikiamame pasiūlyme nustatytas (patikslintas) terminas, per kurį Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pareiškėjo pateikti dokumentai užpildyti netinkamai (ne mažiau kaip 30 dienų), siekiant teisinio aiškumo įtvirtinta nuostata, jog veiklos sąlygų pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus ir atvejus, kai Priežiūros tarnyba gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo vadovaudamasi mažareikšmiškumo institutu taikymo tvarką tvirtina Priežiūros tarnyba. Atsižvelgiant į STT pateiktas pastabas, SVDG siūlo keisti B1 automatų reglamentavimą – numatant, jog vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 5 sekundės (vietoj buvusių 3), tokiu būdu parametriniu reguliavimu mažinant šių lošimų intensyvumą, o tuo pačiu ir jų rizikingumą; taip pat įtvirtinant taisyklę, jog lošiant B1 kategorijos lošimo automatais žetonais, juos galima įsigyti tik iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai. Taip pat patikslintas statymo punktų leistinas skaičius: vietos, kuriose organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius, gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:10 000.
Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 10 000 teritorijoje, gali būti steigiamas vienas statymo punktas, jei tokia savivaldybė turi kurorto statusą. Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 10 000 ir kurios neturi kurorto statuso, teritorijoje statymo punktas negali būti steigiamas. Įvertinant institucijų pastabas „sportinių žirgų asociacijų“ sąvoką siūloma keisti „sportinių žirgų organizacijų“ sąvoka. SVDG nepritarė aukščiau nurodytų institucijų išsakytiems pasiūlymams atsisakyti lošimų svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principo įtvirtinimo teisės aktuose, kadangi mano, jog reguliuojant lošimus kaip ekonominę veiklą bei nepaneigiant jos ypatingumo, pasireiškiančio kai kuriais atvejais neigiamais padariniais sąlygojimu, turėtų būti pripažįstama jų ekonominė vertė valstybės ekonomikai. Naujausi azartinių lošimų socialiniai ekonominiai tyrimai atskleidžia ir teigiamą lošimų industrijos poveikį viešajai ekonomikai: azartiniai lošimai prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, prie infrastruktūros kūrimo, prie teigiamo kitų verslų įtakojimo, jų pajamų didinimo, lengvesnių naujų verslų pradėjimo galimybių užtikrinimo, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, sąlygoja viešųjų paslaugų plėtrą, įtakoja naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, visuomenės sveikatą, socialinį kapitalą ir vertybes. SVDG nepritarė siūlymui atsisakyti B1 automatų reglamentavimo. B1 kategorijos riboto lošimo automatai yra mažų parametrų (mažos socialinės rizikos) lošimo įrenginiai. Juos siūloma įteisinti, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu užtikrinamos reikalingos socialinės kontrolės priemonės, ypač orientuotos į nepilnamečių ir kitų socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugą.
ES valstybėse narėse mažų parametrų automatų veikla yra praktiškai neribojama. Nepaisant plataus mažų parametrų lošimo automatų paplitimo ES valstybėse narėse prasilošimo rizikos jose nepadidėjo. Tokią situaciją sąlygojo teisingai parinktų viena kitą papildančių priemonių visuma: organizavimo vietų sąrašo nustatymas; maksimalaus leidžiamų eksploatuoti mažų parametrų automatų skaičiaus vienoje vietoje nustatymas; optimalaus (saugaus) statymo ir laimėjimo dydžio nustatymas; griežtos nepilnamečių kontrolės reikalavimų nustatymas; griežtų poveikio priemonių už veiklos pažeidimus nustatymas. SVDG nepritarė išsakytoms abejonėms, jog projektu keičiamu įstatymu neužtikrinama tinkama nepilnamečių asmenų ir asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, prevencija, kadangi 1) lošimų organizatorius lošimo automatų salonuose, statymo punktuose bei vietose, kur organizuojami lošimai riboto lošimo automatais, lošėjo asmens tapatybę privalės patikrinti tik esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų (Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalys); 2) Atsakingo lošimo elgesio kodekso kaip priemonės efektyvumas abejotinas, kadangi realios sankcijos lošimų organizatoriams, pažeidusiems minėtą kodeksą, nenumatytos; 3) išorinės lošimų reklamos draudimo apimties mažinimas skatins neigiamas lošimo pasekmes.
SVDG mano, jog nėra objektyvaus pagrindo šiems argumentams, kadangi negalima teigti, jog nenumačius privalomo visų lošėjų tapatybės nustatymo lošimo automatų salonuose ir statymo punktuose bei aiškiai nenustačius asmenų, kuriems leidžiama lošti riboto lošimo automatais ir dalyvauti lažybose ar totalizatoriuje, amžiaus, ši paslauga taps prieinamesnė ir nebus užtikrinta nepilnamečių asmenų ir asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevencija lošimo automatų salonuose ir statymo punktuose (institucijų abejonės savaime nesudaro teisinių argumentų nuostatai keisti); Atsakingo lošimo kodekso kaip savanoriškos priemonės efektyvumas gali būti pagrindžiamas Lošimų priežiūros tarnybos 2004 m. pradėta vykdyti Lošėjų savęs ribojimo programa, pagrįsta taip pat savanoriškumo principais. Ši programa šiuo metu yra veiksmingai įgyvendinama, todėl nėra pagrindo ir būtinybės savanoriškų priemonių reglamentavimą perkelti į įstatymo projektą; išorinės reklamos dalinis liberalizavimas pats savaime nesudarys sąlygų lošimų neigiamų pasekmių plitimui.
SVDG nepritarė argumentams dėl lošimo vietų skaičiaus įtvirtinimo numerus clausus principu atsisakymo, kadangi kiekybiniais lošimo organizavimo vietų ribojimais siekiama nustatyti proporcingas reguliavimo priemones apsaugoti visuomenę nuo besaikės, stichiškos, nekontroliuojamos azartinių lošimų plėtros, siūloma įvesti lošimo organizavimo vietų skaičiaus plėtros ribojimą įtvirtinančias nuostatas. Analogiškos nuostatos, ribojančios lošimo vietų steigimą kiekybiniu principu, taikomos ir kitose ES valstybėse narėse. SVDG nepritarė argumentams atsisakyti nuostatos, jog lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri įstaiga prie Ūkio ministerijos - Priežiūros tarnyba, kadangi siūlymas pakeisti Lošimų priežiūros tarnybos pavaldumą kildinamas iš supratimo, kad Finansų ministerija nesugebėjo tinkamai vykdyti jai priskirtų azartinių lošimų reguliavimo funkcijų. Taip pat nepritarta nuostatai atsisakyti Koordinavimo tarybos įsteigimo. Įstatymo projekte Nr. XIP-4393 nurodytas lošimo paplitimo tyrimas ir lošimų poveikio visuomenei auditas kaip dvi skirtingos priemonės, skirtos objektyviai pamatuoti ir įvertinti skirtingų lošimo rūšių poveikį ir rizikas visuomenei, o taip pat įvertinti valstybinio reguliavimo ir administravimo priemonių, susijusių su lošimų poveikiu visuomenei, veiksmingumu. Nors institucijų pastabose buvo išsakyta abejonė abiejų tyrimų reikalingumu, SVDG supratimu, abu tyrimai yra reikalingi ir minėtiems tyrimams nėra jokio pagrindo dubliuotis, kadangi skiriasi minėtų tyrimų objektas. Projektą taip pat siūloma pakoreguoti nukeliant jo įsigaliojimo datą 2013 m. rugsėjo 1 dienai. Pasiūlymas:
Patikslinti ir papildyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4393 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
(Žin., 2001, Nr. 43-1495, Nr. 56-1984; 2002, Nr. 72-3010, Nr. 116-5191, Nr. 123-5553; 2003, Nr. 38-1663, Nr. 74-3419, Nr. 116-5249; 2004, Nr. 4-49; 2006, Nr. 87-3410; 2008, Nr. 131-5033; 2010, Nr. 118-5990; 2011, Nr.119-5611)
Respublikos azartinių lošimų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
paskirtis ir tikslas
nustato stalo lošimų ir lošimų A kategorijos automatais, riboto lošimo automatais, lažybų ir totalizatoriaus, komercinio pokerio, nuotolinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. 2. Šio įstatymo tikslas
Respublikos teisės aktai tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita. 4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 5.
reklamos įstatymas lošimų reklamai, taip pat vidinei, išorinei, paslėptai, klaidinančiai ir lyginamajai reklamai taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šis įstatymas. 6. Šis įstatymas netaikomas:
1) loterijoms, organizuojamoms pagal Lietuvos Respublikos loterijų įstatymą;
2) tokiems renginiams, kurių metu asmuo, įsigijęs tam tikrą prekę arba paslaugą, gali laimėti papildomą prizą. 2 straipsnis. Lošimų reguliavimo politikos principai
politikos principai yra šie:
1) sąžiningo ir skaidraus lošimų organizavimo principas. Valstybė nustato reikalavimą lošimų organizatoriams savo veiklą vykdyti atviru, sąžiningu ir socialiai atsakingu būdu;
2) azartinių lošimų apsaugos nuo nusikalstamų įtakų principas, Apsaugoti lošimų veiklą nuo nusikalstamų įtakų, užtikrinant, kad ji būtų organizuojama tik teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat vykdant priemones prieš nelegalius lošimų vykdytojus;
3) diferencijuoto lošimų reguliavimo principas. Skirtingos lošimų rūšys, atsižvelgiant į jų ypatumus, gali sukelti skirtingas rizikas, todėl diferencijuotų ir individualizuotų reikalavimų griežtumas atskiroms lošimų rūšims turi būti proporcingas skirtingų lošimų rūšių galimoms socialinėms ir kitokioms rizikoms;
4) lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas. Lošimų reguliavimas ir viešosios politikos sprendimai yra skirti visuomenės ir (ar) lošėjų apsaugos nuo lošimų galimų neigiamų padarinių prioritetui įgyvendinti;
5) informacijos apie lošimus viešumo, skaidrumo, prieinamumo ir informacijos teikimo lošėjams principas. Lošimų reglamentavimas turi užtikrinti, kad lošėjams suprantama forma būtų pateikta informacija apie lošimo taisykles, laimėjimo ar pralaimėjimo tikimybę, skirtingų lošimų galimą riziką ekonominei ir socialinei gerovei, taip pat kitas reikšmingas sąlygas.
Pakankamas vartotojų apsaugos lygis yra toks, kuris užtikrina pusiausvyrą tarp tinkamo, aiškaus ir skaidraus lošimo taisyklių paskelbimo ir riziką, kurią prisiima lošėjai, išaiškinimo;
6) lošimo organizatorių socialinės atsakomybės principas. Lošimų organizatoriai savo veikloje privalo atsižvelgti į bendrovių socialinės atsakomybės, skaidraus verslo, socialinius, ekonominius, aplinkosaugos ir etinius aspektus. Lošimų socialinės atsakomybės priemonės yra šios:
a) tyrimų atlikimas. Jis yra grindžiamas principu, kad faktais ir įrodymais pagrįsti tyrimai yra atsakingo lošimo pagrindas;
b) mokymo ir informavimo priemonių vykdymas. Šių priemonių parengimas, vykdymas ir finansavimas grindžiamas principu, kad lošimo problemų prevencijos pagrindas yra švietimas;
c) reguliavimo priemonių vykdymas. Jis yra grindžiamas principu, kad tikslingas, adekvatus ir proporcingas reguliavimas turi remtis tyrimais nustatytais įrodymais ir objektyviais kriterijais;
d) gydymo priemonių vykdymas. Gydymo priemonės turi būti skirtos su lošimais susijusiems sutrikimams, priklausomybei nuo lošimų, patologinio lošimo problemoms nustatyti ir gydyti;
7) lošimų neigiamų padarinių prevencijos ir kontrolės principas. Lošimų organizavimo veiklai, kaip specifinei ūkinei veiklai, yra taikytinos griežtesnio valstybinio reguliavimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros priemonės, nukreiptos į neigiamų socialinių padarinių prevenciją ir lošimo organizatorių veiklos priežiūrą;
8) lošimų rinkos stebėsenos (monitoringo) principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta sistema, kuria turi būti vykdomas lošimų poveikio visuomenės sveikatai, socialiniams ir ekonominiams valstybės interesams stebėjimas.
9) lošimų svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principas. Valstybė pripažįsta šios ūkinės veiklos, priskirtinos laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, svarbą moderniai ekonomikai ir visuomenei, bei sudaro sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai plėtrai, savo ruožtu tikėdamasi ir siekdama užtikrinti, kad šis verslas bus organizuojamas sąžiningu, atsakingu, skaidriu, saugiu ir teisėtu būdu ir priemonėmis. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina lošimų reguliavimo principus įgyvendinančias priemones. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
lošimo automatas – vienvietis arba daugiavietis elektroninis lošimų įrenginys, kuriame statoma suma, vienkartinis didžiausias laimėjimas ir lošimo trukmė nėra ribojami, o galimybė laimėti ar pralaimėti priklauso nuo atsitiktinumo, generuojamo atsitiktinių skaičių generatoriaus. 2. Atsakingas lošėjas – lošimo paslaugų vartotojas, kuris, atsižvelgdamas į savo padėtį, atlieka informuotą ir protingą pasirinkimą, kada ir kurį laiką jam lošti, supranta, kokias pasekmes jam gali sukelti lošimų pramogos ir kokios yra saugios jų ribos. 3. Atsitiktinių skaičių generatorius (toliau – ASG) – programa, kurianti atsitiktinę skaičių seką pagal apibrėžtą jų verčių tikimybės pasiskirstymo dėsnį. 4. Automato lošimo ciklas – visi lošėjo veiksmai ir lošimo automato reakcijos nuo statymo atlikimo iki naujo statymo. 5. Automatų salonas
lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriame vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 200 litų, didžiausia statoma suma – 1 litas, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 7. B1 kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriame vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 5 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 8. Bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. 9. Dalyvavimas lošime – lošėjo statymo atlikimas lošimų organizavimo vietoje (sumos statymas), lošimo proceso pabaigos laukimas, rezultato sužinojimas ir laimėjimo grynaisiais pinigais atsiėmimas arba laimėjimo pervedimas į lošėjo atsiskaitomąją sąskaitą lošimo reglamente nustatyta tvarka. 10. Daugiavietis B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kurį naudojant vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 lošėjai ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų, galimas intervalas tarp statymų - ne trumpesnis kaip 60 sekundžių, o kiekvienos vietos vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą. 11. Gerai visuomenėje žinomi asmenys – asmenys, apie kurių veiklą informaciją nuolat pateikia ne tik vietinė, bet ir regioninė, nacionalinė arba pasaulinė žiniasklaida. 12.
patalpa – patalpa, kuri Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, arba tokios patalpos dalis, turinti atskirą kadastrinį indeksą (pažymėjimo plane numerį, kuris patvirtina šios patalpos fizinį atskyrimą nuo kitų pagal projektinį išplanavimą atskirtų patalpų). 13. Bendrovę kontroliuojantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kuris:
1) turi teisę išrinkti (paskirti) daugiau negu pusę stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą;
2) faktiškai kontroliuoja bendrovės priimamus sprendimus: yra akcininkas, turintis visas arba dalį tos bendrovės akcijų, arba nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba kitas teises, kurios leidžia daryti faktinę įtaką bendrovės valdymo organų sprendimams. 14. Kaupiamojo fondo įrenginys – lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, jungiantis arba A kategorijos lošimo automatus, arba lošimo stalus į kaupiamojo fondo sistemą ir naudojamas kaupiamojo fondo laimėjimui (laimėjimams) sudaryti ir laimėti. 15. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas (toliau – kaupiamojo fondo laimėjimas) – lošimo reglamentu nustatytomis sąlygomis lošėjams išmokamas lošimo laimėjimas, sudaromas iš atskaitomų nuo kiekvieno stalo lošimo arba lošimo A kategorijos lošimo automatu sumų. Totalizatoriuje kaupiamasis fondas sudaromas iš laimėjimų fondo dalies, kurios lošėjai nelaimėjo pirmojo siūlymo laimėti metu. 16. Kaupiamojo fondo sistema – visuma tarpusavyje sujungtų lošimo įrenginių, naudojamų kaupiamojo fondo lošimo laimėjimams sudaryti ir laimėti. 17.
pokeris – kortų lošimas, organizuojamas pagal lošimo reglamento nustatytas taisykles, kuriame lošėjai, sumokėję startinį mokestį, varžosi tarpusavyje dėl piniginio laimėjimo, o lošimo rezultatą lemia protiniai (matematiniai, psichologiniai) įgūdžiai, gebėjimai valdyti riziką ir atsitiktinumas. 18. Komercinio pokerio turnyras - komercinio pokerio lošimas, organizuojamas komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino). 19. Laimėjimas – lošėjui išmokama pinigų suma, kurios dydis priklauso nuo lošėjo statymo sumos ir lošimo laimėjimo koeficiento sandaugos. 20. Laimėjimų fondas
tarpininkas – fizinis asmuo, kuris tarpininkauja susilažinusiems asmenims: nustato lažybų santykio koeficientą, užrašo statomas sumas, išduoda lošėjams lažybų korteles, kuriomis patvirtinamas lošėjų dalyvavimas lažybose, surenka ir išmoka pinigus. 29. Lošėjas – fizinis asmuo, kuris, atlikęs statymą ar sudaręs sutartį su lošimo organizatoriumi, naudojasi lošimo paslauga, siekdamas tenkinti asmeninį poreikį lošti. Lošėju taip pat laikomas asmuo, lošiantis nuotolinius lošimus. 30. Lošėjus aptarnaujantis darbuotojas – lažybų ar totalizatoriaus tarpininkas, krupjė, lošimų vietos kasininkas ar bet kuris kitas ne jaunesnis kaip 21 metų lošimo namuose (kazino) arba komercinio pokerio turnyrų salone ir ne jaunesnis kaip 18 metų kitose lošimų vietose dirbantis fizinis asmuo (lošimų organizatoriaus, turinčio lošimų veiklos leidimą, darbuotojas), kuris lošimų organizatoriaus, turinčio lošimų veiklos leidimą, vardu lošėjams keičia pinigus į lošimo žetonus ar lošimo žetonus į pinigus, parduoda totalizatoriaus arba lažybų korteles, išmoka laimėjimus ar atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, įskaitant darbuotojus, vadovaujančius ir prižiūrinčius minėtų asmenų darbą. 31. Lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą lošimo reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas arba paties lošime dalyvaujančio asmens gebėjimai ir atsitiktinumas. 32.
(kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai, komercinis pokeris), lošimai A kategorijos automatais. 36. Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – Priežiūros tarnyba) – įstaiga prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, vykdanti lošimų priežiūrą, o taip pat įgyvendinanti šiame įstatyme nustatytus lošimų reguliavimo politikos tikslus ir principus. 37. Lošimų reglamentas – lošimų organizatoriaus parengtas, ir šio įstatymo nustatyta tvarka su Priežiūros tarnyba suderintas ir jos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos standartinės lošimo sąlygos ir kitos lošimo vykdymo taisyklės. 38. Lošimų organizavimo vieta – vieta, kurioje teikiamos lošimo paslaugos: lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonas, ne automatų salonas, kuriame išduotas leidimas organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, komercinio pokerio turnyrų salonas, statymo punktas, taip pat nuotolinio lošimo vieta, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme. 39.
veiklos vykdytojas – asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas lošimo veiklos licencijos ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas lošimo veiklos licenciją, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo. 48. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 49. Nuotolinio lošimo paslaugos - paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu lošimo ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu. 50. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant lošimo ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai (virtualieji) lošimai. 51. Nuotolinis lošimo įrenginys – lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, kuriame įdiegta programinė įranga, naudojamas lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi lošimo ryšio priemonėmis. 52. Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai.. 53.
(reklaminis) žaidimas – prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų organizuojamas žaidimas, kurio tikslas - skatinti prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimus ir kuriame prekių gamintojai (pardavėjai) ar paslaugų teikėjai asmeniui (asmenims), nusipirkusiam tam tikrą prekę ar paslaugą, su ar be atskiros įmokos už dalyvavimą žaidime siūlo laimėti laimėjimą, o žaidimo rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) priklauso nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų ir atsitiktinumo, arba tik nuo atsitiktinumo, t. y. nuo žaidime dalyvaujančiam asmeniui ir žaidimą organizuojančiam asmeniui nežinomų, nuo jų nepriklausančių būsimų objektyviai galimų aplinkybių. 54. Probleminis lošėjas – asmuo, kuriam laikinai egzistuoja negalėjimo priimti racionalius sprendimus rizika ir kuris negali suvokti lošimo kaip pramogos paskirties, šios patirties ribų ir galimos rizikos įgyti patologinį potraukį lošti. 55. Riboto lošimo automatas – elektroninis įrenginys, naudojantis ASG, arba mechaninis ar elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, o vieno lošimo trukmė, statomos sumos ir laimėjimo dydis yra riboti. 56. Riboto lošimo automatais organizuojami lošimai – lošimai B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, stumtuvais, kurie turi visus šiame įstatyme nurodytus požymius:
1) vieno lošimo trukmė yra pakankamai ilga;
2) ribotas statomos sumos dydis;
3) ribotas vienkartinio didžiausio laimėjimo dydis;
4) pasikartojantis lošimo ciklas;
5) ribotas statomos sumos ir vienkartinio didžiausio laimėjimo santykis. 57. Sportinių žirgų organizacijos - sportinių žirgų asociacijos, klubai ir (ar) kitokios organizacijos, turinčios Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą veislininkystės institucijos statusą. 58.
mokestis – negrąžinama fiksuota piniginė įmoka, lošėjo mokama komercinio pokerio turnyro organizatoriui už sudarytą galimybę varžytis su kitais žaidėjais dėl piniginio laimėjimo, iš kurios dalies yra formuojamas bendras komercinio pokerio fondas. 59. Statymas – sprendimo lošti bet kurį šiame įstatyme apibrėžtą lošimų rūšies azartinį lošimą priėmimas ir įgyvendinimas (lošimo rūšies pasirinkimas, rizikos įvertinimas, pinigų arba žetonų įmokėjimas, dokumentų, patvirtinančių pinigų įmokėjimą, gavimas, informacijos, išreiškiančios lošėjo valią, perdavimas ir sprendimo lošti įgyvendinimas) konkrečioje lošimų organizavimo vietoje. 60. Statymo punktas
tarpininkas – fizinis asmuo, kuris lošimų organizatoriaus vardu tarpininkauja totalizatoriuje dalyvaujantiems asmenims, priima totalizatoriaus statymus, išduoda totalizatoriaus korteles ir išmoka pinigus. 66. Totalizatorius
leidžia organizatoriui stebėti loterijos žaidimus ir rinkti pajamas. Momentinės loterijos bilietų platinimo automatai, nors ir nenaudojantys ASG, šiame įstatyme yra laikomi video loterijų terminalais. 70. Vienkartinis didžiausias laimėjimas – galima didžiausia suma, kurią lošėjas gali išlošti vieno lošimo metu, lygi statomos sumos ir lošimo automato programoje nustatyto didžiausio laimėjimo koeficiento sandaugai. 71. Vieno lošimo trukmė lošiant automatu – laikas nuo lošimo pradžios (klavišo paspaudimo ar kitų pagal lošimo automato konstrukciją nustatytų veiksmų atlikimo) iki lošimo rezultato (lošimo laimėjimo arba pralaimėjimo) pateikimo. 72. Žaidimas – tam tikras veiksmas ar tam tikrų veiksmų visuma, kai veiksmo (veiksmų) dalyvis turi galimybę laimėti nepiniginio pobūdžio laimėjimą. 73.
metalinis, plastikinis, popierinis ar kitoks skridinėlis arba kitos formos daiktas, naudojamas lošiant ir atstojantis grynuosius pinigus (monetą ar banknotą). 73. Žirgų sporto totalizatorius – žirgų sporto varžybų rezultatų spėjimas, kai laimėjimo dydis priklauso nuo totalizatoriaus lošėjo statomos (totalizatoriaus organizatorių iš anksto nustatytos) sumos ir totalizatoriaus laimėjimų fondo santykio. 4 straipsnis. Lošimų rūšys
Respublikoje leidžiama organizuoti tik tokius lošimus, kuriuose dalyvaujantis fizinis asmuo siekia lošimo laimėjimo ir savo noru rizikuoja netekti statomos sumos. 2. Lietuvos Respublikoje leidžiama organizuoti tik šių rūšių lošimus:
1) lošimai lošimo automatu – lošimas A kategorijos lošimo automatu, lošimas B ir B1 kategorijos lošimo automatu, lošimas daugiaviečiu B kategorijos lošimo automatu, lošimas stumtuvu, lošimas lažybų įrenginiu;
2) stalo lošimai – ruletė, kortų lošimas, komercinis pokeris, kauliukų lošimas, laimės ratas;
3) lažybos;
4) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių;
5) nuotoliniai lošimai. II SKYRIUS
organizuoti lošimus
namuose (kazino) turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti lošimo namus (kazino). Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 4 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir turi atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. 2. Lošimus automatų salonuose turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti automatų saloną.
Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. 3. Lažybų ir totalizatorių veiklą turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šių veiklų licencijas, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. Žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios ir Priežiūros tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų organizacijų. 4. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salonuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais licenciją bei gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais savo statymo punktuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lažybų veiklos licenciją ir gavusios leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose. 5.
nuotolinius lošimus turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų veiklos licenciją, įsteigusios ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. 6. Komercinio pokerio turnyrus turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino) ir, tuo atveju, jei komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino) - leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose). 6 straipsnis. Lošimų organizavimo vietos
1Stalo lošimai,
lošimai lažybų įrenginiais ir lošimai A kategorijos lošimo automatu organizuojami lošimo namuose (kazino). 2. Lošimai riboto lošimo automatais ir lažybų įrenginiais, organizuojami:
1) B kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais ir stumtuvais – automatų salonuose;
2) B1 kategorijos lošimo automatais – ne automatų salonuose ir statymo punktuose;
3) lažybų įrenginiais – lošimo namuose (kazino), automatų salonuose ir statymo punktuose. 3. Lažybų ir totalizatorių veikla – vykdoma statymo punktuose. 4. Komercinio pokerio turnyrai – organizuojami komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino). 5. Nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra įranga, naudojama lošimams ryšio priemonėmis organizuoti. 7 straipsnis. Vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus 1.
Draudžiama organizuoti lošimus ir įrengti lošimo vietas šiose vietose:
1) gyvenamuosiuose namuose, išskyrus tuos, kurių pirmuosiuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos pagal namo projektą ir eksploataciją yra pritaikytos kitai veiklai ir turi pagrindinį įėjimą iš gatvės pusės, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę;
2) ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose ir neformaliojo švietimo įstaigose;
3) sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų sanatorijose;
4) kultūros įstaigose, bibliotekose, teatruose, kino teatruose, muziejuose ir parodų salėse;
5) kredito įstaigose ir kitose finansų institucijose;
6) valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose;
7) laivuose, išskyrus laivus, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir kuriuose savininko ar jo įgalioto asmens sprendimu (sutikimu) yra įrengtos atskiros patalpos, skirtos lošimų paslaugoms teikti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vietų paskirtis ir ribos nustatomos pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis ir pagal faktinį šių vietų naudojimą. 8 straipsnis. Lošėjo teisės ir pareigos
1Lošėjas turi teisę:
1) iš lošimų organizatoriaus gauti išsamią informaciją apie lošimo organizatoriaus teikiamą lošimo paslaugą;
2) lošimų organizavimo vietose susipažinti su lošimų organizatoriaus lošimo reglamentu;
3) šio įstatymo ir lošimo reglamento nustatyta tvarka gauti lošimo laimėjimą;
4) šio įstatymo ir lošimo reglamento nustatyta tvarka pareikšti lošimų organizatoriui, turinčiam lošimo veiklos leidimą, pretenzijas dėl lošimo paslaugų teikimo ir ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo pretenzijos ir su ja susijusios informacijos pateikimo dienos gauti iš jo motyvuotą atsakymą;
5) dėl lošimų organizatoriaus ar lošėją aptarnaujančių darbuotojų veiksmų ar neveikimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Priežiūros tarnybą arba į kitas institucijas. 2.
2Lošėjas privalo:
1) būdamas lošimų organizavimo vietoje ir (ar) dalyvaudamas lošime nuotoliniu būdu, laikytis lošimo reglamento, lošėjo privalomo elgesio lošimo patalpose taisyklių ir vykdyti teisėtus lošimų organizatoriaus ir lošėją aptarnaujančių darbuotojų nurodymus, tarp jų ir nurodymą palikti lošimų organizavimo vietą;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais lošimų organizatoriui, turinčiam lošimo veiklos leidimą, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant lošimo sutartį, išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą arba kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 3. Lošimo vietose draudžiama būti asmenims, turintiems ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, nuodingųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Turintiems ginklų asmenims, saugantiems lošimo vietas, ar turintiems ginklų pareigūnams, įstatymų nustatyta tvarka atliekantiems tarnybines funkcijas, būti lošimo vietose nedraudžiama. 9 straipsnis. Lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos 1.
Lošimų organizatorius turi teisę:
1) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą nekliudomai teikti lošimų paslaugas;
2) iš lošėjų reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant su lošėju lošimo sutartį arba išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, arba kitais šio įstatymo nustatytais atvejais; jei jis atsisako pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, neįleisti asmens į lošimo vietą arba reikalauti, kad toks asmuo nedelsiant paliktų lošimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
3) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, šio įstatymo ar lošimo reglamento nuostatų pagrindu neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti nedelsiant palikti lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu, lošimo reglamento nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;
5) reikalauti, kad Priežiūros tarnyba imtųsi šiame įstatyme nustatytų priemonių apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui Priežiūros tarnybos sprendimus atsisakyti išduoti lošimo veiklos licenciją, lošimo veiklos leidimą, laikinai sustabdyti arba panaikinti lošimo veiklos licencijos galiojimą, lošimo veiklos leidimo galiojimą ir kitus Priežiūros tarnybos sprendimus, tiesiogiai susijusius su lošimų organizatoriumi;
7) reikalauti, kad lošėjai laikytųsi lošėjo privalomo elgesio patalpose taisyklių, kurios turi būti kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimo veiklos licencijoje ir leidime.
Lošimų organizatorius turi teisę:
1) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą nekliudomai teikti lošimų paslaugas;
2) iš lošėjų reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant su lošėju lošimo sutartį arba išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, arba kitais šio įstatymo nustatytais atvejais; jei jis atsisako pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, neįleisti asmens į lošimo vietą arba reikalauti, kad toks asmuo nedelsiant paliktų lošimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
3) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, šio įstatymo ar lošimo reglamento nuostatų pagrindu neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti nedelsiant palikti lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu, lošimo reglamento nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;
5) reikalauti, kad Priežiūros tarnyba imtųsi šiame įstatyme nustatytų priemonių apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui Priežiūros tarnybos sprendimus atsisakyti išduoti lošimo veiklos licenciją, lošimo veiklos leidimą, laikinai sustabdyti arba panaikinti lošimo veiklos licencijos galiojimą, lošimo veiklos leidimo galiojimą ir kitus Priežiūros tarnybos sprendimus, tiesiogiai susijusius su lošimų organizatoriumi;
7) reikalauti, kad lošėjai laikytųsi lošėjo privalomo elgesio patalpose taisyklių, kurios turi būti kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimo veiklos licencijoje ir leidime. 2.
organizatorius privalo:
1) teikdamas lošimo paslaugas laikytis šio įstatymo ir lošimo reglamento;
2) lošėjo reikalavimu suteikti jam išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie teikiamą lošimo paslaugą;
3) šio įstatymo ir lošimo reglamento nustatyta tvarka išmokėti lošėjams lošimo laimėjimus;
4) teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie savo lošimo veiklos rezultatus, nurodyti per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų veiklos rezultatą. Informacijos teikimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba;
5) patvirtinti ir savo veikloje įgyvendinti atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
6) pranešti Priežiūros tarnybai apie jį kontroliuojančių asmenų, jos akcininkų, stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo, taip pat stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo pavaduotojų, vyriausiojo finansininko (finansininko), lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų pasikeitimą per 5 dienas nuo šių asmenų pasikeitimo dienos;
7) Priežiūros tarnybos atliekamo patikrinimo metu bendradarbiauti su Priežiūros tarnyba, pateikti visus paaiškinimus, dokumentus, sutartis, įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją (įskaitant kompiuteriuose ir kitose informacijos laikmenose esančią informaciją) tikrinimui atlikti; tikrintojui pareikalavus pateikti lošimo įrenginius ir įrangą Priežiūros tarnybos įvertinimui;
8) vykdyti kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas. ANTRASIS SKIRSNIS
organizatoriams taikomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai
organizuoti lošimus pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. 2. Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams.
Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą, gali lošti tik priežiūros vykdymo metu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama užtikrinti kitų subjektų bet kokių prievolių vykdymą ir teikti kitiems asmenims bet kokias paskolas (kreditą). 4. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimų namų (kazino) lošimų, lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų) organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. 5. Draudžiama priimti statymus banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus. 6. Lošėjus aptarnaujantiems darbuotojams draudžiama siūlyti ir teikti lošėjams paskolas (kreditą). 7. Patalpose, kuriose organizuojami stalo lošimai, lošimai automatais ir lažybų įrenginiais, komercinis pokeris, lažybos, totalizatorius, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus šiame įstatyme aiškiai numatytą leidžiamą papildomą ūkinę komercinę veiklą atitinkamose lošimų organizavimo vietose.
Papildoma ūkinė komercinė veikla nedraudžiama, jei patalpoje, turint Priežiūros tarnybos išduotą leidimą, organizuojami lošimai tik B1 kategorijos automatais arba žirgų sporto totalizatorius. 8. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimų įrenginius bei įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, įskaitant video loterijų terminalus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. 9. Draudžiama naudoti lošimų įrenginius ir įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti kitais, ne su lošimų organizavimu susijusiais tikslais (įskaitant nemokamus bandomuosius lošimus, skatinimo žaidimus, kitus lošimą imituojančius žaidimus), išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais. 10. Lošimus organizuojančios bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis negalima prekiauti viešai. 11. Lošimų organizatoriui draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas ar įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams organizuoti. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. 12. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama būti kitų įmonių steigėja ir akcininke. 13.
organizatorius privalo neturėti mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) ir neturėti skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Mokesčių administratorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, savivaldybių administracijos, nustačiusios, jog lošimus organizuojanti bendrovė turi mokestinę nepriemoką, skolą valstybės ir savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, apie tai informuoja Lošimų priežiūros tarnybą. 14. Lošimų veiklos licencija negali būti parduota arba kitu būdu perleista kitoms bendrovėms. Lošimo organizatoriui, turinčiam leidimą, draudžiama įgalioti, pagal sutartį perduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims teisę leidime nustatytoje vietoje organizuoti leidime nurodytus lošimus arba nuotolinius lošimus. 15. Šio straipsnio 3, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti apribojimai taikomi ir bendrovėms, pateikusioms prašymą išduoti lošimo veiklos licenciją (prašymo dėl licencijos išdavimo nagrinėjimo metu). 16. Gali būti taikomi ir kiti lošimų organizavimo draudimai bei apribojimai, nustatyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. 11 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
organizatoriaus steigėjais (akcininkais), bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariais ir bendrovės vadovais, vadovo pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais (finansininkais), automatų salonų vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Asmuo šio įstatymo tikslais nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) jis įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo arba turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šiame punkte nurodytas veikas;
2) jis yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
3) fiziniam asmeniui būnant bendrovės dalyviu, vadovu, stebėtojų tarybos ar valdybos nariu arba kontroliuojančiu asmeniu, tokiai bendrovei šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta licencija organizuoti lošimus ir po licencijos panaikinimo nėra suėjęs 3 metų terminas, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais. 2. Lošimus organizuojanti bendrovė turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Bendrovė šiame įstatyme nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jei:
1) ji yra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo;
2) šios bendrovės dalyviai (fiziniai asmenys), valdymo organų nariai ir šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (fiziniai asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;
3) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra įstatymų nustatyta tvarka įtariami arba pripažinti kaltais nusikalstamos veikos padarymu;
4) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra bendrovės, kurioms šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta licencija organizuoti lošimus, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais;
5) šios bendrovės ir
(ar) šią bendrovę kontroliuojančio asmens (bendrovės) įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas yra apmokėtas pinigais (turtu), kurių kilmė teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta neteisėta, ar jo dalyviai negali įrodyti pinigų arba turto, naudojamų bendrovės akcijoms įsigyti, kilmės. 12 straipsnis. Lošimo dalyvių amžius
dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. 2. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio salonuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesniems kaip 21 metų asmenims draudžiama būti lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salone, o lošimo organizatoriui draudžiama asmenis, jaunesnius kaip
salonų patalpas. 13 straipsnis. Lošėjų tapatybės nustatymas
organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į automatų salonus, statymo punktus, tapatybę, iškilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. 2.
organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salono patalpas, tapatybę ir jį registruoti. 3. Lošimus riboto lošimo automatais ne automatų salonuose organizuojančios bendrovės privalo patikrinti asmens, norinčio lošti B1 kategorijos automatu, tapatybę, jei kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. 4. Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka sumą, viršijančią 3 500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 5. Lošimų organizatorius privalo nustatyti asmenų, kurie laimėjo 3 500 litų (ar atitinkančią sumą užsienio valiuta) ar didesnį piniginį laimėjimą, tapatybę ir juos registruoti. 6. Lošimų organizatorius privalo parinkti tokias organizacines ir technines priemones, kurios apsaugotų informaciją apie laimėjusius asmenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šia informacija. 7. Lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka saugo 10 metų ir įstatymų nustatyta tvarka privalo pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. Pasibaigus informacijos apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo terminui, lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus sunaikina Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 8. Lošimų organizatoriai lošimų organizavimo vietose privalo paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai.
Ši tvarka turi apimti:
1) asmens amžiaus ar tapatybės nustatymo kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, reikalavimus;
2) reikalavimus neleisti į patalpas asmens, jei kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų ir negali pateikti savo amžių ir tapatybę patvirtinančio dokumento;
3) reikalavimus įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
4) reikalavimus atsakingam darbuotojui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietų darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytos tvarkos pavyzdinius reikalavimus nustato Priežiūros tarnyba. 10. Lošimų organizatorius nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo, kuriam draudžiama lošti dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai. 11. Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą lošimo organizatoriaus lošimo vietoje gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai, lošimo organizatorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad lošimo vietose neloštų jaunesni nei 21 metai asmenys. 14 straipsnis. Bendrieji lošimo vietų patalpų reikalavimai 1.
Lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonai, statymo punktai ir komercinio pokerio turnyrų patalpos įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Patalpa turi atitikti šiuos reikalavimus per visą patalpos naudojimo lošimų veiklai laikotarpį. 2. Lošimo patalpa negali būti įrengta vietose, kuriose pagal šį įstatymą draudžiama organizuoti lošimus. 3. Lošimo patalpa turi būti lošimo organizatoriaus nuosavybė arba jo teisėtai valdoma pagal nuomos, subnuomos, išperkamosios nuomos arba pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ar kitais teisėtais pagrindais. 4. Lošimo patalpose turi būti įrengta priešgaisrinė sistema. 5. Lošimo patalpos turi atitikti saugaus eksploatavimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 6. Papildomus atskirų rūšių lošimų organizavimo vietų reikalavimus nustato kiti šio įstatymo straipsniai. 15 straipsnis. Lošimų įrenginių reikalavimai
Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus (tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės arba jos įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos lošimo įrenginių registras yra valstybės registras, kurio valdytojas yra Priežiūros tarnyba. 2. Visi lošimų įrenginiai turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba valdomi tik pagal išperkamosios nuomos arba lošimo įrenginių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. 3. Kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus.
Lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik Priežiūros tarnybos pripažintos pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus akredituotos įstaigos. Akredituotų įstaigų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 4. Kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5. Bendrovė gali pradėti naudoti naujus lošimų įrenginius arba naudojamus pakeisti naujais tik įvykdžiusi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi Priežiūros tarnybos leidimą. 6. Bendrovė turi pildyti lošimo įrenginių apskaitos žurnalą. Jo formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 7. Lošimų organizatoriui draudžiama pačiam gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas. 8. Draudžiama B kategorijos lošimo automatus, stumtuvus ir lažybų įrenginius jungti į kaupiamojo fondo sistemą. 9. Atskirų rūšių lošimo įrenginių reikalavimus nustato kiti šio įstatymo straipsniai. 10. Lošimo įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimus nustato šio įstatymo
kortelių ir kortų reikalavimai
naudojama totalizatoriaus ir lažybų kortelė turi būti numeruota ir turėti individualų numerį. 2.
pradėdamos organizuoti totalizatorių (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių) arba lažybas, privalo įregistruoti totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą arba teikiant nuotolinio lošimo paslaugas. 3. Ant lošimo kortų nugarėlių turi būti išspausdintas lošimo namų (kazino) logotipas. 17 straipsnis. Lošimų reglamentas
organizatorius parengia ir suderinęs su Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų reglamentą. Lošimų organizatorius, norintis suderinti ir patvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka žirgų totalizatoriaus reglamentą, privalo jį prieš tai suderinti su sportinių žirgų organizacijomis. 2. Lošimus leidžiama organizuoti tik suderinus ir patvirtinus lošimų reglamentą. 3.
turi būti nurodyta:
1) duomenys apie lošimų organizatorių (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą lošimų organizatorių);
2) tam tikros lošimo rūšies lošimo taisyklės (jei lošiama lošimo įrenginiais, nurodomas lošimo įrenginio darbo režimas, taip pat veiksmai, kuriuos privalo atlikti lošėjas, norėdamas lošti lošimo įrenginiu, ir jų eiliškumas);
3) statomos sumos, jų priėmimo, atsisakymo priimti ir jų grąžinimo sąlygos ir tvarka;
4) galimi laimėjimų dydžiai, tarp jų - vienkartiniai didžiausi laimėjimai;
5) žetonų vertės, jų įsigijimo ir keitimo į pinigus tvarka;
6) lažybų, totalizatoriaus kortelių forma (pavyzdys), jų įsigijimo, grąžinimo, keitimo ir tikrinimo tvarka;
7) laimėtojų nustatymo tvarka;
8) laimėjimų išmokėjimo sąlygos ir tvarka;
9) laimėjimo išmokėjimo laikino sustabdymo ar atsisakymo išmokėti laimėjimą sąlygos ir tvarka;
10) lošėjų ir lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos;
11) lošėjų pretenzijų pateikimo lošimų organizatoriui ir jų nagrinėjimo tvarka;
12) įleidimo į lošimo vietas sąlygos ir tvarka;
13) kaupiamojo fondo laimėjimo sudarymo ir laimėjimo sąlygos bei tvarka ir didžiausias kaupiamojo fondo laimėjimo dydis (jeigu sudaromas kaupiamojo fondo laimėjimas);
14) lošimo vietos (vietų), kurioje (kuriose) galioja lošimo reglamentas, adresas (adresai);
15) kitos lošimo paslaugų teikimo sąlygos ir tvarka. 4. Lošimų reglamento turinys turi atitikti šį įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius lošimų organizavimą. Lošimų reglamente esančios nuostatos (lošimų organizatoriaus ir lošėjų teisių ir pareigų visuma) turi būti teisingos, išsamios, tikslios, aiškios ir suderintos viena su kita. 5. Lošimų reglamentas turi būti parengtas valstybine kalba. Jis papildomai gali būti parengtas ir kitomis kalbomis. 6.
organizatorius lošimo vietoje privalo sudaryti sąlygas lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) viešai susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimų organizavimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, ir gauti informaciją apie tai, ar lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) pateiktas lošimo reglamentas yra suderintas su Priežiūros tarnyba. Kilus ginčui, aplinkybę, kad lošėjui (arba lošimų priežiūrą vykdančiam asmeniui) buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, privalo įrodyti lošimų organizatorius. 7. Lošėjai, būdami lošimo vietoje privalo laikytis lošimų reglamente numatytų taisyklių. 8. Lošimo reglamento nuostatos aiškinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Kai abejojama dėl lošimo reglamente nustatytų lošimo paslaugų teikimo sąlygų, jos visais atvejais aiškinamos lošėjo naudai. 9. Su Priežiūros tarnyba suderintas ir lošimų organizatoriaus patvirtintas lošimo reglamento tekstas turi būti skelbimas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje ir Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. 10. Lošimų organizatorius, norintis pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir patvirtinto lošimo reglamento nuostatas, privalo parengti naujos redakcijos reglamento variantą ir jį patvirtinti. Prieš tvirtindamas naujos redakcijos reglamento variantą, lošimų organizatorius privalo suderinti jį su Priežiūros tarnyba jos nustatyta tvarka. 11. Priežiūros tarnyba priima sprendimą suderinti lošimų reglamentą arba atsisakyti jį suderinti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo suderinti lošimo reglamentą pateikimo. Priėmusi sprendimą Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui. 12.
atsisako suderinti lošimų reglamentą, jei reglamento turinys neatitinka šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų. Atsisakiusi suderinti reglamentą Priežiūros tarnyba lošimų organizatoriui pateikia rašytinį motyvuotą sprendimą. Priežiūros tarnybos sprendimas atsisakyti suderinti lošimų organizavimo reglamentą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 18 straipsnis. Lošimų reklamos ribojimai
Respublikoje draudžiama lošimų reklama:
1) skirta asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;
2) kurioje dalyvauja asmenys, jaunesni kaip 18 metų;
3) kurioje dalyvauja politikai, meno ir mokslo įžymybės, sportininkai, kiti gerai visuomenėje žinomi asmenys ar minėtų asmenų personažai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas;
4) siejanti dalyvavimą lošimuose su sveikatos būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;
5) siejanti dalyvavimą lošimuose su socialine sėkme, praturtėjimu;
6) kurioje naudojama sakralinio (religinio, bažnytinio) paveldo simbolika ar kita informacija, prieštaraujanti visuomenės moralės principams;
7) skirta reklamuoti lošimams B1 kategorijos lošimo automatais arba jų eksploatacijos vietoms, siejant jas su lošimo B1 kategorijos automatais paslaugų teikimu. 2. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. 3.
nelaikoma:
1) informacija apie lošimus leidiniuose, informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
2) lošimo organizatorių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), lošimų vietų pavadinimai, licencijų turėtojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, lošimo organizatorių buveinės ir lošimo vietų adresai, informacija toje lošimo vietoje apie lošimo įrenginių skaičių ir rūšis, lošimo organizatoriaus interneto svetainės adresas, lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, lošimų sutarties sudarymo premija nuotoliniuose lošimuose;
3) informacija apie lošimo organizatorių ir lošimų organizavimo reglamento tekstas (ar jo dalis), skelbiama lošimų organizatoriaus interneto svetainėje;
reklama negali būti skleidžiama šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytose vietose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 5. Paslėpta, klaidinanti lošimų reklama draudžiama. 19 straipsnis. Skatinimo dalyvauti lošimuose ribojimas 1.
Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais:
1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose
2) veikti asmenis įkyriai siūlant dalyvauti lošimuose, nurodant tariamai didelį galimą laimėjimą, taip pat kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis;
3) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus;
4) organizuoti prekybinius (reklaminius) žaidimus, skatinančius naudotis lošimo paslaugomis;
5) lošimų dalyviams nemokamai (neatlygintinai) duoti ar už simbolinę kainą parduoti alkoholinių gėrimų ar kitų gaminių, išskyrus lošimo organizatorių reprezentacinius daiktus;
6) remti renginius, skirtus asmenims iki 18 metų, televizijos ir radijo programas, skirtas asmenims iki 18 metų. 2. Draudžiama skatinti lošimuose dalyvauti asmenis, jaunesnius kaip 18 metų. 3. Lošimų organizatorius skatinti dalyvauti lošimuose šio straipsnio 1 dalyje nedraudžiamu būdu gali tik tada, jeigu savo lošimų organizavimo reglamente aprašo dalyvavimo organizuojamame žaidime, konkurse ar kitame renginyje sąlygas ir tvarką. 20 straipsnis. Įspėjamieji užrašai
vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą.
Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. 21 straipsnis. Laimėtų sumų išmokėjimas ir jų įforminimas turto ir pajamų deklaravimo tikslais
(kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonuose laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto, jei laimėjimas neviršija 100 000 litų, arba ne vėliau kaip per 24 valandas, jei laimėjimas viršija 100 000 litų. Laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas grynaisiais pinigais arba pavedimu į jo sąskaitą banke. 2. Lošimo automatų ir ne automatų salonuose laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto. 3. Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto arba ne vėliau nei per 1 darbo dieną, pateikus laimėjusiąją kortelę arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinių totalizatoriaus ir lažybų atveju. Žirgų sporto totalizatoriaus laimėjimai, viršijantys 3500 litų, gali būti išmokami pavedimu į jo sąskaitą banke. 4. Piniginiai laimėjimai, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, išmokami per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo rezultatų nustatymo, jeigu pagal šį ar kitus įstatymus laimėjimų išmokėjimas nėra sustabdytas lošimo reglamente nustatyta tvarka. Lošimų organizatorius turi teisę sustabdyti laimėjimų išmokėjimą šiais atvejais:
1) iki 3 kalendorinių dienų sustabdyti lošėjui, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, žetonų keitimą į grynuosius pinigus (šis reikalavimas taikomas, kai lošimo laimėjimas išmokamas žetonais) ir patikrinti, ar iš tiesų jis laimėjo.
Įsitikinęs, kad lošėjas iš tiesų laimėjo, lošimų organizatorius pakeičia žetonus į grynuosius pinigus ar išmoka lošimo laimėjimą ir išduoda pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. 2) iki 3 kalendorinių dienų - nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba);
3) iki 5 darbo dienų - gavęs iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti lošėjo atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme;
4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 5. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti. Tokiu atveju šiam asmeniui grąžinama statymo metu įmokėta suma. 6. Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus. 7. Laimėjusių asmenų tapatybė nustatoma ir jie registruojami atsižvelgiant į šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus. 8.
gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus, privalo raštu kreiptis į lošimo organizatorių prieš atsiimdamas laimėjimą arba per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo laimėjimo išmokėjimo jam dienos, išskyrus laimėjimus automatų ir ne automatų salonuose, kai lošimas vyksta grynaisiais pinigais. Vėliau, nei nurodyta šioje dalyje, lošėjų pateikti prašymai nepriimami (nenagrinėjami) ir pagal juos pažyma apie lošimo laimėjimo išmokėjimą neišduodama. Pažyma, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti išduodama tik lošimo organizatoriaus buveinėje arba lošimo vietoje. 9. Visi lošimų organizatoriai privalo nustatyti kontrolės tvarką, reikalingą tinkamam pažymų apie lošimo laimėjimo išmokėjimą išdavimui užtikrinti, kuri leistų tiksliai nustatyti lošėjo lošimo laimėjimą. 10. Lošimų organizatorius dokumentus ir informaciją apie asmenis, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos pažymos, skirtos turto ir pajamų deklaravimui, privalo saugoti 10 metų ir pateikti tik prašymą pateikusiam asmeniui, kuriam buvo išmokėtas laimėjimas, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai, Priežiūros tarnybai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. 11. Prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija. 22 straipsnis. Atsakingo lošimo praktikos kodeksas Lošimų organizatoriai privalo patvirtinti ir savo veikloje taikyti (įgyvendinti) atsakingo lošimo praktikos kodeksą, parengtą pagal Priežiūros tarnybos parengtą ir su lošimų verslo asociacijomis suderintą pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą. 23 straipsnis. Lošimų rinkos stebėsena ir tyrimai 1.
Siekiant užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, vykdoma ilgalaikė lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsena, kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekant išsamius, moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimų paplitimo tyrimus. Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis ir lošimų sektoriuje plačiai naudojamomis metodikomis, kurios leistų objektyviai nustatyti probleminio ir patologinio lošimo paplitimo mastą šalyje, įskaitant nepilnamečius asmenis. 2. Žirgų totalizatoriaus stebėsena vykdoma šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bendradarbiaujant kartu su sportinių žirgų organizacijomis. 3. Lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių ir kitokių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas. 4. Šių tyrimų duomenys skelbiami viešai. 24 straipsnis. Auditas
organizatorius ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai atestuoto auditoriaus išvadą bei metinių finansinių atskaitų rinkinį ir viešai paskelbti atestuoto auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas. 2. Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlieka praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą. Audito ataskaita skelbiama viešai. TREČIASIS SKIRSNIS
25 straipsnis. Institucija, išduodanti lošimo veiklos licencijas ir lošimo veiklos leidimus
licencijas pagal Vyriausybės patvirtintas lošimo veiklos licencijavimo taisykles išduoda, patikslina, perregistruoja, jų galiojimą laikinai sustabdo, laikiną galiojimo sustabdymą panaikina ir jų galiojimą panaikina Priežiūros tarnyba. 2.
2Priežiūros tarnyba,
prieš išduodama licenciją organizuoti lošimus, turi gauti Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) išvadas. 26 straipsnis. Licencijų organizuoti lošimus rūšys ir forma
išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus:
1) stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais (lošimai lošimo namuose (kazino));
2) lošimus B kategorijos automatais;
3) lažybas;
4) totalizatorių, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių. 2. Vienai bendrovei gali būti išduodamos visų rūšių licencijos. 3. Bendrovė, norinti organizuoti nuotolinius lošimus, turi turėti bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lošimo veiklos licencijų ir nuotolinių lošimų organizavimo leidimą. 4. Bendrovei išduodamos licencijos forma gali būti tiek elektroninė, tiek popierinė. 27 straipsnis. Lošimo veiklos licencijavimo taisyklės Lošimo veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. 28 straipsnis. Prašymas išduoti lošimo veiklos licenciją
gauti lošimo veiklos licenciją, privalo pateikti Priežiūros tarnybai jos nustatytos formos prašymą. 2. Prašyme išduoti lošimo veiklos licenciją nurodoma:
1) bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir (ar) fakso numeriai, bendrovės elektroninio pašto adresas;
2) prašomos išduoti licencijos rūšis;
3) bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, parašas, prašymo padavimo data, pridedamų dokumentų sąrašas. 3.
išduoti lošimo veiklos licenciją Priežiūros tarnybai privaloma pateikti lošimo veiklos licencijavimo taisykles atitinkančius:
1) dokumentus, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas, apmokėjimas ir disponavimas juo;
2) duomenis apie bendrovės atitiktį nepriekaištingos reputacijos kriterijams;
3) duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitikti šio įstatymo reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šio įstatymo reikalavimams;
4) dokumentus ir informaciją apie bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę;
5) informaciją apie bendrovės, pateikusios prašymą, atitiktį šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 13 dalyse nustatytiems reikalavimams;
6) žirgų sporto totalizatoriaus atveju – bendradarbiavimo sutartį su žirgų sporto organizacija. 4. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pareiškėjo pateikti dokumentai užpildyti netinkamai, juose pateikti neteisingi duomenys ar šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Priežiūros tarnyba tokiu atveju per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša bendrovei apie nustatytus trūkumus ir nurodo terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, pašalinti trūkumus. Sprendimo priėmimo atveju terminas, numatytas šio įstatymo 29 straipsnyje, nutraukiamas ir atnaujinamas tik gavus reikiamą informaciją ar papildomus dokumentus. 5.
gauti licenciją organizuoti lošimus, dokumentus ir papildomus dokumentus gali pateikti Priežiūros tarnybai tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro (toliau –
išduoti licenciją nagrinėjimas
1Priežiūros tarnyba,
gavusi dokumentus ir informaciją, per 3 darbo dienas turi pateikti jų kopijas Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Policijos departamentui išvadoms dėl bendrovės veiklos, bendrovės akcininkų ir 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų asmenų gauti. Priežiūros tarnyba šių dokumentų kopijas ir informaciją per 3 darbo dienas nuo jų gavimo taip pat pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigoms pagal bendrovės buveinės adresą gauti išvadoms, ar bendrovė turi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti išvadas Priežiūros tarnybai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų ir informacijos gavimo. Apie gautas išvadas informuojamas pareiškėjas. 3. Tais atvejais, kai bendrovei, pateikusiai prašymą išduoti licenciją, mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, prašymo dėl licencijos išdavimo terminas nutraukiamas ir atnaujinamas tik Priežiūros tarnybai gavus rašytinę informaciją, kad bendrovė neturi mokestinių nepriemokų ir skolų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
Prašymo dėl licencijos išdavimo terminas nesustabdomas ir šiuo pagrindu neatsisakoma išduoti licencijos, jei prašymą išduoti licenciją pateikęs subjektas į notaro, valstybėje narėje veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą įmoka sumą, lygią ginčijamos mokestinės nepriemokos dydžiui. 4. Prieš išduodama licenciją Priežiūros tarnyba gali kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių kompetentingas institucijas ir įstaigas dėl aplinkybių, reikšmingų vertinant asmenų nepriekaištingą reputaciją, pinigų arba turto, naudojamų bendrovės, pateikusios prašymą išduoti licenciją, akcijoms įsigyti, kilmę, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos turi pateikti Priežiūros tarnybai jos prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Apie kreipimąsi į kitų valstybių institucijas šiame straipsnyje nurodytu tikslu pranešama pareiškėjui. 5. Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją arba atsisakyti ją išduoti turi būti priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti lošimų veiklos licenciją ir visų reikalaujamų dokumentų ir rašytinės informacijos pateikimo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju terminas Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. 6.
6Priežiūros tarnyba,
priėmusi sprendimą dėl licencijos išdavimo, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą praneša bendrovei, dėl kurios jis priimtas. 30 straipsnis. Licencijos išdavimas ir informacijos apie licenciją skelbimas ir tikslinimas
išdavimą (taip pat apie licencijos patikslinimą, licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą) skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje ir portale www.verslovartai.lt. 2. Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
2) licencijuojamos veiklos rūšis;
3) licencijos numeris;
4) licencijos išdavimo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo data, galiojimo sustabdymo laikotarpis. 3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo licencijos išdavimas registruojamas Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale, kuris pildomas elektroniniu būdu ir skelbiamas Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. 4. Licencijų registravimo žurnalo formą tvirtina Priežiūros institucija. 5. Licencijų registravimo žurnale įrašoma:
1) licencijos numeris;
2) licencijos turėtojas (bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, interneto svetainės adresas);
3) licencijos rūšis;
4) licencijos išdavimo data ir pagrindas;
5) licencijos galiojimo sustabdymo data ir pagrindas;
6) licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data ir pagrindas;
7) licencijos galiojimo panaikinimo data ir pagrindas. 6. Licencijos išdavimo diena laikoma licencijos įregistravimo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena. 7.
7Priežiūros tarnyba,
išdavusi licenciją, per 3 darbo dienas nuo licencijos išdavimo praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruota licenciją gavusi bendrovė, šios bendrovės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, išduotos licencijos rūšį ir numerį. 8. Lošimų veiklos licencijos gali būti išduodamos tik bendrovėms, kurios atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Bendrovei, pateikusiai prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją, licencija išduodama, kai Priežiūros tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją ir bendrovė sumoka valstybės rinkliavą už licencijos išdavimą. 9. Licencija organizuoti lošimus duodama neribotam laikui. 31 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją 1.
Priežiūros tarnyba bendrovei, pateikusiai prašymą išduoti licenciją, atsisako išduoti licenciją tuo atveju, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ar informacija ir pasibaigus Priežiūros institucijos nustatytam terminui nepašalinti trūkumai, kaip nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje;
2) gaunama neigiama Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Policijos departamento išvada, kitų teisėsaugos institucijų iniciatyva pateikta informacija, kad bendrovė neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir apribojimų, paaiškėja neteisėta lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmė, arba paaiškėja, kad bendrovės akcininkai ir 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
3) bendrovė neturi apmokėto įstatuose nurodyto dydžio įstatinio kapitalo, atitinkančio šio įstatymo reikalavimus;
4) bendrovės steigėjai, akcininkai negali įrodyti lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmės;
5) gaunama Valstybinės mokesčių inspekcijos arba teritorinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigos išvada, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir negali pateikti šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyto užtikinimo;
6) bendrovei iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra. 2. Apie atsisakymą išduoti licenciją Priežiūros tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo praneša bendrovei raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą ir nurodo šio atsisakymo priežastis. 3. Atsisakymas išduoti licenciją gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 32 straipsnis.
rekvizitams (pavadinimui, kodui, buveinės adresui, licencijos turėtojo interneto svetainės adresui), licencija turi būti patikslinama. Bendrovė privalo pranešti Priežiūros tarnybai apie pasikeitusius bendrovės rekvizitus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų rekvizitų įsigaliojimo ir kartu su dokumentais, kuriais patvirtinamas duomenų pasikeitimas, pateikti prašymą patikslinti licenciją. Bendrovė, nepateikusi pranešimo per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pažeidžia lošimų organizavimo tvarką ir atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Priežiūros tarnyba privalo patikslinti licenciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų, kuriais patvirtinamas bendrovės rekvizitų pasikeitimas, gavimo. Jeigu pateikti ne visi arba netiksliai užpildyti dokumentai, terminas patikslinti licenciją skaičiuojamas nuo visų patikslintų dokumentų gavimo dienos. 3. Priežiūros tarnyba atsisako patikslinti licenciją, jei licencijos turėtojas nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais įrodomas rekvizitų pasikeitimas. 4. Lošimus organizuojančios bendrovės akcininkai, perleidę visas savo akcijas arba jų dalį kitiems asmenims, privalo per 5 darbo dienas apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba turi išspręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo. 5. Asmuo, kreipdamasis į Priežiūros tarnybą dėl licencijos perregistravimo, privalo pateikti Priežiūros tarnybai jos nustatytos formos prašymą, kuriame nurodomas bendrovės, kurios licenciją prašoma perregistruoti pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir (ar) fakso numeriai, bendrovės elektroninio pašto adresas ir prašomos perregistruoti licencijos rūšis. 6.
licencijos perregistravimo bendrovė gali pateikti tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro (toliau – Kontaktinis centras) pranešimų sistema portale www.verslovartai.lt. Kartu su prašymu perregistruoti lošimo veiklos licenciją Priežiūros tarnybai privaloma pateikti:
1) duomenis apie bendrovės akcijas įsigijusius akcininkus ir jų atitiktį šio įstatymo reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir jų atitiktį šio įstatymo reikalavimams;
2) dokumentus ir informaciją apie bendrovės akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę. 7. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pateikti dokumentai užpildyti netinkamai, juose pateikti neteisingi duomenys ar šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Priežiūros tarnyba tokiu atveju per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša bendrovei apie nustatytus trūkumus ir nurodo terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, pašalinti trūkumus. Sprendimo priėmimo atveju terminas, numatytas šiame įstatyme, nutraukiamas ir atnaujinamas tik gavus reikiamą informaciją ar papildomus dokumentus. 8. Prašymo dėl licencijos perregistravimo nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29, 30, 31 straipsnių nuostatos. 33 straipsnis. Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas 1.
Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo licencijos galiojimą:
1) jei licencijos turėtojas neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių įstatymo reikalavimų vykdymo;
2) jei po licencijos išdavimo paaiškėja, kad šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių įstatymo reikalavimų vykdymo;
3) jei licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą. Licencijos turėtojas, pateikęs prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, prašyme turi nurodyti licencijos galiojimo sustabdymo terminą;
4) Priežiūros tarnyba, savo iniciatyva surinkusi informaciją arba gavusi Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento neigiamą išvadą ar kitų teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kad bendrovės akcininkai ir (ar) 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba bendrovė nebeatitinka licencijos turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme, jei licencijos turėtojas prieš tai buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, pažeidimų nepašalino. 2.
2Priežiūros tarnyba,
priėmusi sprendimą įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša apie tai licencijos turėtojui, nurodo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir nustato terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. 3. Licencijos turėtojas, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą pranešti Priežiūros tarnybai, o ši informaciją patikrina. Jeigu visi pažeidimai pašalinti, Priežiūros tarnyba panaikina įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami, o buvo priimtas sprendimas įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimas sustabdomas ir nustatomas naujas terminas, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Apie licencijos galiojimo sustabdymą pažymima Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale. 4. Licencijos galiojimo sustabdymo terminą nustato Priežiūros tarnyba, tačiau licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai ir ilgesnis kaip vieneri metai. Jei licencijos turėtojas pateikė prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, licencijos galiojimas sustabdomas iki prašyme nurodyto termino. 5. Laikinai sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojui draudžiama organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošimų dalyviams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie buvo neišmokėti iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, arba išmokėti laimėjimus, jeigu dalyviai dalyvavo lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos ir po licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą. 6.
per 3 darbo dienas panaikina licencijos galiojimo sustabdymą, kai licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, arba kai pasibaigia licencijos galiojimo sustabdymo terminas (šis reikalavimas taikomas tada, kai licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą). Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo paskelbia apie tai Priežiūros tarnybos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per Kontaktinį centrą praneša licencijos turėtojui, dėl kurio sprendimas priimtas. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą priėmimo dienos. 34 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas ir šio panaikinimo pasekmės 1.
Priežiūros tarnyba panaikina licencijos turėtojui išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) licencijos turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas arba baigia veiklą;
3) licencijos turėtojas nepradeda organizuoti lošimų per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijos galiojimas sustabdomas licencijos turėtojo prašymu;
4) po licencijos išdavimo paaiškėja, kad bendrovė, prašydama išduoti licenciją, pateikė Priežiūros tarnybai neteisingą informaciją;
5) licencijos turėtojas, kuriam buvo laikinai sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo terminą nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;
6) lošimų organizatoriui už šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies punktuose numatytus pažeidimus per dvylika mėnesių keturis ir daugiau kartų buvo sustabdytas jam priklausančių lošimo organizavimo vietų leidimų galiojimas;
7) lošimų organizatoriui buvo panaikintas visų jam išduotų leidimų galiojimas ir jis per 12 mėnesių nuo paskutinio leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepradėjo teikti lošimo paslaugų (negavo leidimo);
8) Priežiūros tarnybai nustačius, kad lošimo organizatorius, kuriam šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį organizavo lošimus;
9) bendrovei, kuriai išduota lošimų veiklos licencija, iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra;
10) kai Priežiūros tarnyba iš kompetentingų institucijų ar įstaigų gauna informacijos, kuria remiantis lošimų veiklos licencija negalėjo būti išduota. 2.
2Priežiūros tarnyba,
priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo šią informaciją ir duomenis paskelbia Priežiūros institucijos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša bendrovei, dėl kurios sprendimas priimtas, licencijos panaikinimo priežastis ir datą. Licencijos galiojimo panaikinimo diena laikoma šios informacijos ir duomenų įrašymo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena. 3. Bendrovei, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, draudžiama vykdyti lošimų veiklą ir organizuoti lošimus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą gavimo dienos, tačiau bendrovė privalo išmokėti lošėjams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie nebuvo išmokėti iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos ir po licencijos galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą. 4. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruota licenciją gavusi bendrovė, šios bendrovės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, licencijos rūšį ir numerį. 5. Bendrovė, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, 3 metus negali kreiptis su prašymu išduoti naują licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas jos pačios prašymu. 6.
licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai mažareikšmiai, nepadarę esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, lošimų organizatorius nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius, atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo. Veiklos sąlygų pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus ir atvejų, kai Priežiūros tarnyba gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo vadovaudamasi mažareikšmiškumo institutu taikymo tvarką tvirtina Priežiūros tarnyba. 35 straipsnis. Leidimų atidaryti lošimų organizavimo vietą išdavimas
automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, nuotolinius lošimus ar lošimus B1 kategorijos automatais išduoda Priežiūros tarnyba. 2. Leidimai atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais išduodami bendrovėms, turinčioms licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis. 3.
3. Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo bendrovės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, lošimų organizavimo vietos telefono numerį, numatomų organizuoti lošimų rūšis, licencijos organizuoti lošimus išdavimo datą, numerį (jei leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą. 4.
išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), organizuoti komercinio pokerio turnyrą, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:
1) lošimo reglamentai;
2) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir jų naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai;
3) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių skaičius;
4) akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, kopijos;
5) informacija apie lošimų organizavimo vietą (numatomos lošimų organizavimo vietos adresas);
6) tuo atveju, jei steigiami lošimo namai (kazino), - savivaldybės tarybos sutikimas steigti lošimo namus (kazino);
7) detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimų organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių ir su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
8) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties, ar kitokios sutarties, patvirtinančios, kad lošimų organizatorius teisėtu būdu valdo patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, nuorašas, arba išrašas iš viešojo registro, kuriame atsispindi šie duomenys;
9) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų salonus arba lošimo namus (kazino), komercinio pokerio turnyro saloną ar lošimo vietą ne lošimo automatų salonuose, užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu toks užmokestis bus imamas);
10) lošimų organizatoriaus administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (finansininkų) ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi šių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai.
Kartu su prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), organizuoti komercinio pokerio turnyrą, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:
1) lošimo reglamentai;
2) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir jų naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai;
3) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių skaičius;
4) akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, kopijos;
5) informacija apie lošimų organizavimo vietą (numatomos lošimų organizavimo vietos adresas);
6) tuo atveju, jei steigiami lošimo namai (kazino), - savivaldybės tarybos sutikimas steigti lošimo namus (kazino);
7) detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimų organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių ir su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
8) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties, ar kitokios sutarties, patvirtinančios, kad lošimų organizatorius teisėtu būdu valdo patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, nuorašas, arba išrašas iš viešojo registro, kuriame atsispindi šie duomenys;
9) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų salonus arba lošimo namus (kazino), komercinio pokerio turnyro saloną ar lošimo vietą ne lošimo automatų salonuose, užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu toks užmokestis bus imamas);
10) lošimų organizatoriaus administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (finansininkų) ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi šių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai. Šiuo atveju pateikiamas sąrašas tų darbuotojų, kurie dirbs lošimų organizavimo vietoje, jei bus išduotas lošimų organizavimo leidimas.
Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
11) informacija, ar numatomoje lošimų organizavimo vietoje bus keičiama valiuta, organizuojama restoranų, barų, koncertinė ar kita įstatymo leidžiama papildoma ūkinė komercinė veikla;
12) dokumentai, reglamentuojantys piniginių lėšų ir žetonų arba kortelių apskaitos tvarką lošimų organizavimo vietoje;
13) dokumentai (banko, vertybinių popierių sąskaitų išrašai, balansas, sudarytas prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad bendrovė įvykdė Priežiūros tarnybos patvirtintos įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus (šie dokumentai pateikiami pagal Priežiūros tarnybos nustatytą įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarką);
14) įstatymo nustatytais atvejais – šio įstatymo 12 straipsnio ir Priežiūros tarnybos pavyzdinės tvarkos reikalavimus atitinkantis tvarkos aprašas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad lošimų vietoje neloštų nepilnamečiai ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonuose), patvirtintas bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, taip pat informaciją apie atsakingą asmenį, paskirtą užtikrinti šios tvarkos aprašo įgyvendinimą; 5.
Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
11) informacija, ar numatomoje lošimų organizavimo vietoje bus keičiama valiuta, organizuojama restoranų, barų, koncertinė ar kita įstatymo leidžiama papildoma ūkinė komercinė veikla;
12) dokumentai, reglamentuojantys piniginių lėšų ir žetonų arba kortelių apskaitos tvarką lošimų organizavimo vietoje;
13) dokumentai (banko, vertybinių popierių sąskaitų išrašai, balansas, sudarytas prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad bendrovė įvykdė Priežiūros tarnybos patvirtintos įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus (šie dokumentai pateikiami pagal Priežiūros tarnybos nustatytą įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarką);
14) įstatymo nustatytais atvejais – šio įstatymo 12 straipsnio ir Priežiūros tarnybos pavyzdinės tvarkos reikalavimus atitinkantis tvarkos aprašas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad lošimų vietoje neloštų nepilnamečiai ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonuose), patvirtintas bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, taip pat informaciją apie atsakingą asmenį, paskirtą užtikrinti šios tvarkos aprašo įgyvendinimą;
išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, be nurodytų duomenų bei dokumentų, pateikiami:
1) telefono numeriai, interneto adresai, kita kontaktinė informacija, kuri bus tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinių lošimo paslaugomis;
2) kredito įstaigose atidarytų sąskaitų, kurios bus naudojamos statymams priimti ir lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;
3) serverių, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, adresai;
4) nuotolinių lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, aprašymas ir jų atitiktį šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys.
išduoti leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose, be nurodytų duomenų bei dokumentų, pateikiami:
1) informacija apie turnyro laiką ir trukmę;
2) informacija apie startinio mokesčio dydį;
3) informacija apie turnyro prizinio fondo dydį;
4) taisyklės, kaip bus sudaromas turnyro prizinis fondas. 7. Kartu su prašymu atidaryti statymo punktą pateikiami:
1) bendrovės totalizatoriaus arba lažybų lošimo reglamentas;
2) pažyma, patvirtinanti, kad totalizatoriaus arba lažybų kortelės yra įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai šios kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
3) totalizatoriuje arba lažybose naudojamų kortelių pavyzdžiai, kortelių numeracijos ir apskaitos tvarka, jų apsaugos priemonių aprašymas;
4) jei organizuojant totalizatorių ar lažybas yra naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įranga, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių arba įrangos atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams;
5) dokumentai, įrodantys, jog statymo punktų patalpos atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. 7.
gauti atitinkamą leidimą, dokumentus Priežiūros tarnybai gali pateikti tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimų sistema. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti ištaisyti trūkumus, paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis, nustatydama tam protingą terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų. 8. Priežiūros tarnybos tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, komercinio pokerio turnyrų saloną ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo vietą turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų bei rašytinės informacijos pateikimo. 9. Leidime atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus nurodomas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 10. Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką. 11. Lošimų veiklos leidimai gali būti išduodami tik bendrovėms, kurios atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. 12. Informaciją apie lošimo organizatoriams išduotus leidimus Priežiūros tarnyba skelbia viešai savo interneto svetainėje. 36 straipsnis.
36 straipsnis. Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms Priežiūros tarnyba, išdavusi leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje bus organizuojami lošimai, bendrovės, kuriai išduota licencija (leidimas), pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 37 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti lošimų organizavimo vietą 1.
Priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, jeigu:
1) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose, pateikiamuose kartu su prašymu, nurodomi neteisingi duomenys ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;
2) bendrovė, pateikusi prašymą išduoti leidimą, nepateikia šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;
3) patalpos, kuriose numatoma organizuoti lošimus, neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
4) lošimo įrenginiai ar įranga arba nuotolinio lošimo įrenginiai ar programinė įranga, kuriuos bendrovė ketina naudoti lošimo vietoje, neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
5) lošimo reglamentas neatitinka šio įstatymo reikalavimų;
6) šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 10 punkte išvardyti asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
7) bendrovė nepateikia Priežiūros tarnybai šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytos tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, arba ji neatitinka šio įstatymo ir(ar) Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
8) patenkinus prašymą lošimo namų (kazino), automatų salonų, statymo punktų vietų skaičius neatitiks šiame įstatyme nustatyto didžiausio leistino lošimo vietų skaičiaus arba leistino lošimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio. 2.
2Priežiūros tarnyba,
priėmusi sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie tai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą praneša pareiškėjui ir nurodo motyvuotas atsisakymo priežastis. 3. Priežiūros tarnybos atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), atidaryti statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. 38 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą patikslinimas, papildymas arba pakeitimas
licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais arba nuotolinius lošimus privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu patikslinti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:
1) lošimų organizatorius nori jam priklausančioje lošimo vietoje įrengti ir naudoti daugiau lošimo įrenginių arba sumažinti naudojamų lošimo įrenginių skaičių arba naudojamus lošimo įrenginius pakeisti kitais lošimo įrenginiais;
2) šio įstatymo nurodytais atvejais patikslinama licencija;
3) lošimų organizatorius nori sumažinti arba padidinti jam priklausančios lošimo vietos patalpų plotą;
4) lošimų organizatorius nori naudojamus nuotolinius lošimo įrenginius pakeisti kitais nuotoliniais lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinių lošimo įrenginių arba sumažinti šių lošimo įrenginių skaičių. 2.
2. Bendrovė, pageidaujanti papildyti leidimą, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo bendrovės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, telefono numerį, numatomų papildomai organizuoti lošimų rūšis ir lošimo įrenginių skaičių, bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą. Kartu su prašymu pateikiami šio įstatymo reikalavimus atitinkantys duomenys ir dokumentai, patvirtinantys leidimo patikslinimo arba papildymo pagrindą. 3. Prašymas patikslinti arba papildyti leidimą turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo ir apie tai per 2 darbo dienas informuojamas pareiškėjas. 4. Priežiūros tarnyba gali atsisakyti patikslinti arba papildyti leidimą, jeigu lošimo įrenginiai arba įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų. 5. Priežiūros tarnyba, papildžiusi arba patikslinusi leidimą, per 5 darbo dienas nuo leidimo papildymo arba patikslinimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie lošimo įrenginių pasikeitimą ir nurodo bendrovės, kurios leidimas papildytas arba patikslintas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 6. Bendrovė, turinti licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymų punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia bendrovės pavadinimas, adresas, buveinės vieta ar lošimų organizavimo vietos adresas. 39 straipsnis.
atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo laikinas sustabdymas
laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą:
1) visų lošimų organizatoriui išduotų leidimų galiojimą - licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui, jei lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.
2) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo patalpos neatitinka šio įstatymo lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau nedelsdamas neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
3) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šio įstatymo ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau nedelsdamas neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
4) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais;
5) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatoriaus jam priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
6) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų nepagrįstai ar pažeisdamas šio įstatymo nustatytą tvarką išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą;
7) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius neišsaugojo šio įstatymo nurodytais terminais lošimo vietoje darytų vaizdo įrašų ar tokių vaizdo įrašų neįrašinėjo ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
8) iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
9) jei lošimų organizatorius Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą;
10) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius, organizuodamas nuotolinius lošimus, nesilaiko šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuotolinių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
11) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
2) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo patalpos neatitinka šio įstatymo lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau nedelsdamas neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
3) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šio įstatymo ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau nedelsdamas neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
4) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais;
5) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatoriaus jam priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
6) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų nepagrįstai ar pažeisdamas šio įstatymo nustatytą tvarką išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą;
7) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius neišsaugojo šio įstatymo nurodytais terminais lošimo vietoje darytų vaizdo įrašų ar tokių vaizdo įrašų neįrašinėjo ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
8) iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
9) jei lošimų organizatorius Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą;
10) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius, organizuodamas nuotolinius lošimus, nesilaiko šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuotolinių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
11) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2.
organizatorius, pateikęs prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą, prašyme turi nurodyti leidimo galiojimo sustabdymo terminą, kuris negali viršyti 6 mėnesių. Jei lošimų organizatorius pateikė prašymą sustabdyti išduoto leidimo galiojimą, leidimo galiojimas sustabdomas šiame prašyme nurodytam terminui. 3. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui, kurio leidimo galiojimas laikinai sustabdomas. Leidimo galiojimo sustabdymas prasideda kitą dieną nuo sprendimo įteikimo lošimų organizatoriui dienos. 4. Priežiūros tarnyba, sustabdžiusi leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie leidimo galiojimo sustabdymą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, pavadinimą, kodą, buveinę, telefono ir fakso numerius, leidimo rūšį ir numerį, lošimo vietos adresą, leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį. 5. Laikinai sustabdžius leidimo galiojimą, lošimų organizatoriui draudžiama lošimo vietoje organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jeigu jie nebuvo išmokėti iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos arba po leidimo laikino sustabdymo atsirado sąlygų išmokėti lošimo laimėjimą. 6. Leidimo galiojimo sustabdymas lošimų organizatorių atleidžia nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus leidime. 7. Priežiūros tarnyba panaikina leidimo galiojimo sustabdymą, kai lošimų organizatorius pašalina neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, arba pasibaigia leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 8.
organizatorius, pašalinęs neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, Priežiūros tarnybai raštu privalo pateikti duomenis, patvirtinančius neatitikčių šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, ir prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą. 9. Priežiūros tarnyba privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba atsisakyti panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą ir visų dokumentų, patvirtinančių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą gavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Priežiūros tarnyba atsisako panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jei lošimų organizatorius, pateikęs prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, nepašalino neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos arba kai baigiasi leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 10. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai. 40 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą ar organizuoti nuotolinius lošimus galiojimo panaikinimas 1.
Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) to prašo leidimą turinti bendrovė;
2) per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo nurodytose patalpose nepradedama verstis lošimų veikla arba nepradedama verstis nuotolinių lošimų organizavimo veikla;
3) lošimų organizatoriui panaikinamas lošimo veiklos licencijos galiojimas arba licencija neperregistruojama;
4) paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikti žinomai neteisingi duomenys, o gavus teisingą informaciją leidimas nebūtų buvęs išduotas;
5) patalpos, kuriose organizuojami lošimai, neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir šių pažeidimų negalima ištaisyti;
6) lošimų organizatorius, kuriam buvo laikinai sustabdytas leidimo galiojimas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka, per leidimo sustabdymo terminą nepašalino neatitikčių šio įstatymo reikalavimams, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir tinkamai apie tai neinformavo Priežiūros tarnybos. 2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą praneša apie tai pareiškėjui. Lošimo organizatoriui, kuriam panaikintas leidimas, nuo Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo dienos draudžiama panaikintame leidime nurodytoje vietoje teikti lošimo paslaugas, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jei jie nebuvo išmokėti iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba po leidimo galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimus. 3.
sprendimas panaikinti leidimo atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais ar nuotolinius lošimus galiojimą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo panaikinimo dienos praneša apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai. 41 straipsnis. Priežiūros tarnyba
organizuojančių subjektų veiklą prižiūri Priežiūros tarnyba.,
yra įstaiga prie Ūkio ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga, o taip pat įgyvendinti šiame įstatyme nustatyti lošimų reguliavimo politikos tikslai ir principai. 3. Priežiūros tarnyba yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 4. Priežiūros tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga. 5. Priežiūros tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Priežiūros tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos nebiudžetinės lėšos. 6. Priežiūros tarnybai vadovauja direktorius. Priežiūros tarnybos direktorių į pareigas konkurso būdu skiria ir iš pareigų atleidžia ūkio ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Priežiūros tarnyboje dirba valstybės tarnautojai, kuriems taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ir darbuotojai, įstatymų nustatyta tvarka dirbantys pagal darbo sutartis. 8.
darbo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Priežiūros tarnybos nuostatai ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintas darbo reglamentas. 9. Kitos valstybės institucijos vykdo lošimų organizatorių priežiūrą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 42 straipsnis. Priežiūros tarnybos steigimas ir likvidavimas
steigiama, reorganizuojama ir likviduojama įstatymų nustatyta tvarka. 2. Priežiūros tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu ūkio ministras. 43 straipsnis.
Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas:
1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus;
2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktą, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
3) išduoda licencijas organizuoti lošimus, laikinai sustabdo licencijos galiojimą ir panaikina jų galiojimą šiame įstatyme nustatyta tvarka;
4) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus arba lošimo namus (kazino), ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, patikslina ir panaikina jų galiojimą;
5) prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
6) rengia lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
7) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
8) paruošia ir su verslo lošimo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
9) nustato ir kontroliuoja lošimų vietų skaičių Lietuvoje, atsižvelgdama į šio įstatymo nustatytus reikalavimus;
10) atlikdama savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo automatais organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
11) viešai savo interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
12) įgyvendina valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
13) nustato vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
14) teisės aktų nustatyta tvarka kas penkerius metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
15) rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas).
Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos įgyvendinant šį įstatymą Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas:
1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus;
2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktą, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
3) išduoda licencijas organizuoti lošimus, laikinai sustabdo licencijos galiojimą ir panaikina jų galiojimą šiame įstatyme nustatyta tvarka;
4) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus arba lošimo namus (kazino), ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, patikslina ir panaikina jų galiojimą;
5) prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
6) rengia lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
7) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
8) paruošia ir su verslo lošimo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
9) nustato ir kontroliuoja lošimų vietų skaičių Lietuvoje, atsižvelgdama į šio įstatymo nustatytus reikalavimus;
10) atlikdama savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo automatais organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
11) viešai savo interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
12) įgyvendina valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
13) nustato vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
14) teisės aktų nustatyta tvarka kas penkerius metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
15) rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas). Tokioms programoms parengti ir įgyvendinti Priežiūros tarnyba pasitelkia Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ministerijos, gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, lošimų verslo asociacijų atstovus.
1Priežiūros tarnyba,
atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose;
3) tikrinti lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių suderinamumui su nustatytais reikalavimais įvertinti;
4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą, veiklą ir šiame įstatyme numatytą informaciją, reikalingą apibendrintoms ataskaitoms parengti;
5) nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių įstatinio kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką;
6) nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
7) nustatyti lošimų įrenginių ir, programinės įrangos reikalavimus, o taip pat lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką;
8) nustatyti lošimų įrenginiams pildomų žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius.
Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose;
3) tikrinti lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių suderinamumui su nustatytais reikalavimais įvertinti;
4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą, veiklą ir šiame įstatyme numatytą informaciją, reikalingą apibendrintoms ataskaitoms parengti;
5) nustatyti lošimus organizuojančių bendrovių įstatinio kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką;
6) nustatyti lošimo įrenginių ženklinimo tvarką;
7) nustatyti lošimų įrenginių ir, programinės įrangos reikalavimus, o taip pat lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką;
8) nustatyti lošimų įrenginiams pildomų žurnalų formą ir jų pildymo tvarką;
9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius. Prieš priimdama sprendimą dėl lošimo priskyrimo kokiai nors konkrečiai lošimo rūšiai, Priežiūros tarnyba privalo šiam priskirtinam lošimui nustatyti iki 90 kalendorinių dienų išbandymo laikotarpį, išbandymo tvarką ir, tik įvertinusi išbandymo rezultatus per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą priskirti lošimą konkrečiai lošimo rūšiai;
10) nustatyti, kokias finansines ataskaitas ir kokia tvarka turi teikti lošimų organizatorius;
11) taikyti lošimų organizatoriams šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. 2. Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi kitas šiame įstatyme nustatytas teises, reikalingas jai priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. 45 straipsnis.
tikrina kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat lošimų organizavimo reglamento lošimų organizavimo vietose. Priežiūros tarnyba patikrinimus planuoja ir atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir kitais lošimų priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. 2. Priežiūros tarnybos atliekami patikrinimai yra planiniai ir neplaniniai. Planinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Priežiūros tarnyboje patvirtintais administracijos veiklos planais bei Priežiūros tarnybos patvirtintais lošimų veiklą vykdančių bendrovių atrankos tikrinti kriterijais. 3. Planiniai patikrinimai yra kompleksiniai, teminiai ir kontroliniai. 1) kompleksinis patikrinimas atliekamas, kai norima patikrinti ir įvertinti visą lošimų organizatoriaus veiklą tam tikru laikotarpiu;
2) teminis patikrinimas atliekamas, kai norima patikrinti ir įvertinti lošimų organizatoriaus vieną ar kelias veiklos sritis arba dalį vykdomos veiklos (lošimų organizavimo reglamento laikymąsi, lošimo vietų atitikimą teisės aktų reikalavimams, lošimus organizuojančių bendrovių finansinę veiklą) tam tikru laikotarpiu;
3) kontrolinis tikrinimas atliekamas anksčiau atlikto tikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimui įvertinti, išskyrus tuos atvejus, kai organizatorius įpareigojamas licencijuojamos veiklos pažeidimus (neatitikimus, trūkumus) pašalinti nedelsiant. 4. Neplaninio tikrinimo atlikimas yra susijęs su ypatingais arba nenumatytais įvykiais lošimų organizatoriaus veikloje, kurie Priežiūros tarnybai sukelia abejonių dėl lošimų organizatoriaus vykdomos veiklos atitikimo šio įstatymo reikalavimams.
Neplaniniai tikrinimai gali būti pakartotiniai ir specialūs:
1) pakartotinis patikrinimas atliekamas, kai paaiškėja naujos aplinkybės dėl anksčiau atlikto tikrinimo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ankstesnio patikrinimo metu (pateikiami lošimų organizatoriaus atsikirtimai dėl atlikto tikrinimo, kuriuose nurodomos naujos aplinkybės, gaunama tam tikra informacija iš kitų institucijų arba kitaip sužinomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams);
2) specialus patikrinimas atliekamas, kai norima patikrinti ir įvertinti organizatoriaus veiklą pagal Priežiūros tarnyboje gautą informaciją (lošėjų, įvairių institucijų ar kitų asmenų pranešimus, skundus ir kitokią informaciją apie organizatoriaus galimai padarytus ar daromus pažeidimus). 3. Patikrinimų atlikimo taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. 4. Patikrinimus Priežiūros tarnybos vardu atlieka Priežiūros tarnybos direktoriaus įgalioti Priežiūros tarnybos darbuotojai (toliau – tikrintojai). 46 straipsnis. Tikrintojų teisės ir pareigos atliekant patikrinimą 1.
Atlikdami patikrinimą, tikrintojai turi teisę:
1) gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš tikrinamų lošimų organizatorių, jų atstovų, vadovų ir darbuotojų;
2) reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys duoti paaiškinimų atvyktų į Priežiūros tarnybos buveinę;
3) pateikę tarnybinį pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą lošimo organizatoriaus darbo metu be išankstinio įspėjimo patekti į bet kurias lošimų organizatoriaus patalpas ar teritoriją, taip pat į patalpas, kuriose organizuojami lošimai;
4) tikrinti lošimų organizatoriaus lošimo įrenginius, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių suderinamumui su nustatytais reikalavimais įvertinti;
5) gauti tikrinimui atlikti reikalingų apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų bei kitų tikrinamų asmenų dokumentų ir informacijos (įskaitant kompiuteriuose ir kitose informacijos laikmenose esančią informaciją) kopijas;
6) laikinai, ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, paimti tikrinamų asmenų dokumentus (originalus) ir daiktus, kurie gali būti panaudoti kaip pažeidimo įrodymai. Prireikus Priežiūros tarnyba savo sprendimu gali pratęsti daiktų, kurie gali būti panaudoti kaip pažeidimo įrodymai ir kurie reikalingi patikrinimui atlikti, poėmio terminą, bet ne ilgiau kaip iki patikrinimo pabaigos.
Dokumentų ar daiktų paėmimas turi būti įforminamas dokumentų ar daiktų paėmimo aktu;
7) gauti dokumentus ir informaciją apie tikrinamų asmenų ūkines operacijas iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų;
8) gauti patikrinimui reikalingą informaciją, susijusią su tikrinamais asmenimis iš kredito ir finansų įstaigų;
9) patikrinimui atlikti pasitelkti specialistus, ekspertus ar kitus kompetentingus asmenis; kreiptis į teisėsaugos institucijas tais atvejais kai lošimų organizatorius nevykdo teisėtų tikrintojo nurodymų arba patikrinimo metu iškyla būtinybė atlikti tam tikrus veiksmus, kurių tikrintojas atlikti neturi teisės;
10) lošimų organizavimo vietoje vykdyti kontrolinius lošimus, jei yra pagrindo manyti, kad lošimo organizatorius pažeidžia lošimų organizavimą reglamentuojančius teisės aktus ir kitokiu būdu šių pažeidimų užfiksuoti nėra įmanoma arba yra sudėtinga. 2.
2Tikrintojai privalo:
1) savo veikloje vadovautis lošimų priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais;
2) prieš atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pateikti lošimo organizatoriui tarnybinį pažymėjimą, pavedimą tikrinti, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai, patikrinimo rūšis, tikslas, terminas, ir nurodyti, kokius patikrinimo veiksmus jie atliks;
3) surinkti patikrinimui būtiną objektyvią informaciją, visapusiškai ir objektyviai ją išanalizuoti ir ištirti; būti objektyvūs ir nešališki, iš anksto viešai nevertinti atliekamo patikrinimo rezultatų;
4) atlikus patikrinimo veiksmus, įforminti jų rezultatus teisės aktų nustatyta tvarka;
5) patikrinimo metu gautą informaciją susijusią su lošimų organizatoriumi ir jo veikla, naudoti tik lošimų priežiūros tikslais;
6) saugoti profesines, komercines (gamybines), banko ir kitas įstatymų saugomas paslaptis ir įstatymų saugomus asmens duomenis, kuriuos sužinojo eidami pareigas, o patikrinimo metu gautą informaciją tretiesiems asmenims atskleisti tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) patikrinimo metu nustatę, jog yra nusikalstamos veikos požymių arba kitų teisės pažeidimų, kurių tyrimas nepriklauso Priežiūros tarnybos kompetencijai, informuoti atitinkamas teisėsaugos įstaigas ar kitas institucijas. 3. Tikrintojų teisėti reikalavimai, atliekant šiame straipsnyje nurodytus patikrinimo veiksmus, yra privalomi visiems asmenims ir juridinių asmenų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 47 straipsnis. Patikrinimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas
tikrinimo metu atliekamus patikrinimo veiksmus įformina raštu – surašo patikrinimo dokumentus (paaiškinimus, aktus, išvadas, protokolus, reikalavimus ir pan.), kurių formas ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. 2. Patikrinimas turi trukti ne ilgiau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo patikrinimo pradžios.
Priežiūros tarnyba motyvuotu sprendimu gali šį terminą pratęsti, tačiau bendras patikrinimo atlikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 180 kalendorinių dienų nuo patikrinimo pradžios. 3. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuris turi būti surašytas per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pabaigos ir per 2 darbo dienas nuo akto surašymo dienos išsiunčiamas tikrinamam lošimų organizatoriui. 4. Lošimų organizatorius turi teisę per 30 kalendorinių dienų pateikti atsikirtimus dėl patikrinimo akto. Jeigu tokiu atveju Priežiūros tarnyba pradeda pakartotinį patikrinimą ,jis turi būti atliktas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Priežiūros tarnybos direktorius turi teisę šį terminą gali pratęsti, tačiau bendras pakartotinio patikrinimo atlikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo papildomo patikrinimo pradžios. 48 straipsnis. Priežiūros tarnybos priimami sprendimai
atlikusi patikrinimą ir išnagrinėjusi patikrinimo metu surinktą informaciją priima vieną iš šių sprendimų:
1) konstatuoti, kad yra šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, pažeidimas, ir taikyti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas poveikio priemones;
2) konstatuoti, kad yra šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, pažeidimas, ir šiame įstatyme nurodytais atvejais netaikyti poveikio priemonių;
3) konstatuoti, kad nėra šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, pažeidimo;
4) grąžinti patikrinimo medžiagą pakartotiniam patikrinimui atlikti, jeigu surinktos patikrinimo medžiagos objektyviai nepakanka sprendimui priimti. 2. Priežiūros tarnybos sprendime turi būti nurodyti priimamo sprendimo motyvai ir teisinis pagrindas. 3. Priežiūros tarnybos sprendimas įforminamas nutarimu. 4.
sprendimas per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiamas tikrinamam lošimo organizatoriui. 5. Priežiūros tarnybos nutarimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, po 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o apskundus sprendimą – nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti skundą dienos, neatskleidžiant įstatymų saugomą paslaptį sudarančios informacijos, paskelbiami Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. 49 straipsnis. Priežiūros tarnybos taikomos poveikio priemonės
1Priežiūros tarnyba,
nustačiusi, kad lošimų organizatorius pažeidė šį įstatymą ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius lošimų organizavimą, ir atsižvelgdama į pažeidimo, pobūdį, trukmę, asmens kaltę, pažeidimo sukeltus padarinius ir poveikio priemonės proporcingumą pažeidimui, turi teisę:
1) reikalauti iš lošimo organizatoriaus, pažeidusio šį įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius lošimų organizavimą, nutraukti pažeidimą;
2) įspėti lošimo organizatorių apie galimą jam išduotų licencijų ar leidimų galiojimo laikiną sustabdymą ir nurodyti lošimų organizatoriui pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus bei nustatyti terminą, per kurį lošimų organizatorius privalo juos pašalinti;
3) laikinai sustabdyti leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą ir nurodyti lošimų organizatoriui pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus bei nustatyti terminą, per kurį lošimų organizatorius privalo juos pašalinti;
4) laikinai sustabdyti licencijos galiojimą ir nurodyti lošimų organizatoriui pašalinti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus bei nustatyti terminą, per kurį lošimų organizatorius privalo juos pašalinti;
5) šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka panaikinti licencijų ar leidimų galiojimą;
6) taikyti šio įstatymo
vykdytojus;
7) taikyti kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 2.
2Konkretų terminą,
numatytą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, per kurį lošimų organizatoriai turi pašalinti pažeidimus, nustato Priežiūros tarnyba, tačiau šie terminai negali būti ilgesni kaip 60 kalendorinių dienų. 3. Asmenims poveikio priemonės negali būti taikomos, jeigu teisės pažeidimas buvo baigtas anksčiau kaip prieš 2 metus, o už trunkamuosius teisės pažeidimus poveikio priemonės negali būti taikomos, kai teisės pažeidimo nustatymo metu trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas anksčiau kaip prieš du metus. 4. Poveikio priemonių taikymui mutatis mutandis taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. 50 straipsnis. Lošimų rinkos koordinavimo taryba
stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimo bendrovių asociacijomis per Lošimų rinkos koordinavimo tarybą (toliau – Koordinavimo taryba), kuri steigiama ir veiklą vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka;
yra kolegiali lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamoji institucija. Šios tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina ūkio ministras. Koordinavimo taryba neturi juridinio asmens statuso. 2. Koordinavimo tarybą sudaro Seimo Ekonomikos komiteto, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Priežiūros tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, Lažybų organizatorių aljanso, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su azartinių lošimų reguliavimu, organizavimu, priežiūra arba visuomenės sveikatos apsauga, atstovai. 3.
3Koordinavimo taryba:
1) stebi ir analizuoja lošimų rinkos plėtrą ir teikia pasiūlymus dėl jos reguliavimo, priežiūros;
2) analizuoja ir vertina lošimo, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias lošimų rinkos vystymosi problemas ir jos reguliavimo prioritetus;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl lošimų reguliavimo politikos įgyvendinimo priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo;
4) stebi ir analizuoja Priežiūros tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jos veiklos;
5) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų, įgyvendinančių šį įstatymą, priėmimo ir keitimo. III SKYRIUS
organizavimas lošimo namuose (kazino)
nustatyta tvarka atidarytuose lošimo namuose (kazino) gali būti organizuojami tik stalo lošimai, lošimai A kategorijos lošimo automatais, lošimai lažybų įrenginiais ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. A kategorijos vienvietį lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus, ir viena lošėjo elektroninė sąsaja. A kategorijos daugiavietį lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus ir ne mažiau kaip dvi, bet ne daugiau kaip dešimt lošėjų elektronines sąsajas. 3. Lošėjo statymai lošimuose A kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais.
Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtinta žetonų ir pinigų apskaitos tvarka. 4. Lošimo namuose
(kazino) draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio
(kazino) steigimo vietos
(kazino) steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 2. Prieš išduodama sutikimą savivaldybės institucija privalo gauti Priežiūros tarnybos patvirtinimą, kad nebus pažeisti šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyti lošimo namų (kazino) skaičiaus ribojimo reikalavimai. 53 straipsnis. Lošimo namų (kazino) skaičius
Respublikoje gali būti steigiami lošimo namai (kazino), kuriuose turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir gali būti ne daugiau 1 lažybų įrenginio. 2. Lošimo namų (kazino) skaičius Lietuvos Respublikoje yra ribojamas. Lietuvos Respublikoje gali būti steigiama ne daugiau kaip 20 lošimo namų (kazino). 3. Lošimo namų (kazino) vietų skaičių prižiūri Priežiūros tarnyba. Informaciją apie leistiną ir esamą lošimo namų (kazino) skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 4. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą lošimų namų (kazino) skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Esant didžiausiam lošimo namų (kazino) skaičiui, nauji leidimai atidaryti lošimo namus (kazino) neišduodami.
Po šio įstatymo įsigaliojimo Priežiūros tarnybai nustačius, kad veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius neatitinka šiame įstatyme nustatyto lošimo namų (kazino) skaičiaus, veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai atidaryti lošimo namus (kazino) neišduodami. Esant didžiausiam lošimo namų (kazino) skaičiui, leidimai gali būti tik tikslinami šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą). 5. Jei Priežiūros tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti lošimo namus
(kazino) ir nustato, kad patenkinus visus prašymus lošimo namų (kazino) organizavimo vietų skaičius neatitiks šio straipsnio 2 dalyje nustatyto lošimo namų (kazino) skaičiaus, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą iki tol, kol lošimo namų (kazino) skaičius atitinka leistiną skaičių. 54 straipsnis. Papildomi lošimo namų (kazino) reikalavimai
(kazino) turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis kaip šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir leidžiamas lažybų įrenginių skaičius;
2) įrengta atskira kasa, kurioje grynieji pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į pinigus;
3) įrenginys, garantuojantis nuolatinį apšvietimą ir vientisą be sutrikimų lošimo procesą;
4) virš kiekvieno lošimo stalo įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai (dažniau nei vienas kadras per sekundę) filmuojanti įėjimą į lošimo namus (kazino), lošimo namų kasą ir lošimą (lošimo procesą).
Lošimo namuose
(kazino) vaizdo kameros turi būti įrengtos taip, kad būtų aiškiai matyti asmenys, įeinantys į lošimo namus (kazino), lošimo įrenginiai, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų ir darbuotojų, lošimo namuose (kazino) atliekančių operacijas su grynaisiais pinigais, veiksmai (tarp jų atliekami keičiant grynuosius pinigus į lošimo žetonus, lošimo žetonus - į grynuosius pinigus ir pajamuojant į kasą grynuosius pinigus, gautus iš lošėjų) ir lošimas (lošimo procesas) prie lošimo stalų. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
5) atskiros patalpos, lošimo namų (kazino) administracijos skirtos valstybės pareigūnams ir tarnautojams, atliekantiems lošimų organizavimo priežiūrą;
6) lošimų organizatorius jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) privalo naudoti jam išduotuose leidimuose nurodytą lošimo įrenginių skaičių. 2.
organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti savo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime, arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimų organizatorius privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal Žetonų apskaitos taisykles, patvirtintas Priežiūros tarnybos ir suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija. 55 straipsnis. Minimali pinigų suma lošimų laimėjimams išmokėti
suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra:
1) vienam lošimo stalui – 40 000 litų;
2) A kategorijos lošimo automatui – 25 000 litų;
3) vienam lažybų įrenginiui – 4 000 litų;
4) 50 procentų nuo sumos, lygios lošimo reglamentu numatymam didžiausiam kaupiamojo fondo lošimo laimėjimui ar šių didžiausių kaupiamojo fondo lošimo laimėjimų sumai (šis reikalavimas taikomas tada, kai sudaromas kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų laimėjimams išmokėti. Jei išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios pinigų sumos, minimali pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė nei yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimo organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atnaujinti reikalaujamas minimalias pinigų sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti. 56 straipsnis. A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondas
automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. 2.
laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos. 57 straipsnis. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimai
1Dalis stalo lošimų,
lošimų A kategorijos lošimo automatais laimėjimų gali būti išmokami kaupiamojo fondo lošimo laimėjimo forma. Šių rūšių lošimų kaupiamųjų fondų lošimo laimėjimai sudaromi ir laimimi lošimo reglamento nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Į kaupiamojo fondo sistemą lošimo organizatorius gali sujungti arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius A kategorijos lošimo automatus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose esančius A kategorijos lošimo automatus. Sujungti į kaupiamojo fondo sistemą A kategorijos lošimo automatus su lošimo stalais draudžiama. 3. Kai kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas gali būti laimimas keliais sujungtais A kategorijos lošimo automatais arba lošimo stalais, lošimų organizatorius lošimo namuose (kazino) lošėjams matomoje vietoje turi:
1) nurodyti sujungtų lošimo stalų arba A kategorijos lošimo automatų skaičius ir lošimo namus (kazino), kuriuose jie naudojami;
2) įrengti specialų ekraną, kuriame būtų nuolat rodoma suma, esanti kaupiamajame fonde;
3) nurodyti procentą, kuris nuo kiekvieno lošimo atskaitomas į kaupiamąjį fondą. 4. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimai išmokami grynaisiais pinigais tik lošimų organizatoriaus lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje. Lošėjo pageidavimu laimėtą grynųjų pinigų sumą lošimų organizatorius savo lėšomis privalo pervesti į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą. ANTRASIS SKIRSNIS
organizavimas lošimo automatų salonuose 1.
Šio įstatymo nustatyta tvarka atidarytuose lošimo automatų salonuose gali būti organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais ir lošimai lažybų įrenginiais tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lošėjo statymai lošimuose B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais gali būti atlikti tik žetonais arba grynaisiais pinigais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo vietoje esančioje kasoje. 3. Lošimo automatų salonuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo, biliardo, žaidimų automatų ir valiutos keitimo veiklos. 59 straipsnis. Automatų salonų vietų skaičiaus ribojimai
vietų skaičius Lietuvos Respublikoje ribojamas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Vietos, kuriose organizuojami lošimai riboto lošimo automatais automatų salonuose, gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:20 000. Savivaldybės, kurioje gyventojų mažiau nei 20 000, teritorijoje gali būti steigiamas vienas automatų salonas, jei tokia savivaldybė turi kurorto statusą,. 2. Šiame įstatyme nustatytas leistinas lošimo automatų salonų vietų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus. 3. Automatų salonų vietų tikslų skaičių nustato Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais santykiais ir suapvalinimo į didėjimo pusę iki artimiausio didesnio sveiko skaitmens principu. 4. Gyventojų skaičius nustatomas iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Statistikos departamentas) pateiktus duomenis.
Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgusi į faktinį gyventojų skaičių ir nustatytą statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykį, nustato automatų salonų organizavimo vietų skaičių, kuris galioja iki sekančių kalendorinių metų vasario 1 dienos. Leistiną automatų salonų organizavimo vietų skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 5. Priežiūros tarnybai nustačius, kad automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitinka automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, veikiančių automatų salonų organizavimo vietų skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai neišduodami, o bendrovei išduoti leidimai gali būti patikslinami šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą vietą). 60 straipsnis. Automatų salonų organizavimo vietų sąrašas ir leidimai
Respublikoje organizuoti automatų salonų veiklą leidžiama tik vietose, kurios įrašytos į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą. Šį sąrašą tvarko Priežiūros tarnyba. Leidimai atidaryti automatų saloną lošimų organizatoriams išduodami ir tikslinami atsižvelgiant į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir jame esančias laisvas automatų salonų organizavimo vietas. 2. Automatų salonų organizavimo vietų įrašymo į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir išbraukimo taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. Automatų salonų organizavimo vietų sąrašą Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 3. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą lošimo automatais vietų skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka.
Jei Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą atidaryti automatų saloną ir nustato, kad patenkinus prašymą automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitiks šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyto automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio, tai toks prašymas netenkinamas, ir automatų salono organizavimo vieta į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą neįrašoma ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Priežiūros tarnyba išsiunčia sprendimą prašymą pateikusiam licencijos turėtojui. Automatų salonų organizavimo vietų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 4. Jei Priežiūros tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti automatų saloną ir nustato, kad patenkinus visus prašymus automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitiks šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyto automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą, kol automatų skaičius atitinka leistiną automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykį. 5. Esant didžiausiam automatų salonų organizavimo vietų skaičiui atsižvelgiant į šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytą gyventojų skaičiaus ir automatų salonų organizavimo vietų santykį, Priežiūros tarnyba tenkina tik prašymus pakeisti automatų salonų organizavimo vietų adresą (perkelti automatų salonų organizavimo vietą į kitą vietą). 61 straipsnis. Mažiausias riboto lošimo automatų skaičius lošimo vietose
privalo būti naudojama ne mažiau kaip 10 B kategorijos lošimo automatų ir gali būti naudojama ne daugiau 1 lažybų įrenginio, o ne automatų salonuose gali būti naudojama ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos lošimo automatus. 2.
kategorijos lošimo automatus leidžiama naudoti tik automatų salonuose, kuriuose naudojama ne mažiau kaip 20 B kategorijos lošimo automatų, esant B kategorijos lošimo automatų ir daugiaviečio B kategorijos lošimo automato santykiui 20:1. 3. Lošimų organizatorius jam priklausančiuose lošimo automatų salonuose privalo naudoti jam išduotuose leidimuose nurodytą lošimo įrenginių skaičių. 62 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti
organizatorius, turintis leidimą atidaryti automatų saloną ar organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti:
1) vienam B kategorijos lošimo automatui – 200 litų;
2) vienam B1 kategorijos lošimo automatui – 100 litų;
3) vienai daugiaviečio B kategorijos lošimo automato vietai arba vienam lažybų įrenginiui – 4 000 litų;
4) vienam stumtuvui –
dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti. Jei išmokėjus lošimų riboto lošimo automatais laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė nei yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, riboto lošimo automatais organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atnaujinti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų riboto lošimo laimėjimams išmokėti. 63 straipsnis. Automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpų reikalavimai 1.
Automatų salonai turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis nei šio įstatymo nustatytas mažiausias lošimo automatų skaičius;
2) įrengta atskira kasa, kurioje grynieji pinigai keičiami į žetonus, žetonai – į pinigus (šis reikalavimas netaikomas, kai automatų salone yra tik lošimo įrenginiai, kuriais lošiama tik grynaisiais pinigais). 2. B1 kategorijos lošimo automatai turi būti įrengti tokiose ne automatų salonų patalpų vietose, kuriose darbuotojai, vykdantys šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, galėtų juos įvykdyti. 64 straipsnis. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojančių bendrovių naudojamų lošimo automatų reikalavimai
Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik tuos riboto lošimo automatus, kurie atitinka šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimus. 2. B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stumtuvais lošiama tik grynaisiais pinigais ir (arba) žetonais. Lošiant B1 kategorijos lošimo automatais žetonais, juos galima įsigyti tik iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai. Lošimus organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojanti bendrovė privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal Žetonų apskaitos taisykles, patvirtintas Priežiūros tarnybos ir suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija. 3. Riboto lošimo automatų arba lažybų įrenginio laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos.
organizavimas statymo punktuose
nustatyta tvarka atidarytuose statymo punktuose gali būti organizuojamos tik lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, taip pat lošimai B1 kategorijos lošimo automatais pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas bei lošimai lažybų įrenginiais pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, įrengiant ne daugiau negu 1 lažybų įrenginį viename statymo punkte. 2. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus lošėjo statoma suma už dalyvavimą lažybose ir (ar) totalizatoriuje gali būti įmokėta ir lošimų organizatoriaus priimta tik statymo punkte ir tik grynaisiais pinigais. 3. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkų darbo tvarką statymo punktuose nustato Priežiūros tarnyba. 4. Statymo punktuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. Lošimų organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais, gavus atitinkamą lošimų B1 kategorijos automatais leidimą ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau negu 2 B1 kategorijos automatus. 5. Lošimo organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti lošimus lažybų įrenginių, gavus atitinkamą leidimą ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau negu 1 lažybų įrenginį. 66 straipsnis. Vietų, kuriose organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius, skaičiaus ribojimai 1.
Statymo punktų, išskyrus punktus, kuriame organizuojamas tik žirgų sporto totalizatorius, skaičius Lietuvos Respublikoje ribojamas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Vietos, kuriose organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:10 000. Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 10
savivaldybė turi kurorto statusą,. Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 10 000 ir kurios neturi kurorto statuso, teritorijoje statymo punktas negali būti steigiamas. 2. Šiame įstatyme nustatytas leistinas statymo punktų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus. 3. Statymo punktų tikslų skaičių nustato Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais santykiais bei suapvalinimo į didėjimo pusę iki artimiausio didesnio sveiko skaitmens principu. 4. Gyventojų skaičius nustatomas iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis. Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgusi į faktinį gyventojų skaičių ir nustatytą statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykį, nustato statymo punktų skaičių, kuris galioja iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Leistiną statymo punktų skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 5.
nustačius, kad statymo punktų skaičius neatitinka statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, veikiančių statymo punktų skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai neišduodami, o bendrovei išduoti leidimai gali būti patikslinami šio įstatymo nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą vietą). 67 straipsnis. Statymo punktų sąrašas ir leidimai
Respublikoje organizuoti lažybų ir (ar) totalizatoriaus veiklą leidžiama tik vietose, kurios įrašytos į statymo punktų sąrašą. Šį sąrašą tvarko Priežiūros tarnyba. Leidimai atidaryti statymo punktą lošimų organizatoriams išduodami ir tikslinami atsižvelgiant į statymo punktų sąrašą ir jame esančias laisvas statymo punktų vietas. 2. Statymo punktų įrašymo į statymo punktų sąrašą ir išbraukimo iš jo taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. Statymo punktų sąrašą Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 3. Jei Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą atidaryti statymo punktą ir nustato, kad patenkinus prašymą statymo punktų skaičius neatitiks šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio, toks prašymas netenkinamas, statymo punktas į statymo punktų sąrašą neįrašoma ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Priežiūros tarnyba išsiunčia sprendimą prašymą pateikusiam licencijos turėtojui. Statymo punktų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 4.
tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti statymo punktą ir nustato, kad patenkinus visus prašymus statymo punktų skaičius neatitiks šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyto statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą, kol statymo punktų skaičius atitinka leistiną statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykį. Statymo punktų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 5. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą statymo punktų skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Esant didžiausiam statymo punktų skaičiui atsižvelgiant į 66 straipsnyje gyventojų skaičiaus ir statymo punktų santykį, Priežiūros tarnyba tenkina tik prašymus pakeisti statymo punktų adresą (perkelti statymo punktų vietą į kitą vietą). 68 straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimų fondas 1. Lošimų, organizuojamų lažybų įrenginiais laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip
totalizatoriaus laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų lošėjų statomų sumų sumos. 69 straipsnis. Papildomi apribojimai, susiję su draudimu dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje
dalyvauti lažybose (įskaitant ir lažybas, organizuojamas nuotoliniu būdu), kuriose atliekami statymai dėl lažybų įvykių, kuriuose jie patys dalyvauja arba jie patys gali turėti įtakos lažybų baigčiai; taip pat dėl įvykių, kuriuose dalyvauja jų artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba šie asmenys gali turėti įtakos lažybų baigčiai. 2. Asmenims draudžiama dalyvauti totalizatoriuje (įskaitant ir totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu), kuriame jie atlieka statymus dėl sporto varžybų, kuriuose dalyvauja jie patys, jų šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, rezultato. 3.
totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą teikia asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai. 4. Asmenims, pažeidusiems šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 70 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimams išmokėti
suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios totalizatorių ir (ar) lažybas, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 25 procentai minimalaus reikalaujamo įstatinio kapitalo sumos. 2. Lošimų organizatorius, turintis leidimą atidaryti statymo punktą ir įrengęs jame lažybų įrenginį Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų lošimų lošimo įrenginiais, skirtais lažyboms, laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti – 4000 litų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti. Jei išmokėjus lošimų lažybų įrenginiais laimėjimus iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė nei yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, lažybų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atnaujinti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų lažybų įrenginiais išmokėti. 71 straipsnis.
Statymo punktas turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jame turi būti:
1) įrengta atskira kasa, kurioje priimamos statomos sumos (lošėjai įsigyja lažybų korteles ir
(ar) totalizatoriaus korteles) ir išmokami laimėjimai;
2) įrengta veikianti lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jei lažybų kortelės platinamos (spausdinamos) per lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistemą) ar įrengta veikianti totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jei totalizatoriaus kortelės platinamos (spausdinamos) per totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistemą). 72 straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus turinio ribojimai
organizatoriui draudžiama siūlyti lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlyti tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra priklausomos nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo ir (ar) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ar lošimų lošimo automatu, lošimų virtualiaisiais įrenginiais ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų. Lošimų organizatorius gali siūlyti lažintis tik dėl tokių lažybų įvykių galimybių, kurių buvimas ar nebuvimas yra įmanomas. 2. Jeigu lošimų organizatorius siūlo lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlo tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra neteisėtos, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra neįmanomos ir
(ar) priklausomos nuo lošimų lošimo automatu, lošimų nuotoliniais įrenginiais, stalo lošimų, žaidimo automatų, ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų, tai sudarytos lažybos dėl minėtų lažybų įvykių ir jų galimybių yra niekinės. 3. Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl realiai neįvyksiančių (t.y., virtualių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius realiai neįvyksiančius (virtualius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama. 4.
organizatoriui, kuris siūlo lažintis, pažeisdamas šio straipsnio reikalavimus, taikoma atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. 73 straipsnis. Laimėjimų lošiant lažybas ir totalizatorių išmokėjimas Lošimų organizatorius lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimus turi išmokėti grynaisiais pinigais lošimų organizatoriaus statymo punkte esančioje kasoje arba įskaityti į lošėjo sąskaitą nuotolinių lošimų atveju. Lošėjo pageidavimu laimėtą grynųjų pinigų sumą lošimų organizatorius savo lėšomis privalo pervesti į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą arba įteikti lošėjui šios sumos banko čekį. 74 straipsnis. Žirgų totalizatoriaus lėšų skyrimas paramai
organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų organizacijomis, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. 2. Sportinių žirgų organizacijos privalo paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti. 3. Pagal šį įstatymą lošimų organizatoriaus, organizuojančio žirgų sporto totalizatorių, teikiamos paramos dalyku gali būti tik piniginės lėšos. 4. Lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, taip pat paramos gavėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1.
Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, šio įstatymo nustatyta tvarka gavus Priežiūros tarnybos išduotą licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir tik po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. 2. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus gali būti išduodami tik tam lošimų veiklos licencijos turėtojui, kuris turi įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau kaip 20 lažybų ir (ar) totalizatoriaus statymo punktų ir organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. 3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:
1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 ir 69 straipsnių reikalavimus;
2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;
3) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita;
4) vykdomi kiti šio įstatymo reikalavimai. 4. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi telefono numeriai, interneto adresai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Lošimo organizatorius taip pat turi nurodyti banko sąskaitos, kuri bus naudojama lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus. 5.
mokyklų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad įstaigos ar institucijos turimuose kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 76 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis
organizatorius ir fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti rašytinės ar elektroninės formos nuotolinių lošimų dalyvio sutartį pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą formą. 2. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartys lošimų organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus nustatyti jo asmens tapatybę, o taip pat patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir (ar) pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. 3. Tik asmeniui, su kuriuo sudaryta galiojanti nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, leidžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Asmuo, su kuriuo yra sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys. Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį.
Nauja nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su tokiais asmenimis nesudaroma vienus metus po sutarties nutraukimo. 77 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas
dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje aktyvuoja specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymui, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir, paspausdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“, patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), negali sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 2.
nuotolinio lošimo sutartį, lošimo organizatorius privalo būsimam lošėjui nurodyti:
1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, lošimo licencijos ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą bei numerį;
2) lošimo organizatoriaus lošimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur yra išsamus lošimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;
3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 69 straipsnio ir kitas šio įstatymo nuostatas;
4) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui išduotais identifikuojančiu kodu ir (arba) slaptažodžiu;
5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnyje, apie žalingą azartinių lošimų prigimtį ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;
6) informaciją, kad yra galimybė gauti pažymą apie laimėjimą ir jo išmokėjimą;
7) informaciją apie tai, kaip bus paskirstomos su statomų sumų priėmimu ir laimėjimų išmokėjimu susijusios išlaidos (bankinių pavedimų ir kitos išlaidos, jei tokių bus) ir koks yra jų dydis tuo atveju, jei šios išlaidos išskaitomos iš lošėjo laimėtos sumos. 3. Asmeniui, sudariusiam nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kurį galima aiškiai nustatyti lošiančio asmens tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų komplektas (kodas ir (ar) slaptažodis), reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. 4. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jei sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas. 5. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti lošėjo nutraukta prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimo organizatoriui.
Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais. 6. Pasibaigus nuotolinių lošimų dalyvio sutarties galiojimo terminui, jei sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. 7. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvio sutartis
iš nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 78 straipsnis. Nuotolinių lošimo įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai
įrenginiai ir programinė įranga, kuri priima ir apdoroja ryšio priemonėmis pateiktą informaciją, turi būti įdiegta ir saugoma Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose kompiuteriuose. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengti nuotolinio lošimo įrenginiai ar programinė įranga, ir patikrinti kompiuteriuose esančią programinę įrangą ir informaciją, o patalpų valdytojai, kurių valdomose patalpose yra įrengta programinė įranga, turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimo organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta programinė įranga, ir netrukdyti patikrinti jose esančią programinę įrangą bei programinėje įrangoje saugomą informaciją. 2.
įrenginiai turi atitikti šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus ir patvirtintus specialiuosius techninius reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. Programinė įranga, naudojama nuotoliniams lošimams organizuoti, turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus programinei įrangai, naudojamai nuotoliniams lošimams organizuoti. 3. Nuotolinio lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems ir patvirtintiems specialiems techniniams reikalavimams įvertinimą atlieka ir sertifikatus išduoda akredituotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 4. Nuotolinio lošimo įrenginiai naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, identifikavimą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statomųjų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta ši įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. 79 straipsnis. Statymų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas 1.
Nuotoliniuose lošimuose statymai gali būti įmokėti ir lošimų organizatoriaus priimti negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto sumokėtos lošimams skirtos pinigų. 2. Nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimus dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba, lošėjo pageidavimu, į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią bankinę sąskaitą. Lošėjo pageidavimu, nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui grynaisiais pinigais išmoka nuotolinių lošimų organizatoriaus automatų salone, lošimo namuose (kazino), statymo punkte, lošimo vietoje ne lošimo automatų salone, komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. 3. Lošimų organizatorius nustatęs, kad jis priiminėja statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą. 4. Nuotoliniuose lošimuose laimėjimai išmokami į tą pačią sąskaitą, iš kurios lošėjas atliko statymą dalyvaudamas nuotoliniame lošime, kuriame laimėjo. 80 straipsnis. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose, apsauga
lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose.
Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą iš jų):
1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;
2) riboti didžiausią vieno statymo sumą;
3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos) laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime;
4) laikinai riboti galimybę lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose lošėjo nurodytą laikotarpį. 2. Lošimo organizatorius privalo užtikrinti šių apribojimų įgyvendinimą. 3. Lošėjams, dalyvaujantiems nuotoliniame lošime, viso jų lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko lošėjas dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir lošėjo lošimo aktualus rezultatas (laimėjimas). 81 straipsnis. Priemonės prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus
1Priežiūros tarnyba,
nustačiusi, kad nelegalus lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo techninėmis priemonėmis, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. 2.
2Priežiūros tarnyba,
nustačiusi, kad nelegalus lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėjui skubiai imtis priemonių pašalinti informaciją, sudarančią galimybę nelegaliai vykdyti lošimus, iš elektroninių ryšių tinklo, arba panaikinti galimybę vartotojams ją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
3) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai. 3. Priežiūros tarnybos nurodymai riboti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų Lietuvos Respublikoje organizuojamus nuotolinius lošimus, nutraukti vartotojams prieigą prie jų, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi. 4. Priežiūros tarnybai priėmus nutarimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną nutarimo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi.
Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Teismui nepatvirtinus minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami. 5. Ryšio paslaugas teikiantys asmenys privalo užtikrinti techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojama nelegaliai lošimus vykdyti galimybę sudaranti informacija, įdiegimą ir veikimą. 6. Techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinių lošimų paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 8. Ryšio paslaugas teikiančių asmenų bei kitų juridinių asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. 82 straipsnis. Mažiausia pinigų suma nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti
suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 250 000 litų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų laimėjimams išmokėti.
Jei išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, nei yra nustatyta šio straipsnio
reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti. PENKTASIS SKIRSNIS
organizavimas komercinio pokerio turnyrų salonuose
nustatyta tvarka atidarytuose komercinio pokerio turnyrų salonuose gali būti organizuojami tik komercinio pokerio turnyrai ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2. Lošėjo statymai komercinio pokerio turnyruose atliekami žetonais. Lošėjas gali įsigyti žetonų tik komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. Kasininkas paima iš lošėjo grynuosius pinigus ir išduoda lošėjui kasos aparato kvitą. Startinis mokestis sumokamas grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu. 3. Komercinio pokerio turnyrų salonuose komercinio pokerio turnyrų organizavimo metu draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo bei valiutos keitimo veikla. Kai komercinio pokerio turnyrų salone komercinio pokerio turnyras nėra organizuojamas, jame gali būti vykdoma kita ūkinė komercinė veikla. 84 straipsnis. Reikalavimai komercinio pokerio turnyrų salonų reikalavimai
turnyrų organizavimo salonas turi būti atidarytas visame pastate arba pastato dalyje, kurią sudaro visuma tarpusavyje susijusių patalpų, arba vienoje patalpoje. Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonui netaikomi pastato, jo dalies ar patalpos, tikslinės naudojimo paskirties reikalavimai.
Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonas gali būti atidarytas bet kokios tikslinės naudojimo paskirties pastate, jo dalyje ar patalpoje, jei pastatas jo dalis ar patalpa atitinka kitus šiame įstatyme numatytus reikalavimus komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonui. 2. Komercinio pokerio turnyrų salonas turi atitikti šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Jame turi būti įrengta atskira kasa, priimami startiniai mokesčiai ir išmokami piniginiai prizai. 3. Komercinio pokerio turnyrų salone draudžiama statyti bankomatus. 4. Komercinio pokerio turnyrų salonų patalpose turi būti:
1) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti vykstant lošimui. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
2) atskira kasa, kurioje pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į pinigus. 85 straipsnis. Asmenų tapatybės nustatymas ir patikrinimas komercinio pokerio salone Lošimų organizatorius, įgyvendindamas šio įstatymo reikalavimą, susijusį su draudimu žaisti komercinį pokerį asmenims, jaunesniems negu 21 metai, prieš priimdamas startinį mokestį ar išmokėdamas piniginį prizą lošėjui komercinio pokerio salone, privalo šio įstatymo ir komercinio pokerio reglamento nustatyta tvarka tikrinti asmenų, ketinančių sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) ir šį asmenį registruoti. Jei asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, lošimų organizatorius privalo neleisti tokiam asmeniui sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą. 86 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta komercinio pokerio laimėjimams išmokėti 1.
Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios komercinio pokerio turnyrus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams yra 250 000 litų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik laimėjimams išmokėti. Jei išmokėjus laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, nei yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atnaujinti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti. 87 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų reglamentas
turnyrų reglamentą rengia ir Priežiūros tarnybai pateikia lošimo organizatorius. Asmuo, kuris organizuoja komercinio pokerio turnyrą neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto komercinio pokerio turnyrų reglamento, yra laikomas nelegalios lošimų veiklos vykdytoju. 2. Lošimo organizatorius gali parengti ir patvirtinti tam tikram komercinio pokerio turnyrų salonui taikomą komercinio pokerio turnyrų reglamentą arba parengti, patvirtinti ir įregistruoti bendrą reglamentą, taikomą visuose lošimo organizatoriaus valdomuose komercinio pokerio turnyrų salonuose. 3. Lošimų organizatorius, norintis pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir įregistruoto komercinio pokerio turnyrų reglamento nuostatas, privalo parengti naujos redakcijos reglamento variantą ir jį pateikti Priežiūros tarnybai. 4.
reglamente turi būti nurodyta:
1) duomenys apie licencijos turėtoją (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą licencijos turėtoją);
2) komercinio pokerio turnyro taisyklės;
3) startinio mokesčio dydis, jo sumokėjimo, atsisakymo priimti startinį mokestį ir jo gražinimo sąlygos ir tvarka;
4) galimi piniginių prizų dydžiai, tarp jų vienkartiniai didžiausi piniginiai prizai;
5) komercinio pokerio turnyro laimėtojų nustatymo tvarka;
6) komercinio pokerio turnyro prizinio fondo sudarymo tvarka, piniginių prizų išmokėjimo sąlygos ir tvarka;
7) lošėjų ir lošimo organizatoriaus teisės ir pareigos;
8) lošėjų pretenzijų pateikimo lošimo organizatoriui ir jų nagrinėjimo tvarka;
9) komercinio pokerio organizavimo vietos adresas;
10) kitos komercinio pokerio turnyrų organizavimo sąlygos ir tvarka. 5. Lošimų organizatorius komercinio pokerio turnyrų salone privalo sudaryti sąlygas lošėjams susipažinti su galiojančiu komercinio pokerio turnyrų reglamentu. 88 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų, organizuojamų komercinio pokerio turnyrų salonuose, skaičiaus ribojimai Leidimai organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose yra terminuoti ir gali būti išduodami ne ilgesniam nei 15 dienų terminui. Vienam lošimų organizatoriui Priežiūros tarnyba gali išduoti ne daugiau nei 4 leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose per vienus kalendorinius metus. 89 straipsnis. Komercinio pokerio laimėjimų fondas Bendras komercinio pokerio fondas sudaro ne mažiau kaip 90 procentų lošėjų sumokėtų startinio mokesčio sumos. V SKIRSNIS
1.
Jeigu lošėjas mano, kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba į teismą. 2. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką nustato šis įstatymas ir Priežiūros tarnybos patvirtintos taisyklės. 91 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į lošimų organizatorių
1Jeigu lošėjas mano,
kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis pirmiausia privalo raštu kreiptis su prašymu į lošimų organizatorių ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Jeigu lošimų organizatorius nesutinka su lošėjo reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo lošėjo kreipimosi gavimo dienos pateikti lošėjui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Lošimų organizatorius lošėjo prašymą nagrinėja neatlygintinai. 92 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į Priežiūros tarnybą
organizatoriaus atsakymas į lošėjo prašymą netenkina lošėjo arba jeigu jam nebuvo atsakyta, lošėjas turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme (toliau šiame skirsnyje – prašymas) šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Prašymas Priežiūros tarnybai turi būti pateiktas raštu. 3. Prašyme turi būti nurodyta:
1) lošėjo vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys; lošimų organizatoriaus, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami lošėjo reikalavimai, pavadinimas, buveinės adresas;
2) aplinkybės, dėl kurių lošėjas mano, jog buvo pažeistos lošėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai; lošėjo reikalavimai; informacija apie kreipimąsi į lošimų organizatorių; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas teisme, ar teismas yra priėmęs sprendimą, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šio ginčo. 4. Prie prašymo pridedami lošėjo turimi šiame prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimo dokumentai. 5.
atsisako nagrinėti prašymą, jeigu:
1) tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Priežiūros tarnyba arba teismas arba yra priimtas Priežiūros tarnybos nutarimas ar teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą arba yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį;
3) nuo lošėjo prašymo pateikimo lošimų organizatoriui dienos iki prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki lošėjo prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai;
5) prašymas neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nebuvo pašalinti per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą;
6) Priežiūros tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliota priimti sprendimo dėl prašyme nurodyto reikalavimo;
7) prieš kreipdamasis į Priežiūros tarnybą lošėjas nesikreipė į lošimų organizatorių. 6. Priežiūros tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša lošėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma nagrinėti jo prašymą. 93 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti ginčą, lošėjo ir lošimų organizatoriaus ginčo nagrinėjimas Priežiūros tarnyboje
ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka. 2. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčą, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria pateiktą medžiagą ir pirmiausia imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti. 3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčų nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų. 4. Priežiūros tarnyba lošėjo skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundas negali būti išnagrinėtas, Priežiūros tarnyba gali nagrinėjimo terminą pratęsti, tačiau jis turi būti ne ilgesnis kaip 60 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Priėmusi sprendimą pratęsti ginčo nagrinėjimą, Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas informuoja ginčo šalis apie termino pratęsimą. 5. Priežiūros tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) lošėjas atsisako pateikti paaiškinimus arba įrodymus, reikalingus ginčui išnagrinėti;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į teismą;
4) paaiškėja šio įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės;
5) lošėjas atsisako savo prašymo;
6) yra objektyvių, nei nuo ginčo šalių, nei nuo Priežiūros tarnybos valios nepriklausiančių aplinkybių, dėl kurių išspręsti ginčo neįmanoma. 6. Priežiūros tarnyba nutraukus prašymo nagrinėjimą šio straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, lošėjas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į Priežiūros tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą. 7. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčus, turi teisę:
1) kreiptis į lošėją dėl papildomos informacijos pateikimo;
2) gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
3) pareikalauti iš lošimų organizatoriaus, kuriam pareikštas reikalavimas, per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą pateikti įrodymus, reikalingus lošėjo skundui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
4) gauti valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų išvadas. 8. Lošimų organizatorius ir lošėjas privalo Priežiūros tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus ginčams nagrinėti. 9. Priežiūros tarnyba lošėjo ginčą su lošimų organizatoriumi nagrinėja neatlygintinai. 94 straipsnis. Priežiūros tarnybos nutarimas išnagrinėjus ginčą 1.
Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl lošėjo skundo:
1) patenkinti lošėjo reikalavimus;
2) iš dalies patenkinti lošėjo reikalavimus;
3) atmesti lošėjo reikalavimus. 2. Priežiūros tarnybos priimti sprendimai įforminami nutarimu, kuriame turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo priėmimo data ir vieta;
3) nutarimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) lošėjo skundo turinys ir ginčo esmė;
5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų santrauka;
6) įrodymų vertinimas;
7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;
8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi priimant nutarimą;
9) Priežiūros tarnybos priimtas vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio įstatymo 95 straipsnio nustatyta tvarka. 3. Priežiūros tarnybos nutarimas per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teisės aktuose nustatytais būdais išsiunčiamas ginčo šalims. 95 straipsnis. Viešas paskelbimas Priežiūros tarnyba, nustačiusi, jog per šio įstatymo 94 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą terminą lošimų organizatorius neįvykdė sprendimo, apie sprendimo neįvykdymą paskelbia viešai savo interneto svetainėje. 96 straipsnis. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Priežiūros tarnyboje metu, tiek po šios įstaigos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą išnagrinėjusios Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo nelaikomas šios įstaigos sprendimo apskundimu. 97 straipsnis.
organizuojančių bendrovių apmokestinimas Lošimus organizuojančios bendrovės mokesčius moka vadovaudamosi Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
2 Pasiūlymas: Patikslinti ir papildyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2012 2013 m. rugsėjo 1 d. 2. Lošimų organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi turintys tokius pagal šį įstatymą išduotus galiojančius licencijas ir leidimus. 3. Lošimo vietų skaičių reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos išduodant licencijas ir leidimus pagal lošimo organizatorių prašymus, gautus įsigaliojus šiam įstatymui. 4. Šio įstatymo nuostatos dėl lošimo vietų steigimo skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtiems Priežiūros tarnybos sprendimams dėl licencijų ir leidimų išdavimo, jeigu Priežiūros tarnybos sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Šio įstatymo nuostatose litais išreikštos pinigų sumos, nurodytos 3 straipsnio 6, 7, 10, 32, 62 dalyse, 50 55 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos bus prilyginamos tai pačiai sumai eurais santykiu 1:1 ir bus laikoma, kad šiuose straipsniuose nurodytos sumos yra nurodytos eurais. 6. Lošimo organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įgyvendina šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimo vietų patalpų reikalavimais (10 straipsnio 7 dalis, 14 13 straipsnis, 49 54 straipsnis, 58 63 straipsnis), per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
3 Pasiūlymas: Patikslinti ir papildyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4393 3 straipsnio 1 dalį, papildyti ją naujais 12 ir 13 punktais ir ją išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms
Vyriausybei iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
2013 m. gegužės 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti lošimų veiklos licencijų ir leidimų vykdyti lošimų veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
2) patvirtinti valstybės rinkliavų už leidimų organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus, išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą, dydžius;
3) patvirtinti lošimų poveikio visuomenei stebėsenos metodiką ir tyrimų atlikimo tvarką;
4) įgalioti Sveikatos apsaugos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
5) parengti ir patvirtinti lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsenos tvarkos aprašą;
6) parengti ir patvirtinti lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
7) parengti ir patvirtinti lošimų priežiūros, stebėsenos, tyrimų, visuomenės sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
8) parengti ir patvirtinti techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą;
9) parengti ir patvirtinti prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
10) parengti ir patvirtinti lošimų reguliavimo principų įgyvendinančias priemones;
11) parengti ir patvirtinti licencijų registravimo žurnalo formą ir jo pildymo taisykles. 12) parengti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarką;
13) parengti lošimo organizatorių patikrinimų atlikimo taisykles.“ Pritarti iš dalies 2.
Seimo nariai Juozas Olekas, Vytautas Gapšys,
2 Argumentai: Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4393 (toliau – „Projektas“), kuriuo keičiamas LR azartinių lošimų įstatymas (Žin., 2001, NR. 43-1495) siūloma keisti dėl žemiau nurodytų argumentų: 2011-08-31 Seimo valdyba sudarė darbo grupę Azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimo įstatymo projektams parengti (toliau – Darbo grupė), 2012-05-09 Projektas buvo parengtas ir įregistruotas. Seimui pritarus jo pateikimui, Projekto svarstymo metu Darbo grupė jį patobulino bei 2012-11-14 įregistravo kaip pasiūlymą Projektui pateikdama jo naują redakciją. 2013-05-08 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, svarstant Projektą (protokolo Nr. 109-P-17), nutarta daryti jo svarstymo komitete pertrauką ir paskelbti Projektą visuomenei svarstyti, o taip pat pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadų rengėjams apsvarstyti visas iš visuomenės ir kitas gautas pastabas ir pasiūlymus dėl projekto. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu buvo sudaryta nauja darbo grupė (toliau – Nauja darbo grupė) (į jos sudėtį įėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, buvęs Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesniesis, Lošimų priežiūros tarnybos direktorė Edita Bishop), kuriai buvo pavesta patobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų ir (ar) asmenų pastabas ir siūlymus. 2013-10-07 Nauja darbo grupė pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui patobulintą Įstatymo projektą (toliau - patobulintas Įstatymo projektas). Patobulintame Įstatymo projekte numatytos patikslintos Projekto nuostatos, kurios išdėstomos šiame pasiūlyme: 1.
Siūlytina Projektą papildyti nauju lošimų reguliavimo politikos principu - veiksmingos lošimų kontrolės principas (2 straipsnio 1 dalies 10 punktas);
naštą siūlytina atsisakyti azartinių lošimų organizavimo patalpas formuoti kaip atskirą turtinį vienetą (3 straipsnio 12 dalis); 3.
Pasiūlyme atsisakyta video loterijų terminalų draudimo paliekant šį draudimą lydinčiajame Loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatas (3 straipsnio 33 dalis);
priežiūros tarnyba, padarant ją Vyriausybės įsteigta ir jai atskaitinga kolegialia reguliavimo ir priežiūros institucija (41 straipsnis), o taip pat nustatant jo Tarybos narių skyrimo, atleidimo ir darbo reglamento nuostatas, jų funkcijas, teisės ir pareigos; nustatytos papildomos (naujos) lošimų organizavimo draudimo vietos (7 straipsnis);
lošėjui nesinaudoti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų teikiamomis lošimo paslaugomis (8 straipsnis);
reikalavimai dėl lošimų reklamos ribojimų (18 straipsnis);
panaikinti išduotos licencijos galiojimą, kuomet organizatorius per 12 mėn. nepradeda veiklos (34 straipsnis);
koordinavimo tarybos atstovų sudėtis ir funkcijos (45 straipsnis);
(kazino) vietų kiekybiniai ribojimai paliekant savivaldybės tarybos sutikimą steigti lošimo namus (kazino) (46 straipsnis); atsižvelgiant į savivaldos veiklos principus, nustatančius savivaldybių savarankiškumą ir veiklos laisvę, paremta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimu,
automatų salonų ir lažybų punktų vietų kiekybiniai ribojimai, nustatant kitą lošimo vietų koncentraciją ribojančią priemonę – savivaldybės tarybos sutikimą steigti B kategorijos automatų salonus (53 straipsnio 1 dalis) ir
(ar) lažybų punktą (59 straipsnis);
sumos, kurias pagal Priežiūros tarnybos nustatytą tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), turi laikyti kredito įstaigų sąskaitose (48 straipsnis);
kiekybiniai ribojimai, nustatant baigtinį leidžiamų eksploatuoti šių įrenginių skaičių (šis skaičius plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus (52 straipsnis);
veiklos apribojimai, nustatant kad Įstatymo projekto 67 straipsnio 1 dalyje reikalavimai bendrovėms, norinčiomis gauti leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, įsteigti ir teikti lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau kaip 20 lažybų ir (ar) totalizatoriaus statymo punktų gali būti įgyvendinami per dvejus metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos (67 straipsnis);
lošimų įrenginių ir programinės įrangos sertifikavimo ir priežiūros reikalavimai (70 straipsnis);
prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus Lietuvos teritorijoje (73 straipsnis);
Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms, kuriuos būtina įgyvendinti iki priimto Įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pasiūlyme atsisakyta video loterijų terminalų draudimo paliekant šį draudimą lydinčiajame Loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nuostatas (3 straipsnio 33 dalis);
priežiūros tarnyba, padarant ją Vyriausybės įsteigta ir jai atskaitinga kolegialia reguliavimo ir priežiūros institucija (41 straipsnis), o taip pat nustatant jo Tarybos narių skyrimo, atleidimo ir darbo reglamento nuostatas, jų funkcijas, teisės ir pareigos; nustatytos papildomos (naujos) lošimų organizavimo draudimo vietos (7 straipsnis);
lošėjui nesinaudoti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų teikiamomis lošimo paslaugomis (8 straipsnis);
reikalavimai dėl lošimų reklamos ribojimų (18 straipsnis);
panaikinti išduotos licencijos galiojimą, kuomet organizatorius per 12 mėn. nepradeda veiklos (34 straipsnis);
koordinavimo tarybos atstovų sudėtis ir funkcijos (45 straipsnis);
(kazino) vietų kiekybiniai ribojimai paliekant savivaldybės tarybos sutikimą steigti lošimo namus (kazino) (46 straipsnis); atsižvelgiant į savivaldos veiklos principus, nustatančius savivaldybių savarankiškumą ir veiklos laisvę, paremta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimu,
automatų salonų ir lažybų punktų vietų kiekybiniai ribojimai, nustatant kitą lošimo vietų koncentraciją ribojančią priemonę – savivaldybės tarybos sutikimą steigti B kategorijos automatų salonus (53 straipsnio 1 dalis) ir
(ar) lažybų punktą (59 straipsnis);
sumos, kurias pagal Priežiūros tarnybos nustatytą tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), turi laikyti kredito įstaigų sąskaitose (48 straipsnis);
kiekybiniai ribojimai, nustatant baigtinį leidžiamų eksploatuoti šių įrenginių skaičių (šis skaičius plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus (52 straipsnis);
veiklos apribojimai, nustatant kad Įstatymo projekto 67 straipsnio 1 dalyje reikalavimai bendrovėms, norinčiomis gauti leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, įsteigti ir teikti lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau kaip 20 lažybų ir (ar) totalizatoriaus statymo punktų gali būti įgyvendinami per dvejus metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos (67 straipsnis);
lošimų įrenginių ir programinės įrangos sertifikavimo ir priežiūros reikalavimai (70 straipsnis);
prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus Lietuvos teritorijoje (73 straipsnis);
Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms, kuriuos būtina įgyvendinti iki priimto Įstatymo įsigaliojimo dienos. 17. siūlytina tikslinti Projekto nuostatas, susijusias su Priežiūros tarnybos veikla, Projekto nuostatose vietoj žodžių „priežiūrą ir kontrolę“ paliekant tik „priežiūrą“, kadangi, atsižvelgiant į galiojančias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr.
60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros, Priežiūros tarnyba turėtų būti ne kontroliuojanti, o prižiūrinti įstaiga. 18. Projektą taip pat siūlytina tikslinti redakciniu požiūriu, aiškiau apibrėžiant naudojamas sąvokas ir pakoreguojant netikslumus, pavyzdžiui įvertinant gautas institucijų pastabas Projekte „sportinių žirgų asociacijų“ sąvoka pakeista „sportinių žirgų organizacijų“ sąvoka, patikslinti kiti netikslumai. Pasiūlymai:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, darniai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią nuosaikią, darnią, saugią, tolygią ir diferencijuotą lošimų plėtros politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, taip pat viešosios tvarkos apsaugą, apsaugoti lošimus nuo nusikalstamų įtakų, nesąžiningo elgesio; užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, lošimų paklausos ir pasiūlos tvarų reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą.“
12 Pasiūlymai:
straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) lošimų neigiamų padarinių prevencijos ir kontrolės principas. Lošimų organizavimo veiklai, kaip specifinei ūkinei veiklai, yra taikytinos griežtesnio valstybinio reguliavimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros priemonės, nukreiptos į neigiamų socialinių padarinių prevenciją ir lošimo organizatorių veiklos priežiūrą ir kontrolę;
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) lošimų rinkos stebėsenos (monitoringo) principas.
Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta sistema, kuria turi būti vykdomas lošimų poveikio visuomenės sveikatai, socialiniams ir ekonominiams valstybės interesams stebėjimas. Į lošimų rinkos stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimo bendrovių lošimų verslo asociacijomis per Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri steigiama ir veiklą vykdo šio įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka;“
straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: “9) lošimų svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principas. Valstybė pripažįsta šios ūkinės veiklos, priskirtinos laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, svarbą moderniai ekonomikai ir visuomenei, bei sudaro sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai plėtrai veiklai, savo ruožtu tikėdamasi ir siekdama užtikrinti, kad šis verslas bus organizuojamas sąžiningu, atsakingu, skaidriu, saugiu ir teisėtu būdu ir priemonėmis. 4. Papildyti Projekto 2 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: “10) veiksmingos lošimų kontrolės principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta tokia sistema, jog kompetentingos Lietuvos Respublikos lošimų priežiūros institucijos turėtų galimybę neatidėliotinai, nuolat ir veiksmingai vykdyti lošimo organizatorių veikos priežiūrą ir kontrolę.”
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato lošimų reguliavimo principų turinį ir parengia ir patvirtina juos lošimų reguliavimo principus įgyvendinančias priemones. Pritarti3 Pasiūlymai:
3 straipsnio 5 dalį, ją išdėstant taip: „5.
Automatų salonas
3 straipsnio 7 dalį, ją išdėstant taip: „7. B1 kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriame vienkartinis didžiausias laimėjimas neviršija 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė ne trumpesnė kaip 3 5 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą.“
3 straipsnio 12 dalį, ją išdėstant taip:
“12. Izoliuota patalpa – patalpa, kuri Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo, jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, arba tokios patalpos dalis, turinti atskirą kadastrinį indeksą (pažymėjimo plane numerį, kuris patvirtina šios patalpos fizinį atskyrimą nuo kitų pagal projektinį išplanavimą atskirtų patalpų). Izoliuota patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas.”
4Patikslinti Projekto 3 straipsnio 28 dalį, ją išdėstant taip:
„28. Lažybų tarpininkas – fizinis asmuo, kuris tarpininkauja susilažinusiems asmenims: nustato lažybų santykio koeficientą, užrašo statomas sumas, išduoda lošėjams lažybų korteles, kuriomis patvirtinamas lošėjų dalyvavimas lažybose, surenka ir išmoka pinigus.“
5Patikslinti Projekto 3 straipsnio 29 dalį, ją išdėstant taip:
„29. Lošėjas
6Patikslinti Projekto 3 straipsnio 32 dalį, ją išdėstant taip:
„32.
Lažybų įrenginys – elektroninis įrenginys ar mechaninis (elektromechaninis) įrenginys, naudojantis ASG, kuriuo lošime, vienu metu gali dalyvauti neribotas lošėjų skaičius, ir kuriame vieno lošėjo didžiausia vienos vietos statoma statymų suma vienam lošėjui ne didesnė kaip 70 litų, galimas intervalas tarp statymų lošimų yra ne trumpesnis kaip 240 sekundžių, o kiekvienos vietos vieno lošimo lošėjo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą, ir kurį naudojant atsitiktinai nustatoma objektyviai neįvyksiančio neįvyksiančių (ne realaus realių) šunų ir , žirgų sporto lažybų ir kitų varžybų lažybų įvykio baigtis.“
7Patikslinti Projekto 3 straipsnio 33 dalį, ją išdėstant taip:
„33. Lošimo įrenginys – lošimo stalas, lošimo automatas, lažybų įrenginys, taip pat kitas elektroninis, mechaninis arba elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Kitokius elektroninius arba mechaninius prietaisus, įskaitant video loterijų terminalus, elektroninių momentinių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ir turiniu panašius į lošimo įrenginius, naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis, yra draudžiama.“
8Patikslinti Projekto 3 straipsnio 35 dalį, ją išdėstant taip:
„35. Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai, komercinis pokeris), lošimai A kategorijos automatais ir lažybų įrenginiais.“
9Patikslinti Projekto 3 straipsnio 36 dalį, ją išdėstant taip:
„36.
Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – Priežiūros tarnyba) – įstaiga prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Vyriausybės įsteigta ir jai atskaitinga kolegiali priežiūros institucija, vykdanti lošimų priežiūrą reguliavimą ir kontrolę, o taip pat įgyvendinanti šiame įstatyme nustatytus lošimų reguliavimo politikos tikslus ir principus.“
Projekto 3 straipsnio 37 dalį, ją išdėstant taip: „37. Lošimų organizavimo reglamentas – lošimų organizatoriaus parengtas, patvirtintas ir šio įstatymo nustatyta tvarka su Priežiūros tarnyba suderintas ir jos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos standartinės lošimo sąlygos ir kitos lošimo vykdymo taisyklės. „
Projekto 3 straipsnio 46 dalį, ją išdėstant taip: „46. Ne automatų salonas – lošimų riboto lošimo automatais organizavimo vieta (aludės, barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, moteliai, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniai klubai, statymo punktai), kurioje pagal šio įstatymo nuostatas ir patvirtintą lošimo reglamentą organizuojami lošimai B1 kategorijos automatais.“
12Patikslinti Projekto 3 straipsnio 49 dalį, ją išdėstant taip:
„49. Nuotolinio lošimo paslaugos - paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu elektroninėmis lošimo ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu.“
Projekto 3 straipsnio 51 dalį, ją išdėstant taip: „51. Nuotolinis lošimo įrenginys – lošimams sukurtas sukurta ir pagamintas įrenginys, kuriame įdiegta pagaminta programinė įranga, naudojamas naudojama lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi lošimo ryšio priemonėmis.“
14Patikslinti Projekto 3 straipsnio 52 dalį, ją išdėstant taip:
„52.
Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti kompetentingos medicinos asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintos formos pažyma specialistai.“
15Patikslinti Projekto 3 straipsnio 57 dalį, ją išdėstant taip:
”57. Sportinių žirgų asociacijos organizacijos - sportinių žirgų asociacijos, klubai ir (ar) kitokios organizacijos, turinčios Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą veislininkystės institucijos statusą.“
16Patikslinti Projekto 3 straipsnio 58 dalį, ją išdėstant taip:
„58. Startinis mokestis – negrąžinama fiksuota piniginė įmoka, lošėjo mokama komercinio pokerio turnyro organizatoriui už sudarytą galimybę varžytis su kitais žaidėjais dėl piniginio laimėjimo, iš kurios dalies yra formuojamas bendras komercinio pokerio laimėjimų fondas.“
17Patikslinti Projekto 3 straipsnio 60 dalį, ją išdėstant taip:
„60. Statymo punktas – vieta, kurioje organizuojamos lažybos ir (ar)
totalizatorius įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei lošimai B1 kategorijos lošimo automatais.“
18Pakeisti Projekto 3 straipsnio 67 dalį nauja 67 dalimi, ją išdėstant taip:
komercinio pokerio organizatoriui – pinigų suma, lošimo organizatoriaus išskaičiuojama iš startinio mokesčio, kurią lošėjas sumoka lošimo organizatoriui už jo organizacinę veiklą, kuria lošimų organizatorius lošėjams sudaro galimybę tarpusavyje lošti komercinį pokerį. 19. Buvusią Projekto 3 straipsnio 67 dalį laikyti 68 dalimi. 20. Išbraukti Projekto 3 straipsnio 69 dalį, o buvusią 68 dalį laikyti 69 dalimi. 69.
loterijų terminalas (toliau – VLT) – elektroninis įrenginys, naudojantis ASG, lošimui organizuoti, kuriuo lošiant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, o vieno lošimo trukmė, statymo ir laimėjimo sumos yra neribotos. VLT yra prijungiamas prie centralizuotos kompiuterinės sistemos, kuri leidžia organizatoriui stebėti loterijos žaidimus ir rinkti pajamas. Momentinės loterijos bilietų platinimo automatai, nors ir nenaudojantis ASG, šio įstatymo yra priskirti prie VLT. Pritarti iš dalies5 Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Teisė organizuoti lošimus
namuose (kazino) turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimus leidimą atidaryti lošimo namus (kazino). Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 4 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir turi atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. 2. Lošimus automatų salonuose turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimus leidimą atidaryti automatų salonus saloną. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. 3. Lažybų ir totalizatorių veiklą turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šių veiklų licencijas, leidimus leidimą atidaryti statymo punktus punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą.
Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu. Žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios ir Priežiūros tarnybos patvirtintos formos tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų asociacijų organizacijų. 4. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salonuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais licenciją bei gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais savo lažybų statymo punktuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lažybų veiklos licenciją ir gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose. 5.
nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų veiklos licenciją, įsteigusios ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 70 67 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Jei lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jas jis turi įsteigti per dvejus metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 6. Komercinio pokerio turnyrus turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose
(kazino) ir leidimus, tuo atveju, jei komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino) - leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose).“
6 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „2) B1 kategorijos lošimo automatais -– ne automatų salonuose (aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose) ir statymo punktuose;
3) lažybų įrenginiais – lošimo namuose (kazino), automatų salonuose ir statymo punktuose.“
7 Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 7 punktus, papildyti šią dalį naujais 9 ir 10 punktais ir juos išdėstyti taip: „2) ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose mokyklose ir, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose;“ „4) kultūros įstaigose, bibliotekose, teatruose, kino teatruose, muziejuose ir parodų salėse;“ „7) kino teatruose ir teatruose; geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, išskyrus lošimus automatais, lažybas ir totalizatorių, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis;“ „9) pašto įstaigose, išskyrus jose įsteigtus lažybų ir totalizatoriaus punktuose;
10) pastatuose, kuriose vyksta religinės apeigos.“
8 Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) nesinaudoti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų teikiamomis lošimo paslaugomis.“
Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lošimo vietose draudžiama būti asmenims, turintiems ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, nuodingųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų. Turintiems ginklų asmenims, saugantiems lošimo vietas, ar turintiems ginklų pareigūnams, įstatymų nustatyta tvarka atliekantiems tarnybines funkcijas, būti lošimo vietose nedraudžiama.“
9 Pasiūlymas:
9 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 7 punktus, ir juos išdėstyti taip: „1) pagal šį įstatymą ir savo lošimo reglamentą nekliudomai teikti lošimų paslaugas;“ „3) pagal šį įstatymą ir savo lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, šio įstatymo ar lošimo reglamento nuostatų pagrindu neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti nedelsiant palikti lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;“ „4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu, savo lošimo reglamento nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;“ „7) reikalauti, kad lošėjai laikytųsi lošėjo privalomo elgesio patalpose taisyklių, kurios turi būti kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimo veiklos licencijoje (ir leidime). 2.
juos išdėstyti taip: „1) teikdamas lošimo paslaugas laikytis šio įstatymo ir savo lošimo reglamento;“ „3) šio įstatymo ir savo lošimo reglamento nustatyta tvarka išmokėti lošėjams lošimo laimėjimus;“
7) Priežiūros tarnybos atliekamo patikrinimo metu bendradarbiauti su Priežiūros tarnyba, pateikti visus paaiškinimus, dokumentus, sutartis, įsakymus bei kitus dokumentus ir informaciją (įskaitant kompiuteriuose ir kitose informacijos laikmenose esančią informaciją) tikrinimui atlikti; tikrintojui pareikalavus pateikti lošimo įrenginius ir įrangą Priežiūros tarnybos įvertinimui;
8) vykdyti kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas. Pritarti10 Pasiūlymas:
11-18 dalis ir 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Lošimų organizatoriams taikomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai
1Draudžiama organizuoti lošimus pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. 2. Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems,
per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, gali lošti tik kontrolės priežiūros vykdymo metu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 3. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama užtikrinti kitų subjektų bet kokių prievolių vykdymą ir teikti kitiems asmenims bet kokias paskolas (kreditą). 4.
veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimų namų (kazino) lošimų, lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų ir kitų lošimo rūšių) organizavimą ir bendrovės turto, nepriklausomai nuo turto valdymo formos, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. 5. Draudžiama priimti statymus banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus. 6. Lošimo Lošimų organizatoriams ir lošėjus aptarnaujantiems darbuotojams draudžiama siūlyti ir teikti lošėjams paskolas (kreditą). 7. Patalpose, kuriose organizuojami stalo lošimai, lošimai automatais ir lažybų įrenginiais, skirtais lažyboms, komercinis pokeris, lažybos, totalizatorius, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus šiame įstatyme aiškiai numatytą leidžiamą papildomą ūkinę komercinę veiklą atitinkamose lošimų organizavimo vietose. Papildoma ūkinė komercinė veikla nedraudžiama, jei patalpoje, turint Priežiūros tarnybos išduotą leidimą, organizuojami lošimai tik B1 kategorijos automatais arba žirgų sporto totalizatorius. 8. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimų įrenginius bei įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti. Draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, įskaitant video loterijų terminalus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
Šis draudimas netaikomas lažybų ir
(ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms. 9. Draudžiama naudoti lošimų įrenginius ir įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti kitais, ne su lošimų organizavimu susijusiais tikslais (įskaitant nemokamus bandomuosius lošimus, skatinimo žaidimus, kitus lošimą imituojančius žaidimus), išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais. 10. Lošimus organizuojančios bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis negalima prekiauti viešai. 11. Lošimų organizatoriui Lošimus organizuojančios bendrovės akcininkai, perleidę visas savo akcijas arba jų dalį kitiems asmenims, privalo per 5 darbo dienas apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba turi spręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo. 1211. Lošimus organizuojančiai bendrovei Lošimų organizatoriui draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas ar įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams organizuoti.. Šis draudimas netaikomas lažybų ir
(ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų totalizatorių) apskaitos programoms, bei nuotoliniams lošimų įrenginiams. 13
organizuojančiai bendrovei draudžiama būti kitų įmonių steigėja ir akcininke. 14 13. Lošimus organizuojanti bendrovė.
Lošimų organizatorius privalo neturėti mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) ir neturėti skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 15.14. Lošimų veiklos licencija negali būti parduota arba kitu būdu perleista kitoms bendrovėms. Lošimo organizatoriui, turinčiam leidimą, draudžiama įgalioti, pagal sutartį perduoti sutartiniu pagrindu ar kitaip perleisti kitiems asmenims teisę leidime nustatytoje vietoje organizuoti leidime nurodytus lošimus arba nuotolinius lošimus. 17
15Šio straipsnio 3, 11,
12, 13 ir 14 13 dalyse nustatyti apribojimai taikomi ir bendrovėms, pateikusioms prašymą išduoti lošimo veiklos licenciją (prašymo dėl licencijos išdavimo nagrinėjimo metu). 18 16. Gali būti taikomi ir kiti lošimų organizavimo draudimai bei apribojimai, nustatyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pritarti iš dalies11 Pasiūlymas:
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį, jos 1, 3 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1. Lošimus organizuojančios bendrovės Lošimų organizatoriaus
steigėjais (akcininkais), bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariais ir bendrovės vadovais, stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais (finansininkais), automatų salonų vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Asmuo šio įstatymo tikslais nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei:
labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo irarba turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šiame punkte nurodytas veikas;“ „3) fiziniam asmeniui būnant bendrovės dalyviu, vadovu, stebėtojų tarybos ar valdybos nariu arba kontroliuojančiu asmeniu, tokiai bendrovei šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta licencija organizuoti lošimus ir po licencijos panaikinimo nėra suėjęs 3 metų terminas, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais.“
2Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra bendrovės, kurioms šio įstatymo pagrindu yra buvo panaikinta licencija organizuoti lošimus, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais;
12 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„2. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio
salonuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai.
Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama Jaunesniems kaip 21 metų asmenims draudžiama būti lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salone, o lošimo organizatoriui draudžiama asmenis, jaunesnius kaip 21 metai, įleisti į lošimo namus (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonų patalpas. 3. Lošimus, organizuojamus automatais automatų ir ne automatų salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų.“
13 Pasiūlymas:
straipsnio 1, 2 dalį, 8 dalies 2 punktą ir straipsnį papildyti nauja 11 dalimi ir jas išdėstyti taip:
„1. Lošimus organizuojančios bendrovės Lošimų organizatorius
privalo patikrinti kliento, įeinančio į automatų salonus, statymo punktus, tapatybę, iškilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. 2. Lošimus organizuojančios bendrovės Lošimų organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salono patalpas, tapatybę ir jį registruoti.“ „2) reikalavimus neleisti į patalpas asmens, jei kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų (ar jaunesnis nei nei 21 metai, jei asmuo nori patekti į lošimo namus (kazino)) ir negali pateikti savo amžių ir tapatybę patvirtinančio dokumento;“
„11. Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą lošimo organizatoriaus lošimo vietoje
gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai, lošimo organizatorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad lošimo vietose neloštų jaunesni nei 21 metai asmenys.“
14 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lošimo namai (kazino), lošimo automatų
salonai, statymo punktai ir komercinio pokerio turnyrų patalpos įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą.
Patalpa turi atitikti šiuos reikalavimus per visą pastato, pastato dalies ar patalpos naudojimo lošimų veiklai laikotarpį. Patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas.“
15 Pasiūlymas:
naujomis 9, 12, 13, 14, 15 dalimis, pakeisti, pernumeruoti 4-9 dalis, išbraukti buvusią 3 dalį, ir 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Lošimų įrenginių reikalavimai
iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės arba jos įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Visi lošimų įrenginiai turi būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė, įsigyjami išperkamosios nuomos (lizingo) būdu arba valdomi kitu teisėtu būdu. Visi lošimų įrenginiai turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė, įsigyjami išperkamosios nuomos (lizingo) būdu arba valdomi kitu teisėtu būdu“
nustatytus ir patvirtintus reikalavimus.“
„4. 3. Kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų
(laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik Priežiūros tarnybos įgaliotos pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus akredituotos įstaigos. Akredituotų įstaigų įgaliojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 5
įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu
arba pradėti naudoti naujus lošimų įrenginius arba naudojamus pakeisti naujais tik įvykdžiusi šio straipsnio 4 3 ir 5 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavusi
lošimo įrenginių apskaitos žurnalą. Jo formą ir pildymo tvarką nustato
draudžiama pačiam gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas. 9
kategorijos lošimo automatus, stumtuvus ir lošimo lažybų įrenginius, skirtus lažyboms, jungti į kaupiamojo fondo sistemą. 9. Lošimų įrenginiams, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, sumokėjus šį mokestį, netaikomas reikalavimas paženklinti specialiu ženklu, patvirtinančiu loterijų ir azartinių lošimų mokesčių sumokėjimą. 10. Atskirų rūšių lošimo įrenginių reikalavimus nustato kiti šio įstatymo straipsniai. 11. Lošimo įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimus nustato šio įstatymo 73 70 straipsnis. 12.
įregistruotas Lietuvos lošimo įrenginių registre. 13. Lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių, lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių tipų, leidimų duomenys į Lietuvos lošimo įrenginių registrą (toliau – lošimo įrenginių registras) įregistruojami (išregistruojami iš jo) Lošimo įrenginių registro nuostatuose nustatyta tvarka. 14. Kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. 15. Lošimo įrenginių registras yra valstybės registras. Lošimo įrenginių registro valdytojas yra Priežiūros tarnyba.“
17 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 17 straipsnio 1, 2, 6, 9, 12 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Lošimų organizatorius parengia ir suderinęs su Priežiūros tarnyba patvirtina
lošimų organizavimo reglamentą. Lošimų organizatorius, norintis suderinti ir patvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka žirgų totalizatoriaus reglamentą, privalo jį prieš tai suderinti su sportinių žirgų asociacijomis Priežiūros tarnybos patvirtinta tvarka organizacijomis.“
„2. Lošimus leidžiama organizuoti tik suderintus suderinus ir
patvirtinus lošimų organizavimo reglamentą.“
„6. Lošimų organizatorius lošimo vietoje privalo sudaryti sąlygas lošėjams (arba
lošimų kontrolę priežiūrą vykdantiems asmenims) viešai susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimų organizavimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, ir gauti informaciją apie tai, ar lošėjams (arba lošimų kontrolę priežiūrą vykdantiems asmenims) pateiktas lošimo reglamentas yra suderintas su Priežiūros tarnyba. Kilus ginčui, aplinkybę, kad lošėjui (arba lošimų kontrolę priežiūrą vykdančiam asmeniui) buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, privalo įrodyti lošimų organizatorius.“ „9.
Su Priežiūros tarnyba suderintas ir lošimų organizatoriaus patvirtintas lošimo reglamento tekstas turi būti skelbimas skelbiamas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje ir Priežiūros tarnybos interneto svetainėje.“
„12. Priežiūros tarnyba atsisako suderinti lošimų organizavimo reglamentą, jei
reglamento turinys neatitinka šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų. Atsisakiusi suderinti reglamentą, Priežiūros tarnyba lošimų organizatoriui pateikia rašytinį motyvuotą sprendimą. Priežiūros tarnybos sprendimas atsisakyti suderinti lošimų organizavimo reglamentą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.“
18 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 18 straipsnio 2, 4 dalis, papildyti ir pakeisti 3 dalies 2,
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktus ir jas išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų
organizavimo vietose ir lošimų organizavimo licenciją turinčios bendrovės organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. 3.
3Lošimų reklama nelaikoma:
skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), lošimų nurodyti išduotose licencijose, ir lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus pavadinimus (firmų vardus) neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
vietų pavadinimai, licencijų turėtojų nurodyti leidime (leidimuose), kai jie pateikiami ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių, turinčių leidimus, lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, kai jie pateikiami iškabose ant šių asmenų buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėj
ai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
5) lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, licencijos turėtojų kai jie pateikiami ant lošimo įrenginių, iškabose ant šių lošimo įrenginių gamintojų buveinės pastato ar ant pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo įrenginių gamintojo buveinę ar ant lošimo įrenginių gamintojų valdomo transporto, lošimo įrenginių gamintojų dokumentų blankų, lošimo įrenginių gamintojų darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimo įrenginių gamintojų reprezentacinių daiktų ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimo įrenginių gamintojai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
buveinės ir lošimų organizatoriams priklausančių lošimo vietų adresai, informacija toje lošimo vietoje nurodyti leidimuose, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus buveinių ir lošimo vietų adresus neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
apie lošimo įrenginių skaičių ir, esantį tam tikroje lošimo vietoje, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
turėtojo jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainės adresas, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresą neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainėje ar lošimų organizatoriui priklausančioje lošimo vietoje;
organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, laž
ybų koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lažybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premija premijas nuotoliniuose lošimuose neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis.
Lošimų reklama nelaikoma:
skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), lošimų nurodyti išduotose licencijose, ir lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus pavadinimus (firmų vardus) neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
vietų pavadinimai, licencijų turėtojų nurodyti leidime (leidimuose), kai jie pateikiami ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių, turinčių leidimus, lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, kai jie pateikiami iškabose ant šių asmenų buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai
yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
5) lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, licencijos turėtojų kai jie pateikiami ant lošimo įrenginių, iškabose ant šių lošimo įrenginių gamintojų buveinės pastato ar ant pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo įrenginių gamintojo buveinę ar ant lošimo įrenginių gamintojų valdomo transporto, lošimo įrenginių gamintojų dokumentų blankų, lošimo įrenginių gamintojų darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimo įrenginių gamintojų reprezentacinių daiktų ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimo įrenginių gamintojai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
buveinės ir lošimų organizatoriams priklausančių lošimo vietų adresai, informacija toje lošimo vietoje nurodyti leidimuose, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus buveinių ir lošimo vietų adresus neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
apie lošimo įrenginių skaičių ir, esantį tam tikroje lošimo vietoje, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
turėtojo jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainės adresas, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresą neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
interneto svetainėje ar lošimų organizatoriui priklausančioje lošimo vietoje;
organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų
koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lažybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premija premijas nuotoliniuose lošimuose neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis. 4.
nustatytose vietose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.“
19 Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3) ne lošimų organizavimo vietose ar licencijos turėtojo lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus;“ „5) lošimų dalyviams nemokamai (neatlygintinai) duoti ar už simbolinę kainą parduoti alkoholinių gėrimų ar kitų gaminių, išskyrus licencijų turėtojų lošimo organizatorių reprezentacinius daiktus;“
„3. Licencijos turėtojas Lošimų organizatorius skatinti dalyvauti
lošimuose šio straipsnio 1 dalyje nedraudžiamu būdu gali tik tada, jeigu savo lošimų organizavimo reglamente aprašo dalyvavimo organizuojamame žaidime, konkurse ar kitame renginyje sąlygas ir tvarką.“
20 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 20 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji
užrašai apie tai, kad nesaikingai dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir licencijos turėtojo lošimų organizatoriaus interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba.“
21 Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 21 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 2 punktą, 5 dalį, buvusią 6 dalį laikyti 7, o buvusią 6 dalį - 7 dalimi, bei jas išdėstyti taip:
„3. Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto arba ne
vėliau nei per 1 darbo dieną, pateikus laimėjusiąją kortelę arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinių lošimų totalizatoriaus ir lažybų atveju. Žirgų sporto totalizatoriaus laimėjimai, viršijantys 3500 litų, gali būti išmokami pavedimu į jo sąskaitą banke.“ „2) iki 3 kalendorinių 5 darbo dienų - nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba);“
„5. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu
nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti. Tokiu atveju šiam asmeniui grąžinama statymo metu įmokėta suma.“
šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus. Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus. 7. Laimėjusių asmenų tapatybė nustatoma ir jie registruojami atsižvelgiant į šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.“
23 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 23 straipsnio 2 dalį , ją išdėstyti taip:
„2.
Žirgų totalizatoriaus stebėsena vykdoma šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bendradarbiaujant kartu su sportinių žirgų asociacijomis organizacijomis.“
24 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 dalį , ją išdėstyti taip:
„1. Lošimus organizuojančios bendrovės Lošimų organizatorius ne
vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai atestuoto auditoriaus išvadą bei metinių finansinių atskaitų rinkinį ir viešai paskelbti atestuoto auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas.“
25 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalis bei jas išdėstyti taip:
„1. Lošimo veiklos licencijas pagal Vyriausybės patvirtintą tvarkos aprašą patvirtintas
lošimo veiklos licencijavimo taisykles išduoda, patikslina, perregistruoja, jų galiojimą laikinai sustabdo, laikiną galiojimo sustabdymą panaikina ir jų galiojimą panaikina Priežiūros tarnyba. 2. Priežiūros tarnyba, prieš išduodama licenciją organizuoti lošimus, turi gauti Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) išvadas.“
26 Pasiūlymas:
dalį ir papildyti nauja 4 dalimi, jas išdėstyti taip: „26 straipsnis. Licencijų organizuoti lošimus rūšys ir forma“
„3. Bendrovė, norinti nuotoliniu būdu organizuoti nuotolinius stalo
lošimus, įskaitant ir komercinį pokerį, lošimus lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, turi turėti bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lošimo veiklos licencijų ir nuotolinių lošimų organizavimo leidimą, o taip pat atitikti kitus šio įstatymo reikalavimus. 4.
popierinė.“
28 Pasiūlymas:
4 dalį ir jas išdėstyti taip: „3) duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitikti šio įstatymo reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šio įstatymo reikalavimams;“ „5) dokumentus ir informaciją apie bendrovės, pateikusios prašymą, atitiktį šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 14 13 dalyse nustatytiems reikalavimams;
6) žirgų sporto totalizatoriaus atveju – bendradarbiavimo sutartį su žirgų sporto asociacija organizacija. 4. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pareiškėjo pateikti dokumentai užpildyti netinkamai, juose pateikti neteisingi duomenys ar šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Priežiūros tarnyba tokiu atveju per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša bendrovei apie nustatytus trūkumus ir nurodo terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, pašalinti trūkumus. Sprendimo priėmimo atveju terminas, numatytas šio įstatymo 30 29 straipsnyje, nutraukiamas ir atnaujinamas tik gavus reikiamą informaciją ar papildomus dokumentus.“
29 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 29 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1.
Priežiūros tarnyba, gavusi dokumentus ir informaciją, per 3 darbo dienas turi pateikti jų kopijas Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Policijos departamentui išvadoms dėl bendrovės veiklos, bendrovės akcininkų ir 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų asmenų gauti. Priežiūros tarnyba šių dokumentų kopijas ir informaciją per 3 darbo dienas nuo jų gavimo taip pat pateikia teritorinėms valstybinėmsValstybinei mokesčių inspekcijoms inspekcijai ir teritorinėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigoms pagal bendrovės buveinės adresą gauti išvadoms, ar bendrovė turi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 2. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte dalyje nurodytos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti išvadas Priežiūros tarnybai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų ir informacijos gavimo. Apie gautas išvadas informuojamas pareiškėjas. 3. Tais atvejais, kai bendrovei, pateikusiai prašymą išduoti licenciją, mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, prašymo dėl licencijos išdavimo terminas nutraukiamas ir atnaujinamas tik Priežiūros tarnybai gavus rašytinę informaciją, kad bendrovė neturi mokestinių nepriemokų ir skolų, nurodytų šio įstatymo 10 straipsnio 14 1 dalyje. Prašymo dėl licencijos išdavimo terminas nesustabdomas ir šiuo pagrindu neatsisakoma išduoti licencijos, jei prašymą išduoti licenciją pateikęs subjektas į notaro, valstybėje narėje veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą įmoka sumą, lygią ginčijamos mokestinės nepriemokos dydžiui.“ „5.
Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją arba atsisakyti ją išduoti turi būti priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti lošimų veiklos licenciją ir visų reikalaujamų dokumentų ir rašytinės informacijos pateikimo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju terminas Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų.“
30 Pasiūlymas:
ir jas išdėstyti taip:
„1. Apie licencijos išdavimą (taip pat apie licencijos patikslinimą, licencijos
galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą) skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje svetainėje ir portale www.verslovartai.lt.“
„10. Licencija išduodama elektroniniu būdu.“
31 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gaunama teritorinės valstybinės Valstybinės mokesčių inspekcijos arba teritorinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigos išvada, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir negali pateikti šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyto užtikinimo;“
32 Pasiūlymas:
1Papildyti Projekto 32 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4.
Lošimus organizuojančios bendrovės akcininkai, perleidę visas savo akcijas arba jų dalį kitiems asmenims, privalo per 5 darbo dienas apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba turi išspręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo.“
33 Pasiūlymas:
taip: „1) jei licencijos turėtojas neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 14 13 dalyse nustatytų reikalavimų ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių įstatymo reikalavimų vykdymo;“ „4) Priežiūros tarnyba, savo iniciatyva surinkusi informaciją arba gavusi Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento neigiamą išvadą ar kitų teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kad bendrovės akcininkai ir (ar) 28 straipsnio 3 dalies
nebeatitinka licencijos turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme, jei licencijos turėtojas prieš tai buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, pažeidimų nepašalino.“
„3. Licencijos turėtojas, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai raštu ar
elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą pranešti Priežiūros tarnybai, o ši informaciją patikrina. Jeigu visi pažeidimai pašalinti, Priežiūros tarnyba panaikina įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami, o buvo priimtas sprendimas įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimas sustabdomas ir nustatomas naujas terminas, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Apie licencijos galiojimo sustabdymą pažymima Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale.“
„6. Priežiūros tarnyba per 3 darbo dienas panaikina licencijos galiojimo
sustabdymą, kai licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, arba kai pasibaigia licencijos galiojimo sustabdymo terminas (šis reikalavimas taikomas tada, kai licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą). Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo paskelbia apie tai Priežiūros tarnybos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per Kontaktinį centrą praneša licencijos turėtojui, dėl kurio sprendimas priimtas, licencijos galiojimo sustabdymo priežastis ir datą, galiojimo sustabdymo laikotarpį.. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą priėmimo dienos arba kai pasibaigia licencijos galiojimo sustabdymo terminas (šis reikalavimas taikomas tada, kai licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą)..“
34 Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 34 straipsnį iš jo išbraukiant 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai pernumeruojant kitus punktus, pakeičiant 6 punkto formuluotę, pakeičiant straipsnio 6 dalį ir juos išdėstant taip: „3) licencijos turėtojas nepradeda organizuoti lošimų per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijos galiojimas sustabdomas licencijos turėtojo prašymu;“ „4
3) po licencijos išdavimo paaiškėja, kad bendrovė, prašydama išduoti licenciją, pateikė Priežiūros tarnybai neteisingą informaciją;
turėtojas, kuriam buvo laikinai sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo terminą nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;
už šio įstatymo 39 straipsnio 2 1 dalies punktuose numatytus pažeidimus per dvylika mėnesių keturis ir daugiau kartų buvo sustabdytas leidimo jam priklausančių lošimo organizavimo vietų leidimų galiojimas;
organizatoriui buvo panaikintas visų jam išduotų leidimų galiojimas ir jis per 12 mėnesių nuo paskutinio leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepradėjo teikti lošimo paslaugų (negavo leidimo);
tarnybai nustačius, kad lošimo organizatorius, kuriam šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį organizavo lošimus; 9 8) bendrovei, kuriai išduota lošimų veiklos licencija, iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra;
Priežiūros tarnyba iš kompetentingų institucijų ar įstaigų gauna informacijos, kuria remiantis lošimų veiklos licencija negalėjo būti išduota.“ „6.
Pakeisti 34 straipsnį iš jo išbraukiant 1 dalies 3 punktą ir atitinkamai pernumeruojant kitus punktus, pakeičiant 6 punkto formuluotę, pakeičiant straipsnio 6 dalį ir juos išdėstant taip: „3) licencijos turėtojas nepradeda organizuoti lošimų per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijos galiojimas sustabdomas licencijos turėtojo prašymu;“ „4
3) po licencijos išdavimo paaiškėja, kad bendrovė, prašydama išduoti licenciją, pateikė Priežiūros tarnybai neteisingą informaciją;
turėtojas, kuriam buvo laikinai sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo terminą nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;
už šio įstatymo 39 straipsnio 2 1 dalies punktuose numatytus pažeidimus per dvylika mėnesių keturis ir daugiau kartų buvo sustabdytas leidimo jam priklausančių lošimo organizavimo vietų leidimų galiojimas;
organizatoriui buvo panaikintas visų jam išduotų leidimų galiojimas ir jis per 12 mėnesių nuo paskutinio leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepradėjo teikti lošimo paslaugų (negavo leidimo);
tarnybai nustačius, kad lošimo organizatorius, kuriam šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį organizavo lošimus; 9 8) bendrovei, kuriai išduota lošimų veiklos licencija, iškelta bankroto byla arba taikoma neteisminė bankroto procedūra;
Priežiūros tarnyba iš kompetentingų institucijų ar įstaigų gauna informacijos, kuria remiantis lošimų veiklos licencija negalėjo būti išduota.“
„6. Jeigu licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai mažareikšmiai, nepadarę
esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, licencijos turėtojas lošimų organizatorius nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius, atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo.“
35 Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 35 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 5, 6, 14 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1. Leidimus atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus,
organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, nuotolinius lošimus ryšio priemonėmis ar lošimus B1 kategorijos automatais išduoda Priežiūros tarnyba.“ „5) informacija apie lošimų organizavimo vietą (numatomos lošimų organizavimo vietos adresas);
sutikimas steigti lošimo namus (kazino) ar automatų saloną;“ „14) įstatymo nustatytais atvejais – šio įstatymo 12 straipsnio ir Priežiūros tarnybos pavyzdinės tvarkos reikalavimus atitinkantis tvarkos aprašas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad lošimų vietoje neloštų nepilnamečiai asmenys, ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonuose), patvirtintas bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, taip pat informaciją apie atsakingą asmenį, paskirtą užtikrinti šios tvarkos aprašo įgyvendinimą;.“
2Pakeisti Projekto 35 straipsnio 6 dalies 4 punktą, 7 dalies 1-5 punktus,
papildyti nauju 6 punktu, pakeisti 7 dalį, pernumeruoti straipsnio 7-12 dalis ir jas išdėstyti taip: „6.
Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose, be nurodytų duomenų bei dokumentų, pateikiami:
5) taisyklės, kaip bus sudaromas turnyro prizinis fondas.“
7Kartu su prašymu atidaryti statymo punktą pateikiami:
2) bendrovės totalizatoriaus arba lažybų lošimo reglamentas; 2 3) pažyma, patvirtinanti, kad totalizatoriaus arba lažybų kortelės yra įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai šios kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
totalizatoriuje arba lažybose naudojamų kortelių pavyzdžiai, kortelių numeracijos ir apskaitos tvarka, jų apsaugos priemonių aprašymas;
organizuojant totalizatorių ar lažybas yra naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įranga, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių arba įrangos atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams.;
nustatytus reikalavimus.“
gauti atitinkamą leidimą, dokumentus Priežiūros tarnybai gali pateikti tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimų sistema. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti ištaisyti trūkumus, paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis, nustatydama tam protingą terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų. 8 9.
tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, komercinio pokerio turnyrų saloną ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo vietą turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų bei rašytinės informacijos pateikimo. 9 10. Leidime atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus nurodomas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 10 11. Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką. Bendrovei, pateikusiai prašymą išduoti leidimą, per 5 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą gavimo dienos nesumokėjus valstybės rinkliavos už leidimo išdavimą, Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti leidimą netenka galios. 11 12. Lošimų veiklos leidimai gali būti išduodami tik bendrovėms, kurios atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. 12 13. Informaciją apie lošimo organizatoriams išduotus leidimus Priežiūros tarnyba skelbia viešai savo interneto svetainėje. Pritarti36 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis.
Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms Priežiūros tarnyba, išdavusi licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje bus organizuojami lošimai, bendrovės, kuriai išduota licencija (leidimas), pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių.“
37 Pasiūlymas:
taip: „1) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose, pateikiamuose kartu su prašymu, nurodomi neteisingi duomenys ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;
straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;“ „7) nepateikta bendrovė nepateikia Priežiūros tarnybai šio įstatymo
užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, arba ji neatitinka šio įstatymo ir(ar) Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;“
38 Pasiūlymas:
taip: „38 straipsnis.
Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą patikslinimas, papildymas arba patikslinimas pakeitimas
saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais arba nuotolinius lošimus privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu patikslinti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:
1) lošimų organizatorius nori jam priklausančioje lošimo vietoje įrengti ir naudoti daugiau lošimo įrenginių arba sumažinti naudojamų lošimo įrenginių skaičių arba naudojamus lošimo įrenginius pakeisti kitais lošimo įrenginiais;
vietos patalpų plotą;
kitais nuotoliniais lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinių lošimo įrenginių arba sumažinti šių lošimo įrenginių skaičių. 2. Bendrovė, pageidaujanti papildyti leidimą, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo bendrovės pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, telefono numerį, numatomų papildomai organizuoti lošimų rūšis ir lošimo įrenginių skaičių, bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą. Kartu su prašymu pateikiami šio įstatymo reikalavimus atitinkantys duomenys ir dokumentai, patvirtinantys leidimo patikslinimo arba papildymo pagrindą. 3. Prašymas patikslinti arba papildyti leidimą turi būti išnagrinėtas per
per 2 darbo dienas informuojamas pareiškėjas. 4.
pakeisti leidimą, jeigu lošimo įrenginiai arba įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų. 5. Priežiūros tarnyba, papildžiusi arba pakeitusi patikslinusi leidimą, per 5 darbo dienas nuo leidimo papildymo arba pakeitimo patikslinimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie lošimo įrenginių pasikeitimą ir nurodo bendrovės, kurios leidimas papildytas arba pakeistas patikslintas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių.“
39 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 39 straipsnį atsisakant 1 dalies, 2 dalį laikyti 1 dalimi,
taip pat pakeisti 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
leidimų galiojimą - licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui, jei lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. 2. 1. Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą:
sustabdymo laikotarpiui, jei lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka.
lošimų organizavimo patalpos neatitinka šio įstatymo lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų ir, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
lošimų organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šio įstatymo ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų ir, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
jam priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka šio įstatymo teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;“ 2.
lošimų organizavimo patalpos neatitinka šio įstatymo lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų ir, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
lošimų organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šio įstatymo ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų ir, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;
jam priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka šio įstatymo teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo;“
2Atitinkamai pernumeruoti projekto 39 straipsnio 3-11 dalis:
3 2.
Lošimų organizatorius, pateikęs prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą, prašyme turi nurodyti leidimo galiojimo sustabdymo terminą, kuris negali viršyti 6 mėnesių. Jei lošimų organizatorius pateikė prašymą sustabdyti išduoto leidimo galiojimą, leidimo galiojimas sustabdomas šiame prašyme nurodytam terminui. 4 3. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui, kurio leidimo galiojimas laikinai sustabdomas. Leidimo galiojimo sustabdymas prasideda kitą dieną nuo sprendimo įteikimo lošimų organizatoriui dienos. 5 4. Priežiūros tarnyba, sustabdžiusi leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie leidimo galiojimo sustabdymą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, pavadinimą, kodą, buveinę, telefono ir fakso numerius, leidimo rūšį ir numerį, lošimo vietos adresą, leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį. 6 5. Laikinai sustabdžius leidimo galiojimą, lošimų organizatoriui draudžiama lošimo vietoje organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jeigu jie nebuvo išmokėti iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos arba po leidimo laikino sustabdymo atsirado sąlygų išmokėti lošimo laimėjimą. 7 6. Leidimo galiojimo sustabdymas lošimų organizatorių atleidžia nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus leidime. 8 7.
tarnyba panaikina leidimo galiojimo sustabdymą, kai lošimų organizatorius pašalina neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, arba pasibaigia leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 9 8. Lošimų organizatorius, pašalinęs neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, Priežiūros tarnybai raštu privalo pateikti duomenis, patvirtinančius neatitikčių šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, ir prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą. 10 9. Priežiūros tarnyba privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba atsisakyti panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą ir visų dokumentų, patvirtinančių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą gavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Priežiūros tarnyba atsisako panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jei lošimų organizatorius, pateikęs prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, nepašalino neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos arba kai baigiasi leidimo galiojimo sustabdymo terminas. 11 10. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai. Pritarti40 Pasiūlymas:
1Papildyti Projekto 40 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) pasikeičia bendrovės lošimų organizavimo vietos adresas.“
41 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri Priežiūros tarnyba.,
tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga, o taip pat įgyvendinti šiame įstatyme nustatyti lošimų reguliavimo politikos tikslai ir principai. 3. Priežiūros tarnyba yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 4. Priežiūros tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga. 5. Priežiūros tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Priežiūros tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos nebiudžetinės lėšos. 6. Priežiūros tarnybai vadovauja direktorius. Priežiūros tarnybos direktorių į pareigas konkurso būdu skiria ir iš pareigų atleidžia ūkio ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Priežiūros tarnyboje dirba valstybės tarnautojai, kuriems taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ir darbuotojai, įstatymų nustatyta tvarka dirbantys pagal darbo sutartis. 8. Priežiūros tarnybos darbo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Priežiūros tarnybos nuostatai ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintas darbo reglamentas. 9. Kitos valstybės institucijos vykdo lošimų organizatorių priežiūrą ir kontrolę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. „41 straipsnis. Priežiūros tarnyba
atskaitinga kolegiali priežiūros institucija. Priežiūros tarnyba yra lošimo paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Priežiūros tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Priežiūros tarnyba dalyvauja formuojant valstybės lošimų reguliavimo politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė lošimų politikos formavimo ir reguliavimo priemonių klausimais. Priežiūros tarnyba, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Priežiūros tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė azartinių lošimų reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme. 2. Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Priežiūros tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Priežiūros tarnybos sąnaudos. 3. Priežiūros tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Priežiūros tarnybos organas. Tarybą sudaro penki asmenys - pirmininkas, jo pavaduotojas ir kiti trys nariai. Tarybos pirmininkas yra Priežiūros tarnybos direktorius. 4. Tarybos pirmininką ūkio ministro teikimu, pirmininko pavaduotoją vidaus reikalų ministro teikimu, kitus tris narius – teisingumo, finansų ir socialinių reikalų ministrų teikimu skiria ir atleidžia prieš terminą Ministras Pirmininkas. 5. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Priežiūros tarnybą iš savo lėšų. 6. Priežiūros tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus. 7. Priežiūros tarnybos direktorius sprendžia visus Priežiūros tarnybos kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Priežiūros tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba. 8.
8Priežiūros tarnybos direktorius:
Respublikoje ir užsienyje;
padalinių nuostatus;
Priežiūros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
vykdomi;
teisės aktų;
gegužės 1 dienos – Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Priežiūros tarnybos veiklos ataskaitą;
įgaliojimus. 9. Taryba:
tobulinimo;
apsaugos;
užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jų veiklos;
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo.
darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
prevencijos ir kontrolės programas, vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką, visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas ir kitus Priežiūros tarnybos rengiamus ir (ar) tvirtinamus teisės aktus ir (ar) programas;
skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo (nutarimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Priežiūros tarnybos narių balsų dauguma);
Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;
taisykles;
reglamentą;
veiklą;
darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
prevencijos ir kontrolės programas, vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką, visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas ir kitus Priežiūros tarnybos rengiamus ir (ar) tvirtinamus teisės aktus ir (ar) programas;
skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo (nutarimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Priežiūros tarnybos narių balsų dauguma);
Įstatymo įgyvendinimu susijusią informaciją;
taisykles;
reglamentą;
veiklą;
Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 11. Priežiūros tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. 12. Priežiūros tarnybos administracijos darbo tvarką nustato Priežiūros tarnybos direktoriaus tvirtinamas Priežiūros tarnybos vidaus darbo reglamentas.“
42 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
42 straipsnis. Priežiūros tarnybos steigimas ir likvidavimas
nustatyta tvarka. 2. Priežiūros tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu ūkio ministras. „42 straipsnis. Tarybos nario skyrimas ir jo kadencija
nuolatinį darbą Priežiūros tarnyboje. Tarybos nario kadencijos laikas – 5 metai. Tarybos nariai atsako už Priežiūros tarnybos pirmininko jiems pavestą veiklos sritį. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos nario kadencijos pabaigos, Tarybos pirmininkas kreipiasi į Tarybos narius skiriančias institucijas dėl naujų narių skyrimo. Tarybos nario darbo Priežiūros tarnyboje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos priimtas sprendimas. 2. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį ekonomikos, teisės ir teisėtvarkos, finansų, socialinių mokslų, ryšių priežiūros ir reguliavimo ar lošimų reguliavimo veiklos srityse. Tarybos nariai turi turėti skirtingą šiame straipsnyje nurodytą išsilavinimą ir patirtį.
Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamo sektoriaus įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Tarybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Kai Tarybos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Tarybos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką. 3. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat lošimo paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Priežiūros tarnybos administracijos darbuotojai. Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su lošimo paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais. Tarybos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir yra lošimo paslaugų teikėjų dalyviai.
Politinių partijų nariai, paskirti įTarybą , sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Priežiūros tarnyboje pabaigos. 4. Tarybos veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. 5. Tarybos posėdžiai yra vieši. Tarybos posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis. 6. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. 7. Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas. Tarybos pirmininkas ir nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Tarybos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai. 8.
8Tarybos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių arba yra medicininės ar neįgalumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų;
tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
garantijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Priežiūros tarnybos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Tarybos pirmininkas. 11. Priežiūros tarnybos finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės institucijos ir valstybės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Visi Priežiūros tarnybos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešųjų konsultacijų būdu. 13. Priežiūros tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Priežiūros tarnybos interneto tinklalapyje. Priežiūros tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.“
43 Pasiūlymas:
punktus, atitinkamai pernumeruojant kitus punktus ir 43 straipsnį išdėstyti taip: „43 straipsnis.
Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos įgyvendinant šį įstatymą Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas:
salonus, statymo punktą, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
galiojimą ir panaikina jų galiojimą šiame įstatyme nustatyta tvarka;
leidimus atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus arba lošimo namus (kazino), ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia patikslina ir panaikina jų galiojimą;
5) 4) kontroliuoja prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
su lošimų verslo lošimo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
įstatymo nustatytus reikalavimus;
savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo automatais organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
14) 12) teisės aktų nustatyta tvarka kas penkerius metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas).
Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos įgyvendinant šį įstatymą Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas:
salonus, statymo punktą, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
galiojimą ir panaikina jų galiojimą šiame įstatyme nustatyta tvarka;
leidimus atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus arba lošimo namus (kazino), ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia patikslina ir panaikina jų galiojimą;
5) 4) kontroliuoja prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
lošimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
su lošimų verslo lošimo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
įstatymo nustatytus reikalavimus;
savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo automatais organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas;
vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką;
14) 12) teisės aktų nustatyta tvarka kas penkerius metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas). Tokioms programoms parengti ir įgyvendinti Priežiūros tarnyba pasitelkia Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ministerijos, gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, lošimų verslo asociacijų atstovus.“
44 Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 44 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10, 11 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) gauti informaciją, reikalingą priežiūros ir kontrolės funkcijoms atlikti;“ „3) tikrinti lošimus organizuojančių bendrovių lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių suderinamumui su nustatytais reikalavimais įvertinti;“ „10) nustatyti, kokias finansines ataskaitas ir kokia tvarka turi teikti lošimus organizuojanti bendrovė lošimų organizatorius;“ „11) taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms lošimų organizatoriams šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones.“
45 Pasiūlymas:
straipsnį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Lošimų rinkos koordinavimo taryba
asociacijomis per Lošimų rinkos koordinavimo taryba tarybą (toliau – Koordinavimo taryba)), kuri steigiama ir veiklą vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Koordinavimo taryba yra kolegiali lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamoji institucija. Šios tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina ūkio ministras Vyriausybė. Koordinavimo taryba neturi juridinio asmens statuso. 3.
komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Priežiūros tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, Lažybų organizatorių aljanso, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos, ir kitų institucijų ir kitų asociacijų, kurių veikla susijusi su azartinių lošimų reguliavimu, organizavimu, priežiūra arba visuomenės sveikatos apsauga, atstovai. 4. Koordinavimo taryba:
reguliavimo, priežiūros ir kontrolės;
kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias lošimų rinkos vystymosi problemas ir jos reguliavimo prioritetus;
priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo;
veiklos;
pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų, įgyvendinančių šį įstatymą, priėmimo ir keitimo.“
46 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 46 straipsnio 2 dalį, straipsnį papildyti nauja 3 dalimi,
atitinkamai pernumeruoti kitas dalis ir straipsnį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Lošimų organizavimas lošimo namuose (kazino)
būti organizuojami tik stalo lošimai, lošimai A kategorijos lošimo automatais, lošimai lažybų įrenginiais ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą. 2.
turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir gali būti ne daugiau 1 lažybų įrenginio. 3. Lošimo namai (kazino) steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 4. A kategorijos vienvietį lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus, ir viena lošėjo elektroninė sąsaja. A kategorijos daugiavietį lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus ir ne mažiau kaip dvi, bet ne daugiau kaip dešimt lošėjų elektronines sąsajas. 3 5. Lošėjo statymai lošimuose A kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtinta žetonų ir pinigų apskaitos tvarka. 4 6. Lošimo namuose (kazino) draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekinio automato fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla.“ Pritarti 47,48 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projektą išbraukiant 47-48 straipsnius. 47. Lošimo namų (kazino) steigimo vietos
1Lošimo namai (kazino) steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 2. Prieš išduodama sutikimą savivaldybės institucija privalo gauti Priežiūros
tarnybos patvirtinimą, kad nebus pažeisti šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyti lošimo namų (kazino) skaičiaus ribojimo reikalavimai. 48 straipsnis. Lošimo namų (kazino) skaičius 1.
Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami lošimo namai (kazino), kuriuose turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir ne daugiau 1 lažybų įrenginio. 2. Lošimo namų (kazino) skaičius Lietuvos Respublikoje yra ribojamas. Lietuvos Respublikoje gali būti steigiama ne daugiau kaip 20 lošimo namų (kazino). 3. Šiame įstatyme nustatytas leistinas lošimo namų (kazino) skaičius gali būti peržiūrėtas, Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus. 4. Lošimo namų (kazino) vietų skaičių prižiūri Priežiūros tarnyba. Informaciją apie leistiną ir esamą lošimo namų (kazino) skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 5. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą lošimų namų (kazino) skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Esant didžiausiam lošimo namų (kazino) skaičiui, nauji leidimai atidaryti lošimo namus (kazino) neišduodami. Po šio įstatymo įsigaliojimo Priežiūros tarnybai nustačius, kad veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius neatitinka šiame įstatyme nustatyto lošimo namų (kazino) skaičiaus, veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai atidaryti lošimo namus (kazino) neišduodami. Esant didžiausiam lošimo namų
(kazino) skaičiui, leidimai gali būti tik tikslinami šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą). 6. Jei Priežiūros tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti lošimo namus (kazino) ir nustato, kad patenkinus visus prašymus lošimo namų
(kazino) organizavimo vietų skaičius neatitiks šio straipsnio 2 dalyje nustatyto lošimo namų (kazino) skaičiaus, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą iki tol, kol lošimo namų (kazino) skaičius atitinka leistiną skaičių. 2.
49 Pasiūlymas:
taip: „1) ne mažesnis kaip šio įstatymo 48 46 straipsnio 1 2 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir leidžiamas lažybų įrenginių skaičius;“ „4) virš kiekvieno lošimo stalo įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti vykstant lošimui (dažniau nei vienas kadras per sekundę) (dažniau nei vienas kadras per sekundę) filmuojanti įėjimą į lošimo namus (kazino), lošimo namų kasą ir lošimą (lošimo procesą). Lošimo namuose (kazino) vaizdo kameros turi būti įrengtos taip, kad būtų aiškiai matyti asmenys, įeinantys į lošimo namus (kazino), lošimo įrenginiai, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų ir darbuotojų, lošimo namuose (kazino) atliekančių operacijas su grynaisiais pinigais, veiksmai (tarp jų atliekami keičiant grynuosius pinigus į lošimo žetonus, lošimo žetonus - į grynuosius pinigus ir pajamuojant į kasą grynuosius pinigus, gautus iš lošėjų) ir lošimas (lošimo procesas) prie lošimo stalų. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
pareigūnams ir tarnautojams, atliekantiems lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę;“
50 Pasiūlymas:
taip: „1.
Minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus lošimo namuose (kazino), turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko kredito įstaigų sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra:
47-48 straipsnių išbraukimo. Pritarti Pasiūlymas: Pernumeruoti straipsnius atitinkamai 49-uoju, 50-uoju, 51-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo. Pritarti54 Pasiūlymas:
numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo, ir jį išdėstyti taip:54 straipsnis. Automatų salonų vietų skaičiaus ribojimai
į gyventojų skaičių. Vietos, kuriose organizuojami lošimai riboto lošimo automatais automatų salonuose, gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:20 000. Savivaldybės, kurioje gyventojų mažiau nei 20 000 ir kuri turi kurorto statusą, teritorijoje gali būti steigiamas vienas automatų salonas. 2. Šiame įstatyme nustatytas leistinas lošimo automatų salonų vietų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus. 3. Automatų salonų vietų tikslų skaičių nustato Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais santykiais ir suapvalinimo į didėjimo pusę iki artimiausio didesnio sveiko skaitmens principu. 4.
pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
vietų skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 5. Priežiūros tarnybai nustačius, kad automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitinka automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, veikiančių automatų salonų organizavimo vietų skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai neišduodami, o bendrovei išduoti leidimai gali būti patikslinami šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą vietą). „52 straipsnis. B1 automatų skaičiaus ribojimai
1B1 kategorijos lošimo automatų skaičius Lietuvos Respublikoje yra ribojamas. Lietuvos Respublikoje gali būti naudojama ne daugiau kaip 2 500 B1
kategorijos lošimo automatų. 2. Šiame įstatyme nustatytas B1 kategorijos lošimo automatų skaičius plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus.“
pasikeitusią numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo, ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Automatų salonų organizavimo vietų sąrašas ir leidimai
vietose, kurios įrašytos į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą. Šį sąrašą tvarko Priežiūros tarnyba.
Leidimai atidaryti automatų saloną lošimų organizatoriams išduodami ir tikslinami atsižvelgiant į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir jame esančias laisvas automatų salonų organizavimo vietas. 2. Automatų salonų organizavimo vietų įrašymo į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir išbraukimo taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. Automatų salonų organizavimo vietų sąrašą Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 3. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą lošimo automatais vietų skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Jei Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą atidaryti automatų saloną ir nustato, kad patenkinus prašymą automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitiks šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio, tai toks prašymas netenkinamas, ir automatų salono organizavimo vieta į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą neįrašoma ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Priežiūros tarnyba išsiunčia sprendimą prašymą pateikusiam licencijos turėtojui. Automatų salonų organizavimo vietų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 4. Jei Priežiūros tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti automatų saloną ir nustato, kad patenkinus visus prašymus automatų salonų organizavimo vietų skaičius neatitiks šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą, kol automatų skaičius atitinka leistiną automatų salonų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykį. 5.
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatytą gyventojų skaičiaus ir automatų salonų organizavimo vietų santykį, Priežiūros tarnyba tenkina tik prašymus pakeisti automatų salonų organizavimo vietų adresą (perkelti automatų salonų organizavimo vietą į kitą vietą).“ „53 straipsnis. Lošimo automatų organizavimo vietos
1Automatų salonai steigiami savivaldybės tarybos sutikimu. 2. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą B1 kategorijos lošimo automatų
skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Jei Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą naudoti B1 kategorijos lošimo automatus ir nustato, kad patenkinus prašymą B1 kategorijos automatų skaičius neatitiks šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyto automatų skaičiaus, tai toks prašymas netenkinamas, ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Priežiūros tarnyba išsiunčia sprendimą prašymą pateikusiam asmeniui.“
56 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 56 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Automatų salonuose privalo būti naudojama ne mažiau kaip 10 B kategorijos
lošimo automatų ir gali būti naudojama ne daugiau 1 lažybų įrenginio, o ne automatų salonuose gali būti naudojama ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos lošimo automatus. 2. Daugiaviečius B kategorijos lošimo automatus arba lažybų įrenginius leidžiama naudoti tik automatų salonuose, kuriuose naudojama ne mažiau kaip
daugiaviečio B kategorijos lošimo automato arba B kategorijos lošimo automatų ir lažybų įrenginio santykiui 20:1.“
47-48 straipsnių išbraukimo. Pritarti 47, 48 Pasiūlymas: Pernumeruoti straipsnius atitinkamai 55-uoju, 56-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo. Pritarti59 Pasiūlymas: 1.
59 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
”2. B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stumtuvais lošiama tik grynaisiais pinigais ir (arba) žetonais, o. Lošiant B1 kategorijos lošimo automatais – žetonais, juos galima įsigyti tik grynaisiais pinigais. Lošimus iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai. Lošimų organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojanti bendrovė privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal Žetonų apskaitos taisykles, patvirtintas Priežiūros tarnybos ir suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija.“
60 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 60 straipsnio 1, 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo nustatyta tvarka atidarytuose statymo punktuose gali būti
organizuojamos tik lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, taip pat lošimai B1 kategorijos lošimo automatais pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas bei lošimai lažybų įrenginiais pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, įrengiant ne daugiau negu 1 lažybų įrenginį viename statymo punkte.“
„5. Lošimo organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti
lošimus lažybų įrenginių, gavus atitinkamą leidimą ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau negu 1 lažybų įrenginį. Lažybų įrenginyje statomas sumas užrašo (įveda), surenka ir išmoka pinigus lažybų tarpininkas.“ 2.
Pernumeruoti straipsnį 58-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo. Pritarti 61,59 Pasiūlymas:
pasikeitusią numeraciją dėl 47-48 straipsnių išbraukimo, ir jį išdėstyti taip:61 straipsnis. Vietų, kuriose organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius, skaičiaus ribojimai
totalizatorius, skaičius Lietuvos Respublikoje ribojamas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Vietos, kuriose organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:15 000. Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 15 000 ir kuri turi kurorto statusą, teritorijoje gali būti steigiamas vienas statymo punktas. Savivaldybės, kurios gyventojų skaičių mažesnis nei 15 000 ir kurios neturi kurorto statuso, teritorijoje statymo punktas negali būti steigiamas. 2. Šiame įstatyme nustatytas leistinas statymo punktų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi plėtros aspektu turi būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimo paplitimo tyrimus. 3. Statymo punktų tikslų skaičių nustato Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais santykiais bei suapvalinimo į didėjimo pusę iki artimiausio didesnio sveiko skaitmens principu. 4. Gyventojų skaičius nustatomas iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis. Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgusi į faktinį gyventojų skaičių ir nustatytą statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykį, nustato statymo punktų skaičių, kuris galioja iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.
Leistiną statymo punktų skaičių Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 5. Priežiūros tarnybai nustačius, kad statymo punktų skaičius neatitinka statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, veikiančių statymo punktų skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai neišduodami, o bendrovei išduoti leidimai gali būti patikslinami šio įstatymo nustatyta tvarka ir Priežiūros tarnybai tenkinant prašymus pakeisti lošimų organizavimo vietos adresą (perkelti iš vienos vietos į kitą vietą). „59 straipsnis. Statymo punktų vietos Statymo punktai steigiami savivaldybės tarybos sutikimu.“
straipsnis. Statymo punktų sąrašas ir leidimai
leidžiama tik vietose, kurios įrašytos į statymo punktų sąrašą. Šį sąrašą tvarko Priežiūros tarnyba. Leidimai atidaryti statymo punktą lošimų organizatoriams išduodami ir tikslinami atsižvelgiant į statymo punktų sąrašą ir jame esančias laisvas statymo punktų vietas. 2. Statymo punktų įrašymo į statymo punktų sąrašą ir išbraukimo iš jo taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba. Statymo punktų sąrašą Priežiūros tarnyba skelbia savo interneto svetainėje. 3. Jei Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą atidaryti statymo punktą ir nustato, kad patenkinus prašymą statymo punktų skaičius neatitiks šio įstatymo 61 straipsnyje nustatyto statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio, toks prašymas netenkinamas, statymo punktas į statymo punktų sąrašą neįrašoma ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Priežiūros tarnyba išsiunčia sprendimą prašymą pateikusiam licencijos turėtojui.
Statymo punktų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 4. Jei Priežiūros tarnyba gauna du ar daugiau prašymų išduoti leidimą atidaryti statymo punktą ir nustato, kad patenkinus visus prašymus statymo punktų skaičius neatitiks šio įstatymo 61 straipsnyje nustatyto statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykio, Priežiūros tarnyba tenkina prašymus pagal jų pateikimo eiliškumą, kol statymo punktų skaičius atitinka leistiną statymo punktų ir gyventojų skaičiaus santykį. Statymo punktų skaičius nustatomas pagal paskutinius, šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patikslintus duomenis. 5. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą statymo punktų skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Esant didžiausiam statymo punktų skaičiui atsižvelgiant į 61 straipsnyje gyventojų skaičiaus ir statymo punktų santykį, Priežiūros tarnyba tenkina tik prašymus pakeisti statymo punktų adresą (perkelti statymo punktų vietą į kitą vietą). 3. Atitinkamai pernumeruoti kitus projekto straipsnius. Pritarti60 Pasiūlymas:
Pernumeruoti straipsnius atitinkamai 60-uoju, 61-uoju ir 62-uoju ir 63-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti67 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik objektyviai neįvyksiančio (ne
realaus lažybas dėl realiai neįvyksiančių (t.y., virtualių) šunų ir žirgų sporto lažybas. lenktynių. Kitokius objektyviai realiai neįvyksiančius (ne realius virtualius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama.“
47, 48, 62 straipsnių išbraukimo.
65 Pasiūlymas: Pernumeruoti straipsnį 65-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti69 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 69 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo
skirti paramai sportinių žirgų asociacijoms organizacijomis, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. 2. Sportinių žirgų asociacijos organizacijos privalo paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti.“
70 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1. Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir lošimo
reglamentą, šio įstatymo nustatyta tvarka gavus Priežiūros tarnybos išduotą licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir tik po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. 2.
veiklos licencijos turėtojui, kuris turi įsteigęs ir teikia lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų arba ne mažiau kaip 20 lažybų ir (ar) totalizatoriaus statymo punktų ir organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. Jei lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jas jis turi įsteigti per dvejus metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos.“ „1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 ir 64 70 straipsnių reikalavimus;“
71 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartys lošimus organizuojančios bendrovės lošimų
organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus nustatyti jo asmens tapatybę, o taip pat patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir (ar) pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose.“
72 Pasiūlymas: 1.
72 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„1. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimus
organizuojančios bendrovės lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimus organizuojančios bendrovės lošimų organizatoriaus interneto svetainėje aktyvuoja specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymui, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir, paspausdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“, patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), negali sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.“ „3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 64 70 straipsnio ir kitas šio įstatymo nuostatas;“
„7. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvio
sutartis 5 metus 10 metų nuo šių sutarčių galiojimo pabaigos.“
73 Pasiūlymas:
ir 7 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„2. Nuotolinio lošimo įrenginiai turi atitikti šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus ir patvirtintus specialiuosius techninius reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą.
Programinė įranga, naudojama nuotoliniams lošimams organizuoti, turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus programinei įrangai, naudojamai nuotoliniams lošimams organizuoti ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. 3. Nuotolinio lošimo įrenginių ir įrangos, naudojamos nuotoliniams lošimams organizuoti, atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems ir patvirtintiems specialiems techniniams reikalavimams įvertinimą atlieka ir sertifikatus išduoda akredituotos sertifikavimo ir kontrolės įstaigos (laboratorijos). Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai.“
„6. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų
organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinį lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją. 7. Kiekvienas eksploatuojamas nuotolinis lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklintas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.“
74 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuotoliniuose lošimuose statymai gali būti įmokėti ir lošimų organizatoriaus
priimti negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimus organizuojančios bendrovės lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto sumokėtos lošimams skirtos pinigų.“ 2.
Pernumeruoti straipsnį 71-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti 47, 48, 62 Pasiūlymas: pernumeruoti straipsnį
išbraukimo. Pritarti73 Pasiūlymas:
ir 5 punktais, papildyti straipsnį naujomis 4, 9, 10 dalimis, pernumeruoti straipsnį 73-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo ir šį straipsnį išdėstyti taip: „73 straipsnis. Priemonės prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus
Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo techninėmis priemonėmis, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. 2.
Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:
teikėjui skubiai imtis priemonių pašalinti informaciją, sudarančią galimybę nelegaliai vykdyti lošimus, iš viešojo elektroninių ryšių tinklo, arba panaikinti galimybę vartotojams ją pasiekti;
dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai. 4) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir
(arba) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams skubiai blokuoti nelegalaus lošimų veiklos vykdytojo domeno vardą (-us), kurį (-iuos) Priežiūros tarnyba nurodo savo sprendime. 3.
Lietuvos Respublikoje organizuojamus nuotolinius lošimus, nutraukti vartotojams prieigą prie jų, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi. 4. Priežiūros tarnybai priėmus nutarimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną nutarimo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi. Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Teismui nepatvirtinus minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami. 5. Ryšio paslaugas teikiantys asmenys privalo užtikrinti techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojama nelegaliai lošimus vykdyti galimybę sudaranti informacija, įdiegimą ir veikimą. 5 6. Techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6 7. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinių lošimų paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai. 7 8. Ryšio paslaugas teikiančių asmenų bei kitų juridinių asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. 9.
priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalių lošimų organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimą ir veikimą, turi atlyginti Priežiūros tarnyba iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka. 10. Atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies 47, 48,62 Pasiūlymas: pernumeruoti straipsnius atitinkamai 74-uoju – 78-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti84 Pasiūlymas:
laikyti 10 punktu ir juos išdėstyti taip: „9) komercinio pokerio organizavimo vietos adresas;
komercinio pokerio turnyrų organizavimo sąlygos ir tvarka.“
47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti 47, 48, 62 Pasiūlymas: pernumeruoti straipsnius atitinkamai 80-uoju ir 81-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo. Pritarti 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88 Pasiūlymas:
straipsniais ir V skirsnį išdėstyti taip:
82 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas
saugomus interesus, jis turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba į teismą. 2. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką nustato šis įstatymas ir Priežiūros tarnybos patvirtintos taisyklės.
83 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į lošimų organizatorių
saugomus interesus, jis pirmiausia privalo raštu kreiptis su prašymu į lošimų organizatorių ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Jeigu lošimų organizatorius nesutinka su lošėjo reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo lošėjo kreipimosi gavimo dienos pateikti lošėjui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Lošimų organizatorius lošėjo prašymą nagrinėja neatlygintinai. 84 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į Priežiūros tarnybą
jeigu jam nebuvo atsakyta, lošėjas turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme (toliau šiame skirsnyje
organizatoriaus, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami lošėjo reikalavimai, pavadinimas, buveinės adresas;
įstatymų saugomi interesai; lošėjo reikalavimai; informacija apie kreipimąsi į lošimų organizatorių; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas teisme, ar teismas yra priėmęs sprendimą, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šio ginčo. 4. Prie prašymo pridedami lošėjo turimi šiame prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimo dokumentai. 5.
5Priežiūros tarnyba atsisako nagrinėti prašymą, jeigu:
Priežiūros tarnyba arba teismas arba yra priimtas Priežiūros tarnybos nutarimas ar teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą arba yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį;
pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;
tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai;
trūkumai nebuvo pašalinti per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą;
sprendimo dėl prašyme nurodyto reikalavimo;
organizatorių. 6. Priežiūros tarnyba per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša lošėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma nagrinėti jo prašymą. 85 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti ginčą, lošėjo ir lošimų organizatoriaus ginčo nagrinėjimas Priežiūros tarnyboje
1Priežiūros tarnyba ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka. 2. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčą, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria
pateiktą medžiagą ir pirmiausia imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti. 3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčų nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų. 4. Priežiūros tarnyba lošėjo skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundas negali būti išnagrinėtas, Priežiūros tarnyba gali nagrinėjimo terminą pratęsti, tačiau jis turi būti ne ilgesnis kaip 60 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Priėmusi sprendimą pratęsti ginčo nagrinėjimą, Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas informuoja ginčo šalis apie termino pratęsimą. 5. Priežiūros tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai:
išnagrinėti;
nepriklausiančių aplinkybių, dėl kurių išspręsti ginčo neįmanoma. 6. Priežiūros tarnyba nutraukus prašymo nagrinėjimą šio straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, lošėjas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į Priežiūros tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą. 7. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčus, turi teisę:
reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
Priežiūros tarnybos nurodytą terminą pateikti įrodymus, reikalingus lošėjo skundui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
informaciją ir dokumentus, reikalingus ginčams nagrinėti. 9. Priežiūros tarnyba lošėjo ginčą su lošimų organizatoriumi nagrinėja neatlygintinai. 86 straipsnis. Priežiūros tarnybos nutarimas išnagrinėjus ginčą 1.
Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl lošėjo skundo:
nurodyta:
sekretorius, ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
sprendimų;
informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka. 3. Priežiūros tarnybos nutarimas per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teisės aktuose nustatytais būdais išsiunčiamas ginčo šalims. 87 straipsnis. Viešas paskelbimas Priežiūros tarnyba, nustačiusi, jog per šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą terminą lošimų organizatorius neįvykdė sprendimo, apie sprendimo neįvykdymą paskelbia viešai savo interneto svetainėje. 88 straipsnis. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Priežiūros tarnyboje metu, tiek po šios įstaigos sprendimo priėmimo.
Kreipimasis į teismą po ginčą išnagrinėjusios Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo nelaikomas šios įstaigos sprendimo apskundimu.“
89 Pasiūlymas: pernumeruoti straipsnį atitinkamai 89-uoju atsižvelgiant į pasikeitusią numeraciją dėl 47, 48 ir 62 straipsnių išbraukimo ir papildymą nauju V skirsniu. Pritarti2 Pasiūlymas:
1Pakeisti Projekto 86 straipsnio 1, 5, 6 dalis, papildyti nauja 2 dalimi,
atitinkamai pakeisti kitų straipsnio dalių numeraciją, pernumeruoti straipsnį 2-uoju atsižvelgiant teisinės technikos reikalavimus ir šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. rugsėjo balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo 67-74 straipsniai įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 2. 3. Lošimų organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi turintys tokius pagal šį įstatymą išduotus galiojančius licencijas ir leidimus. 3 4. Lošimo vietų skaičių reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos išduodant licencijas ir leidimus pagal lošimo organizatorių prašymus, gautus įsigaliojus šiam įstatymui. 4
įstatymo nuostatos dėl lošimo vietų steigimo skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtiems Priežiūros tarnybos sprendimams dėl licencijų ir leidimų išdavimo, jeigu Priežiūros tarnybos sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. 6.
straipsnio 6, 7, 10, 32, 62 dalyse, 50 55 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos bus prilyginamos tai pačiai sumai eurais santykiu 1:1 ir bus laikoma, kad šiuose straipsniuose nurodytos sumos yra nurodytos eurais. 6. 7. Lošimo organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įgyvendina šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimo vietų patalpų reikalavimais (10 straipsnio 7 dalis, 14 13 straipsnis, 49 54 straipsnis, 58 63 straipsnis), per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įsigaliojimo datą nuo 2014 m. liepos 1 d. 3 Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį naujais 12-17 punktais, pakeisti 3 dalies 1 punktą, pernumeruoti straipsnį 3-uoju atsižvelgiant teisinės technikos reikalavimus ir šį straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms“ 1.
Pasiūlyti Vyriausybei iki 2012 2014 m. rugsėjo balandžio 1 d.:
veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus, išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą, dydžius;
tvarką;
ministerijas kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
5) parengti ir patvirtinti lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsenos tvarkos aprašą;
atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą;
išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
įgyvendinančias priemones;
pildymo taisykles. išankstinio ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarką;
registrui ir atlikti kitus su Lošimų priežiūros tarnybos nuostatų registravimu susijusius veiksmus;
priežiūros tarnybą;
sudėtį;
užtikrinant techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalių lošimų organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimo ir veikimo atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarką;
organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarką.
Pasiūlyti Vyriausybei iki 2012 2014 m. rugsėjo balandžio 1 d.:
veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus, išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą, dydžius;
tvarką;
ministerijas kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
5) parengti ir patvirtinti lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsenos tvarkos aprašą;
atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą;
išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
įgyvendinančias priemones;
pildymo taisykles. išankstinio ginčų sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarką;
registrui ir atlikti kitus su Lošimų priežiūros tarnybos nuostatų registravimu susijusius veiksmus;
priežiūros tarnybą;
sudėtį;
užtikrinant techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalių lošimų organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimo ir veikimo atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarką;
organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarką. 2.
tarybos nuostatus ir sudėtį“. 3. 2. Pasiūlyti Priežiūros tarnybai
automatų salonų organizavimo vietų sąrašą ir išbraukimo patvirtinti licencijų registravimo žurnale pildymo taisykles;
organizavimo vietose ir licencijos turėtojo interneto svetainėse taisykles;
punktuose tvarkos aprašą;
patikslinimo, laikino galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisykles;
reikalavimus;
tvarkymo taisykles;
reikalavimus. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įsigaliojimo datą nuo 2014 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-10-16 nutarimas, Nr. 945 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
Respublikos Vyriausybė nutaria:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3447 (toliau – Projektas Nr. XIP-3447) ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4394 (toliau – Projektas Nr. XIP-4394) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti šiuos įstatymų projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarime Nr.
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3447, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3449, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3450, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3451, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3452, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3453, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, Darbo sutarties įstatymo, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3454, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3455, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3456, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3457 ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3458“ (Žin., 2012, Nr. 29-1305) (toliau – Nutarimas Nr. 227) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarime Nr. 1385 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4394, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸, 184,
straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4395, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4396, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4397, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4398, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4399, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4400, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4401, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4402, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4403, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2, 4, 6, 10, 17, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4423“ (Žin., 2012, Nr. 136-6979) (toliau – Nutarimas Nr. 1385) pateiktus pasiūlymus. Nepritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4393 (toliau – Projektas Nr. XIP-4393) keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr.
43-1495) (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo tikslams – „užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, taip pat viešosios tvarkos apsaugą, apsaugoti lošimus nuo nusikalstamų įtakų, nesąžiningo elgesio, užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, lošimų paklausos ir pasiūlos tvarų reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą“ ir siūlyti Seimui tobulinti su minėtais Projekto Nr. XIP-4393 tikslais susijusias teisinio reguliavimo priemones pagal Nutarimo Nr. 1385 1 ir 3 punktuose pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo teisinio reguliavimo tikslui –
„nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, darniai, saugiai ir tolygiai plėtrai
palankią politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga“ dėl Nutarimo Nr. 1385 2 punkte išdėstytų priežasčių. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria pastabai dėl įstatymo projekto tikslo: tyrimai rodo, jog Lietuvos azartinių lošimų rinka šiuo metu yra viena iš saugiausių socialinių rizikų prasme tarp ES valstybių narių, kas patvirtina tai, kad šiuo metu valstybėje egzistuoja griežtas šios ekonominės veiklos reguliavimas, nustatantis lošimo organizavimo ribojančias priemones. Todėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimų projektu siūloma lošimų reguliavimo negriežtinti. Projektas yra skirtas nustatyti naują reguliavimą, kuris yra nukreiptas apsaugoti visuomenę nuo galimų lošimų neigiamų socialinių padarinių, o tuo pačiu suteikti galimybes visuomenei turiningiau, įdomiau ir linksmiau leisti savo laisvalaikį. Be kita ko, sureglamentavus (įteisinus) naujas lošimų rūšis ir būdus (komercinis pokeris, nuotoliai lošimai, B1), galima numatyti ir rasti geriausiai visuomenės laisvalaikio poreikius ir valstybės bei verslo interesus atitinkančią reguliavimo kryptį ir priemones.
Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos tikslas - nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, subalansuotai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią politiką, pripažįstančią lošimus ir loterijas laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypatingai nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą, nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų prevenciją, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą. 3. Siūlyti Seimui papildomai patikslinti Projektą Nr. XIP-3447 ir Projektą Nr. XIP-4393 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
tarpusavyje Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 37, 47, 84, 88 dalyse vartojamą sąvoką „lošimo ryšio priemonė“ ir 2 straipsnio 18, 34, 71, 89, 90 dalyse, 60 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamą sąvoką „ryšio priemonė“. Nepritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 10
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 18 straipsnį Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro biudžetinės įstaigos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios kartu administruoja mokesčius. Siekiant, kad nebūtų apsiribota tik viena mokesčius administruojančia įstaiga – Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo
7
Projektu Nr.
Patikslinti Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, nes įgyvendinant Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymą (Žin., 2011, Nr. 86-4145) Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinis registras reorganizuotas į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (toliau – Registras). Be to, patikslinti Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą formuluotę
„informacija apie nepriekaištingą reputaciją“, nes neaišku, apie kokią
konkrečią informaciją ar ją patvirtinančius dokumentus kalbama. Derėtų pažymėti, kad Registro valdytojas – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) – neišduoda dokumentų, kuriais patvirtinama asmenų nepriekaištinga reputacija. Fiziniams ir juridiniams asmenims Informatikos ir ryšių departamentas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 (Žin., 2012, Nr. 49-2390), ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5V-67 (Žin., 2012, Nr. 102-5212), nustatyta tvarka išduoda pagal Registro duomenis ir Registro informaciją parengtas pažymas. Atsižvelgiant į Registre tvarkomų duomenų apimtį, iš Registro galėtų būti pateikti tik duomenys, patvirtinantys Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1–3 punktuose nustatytus kriterijus. Nepritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 3.4. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrove, organizuojančia lošimus, gali būti ir valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys, tačiau nenustatyta, kaip iš valstybių narių kompetentingų institucijų turėtų būti gaunami duomenys, pagrindžiantys keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų asmenų atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams pagal keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
Europos Sąjungos Tarybos 2009 m. vasario 26 d. priimto Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL 2009 L 93, p. 23)
institucijos prašoma pateikti informaciją bet kuriais kitais ne baudžiamosios bylos tikslais, ši centrinė institucija atsakymą apie asmens pilietybės valstybėje narėje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus ir į jos nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius turi pateikti laikydamasi savo nacionalinės teisės normų. Taigi gali būti atvejų, kai Informatikos ir ryšių departamentui, kuris yra Lietuvos Respublikos centrinė institucija, atsakinga už keitimąsi informacija apie nuosprendžius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinėmis institucijomis, pateikus Europos Sąjungos valstybės narės centrinei institucijai prašymą suteikti informaciją apie asmenims priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, informacija apie asmenį nebus pateikta. Todėl siūloma Projektu Nr. XIP-3447 keičiamame Įstatyme nustatyti, kad keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, išduotus kompetentingų institucijų, pateiktų patys. Tokia pat nuostata papildyti ir keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 3 dalį.
Nepritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 21
Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą 3 kalendorinių dienų terminą, per kurį lošimų organizatorius turi teisę sustabdyti laimėjimų išmokėjimą, nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335), su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytu 5 darbo dienų terminu, per kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti. Pritarti30
Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, nes Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 163-7739) (toliau – Išteklių įstatymas) nenumatyta tokios informacinių technologijų priemonės kaip žurnalas. Jeigu visuomeniniams santykiams, susijusiems su lošimų priežiūra, reguliuoti reikia licencijos užregistravimo fakto, kuris galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis arba sukelti kitas teisines pasekmes, remiantis Išteklių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, turi būti steigiamas licencijų registras. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, jeigu registro objekto įregistravimo fakto reikia vienos valdymo srities institucijai teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, steigiamas žinybinis registras. Taigi keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje derėtų nurodyti ne žurnalą, o registrą. Nepritarti Komiteto nuomone, atsižvelgiant į nusistovėjusią Priežiūros tarnybos licencijų registravimo licencijų žurnale praktiką, sąvokų keitimas nėra tikslingas. 60 3.7.
60
suderinti Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 60 straipsnio
ryšių įstatyme (Žin., 2004, Nr. 69-2382) vartojamomis sąvokomis, patikslinti Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo
straipsnio 4 dalį – vietoj žodžių „ryšio paslaugas teikiantys asmenys“ įrašyti žodžius „viešųjų ryšių tinklų teikėjai ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai“, o Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo
paslaugų teikėjas“ žodžius „elektroninių ryšių tinklo teikėjas“. Nepritarti Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. Dalyje dėl projekto Nr. XIP-4393 pastaba neaktuali, nes Komitetas atsisakė Projekto nuostatų dėl nelegalių lošimų ribojimo viešųjų ryšių tinklo paslaugų teikėjams nutraukiant vartotojams prieigą prie jų. 98
Projektu Nr. XIP-3447 keičiamo Įstatymo 98 straipsnį ir patikslinti Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį – nustatyti, kad priežiūros tarnyba turi teisę duoti informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (arba) tinklo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti. Pritarti76
Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 76 straipsnį – nustatyti, kad ryšio paslaugas teikiančių asmenų išlaidos, patirtos užtikrinant techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalių lošimų organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimą ir veikimą, atlyginamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepritarti Pastaba neaktuali nes Komitetas atsisakė projekto nuostatų dėl nelegalių lošimų ribojimo viešųjų ryšių tinklo paslaugų teikėjams nutraukiant vartotojams prieigą prie jų. 76
Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 76 straipsnį – nustatyti, kad atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarti8
Projekto Nr. XIP-3447 8 straipsnio 1 dalyje, Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Projekto Nr. XIP-4394 2 straipsnyje nustatytą Įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną. Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIP-3447 7 straipsnyje ir Projektu Nr. XIP-4393 keičiamo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytą datą, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lošimų priežiūros tarnyba pagal kompetenciją turės patvirtinti Projektu Nr. XIP-3447 ir Projektu Nr. XIP-4393 keičiamam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą XIP-3447 atmetė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto 2012-12-05 išvada Nr.
110-P-34 1.Gražinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į gausias Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas (98), Vyriausybės pasiūlymus (78) bei kitų valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, taip pat įvertinant ir tai, kad Seime įregistruotas ir pradėtas svarstyti alternatyvus įstatymo projektas XIP-3447(2). 2. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui kreiptis į Vyriausybę ir pasiūlyti parengti naują Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, projektų Nr. XIP-3447(2) ir Nr. XIP-4393 pagrindu. Nepritarti Į daugumą institucijų pastabų atsižvelgta rengiant patikslintą projektą Nr. XIP-4393ES(2). 3 Argumentai: Reglamentuojant žirgų sporto totalizatoriaus veiklą Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, žirgų sportas ir žirgų augintojai turi būti remiami per organizuojamus žirgų sporto totalizatorius skiriant 8 procentus, lošėjų statomų sumų, paramai sportinių žirgų augintojų asociacijoms. Pasiūlymas:
Patikslinti 3 straipsnio 57 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 57. Sportinių žirgų augintojų organizacijos - sportinių žirgų augintojų asociacijos, klubai ir (ar) kitokios organizacijos, turinčios Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą arklių veislininkystės institucijos statusą. Nepritarti Komiteto nuomone, sąvokų tikslinimas nėra tikslingas. 5 Pasiūlymas:
Patikslinti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3. Lažybų ir totalizatorių veiklą turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios šių veiklų licencijas, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus viso licencijos galiojimo metu.
Žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios ir Priežiūros tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų augintojų organizacijų. Nepritarti Komiteto nuomone, sąvokų tiksliniams nėra tikslingas. 69 Pasiūlymas: Patikslinti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Žirgų totalizatoriaus lėšų skyrimas paramai
organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo gali skirti paramą sportinių žirgų augintojų organizacijomis, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. 2. Sportinių žirgų augintojų organizacijos gavę šio straipsnio 1 dalyje numatytą paramą privalo ją paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti. 3. Pagal šį įstatymą lošimų organizatoriaus, organizuojančio žirgų sporto totalizatorių, teikiamos paramos dalyku gali būti tik piniginės lėšos. 4.
4Lošimų organizatorius,
organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, taip pat paramos gavėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti teikiamos arba gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas.“ Nepritarti Projektu siūloma sudaryti teisinio reguliavimo sąlygas žirgų sporto totalizatoriui organizuoti numatant, kad lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų asociacijoms, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Įstatymo projekte nustatyta parama sportinių žirgų asociacijoms turės būti teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų. Tokiu būdu siekiama surinkti lėšų sportinių žirgų asociacijoms remti ir žirgų sportui finansuoti. Analogiškos nuostatos, susijusios su parama visuomeniniams, tikslams yra įtvirtintos Loterijų įstatyme. 17 Pasiūlymas:
Patikslinti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lošimų organizatorius parengia ir suderinęs su Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizavimo reglamentą. Lošimų organizatorius, norintis suderinti ir patvirtinti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka žirgų totalizatoriaus reglamentą, privalo jį prieš tai suderinti su sportinių žirgų augintojų asociacijomis Priežiūros tarnybos patvirtinta tvarka.“ Nepritarti Komiteto nuomone, sąvokų tikslinimas nėra tikslingas. 23 Pasiūlymas:
Patikslinti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žirgų totalizatoriaus stebėsena vykdoma šio straipsnio
asociacijomis. Nepritarti Komiteto nuomone, sąvokų tikslinimas nėra tikslingas. 2. LR Seimo valstybės valdymo komiteto išvada 2013-01-16 Nr. 113-P-1 Siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr.
XIP-4393 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Nepritarti Į daugumą institucijų pastabų atsižvelgta rengiant patikslintą projektą Nr. XIP-4393ES(2). 3. LR Seimo informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2013-05-08 Nr. 280-P-15 Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti pertrauką LR azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 svarstyme, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Vyriausybės pasiūlymus bei kitų valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, taip pat įvertinant ir tai, kad Seime įregistruotas ir pradėtas svarstyti alternatyvus įstatymo projektas XIP-3447(2) ir į Seimo IVPK argumentus:
Argumentai:
lošimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti teisėtai organizuojami tik konkrečią juridinio asmens formą turinčių bendrovių, kurios turi licenciją organizuoti tokius azartinius lošimus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kad virtualiųjų lošimų įranga turi būti įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje yra diskriminacinės kitose ES valstybėse narėse oficialiai įsisteigusių ir teisėtai veikiančių bendrovių atžvilgiu ir prieštaraujančios ES teisei bei ETT praktikai.
Taip pat būtina tikslinti
„nelegalių lošimų“ „atradimo, identifikavimo“ nuostatas nes, dabar
nėra aišku, ar iš esmės policinė interneto turinio kontrolės prievolė yra teisėta, neprieštaraujanti kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams, pagaliau, kokiu mastu šios prievolės vykdymas nebus laikomas tiesioginiu, akivaizdžiu asmens privataus gyvenimo pažeidimu, informacijos ir paslaugų laisvės ribojimu, iš esmės draudžiamu ne tik remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Europos Sąjungos pagrindiniais teisės principais. Taip pat, vadovaujantis LR elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio nuostatomis, Lietuvos interneto tinklo paslaugų tiekėjas negali sekti paslaugų naudotojų (abonentų) prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigą prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse, nes paslaugų naudotojui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos. 2. Lietuvai įstojus į ES, ES teisės nuostatos tapo Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” (Žin., 2004, Nr. 111-4123) 2 dalyje numatyta, kad „ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus”. Taip pat, laisvė teikti paslaugas yra užtikrinama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB steigimo sutartis) 49 straipsnį (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis dėl ES veikimo) 56 straipsnis):
„[...] laisvės teikti paslaugas Europos Sąjungoje ribojimai yra draudžiami
valstybių narių piliečių atžvilgiu, kurie yra įsikūrę kitoje valstybėje narėje nei ta, kuriai yra skirtos paslaugos [...]“, o ES teisės sistemoje sporto lažybų ir sėkmės žaidimų organizavimas, nepriklausomai nuo jo formos (virtualus ar materialus, antžeminis), pripažįstamas paslauga, kurios teikimo ribojimas Europos Sąjungos erdvėje iš esmės yra draudžiamas. Tai seka : a) iš taip vadinamo Gambelli sprendimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ETT) 2003-11-06 sprendimas Nr. C-243/01, 52 punktas), kuriuo ETT patvirtino, kad laisvė teikti paslaugas taip pat taikoma sporto lažybų ir sėkmės žaidimų srityse; b) iš ETT išaiškinimo, kad Sutarties dėl ES veikimo 56 ir 57 straipsniai taikomi ir tada, kai nei paslaugos teikėjas, nei gavėjas nekeliauja, bet keliauja pati paslauga (pvz., telefonu, faksu, elektroniniu paštu, internetu arba kabeliniais tinklais) (žr., pvz., bylą Nr. 62/79 SA Compagnie generale poure la diffusion de la television Coditel v. Cine Vog Films [1980] ECR 881 ir kt.). Todėl bet kokia azartinių lošimų ir lažybų organizavimo sistema, vykdoma ES valstybėse narėse ES valstybėje narėje oficialiai registruotos ir teisėtai veikiančios įmonės, turi būti vertinama pagal ES teisės principus, taip pat atsižvelgiant į laisvės teikti paslaugas ir nediskriminavimo principą. 3.
azartinių lošimų paslauga Lietuvos Respublikos piliečiams prieinama internetu, dar nėra pakankamas pagrindas teigti, jog minėtos įmonės savo paslaugas nelegaliai teikia mūsų šalyje. Pasinaudoti paslauga nuotoliniu būdu, t.y. atlikti tarptautinį piniginių lėšų pavedimą ir to išdavoje gauti prieigą prie kitoje valstybėje veikiančios azartinių lošimų ar lažybų sistemos galima ir internetu, ir telefonu (pvz. paskambinus agentui telefonu ir paprašius daryti statymus). Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia teikti telemetrijos (nuotolinio duomenų perdavimo) ir taip vadinamo remotingo (nuotolinio procedūrų inicijavimo) paslaugas. Taip pat, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, jog ES valstybėse narėse oficialiai registruotų ir legaliai veikiančių bendrovių veiklos turinio kontrolės vykdymas nėra pagrindinė, tipinė, tuo labiau privaloma, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta Lietuvos interneto tinklo paslaugų teikėjų pareiga ar prievolė. 4. Prašome, įstatymo projekte naudoti informacinės ir ryšių technologijos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose naudojamus apibrėžimus, kad būtų išvengta nesusikalbėjimo, taip pat rekomenduojame suderinti įstatymo technologinę dalį su informacinės ir ryšių technologijos ekspertais. Keletas pavyzdžių, kodėl būtų naudinga IRT ekspertų nuomonė:
Siūlytume naudoti: „nuotolinio lošimo paslaugos - elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant ir abipuses lažybas. Nuotolinio lošimo paslaugos apima ir internetinius (virtualius) lošimus.“;
Jūsų dėmesį į tai, kad 77 (72) str. 1 d. labai panaši į vartotojo instrukciją, nes kokią nuorodą, kokiu pavadinimu ir kada nuspausti apspręs konkrečios nuotolinio lošimo paslaugos teikėjas. Įstatyme svarbu pažymėti, kad asmens tapatybė turi būti vienareikšmiškai nustatyta ir kad asmuo savanoriškai patvirtina, dar geriau elektroniniu būdu pasirašo, nuotolinio lošimo paslaugų gavimo sutartį. Taip pat 78 (73) str. 1 d. reikia aiškiai įvardyti kas saugoma patalpose, o kas saugoma patalpose saugomuose kompiuteriuose ir t.t. Pritarti iš dalies Pastaba dėl interneto turinio kontrolės neaktuali nes komitetas atsisakė Projekto nuostatų dėl nelegalių lošimų ribojimo viešųjų ryšių tinklo paslaugų teikėjams nutraukiant vartotojams prieigą prie jų. Dėl laisvės teikti paslaugas ribojimo pažymėtina tai, jog Azartinių lošimų paslaugų teikimas priskirtinas ypatingai ekonominei veiklai, kuriai valstybė, vadovaudamasi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išgrynintais kriterijais, turi teisę (diskrecija) nustatyti tokį reguliavimą, kuris jos supratimu, užtikrintų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir kitus reikalavimus. Nustatant tokius reikalavimus turi būti taikomi proporcingumo, sistemingumo ir nuoseklumo principai. Laisvės teikti paslaugas principas azartinių lošimų srityje galioja ribotai, tą patvirtina ir 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, kurios preambulės 25 punkte nustatyta, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma azartiniams lošimams, įskaitant loterijas ir lažybas, atsižvelgiant į šios veiklos specifinį pobūdį, dėl kurio būtina, kad valstybės narės įgyvendintų su viešąja tvarka ir vartotojų apsauga susijusią politiką. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje Internetiniai lošimai vidaus rinkoje yra minima, jog vienas iš paplitusių sukčiavimo prisidengiant nuotoliniais lošimais pavyzdžių – apgavikiški lošimai, kai nelegalus licencijos neturintis operatorius kreipiasi į vartotojus su prašymu sumokėti pinigų sumą (administravimo mokestį) arba pateikti asmeninę informaciją (banko duomenis) prieš išmokant prizą. Tokios apgavystės vykdomos dažnai klaidingai nurodant Europos lošimų institucijų neva suteiktus įgaliojimus . Manytina, jog reikalavimas nuotolinių lošimų paslaugas teikti tik Lietuvoje registruotoms bendrovėms ir lošimų organizatoriams turėti „realias“ lošimų vietas padės sumažinti tokio sukčiavimo galimybę, kadangi padidins informacijos apie nuotolinių lošimų paslaugą teikiantį asmenį skaidrumą ir prieinamumą. Į pastabas dėl sąvokų suderinimo atsižvelgti rengiant patikslintą projektą Nr. XIP-4393. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti IVPK sprendimui dėl LR azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu parengti naują Azartinių lošimų įstatymo projektą, projektų Nr. XIP-3447(2) ir Nr. XIP-4393 pagrindu. Nepritarti Į daugumą institucijų pastabų atsižvelgta rengiant patikslintą projektą Nr. XIP-4393ES(2). 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-4393ES (2) ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už
Degutienė
Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIP-4393ES (2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas [1] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.
komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Virginijus Daukšys, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė, Lietuvos lošimo operatorių asociacijos prezidentas Ivanas Šiška, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovas Olegas Smirnovas, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovas Linas Sesickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lošimų priežiūros tarnyba 2014-01-13
užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4393(2) (toliau – Projektas).
Priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekte numatytose vietose, kuriose būtų leidžiama eksploatuoti B1 kategorijos lošimo automatus, be kita ko, lankosi ir nepilnamečiai, be to, dalyvavimas šiuose lošimuose kainuotų mažiau nei lošimai B kategorijos automatais, o tai taip pat padidintų galimybes nepilnamečiams asmenims dalyvauti minėtuose lošimuose. Nepilnamečių asmenų ir probleminių lošėjų lošimo prevencija taptų sunkiai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kad vienas svarbiausių valstybės lošimų reguliavimo politikos uždavinių – riboti vaikų ir paauglių lošimą, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, siūlytina papildyti Projektą nuostatomis, kurios užtikrintų, kad nepilnamečiai negalėtų lošti B1 kategorijos lošimų automatais, pvz., įtvirtinti, kad lošiant tokiais automatais yra būtina lošėjo kortelė, kurią išduodant būtų patikrinama ją įsigyjančio asmens tapatybė ir jo amžius arba atsisakyti nuostatų, įteisinančių B1 kategorijos lošimo automatus. 2. Lošimų priežiūros tarnyba
4257 Projekto 41 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad Priežiūros tarnybos kolegialaus organo – Priežiūros tarnybos Tarybos pirmininkas yra Priežiūros tarnybos direktorius, tačiau Projekto 42 straipsnio 7 dalis numato, kad Tarybos pirmininką 5 metams Tarybos nariai išsirenka iš savo tarpo. Įvertinus minėtas nuostatas, pažymėtina, kad jos, nustatydamos skirtingą Priežiūros tarnybos direktoriaus, kuris tuo pačiu metu yra ir Priežiūros tarnybos Tarybos pirmininkas, skyrimo tvarką, prieštarauja viena kitai, todėl jas būtina suderinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas įtvirtinti Priežiūros tarnybos, kaip kolegialios institucijos statusą yra analogiškas situacijai, buvusiai iki 2012 m. kovo 1 d., t. y. iki tol, kol, vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 4, 8, 10, 11, 13, 15, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo nuostatomis, buvo optimizuota Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Komisija) veikla. Toks azartinius lošimus ir loterijas prižiūrinčios institucijos veiklos organizavimas buvo laikomas neracionaliu. Pastebėtina, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktorių pakeitus 6 tarnybos nariais sumažėtų atsakomybė už priimamus sprendimus, kadangi jie būtų priimami kolegialiai. 3. Lošimų priežiūros tarnyba
6 Įvertinus Projekto 41 straipsnio 6 dalį, nustatančia, kad Tarybos narius skiria ir atleidžia prieš terminą finansų ministras, keturis iš jų pasiūlo ūkio, teisingumo, vidaus reikalų ir socialinių reikalų ministrai, pastebėtina, kad Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principą, numato, kad lošimų reguliavimas ir viešosios politikos sprendimai yra skirti visuomenės ir (ar) lošėjų apsaugos nuo lošimų galimų neigiamų padarinių prioritetui įgyvendinti, tačiau Projekto 41 straipsnio 6 dalyje nenumatyta, kad komisijos narį pasiūlo ir sveikatos apsaugos ministras. Atsižvelgiant į tai, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę ir siekiant užtikrinti tinkamas prevencines priemones bei visuomenes sveikatos apsaugą, siūlytina, kad bent vienas komisijos narys būtų pasiūlomas sveikatos apsaugos ministro. 4.
2014-01-13 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte vaizdo įrašymo sistemos įrengimo reikalavimas yra numatytas tik lošimo namams (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonams, tačiau toks reikalavimas nėra suformuluotas automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpoms bei lažybų ir totalizatoriaus statymo punktams. Pažymėtina, kad automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpose nesant skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos Priežiūros tarnybai būtų sunkiai įmanoma efektyviai vykdyti kontrolę ir tirti skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų (pvz., dėl nepilnamečių asmenų dalyvavimo lošimuose ir kt.), todėl Priežiūros tarnybos nuomone Projektą tikslinga papildyti nuostatomis nustatančiomis, kad automatų salonuose ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpose turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema. 5. Lošimų priežiūros tarnyba
1 Pažymėtina, kad yra patvirtintas lošimo įrenginio tipas, kurį sudaro serverio, terminalo ir ruletės rato derinys, kuris nėra elektroninis įrenginys, siūloma tikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą A kategorijos lošimo automato sąvoką, numatant, kad A kategorijos lošimo automatas yra vienvietis arba daugiavietis elektroninis, naudojantis ASG, arba mechaninis ar elektromechaninis lošimų įrenginys, kuriuo lošiant statoma suma, vienkartinis didžiausias laimėjimas ir lošimo trukmė nėra ribojami, o galimybė laimėti ar pralaimėti priklauso nuo atsitiktinumo. 6. Lošimų priežiūros tarnyba 2014-01-13 Siekiant užtikrinti lošimo įrenginių pirminę kontrolę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
įstatymu, todėl būtina nustatyti, kad Lošimo įrenginio tipas įregistruojamas (įrašomas) į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. 7.
4 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalims nustato, kad registruojami registro objektai nustatomi įstatymu, o registravimo į registrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siūloma tikslinti Projekto 70 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad nuotoliniai lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Lietuvos lošimo įrenginių registre Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Lošimų priežiūros tarnyba
3 Manytina, kad organizuojant kortų lošimus (kortų stalas ir komercinio pokerio stalas) ir kauliukais (kauliukų stalas), stalai įtakos lošimui nedaro, todėl abejotinas tikslingumas sertifikuoti kortų ir kauliukų stalų, dėl ko turėtų būti tikslinama 15 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad „kiekvienas lošimo įrenginys, išskyrus kortų stalą, komercinio pokerio stalą ir kauliukų stalą, turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus“. 9. Lošimų priežiūros tarnyba
4 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu specialūs ženklai išduodami numatomiems eksploatuoti ar eksploatuojamiems lošimo įrenginiams (įskaitant lošimo stalus), ir į tai, kad kortų ir kauliukų stalai būtų nesertifikuojami, tikslinga keisti Projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostatas. 10. Lošimų priežiūros tarnyba
15 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
valdytojas, todėl siūloma nustatyti, kad Lietuvos lošimo įrenginių registro valdytojas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o Lietuvos lošimo įrenginių registro tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 11.
123 Siekiant užtikrinti pirminę nuotolinių lošimo įrenginių kontrolę, siūloma papildyti Projekto 70 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad leidžiama pradėti eksploatuoti nuotolinius lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Projekto 70 straipsnio 2 dalis yra nesuderinta su šio straipsnio 3 dalimi. 12. Lošimų priežiūros tarnyba
3 Taip pat siūlytina, papildyti Projekto 28 straipsnio 3 dalį nuostatomis, nurodant kokius dokumentus privaloma pateikti norinti gauti licenciją, t. y. bendrovės steigimo dokumentų (bendrovės įstatų, steigimo sandorio (steigimo sutarties ar steigimo akto) arba bendrųjų nuostatų) kopijas. Tuo atveju, jei prašymą teikia akcinė bendrovė, papildomai pateikiama steigimo ataskaitos kopija; bendrovės paskutinių ir einamųjų metų finansinių ataskaitų rinkinį kartu su atestuoto auditoriaus išvadomis (jeigu lošimų veikla ketina verstis veiklą jau vykdanti bendrovė) arba bendrovės balansą (jeigu lošimų veikla ketina verstis įsteigta nauja ir veiklos nevykdžiusi bendrovė); akcijų pirkimo-pardavimo ar kitų sutarčių bei apmokėjimo už akcijas dokumentų kopijas. 13. Lošimų priežiūros tarnyba
3240141 Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 25 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas licencijos perregistravimas, tačiau Projekte perregistravimo procedūra nenumatyta. 14.
2014-01-138 4-8 Pažymėtina, kad nuo
Priežiūros komisija) (nuo 2012 m. kovo 1 d. – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) inicijavo savanorišką asmenų apsiribojimo nuo azartinių lošimų programą, kurios pagrindinis tikslas – padėti žmonėms, negalintiems savarankiškai sustoti lošti. Asmenys, ketindami apsiriboti nuo lošimų, privalėjo pateikti atitinkamos formos prašymą, kuriuo išreiškiamas prašymas ir tuo pačiu sutikimas, kad jie nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas, tokias kaip lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonai ar lažybų punktai. 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje Priežiūros komisija pakvietė lošimų organizatorius prisijungti prie 2004 m. inicijuotos prevencinės programos ir pasirašyti Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo (toliau – susitarimas). Šiuo susitarimu siekta galimomis priemonėmis užtikrinti, kad būtų mažinamas piktnaudžiavimas lošimais ir dėl jo atsiradusi žala žmonių sveikatai, socialinė ir ekonominė žala, skatinamas atsakingas lošimas, suteikta pagalba problemų dėl lošimų turintiems ir apsisprendusiems nelošti asmenims įgyvendinant tokį sprendimą, gerinamas visuomenės informavimas apie piktnaudžiavimo lošimais daromą žalą žmonių gerovei. Susitarimą pasirašę lošimo organizatoriai įsipareigojo priimti prašymus nelošti visuose savo bendrovės filialuose, gautus duomenis persiųsti Priežiūros komisijai, kuri savo ruožtu juos persiųsdavo visiems lošimų organizatoriams Lietuvoje. Nuo 2004 m. liepos mėn. vykdant savanorišką asmenų apsiribojimo nuo lošimų programą, Lošimų Priežiūros tarnyba 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo gauti 3 131 asmenų prašymų neleisti lošti.
Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros tarnyba asmenims, turintiems problemų dėl azartinių lošimų, suteikia galimybę parašyti prašymą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti, kuriuo siekiama mažinti azartinių lošimų priklausomybės sukeltus neigiamus padarinius, tačiau tokių prašymų tenkinimas ir lošimų organizatorių, kurie leidžia tokius prašymus pateikusiems asmenims lošti, atsakomybė nėra reglamentuota, tikslinga Projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymų neleisti lošti tenkinimą ir azartinių lošimų organizatorių atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 8 straipsnį papildyti 4-8 dalimis ir išdėstyti jas taip: „4. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę parašyti prašymą neleisti jam lošti ir nurodyti laikotarpį, per kurį jam nebūtų leidžiama lošti. Tokį prašymą asmuo gali pateikti arba lošimų organizatoriui arba Priežiūros tarnybai. Fizinio asmens prašymo neleisti jam lošti pateikimas laikytinas fizinio asmens ir lošimo organizatoriaus susitarimu, kuris gali būti keičiamas tik šio straipsnio 7 dalyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Prašymų neleisti lošti pateikimo ir informacijos apie prašymus neleisti lošti parašiusius fizinius asmenis keitimosi tarp Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Asmuo, pateikęs prašymą, registruojamas žinybiniame Priežiūros tarnybos įsteigtame asmenų, kuriems neleidžiama lošti, registre (išregistruojamas iš jo) šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui, asmuo, kuriam neleidžiama lošti, išregistruojamas iš asmenų, kuriems uždrausta lošti, registro šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 6.
6. Asmeniui, įregistruotam į asmenų, kuriems uždrausta lošti, registrą, draudžiama būti visose lošimo organizavimo vietose ir lošti jo prašyme nurodytą laikotarpį, o jei prašyme nenurodytas laikotarpis, – 2 metus nuo asmens įregistravimo į asmenų, kuriems uždrausta lošti, registrą. Asmens prašymas neleisti jam lošti negali būti vienašališkai atšauktas (pakeistas) anksčiau, nei baigsis šioje dalyje nustatyti terminai. Šį reikalavimą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. 7. Fiziniam asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, teismas įstatymų nustatyta tvarka gali uždrausti lošti. Prašymą asmeniui uždrausti lošti, prašymą pakeisti ar panaikinti draudimą lošti turi teisę teismui paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl draudimo lošti panaikinimo ar pakeitimo turi teisę taip pat ir asmuo, kuriam buvo uždrausta lošti. Asmenys, kuriems teismas uždraudė lošti, teismo nustatyto draudimo laikotarpiu įrašomi į asmenų, kuriems uždrausta lošti, registrą šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymai (pareiškimai) uždrausti asmeniui, piktnaudžiaujančiam lošimais, lošti, prašymai (pareiškimai) pakeisti ar panaikinti draudimą lošti mutatis mutandis nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. 8. Lošimų organizatoriui draudžiama įleisti į jam priklausančius lošimo vietas asmenis, įregistruotus asmenų, kuriems uždrausta lošti, registre.“
2014-01-13 92-101 Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra numatyta galimybė skirti ekonominių sankcijų juridiniams asmenims, ko pasekoje tampa ypač svarbu nustatyti už pažeidimo padarymą atsakingą fizinį asmenį, o jo nenustačius arba nesurinkus pakankamai jo kaltę įrodančių įrodymų kartais tampa neįmanoma nutraukti pažeidimo vykdymo ir nubausti atsakingo asmens.
Pastebėtina, kad neefektyvus tyrimų ar tikrinimų vykdymas ir negalėjimas nustatyti atsakingų asmenų pažeidžia atsakomybės neišvengiamumo principą, reiškiantį, kad kiekvienam asmeniui, padariusiam azartinių lošimų ar loterijų organizavimo tvarkos pažeidimą, turi būti pritaikytos teisinio poveikio priemonės, kurias numato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad azartinius lošimus organizuojantys subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Projekto III skyrių papildyti šeštu skirsniu, kuriame būtų reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimus ir šį skirsnį išdėstyti taip: „ VI SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ UŽ šiame
92 straipsnis. Atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus
šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 93 straipsnis. Baudos 1.
skyriaus antrame skirsnyje ir III skyriaus pirmame – ketvirtame skirsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą subjektams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje gali būti skiriama bauda nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų. 2. Tais atvejais, kai šio įstatymo II skyriaus antrame skirsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, subjektams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt penkių tūkstančių litų, bauda. 3. Už Priežiūros tarnybos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą subjektams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. 4. Priežiūros tarnyba, skirdama baudą už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad subjektas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo Priežiūros tarnybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 6.
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad subjektas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu lošėjams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo. 7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų subjekto, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus – 6 procentų subjekto, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Jeigu subjektas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, vykdo veiklą trumpiau negu metus, atsižvelgiama į jo gaunamas pajamas einamaisiais finansiniais metais. 94 straipsnis. Įstatymo pažeidimų protokolas ir bylų nagrinėjimo terminai
įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę šio įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. 2. Priežiūros tarnybos Taryba, bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. 95 straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai
nagrinėjant bylą dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dalyvauja:
1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą (įtariamas pažeidėjas);
2) Priežiūros tarnybos sprendimu kiti asmenys, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai šių prašymu;
4) Priežiūros tarnybos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame įstatyme vadinami proceso šalimis. 3. Proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai. 96 straipsnis.
Proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. 97 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. 2. Nagrinėjant bylą, proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. 3. Jei proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus. 98 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą
1Priežiūros tarnyba,
išnagrinėjusi bylą, turi priimti nutarimą:
1) taikyti šio Įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas (baudas);
2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas (baudas), kai nėra tam šio įstatymo nustatyto pagrindo;
3) nutraukti bylą, kai nepadarytas šio įstatymo pažeidimas;
4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. 2. Išnagrinėjus bylą, priimtame nutarime turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) bylos nagrinėjimo data ir vieta;
3) duomenys apie pažeidėją;
4) pažeidimo padarymo aplinkybės;
5) pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas;
6) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
7) pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas;
8) priimtas sprendimas;
9) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 3. Priežiūros tarnybos Tarybos nutarimai per dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti. 99 straipsnis. Baudų išieškojimas
paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos. 2.
2Motyvuotu subjekto,
nurodyto šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, prašymu Priežiūros tarnyba turi teisę baudos arba jos dalies sumokėjimą atidėti iki trijų mėnesių, jeigu subjektas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 3. Priežiūros tarnybos Tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 100 straipsnis. Priežiūros tarnybos Tarybos nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas
šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, pareiškėjas, nesutinkantys su Priežiūros tarnybos Tarybos nutarimu, priimtu pagal šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalį turi teisę per
teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. 101 straipsnis. Ginčai dėl šio Įstatymo pažeidimų Ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
2 Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimą byloje Nr.
10/2009, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ar Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti baigtinį sąrašą vietų, kuriose draudžiama organizuoti azartinius lošimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui ir siekiant užtikrinti, kad azartinių lošimų veikla netrukdytų bažnyčioms ir religinėms organizacijoms laisvai skelbti savo mokslą ir atlikti savo pareigas, siūlytina Projekto 7 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, numatančia mažiausią leistiną lošimų organizavimo vietos atstumą nuo bažnyčios ar religinės organizacijos ir išdėstyti ją taip: „Tais atvejais, kai lošimų organizavimo vietos steigiamos savivaldybėse, kurių teritorijoje savivaldybės taryba nėra nustačiusi su religinėmis bendruomenėmis suderinto atstumo, kuriam esant leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais arba kai pastate, kuriame steigiama lošimo organizavimo vieta, nėra vykdoma licencijuota prekybos alkoholiniais gėrimais veikla, lošimų organizavimo vietą leidžiama steigti tik jeigu atstumas nuo statinio, kuriame numatoma steigti totalizatoriaus, lažybų punktą, atidaryti automatų, bingo saloną arba lošimo namus (kazino), iki statinio, kuriame yra bažnyčia ar religinė organizacija išorinių sienų yra ne mažesnis nei 100 metrų“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Argumentai: Dabar galiojančioje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje vaizdo įrašymo sistemos įrengimo reikalavimas yra nustatytas prie bendrų reikalavimų patalpoms, kuriose vykdomi lošimai (15 str. 1 d. 2 p.).
reikalavimas yra numatytas tik lošimo namams (kazino) (47 str.) ir komercinio pokerio turnyrų salonams (76 str.). Tokio reikalavimo nėra suformuluoto automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpoms (56 str.) bei lažybų ir totalizatoriaus statymo punktams (63 str.). Nesant skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos Priežiūros tarnybai būtų sunkiai įmanoma efektyviai vykdyti kontrolę ir tirti skundus dėl lošimų organizatorių veiksmų (pvz., dėl nepilnamečių asmenų dalyvavimo lošimuose ir kt.). Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
turi būti įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti vykstant lošimui ir fiksuojanti lošimo procesą su visais lošimo automatais. Lošimų organizatorius privalo įrašus saugoti 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. 2. Seimo narė Irena Degutienė
13 Argumentai: Žr. argumentus 56 straipsnio 3 daliai. Pasiūlymas: Papildyti 63 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
3) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti statymo punkto darbo metu ir fiksuojanti visus į punktą ateinančių asmenų veiksmus. Lošimų organizatorius privalo įrašus saugoti 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. 3. Seimo narys Andrius Palionis
5 Argumentai: 46 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė lošimo namuose įsigyti žetonų kasoje, o kai joje žetonai baigiasi, tuomet ir prie lošimo stalo (stalo lošimuose).
Siekiant tinkamai vykdyti buhalterinę apskaitą ir užtikrinti žetonų ir pinigų apskaitą būtina numatyti, jog įsigyjant pinigus tiek kasoje, tiek ir prie lošimų stalo, būtų išduodamas žetonų įsigijimą patvirtinantis dokumentas (fiskalinis kvitas). Kiekvienam gyventojui, atsikaičiusiam grynaisiais pinigais, kuriose yra įrengtas kasos aparatas, turi būti išduodamas fiskalinis kasos aparato kvitas. Tik toks kvitas užtikrina, kad gyventojo sumokėtus pinigus įmonės tinkamai apskaitys ir sumokės mokesčius. Pasiūlymas: siūlomą 46 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, įsigyjant žetonus yra išduodamas žetonų įsigyjimą patvirtinantis dokumentas (fiskalinis kvitas), vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtintu žetonų ir pinigų apskaitos tvarkos aprašu. 4. Seimo narys Remigijus Šimašius
23 Argumentai: Įstatyme įtvirtinus nuostatą, numatančią pareigą tinklo paslaugų teikėjams šalinti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, šalyje būtų įtvirtinta interneto cenzūra. Pasaulinė praktika reikalauja interneto paslaugų teikėjus laikytis tinklo neutralumo principų ir tik retos valstybės toleruoja interneto cenzūrą. Netinkamą, žalingą ir teisės aktų neatitinkančią informaciją turi šalinti prieglobos paslaugų teikėjai. Pažymėtina, kad jau šiuo metu teisės aktai numato tokias pareigas prieglobos paslaugų teikėjams, todėl tokia praktika jau yra susiformavusi ir tinkamai veikia.
Taigi siūlomos nuostatos visiškai užtikrins, kad Lietuvoje nebūtų saugomos nelegalios svetainės. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų
teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti.“
ir pasiūlymai:
Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4393ES(2), tačiau pasiūlyti pagrindiniam komitetui:
1) atkreipti dėmesį į Europos Komisijos derinimo metu pateiktas pastabas dėl azartinių lošimų (nuotolinių lošimų) organizavimo, kad šių lošimų organizavimo priemonės būtų pagrįstos privalomais reikalavimais, susijusiais su viešuoju interesu, taip pat, kad jos būtų tinkamos ir proporcingos, turint omenyje siekiamus tikslus, bei taip pat, kad nebūtų ribojama įmonių laisvė, susijusi su azartiniais lošimais,
2) bei atsižvelgiant į nepilnamečių asmenų ir probleminių lošėjų lošimo prevenciją, svarstyti galimybę atsisakyti įstatymo projekte lošimų B1 kategorijos lošimo automatais. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė