Projekto XIIP-3800(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2.46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Juridinio asmens steigimo dokumentus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas turi būti notaro patvirtintas dokumentuose tikrumą liudija notaras, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įstatymų nustatytais atvejais J j uridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ( metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir
ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip kito termino .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva
registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir juridinio asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. 1.
asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
nepateikė savo narių sąrašo. 2. Juridinių asmenų registro Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais . Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą bei šį pranešimą paskelbti viešai paskelbia j uridinių asmenų registro nuostatuose nustatytame nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais . 3.
pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą paskelbimo juridinių asmenų registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl juridinio asmens likvidavimo išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų, paneigiančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, jis kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 4. Registro tvarkytojo prašymai dėl juridinio asmens likvidavimo nagrinėjami Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka . Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 5.
kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. 6. Jeigu teismas nepriėmė šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo ir 5 dalyje nurodyto ieškinio arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 7. Pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. 8. Šiame straipsnyje nustatyti juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu , išskyrus šio kodekso 2.70 straipsnyje nurodytą atvejį .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.106 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teismo nutartis juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.70 straipsniu straipsnyje nurodytais atvejais ;“. 6 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas , juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Teismo ir kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto.“
dalimi:
„6. Jei likvidavimo pagrindas yra šio kodekso 2.106 straipsnio 4
punktas, likvidatorius neskiriamas.“
straipsnio pakeitimas
nauja 2 dalimi: „
straipsnio 6 dalyje numatytu atveju juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio kodekso 2.70 straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo. Šiuo atveju juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka šio kodekso
juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti. “
dalį laikyti 3 dalimi. 8 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
kreipiasi į teismą su prašymu atšaukti likvidatorių, jei juridinio asmens likvidavimo procedūros buvo pradėtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
likvidatorių, juridinis asmuo iš juridinių asmenų registro išregistruojamas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-07-04 Nr. XIP- 3800(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo seka, kad atvejai, kuomet juridinių asmenų registrui turėtų būti pateikiami juridinio asmens atitinkamos finansų ataskaitos, metiniai pranešimai ar veiklos ataskaitos turėtų būti nustatomi atskiruose įstatymuose. Tuo tarpu minėtų dokumentų pateikimo terminas būtų nustatytas projektu keičiamame CK straipsnyje. Atskiruose įstatymuose, kaip siūloma įtvirtinti projekte, galėtų būti nustatyti ir kiti pateikimo terminai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai aukščiau minėtų ataskaitų ir pranešimų pateikimo registrui atvejai būtų nustatyti atskiruose įstatymuose, o pateikimo terminai tiek CK, tiek atskiruose įstatymuose, kelia abejonių. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, tiek pateikimo atvejai, tiek terminai neturėtų būti nustatyti viename teisės akte, o projektu keičiamame CK straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais ir terminais juridiniai asmenys turi registrui pateikti atitinkamas finansines ataskaitas, metinius pranešimus ar veiklos ataskaitas. 2.
CK 2.70 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. Nuostata ,,nėra galimybės išsiųsti“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar ji turėtų būti suprantama taip, kad nėra lėšų ar techninių galimybių išsiųsti pranešimą, ar ši nuostata būtų suprantama taip, kad pranešimas buvo išsiųstas, bet jo nepavyko įteikti. Atsižvelgus į tai, aptariamą nuostatą siūlytina patikslinti. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo CK 2.70 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą taip pat neturėtų būti suteikta tokio juridinio asmens kreditoriui, nes juridinio asmens likvidavimas pastarajam gali turėti neigiamų teisinių pasekmių. 4. Iš projekto 3 straipsniu siūlomų CK 2.70 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros būtų nutraukiamos tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įgijus juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą, kreditoriai teismui pateiktų ieškinius dėl skolininko prievolių vykdymo ar bankroto bylos iškėlimo. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios pačios pasekmės kiltų ir tokiais atvejais, kai juridiniam asmeniui ieškiniai būtų pateikti ir (ar) atitinkami teismo sprendimai būtų priimti iki likvidavimo iniciavimo pradžios. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad juridiniam asmeniui teisme gali būti pareikštas ne tik pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bet, vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad likvidavimo procedūros taip pat nutraukiamos, kai teismui yra pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Kartu svarstytina, ar juridinių asmenų registro tvarkytojas, prieš inicijuodamas konkretaus juridinio asmens likvidavimo procedūrą, neturėtų patikrinti, ar juridiniam asmeniui teisme nėra pateikti atitinkami ieškiniai ir (ar) yra priimti teismo sprendimai, kuriais yra tenkinami kreditorių reikalavimai tokiam juridiniam asmeniui, pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Manytina, kad nustatęs tokias aplinkybes, juridinių asmenų registro tvarkytojas neturėtų inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrų, o, jeigu jos jau būtų pradėtos, procedūros turėtų būti nedelsiant nutrauktos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. 5. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo CK 2.108 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai likvidavimo pagrindas yra CK 2.106 straipsnio 4 punktas, likvidatorius neskiriamas. Taigi, juridinį asmenį vadovaujantis CK 2.70 straipsniu likviduojant juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu, likvidatorius nebūtų skiriamas. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 1 dalimi CK 2.110 straipsnį, kuris reglamentuoja likvidatoriaus kompetenciją , siūloma papildyti 2 dalimi, nustatant juridinių asmenų registro tvarkytojo kompetenciją, vykdant juridinio asmens likvidavimą, kai likvidavimo pagrindas yra tvarkytojo sprendimas. Taigi, iš abiejų projekto nuostatų seka, kad nors likvidatoriaus neskiriamas, tačiau jo kompetencija yra nustatoma.
Atsižvelgus į tai, abi projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai įvardinant juridinių asmenų, likviduojamų juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorių ir jo atliekamas funkcijas. Teisės departamento direktorius A.Kabišaitis O.Buišienė S.Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Teisingumo viceministras Saulius Stripeika, Teisingumo ministerijos Registrų departamento Juridinių asmenų ir religijų skyriaus vedėja Reda Nikrevičė, vyriausioji specialistė Dalia Janušaitytė, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė ir Įmonių teisės skyriaus vedėja Vaida Sinušaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
supaprastinti neveikiančių juridinių asmenų likvidavimą. Pažymima, kad, esamais duomenimis, nemažas juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų skaičius eilę metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neatnaujina savo duomenų, nerandami savo buveinių adresais.
Tokių juridinių asmenų administravimas ir jų likvidavimas teismine tvarka valstybei brangiai kainuoja. Nurodoma, kad, pradėjus juridinių asmenų likvidavimo procedūras, daugelyje atvejų jų negalima baigti, nes juridiniai būna skolingi valstybei, tačiau turto neturi, todėl jie, net ir turėdami likviduojamo juridinio asmens statusą, iš registro neišregistruojami daugelį metų, nes, norint jį išregistruoti iš registro, reikia pateikti pažymą apie juridinio asmens atsiskaitymą su biudžetais ir kitais fondais. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma atsisakyti tokių juridinių asmenų likvidavimo teismine tvarka. Pagal projekto nuostatas minėtus juridinius asmenis siūloma likviduoti Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatoriumi paskiriant Vyriausybės įgaliotą instituciją. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu būdu sumažėtų neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo kaštai, pabaigus likvidavimo procedūras, būtų ,,išvalytas“ juridinių asmenų registras, jame liktų tik teisingus duomenis atspindinti informacija, mokesčius administruojančios institucijos turėtų tikslią informaciją apie mokesčių mokėtojus. Projekto nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad CK 2.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, esant CK 2.70 straipsnyje nustatytiems pagrindams, priima teismas. Prieš priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia likvidavimo pagrindo buvimą.
Tuo tarpu projektu siūlomu teisinu reguliavimu siūloma atsisakyti teisminės atitinkamų juridinių asmenų likvidavimo tvarkos, nustatant, kad tokie juridiniai asmenys būtų likviduojami Juridinių asmenų registro tvarkytojo - valstybės įmonės ,,Registrų centras“ iniciatyva. Tokiu būdu šiai valstybės įmonei būtų suteikta teisė ne tik vertinti įrodymus ir konstatuoti likvidavimo pagrindo buvimą, bet ir teisė apriboti konkrečių juridinių asmenų teisnumą. Kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės įmonei nebūtų suteikti įgaliojimai, būdingi teisminėms institucijoms. Pažymėtina, kad valstybės įmonės steigiamos atlikti kiek kitokias, nei siūloma teikiamu įstatymo projektu, funkcijas. Atsižvelgiant į išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka CK 2.75 straipsnio nuostatoms. Pritarti iš dalies Projektas tobulintinas pildant projektą nauju straipsniu, keičiančių 2.75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstant taip:
„2. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu,
išskyrus šio kodekso 2.70 straipsnyje nurodytą atvejį.“ Taip pat projektas tobulintinas pildant projektą nauju straipsniu, keičiančių 2.106 straipsnio 4 punktą: Pakeisti 2.106 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teismo nutartis juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.70 straipsniu straipsnyje nurodytais atvejais ;“. Atsižvelgiant į pastabą, kad kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės įmonei nebūtų suteikti įgaliojimai, būdingi teisminėms institucijoms, projektas tobulintinas tikslinant konkrečius pagrindus, tik kuriems esant Juridinių asmenų tvarkytojas turės teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, o taip pat pačias juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva procedūras. Pakeisti 2.70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.70 straipsnis.
likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva
asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta šio kodekso
asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. 1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jei yra bent viena iš šių aplinkybių:
dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
sprendimų ilgiau nei šešis mėnesius;
surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
nepateikė savo narių sąrašo. 2.
asmenų registro Kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais . Tuo atveju, kai nėra galimybės pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiųsti į juridinio asmens buveinę ir (arba) juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais, registro tvarkytojas apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą bei šį pranešimą paskelbti viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytame nurodytame šaltinyje ir šį pranešimą įteikia kitais juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytais būdais . 3. Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą paskelbimo juridinių asmenų registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl juridinio asmens likvidavimo išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų, paneigiančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, jis kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 4. Registro tvarkytojo prašymai dėl juridinio asmens likvidavimo nagrinėjami Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka .
Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šį prašymą, taip pat priėmęs sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs pranešimą apie teismo sprendimą dėl inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo atšaukimo, juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 5. Juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. 6. Jeigu teismas nepriėmė šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo ir 5 dalyje nurodyto ieškinio arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, juridinių asmenų registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą.
Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. 7. Pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. 8. Šiame straipsnyje nustatyti juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisėjų taryba nurodė iš esmės neprieštaraujanti, kad juridinių asmenų likvidavimas bei išregistravimas (taip pat kaip ir įregistravimas) būtų vykdomas neteismine tvarka. Manytina, kad tai galėtų turėti teigiamos įtakos teisėjų darbo krūvio sumažinimui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos, kuriose siūloma įtvirtinti naują juridinių asmenų likvidavimo tvarką, galėtų būti aiškinamos ir taip, kad pagal jas galėtų būti likviduojami ir išbraukti iš juridinių asmenų registro ir tie juridiniai asmenys, kurie yra skolingi valstybės biudžetui ar kitiems asmenims ir neturintys turto, iš kurio galėtų tokias skolas padengti. Pažymėtina, kad pastariesiems juridiniams asmenims, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, turėtų būti keliamos bankroto bylos ir jie likviduojami bankroto procesą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projektu siūlomų kodekso pakeitimų santykis su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pritarti Projektas tobulintinas nustatant, kad: „ 5.
Juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Trečia, jeigu projekto autoriai turi tikslą nustatyti, kad ilgą laiką nevykdančius veiklos ir dėl to likviduojamus juridinius asmenis valstybė atleistų nuo prievolių jai vykdymo, tai, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka nuo prievolių vykdymo jie būtų atleidžiami ir kiek įplaukų dėl tokio atleidimo netektų valstybės biudžetas. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 11 punktą tokie paskaičiavimai nėra pateikti. Pritarti iš dalies Žiūr. ankstesnius argumentus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžetas iš šių neveikiančių juridinių asmenų įplaukų negauna, tačiau tokių juridinių asmenų administravimas ir jų likvidavimas teismine tvarka reikalauja valstybės biudžeto asignavimų, akivaizdu, kad valstybės biudžetas nuolat praranda lėšas. Kita vertus, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalimi, valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, siūlomas patobulintas mechanizmas neužkirs kelio valstybei kaip ir kitiems juridinio asmens kreditoriams ginti savo teises ir išsiieškoti jai priklausančias skolas. Taigi valstybės biudžete įplaukos nebūtų prarandamos. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Ketvirta, net ir tuo atveju, jeigu valstybė atleistų neveikiančius juridinius asmenis nuo prievolių jai vykdymo, kyla abejonių, ar tokių juridinių asmenų likvidavimo procedūros galėtų būti užbaigtos, jeigu pastarieji būtų neįvykdę prievolių kitiems savo kreditoriams. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai. Atsižvelgti Siūlomas patobulintas reguliavimas neužkerta kelio kreditoriams ginti savo teises įstatymuose nustatytomis priemonėmis (teikti teisme ieškinius ar kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Penkta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruota 26588 juridinių asmenų, kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų daugiau kaip 2 metus, dar 56551 juridinių asmenų, filialų ir atstovybių neatnaujina savo duomenų daugiau kaip 5 metus. Pagal projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas neveikiančių juridinių asmenų likvidatoriaus pareigas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai likvidavimo procedūroms įvykdyti reikalingos tam tikros lėšos. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 11 punktą nėra nurodoma, kiek valstybės biudžeto lėšų reikėtų skirti tokiai institucijai, kad ji galėtų vykdyti kelių dešimčių tūkstančių galimai neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 7 straipsnio nuostatas, įstatymas įsigaliotų 2012 m. liepos 1 d.. Taigi lėšos tokių juridinių asmenų likvidavimui turėtų būti numatytos 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Atsižvelgti Žiūr. į ankstesnius argumentus ir pasiūlymus dėl šiame straipsnyje siūlomų įtvirtinti juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūrų tobulinimo.
Be to, atsižvelgiant į šią pastabą, projekto įsigaliojimo data tikslintina į 2015 m. sausio 1 d., kad būtų galima valstybės biudžete numatyti lėšas, reikalingas likvidavimo (supaprastinta tvarka) procedūroms atlikti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70)
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindas likviduoti juridinį asmenį yra tuomet, kai įmonė nepateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir registro tvarkytojui nepranešamos tokio nepateikimo priežastys. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2. 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonių prievolė juridinių asmenų registrui pateikti ne tik finansinių ataskaitų rinkinį, bet ir metinį pranešimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariamąją projekto nuostatą nereikėtų papildyti, nurodant, kad pagrindas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą yra ne tik tada, kai jis nustatyta tvarka nepateikė tiek metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tiek metinio pranešimo. Pritarti Projekto nuostatos tobulintinos: 1.
Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jei yra bent viena iš šių aplinkybių:
dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
sprendimų ilgiau nei šešis mėnesius;
surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
nepateikė savo narių sąrašo.“ Be to, siūloma tobulinti projektą keičiant ir Civilinio kodekso 2.66 str. 4 d.: „4. Įstatymų nustatytais atvejais J j uridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ( metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir
ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip kito termino .“
kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) 3.
Projekto 2 straipsniu CK 2.70 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą juridinio asmens likvidavimą paskelbimo registro tvarkytojui juridinis asmuo nepateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinių arba jei juridinis asmuo nesudaro finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų – kitų veiklą įrodančių dokumentų, registro tvarkytojas pradeda likvidavimo procedūras Civilinio kodekso ir juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir apie tai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje“. Minėta nuostata dėl teisinių pasekmių, kylančių juridiniam asmeniui nepateikus, be kita ko, „veiklos ataskaitos“ yra diskutuotina atsižvelgus į politinių partijų, kaip viešųjų juridinių asmenų, apskaitos vykdymo bei metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo ypatumus. Šie ypatumai reglamentuojami Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje „Politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas;
2) veiklos rezultatų ataskaita; 3) aiškinamasis raštas“. Taigi pagal šią nuostatą politinės partijos „veiklos ataskaitų“ neteikia, o politinės partijos teikiamo finansinių ataskaitų rinkinį sudaro „veiklos rezultatų“ ataskaita. Kartu su šiuo rinkiniu politinės partijos parengia priedus: aukų ir aukotojų sąrašą bei valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitą (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgti Projektas tobulintinas. Žiūr. ankstesnius argumentus ir siūlymus. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) Kartu pažymėtina, kad šios dalies nuostata „arba jei juridinis asmuo nesudaro finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų - kitų veiklą įrodančių dokumentų“ gali būti suprantama kaip juridinių asmenų teisė savo nuožiūra sudaryti arba nesudaryti finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų ir gali sukelti praktinio taikymo problemų. Jeigu siekiama įtvirtinti tų juridinių asmenų, kurie pagal įstatymus neprivalo sudaryti finansinių ataskaitų ir veiklos ataskaitų, pareigą pateikti „kitus veiklą įrodančius dokumentus“, reikia atitinkamai suredaguoti tekstą ir kartu sukonkretinti, kokie kiti dokumentai būtų laikytini įrodančiais juridinio asmens veiklą arba kas šiuos dokumentus nustatys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo CK 2.70 straipsnyje nurodytais pagrindais priima teismas (CK 2.106 straipsnio 4 punktas). Todėl toks juridinis asmuo likviduojamojo juridinio asmens statusą, mūsų nuomone, įgyja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas priimtų sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir nuo kada šis asmuo įgytų likviduojamo juridinio asmens statusą. Šiuo aspektu nėra aišku nuo kada tokį statusą įgytų ir politinė partija, jeigu ji būtų likviduojama projektu CK 2.70 straipsnio 4 dalyje siūlomu nustatyti pagrindu. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos yra valstybės politinės sistemos dalys. Todėl likviduojamos politinės partijos statuso įgijimo momentą ypač svarbu nustatyti, nes su teikiamu projektu susijusiuose Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIP-3803, Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIP-3805, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr.
Nr. XIP-3806 Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Reg. Nr. XIP-3807 politinės partijos, turinčios tokį statusą, netektų teisės kelti savo kandidatų atitinkamuose rinkimuose. Kartu pažymėtina, kad pagal aptariamąją projekto nuostatą atitinkamų juridinių asmenų likvidavimo procedūras pradėtų vykdyti juridinių asmenų registro tvarkytojas, o jas užbaigtų, atsižvelgiant į projekto 4 straipsniu siūlomas CK 2.108 straipsnio nuostatas, Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi vieno juridinio asmens likvidavimo procedūras vykdytų ne viena, bet dvi institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais motyvais remiantis siūloma nustatyti, kad vieno ir to paties juridinio asmens likvidavimas vyktų dviem etapais, o jį vykdytų dvi institucijos. Pažymėtina, kad paprastai likviduojant juridinius asmenis yra paskiriamas vienas likvidatorius, kuris atlieka visas juridinio asmens likvidavimo procedūras. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš galiojančių CK nuostatų, tiek iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias konkrečiai procedūras privalėtų atlikti juridinių asmenų registro tvarkytojas iki to momento, kol likvidavimą pradėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija . Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Projektas tobulintinas. Projektas tobulintinas:
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas , juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Teismo ir kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto.“ 3.
Papildyti 2.108 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jei likvidavimo pagrindas yra šio kodekso 2.106
straipsnio 4 punktas, likvidatorius neskiriamas.“ Taip pat projektas tobulintinas pildant jį nauju straipsniu pildančiu Civilinio kodekso 2.110 straipsnį nauja 2 dalimi:
nauja 2 dalimi: „
straipsnio 6 dalyje numatytu atveju juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo šio kodekso 2.70 straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo. Šiuo atveju juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka šio kodekso 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti. “
dalį laikyti 3 dalimi. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70) (3,
nustatyta tvarka juridinių asmenų likvidavimo procedūros turėtų būti ne tik pradedamos, bet ir toliau vykdomos. Atsižvelgus į tai, svarstytina ar projekto 2 straipsniu siūlomų CK 2.70 straipsnio 3 ir 4 dalių paskutiniųjų sakinių nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių, šiose dalyse nustatant, kad likvidavimo procedūros vykdomos CK ir juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Pritarti Projektas patobulintas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)3 (2.70)
straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti teisines pasekmes politinėms partijoms, kurios Teisingumo ministerijai dvejus metus iš eilės nepateikia savo narių sąrašo. Tokioms partijos būtų pradėtos likvidavimo procedūros. Siūlomas teisinis reguliavimas yra diskutuotinas juridinių asmenų lygybės įstatymui požiūriu bei proporcingumo aspektu tarp politinės partijos padaryto pažeidimo ir dėl jo politinei partijai taikomo poveikio.
Pirma, CK 2.70 straipsnio 1 dalyje yra dėstomos bendrosios nuostatos, skirtos juridinių asmenų likvidavimo procedūroms inicijuoti: jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre. Visais šiais atvejais registro tvarkytojas (pagal šio straipsnio 2 dalį) turi pareigą juridiniam asmeniui išsiųsti pranešimą apie numatomą juridinio asmens likvidavimą ir šį pranešimą paskelbti juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje. Šio straipsnio 3 dalyje juridiniams asmenims, pažeidusiems reikalavimą pateikti registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius, veiklos ataskaitas arba jeigu juridinis asmuo tokių dokumentų nesudaro – kitus veiklą įrodančius dokumentus, numatomas
asmens likvidavimą paskelbimo) šias ataskaitas pateikti, t.y. įvykdyti įstatymo reikalavimą.
Palyginus šį reguliavimą su reguliavimu, skirtu politinei partijai šio straipsnio 4 dalyje, matyti, kad politinei partijai, skirtingai nuo kitų juridinių asmenų, likvidavimo procedūros pradedamos dėl fakto, kad politinė partija dvejus metus iš eilės nepateikė savo narių sąrašo Teisingumo ministerijai ir šios procedūros būtų pradedamos iš karto, t.y. be šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų išlygų dėl likvidavimo procedūrų inicijavimo, kai registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą juridinio asmens likvidavimą bei šį pranešimą paskelbti juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytame šaltinyje. Atsižvelgus į tai, manome, kad politinės partijos, kaip juridiniai asmenys, gali atsidurti blogesnėje padėtyje nei kiti juridiniai asmenys, padarę šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, ir tai gali neatitikti visų asmenų lygybės įstatymui principo. Antra, politinių partijų lygybės įstatymui aspektu atkreiptinas dėmesys ir politinėms partijos nustatomą diferencijuotą teisinį reguliavimą. Antai, pagal projekto 2 straipsnio nuostatas tos politinės partijos, kurios turi pakankamą narių skaičių, tačiau dėl to, kad dvejus metus iš eilės nepateikia Teisingumo ministerijai savo narių sąrašo, būtų likviduojamos. Dėl šio likvidavimo politinės partijos netektų teisės kelti savo kandidatų atitinkamuose rinkimuose (pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 ir
rinkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr.
Nr. XIP-3805, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. XIP-3806, Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. XIP-3807). Tuo tarpu, tos politinės partijos, kurios turi mažiau nei vieną tūkstantį narių, turi 30 dienų terminą apie tokį savo narių sumažėjimą pranešti registro tvarkytojui bei turi teisę
reorganizuoti ar pertvarkyti (Politinių partijų įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Reg. Nr. XIP-3804 2 straipsnis). Atsižvelgus į tai, manome, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas gali neatitikti politinių partijų lygybės įstatymui principo. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos padarytas pažeidimas (dvejus metus iš eilės nepateikus Teisingumo ministerijai savo narių sąrašo) ir už jį taikomas poveikis
Pagal Konstitucinio Teismo doktriną (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas) „konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d.,
Be to, projekto 2 straipsniu pildomo CK 2.70 straipsnio 4 dalies nuostata dėl teisinių pasekmių, kylančių politinei partijai nustatyta tvarka nepateikusiai savo narių sąrašo yra tikslintina po žodžio „nepateikė“ įrašyti
Projektas tobulintinas, tikslinant konkrečius pagrindus, kuriems esant Juridinių asmenų tvarkytojas turės teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, o taip pat pačias juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva procedūras. Atsižvelgiant į pagrindinį politinės partijos tikslą – siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, manytina, kad patobulintas reguliavimas nėra neproporcingas ar diskriminuojantis. Tuo labiau, kad likvidavimo inicijavimas nepateikus veiklą įrodančių dokumentų nustatytas ir kitiems juridiniams asmenims.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į naujausius Politinių partijų įstatymo pakeitimus (nauja įstatymo redakcija nuo 2013-12-14) , remiantis kuriais Politinės partijos privalo kiekvienais metais ne vieną, o du kartus per metus, t.y.: ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą (įstatymo 8 straipsnio 8 dalis). Todėl be kitų pakeitimų, siūlytina pagrindą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą sieti su politinėmis partijomis, kurios Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka nepateikė savo narių sąrašo du kartus, t.y. vienerius metus. Preziumuotina, kad partija įstatymo nustatyta tvarka iš eilės kelis kartus neteikianti savo narių sąrašų, neturi reikiamo narių skaičiaus ir veiklos nevykdo (praktika rodo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui informavus politines partijas apie galimybę jas likviduoti Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatytais pagrindais, sąrašų jos ir toliau neteikė, duomenų Juridinių asmenų registre neatnaujino), todėl jos steigėjams vengiant priimti sprendimus ir siekiant išvengti visuomenės klaidinimo, tikslinga jas likviduoti juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva ir tuo atveju, kai jos neteikia savo narių sąrašų. Taip pat žr. ankstesnius argumentus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)81
įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku kokia tvarka turėtų būti vykdomos likvidavimo procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo.
Pavyzdžiui, neaišku, ar juridinių asmenų registro tvarkytojo prašymai, pateikti teismui iki įstatymo įsigaliojimo dėl teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį priėmimo, bet iki įstatymo įsigaliojimo dar nebaigti nagrinėti, turėtų būti nagrinėjami iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi iš projekto nuostatų nėra aišku, ar likvidavimo procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti tęsiamos iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Projektas tobulintinas:
tvarkytojas kreipiasi į teismą su prašymu atšaukti likvidatorių, jei juridinio asmens likvidavimo procedūros buvo pradėtos Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atšaukus likvidatorių, juridinis asmuo iš juridinių asmenų registro išregistruojamas juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2011-11-10)9
“parengia ir patvirtina” keistina į “priima”, nes Vyriausybė (Vyriausybės
įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis) ir kitos valstybės institucijos ,,kaip teisėkūros subjektai, “priima“ teisės aktus, o ne juos
“tvirtina”. Be to, ši nuostata keistina ir tuo aspektu, kad Vyriausybė turi
teisę pavesti parengti teisės akto projektą jai pavaldiems subjektams, o ne “rengti” jį pati. Pritarti Projektas tobulintinas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Projektas tobulintinas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė * Atsižvelgiant į tai, kad pagal patobulintą projektą, kuriuo reglamentuojamas neveikiančių juridinių asmenų likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, atsisakoma teisminių procedūrų ir likvidatoriaus, o sprendimą likviduoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva priims Juridinių asmenų registro tvarkytojas, būtina patikslinti atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus ir juose nustatyti, kad sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo gali priimti Juridinių asmenų registro tvarkytojas ir, kai šio subjekto priimtas sprendimas yra juridinio asmens likvidavimo pagrindas, juridinis asmuo likviduojamas taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Šiuo atveju juridinio asmens likvidatorius neskiriamas. Pritarti Turi būti įregistruoti ir priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.
VIII-1835 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 7, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2013-05-21) * Teisėjų taryba pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013 m. gegužės 2 d. rašte Nr. S-2013-4142 pateiktus derinti įstatymų projektus Nr. XIP-3800 – 3807 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Siūlomu teisiniu reglamentavimu siekiama supaprastinti faktiškai veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras ir nustatyti, kad likvidavimo procedūros pradedamos neteismine tvarka atsiradus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Teisėjų taryba iš esmės neprieštarauja, kad juridinių asmenų likvidavimas bei išregistravimas (taip pat kaip ir įregistravimas) būtų vykdomas neteismine tvarka. Manytina, kad tai galėtų turėti teigiamos įtakos teisėjų darbo krūvio sumažinimui. Atsižvelgti 2.
taryba (2013-05-21)3 (2.70)
pažymėtina, kad svarstant galimybę nustatyti neteisminę juridinių asmenų likvidavimo procedūrą, svarbu numatyti juridinių asmenų valdymo organų narių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo esant CK 2.70 straipsnyje nustatytiems pagrindams priima teismas, kuris, prieš priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius likvidavimo pagrindo buvimą. Nustačius neteisminę juridinių asmenų likvidavimo procedūrą, teisė vertinti įrodymus ir konstatuoti likvidavimo pagrindo buvimą būtų suteikta registro tvarkytojui. Kita vertus, juridinių asmenų valdymo organų narių teisių ir teisėtų interesų gynimo saugiklis būtų įtvirtintas siūlomos CK 2.70 straipsnio redakcijos 5 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad registro tvarkytojo veiksmai dėl likvidavimo gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant išvengti ginčų dėl tokių bylų teismingumo, siūlytina į minėtą nuostatą įrašyti žodį „apylinkės“, t. y. „registro tvarkytojo veiksmai dėl likvidavimo gali būti skundžiami apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgti ši dalies Teismingumo nustatymo klausimai nėra Civilinio kodekso reguliavimo dalykas. 3. Teisėjų taryba (2013-05-21)3 (2.70)
atkreiptinas dėmesys į siūlomą CK 2.70 straipsnio 1 dalies formuluotę, kuria vadovaujantis registro tvarkytojas turėtų pareigą, o ne teisę (kaip yra reglamentuota šiuo metu), esant šioje dalyje numatytoms aplinkybėms, inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens likvidavimo inicijavimas siejamas ir su aplinkybėmis, praktikoje galinčiomis atsirasti dėl objektyvių priežasčių, pvz., juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, manytina, kad registro tvarkytojui galėtų būti palikta galimybė spręsti klausimą dėl poreikio inicijuoti juridinio asmens likvidavimą kiekvienu atveju atskirai. Pritarti Projektas tobulintinas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2013-05-10)3 (2.70) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su Civilinio kodekso 2.46, 2.70, 2.106, 2.108 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-3800, Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-3801, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-3802, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-3803, Politinių partijų įstatymo 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-3804, Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-3805, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-3806 bei Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-3807, teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
CK 2.46, 2.70, 2.106, 2.108 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3800 2 straipsnyje siūloma CK 2.70 straipsnio 3 dalį papildyti nuostatomis, kad registro tvarkytojo pradėtos neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros būtų vykdomos juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, tačiau lieka neaišku, kokia apimtimi neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras reglamentuotų šie juridinių asmenų registrų nuostatai, o kokia – CK įtvirtintos nuostatos dėl juridinių asmenų (veikiančių ir neveikiančių) likvidavimo tvarkos (CK 2.106-2.113 straipsniai), taip pat kuriuos veiksmus atliks registro tvarkytojas, o kuriuos – Vyriausybės įgaliota institucija. Koreguojant šį įstatymo projektą siūlytina atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens likvidavimas yra vienas iš įstatyme įtvirtintų juridinių asmenų pasibaigimo pagrindų (CK 2.95 straipsnio 1 dalis), todėl neveikiančio juridinio asmens likvidavimas vadovaujantis ne CK (įstatymu), bet įstatymo įgyvendinamajam teisės aktui prilyginamais juridinių asmenų registrų nuostatais gali kelti klausimų dėl netinkamo teisinio apibrėžtumo principo užtikrinimo. Pritarti Projektas atitinkamai tobulintinas – esmines reglamentavimo nuostatas įtvirtinant Civiliniame kodekse. 2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2013-05-10)3 (2.70) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 2.46, 2.70, 2.106, 2.108 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3800 4 straipsnyje, papildančiame CK 2.108 straipsnį 4 dalimi, įtvirtinta nuostata, kad neveikiančių juridinių asmenų likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija, o dabar galiojančioje CK
pagrindams, iki to laiko, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatorių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.
Siūlytina šias nuostatas suderinti tarpusavyje, nes praktikoje gali kilti klausimas, ar pirmiau nurodytuose CK straipsniuose turimos omenyje tos pačios, ar skirtingos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pritarti Projektas tobulintinas. Žiūr. ankstesnius argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į patobulinto projekto 6 straipsnį:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas , juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba nustatyti konkretų likvidatorių. Teismo ir kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto.“
dalimi:
„6. Jei likvidavimo pagrindas yra šio kodekso 2.106
straipsnio 4 punktas, likvidatorius neskiriamas.“
Aukščiausiasis teismas (2013-05-10)2 (2.70)
2.70, 2.106, 2.108 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr.
XIP-3800 siūloma neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūra negali pažeisti fundamentalių asmens teisių pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), todėl šio projekto nuostatas siūlytina koreguoti atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) suformuotą praktiką dėl teisės kreiptis į teismą ir nuosavybės apsaugos. Nors Teismas teisės į nuosavybės apaugą kontekste yra pažymėjęs, kad Konvencijos
straipsnis neįtvirtina procesinių reikalavimų ir teisminės peržiūros stoka savaime nepažeidžia šio straipsnio nuostatų , arba teisės kreiptis į teismą kontekste – kad viešasis interesas, susijęs su verslo praktikos lengvinimu, ekonominės plėtros stiprinimu, tam tikrais atvejais gali pateisinti teisės kreiptis į teismą paneigimą, tačiau bet koks teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi būti lydimas procesinių garantijų, suteikiančių suinteresuotam individui ar juridiniam asmeniui pagrįstą galimybę pristatyti savo bylą kompetentingoms institucijoms , turint tikslą veiksmingai užginčyti priemones, ribojančias jų teises, įtvirtintas atitinkamoje Konvencijos nuostatoje ( 1994
sprendimas byloje Fredin prieš Švediją , Nr. 18928/91, 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Capital Bank AD prieš Bulgariją , Nr. 49429/99, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Kohlhofer ir Minarik prieš Čekijos Respubliką, Nr. 32921/03, 28464/04, 5344/05 ). Vertinant, ar ši sąlyga buvo patenkinta, atsižvelgtina į taikomas teismines ir administracines procedūras. Nustatomos teisinės gynybos priemonės turi suteikti galimybę rimtą ekonominį poveikį turinčios priemonės teisėtumo klausimą apsvarstyti peržiūrai teismuose prilyginamu būdu (žr., mutatis mutandis , cituotą Kohlhofer sprendimą).
Todėl CK 2.70 straipsnio 5 dalyje siūloma nuostata dėl registro tvarkytojo veiksmų atliekant likvidavimo procedūrą apskundimo teismui įstatymų nustatyta tvarka, tikslintina atsižvelgiant į likvidavimo procedūros stadijas (sprendimo dėl likvidavimo priėmimas, pripažinimas likviduojamu ir pan.). Kartu siūlytina nustatyti, kokia tvarka – administracine ar ginčo teisena – būtų galima skųsti registro tvarkytojo veiksmus dėl likvidavimo. Pritarti iš dalies Projektas tobulintinas. Tuo tarpu nustatyti, kokia tvarka – administracine ar ginčo teisena – būtų galima skųsti registro tvarkytojo veiksmus dėl likvidavimo, Civiliniame kodekse netikslinga. 4. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2013-05-10)3 (2.70) Taip pat siūloma koreguoti CK 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimus, nes iš juose siūlomų nuostatų neaišku, koks subjektas priims sprendimą dėl neveikiančio juridinio asmens likvidavimo, nuo kada tokie juridiniai asmenys įgis likviduojamos įmonės statusą, be to, neaišku, koks siūlomų nuostatų santykis su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Dėl kitų pateiktų įstatymų pakeitimų projektų pastabų neturime. Pritarti. Žr. aukščiau pateiktus siūlymus ir argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106, 2.108, 2.110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.
: Atsižvelgiant į tai, kad patobulintu projektu nustatomas neveikiančių juridinių asmenų likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, atsisakant teisminių procedūrų ir likvidatoriaus, priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pavedant Juridinių asmenų registro tvarkytojui , būtina patikslinti atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus (Akcinių bendrovių įstatymas, Biudžetinių įstaigų įstatymas, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, Mažųjų bendrijų įstatymas, Ūkinių bendrijų įstatymas, Žemės ūkio bendrovių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas ). Todėl turi būti įregistruoti šių įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos tikslinga svarstyti kartu su projektu XIIP-3800(2). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas