taip:
„1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 150
MGL dydžio;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 225 MGL
dydžio.“
Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „176 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas
saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų darbuotojų saugos ar ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 32. Šiame straipsnyje numatytos veikos numatyta veika yra nusikalstamos nusikalstama ir tais atvejais, kai jos padarytos ji padaryta dėl neatsargumo.“
Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną
ar turtą pateikimas 1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas
dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 32. Už šiame straipsnyje numatytas veikas numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 272 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku,
uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „273 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas 1.
Tas, kas neturėdamas leidimo iškirto, ar kitaip išnaikino didesnį negu vieno hektaro savo miško plotą sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
dalimi: „7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
atitinkamai 8, 9, 10 dalimis. 3. Pakeisti 281 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. 8. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6
dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“
Pakeisti 284 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas
1Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,
grasinimais, patyčiomis piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-06-22 Nr. XIP-3602(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
(XIP-3602(2))
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Teisingumo ministro patarėjai Vainius Šarmavičius, Marius Rakštelis, Tomas Žėkas, Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės Giedrė Pačesienė, Olga Pacevičienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyr.patarėja Kristina Pažusytė, vyr. specialistė Gintarė Šeškevičiūtė, Algirdas Glodenis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Rūta Rutkauskaitė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos VPV viršininkas Saulius Gagas, vyr. specialistas Kęstutis Stelmokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2011-12-12 * Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
projekto priėmimo metai derintini su projekto Nr. XIP-3600 priėmimo metais
Teisės departamentas
oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas redaguotinas: papildytinas nuoroda „2011, Nr. 81-3959“. Atsižvelgti Pasikeitė teisės aktų rengimo reikalavimai. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2014-05-301 Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo didinamos baudos, atsisakyti, nes baudų dydžiai buvo peržiūrėti ir priimti 2011-04-28 (V. Žinios, Nr. 49-2374).
49-2374). Vertinant tai, kad bausmės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, siūlymu nepasiekiamas proporcingumas, nes už baudžiamuosius nusižengimus bauda realiai padidinama iki
pan.) - 39000 Lt/11295 eurų (pradiniame variante buvo 32500Lt/9413 eurų ir 48750Lt/14119 eurų), tuo tarpu BK atvirkštinis procesas nekeičiamas, nes didelė žala ar stambus mastas vis dar nustatytas daugelyje BK Specialiosios dalies straipsnių - 150 ir 250 MGL, kas realia pinigine išraiška yra 19500LT/5648 eurų ir 32500 Lt/9413 eurų, pvz.: 212 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala.“, „190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas 1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą<..>.“ ir kt. Taigi, tiek nusikalstama veika padarytos žalos vertinimas, tiek bausmių dydžiai turi būti adekvatūs ir proporcingi, todėl BK keitimams pritartina tik tuomet, jeigu būtų peržiūrimos visos BK sankcijos ir naujai apibrėžti dydžiai, nes nuolatiniais fragmentiškais keitimais kodekso sistema išbalansuojama. Baudžiamojo kodekso
įsigaliojo palyginus neseniai (2011-04-28, Žin. Nr. 49-2374 ), kurie buvo suderinti po dviejų svarstymų Seime. Papildomi argumentai (iš ankstesnio svarstymo): Dėl 47 straipsnio pakeitimų (įstatymo projektas XIP-2069) buvo gauta daug nuomonių, Seimo nariai teikė siūlymus, argumentuodami: siūloma nustatyti mažesnes, realiai galimas įvykdyti visiems visuomenės sluoksniams, baudas.
Nedidinti baudų taip neproporcingai, nes pirmame projekte buvo pasiūlyta baudų dydžius pakelti 10 kartų, pasisakyta ne tik dėl baudų proporcingumo kaip sankcijos, tačiau ir dėl galimybės jas išieškoti, kad tai būtų adekvati bausmė, nes kylant jos neproporcingam dydžiui, mąžta baudų išieškojimas, tai yra realus bausmės įgyvendinimas, buvo surengti ne vieni klausymai (žr. projektą XIP-2069 ir su juo susijusius dokumentus). Priėmus Seimui įstatymą, Respublikos Prezidentas dekretu grąžino jį pakartotinai svarstyti, nes manyta, kad 2-3 kartus padidinti baudų dydžiai neadekvatūs, o reikalinga padidinti 5 kartus, juo labiau, kad 2007 m. buvo penkis kartus padidintos baudos juridiniams asmenis nuo 10000 iki 50000 tūkst. Taigi, grąžinant įstatymą pakartotinai svarstyti, Respublikos Prezidento dekrete
d. Nr. 1K-650 buvo nurodyta: „3) bauda yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtintų bausmių rūšių, todėl ir šiai poveikio priemonei keliami minėti reikalavimai, tačiau šiuo metu BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimalūs baudų dydžiai dažniausiai nėra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Šis neatitikimas itin akivaizdus labiausiai paplitusių savanaudiškų (turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų) nusikaltimų kontekste, nors būtent šiais atvejais bauda, kaip į kaltininko motyvaciją nukreipta ekonominė sankcija, galėtų būti pati efektyviausia ir labiausiai bausmės paskirtį atitinkanti bausmė.
Įvertinus labiausiai paplitusių ekonominių ir finansinių nusikaltimų valstybės biudžetui, taip pat kitiems nuo jų nukenčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims daromą žalą, matyti, kad galiojančiame BK 47 straipsnyje įtvirtintų baudų ir baudų, kurios turėtų būti įtvirtintos BK, kad šią bausmės rūšį būtų galima laikyti atitinkančia adekvatumo ir veiksmingumo reikalavimus, atotrūkis yra toks didelis, kad maksimalių baudų dydžių didinimas 2 – 3 kartus minėtos problemos iš esmės neišsprendžia;
4) svarstant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2069 buvo gautos teisėsaugos institucijų, teisės mokslininkų ir ekspertų išvados, teismų praktikos apibendrinimai ir detali informacija apie praktiškai taikomų baudų dydžius, kuria remiantis nustatyta, jog šiuo metu BK įtvirtintų fiziniams asmenims taikomų baudų maksimalių dydžių didinimas 5 kartus būtų proporcingas siekiamam tikslui, adekvatus labiausiai paplitusių nusikaltimų, už kuriuos skiriamos baudos, mastui ir pavojingumui, neiškreiptų BK įtvirtintos bausmių ir kitų poveikio priemonių sistemos. Apsvarstęs šį projektą, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje konstatavo, kad „atsižvelgiant į visų institucijų pastabas (...) būtų logiška, adekvatu ir proporcinga, nes ir juridiniams, ir fiziniams asmenims būtų baudos padidintos 5 kartus.
Svarstymų metu surinkti duomenys pagrindžia būtinybę maksimalius baudų dydžius didinti mažiausiai 5 kartus;
5) dėl aukščiau išvardytų priežasčių, nors ir pritartina principiniam įstatymų leidėjo apsisprendimui didinti BK įtvirtintas baudas fiziniams asmenims, Įstatymu daromi pakeitimai nėra proporcingi Įstatymu siekiamam tikslui, juo įtvirtinami baudų dydžiai nepašalina minėtos disproporcijos tarp atitinkamų kategorijų nusikaltimais daros žalos ir sankcijų už šiuos nusikaltimus, todėl Įstatymas svarstytinas pakartotinai. 2 straipsnis. S i ū l a u Įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 47 straipsnio
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio.“ Seimas svarstė pakartotinai ir priėmė Prezidento siūlomą redakciją, be to, svarstant Komitete, buvo pasakyta, kad norma turėtų veikti praktikoje, nes jeigu labai smarkiai pakeliamos baudos, jos lieka neišieškomos arba keičiamos kita bausme - pvz. areštu, baudas reikia susieti ir su ekonomine nauda, ir su realiomis žmonių galimybėmis jas susimokėti. Komitetas svarstymų metu pateikė tokius argumentus: Atsižvelgiant į pastabą, tobulinamas įstatymo projektas, baudas padidinant 5 kartus, nes 2007 metais buvo padarytas BK pakeitimas juridiniams asmenims (Žin., 2007, Nr. 81-3309), baudos buvo padidintos 5 kartus, tai yra nuo 10000 iki 50000 MGL.
Todėl būtų logiška, adekvatu ir proporcinga, nes ir juridiniams, ir fiziniams asmenims būtų baudos padidintos
pritarti Projekto nuostatai baudos bausmę didinti dešimteriopai, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos klasifikacinės kategorijos, kadangi tokiu būdu baudos žymiai padidėja ne tik už Projekto Aiškinamajame rašte minimus ekonominius bei finansinius nusikaltimus, bet ir už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus. Manytume, kad toks baudos bausmės didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl siūlytume baudos bausmės dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai. Kita vertus, sprendžiant klausimą kokio dydžio bauda būtų optimali, siūlytume atkreipti dėmesį į šios bausmės reglamentavimo raidą baudžiamajame įstatyme. Nuo 1996 m. spalio 2 d., remiantis 1961 m. BK 32 straipsniu, baudos kaip pagrindinės bausmės minimalus dydis buvo nustatytas nuo 100 MGL dydžio, o nuo 1998 m. liepos 29 d. už savanaudiškus nusikaltimus – nuo 200 MGL dydžio. Tačiau nuo
bausmių sistemoje nuolat mažėjo ir 2000 m. jau sudarė vos 2 proc.[1]. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad kai kaltininkas neturėdavo lėšų baudai sumokėti, teismai šios bausmės neskirdavo, nes paprasčiausiai nebūtų į ką nukreipti jos išieškojimą. Teismų praktika rodo, kad dalis teisiamųjų patys prašydavo, kad jiems būtų paskiriama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidedamas, o ne baudos bausmė. Tik 2001 metais, kai baudos minimalus dydis vėl buvo sumažintas iki 1 MGL, šios bausmės lyginamoji dalis teismų praktikoje pakilo iki 7 proc., o 2002 m. – jau iki 13,2 procentų[2].
Šie duomenys rodo, kad baudos bausmės didinimas, priešingai nei nurodoma Projekto Aiškinamajame rašte, gali ne sumažinti, bet padidinti laisvės atėmimo bausmės taikymą. Skiriant baudos bausmę taikomos bendrosios bausmės skyrimo nuostatos, pagal kurias bausmės dydis pradedamas skaičiuoti nuo jos vidurkio. Todėl nors Projekte ir nedidinama baudos bausmės žemutinė riba, tačiau nesant lengvinančių ar kitokių aplinkybių, švelninančių kaltininko atsakomybę, teismai skiriamos baudos dydį privalės skaičiuoti nuo jos vidurkio ir neturės galimybių nustatyti mažesnio jos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudą kaltininkas turi sumokėti tik iš teisėtai įgytų pajamų. Siekiant užkirsti kelią kaltininkams iš nusikalstamos veikos gauti neteisėtų pajamų būtina tobulinti turto konfiskavimo institutą. Generalinė prokuratūra: „Projekto siūlymas skiriamų baudų maksimalius dydžius padidinti net dešimtį kartų yra svarstytinas. Mūsų nuomone, toks drastiškas maksimalių dydžių didinimas atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją nėra racionalus. Sutinkame, kad galiojančiame BK fiziniams asmenims nustatyti maksimalūs baudų dydžiai nėra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, tačiau pateiktas siūlymas padidinti baudas dešimtį kartų sudarytų teismams galimybę skirti dešimtį kartų didesnes baudas fiziniams asmenims už nusikalstamas veikas ir taip iškreiptų bausmės paskirtį, t. y. jos neišvengiamumą.
Manome, kad reikia numatyti tokius fiziniams asmenims už atitinkamas nusikalstamas veikas skiriamų baudų maksimalius dydžius, kurie būtų adekvatūs bei proporcingi veikos pavojingumui ir valstybei daromai žalai.“ Teisingumo ministerija pateikė ilgą analizę (3 l.), kaip neproporcingas baudų didinimas neveiks efektyviai : “Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvertinusi, kokio masto pakeitimai yra siūlomi Projekte XIP-2069, taip pat kiek pakistų baudų dydžiai už įvairių rūšių nusikalstamas veikas, kelia abejonių, ar baudų didinimas dešimt kartų atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.“, padidės laisvės atėmimo bausmės: „aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas leis baudomis pakeisti laisvės atėmimą, kas sumažins laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Tačiau šiuo atveju yra būtina įvertinti ir galimą atvirkštinę situaciją, kai teismui nustačius, jog asmuo negalės sumokėti dešimt kartų didesnės baudos, jis bus priverstas vietoje baudos skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija abejoja baudos kaip piniginės bausmės griežtinimo dešimt kartų efektyvumu, kadangi bausmių ribų kėlimas neturėtų būti analizuojamas atskirai nuo šių griežtesnių bausmių įvykdymo galimybių“, žmonės negalės susimokėti didelės baudos ar jau sumokėję didelę baudą, neturės galimybės atlyginti žalą: „pirmumas turėtų būti teikiamas būtent turtinės ar neturtinės žalos kompensavimui nukentėjusiajam asmeniui, todėl svarstytina, ar baudų dydžių kėlimas dešimt kartų nelems, kad nuteistasis, sumokėjęs tokio dydžio baudą, jau neturės realių galimybių kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, jei buvo įsipareigojęs tokią žalą atlyginti arba pašalinti. Toks nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo galimybių galimas sumažinimas dar labiau sustiprina abejones dėl tokio Projekto XIP-2069 autorių pasirinkto baudų dydžių kėlimo (t.y. kėlimas dešimt kartų). „būtina atsižvelgti į tai, kad BK 47 straipsnyje numatyta bauda pirmiausia yra piniginė bausmė, todėl jos pagrindinis nubaudimo elementas yra nukreiptas į asmens turtinį statusą. Keičiant esamą teisinį reguliavimą (BK 47 straipsnis), turintį įtakos įvairių nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta bauda, baudžiamumui, yra būtina įvertinti tą tikimybę, kad tokio pobūdžio keitimai gali riboti baudos taikymo galimybes, kai akivaizdu, kad asmuo neturės lėšų sumokėti teismo paskirtą didelę baudą, ir taip skatins kitų, dažniausiai su laisvės atėmimu susijusių bausmių, taikymą. Taip pat nepritarė bausmių neadekvačiam didinimui ir Teisės institutas, pateikęs išsamią 5 lapų mokslinę analizę (žr. TTK išvadą XIP-2069): “teikiamam įstatymo projektui nepritariame.
Vietoj universalaus maksimalaus baudos dydžių didinimo 10 kartų, reikėtų ištirti ir apsvarstyti visuotino turto ir pajamų deklaravimo įvedimo ir dienpinigių sistemos įdiegimo Baudžiamajame kodekse galimybes.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu suderinta, kad baudų dydžiai BK turi būti atriboti nuo ANK nustatomų baudų dydžių, kurie siekia
dydžiai padidinami 3 kartus, suvienodinama ir už baudžiamuosius nusižengimus, ir už neatsargius nusikaltimus) ir siūloma redakcija: Pasiūlymas:
47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 150 MGL dydžio;“. 2. Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 225 MGL dydžio.“
komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2015-03-03 2, 3, 4, 9 N Atsižvelgiant į naujojo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) nuostatas, taip pat institucijų pastabas bei suderinus su projekto rengėjais klausymų metu (2014-06-02, 2014-11-10, 2015-03-03) buvo atriboti ANK kai kurie nusižengimai nuo Baudžiamojo kodekso veikų, taip pat kai kurios ne tokias pavojingos veikos dekriminalizuotos, paliekant jas ANK reguliavimui, todėl buvo pakeisti BK 176, 220, 221 ir
XIP-3602(2). Pritarti Komiteto posėdyje svarstant susijusius įstatymo projektus XIP-3602(3) ir XIIP-2795 dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, TTK nusprendė iš svarstomo projekto XIP-3602(3) perkelti BK 310 straipsnio patobulintą redakciją į įstatymo projektą XIIP-2795 ir iš XIP-3602(3) projekto 310 str. išbraukti. 5.
komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2014-05-305 Nėra pakankamo pagrindimo (Aiškinamajame rašte parašyta:
„Taip pat pažymėtina, kad miško kirtimas ar kitoks jo naikinimas esant
pakartotiniam administraciniam nusižengimui, kai sankcija siekia penkiasdešimt tūkstančių litų ir daugiau, savo griežtumu prilygsta baudžiamajai sankcijai; akivaizdu, kad sankcija už tokius veiksmus, kai iškertama daugiau nei penki šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, prilygsta baudžiamajai atsakomybei, todėl būtina sistemingai atriboti tuos pažeidimus, susijusius su miškų naikinimu, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nuo tų, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė. Toks reglamentavimas grindžiamas mintimi, kad ATPK turėtų numatyti baudas tik už santykinai nedidelio masto pažeidimus, kai iškertama ar išvežama iki penkių šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, o atsakomybę už didesnio masto pažeidimus turėtų numatyti BK. Siūloma baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą medžių ir (ar) krūmų kirtimą, sunaikinimą, sužalojimą, ištraukimą ar išvežimą be leidimo ir neteisėtą pelkių naikinimą reglamentuoti skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, atsižvelgiant į skirtingą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei skirtingas sankcijas, kurios gali būti skiriamos už minėto pobūdžio nusikalstamus veiksmus. Be to, siūloma kriminalizuoti ne tik už iškirtimą, sunaikinimą ar sužalojimą miško žemėje daugiau nei 500 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, bet ir (ar) už ištraukimą ar išvežimą 500 ir daugiau kietmetrių neteisėtai iškirstų medžių ir (ar) krūmų neturint leidimo. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio BK 273 straipsnyje kalbama apie neteisėtą savo miško kirtimą ar kitokį išnaikinimą. Atsakomybė už svetimo miško kirtimą ar žalojimą numatyta BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“.
Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai kertant mišką pirmiausia padaroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai, o ne nuosavybei, siūloma atsakomybę numatyti tiek už savo, tiek ir už svetimo miško kirtimą ar žalojimą.“). Kaip žinia, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir šiuo metu, straipsnyje iš esmės tik patikslinama dispozicija-kietmetrių kiekis, o ne iškirsto miško plotas. Kyla klausimas, kodėl už miško (nuosavo) kirtimą padidinama sankcija laisvės atėmimas iki trejų metų, buvo numatyti dveji metai, o kai veikas išskyrė į atskirus straipsnius-už pelkės sunaikinimą ir liko dveji metai, o už miško iki 500 kietmetrių-jau treji metai, todėl nepritartina
atėmimo, nes dveji metai sankcija pakankama. Pastebėtina, kad pastaruoju metu BK, ATPK įstatymų projektuose siūloma tik didinti sankcijas, niekuo jų nepagrindžiant ir deja, tai tapo jau tendencija. Atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas ne kartą dėl to išsakė pastabas. Pritarti Patobulinta dispozicija, atsižvelgiant į pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. Maksimali sankcija paliekama tokia, kokia nustatyta galiojančiame kodekso straipsnyje - laisvės atėmimas iki dvejų metų. 6. Seimo kanceliarijos
straipsnio. Pritarti Straipsnių numeracija pataisyta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis (pataisyta straipsnių numeracija, dabar - 7 straipsnis) (keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnis) redaguotinas: 3.1.
Projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Papildyti 281 straipsnį nauja 7 dalimi“ (skaičių „8“ keičiant skaičiumi „7“); toliau dėstant naują dalį, ji taip pat numeruotina ne skaičiumi „8.“, o skaičiumi „7.“ Projekto 4 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Buvusias 281 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 dalimis“. Pritarti
Teisės departamentas 2011-12-127
pavadinimą ir kitas dalis, po žodžių „tos rūšies“ įrašytinas žodis „kelių“; formuluotė „vartojo alkoholio“ keistina formuluote „vartojo alkoholį“; sankcija koreguotina, ją išdėstant taip:
„baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu“. Pritarti
Visi daiktavardžiai turi būti arba vardininko, arba kilmininko linksnyje. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-05-097 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo ir pildomo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio naujosios 7 dalies projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose, formuluotėje „vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas“ vietoj jungtuko „ir“ rašytinas jungtukas „ar“. Pritarti
Teisės departamentas
turi įsigalioti su kartu teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso projektu Nr. XIP-3600, todėl projekte Nr. XIP-3602 konstruotinas naujas straipsnis dėl šio įstatymo projekto (XIP-3602) įsigaliojimo datos. Pritarti Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo datos suderintos, abu kodeksai įsigalios 2016 m. balandžio 1d. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsnio, aiškinamojo rašto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) projekto Nr. XIP-3600(2) galima suprasti, nors tai aiškinamajame rašte niekaip nepagrindžiama, kad projekto Nr. XIP-3602 4 straipsnio 1 dalis, siejama ANK projektu. Šia dalimi, be kita ko, siūloma išbraukti žodį „didelės“ šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią baudžiamas tas, „kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos“. Tačiau ANK projekto 418 straipsnio 3 dalyje numatoma atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Todėl priėmus abu projektus BK ir ANK nuostatos nebūtų aiškiai atribotos. Tai neatitiktų teisinio reguliavimo aiškumo principo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna
2012-12-16 *
2012-09-051 II. Dėl BK 47, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo papildymo ir kodekso papildymo 176¹ ir 273¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-3602: Dėl BK 47 straipsnio pakeitimo BK 47 straipsnyje siūloma ženkliai padidinti baudas už baudžiamojo nusižengimo ir neatsargaus nusikaltimo padarymą. Generalinė prokuratūra sutinka su teisingumo ministro aiškinamajame rašte išdėstyta motyvacija, kad būtina atriboti piniginių baudų dydžius už administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų padarymą ir iš esmės pritaria šiam projektui. Tačiau, svarstant šį įstatymo projektą, siūlome atsižvelgti į tai, kad galiojančio BK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimali bauda už nusikalstamą veiką yra vieno MGL dydžio, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) baudos skaičiuojamos ne MGL, o konkrečiomis sumomis, kurių minimalūs dydžiai žymiai viršija vieną MGL (pavyzdžiui, ATPK 126, 187 ir kt. straipsniai nustato minimalią baudą 500 Lt, 1000 Lt ir kt.) Todėl neatmetama, kad BK 47 straipsnio pakeitimas praktikoje neduos realaus efekto dėl baudžiamųjų ir administracinių veikų atribojimo.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabas, projektas patobulintas, taip pat parengus ir patobulinus naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą BK ir ANK baudų dydžiai atriboti, ANK numatytos baudos siekia 8800 eurų /buvo 20000 Lt., o BK baudų dydžiai didėja nuo ANK nustatyto dydžio virš 8800 eurų Kadangi vis dažniau siūloma nustatyti baudą kaip alternatyvią bausmę BK Specialiosios dalies straipsniuose, ypač už veikas, padarytas nuosavybei, turiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, tikėtina, kad dar teks sugrįžti prie BK 47 str. įvertinimo. 4. Generalinė prokuratūra 2012-09-052 Dėl BK papildymo BK 176¹ straipsniu Siūlomam BK papildymui nepritariame. Baudžiamoji atsakomybė už nelegalų darbą Šiuo metu numatyta BK 292 straipsnyje
„Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbas”, o
administracinė atsakomybė - ATPK 413 straipsnyje „Nelegalus darbas“. Šiose normose įstatymo leidėjas atribojo pagal pavojingumą veikas, susijusias su Lietuvos Respublikos piliečių (kaip mažiau pavojingas, kas užtraukia administracinę atsakomybę) ir trečiųjų šalių piliečių (kaip labiau pavojingas, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę) nelegaliu įdarbinimu. Esame įsitikinę, kad toks reguliavimas yra pakankamas, o siekis kriminalizuoti neteisėtą penkių ar daugiau asmenų įdarbinimą yra nepagrįstas.
Mūsų nuomone, nurodyta veika nesudaro tokio pavojingumo visuomenei laipsnio, už kurį būtų tikslinga taikyti baudžiamąją, atsakomybę. Juolab, kad šiuo metu ATPK numato gana griežtą sankciją už analogiškos veikos padarymą. Be to, atkreipiame dėmesį kad priėmus siūlomą BK pataisą, padaugėtų ikiteisminių tyrimų, o tai atitinkamai pareikalautų papildomų materialinių ir k t resursų. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad šiuo metu galiojantis BK 292¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas priskirtas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, o naujas 176¹ straipsnis - prie nusikaltimų asmens socialinėms teisėms. Atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių tapatumą ir nusikaltimo objekto vienodumą, manome, kad nurodytos nusikalstamos veikos turėtų patekti į tą patį BK skyrių ar net tą patį BK straipsnį kaip atskiros jo dalys. Pritarti Atsižvelgta į pastabas, suderinta su rengėjais ir atsisakyta jų siūlyto naujo straipsnio. Rengėjai, klausymų metu išklausę argumentus, taip pat atsižvelgę į Europos Komisijos komunikatą (o ne Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato išaiškinimus) Europos Parlamentui ir Tarybai (kaip Direktyva įgyvendinta valstybėse narėse), Baudžiamajame kodekse siūlomo naujo straipsnio kriminalizuoti nelegalų darbą atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, taikoma tik dėl prekybos žmonėmis ir dėl trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo (žiūrėti EK svetainėje komunikatą lietuvių kalba- Briuselis, 2014 05 22 COM(2014) 286 final).
Komunikate nurodoma, kad Direktyva yra viena iš priemonių, kurių ES ėmėsi siekdama veiksmingai kovoti su neteisėta imigracija; kitos priemonės: tvirtesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis3, funkcinių sienų integruotas valdymas, veiksminga grąžinimo politika4 ir sustiprinti teisės aktai dėl kovos su prekyba žmonėmis5.“
2012-09-054 Dėl BK papildymo BK 273¹straipsniu Tokiam BK papildymui pritariame, tačiau atkreipiame dėmesį, kad tuo pačiu metu būtų tikslinga svarstyti ir ATPK 62, 621, 622 straipsnių pakeitimus, nustatant, kad atsakomybė už juose numatytus administracinius teisės pažeidimus atsirastų, jei neteisėtai sunaikintų, sužalotų, iškirstų, ištrauktų ir (ar) išvežtų be leidimo medžių ir (ar) krūmų kiekis nesudarytų 500 kietmetrių. Pritarti Projekte atsisakyta šio atskiro naujo straipsnio kaip perteklinio, o patobulintas galiojantis BK 273 straipsnis. 6. Generalinė prokuratūra 2012-09-057 Dėl BK 281 straipsnio pakeitimo ir papildymo Generalinė prokuratūra pritaria BK 281 straipsnio 2 dalies papildymui, kad baudžiamoji atsakomybė būtų nustatyta, jei eismo įvykio kaltininkas vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kai dėl eismo įvykio asmeniui nežymiai ar nesunkiai sutrikdoma sveikata. Atsižvelgti Po klausymų su projekto rengėjais suderinta ir atsisakyta nuostatos „nežymiai sutrikdoma sveikata“.
Komitetas, svarstydamas klausimą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio eismo įvykio metu, išsiaiškino, kad nėra vienareikšmio atsakymo ir, kad svarstytina, ar nereikėtų SAM peržiūrėti taisyklių, nustatančių sveikatos sutrikdymo laipsnį, nes pagal jas teismai nevienodai vertina ir taiko bausmes ar nuobaudas. Be to, jei dėl eismo įvykio bus asmeniui (pvz. šalia sėdinčiam keleiviui) tik mėlynės ar menkučiai nubrozdinimai
„nežymiai sutrikdyta sveikata“, svarstytina, ar tikrai tai yra tokia
pavojinga visuomenei veika, kad transporto priemonės vairuotojui galima tik baudžiamoji atsakomybė, ir dėl to gali nepagrįstai padaugėti teisiamų asmenų, nors nusikalstama veika yra neatsargi ir pasekmės nežymios. Pritartina, kad dėl apsvaigimo sąvokos turinio kyla praktinio taikymo problemų ir apsvaigimo nuo narkotikų ir kitų narkotinių medžiagų reikia apibrėžti, kad norma būtų aiški ją taikant, todėl Teisės ir teisėtvarkos 2015-03-03 su kompetentingomis institucijomis surengė pasitarimą šios problemos sprendimui. Nutarta pasiūlyti TM, SAM, SM ir VRM kartu su VTMT ekspertais (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-16 raštai Nr. S-2015-1485 ir 2015-03-26 Nr. S-2015-1767) parengti apsvaigimo sąvoką, atsižvelgiant ir į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį, parengti teisės aktų projektus. 7. Policijos departamentas
1 Dėl BK
BK 281 str. 2,4,6 dalyse yra numatyta ta pati atsakomybė tiek apsvaigusiems nuo alkoholio, tiek apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, ATPK 126 str.
Be to, ATPK 126 str. 5 d. nustatyta maksimali nuobauda už vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra tokia pati, kaip ir už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina palikti BK 281 str. 7 d. atsakomybę ir už narkotikų vartojimą. Be to, ATPK 126 str. 4 d. ir 5 d. už vengimą tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą, taip pat vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, numatyta tokia pat atsakomybė, kaip ir už vairavimą neblaiviam (nuo 1,51 promilės) ar apsvaigusiam. Dėl to, siūlytina kriminalizuoti visas ATPK 126 str. 4 d. ir 5 d. numatytas veikas, kaip ir siūlo Seimo narys J. Bernatonis. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerijos parengtame projekte Nr. XIP-3602(2), siūloma numatyti atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai ją vairavo asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal siūlomą XIP-3602(3) projektą, atsakomybė už tokią veiką nenumatyta, nors pagal galiojančio ATPK 129 str., tokia veika yra pavojingesnė už vairavimą neblaiviam (nuo 1,51 promilės) ar apsvaigusiam. Būtų nelogiška, kad pavojingesnė veika liktų ATPK. Jei vis dėl to nenorima, kad už galiojančio BK 2, 4 ir 6 numatytas veikas (kai yra pasekmės), būtų taikoma atsakomybė ir tuo atveju kai vengiama patikrinimo, galima galiojančio BK 281 str. 8 d. nekeisti, o atsakomybę už vengimą numatyti tik tais atvejais, kai veika nesukelia pasekmių, t. y. už šiuo metu galiojančio ATPK 126 str. 4 ir 5 d. bei 129 str. numatytas veikas. Kitu atveju, visada bus naudingiau vengti patikrinimo.
Siūlytina patikslinti Teisingumo ministerijos parengtame projektą Nr. XIP-3602(2) (praktiškai sujungti su J. Bernatonio pasiūlymu) ir 281 str. 7 d. išdėstyti taip:
„2. Papildyti 281 straipsnį nauja 7 dalimi:
vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Atsižvelgti Pritartina, kad dėl apsvaigimo sąvokos turinio kyla praktinio taikymo problemų ir apsvaigimo nuo narkotikų ir kitų narkotinių medžiagų reikia apibrėžti, kad norma būtų aiški ją taikant, todėl Teisės ir teisėtvarkos 2015-03-03 su kompetentingomis institucijomis surengė pasitarimą šios problemos sprendimui. Institucijoms sutarus, dėl apsvaigimo sąvokos svarstomuose įstatymų projektuose (ANK XIP-3600(2) ir BK XIP-3602(2), XIIP-1786) nutarta pasiūlyti TM, SAM, SM ir VRM kartu su VTMT ekspertais (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-16 raštai Nr. S-2015-1485 ir 2015-03-26 Nr. S-2015-1767) parengti apsvaigimo sąvoką, atsižvelgiant ir į ES galiojančius teisės aktus, teismų praktiką ir gerąją kitų valstybių patirtį, parengti teisės aktų projektus. 8.
9 To paties straipsnio papildymui 7 (patobulintame projekte 9 dalis - pastaba TTK išvadų rengėjų) dalimi nepritariame, nes jis, mūsų nuomone, kriminalizuoja veikas, už kurių padarymą pakanka administracinės atsakomybės (šiuo metu tai reglamentuoja ATPK 129 straipsnis). Manome, kad numatomo naujo baudžiamojo nusižengimo subjekto vengimas patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nesudaro tokio pavojingumo visuomenei laipsnio, už kurį būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė už alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pat, mūsų nuomone, yra perteklinė. Esame įsitikinę, kad pakanka šiuo metu galiojančios ATPK normos, nustatančios administracinę atsakomybę už analogiškas veikas (ATPK 129 straipsnis). Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2011 m. buvo užfiksuotos 2223 tokios veikos: transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų - 2101 atvejis; vengimas pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą - 99 atvejai; alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – 23 atvejai. Tai reiškia, kad priėmus siūlomą BK 281 straipsnio redakciją, panašiu skaičiumi šalyje padaugėtų ikiteisminių tyrimų, o tai atitinkamai pareikalautų papildomų materialinių ir kt. resursų. Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo nario Juozo Bernatonio siūlymą, taip pat į pastarojo meto statistiką dėl padaugėjusių eismo įvykių, kuriuos padaro neblaivūs asmenys, į kitų šalių teigiamą patirtį, apsispręsta 281 str. 9 dalies pakeitimo neatsisakyti, bet patobulinti. 9. Policijos departamentas
3 Atsižvelgiant į SEAKĮ 2 str. 38 d. esančia neblaivumo sąvoką (38.
Neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.), siūlytina pakeisti 281 str. 8 d.: „8. Laikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio.“ Pritarti BK 281 str. 9 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 38 d. nuostatos suderintos. 10. Generalinė prokuratūra 2012-09-05 5, 6, 8
straipsnių pakeitimams pritariame. Pritarti
2014-11-20 3, 4 N Lietuvos Respublikos finansų ministerija gavo Jūsų 2014-11-11 raštą Nr. S-2014-8037, kuriame prašote pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalinio dekriminalizavimo. Išnagrinėjusi iškeltą klausimą, Lietuvos Respublikos finansų ministerija pritaria tam, kad BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta veika būtų dekriminalizuota, numatant atitinkamą administracinę atsakomybę, o BK 220 straipsnio 1 dalyje būtų apibrėžta išvengtinų mokesčių suma, nuo kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Aukščiau minėtojo dekriminalizacijos klausimo nagrinėjimo kontekste yra aktualūs šie aspektai:
1) administracinė neteisėtų veikų teisena laiko, žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų prasme, kaip taisyklė, visada yra efektyvesnė nei baudžiamoji;
2) šiuo metu BK 220 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos veikos pagal savo pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį labiau atitinka ne nusikalstamoms veikoms, bet administraciniams teisės pažeidimams būdingą (priskirtiną) pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, todėl ir atsakomybė už tokias veikas turėtų būti administracinė, o ne baudžiamoji;
3) kas dėl to, nuo kokios konkrečios mokesčių sumos, kurios siekė išvengti neteisėtą veiką darantis (padaręs) asmuo, turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, toks dydis turėtų būti nustatytas, kompleksiškai įvertinus šių veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, taip pat kitas analogiškas (panašias) BK nuostatas, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja baudžiamosios atsakomybės atsiradimą. Manytina, kad šiuo klausimu turėtų pasisakyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Papildomai norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad iš esmės analogišką mechanizmą siūloma (galima) įteisinti, dekriminalizuojant BK
administracinę atsakomybę. Pritarti Suderinta su ANK. Pastabos teikėjai konkretaus BK 220, 221 str. pakeitimo (redakcijos) nepasiūlė, redakciją parengė projekto autoriai (TM) kartu su išvadų rengėjais. 12.
ministerija 2014-11-24 *
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Valstybine darbo inspekcija teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 221. 272, 273, 281, 284,310 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 176-1 it 273 straipsniais įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimą kodekso projekto. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 176' straipsniu, kuriame numatyta, kad „darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, nelegaliai įdarbinęs penkis ar daugiau asmenų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Minėtam pasiūlymui pritariame dėl Šių priežasčių:
1) Šiuo metu analogiškos nuostatos yra numatytos dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių (Baudžiamojo kodekso 292-1 straipsnis). Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinis direktoratas, pateikdamas išaiškinimus (dok. Nr. Ares(2014)264755-04/02/2014) dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, siūlo šio. Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kad darbo santykių trukmė yra bent trys mėnesiai, nebent darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti kitaip, taikyti visiems darbuotojams. t. y. ne tik patenkantiems į Šios Direktyvos taikymo sritį (t. y. ne tik nelegaliai esantiems trečiųjų šalių piliečiams). Taip pat pabrėžiama, kad šios Direktyvos nuostatos gali būti taikomos ir legaliai esantiems trečiųjų šalių piliečiams, nors Direktyva to nenustato.
Atsižvelgiant į išaiškinimą, galimas ir siūlytinas baudžiamosios atsakomybes už visų darbuotojų nelegalų darbą esant tam tikriems papildomiems požymiams nustatymas. 2) Pažymėtina, kad visoje ES nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Minėtais pažeidimais išvengiama mokestinių prievolių ar jos sumažinamos, iškreipiami darbo rinkos ir patys darbo santykiai, pažeidžiamos sąžiningo verslo konkurencijos sąlygos, didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, dėl to ribojamos dirbančiųjų teisės naudotis socialinėmis garantijomis. Prancūzijoje už nelegalų darbą numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų ir baudos iki 45 000 EUR; kai naudojamas nepilnamečio, kuriam privalomas mokyklinis ugdymas, darbas - laisvės atėmimas iki 5 metų ir baudos iki 75 000 EUR; nedeklaruoto darbo organizavimas bendrininkaujant — laisvės atėmimas iki 10 metų ir baudos iki 100 000 EUR. Austrijoje už nelegaliai įdarbintą žmogų yra nustatyta administracinė bauda nuo 1000 iki 50 000 eurų, taip pat nuo 6 mėnesių iki 5 metų įkalinimas, jei buvo įdarbinta daugiau nei 10 darbuotojų. Austrijoje nelegalaus darbo atvejų skaičius yra mažiausias. Įvertinus tai, kad nelegalus darbas yra vienas svarbiausių šešėlinę ekonomiką skatinančių veiksnių, situaciją Lietuvoje galima vertinti kaip sudėtingą, nes pagal ES palyginamuosius vertinimus Lietuvoje šešėlinė ekonomika siekia 28 proc. BVP (didesnis jos mastas tik Bulgarijoje, 31 proc. BVP, 2013 m. duomenys). Nors nustatytų nelegalaus darbo atvejų pastaraisiais metais mažėja, tačiau tendencijos išlieka (2013 m. I pusmeti nustatyta 1897, o 2014 m. I pusmetį ~
darbo inspekcijos duomenimis per 2013 metus buvo nustatyta 16 atvejų kuomet buvo nustatyti 5 ir daugiau nelegaliai dirbantys asmenys, o per šių metų devynis mėnesius 9 tokie atvejai.
Pažymėtina, kad pažeidimas paprastai lemia didelę materialine naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dali, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu taip pat daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tačiau teismai dažnai, kuomet nustatoma daugiau dirbančių nelegaliai ašmenų, skiria tik simbolinę piniginę baudą, dėl ko ne tik nepasiekiamas nuobaudos tikslas, siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Paminėtini pavyzdžiai, kuomet teismai už U nelegaliai dirbusių asmenų skyrė 7 tūkst. Lt baudą (t, y. po 636 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), už 8 nelegaliai dirbusius asmenis skyrė 4 tūkst. Lt (t. y. po 500 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį). 4) Šiuo metu administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 413 straipsnį taikoma Fiziniams asmenims ir papildomai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – VDI) 1.2(1) str. 1 d. darbdaviams - juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams. Valstybinė darbo inspekcija pagal VDI 12(1) str. 1 d. gali skirti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, Atsiradusi galimybė Valstybinei darbo inspekcijai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. taikyti darbdaviams kaip juridiniams asmenims ir sankcijas pagal VDI 12(1) str.
1 d. sąlygojo nustatomų nelegaliai dirbusių trečiųjų šalių piliečių skaičiaus mažėjimą. Todėl manome, kad projekte numatyta nuostata, jog juridinis asmuo taip pat atsako už nelegaliai įdarbintus penkis ir daugiau asmenų teigiamai prisidės prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę, butų sustiprinta nelegalaus darbo prevencija, padidintas darbo rinkos skaidrumas, sumažintas šešėlinės ekonomikos plitimas, sugrąžinta dalis šešėlinės ekonomikos pajamų į valstybės biudžetą, užtikrintos dirbančių asmenų darbo garantijos ir sauga. Tai pat siūlomomis nuostatomis būtų įvertintas 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl veiksmingos darbo inspekcijos, kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos, 31 punktas, kuriame nurodyta, kad sankcijos bus veiksmingos lik tuo atveju, jei darbdaviai, įdarbinę nedeklaruotus darbuotojus, iš to neturės jokios naudos, nes taip pasielgę jie rizikuotų prarasti gerokai daugiau nei sąnaudas, kurių patirtų įdarbindami registruotus darbuotojus. Atsižvelgti Rengėjai, klausymų metu išklausę argumentus, taip pat atsižvelgę į Europos Komisijos komunikatą (o ne Europos Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato išaiškinimus) Europos Parlamentui ir Tarybai (kaip Direktyva įgyvendinta valstybėse narėse), Baudžiamajame kodekse siūlomo naujo straipsnio kriminalizuoti nelegalų darbą atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, taikoma tik dėl prekybos žmonėmis ir dėl trečiųjų šalių piliečių nelegalaus darbo (žiūrėti EK svetainėje komunikatą lietuvių kalba- Briuselis, 2014 05 22 COM(2014) 286 final). Komunikate nurodoma, kad Direktyva yra viena iš priemonių, kurių ES ėmėsi siekdama veiksmingai kovoti su neteisėta imigracija; kitos priemonės: tvirtesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis3, funkcinių sienų integruotas valdymas, veiksminga grąžinimo politika4 ir sustiprinti teisės aktai dėl kovos su prekyba žmonėmis5.“ Generalinė prokuratūra papildomu 2015-05-08 raštu Nr. 17.2-5554 taip pat nepritarė tokios veikos kriminalizavimui. Nelegalus darbas, kad būtų įdarbinta daugiau kaip penki asmenys, nėra paplitusi pastaraisiais metais veika (klausymų metu buvo pateikta VDI informacija), be to, yra daug veiksmingų-ypač ekonominių priemonių kovoti su nelegaliu darbu. Baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, kai kitos išnaudotos ir neveiksmingos priemonės, o ekonominių, socialinių, švietimo ir kitų problemų vien baudžiamosiomis priemonėmis tikrai neįmanoma ir nereikia spręsti. 13. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio Atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokas bei nuostatas siūlome Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio 1 dalyje vieloje sąvokų „darbų saugos ir „darbų saugos ir sveikatos apsaugos“ naudoti sąvoką „darbuotojų saugos ir sveikatos“. Taip pat atsižvelgdami į teismų praktiką (baudžiamoji byla Nr.
2K -361/2009, kurioje konstatuota, kad baudžiamojo kodekso 176 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai kaltininką ir nukentėjusįjį sieja darbo santykiai), siūlome vietoje žodžio „žmonėms“ įrašyti žodžius
„darbe" ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip;
„Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų." Siekiant Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 2 dalį laikyti negaliojančia šią nuostatą perkeliant j Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsni nauja 4 dalimi bei atsižvelgiant i Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokas ir nuostatas bei aukščiau paminėtą teismų praktiką, siūlome Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pavadinimą ir turinį. 91 straipsnio formuluotes patikslinti, bei žodi „žmonėms'" pakeisti žodžiu „darbe“. Pritarti Sąvokos suderintos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Juozas Bernatonis 2014-10-077 Argumentai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 176¹ir 273¹straipsniais įstatymo projektu (toliau – BK projektas) keičiamas ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnis, kuriuo siekiama užkirsti kelią asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavimui keliuose.
Pažymėtina, kad remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis, pavyzdžiui, 2013 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykę eismo įvykiai sudarė 8 procentus visų užregistruotų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. 2013 m. Lietuvoje išaiškinti 364 783 kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš kurių 13064 – padaryti neblaivių vairuotojų transporto priemonių vairavimo atvejai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124²straipsnį, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, kai tai padaro neblaivūs asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, 2010 m. užfiksuotas 11 kartų, 2011 m. – 28 kartus, o 2012 m. – 32 kartus, 2013 m. – 29 kartus. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pagal ATPK 126 straipsnį, 2010 m. nustatytas – 8981 kartą, 2011 m. – 8324 kartus, o 2012 m.
Pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 130² straipsnis) taip pat yra plačiai paplitęs – 2010 m. užfiksuota 968 tokie atvejai, 2011 m. – 931 atvejis, o 2012 m. – 1047 atvejai, 2013 m. – 1408 atvejai. Tai rodo, kad egzistuojančios teisinio reguliavimo priemonės nei prevencine, nei atgrasomąja prasme nėra pilnai veikiančios. Vienas iš veiksnių, galinčių padėti reguliuoti kelių eismo taisyklių pažeidimų dėl neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų kaltės skaičių, yra griežtos atsakomybės už tokius veiksmus nustatymas. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 42⁵, 42⁶ straipsniais, 26, 43¹¹, 52², 124¹, 129, 130², 189¹⁶, 222, 224, 239, 239⁴, 241¹, 259¹, 260², 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-653 ATPK 129 straipsnis buvo papildytas sankcija – transporto priemonės konfiskavimu, o ATPK 130²straipsnis papildomu objektyviu požymiu – vengimu patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą ir alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, papildomai sugriežtinant minėtame straipsnyje ir numatytą sankciją.
Nepaisant to, minėtos priemonės ne visada padeda veiksmingai kovoti su vairavimo išgėrus ar apsvaigus reiškiniu, situacija ir toliau išlieka pakankamai sudėtinga, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vis dar yra gana dažnas atvejis, todėl, įvertinus neblaivių ar apsvaigusių asmenų vairavimo keliamą riziką ir pavojų visuomenei, atsiranda poreikis svarstyti griežtesnio pobūdžio atsakomybės klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į užsienio šalių praktiką šioje srityje. Pavyzdžiui, Suomijos baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų (nėra keliama nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga, pakanka nustatyti tam tikro laipsnio asmens apsvaigimą). Panašios nuostatos įtvirtintos ir Ispanijos baudžiamajame kodekse (379 straipsnis). Be to, šioje šalyje baudžiamuoju įstatymu draudžiamas ir atsisakymas patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą (383 straipsnis). Vokietijos baudžiamasis kodeksas (316 straipsnis) taip pat numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę, nors dėl alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo jis negali to daryti. Už tai numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Latvijos baudžiamajame įstatyme reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė tiek už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tiek už atsisakymą patikrinti blaivumą ar apsvaigimą.
Tačiau ši nusikalstama veika pripažįstama tik tada, kai toks asmuo vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Atsižvelgiant į pateiktą statistinę informaciją, manytina, kad siūlymas nustatyti baudžiamąją atsakomybę už vairavimą išgėrus, numatant ir papildomas sąlygas, t. y. kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus gali kilti tada, kai, pavyzdžiui, toks asmuo neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, nėra pakankamas ir nepadės išspręsti aukščiau dėstomos problemos, susijusios su neblaivių ar apsvaigusių asmenų vairavimu keliuose. Dėl šios priežasties BK projektui teikiamu pasiūlymu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę tiems asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat tiems asmenims, kurie vengė patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, ir tiems, kurie vartojo alkoholio, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už tai asmeniui grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pasiūlymas:
pakeitimas ir papildymas
1Papildyti 281 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
281 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Papildyti 281 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Asmuo, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje, lLaikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio arba asmuo, padaręs veiką, numatytą šio straipsnio 2, 4, 6 ar 7 dalyje, laikoma, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba vartojo alkoholio, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“ Pritarti Pritarti klausymų metu patobulintam 7 projekto straipsniui: „7 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas „7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
straipsnio 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Pakeisti 281 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 8. Laikoma, kad asmuo, padaręs šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką, yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, arba kai vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-3602(3) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIP-3602(3) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas