2014-04-16 Nr. XIP – 3128(2) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų steigimas (taigi inter alia sprendimas dėl steigiamos įstaigos formos, funkcijų, tikslų, struktūrinės sudėties) yra Vyriausybės kompetencija. Kadangi teisinis pagrindas Vyriausybei steigti mokslinių tyrimų įstaigas yra įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, manytina, jog projektu teikiamas Seimo
„pavedimas“ steigti konkrečios formos, sudėties ir teisinės formos biudžetinę
įstaigą galėtų būti vertinamas kaip perteklinis. 2. Pažymėtina, jog projekto 5 straipsnis stokoja teisinio aiškumo, kadangi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nurodytu būdu turėtų vykti biudžetinės įstaigos reorganizavimas. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomas nustatyti biudžetinės įstaigos reorganizavimo terminas – 2014 m. liepos 1 d. yra galimai nerealus.
Pastebėtina, jog biudžetinės įstaigos reorganizavimas nėra labai paprastas procesas, be to, įstatymuose yra įtvirtintos specialios biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygos, pavyzdžiui, Biudžetinių įstaigų 14 straipsnio
apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą pirmos dienos, biudžetinės įstaigos kreditoriams pateikti reikalavimus nutraukti prievolę ar ją įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu biudžetinė įstaiga papildomai neužtikrino prievolių įvykdymo. Manytina, jog nustačius siūlomą reorganizavimo terminą, kreditorių teisė per 60 dienų pareikšti reikalavimams bus pažeista. Siūlytina nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą ir objektyviai įgyvendinamą reorganizavimo terminą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė Kiti posėdžio dalyviai: Seimo narės.Dangutė Mikutienė ir ida Marija Čigriejienė, Ministro Pirmininko patarėjas Antanas Vinkus, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo ministro patarėja Ugnė Genienė, sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo sk. vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo sk. vyriausiasis specialistas Kazys Rušinskas, VU Onkologijos instituto (OI) direktorius Narimantas Samalavičius, OI Tarybos pirmininkas Ričardas Rotomskis, OI mokslinis sekretorius Ernestas Janulionis, OI teisininkė Simona Greviškytė, Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Pauža, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pastebėtina, jog Mokslo ir studijų įstatymo
steigimas (taigi inter alia sprendimas dėl steigiamos įstaigos formos, funkcijų, tikslų, struktūrinės sudėties) yra Vyriausybės kompetencija. Kadangi teisinis pagrindas Vyriausybei steigti mokslinių tyrimų įstaigas yra įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, manytina, jog projektu teikiamas Seimo „pavedimas“ steigti konkrečios formos, sudėties ir teisinės formos biudžetinę įstaigą galėtų būti vertinamas kaip perteklinis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Pažymėtina, kad Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektas suderintas ir neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių pasidalijimo principui, kadangi šiuo įstatymu apibrėžiamos esminės ir reikšmingiausios prielaidos Nacionaliniam vėžio institutui steigti, o pačią steigimo procedūrą vykdys Vyriausybė, nes valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas, o ne Vyriausybė (Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir Seime vykdyta analogiška teisėkūros procedūra, atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus (Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2889). TD
minėtu straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nurodytu būdu turėtų vykti biudžetinės įstaigos reorganizavimas. Nepritarti Argumentai: Visų mokslinių tyrimų institutų steigėja yra Vyriausybė, ir šiuo atveju Vyriausybė vykdys visas reikalingas procedūras ir rengs teisės aktus vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu.
Europos teisės departamentas Prie Teisingumo ministerijos 2011-05-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektą Nr. XIP‑3128 ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP−3129, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime Pritarti Lietuvos nacionalinė sveikatos tarybos pirmininkas J. Pundzius 2011-05-16 Teisinga bendra tendencija – koncentruoti pacientus, sergančius sudėtingomis ir sunkiomis ligomis daugiaprofilinėse, universitetinėse ligoninėse ir centruose. Onkologinių ligonių diagnostika ir gydymas turi būti vykdomas sveikatos priežiūros įstaigose turinčiose visas galimybes ištirti ir gydyti moderniausiomis metodikomis, vykdyti mokslinę veiklą ir studijų programas, nes tik centralizuodami specializuotą ir labai brangią medicinos pagalbą pagal moksliškai pagrįstą programą, galime Lietuvoje sukurti optimalų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių aukšto lygio ir saugias pacientams paslaugas, tinklą. Nacionalinė sveikatos taryba, reikšdama susirūpinimą didėjančiu sergamumu ir mirtingumu nuo piktybinių navikų, pritaria iniciatyvoms, kad reikia stiprinti onkologinę pagalbos plėtrą, integruojant mokslą, praktiką ir pedagoginę veiklą lyderiaujančiose šalies onkologijos sveikatos paslaugų teikėjų ir mokslo institucijose.
Todėl susipažinusi su tik vienai institucijai rengiamu Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektu Nr.XIP-3128, siūlo, kad neprecedentiškai įstatymo pagrindu kuriant Nacionalinio lygmens onkologijos mokslo instituciją būtų įvertinta ir atsižvelgta į: pasaulinę patirtį, kad sėkmingas onkologijos progresas užtikrinamas tik daugiaprofilinėse, universitetinėse ligoninėse (pavyzdinių sveikatos priežiūros sistemos šalių modeliai), o siauros specializacijos onkologijos sistemos (buvęs Sovietų sąjungos modelis) patiria didžiulių problemų ir nelaiduoja siekiamo progreso; šalyje sukauptus išteklius ir potencialą, t.y. faktus, kuriose institucijose yra didžiausios kokybiškos onkologinės praktinės veiklos ir mokslo produkcijos apimtys (neabejotini šios srities lyderiai Lietuvoje yra Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetai su jų klinikinėmis bazėmis bei Vilniaus universiteto Onkologijos institutas). Nacionalinė sveikatos taryba tikisi, kad kuriant teisinį pagrindą šalies onkologijos mokslo potencialą integruojančiai Nacionalinei institucijai bus objektyviai įvertinti turimi šalies ištekliai ir vadovaujamasi akivaizdžiai pagrįstais argumentais bei pasauline patirtimi. Pritarti Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas E. Butkus 2011-08-05 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) pritaria Lietuvos Respublikos nacionalinio vėžio instituto įstatymo projekto XIP-3128 autoriams, kad onkologiniai susirgimai yra viena iš opiausių medicinos problemų, kuriai reikia skirti ypač daug dėmesio, nes onkologinės ligos tarp mirčių priežasčių užima antrą vietą Lietuvoje ir pasaulyje.
Todėl strategiškai būtų svarbu sudaryti palankias institucines ir finansines sąlygas sprendžiant šią problemą šalies mastu, ypač stiprinant mokslinių tyrimų reikšmę. Iš esmės pritardama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimui Nr. 881, Taryba atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekto, dėl kurio teikiama išvada, tikslas būtų efektyviau pasiektas įsteigus „Nacionalinę vėžio kontrolės tarybą“, kuri šalies mastu koordinuotų onkologijos mokslinių tyrimų ir praktikos aspektus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinio vėžio instituto, kurio sudėtyje būtų klinika, įkūrimas bei VU Onkologijos instituto dezintegracija iš Vilniaus universiteto neatitinka mokslo, studijų ir praktikos vienovės principo bei prasilenkia su pažangiomis šiuolaikinio mokslo vystymo tendencijomis – mokslinių tyrimų institutų ir universitetų integracija. Nepritarti Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Netikslinga gerai veikiančią instituciją reorganizuoti padalijimo ar prijungimo būdu, kadangi šis institutas per eilę metų įrodė, kad puikiai veikia kaip mokslo, mokymo ir gydymo vienovė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė Simona Rūta Letautienė 2011-05-18 Kasmet Europoje vėžys diagnozuojamas 3,2 mln. žmonių. Kasmet Europoje nuo vėžio miršta 1,7 mln. žmonių. Onkologinių ligų kasmet daugėja apie 2,5 %. Artimiausiais metais vėžys taps pagrindine žmonių mirties priežastimi.
Šiandieninė onkologinės pagalbos sistema netenkina nei gyventojų, nei onkologų poreikių ir onkologinės pagalbos rodikliai Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo europinių. Nepaisant to, kad sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje mažesnis nei daugelyje Europos šalių, mirtingumo ir sergamumo santykis vienas didžiausių Europoje. Ši problema glaudžiai siejasi su sveikatos politika Lietuvoje onkologinės pagalbos atžvilgiu po Valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Reorganizuojant Lietuvos sveikatos apsaugą, onkologinės pagalbos sistema šalyje liko nevisavertė: · panaikinta onkologo licencija; · sunaikinti onkologinės pagalbos centrai rajoninėse ligoninėse; onkologo-specialisto nebeliko nei savivaldybėse nei apskrityse; · nebuvo koordinuojamas brangios aparatūros pirkimas (brangi aparatūra nupirkta ten, kur nėra specialistų su adekvačia kompetencija), · universitetai ruošia tik siauros specializacijos specialistus onkologus –radioterapeutus ir onkologus-chemoterapeutus (SAM nepateikia poreikio), · nespecializuotose gydymo įstaigose atliekami diagnostiniai tyrimai ir skiriamas gydymas, neturint pakankamos kompetencijos. Juk širdies ligas turi teisę gydyti tik kardiologai, o vėžį, pagal dabartinę logiką, - bet kuris gydytojas, turintis licenciją, nepriklausomai nuo specialybės... Tai nonsensas. Tai ir yra ta eilė priežasčių, dėl kurių Lietuvoje tiek daug užleistų vėžio stadijų, ištįsusios pacientų eilės VUOI, kai, deja, reikia taisyti kolegų klaidas, dubliuoti paslaugas ar priimti pacientus pakartotinai, kai po suteikto gydymo ir pateiktų rekomendacijų VUOI, jie sėkmingai gali būti stebimi ir gydomi savo administraciniame vienete. Onkologijos srities moksliniai tyrimai Lietuvoje fragmentiški, dubliuojami ir nekoordinuojami. Nesuformuoti prioritetai, strateginės tyrimų kryptys, atsižvelgiant į kompetenciją ir pajėgumus. Nėra vieningos onkologijos mokslo rezultatų diegimo klinikoje politikos.
Onkologijos srities mokslinių tyrimų plėtra ir jų rezultatų diegimas klinikoje, kuris galimas tik sujungus įvairių sričių mokslininkų (molekulinės biologijos, fizikos, biofizikos, biochemijos ir t.t.) ir medikų pastangas, paliktas savieigai. Šiuo metu dėl nepatvirtintų vėžio registro nuostatų (grynai dėl biurokratinių kliūčių) susiduriama su susirgimų onkologinėmis ligomis registracijos problema. Tik tiksli onkologinių susirgimų apskaita leidžia visavertiškai planuoti onkologinės pagalbos strategiją, tuo labiau, kad nuo 1993 m. VUOI kuruojamas Lietuvos vėžio registras tapo Pasaulinės ir Europos vėžio registrų asociacijos nariu. PSO rekomenduoja vėžio kontrolę vykdyti vadovaujantis nacionalinėmis vėžio kontrolės programomis, Lietuvoje šiuo metu nutraukta nacionalinė vėžio kontrolės programa. Efektyviai vykdant vėžio kontrolę (PSO), sergamumą piktybiniais navikais iki 2020 m. galima sumažinti apie 25 %, o mirtingumą – apie 50%. Vėžio problema turi būti valstybinis prioritetas. Europoje ir visame pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – Nacionalinių vėžio institutų – kūrimu. Stokholmo deklaraciją 2007 m. pasirašė 17 ES valstybių atstovų, jos tikslas – suvienyti Vėžio institutų mokslines-klinikines pajėgas bendroje kovoje su vėžiu. Niekas jau nediskutuoja apie Vėžio institutų reikalingumą, o tik kviečia vienytis į bendrą kovą su vėžiu. Pasaulyje ir Europoje onkologija laikoma prioritetine medicinos sritimi. Sprendžiant šią problemą Europoje, taip pat Japonijoje bei JAV, yra įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai.
Nacionalinio vėžio instituto funkcijos: · Būti moksliniu-klinikiniu kompetencijos centru; · Vykdyti vėžio mokslinius tyrinėjimus, koncentruoti mokslininkų onkologų potencialą; · Vėžiu sergančiam pacientui suteikti aukščiausio lygio diagnostikos ir gydymo paslaugas, remiantis įrodymais pagrįstais mokslinių tyrimų rezultatais; · Planuoti ir koordinuoti onkologinę pagalbą nacionaliniu lygiu, vykdyti šios pagalbos kontrolę ir už savo veiksmus atsiskaityti valstybiniu lygiu. · Teikti vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodines rekomendacijas. · Koordinuoti Vėžio registro darbą. Koordinuoti vėžio profilaktinių patikros programų darbą; · Mokyti onkologijos medicinos studentus ir kelti gydytojų kvalifikaciją; · Atstovauti savo šaliai tarptautinėse organizacijose, dalyvauti pasaulinėje mokslinių tyrimų erdvėje. pagal Europos vėžio institutų organizacijos (angl. Organisation of European Cancer Institutes, OECI) apibrėžimą Nacionalinio vėžio instituto privalumai: · Sukuriama onkologinės pagalbos strategija ir taktika nacionaliniu lygiu · Realizuojamas multidisciplininis požiūris į onkologijos problemų sprendimą · Sąsaja tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų · Moksliniai tyrimai orientuojami į pacientą · Įgyvendinama onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovė · Pagerėja onkologinių paslaugų kokybė ir moderniųjų technologijų prieinamumas pacientams · Sutaupomos valstybės lėšos – brangios aparatūros įsigijimas ir kitos paslaugos tikslinės, planuotos pagal šalies poreikį (ne įstaigos pageidavimą) Nacionalinio vėžio instituto strategijos aspektai:
VU Onkologijos institutas - vienintelė specializuota onkopagalbą teikianti įstaiga, atitinkanti Comprehensive Cancer Center įstaigos sąvoką
užsakymu Mokslinių tyrimų ir vystymo centras atliko ,,Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimą’’, pagal kurį Lietuvoje VUOI gydyta 48% stacionarinių onkologinių pacientų, VULSK – 7%, KMUK+KOL – 19%, KUL – 10%. VUOI strateginiai uždaviniai atitinka NVI veiklos pagrindines kryptis: · Atlikti onkologijos šakos tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus · Diegti naujausias metodikas ir metodus į onkologijos kliniką · Teikti specializuotas onkologijos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams · Teikti metodines konsultacijas vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo klausimais · Visuomeniniais pagrindais vykdyti vėžinių susirgimų apskaitą. Aktyviai dalyvauti vėžio profilaktinių patikros programų darbe, pagal galimybes analizuoti rezultatus, klaidas. · Kartu su universitetais rengti mokslininkus ir specialistus · Dalyvauti pasaulinėje mokslinių tyrimų erdvėje. VUOI struktūra · Mokslinių tyrimų centras · Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras · Onkochirurgijos centras · Spindulinės ir medikamentinės terapijos centras Į visus centrus integruotos mokslinių tyrimų laboratorijos (5 laboratorijos), kas užtikrina onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovę. Multidisciplininis darbas orientuotas vienos problemos – kovos su vėžiu – sprendimui. VUOI dirba 54 mokslo darbuotojai-tyrėjai ir 49 tyrėjai. Viešoje erdvėje prasprūsta informacija, kad kitose gydymo įstaigose yra daugiau mokslinių etatų ir mokslinių tyrimų laboratorijų. Nekorektiškai pasirinkti vertinimo kriterijai.
Visoje Lietuvoje, palyginti su VUOI, be jokios abejonės, žymiai daugiau mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimo laboratorijų, tačiau jie sprendžia labai įvairias problemas, o VUOI sukoncentruotas santykinai didžiausias Lietuvoje mokslinis – klinikinis potencialas vienos problemos – kovos su vėžiu - sprendimui. Beje, VUOI turi labai senas mokslines-klinikines tradicijas, siekiančias 1931 m., kai VU Medicinos fakulteto prof. K. Pelčaro iniciatyva Vilniuje įkurta Onkologijos ligoninė ir mokslinis institutas vėžio problemai spręsti. Taigi jau šiandien VUOI yra pasiruošęs kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje, užtikrindamas reikiamą šios tarnybos kokybę mūsų pacientams. VUOI pilnai atitinka NVI reikalavimus ir, vertinant valstybiniu mastu, VUOI pertvarkymas į NVI ekonomine prasme būtų pats efektyviausias. Lietuvos onkologų draugija tikisi Jūsų pritarimo dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo į Nacionalinį vėžio institutą su klinika. Pritarti Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys 2011-05-19 Mūsų šalyje yra daugiau kaip 80 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių asmenų, iš jų - 16 tūkst. vyrų sergančių prostatos vėžiu. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 3,0 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Dėl šios ligos kasmet netenkame apie 600 vyrų, o pasėkoje - didėja solidus paketas socialinių išmokų sudarantis naštą valstybės biudžetui, o dar svarbiau Lietuvoje gyvenančių nelaimingų žmonių skaičius. Pasaulinė sveikatos organizacija, ir kitos, solidžios pasaulio sveikatos mokslo institucijos, prognozuoja tolesnį onkologinių ligų skaičiaus, bei mirčių nuo jų, augimą ir rekomenduoja pasaulio valstybėms skubiai imtis veiksmų šios situacijos suvaldymui. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į situaciją šalyse, kuriose, argumentuojant ekonominiu sunkmečiu, mažinamas finansavimas visai sveikatos apsaugai ir ypatingai jos onkologiniai sričiai.
Tokia yra vadinamų trečiųjų šalių praktika. Mes, didžiausios pagal segamumą Lietuvoje onkolinės ligos pacientai, aiškiai matome, kad onkologinės pagalbos situacija šalyje blogėja. Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos finansavimas sumažintas 50%, dėl vadinamo „lėšų stygiaus“ nekompensuojami vaistai metastazavusio į kaulus vėžio komplikacijų gydymui, nėra skiriamos lėšos onkologinių ligų prevencinių programų viešinimui tiksliniuose šalies gyventojų populiacijos segmentuose. Ženkliai didėja onkologinių ligų gydymo paslaugų technologinio lygo atotrūkis nuo technologijų taikomų Europos Sąjungos šalyse. Tai, greitu laiku, įtakos pacientų srauto orientaciją į kitas ES valstybes, o už jose suteiktas gydymo paslaugas, iš mūsų pinigų, privalės apmokėti SAM priklausanti VLK. Lietuvoje onkologinės pagalbos sistema netenkina pacientų poreikių. Tai vyksta dėl ambicingo institucinio nesusikalbėjimo gydant onkologinius ligonius, ir tai mėginama vadinti „konkurencija už mokesčių mokėtojų pinigus“ kai, tuo tarpu, nuo tokios „konkurencijos“ nukenčia pacientai. Onkologinės pagalbos rodikliai Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo kitų ES šalių. Lietuvoje mirtingumo nuo vėžio ir sergamumo santykis vienas didžiausių Europoje. Pacientų organizacijoms yra nesuprantama politinė pasiutpolkė, kur muziką užsako ne mokesčių mokėtojai, o apie pacientų poreikius mažai informuoti, politikai. Dabartiniu metu, reorganizuojant Lietuvos sveikatos apsaugą, onkologinės pagalbos sistema, neatsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijas stiprinti onkologinę pagalbą, yra tendencingai menkinama. Nėra valstybinio vėžio registro, panaikintos onkologo licencijos ir onkologinės pagalbos centrai rajoninėse ligoninėse.
Brangi aparatūra perkama ten, kur nėra specialistų su adekvačia kompetencija, pvz. neturint medicinos fiziko specialistų. Dažnai nespecializuotose gydymo įstaigose atliekami diagnostiniai tyrimai ir skiriamas gydymas, neturint pakankamos kompetencijos. Galiausiai, be jokios motyvacijos, šiais metais nutrauktas Valstybinės vėžio programos vykdymas, net neįvertinus jos vykdymo rezultatų. Onkologinių ligų profilaktikos programos vykdomos tik formaliai, nėra koordinavimo, apskaitos, rezultatų analizės sistemos. Šių funkcijų nevykdo ir mūsų pinigais finansuojamos institucijos atsakingos už visuomenės sveikatos priežiūrą. Absoliučiai nėra tarp institucinio bendradarbiavimo vykdant prevencines ankstyvos diagnostikos onkologinių ligų programas. Mes įsitikinę, kad onkologinių ligų gydymas turi būti valstybės prioritetas. Europoje ir visame pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – Nacionalinių vėžio institutų (centrų, klasterių , konsorciumų) – kūrimu. VU Onkologijos institutas - vienintelė specializuota onkopagalbą teikianti institucija turini keliolikos dešimtmečių praktiką. Todėl, mėginimas integruoti šio instituto mokslo ir praktikos specializuotą patirtį kartu su skirtingomis gydymo sritimis yra veiksmas prieštaraujantis pasaulinei mokslo ir kartu medicinos specializacijos praktikai. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų draugija atstovaujanti visus, šia liga mūsų šalyje sergančių 16 tūkst. vyrų , esanti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narys ir Europos sergančiųjų prostatos vėžiu, bei Europos šalių onkologinių pacientu koalicijų narys, pritariame LR Seime svarstymui pateiktiems projektams: Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui XIP-3128 ir Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio papildymo įstatymo projektui XIP-3129. Pritarti Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacijos prezidentas dr.
Ernestas Janulionis 2011-05-19 Kalbant apie vėžį specialistams is karto iškyla aiški problema-komandos sukūrimas. Nes vėžio gydymas yra kompleksinis darbas. Tai nėra vieno ar dviejų žmonių kombinacija. Siekiant sujungti visus specialistus kovai su šia klastinga liga 2011 metų sausio 26 dieną ir buvo sukurta ir Registrų centre įregistruota Onkologijos srityje dirbančių draugijų Asociacija. Ši asociacija apjungia praktiškai visus onkologijoje dirbančius specialistus-pradedant diagnostikos specialistais, medicinos fizikais, tiek ir dirbančius įvairiose chirurgijos srityse, spindulinėje, medikamentinėje terapijoje. Manau, kad šis faktas parodo kiek svarbi yra onkologijos tematika. Šios asociacijos dėka sėkmingai vyksta mūsų specialistų iš visos respublikos mokymas tiek Lietuvoje organizuojamose konferencijose, tiek padedant finansiškai išvykstant į užsieni. Į konferencijas Lietuvoje atvyksta kviestiniai lektoriai iš kitų šalių. Tai taip pat rodo mūsų pripažinimą. Asociacijos planuose yra tolimesnis mokymas ir švietimas tiek jos narių, tiek įtraukiant į ją pacientų organizacijas. Asociacija yra priimta į UICC (Tarptautinė Prieš vėžį unija) asocijuotus narius. Absoliuti dauguma Asociacijos draugijų pirmininkai ir prezidentai dirba Vilniaus universiteto onkologijos institute. Tai patvirtina faktą, kad mokslinis, kūrybinis bei vadovaujantis potencialas koncentruojasi šioje įstaigoje. Kalbant apie Nacionalinio vėžio kūrimą - nėra jokių abejonių kad jis reikalingas Lietuvoje. Tokia praktika yra įdiegta arba diegiama pasaulyje. O ten kur įvyko vėžio centrų sujungimas (ryškus pavyzdys Norvegija) yra gailimasi dėl šio žingsnio ir galvojama kaip jį ištaisyti. Ir įkūrus tokį Institutą, manome kad jis turi būti ten kur mokslas ir praktika turi senas tradicijas. VUOi greit švęs 80 metų jubiliejų. Ir nėra kitos įstaigos su panašiom tradicijom.
Todėl Asociacijos taryba neabejoja, kad Nacionalinis Vėžio institutas turi būti įsteigtas Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto bazėje. Tai būtų mokslinis-praktinis Institutas galintis ir sugebantis vadovauti metodologiškai, teikiantis konkrečias rekomendacijas. Pritarti Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidentas A. Laurinavičius, VU ligoninės Santariškių klinikos gen. direktorius A. Laucevičius, VU Onkologijos instituto direktorius K. P. Valuckas 2011-04-29 Santariškių medicinos įstaigų asociacija pritaria valstybinės mokslo institucijos
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas St. Gendvilis, Tarybos pirmininkas E. Baltakis 2011-05-19 Lietuvoje gyvena daugiau nei 80 000 gyventojų, kuriems diagnozuoti piktybiniai navikai, kasmet api 18 000 gyventojų suserga piktybiniais navikais ir apie 8 000 miršta nuo vėžio. Sėkmingai įgyvendinti ir koordinuoti vėžio kontrolės priemones Lietuvoje, kaip reikalauja PSO rekomendacijos, būtų galima įkūrus, kaip ir kitose ES šalyse, Nacionalinį vėžio institutą, kuris įgyvendintų multidisciplininį požiūrį į onkologijos problemos sprendimą šalyje bei onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovę, pagerintų moderniųjų technologijų prieinamumą pacientams. Visa tai lemtų geresnius onkologinių pacientų gydymo rezultatus bei valstybės lėšų taupymą planuojant brangios aparatūros įsigijimą nacionaliniu mastu.
LGVS nuomone, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI) yra pasirengęs kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje bei vykdyti vėžio kontrolę užtikrindamas reikiamą onkologinės pagalbos kokybę Lietuvos gyventojams, nes : turi ilgametę (80 m.) darbo patirtį onkologijos srityje, · VUOI egzistuoja sąsaja tarp onkologijos mokslo, mokymo, vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos vei onkologinių pacientų gydymo: · VUOI iniciatyva Lietuvoje parengtos ir pradėtos vykdyti atrankinės prevencinės ir ankstyvosios diagnostikos programos, VUOI aktyviai dalyvauja vykdant šias programas. · VUOI vykdoma piktybinių navikų apskaita šalies mastu: čia yra Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras, kuriame esantis populiacinis vėžio registras kaupia duomenis apie Lietuvoje registruojamus piktybinius navikus, taigi, gali vertinti įgyvendinamų vėžio kontrolės priemonių efektyvumą šalies mastu; registras veikia nuo 1993 metų, yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys, šiame registre kaupiami duomenys publikuojami tarptautiniuose leidiniuose; · VUOI sukauptas didelis intelektinis potencialas – Institute vykdomi biomedicinos srities moksliniai tyrimai, glaudžiai susiję su klinikiniu darbu, naujausi mokslo pasiekimai diegiami į klinikinę praktiką, vykdomi įvairūs mokslo projektai (tarp jų ir tarptautiniai);
integruojasi į Europos aukštųjų studijų ir mokslo erdvę – aktyviai dalyvauja mokymo procese – specialistai skaito paskaitas Vilniaus universiteto studentams, Instituto mokslinėje bazėje pagrindinių ir magistrinių studijų baigiamuosius darbus atlieka Medicinos, Gamtos, Fizikos ir Chemijos fakultetų studentai.
LGVS nuomone, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI) yra pasirengęs kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje bei vykdyti vėžio kontrolę užtikrindamas reikiamą onkologinės pagalbos kokybę Lietuvos gyventojams, nes : turi ilgametę (80 m.) darbo patirtį onkologijos srityje, · VUOI egzistuoja sąsaja tarp onkologijos mokslo, mokymo, vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos vei onkologinių pacientų gydymo: · VUOI iniciatyva Lietuvoje parengtos ir pradėtos vykdyti atrankinės prevencinės ir ankstyvosios diagnostikos programos, VUOI aktyviai dalyvauja vykdant šias programas. · VUOI vykdoma piktybinių navikų apskaita šalies mastu: čia yra Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras, kuriame esantis populiacinis vėžio registras kaupia duomenis apie Lietuvoje registruojamus piktybinius navikus, taigi, gali vertinti įgyvendinamų vėžio kontrolės priemonių efektyvumą šalies mastu; registras veikia nuo 1993 metų, yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys, šiame registre kaupiami duomenys publikuojami tarptautiniuose leidiniuose; · VUOI sukauptas didelis intelektinis potencialas – Institute vykdomi biomedicinos srities moksliniai tyrimai, glaudžiai susiję su klinikiniu darbu, naujausi mokslo pasiekimai diegiami į klinikinę praktiką, vykdomi įvairūs mokslo projektai (tarp jų ir tarptautiniai);
integruojasi į Europos aukštųjų studijų ir mokslo erdvę – aktyviai dalyvauja mokymo procese – specialistai skaito paskaitas Vilniaus universiteto studentams, Instituto mokslinėje bazėje pagrindinių ir magistrinių studijų baigiamuosius darbus atlieka Medicinos, Gamtos, Fizikos ir Chemijos fakultetų studentai. Institute vykdomos Biomedicinos mokslų srities, Medicinos krypties (B07) doktorantūros studijos.
tarptautiniame lygyje tampriai bendradarbiauja su kitais Vėžio institutais, yra Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) bei Tarptautinės kovos su vėžiu draugijos (UICC) narys.
infrastruktūra atitinka Nacionalinio vėžio instituto reikalavimus, ši įstaiga daugelį metų atstovauja šalies onkologiją tarptautiniu mastu.
Institutas yra vienintelė įstaiga, vykdanti piktybinių navikų apskaitą šalyje ir galinti vertinti vėžio kontrolės priemonių efektyvumą. Dėl išvardintų priežasčių, LGVS nuomone, nacionalinį vėžio institutą geriausia būtų steigti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto bazėje. Pritarti VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė J.Filipauskienė, J. Gečas, E. Žlabienė 2011-05-19 Šiandieninė onkologinės pagalbos sistema Lietuvoje netenkina nei pacientų, nei onkologų poreikių ir onkologinės pagalbos rodikliai Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo europinių. Lietuvoje mirtingumo nuo vėžio ir sergamumo santykis vienas didžiausių Europoje. Vykdant medicinos reformą, griaunama gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema, atskiros onkologinės pagalbos sistemos dalys buvo panaikintos: nebeliko rajonų onkologų bei specializuotų onkologijos ligoninių. Liko viena specializuota onkologinė įstaiga – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Nebeliko bendro tikslo – suteikti efektyviausią pagalbą visiems onkologiniams ligoniams dirbant multidisciplininės pagalbos principu ir laikantis vieningų standartų. Nėra padalinio, kuris koordinuotų visą onkologinę pagalbą Lietuvoje. Sergantiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už onkologinius pacientus. Ilgalaikė onkologinio ligonio stebėsena būtina – yra ir mokslinių tyrimų, įrodančių ilgesnę onkologinių ligonių gyvenimo trukmę tada, kai jie nuolat prižiūrimi, ir jiems atliekami reikiami tyrimai, palyginti su tais, kurie po gydymo nestebimi.
Anksčiau tuo rūpindavosi specialistai onkologai. Dabar, kai šių nebeliko, tai turi atlikti šeimos gydytojai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, specifinio gydymo subtilybes. Vėžys – specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas. Sergantysis onkologinėmis ligomis turi gauti kompleksinę pagalbą ir todėl jį gydo gydytojų komanda, kuri vienodai supranta šios sudėtingos ligos eigą ir gydymo principus. Atsižvelgiant į glaudžią sąsają tarp mokslo ir klinikinės praktikos, pacientas specializuotoje onkologijos institucijoje gauna optimaliausią pagalbą, šiuo metu net individualizuotą gydmą. Specializuotose onkologijos klinikose geresni gydymo rezultatai – 10 metų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas 48 proc., gydantis onkologijos institutuose ir 29 proc. – bendrojo profilio ligoninėse (prof. T. Tursz (Prancūzija). Nacionalinis vėžio institutas – įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – vėžio kontrolė, kurioje vėžiu sergantis pacientas gauna aukščiausio lygio diagnostikos ir gydymo paslaugas, kur koncentruojami onkologai mokslininkai, mokosi onkologijos medicinos studentai ir kelia kvalifikaciją bei tobulinasi gydytojai. Net 7 ES šalyse dirba nacionaliniai vėžio institutai. VUOI kartu su klinika – seniausia specializuota įstaiga Lietuvoje, vykdanti mokslo, mokymo ir gydomąjį darbą. Čia dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai onkologai, jų darbai žinomi ir vertinami užsienyje. Čia kuriami nauji vaistai ir gydymo metodai, yra modernios laboratorijos, gerai išvystyta infrastruktūra. Kol reformos metu nebuvo sugriauta onkologinės pagalbos sistema, VUOI metodiškai vadovavo visai Lietuvos onkologinei pagalbai, diegdama naujausius mokslo pasiekimus. Toks modelis visiškai tenkino ligonių poreikius.
Lietuvoje praktiškai jis jau seniai sukurtas sostinėje – VUOI bazėje, ir reikia tik politinės valios jam įteisinti. Taip būtų apginti tūkstančių vėžio liga sergančiųjų interesai. Mes, Šiaulių krašto onkologai, pritariame LR Seime svarstymui pateiktam Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui. Pritarti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Tarybos pirmininkas N.E. Samalavičius Europos ir pasaulio šalyse vėžio kontrolę organizuoja ir vykdo specializuoti onkologijos centrai arba nacionaliniai vėžio institutai, susijungę į Europos vėžio institutų organizaciją (ang. OECI – Organisation of European Cancer Institutes), kurios narys yra ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Juose mokslininkai ir medikai vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius onkologijos srities tyrimus, diegia naujausias tyrimų metodikas ir metodus į kliniką garantuodami ne tik aukščiausio lygio onkologines paslaugas ir moderniausių gydymo metodų prieinamumą šalies onkologiniams ligoniams, bet ir teikia metodines paslaugas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimais kitoms onkologijos srityje dirbančioms medicinos įstaigoms. Tik tokiose specializuotose įstaigose kaip nacionaliniai vėžio centrai ar institutai galima sukaupti didelį intelektinį potencialą optimizuoti vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo bei mokslo išlaidas, užtikrinti glaudžią sąsają tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų, orientuoti juos į greitą ir efektyvų naujausių gydymo metodų taikymą kovai su onkologinėmis ligomis, o svarbiausia, sudaryti sąlygas mažinti sergamumą vėžiu, mirtingumą nuo šios ligos bei pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę ir prailginti jų gyvenimo trukmę visose teikiančiose onkologinę pagalbą gydymo įstaigose. Daugiaprofilinėje įstaigoje onkologija atsidurs vienoje gretoje su eile kitų susirgimų, ir dėmesys jai ryškiai sumažės.
Sergantysis onkologinėmis ligomis turi gauti kompleksinę pagalbą, ir todėl jį turi gydyti gydytojų komanda, kuri vienodai supranta šios sudėtingos ligos eigą ir gydymo principus. Atsižvelgiant į glaudžią sąsają tarp mokslo ir klinikinės praktikos, pacientas specializuotoje onkologijos institucijoje gauna optimaliausią pagalbą, šiuo metu net individualizuotą gydymą. Specializuotose onkologijos klinikose geresni gydymo rezultatai – 10 metų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas 48 proc., gydantis onkologijos institutuose ir 29 proc. – bendrojo profilio ligoninėse (prof. T. Tursz (Prancūzija). Europoje ir visame\ pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – nacionalinių vėžio institutų – kūrimu. Stokholmo deklaraciją 2007 m. pasirašė
mokslines-klinikines pajėgas bendroje kovoje su vėžiu. Sprendžiant šią problemą Europoje, taip pat Japonijoje bei JAV, yra įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai. Europoje yra šalių (pvz., Norvegijoje), kuriose onkologinė pagalba integruota į bendrojo profilio ligonines, bet visų jų siekiamybė – specializuotos onkologinės klinikos ir vėžio kontrolė nacionaliniu lygiu, t.y. – Nacionalinis vėžio institutas, bet ne atvirkščiai. Europoje nėra nei vienos valstybės, kur būtų panaikintos visos specializuotos onkologinės ligoninės. Lietuva siekia būti pirmoji, įgyvendindama neigiamą patirtį ?ᴉ Šiais metais nutrauktas Valstybinės vėžio programos vykdymas, reikiamai neįvertinti jos rezultatai, ar efektyviai panaudotos valstybės lėšos. Kadangi Lietuvoje nėra vėžio kontrolę koordinuojančios organizacijos, todėl visai neaišku, kas turėjo vertinti ir kas turėjo atsiskaityti už šią programą.
VUOI mokslininkai ir klinicistai jau beveik 80 metų kūrė, kuria ir vykdo onkologinės pagalbos sistemą, kurioje būtų galima gauti savalaikę, šiuolaikinę pagalbą vėžiu sergančiam pacientui, užmegzti platūs tarptautiniai ryšiai onkologijos klausimais. Kol reformos metu nebuvo sugriauta onkologinės pagalbos sistema, VUOI metodiškai vadovavo visoms Lietuvos onkologinėms įstaigoms, diegdama naujausius mokslo pasiekimus. Toks modelis visiškai tenkino ligonių ir onkologų poreikius. Nacionalinis vėžio institutas – tai institucija, atitinkanti nacionalinių vėžio institutų reikalavimus ir vykdanti vėžio kontrolę nacionaliniu mastu. VUOI yra pakankamai stipri bazė tokiam institutui įkurti. Pritarti Vilniaus universiteto rektorius B. Juodka 2010-04-22 Manome, kad tikslingiausia Vilniaus universiteto Onkologijos institutą reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, savo sudėtyje turintį kliniką. Aukščiau išsakyta nuomonė grindžiama poreikiu stiprinti mokslo, studijų ir praktinės veiklos vienovę, skatinti fundamentaliųjų mokslų tyrimus, turėti koordinuojantį su onkologinių ligų registru centrą. Tokia reorganizacija neprieštarautų Mokslo ir studijų įstatymui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui ir kitiems teisės aktams bei atitiktų Europos ir pasaulio šalių tendenciją onkologijos problemą spręsti per nacionalinius vėžio institutus. Mokslo, mokymo, praktinio gydymo vienovę galima būtų užtikrinti ir tuo atveju, jei dabartinio Vilniaus universiteto Onkologijos instituto steigėju taptų Vilniaus universitetas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Vilniaus universitetas yra viešoji įstaiga, o Vilniaus universitetinio onkologijos instituto teisinė forma yra biudžetinė. Reorganizacijoje gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2011-10-24 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, išanalizavęs Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektą XIP-3128 bei Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio papildymo įstatymo projektą XIP-3129, pritaria nuomonei, kad onkologinės ligos, kaip ir kitos lėtinės neinfekcinės ligos, yra prioritetinė sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos parengta ir pasaulio valstybių patvirtinta kovos su lėtinėmis ligomis strategija rekomenduoja onkologinių ligų problemas spręsti kompleksiškai, neatsiejant nuo visos šalies sveikatos sistemos. Kovos su vėžiu problemai spręsti būtina jėgų konsolidacija, sutelkiant onkologus, kitų sričių specialistus, šeimos gydytojus, visuomenės sveikatos specialistus ir sveikatos politikus vėžio profilaktikai, ankstyvai diagnostikai bei įrodymais grįstam gydymui garantuoti. Manome, kad Onkologijos instituto atskyrimas nuo Universiteto ir Universiteto ligoninės turėtų neigiamų padarinių onkologijos studijų vykdymui, specialistų rengimui, o atsiejimas nuo bendros šalies sveikatos sistemos trukdytų įgyvendinti vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo strategiją. Sprendžiant kovos su vėžiu problemas ir remiantis kitų šalių patirtimi, siūlome inicijuoti Valstybinės vėžio kontrolės programos tęstinumą. Programos vykdymui koordinuoti, praktiniams bei mokslo klausimams spręsti, siūlytume sujungti sveikatos profesionalų ir sveikatos politikų pajėgas į Nacionalinę vėžio kontrolės tarybą, padedančią Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministrui formuoti ir įgyvendinti kovos su vėžiu strategiją. Tokiu būdu būtų pasiektas sutarimas šalies mastu dėl vėžio profilaktikos, studijų, mokslo plėtros, navikų diagnostikos ir gydymo optimizacijos. Nepritarti Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms.
Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę. Netikslinga gerai veikiančią instituciją reorganizuoti padalijimo būdu, kadangi šis institutas per eilę metų įrodė, kad puikiai veikia kaip mokslo, mokymo ir gydymo vienovė. Mokslinės inteligentijos atstovai A.Jackevičius, L. Griciūtė, V. Kirvelienė, B. Juodka, V. Balevičius, B. Kaulakys, G. Dzemyda, N.Sapagovas, L. Telksnys, V. Razumas, R.Pakalnis, A. Janulaitis, K. Sasnauskas ir kt. 2009-10-06 Nepritariame LR Sveikatos ministerijos iniciatyvai vykdyti pertvarkos planuose numatytą Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimą, kuris faktiškai sunaikintų Vilniaus universiteto Onkologijos institutą ir susilpnintų onkologinės pagalbos sistemą Lietuvoje. Niekam nekyla abejonių, kad onkologinės ligos užima išskirtinę vietą tarp kitų ligų ir sėkmingos kovos su vėžinėmis ligomis laidas yra onkologijos mokslo ir gydymo vienovė, užtikrinanti greitą, sėkmingą ir optimalų naujausių mokslo pasiekimų taikymą kovoje su vėžinėmis ligomis. Tik nenutrūkstamas fundamentinio, taikomojo mokslo ryšys su eksperimentine ir gydomąja klinika gali sudaryti prielaidas sėkmingai spręsti onkologines, garantuoti aukščiausios kokybės onkologines paslaugas ir moderniųjų technologijų prieinamumą šalies onkologiniams ligoniams. Europos ir pasaulio šalyse vėžio kontrolę organizuoja ir vykdo specializuoti onkologijos centrai arba nacionaliniai vėžio institutai susijungę į Europos vėžio institutų organizaciją, kurios narys yra ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.
Juose mokslininkai ir medikai vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius onkologijos srities tyrimus, diegia naujausias tyrimų metodikas ir metodus į kliniką garantuodami ne tik aukščiausio lygio onkologines paslaugas ir naujausių ir moderniausių gydymo metodų prieinamumą šalies onkologiniams ligoniams, bet ir teikia metodines paslaugas vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimai kitoms onkologijos srityje dirbančioms medicinos įstaigoms. Siūlome Vilniaus universiteto Onkologijos institutui suteikti Nacionalinio vėžio instituto statusą ir išplėsti jo funkcijas, kas užtikrintų onkologijos mokslo, mokymo ir klinikos vienovę, ilgalaikių tarptautinio lygio onkologijos mokslinių tyrimų vykdymą, o tai būtų garantuoti aukščiausio lygio onkologines paslaugas, tikslią onkologinių susirgimų apskaitą, visavertę onkologinės pagalbos, prevencijos, diagnostikos ir gydymo strategiją. Tai būtų Europos Sąjungos tendencijas atspindinti onkologijos plėtojimo kryptis. Tik tokiose specializuotose įstaigose kaip nacionaliniai vėžio centrai ar institutai galima sukaupti didelį intelektinį potencialą optimizuoti vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo bei mokslo išlaidas, užtikrinti glaudžią sąsają tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų, orientuoti juos į greitą ir efektyvų naujausių gydymo metodų taikymą kovai su onkologinėmis ligomis, o svarbiausia, sudaryti sąlygas mažinti sergamumą vėžiu, mirtingumą nuo šios ligos bei pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę ir prailginti jų gyvenimo trukmę visose teikiančiose onkologinę pagalbą gydymo įstaigose. Pritarti VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė L.e. Onkologijos departamento vadovo pareigas A.
Kapočius Reorganizuojant Lietuvos sveikatos apsaugą, buvo išbalansuota gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema. Atskiros onkologinės pagalbos sistemos dalys buvo panaikintos: nebeliko rajonų onkologų, liko tik viena specializuota onkologinė įstaiga – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI). Taip pat nebeliko nenutrūkstamo onkologinio paciento „perimamumo“ ir bendro tikslo – suteikti efektyviausią pagalbą visiems onkologiniams ligoniams dirbant multidisciplininės komandos principu ir laikantis vieningų standartų. Dabar kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga individualiai sprendžia klausimus, susijusius su onkologinio ligonio sveikata, kiekviena įstaiga turi savo diagnostikos ir gydymo standartus. Įkūrus Nacionalinį vėžio institutą būtų:
Sukuriama onkologinės pagalbos strategija ir taktika nacionaliniu lygiu; Realizuojamas multidisciplininis požiūris į onkologijos problemų sprendimą; Sąsaja tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų; Moksliniai tyrimai orientuojami į pacientą; Įgyvendinama onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovė;
Pagerinama onkologinių paslaugų kokybė ir moderniųjų technologijų prieinamumas pacientams. Klaipėdos krašto onkologai, apsvarstę Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektą, jam pritaria. Pritarti Prof.
Pritarti Prof. Arvydas Janulaitis Nacionalinių vėžio institutų privalumai sprendžiant onkologijos problemą: Multidisciplininis požiūris į onkologijos problemų sprendimą; Ilgalaikiai tarptautinio lygio vėžio moksliniai tyrinėjimai; Glaudi sąsaja tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų; Mokslinių tyrimų orientacija į pacientą;
Onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovė; Moderniųjų technologijų prieinamumas pacientams; Sutaupomos valstybės lėšos (planuojant brangios aparatūros įsigijimą nacionaliniu mastu); Geresni gydymo rezultatai specializuotose onkologijos institucijose: (įvairių lokalizacijų vėžiu sergančiųjų išgyvenamumas gydant specializuotose įstaigose – 86 %, bendrojo profilio ligoninėse – 67 %; 10 metų išgyvenamumas – atitinkamai – 48% ir 29%; chirurginio gydymo rezultatai specializuotose onkologijos ligoninėse 10-30% geresni nei bendrojo profilio ligoninėse, operuojant vėžiu sergančius pacientus. Pradėta onkologinių pacientų išgyvenamumo analizė Lietuvoje parodė, kad visoje Lietuvoje gydytų pacientų 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei gydytų Vilniaus universiteto Onkologijos institute (pvz., susirgusių krūties vėžiu išgyvenamumas buvo atitinkamai 62% ir 77% ). Ne pirmi metai realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti. Institutas, turėdamas pakankamą mokslinį intelektinį potencialą, vykdo ilgalaikes mokslines programas, tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, nepertraukiamai rengia medicinos mokslo srities ir gretutinių specialybių rezidentus, doktorantus, specialistus. Instutas, teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms, vykdo ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šioje mokslų srityje, o šios veiklos produktyvumas yra aukštesnis lyginant su kitose Lietuvos biomedicininio profilio institucijose vykdomais analogiškais tyrimais.
Institute yra įkurtos Molekulinės onkologijos, Biomedicininės fizikos ir kitos laboratorijos, kuriose dirba kvalifikuoti mokslininkai, rengiantys jaunus mokslininkus. Pažymėtina, kad institute vykdomi biomedicininės srities moksliniai tyrimai , glaudžiai susiję su klinikiniu darbu. Būtina, kad mokslininkai ir ateityje turėtų tarpinstitucinių santykių neįtakojamą galimybę vykdyti tyrimų programas bei tarpinstitucinių barjerų neribojamą prieigą prie patologinės medžiagos, klinikinių duomenų ir kt. bei galimybę savo atradimus pritaikyti praktikoje onkologinių ligų profilaktikos, diagnostikos srityse kuriant ir diegiant naujus gydymo metodus. Todėl instituto atskyrimas nuo klinikų neigiamai atsilieps tiek instituto veiklai, tiek onkologijos progresui ir jos klinikinės praktikos lygiui Lietuvoje. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skaidymas į Onkologijos ligoninę ir Onkologijos institutą nėra objektyviai pagrįstas. Būtų tikslinga svarstyti ne Onkologijos instituto skaidymą, o Lietuvos nacionalinio vėžio instituto steigimo klausimą. Toks institutas atitiktų Europos vėžio institutų organizacijos bei Tarptautinės kovos su vėžiu draugijos rekomendacijas ir sugebėtų produktyviai vykdyti onkologijos šakos mokslinius tyrimus bei sėkmingai dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose. Stiprus Nacionalinis vėžio institutas yra itin svarbus tolimesniam Lietuvoje pripažintų prioritetinėmis biotechnologijos sričių (biofarmacinės ir molekulinės diagnostikos) vystymui. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Sveikatos apsaugos ministerija 2011-05-05 Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713) (toliau – Programa), 25 punkto 3 lentelės 2 punktu, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – Onkologijos institutas), atskyrus mokslo dalį (ją perdavus vykdyti universitetui), turi būti integruotas į naują asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį darinį – viešąją įstaigą Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Vertinant tai, kas aukščiau paminėta, Projektais siekiamas įtvirtinti teisinis reglamentavimas prieštarautų Programos atitinkamoms nuostatoms dėl Onkologijos instituto statuso. Projektais siekiama įsteigti Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų ir klinika. Pabrėžtina, kad mokslinių tyrimų įstaiga turėtų būti atskirta nuo klinikos. Klinika, kurioje teikiamos gydymo paslaugos, turėtų būti atskiras juridinis vienetas. Jau pati minėto Įstatymo projekto Nr. XIP-3128 paskirtis apibrėžiama kaip valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimas. Vadinasi, pagrindinis šio instituto tikslas - moksliniai tyrimai, o ne sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Taip pat Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 10 ir 11 straipsniuose apibrėžiama valstybinio mokslinių tyrimo instituto sąvoka ir tikslai. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Minėtame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyta, kad valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali turėti tam tikras savarankiškas įstaigas savo sudėtyje. Vertinant klinikos statusą pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr.
63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, lygmenys yra rajonų, regionų ir respublikos. Nacionalinio vėžio instituto sudėtyje esanti klinika negalėtų būti priskirta nei vienam iš šių lygmenų. Pažymėtina, kad PSDF biudžeto lėšos turi būti naudojamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatyta tvarka. Aptariamu atveju pažymėtina, kad PSDF biudžeto lėšos gali būti skiriamos tik asmens sveikatos priežiūros įstaigai Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms kompensuoti ir šios lėšos negali būti skiriamos valstybinio mokslinių tyrimų instituto reikmėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo poziciją, kad mokymas ir gydymas turi būti atskirtas jau išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarime Nr. 39 „Dėl Vilniaus universiteto onkologijos instituto reorganizavimo inicijavimo“ (Žin., 2010, Nr. 8-354), kuriuo inicijuota Vilniaus universiteto Onkologijos institutą padalijimo būdu reorganizuoti į Onkologijos ligoninę perduodant steigėjo teises Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos onkologijos institutą perduodant steigėjo teises Švietimo ir mokslo ministerijai. Minėtas Lietuvos onkologijos institutas galėtų būti Nacionaliniu vėžiu institutu, kurio veikla paremta mokymu ir mokslu, o Onkologijos klinika turėtų būti atskira sveikatos priežiūros įstaiga. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, Projektams, kuriais steigiamas Nacionalinis vėžio institutas su klinika jo sudėtyje, Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIP-3128 preambulėje nustatyta, kad pagal Europos Mokslo fondo ekspertų prognozes – 2020 metais mirtingumas nuo onkologinių ligų aplenks mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pirmąją vietą mirties priežasčių struktūroje užima mirtingumas nuo širdies – kraujagyslių ligų, kuris 2010 m. sudarė 56,1 proc., atitinkamai antrą vietą – mirtingumas nuo piktybinių navikų (19, 3 proc.) ir trečią vietą lemia išorinės mirties priežastys (9,6 proc.). Nėra aišku, kodėl Projektais yra siekiama įtvirtinti išimtinai onkologinių ligų gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą, nors Įstatymo projekto Nr. XIP-3128 preambulėje konstatuojama, kad šiuo metu mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didesnis. Onkologijos institutas yra įstaiga, įsteigta onkologijos šakos tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti, teikianti specializuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams ir padedantis Vilniaus universitetui rengti mokslininkus, onkologijos ir medicininės radiologijos, kitus aukštos kvalifikacijos specialistus. Toks įstaigų modelis sėkmingai veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešojoje įstaigoje Kauno klinikose, viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Šiose įstaigose taip pat dirba medicinos mokslo daktarai, užtikrinama klinikinės, mokslinės ir mokymo veiklos vienovė. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, ieškant ekonomiškai naudingiausių, racionaliausių esamų techninių ir organizacinių galimybių išnaudojimo, leidžiančių valdyti investicijas į brangias technologijas ekonomiškai efektyviausiu būdu, nėra tikslinga konkrečių ligų gydymo koncentruoti vienoje specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nepritarti Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms.
Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę. Netikslinga gerai veikiančią instituciją reorganizuoti padalijimo būdu, kadangi šis institutas per eilę metų įrodė, kad puikiai veikia kaip mokslo, mokymo ir gydymo vienovė. V.Į. Respublikinės ligoninės Onkologijs klinikos direktorių pavaduojanti Judita Filipauskienė, Radioterapijos skyriaus vedėjas Jonas Gečas, gyd.onkologė-hemoterapeutė Eugenija Žlabienė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad nesiimant skubių veiksmų mirčių nuo vėžio skaičius pasaulyje išaugs beveik 80 procentų iki 2030 m. ir labiausiai tai bus juntama mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Artimiausiais metais vėžys taps pagrindine žmonių mirties priežastimi. Šiandieninė onkologinės pagalbos sistema Lietuvoje netenkina nei pacientų, nei onkologų poreikių ir onkologinės pagalbos rodikliai Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo europinių. Lietuvoje mirtingumo nuo vėžio ir sergamumo santykis vienas didžiausių Europoje. Vykdant medicinos reformą, griaunama gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema, atskiros onkologinės pagalbos sistemos dalys buvo panaikintos: nebeliko rajonų onkologų bei specializuotų onkologijos ligoninių. Liko viena specializuota onkologinė įstaiga – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Nebeliko bendro tikslo – suteikti efektyviausią pagalbą visiems onkologiniams ligoniams dirbant multidisciplininės komandos principu ir laikantis vieningų standartų. Nėra padalinio, kuris koordinuotų visą onkologinę pagalbą Lietuvoje. Sergantiesiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už onkologinius pacientus.
Ilgalaikė onkologinio ligonio stebėsena būtina – yra ir mokslinių tyrimų, įrodančių ilgesnę onkologinių ligonių gyvenimo trukmę tada, kai jie nuolat prižiūrimi ir jiems atliekami reikiami tyrimai, palyginti su tais, kurie po gydymo nestebimi. Anksčiau tuo rūpindavosi specialistai onkologai. Dabar, kai šių neliko, tai turi atlikti šeimos gydytojai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, specifinio gydymo subtilybes. Vėžys – specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas. Sergantysis onkologinėmis ligomis turi gauti kompleksinę pagalbą ir todėl jį gydo gydytojų komanda, kuri vienodai supranta šios sudėtingos ligos eigą ir gydymo principus. Atsižvelgiant į glaudžią sąsają tarp mokslo ir klinikinės praktikos, pacientas specializuotoje onkologijos institucijoje gauna optimaliausią pagalbą, šiuo metu net individualizuotą gydymą. Specializuotose onkologijos klinikose geresni gydymo rezultatai - 10 metų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas 48 proc., gydantis onkologijos institutuose ir 29 proc. - bendrjo profilio ligoninėse (prof. T. Tursz (Prancūzija)). Nacionalinis vėžio institutas – įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – vėžio kontrolė, kurioje vėžiu sergantis pacientas gauna aukščiausio lygio diagnostikos ir gydymo paslaugas, kur koncentruojami onkologai mokslininkai, mokosi onkologijos medicinos studentai ir kelia kvalifikaciją bei tobulinasi gydytojai. Net 7 ES šalyse dirba nacionaliniai vėžio institutai. VUOI kartu su klinika – seniausia specializuota įstaiga Lietuvoje, vykdanti mokslo, mokymo ir gydomąjį darbą. Čia dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai onkologai, jų darbai žinomi ir vertinami užsienyje. Čia kuriami nauji vaistai ir gydymo metodai. yra modernios laboratorijos, gerai išvystyta infrastruktūra.
Kol reformos metu nebuvo sugriauta onkologinės pagalbos sistema, VUOI metodiškai vadovavo visai Lietuvos onkologinei pagalbai, diegdama naujausius mokslo pasiekimus. Toks modelis visiškai tenkino ligonių poreikius. Lietuvoje praktiškai jis jau seniai sukurtas sostinėje – VUOI bazėje, ir reikia tik politinės valios jam įteisinti. Taip būtų apginti tūkstančių vėžio liga sergančiųjų interesai. Mes, Šiaulių krašto onkologai, pritariame LR Seime svarstymui pateiktam Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui. Pritarti VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės L.e. Onkologijos departamento vadovo pareigas Alvydas Kapočius 2011-05-20 Reorganizuojant Lietuvos sveikatos apsaugą, buvo sugriauta gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema. Atskiros onkologinės pagalbos sistemos dalys buvo panaikintos: nebeliko rajonų onkologų bei specializuotų onkologijos ligoninių. Liko viena specializuota onkologinė įstaiga – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI). Taip pat nebeliko nenutrūkstamo onkologinio paciento „perimamumo“ ir bendro tikslo – suteikti efektyviausią pagalbą visiems onkologiniams ligoniams dirbant multidisciplininės komandos principu ir laikantis vieningų standartų. Dabar kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga individualiai sprendžia klausimus, susijusius su onkologinio ligonio sveikata, kiekviena įstaiga turi savo diagnostikos ir gydymo standartus. Nėra padalinio, kuris koordinuotų visą onkologinę pagalbą Lietuvoje. Vėžys – specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas. Dėl nežinomų priežasčių manoma, kad šiandien onkologija gali užsiimti bet kuris medikas. Niekam ne paslaptis, kad tik laiku diagnozavus ligą arba užbėgus už akių jos atsinaujinimui būtų iš esmės padėta vis didesniam onkologinių susirgimų kamuojamam mūsų šalies gyventojų ratui.
Taip pat būtina skirti lėšų naujoms technologijoms, kuriomis naudojantis būtų galima individualizuoti kiekvieno paciento gydymą, nes pasaulinė praktika yra įrodymas, kad gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo. Jau šiandien VUOI užima ypatingą padėtį tarp medicinos mokslo šakos institucijų: jo sudėtyje, be Mokslinių tyrimų centro, yra Klinikos, Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras. Institutas greta mokslinių tyrimų vykdo ir kitas svarbias valstybei funkcijas: turėdamas savo sudėtyje Klinikas, teikia gydymo paslaugas pacientams sergantiems onkologinėmis ligomis ir atlieka vėžio prevencijos bei piktybinių navikų apskaitos darbą. VUOI sukauptas didelis intelektinis potencialas – vykdomi tarptautiniai mokslo projektai, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. Institutas integruojasi į Europos aukštųjų studijų ir mokslo erdvę. Institutas aktyviai dalyvauja mokymo procese: jo specialistai skaito paskaitas VU studentams, rezidentams, doktorantams, gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose; Instituto mokslinėje bazėje pagrindinių ir magistrinių studijų baigiamuosius darbus atlieka Medicinos, Gamtos, Fizikos ir Chemijos fakultetų studentai. Institute vykdomos Biomedicinos mokslų srities, Medicinos krypties (B07) doktorantūros studijos. Klinikoje kasmet gydoma daugiau nei 10 000 pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, o ambulatorinė pagalba suteikiama daugiau nei 100 000 pacientų. VUOI yra Europos vėžio institutų organizacijos (OECI), Tarptautinės kovos su vėžiu draugijos (UICC) narys. Taigi jau šiandien VUOI yra pasiruošęs kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje, užtikrindamas reikiamą šios tarnybos kokybę mūsų pacientams.
Balandžio 21 d. LR Seimo nariai po pateikimo pritarė Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui. Pagal projektą, numatyta, kad Nacionalinio vėžio instituto steigėja yra Vyriausybė. Jis būtų kuriamas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto su Klinika pagrindu, o teritoriniu atžvilgiu pacientams patogiausiose ir didžiausią kompetenciją vėžio klausimais turinčiose gydymo įstaigose (Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinkose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje) būtų įkurti NVI filialai. Nacionalinio vėžio instituto privalumai: · Sukuriama onkologinės pagalbos strategija ir taktika nacionaliniu lygiu · Realizuojamas multidisciplininis požiūris į onkologijos problemų sprendimą · Sąsaja tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų · Moksliniai tyrimai orientuojami į pacientą · Įgyvendinama onkologijos mokslo, mokymo ir praktikos vienovė · Pagerėja onkologinių paslaugų kokybė ir moderniųjų technologijų prieinamumas pacientams · Sutaupomos valstybės lėšos – brangios aparatūros įsigijimas ir kitos paslaugos tikslinės, planuotos pagal šalies poreikį (ne įstaigos pageidavimą) Mes, Klaipėdos krašto onkologai, pritariame LR Seime svarstymui pateiktam Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui. Pritarti Akad. Arvydas Janulaitis Ne pirmi metai realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti. Institutas, turėdamas pakankamą mokslinį potencialą, vykdo ilgalaikes mokslines programas, tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą nepertraukiamai rengia biomedicinos mokslų srities ir gretutinių specialybių rezidentus, doktorantus, specialistus.
Institutas, , teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms, vykdo ir mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šioje mokslų srityje. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimas Nr. 881 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1126 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
medicinos problemų, kuriai reikėtų skirti ypač daug dėmesio, nes onkologinės ligos tarp mirčių priežasčių užima antrą vietą Lietuvoje ir pasaulyje, todėl būtina stiprinti sisteminę kovą su piktybiniais navikais. Kartu pažymėti, kad įstatymų projektų, dėl kurių šiame nutarime teikiama išvada, svarbiausias tikslas būtų pasiektas įsteigus Nacionalinę vėžio kontrolės tarybą, kuri nacionaliniu mastu koordinuotų įvairias vėžio kontrolės priemones, įskaitant ir įvairiose mokslo ir studijų institucijose vykdomus mokslinius tyrimus. Nepritarti Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę.
projektui Nr. XIP-3128 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3128) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3129 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3129) dėl šių pagrindinių priežasčių:
tikslui – pagerinti vėžio kontrolę – ir pritariama, tačiau jis siektinas kitomis teisinėmis priemonėmis. Šių įstatymų projektų uždavinys – reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą (toliau – Onkologijos institutas) į valstybinį mokslinių tyrimų institutą ir įsteigti Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų ir klinika, – nesuderintas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262)
Respublikos civiliniame kodekse nurodytu būdu turėtų būti reorganizuojama biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 29 straipsnio 4 dalį valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus, instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei steigti valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir jų steigimo sąlygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, todėl Įstatymo projekte Nr.
XIP-3128 teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo pavedimas steigti konkrečios teisinės formos mokslinių tyrimų institutą, jo steigimo sąlygų, termino ir veiklos tikslų nustatymas nesuderinti su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio nuostatomis. Nepritarti Argumentai; Nacionalinio vėžio instituto įstatymas koreliuojasi ir neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių pasidalijimo principui, kadangi šiuo įstatymu apibrėžiamos esminės ir reikšmingiausios prielaidos Nacionaliniam vėžio institutui steigti, o pačią steigimo procedūrą vykdys Vyriausybė, nes valstybės mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas, o ne Vyriausybė (Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir Seime vykdyta analogiška teisėkūros procedūra, atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus (Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2889). LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimas Nr. 881
Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais sprendimais. Įstatymo projekto Nr. XIP-3128 paskirtis apibrėžiama kaip valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimas. Tą patį tikslą atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 39 ,,Dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimo inicijavimo“ (Žin., 2010, Nr. 8-354) inicijuotas sprendimas Onkologijos institutą padalijimo būdu reorganizuoti į Onkologijos ligoninę (perduoti steigėjo teises Sveikatos apsaugos ministerijai) ir Lietuvos onkologijos institutą (perduoti steigėjo teises Švietimo ir mokslo ministerijai).
Reorganizuoti Onkologijos institutą siekiant atskirti mokslą ir gydymą numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713),
draudimo fondo biudžeto lėšos turi būti naudojamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatyta tvarka ir jos gali būti skiriamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms kompensuoti, bet ne valstybinio mokslinių tyrimų instituto reikmėms, nesusijusioms su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Minėtas Lietuvos onkologijos institutas, atsiradęs po numatyto reorganizavimo, galėtų būti Nacionalinis vėžio institutas, kuris veiktų kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Tuo atveju Onkologijos ligoninė būtų atskirta į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tai neužkirstų kelio Onkologijos institutui rasti lanksčių būdų bendradarbiauti su Onkologijos ligonine ar universitetais – sudaryti sąlygas organizuoti studentų, gydytojų praktiką ar drauge teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas. Nepritarti Argumentai:
Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę.
Netikslinga gerai veikiančią instituciją reorganizuoti padalijimo būdu, kadangi šis institutas per eilę metų įrodė, kad puikiai veikia kaip mokslo, mokymo ir gydymo vienovė. LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimas Nr. 881
tikslas – pagerinti vėžio kontrolę nacionaliniu lygiu – galėtų būti pasiektas ne steigiant valstybinį mokslinių tyrimų institutą, o nacionaliniu mastu kitais būdais koordinuojant vėžio kontrolę. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu reglamentuojamas valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslas – vykdyti šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą
plėtros sritimi, orientuotas į tam tikras mokslinių tyrimų kryptis. Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui nebūdinga sveikatos priežiūros funkcija ir tam tikrų paslaugų koordinavimas nacionaliniu mastu. Tai geriausiai galėtų atlikti koordinatorius, kurio tikslai daug platesni. Be to, konkretus valstybinis mokslinių tyrimų institutas paprastai neapima visų vykdomų jo krypčių tyrimų nacionaliniu mastu, nes panašūs tyrimai vykdomi ir universitetuose. Dėl vėžio kontrolės Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą dėl Lietuvos onkologijos instituto atsiradimo, tačiau šis institutas vykdytų tik dalį visų Lietuvoje vykdomų onkologijos šakos tyrimų. Kiti tyrimai atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete.
Nepritarti Argumentai: Pritarta iniciatorių siūlomoms nuostatoms. Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę. LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimas Nr. 881 2.4. Įstatymo projekto Nr. XIP-3128 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vienas iš Nacionalinio vėžio instituto tikslų – užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinių mokslų srityje. Pažymėtina, kad tokia nuostata neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1840 ,,Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“ (Žin., 2010, Nr. 158-8030) įtvirtintos mokslo sričių klasifikacijos. Onkologija Lietuvoje – viena iš kelių biomedicinos mokslų srities medicinos, veterinarinės medicinos, biologijos mokslo krypčių mokslo šakų, jos išskirtinumas ir prioritetizavimas nepagrįstas jokiais Lietuvos strateginiais dokumentais. Nepritarti Argumentai;
Atsižvelgiant į onkologinės problemos svarbą bei nacionalinių vėžio institutų privalumus, kuriant Nacionalinį vėžio institutą Lietuvoje siekiama sumažinti sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę. Seimo nariai D. Mikutienė V.M. Čigriejienė A. Zuokienė R Žemaitaitis V. Gedvilas 2011-09-294 Argumentai:
Seimui priėmus Įstatymo projektą Nr. XIP-3128, Vyriausybė nespės iki 2011-10-31 įsteigti Nacionalinį vėžio institutą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Instituto steigimo terminas Institutas steigiamas iki 2011 m. spalio 31 d. 2011 m. gruodžio 31 d.“ Nepritarti Argumentai:
Pateiktas kitas siūlymas dėl įgyvendinimo datos. Seimo nariai D. Mikutienė V.M. Čigriejienė A.
Čigriejienė A. Zuokienė R Žemaitaitis V. Gedvilas 2011-09-295 Argumentai: Seimui priėmus Įstatymo projektą Nr. XIP-3128, Vyriausybė nespės iki 2011-10-31 reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų klinika. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Vyriausybė iki 2011 m. spalio
universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų klinika.“ Nepritarti Argumentai: Pateiktas kitas siūlymas dėl įgyvendinimo datos. Seimo narys V.Stundys 2014-01-22 I Argumentai: Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas nenumato Nacionalinio mokslinių tyrimų instituto statuso. Siekiant suderinti šio Projekto bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, teikiamu pasiūlymu vietoje Nacionalinio vėžio instituto numatytas Valstybinis vėžio institutas. Kito valstybinio vėžio instituto Lietuvoje nėra ir negalėtų būti, toks Institutas būtų vienintelis turintis valstybinio instituto statusą. Lietuvos teisinėje sistemoje įteisinus nacionalinių institutų sampratą prasidėtų beprasmis lenktyniavimas dėl tokio statuso gavimo. Tai sukeltų žymiai daugiau žalos nei naudos, visų pirma, užkertant kelią sveikai konkurencijai tarp institucijų. Projekte numatyta, kad Institutas turėtų vykdyti ne tik onkologijos, bet ir gretutinių šakų mokslinius tyrimus; užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją ne tik onkologijos, bet ir gretutinių mokslų srityje. Neaišku, kokios tos gretutinės šakos ar gretutiniai mokslai turimi omenyje, be kita ko, tai viršytų Instituto kompetencijos ribas. Todėl Projekte siūloma atsisakyti žodžių „ir gretutinių šakų“, „ir gretutinių mokslų“. Institutas neturės galimybių garantuoti moderniųjų technologijų prieinamumą šalies gyventojams, kaip numatyta Projekte.
Siūloma tokios nuostatos atsisakyti. Institutui Projekte nustatytas tikslas gerinti onkologinę situaciją Lietuvoje, mažinant sergamumą piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad onkologinė situacija Lietuvoje gali gerėti tik dėl kompleksinės sveikatos sistemos, bendrų Lietuvos gyventojų sveikatos gerėjimo tendencijų, taip pat yra priklausoma ir nuo kitų sektorių veiklos. Atsižvelgiant į tai, siūloma redakcinio pobūdžio pataisa, nustatant, kad Institutas turėtų prisidėti gerinant onkologinę situaciją Lietuvoje. Pasiūlymas: pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Argumentai: Europoje ir visame pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – Nacionalinių vėžio institutų (centrų, klasterių , konsorciumų) – kūrimu. Onkologinių ligų gydymas turėtų būti valstybės prioritetas. Seimo narys V.Stundys 2014-01-221 Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybinio mokslinių tyrimų instituto - Nacionalinio Valstybinio vėžio instituto (toliau – Institutas) steigimo sąlygas, terminą ir Instituto pagrindinius tikslus.“ Nepritarti Argumentai:
Europoje ir visame pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – Nacionalinių vėžio institutų (centrų, klasterių , konsorciumų) – kūrimu. Onkologinių ligų gydymas turėtų būti valstybės prioritetas. Seimo narys Č.Stankevičius 2012-04-062 Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Instituto tikslai Instituto tikslai:
1) vykdyti šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius onkologijos ir gretutinių šakų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinių mokslų srityje;
2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais ir vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus onkologijos ir gretutinių šakų mokslinių tyrimų srityse;
3) teikti aukščiausios kokybės onkologines paslaugas ir garantuoti moderniųjų technologijų prieinamumą šalies onkologiniams ligoniams, jų diagnostikai;
4) tvarkyti Vėžio registrą (registruoti, kaupti ir analizuoti informaciją apie onkologinę situaciją Lietuvoje);
5) teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės (prevencija, diagnostika, gydymas bei kt.) klausimais;
6) skleisti onkologijos mokslo žinias visuomenėje, diegti jas į švietimą, sveikatos apsaugą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
7) diegti onkologijos krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į medicinos praktiką;
8) prisidėti gerinant gerinti onkologinę situaciją Lietuvoje mažinant sergamumą piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų.“ Nepritarti Argumentai: Pateiktas kitas siūlymas dėl Instituto tikslų patikslinimo. Šiam siūlymui pritarta Seimo narys V.Stundys 2014-01-225 Pasiūlymas: pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimo tvarka Vyriausybė iki 2011 m. spalio
mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį Valstybinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų klinika.“ Nepritarti Argumentai: Europoje ir visame pasaulyje onkologinė pagalba siejama tik su specializuotų įstaigų – Nacionalinių vėžio institutų (centrų, klasterių , konsorciumų) – kūrimu. Onkologinių ligų gydymas turėtų būti valstybės prioritetas. Seimo narės D.Mikutienė V.M. Čigriejienė 2014-01-102 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant patikslinti Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytus Instituto veiklos tikslus. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Instituto tikslai Instituto tikslai:
1) vykdyti šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius onkologijos ir gretutinių šakų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinių mokslų srityje;
2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais ir vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus onkologijos ir gretutinių šakų mokslinių tyrimų srityse;
3) teikti aukščiausios kokybės onkologines paslaugas ir garantuoti moderniųjų technologijų prieinamumą šalies onkologiniams ligoniams, jų diagnostikai;
4) tvarkyti Vėžio registrą (registruoti, kaupti ir analizuoti informaciją apie onkologinę situaciją Lietuvoje);
5) teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės (prevencija, diagnostika, gydymas bei kt.) klausimais;
6) skleisti onkologijos mokslo žinias visuomenėje, diegti jas į švietimą, sveikatos apsaugą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
7) diegti onkologijos krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į medicinos praktiką;
8) gerinti onkologinę situaciją Lietuvoje mažinant sergamumą piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų. 2 straipsnis.
Instituto veiklos tikslai:
1) vykdyti šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinėse kryptyse;
2) bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais ir vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus;
3) teikti sveikatos priežiūros įstaigoms metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės (prevencija, diagnostika, gydymas bei kt.) klausimais; koordinuoti vėžio kontrolės veiklą Lietuvos Respublikoje bei teikti Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos (t.y. visumos priemonių, skirtų onkologinių ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui bei apimančių prevencinės medicinos pagalbą, medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugą, socialines paslaugas bei patarnavimus, priskirtinus asmens sveikatos priežiūrai) tobulinimo;
4) skleisti onkologijos mokslo žinias visuomenėje, diegti jas į švietimą, sveikatos apsaugą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
5) diegti onkologijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į kasdienę praktiką;
asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams;
7) tvarkyti populiacinį Vėžio registrą;
8) tvarkyti žmogaus biologinę medžiagą ir medicininę informaciją;
9) pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos onkologiją Europos ir tarptautinėse organizacijose, taip pat atstovauti Lietuvai sprendžiant su vėžio kontrole susijusius klausimus.“ Pritarti Seimo narės D.Mikutienė V.M. Čigriejienė 2014-01-104 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytas instituto steigimo terminas jau neaktualus.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Instituto steigimo terminas Institutas steigiamas iki 2011 m. spalio 31 d. 2014 m. liepos 1 d.“ Pritarti Seimo narės D.Mikutienė V.M. Čigriejienė 2014-01-105 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytas Onkologijos instituto reorganizavimo į Nacionalinį vėžio institutą terminas jau neaktualus. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Vyriausybė iki 2011 m. spalio 31 d. 2014 m. liepos 1 d. reorganizuoja Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą –
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Sveikatos reikalų komitetas 2011-09-22 4, 5 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui peržiūrėti įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatytus terminus. Pritarti Argumentai:
Pasiūlymas:
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas Pritarti Komiteto patobulintam Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektui Nr. XIP-3128(2), Komiteto išvadai ir teikti šį projektą Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai:
Vyriausybė yra mokslinių tyrimų institutų steigėja, siūlyti Seimui paprašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl patobulinto įstatymo projekto XIP-3128(2). 2. Siūlome patikslinti šio įstatymo projekto preambulės paskutinę pastraipą, vietoje žodžio „įgyvendindamas“ įrašyti žodį „atsižvelgdamas“. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
paskirti pranešėjai: Audronė Pitrėnienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektas Nr. XIP-3128(2). Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė