2016-06-21 Nr. XIP-2502(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žmogaus lytinių ląstelių banko sąvoką, nustatoma, kad tokiu banku yra laikomas asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, konservavimo ir paskirstymo veiklą, o 8 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo
galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais, o poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos specialiosios (konkrečios) sąlygos turi besąlygiškai kilti iš įstatymuose įtvirtintų bendrųjų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, laikomės pozicijos, kad visos lytinių ląstelių bankų licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatyme, o ne sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kitoks reguliavimas galimai prieštarautų konstituciniams teisinės valstybės bei ūkinės veiklos laisvės principams.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui, kuriame numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi teisę teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms teikti, nors jokie galiojantys įstatymai nenustato teikiamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų licencijavimo sąlygų, o taip pat ir projekto 10 straipsnio 7 daliai, įtvirtinančioje, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sukurti embrionai turi būti laikomi lytinių ląstelių banke, nors pačiame projekte lytinių ląstelių bankų veiklos licencijavimo klausimai nereglamentuojami. 2. Atkreipiame dėmesį, kad nors projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas be kitų klausimų nustato ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises, tačiau pačiame įstatyme po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų teisės nėra reglamentuojamos. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį. 3. Projekto 3 straipsnio 7 dalies formuluotė tikslintina, nes ji suponuoja, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas naudojant tris donorystės subjektus: 1) lytinių ląstelių donorus, 2) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar 3) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sugyventinio. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles (atsisakant nuostatos dėl gyvenimo kartu įstatymų nustatyta tvarka).
Taip pat reikėtų papildyti šią dalį nuostata, nurodančia, kas gali būti lytinių ląstelių donoru (jei įstatymu siekiama numatyti tokią galimybę) tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią. 4. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „didelė negalia“. Pastebėtina, jog šiuo metu nėra galiojančių įstatymų, kuriuose tokia sąvoka būtų apibrėžta. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys lemtų tam tikras asmenų teisės į pagalbinį apvaisinimą įgyvendinimo sąlygas, šios sąvokos apibrėžtis turėtų būti išdėstyta įstatyme, arba turėtų būti pateikta nuoroda į teisės aktą, apibrėžiantį šią sąvoką. 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsnio 1 dalyje,
žodžius „sveikatos priežiūros“ įrašytinas žodis „asmens“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad teisinės pasekmės kyla pasirašius informuoto paciento sutikimą, projekto 7 straipsnio 2 dalyje po žodžio „užpildant“ įrašytini žodžiai „ir pasirašant“. 7. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras nustato lytinių ląstelių banko veiklos kontrolės tvarką. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, viena iš viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, kas apima pavaldžių subjektų kontrolę bei nepavaldžių subjektų priežiūrą.
Atsižvelgiant į tai, kad veiklos priežiūra bus vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžių asmens sveikatos priežiūros sveikatos įstaigų atžvilgiu, vietoj žodžio „kontrolės“ įrašytinas žodis
„priežiūros“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios
Sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžių subjektų veiklos kontrolę. 8. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „nebent‘ įrašytini žodžiai „išskyrus tuos atvejus, kai“. Taip pat reikėtų nurodyti šioje dalyje minimo susitarimo su lytinių ląstelių banku pažeidimo bei lytinių ląstelių donoro mirties teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nurodyti, kad šiais atvejais lytinės ląstelės sunaikinamos nepasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui. 9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 7 dalis savo turiniu turėtų būti laikoma labiau kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatanti iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusių teisinių santykių reguliavimą, siūlome jas dėstyti įstatymo baigiamosiose nuostatose. 10. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija“. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija. 11.
reikėtų patikslinti kokiu būdu ar kokioje informacinėje duomenų bazėje asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir lytinių ląstelių bankai privalo registruoti visus pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar) reakcijas. 12. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius tesės aktus, projekto 17 straipsnyje turėtų būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti visus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]. D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
2016-06-27 Nr. XIP-2502(6) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žmogaus lytinių ląstelių banko sąvoką, nustatoma, kad tokiu banku yra laikoma asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, konservavimo ir paskirstymo veiklą. Ši nuostata turi būti suderinta su projekto 4 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad lytinių ląstelių banko paslaugas teikti turi teisę asmenys, turintys licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodyta, kad jie įgijo teisę teikti licencijuojamas lytinių ląstelių banko paslaugas. 2. Atkreipiame dėmesį, kad nors projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas be kitų klausimų nustato ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises, tačiau pačiame įstatyme po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų teisės nėra reglamentuojamos. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį. 3. Projekto 3 straipsnio 7 dalies formuluotė tikslintina, nes ji suponuoja, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas naudojant tris donorystės subjektus: 1) lytinių ląstelių donorus, 2) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar 3) su moterimi gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sugyventinio. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, reikėtų aiškiai nurodyti, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles (atsisakant nuostatos dėl gyvenimo kartu įstatymų nustatyta tvarka).
Taip pat reikėtų papildyti šią dalį nuostata, nurodančia, kas gali būti lytinių ląstelių donoru (jei įstatymu siekiama numatyti tokią galimybę) tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių ar sugyventinių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią. 4. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „didelė negalia“. Pastebėtina, jog šiuo metu nėra galiojančių įstatymų, kuriuose tokia sąvoka būtų apibrėžta. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, jog šios sąvokos turinys lemtų tam tikras asmenų teisės į pagalbinį apvaisinimą įgyvendinimo sąlygas, šios sąvokos apibrėžtis turėtų būti išdėstyta įstatyme, arba turėtų būti pateikta nuoroda į teisės aktą, apibrėžiantį šią sąvoką. 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsnio 1 dalyje,
žodžius „sveikatos priežiūros“ įrašytinas žodis „asmens“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad teisinės pasekmės kyla pasirašius informuoto paciento sutikimą, projekto 7 straipsnio 2 dalyje po žodžio „užpildant“ įrašytini žodžiai „ir pasirašant“. 7. Projekto 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „nebent“ įrašytini žodžiai „išskyrus tuos atvejus, kai“. Taip pat reikėtų nurodyti šioje dalyje minimo susitarimo su lytinių ląstelių banku pažeidimo bei lytinių ląstelių donoro mirties teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nurodyti, kad šiais atvejais lytinės ląstelės sunaikinamos nepasibaigus lytinių ląstelių saugojimo laikotarpiui. 8.
į tai, kad projekto 10 straipsnio 7 dalis savo turiniu turėtų būti laikoma labiau kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatanti iki šio įstatymo įsigaliojimo atsiradusių teisinių santykių reguliavimą, siūlome ją dėstyti įstatymo baigiamosiose nuostatose. 9. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija“. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis sveikatos apsaugos ministras, o ne Sveikatos apsaugos ministerija. 10. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija kontroliuoja lytinių ląstelių paėmimą, tyrimą, paruošimą, laikymą ir paskirstymą bei kontroliuoja lytinių ląstelių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą. Vertinant šias nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą, viena iš viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, kas apima pavaldžių subjektų kontrolę bei nepavaldžių subjektų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos priežiūra bus vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžių asmens sveikatos priežiūros sveikatos įstaigų atžvilgiu, vietoj žodžio „kontroliuoja“ įrašytinas žodis „prižiūri“. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnyje reikėtų patikslinti kokiu būdu ar kokioje informacinėje duomenų bazėje asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir lytinių ląstelių bankai privalo registruoti visus pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar) reakcijas. 12.
tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, projekto 17 straipsnyje turėtų būti numatytas toks įstatymo įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti visus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]. D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
REIKALŲ komitetas
O S
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė,
Komiteto nariai: R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitę pavaduojanti Seimo narė M. A. Pavilionienė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, sveikatos apsaugos viceministrai V. Gavrilov, L. Vaidelienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Armonavičienė, A. Storpirštienė, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas V. Malinauskas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas V. Gintautas, VU Medicinos fakulteto dekanas, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesorius dr. (HP) A. Utkus, Santuokos ir šeimo studijų centro atstovė B. Obelenienė, gyd. neonatologė doc. E. Markūnienė, VUL Santariškių klinikų atstovai: L. Griškevičius, G. Drąsutienė, E. Kazėnaitė, D. Ramašauskaitė, Baltijos vaisingumo asociacijos atstovė A. Usonienė, Lietuvos bioetikos komiteto direktorius E. Gefenas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė J. Nasutavičienė, OHLB „Kraujas“ atstovė I. Drėgvienė, Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų ir raumenų ligomis atstovė K. Antanavičienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė G. Širvinskienė, LSMUL KK Vaikų ligų klinikos gydytoja-rezidentė R. Bradulskytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-10-25 Projektas alternatyvus įstatymo projektui XIP-2388. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, o projektu teikiamo įstatymo priede yra nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti pateiktas taip, kad atitiktų Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t.y. turi būti pateikta Europos
straipsnius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 17 punkte yra numatyta, kad, jei rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su farmacija ir medicina, teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atlikti antikorupcinį projekto vertinimą. Pritarti STT dėl minėtų teisės aktų projektų antikorupcinio pobūdžio pastabų ar pasiūlymų neturi. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sąvokas siūlome išdėstyti abėcėlės tvarka. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymus 2 straipsnis papildytas naujomos sąvokomis ir visos sąvokos išdėstytos abėcėlės tvarka. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
dalyje nurodyta lytinės ląstelės sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog ląstelė yra sudedamoji audinio dalis, todėl ji negali būti apibrėžiama kaip audinys. Nuostata derintina su Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13.
Žmogaus lytinės ląstelės – moteriškos lytinės ląstelės ir vyriškos lytinės ląstelės ir su jomis susiję žmogaus ląstelių rinkiniai, skirti naudoti pagalbinio apvaisinimo tikslams.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
„žmogaus lytinių ląstelių donoro“ ir „žmogaus lytinių ląstelių donorystės“
sąvokos neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų. Pastebėtina, jog tiek Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktai (pavyzdžiui Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/23/EB), nustato, jog donoru laikomas kiekvienas žmogus, gyvas arba miręs, iš kurio paimami audiniai, ląstelės ir (ar) organai. Taigi teisės aktai nesieja asmens donorystės statuso su tuo, kokiam asmeniui – sutuoktiniui/sugyventiniui ar ne-audiniai, ląstelės ir (ar) organai bus naudojami. Dėl šios priežasties manytina, kad projekte naudojama „informuoto paciento“, o ne donoro sąvoka yra klaidinanti ir turėtų būti atitinkamai tikslinama, ypač atsižvelgiant į tai, jog projekto
Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis“. Pritarti iš dalies Argumentai: Pakeisti 2 straipsnio 18 ir 19 dalis ir jas išdėstyti taip:
„18. Žmogaus lytinių ląstelių donoras (toliau – lytinių ląstelių donoras) –
gyvas žmogus, savanoriškai duodantis lytines ląsteles kito asmens pagalbiniam apvaisinimui. 19.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pacientas yra asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. Pagalbinis apvaisinimas yra procesas, atliekamas naudojant medicinos technologijas ir yra atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose, todėl šiuo atveju asmuo, gaunantis šias paslaugas, yra laikomas pacientu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuo mokslo pažangos ir inovacinių technologijų, siūlytina atsisakyti konkrečių projekto 6 straipsnyje išvardytų „in vivo“ ir „in vitro“ dirbtinio apvaisinimo būdų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
„sutuoktinio“ įrašytini žodžiai „ar sugyventinio“. Pritarti
nebeaktuali, nes projekte atsisakyta dirbtinio apvaisinimo būdų detalizavimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 5 dalis neturėtų būti brauktina kaip perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
priežiūros įstaigos pareiga informuoti apie preliminarią visos dirbtinio apvaisinimo procedūros kainą galės būti realiai įgyvendinama. Pastebėtina, jog kaina kiekvienu atveju gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo procedūrų kiekio, būtinybės kartoti bei individualios organizmo reakcijos, kurią iš anksto numatyti gali būti labai sudėtinga. Taigi minėtos nuostatos siūlytina atsisakyti.
Nepritarti Argumentai: Sunkumų keltų tik tikslus vaistinių preparatų kainos paskaičiavimas, tuo tarpu tiksli kaina už pačią procedūrą bei su procedūra susijusius tyrimus yra tiksliai paskaičiuojama (procedūrų kainos ir dabar nurodomos klinikų tinklapiuose)
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
keistina į „yra laikomos“. Pritarti Pasiūlymas: „4. Lytinės ląstelės gali būti yra laikomos lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei saugos reikalavimų laikymąsi.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
dirbantys sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje dirbtinio apvaisinimo paslaugas ar lytinių ląstelių banke, gali pagrįstai tikėtis jog dirbtinio apvaisinimo procedūros bus sudedamoji jų pareigų dalis, todėl manytina, kad religinių ir kitų įsitikinimų įvertinimas turėtų būti atliekamas iki įsidarbinant minėtose įstaigose. Pastebėtina, kad sąžinė, religiniai, moraliniai ir kt. įsitikinimai yra neapibrėžtos sąvokos, priklausančios nuo subjektyvaus asmens suvokimo, nuo jo priklausomybės tam tikrai religinei bendruomenei, todėl teisinis reguliavimas, kai visuomenei būtinų medicinos paslaugų teikimas siejamas su objektyvių kriterijų neturinčiu gydytojo ar kito įstaigos darbuotojo sprendimu, yra ydingas. Europos žmogaus teisių teismas, byloje Pichon and Sajous v. Prancūzija, spręsdamas pareiškimo priimtinumo klausimą, konstatavo, jog religiniai įsitikinimai gali būti išpažįstami įvairiais būdais už profesinės veiklos ribų, tačiau religijos laisvė ne visada garantuoja teisę elgtis pagal savo įsitikinimus viešoje sferoje.
Manytina, kad paciento teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti detaliai reglamentuojama ir laikoma prioritetu prieš individualius asmens įsitikinimus. Dėl šių priežasčių siūlytina atsisakyti projekto 10 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
7
redukcija yra draudžiama“ turėtų būti formuluojama kaip absoliutus draudimas, neatsižvelgiant į objektyvias medicinines indikacijas, kai daugiavaisis nėštumas gali sukelti rimtą grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai bei visų embrionų galimybei tinkamai vystytis. Pritarti iš dalies Argumentai: Embrionų redukcija gali būti reikalinga ir kitais daugiavaisio nėštumo atvejais (ne tik po dirbtinio apvaisinimo), tad jos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas. Klausimas turėtų būti reguliuojamas nėštumo nutraukimą reguliuojančiais teisės aktais. Pasiūlymas: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama“
kanceliarijos Teisės departamentas,
naudotina, projekto 13 straipsnis turėtų būti tikslinamas nurodant, jog dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė patvirtinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais, o asmenų įstatymo nustatyta tvarka įregistravusių partnerystę, dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė būtų patvirtinama taikant analogiją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuojamoms bendrosios vaiko kilmės nustatymo nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
21 14.
Iš projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija „kontroliuos lytinių ląstelių paėmimą“. Nepritarti Argumentai:
reguliavimas
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
15Projektą siūlytina pildyti lytinių ląstelių banko veiklą,
licencijavimą ir veiklos kontrolę nustatančiomis nuostatomis. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
„4. Lytinės ląstelės yra laikomos lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas
turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei lytinių ląstelių saugos reikalavimų laikymąsi. Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, todėl, svarstytina, ar remiantis Seimo statuto 145 straipsniu neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
teisės departamentas, 2010-11-16 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP‑2502 (toliau – Projektas), norėtų atkreipti dėmesį į Projekto 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš kurių matyti, kad dirbtinis apvaisinimas galimas tik asmenims, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.
Pažymime, kad svarstytina, ar šių asmenų apibrėžtį susiaurinus iki santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu sukurtos asmenų bendruomenės, Projekto nuostatos neprieštarautų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytoms teisės normoms, kuriuose šeimos/partnerių santykiai yra aiškinami plačiai, dėl šių priežasčių:
Pirma, 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta viena pagrindinių žmogaus teisių - teisė į asmeninio bei šeimos gyvenimo gerbimą. Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad teisės į privataus ir šeimos gyvenimą gerbimas apima ir asmens apsisprendimo dėl tapimo/netapimo biologiniu tėvu teisę. Dar daugiau, analizuojant Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, galima daryti išvadą, jog Konvencijos
santykiai apima tiek susituokusių, tiek ir nesusituokusių asmenų bendrą ūkio vedimą. Taigi, Konvencijoje naudojama „šeimos“ sąvoka neapsiriboja santuokos pagrindu sukurtais santykiais ir gali apimti kitus de facto šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje. Šeima yra aiškinama remiantis susiklosčiusiais faktiniais šeiminiais ryšiais tarp tėvų, vaikų ir kitų artimų giminaičių, o ne išimtinai formaliu juridiniu faktu – santuoka ar registruota partneryste.
Pastebėtina, kad valstybės pareiga gerbti šeimos gyvenimą apima tiek negatyvią valstybės pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (t.y. šeimos modelių įvairovės ignoravimo, draudimo, diskriminacijos tradicinės šeimos atžvilgiu), tiek ir pozityvią pareigą užtikrinti tinkamą Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių teisių bei laisvių apsaugą. Atkreipiame dėmesį, kad ratifikuodama Konvenciją, Lietuva prisiėmė ir visas iš to kylančias teisines bei politines pasekmes, inter alia derinti nacionalinę teisę su Konvencijos nuostatomis. Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis, tiesioginio taikymo aktas ir vadovaujantis teisės aktų hierarchija, yra viršesnė už nacionalinius įstatymus bei įstatymų lydimuosius aktus. Todėl Projekto siekis susiaurinti šeimos/partnerystės sąvoką yra diskutuotinas ir gali sukelti nacionalinės teisės prieštaravimą Konvencijoje įtvirtintoms nuostatoms. Antra, Projekto siūlymą dirbtinį apvaisinimą leisti tik santuoką įregistravusioms arba partnerystę įteisinusioms poroms, pastebimas akivaizdus partnerių, esančių ne santuokoje, diskriminavimas tuo labiau, kad Lietuvoje vis dar nėra partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo. Pažymime, kad diskriminavimo draudimo principas yra įtvirtintas ne tik tarptautiniuose dokumentuose, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Trečia, taip pat pažymėtina, kad LR civilinis kodeksas (CK 3.229-3.235 straipsniai) pripažįsta bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, kaip sukeliantį tam tikras teisines pasekmes, ir įvardija tokį asmenų ryšį kaip partnerystę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad Projekto nuostatomis siekiama įtvirtinti vaiko auginimo šeimoje prioretiškumą (pagal Projekto nuostatas vieniši asmenys negalės tikėtis dirbtinio apvaisinimo), manytume, kad reikėtų praplėsti “šeimos” sąvoką įtraukiant ir kitus, faktiškai šeimos aplinkoje gyvenančius, asmenis. Nepritarti Argumentai:
EŽTT netgi atskirų apvaisinimo procedūrų prieinamumo ribojimo susituokusiems asmenims netraktuoja kaip teisės į privatumą pažeidimo (byla SH prieš Austriją). CK pripažįsta tik santuoką ir bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos – registruotą partnerystę. Siūlomas reguliavimas atitinka nacionalinę šeimos politiką bei garantuoja būsimam vaikui vystymosi atžvilgiu palankiausią aplinką – santuokos pagrindu sukurtą šeimą arba registruotą partnerystę. 18. Europos teisės departamentas, 2010-11-16 Taip pat norėtume pateikti kitas (daugiausiai techninio pobūdžio) pastabas ir pasiūlymus Projektui:
1Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto nuostatos turi atitikti 2004 m. kovo 31 d. Komisijos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (toliau – Direktyva 2004/23). Pažymime, kad pagal Direktyvoje 2004/23 3 straipsnio o punkte įtvirtintą apibrėžimą „audinių įstaiga“ yra institucija, vykdanti žmogaus audinių ir ląstelių apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo veiklą. Ji taip pat gali būti atsakinga už audinių ir ląstelių įsigijimą ir ištyrimą. Atsižvelgiant į šį apibrėžimą, manome, kad Projekto 2 straipsnio 13 punktą reikėtų papildyti bent jau konservavimo sąvoka. Pritarti
teisės departamentas, 2010-11-1611 2.
Pažymime, kad 12 straipsnyje įtvirtintas surogacijos draudimas, tačiau manome, kad šis bendras draudimas netelpa į šio įstatymo rėmus, todėl reikėtų patikslinti Projekto nuostatas, kad draudžiami atitinkami sandoriai, kai viena moteris įsipareigoja pastoti dirbtiniu būdu. Nepritarti Argumentai: Surogacijos draudimas patenka į įstatymo reguliavimo objektą, nes surogacija yra įmanoma tik taikant pagalbinį apvaisinimą
teisės departamentas, 2010-11-1614
3Atkreipiame dėmesį, kad Direktyvos 2004/23 14 straipsnyje įtvirtintos duomenų apsaugos ir konfidencialumo nuostatos. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio nuostatas, ypač kiek tai susiję su anonimiškumu ir leidimais naudotis duomenimis. Nepritarti
Argumentai: Paciento duomenų apsaugą garantuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas bei kiti teisės aktai, perkeliantys minėtają direktyvą
teisės departamentas, 2010-11-1682
4Pažymėtina, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama naudoti mirusio asmens lytines ląsteles. Siūlytume apsvarstyti, ar Projekto nuostatomis nereikėtų sureglamentuoti tokių atvejų, kai toks asmuo ar partneris, pradėjus dirbtinio apvaisinimo procedūrą, miršta staiga. Galbūt šias situacijas galima būtų išspręsti ląstelių naudojimo sutartyse, kuriose privalomai būtų aptartos šios aplinkybės. Nepritarti
Argumentai: Ir užsienio šalių praktikoje taikomas absoliutus draudimas. 22. Europos teisės departamentas, 2010-11-16
5Atkreipiame dėmesį, kad Projekto priede nurodyta Direktyva 93/42 yra taikoma visiems medicinos prietaisams ir jų priedams ir nėra tiesiogiai susijusi su Projekto nuostatomis. Atitinkamai manome, kad Projektas nėra iš esmės neįgyvendina Direktyvos 93/42 nuostatų, todėl netikslinga šią direktyvą minėti Projekto priede. Pritarti
teisės departamentas, 2014-12-11 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 28 d. raštu Nr.
S-2014-8613 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą prašymą, pažymime, kad neturime papildomų turinio pastabų Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502 negu nurodyta Europos teisės departamento 2011 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. NR-1064. Vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio
pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Atitinkamai tobulinant minėtą projektą prašome prie jo pridėti Direktyvų Nr. 2004/23, 2006/17 ir
nuodugniai įvertinti Projekto atitiktį ES teisės aktams. Atsižvelgti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė doc. dr. D. Jankauskienė, 2010-12-03 Pagalbinio ar dirbtinio apvaisinimo problema Lietuvos teisėkūros srityje jau daugelį metų neišsprendžiama dėl principinių ir konceptualių prieštaravimų požiūryje į žmogaus gyvybės pradžią bei kai kurias kitas problemas, susijusias su pačios tvarkos reglamentavimu (kam gali būti atliekamas pagalbinis ar dirbtinis apvaisinimas, jo būdai, ląstelių šaldymas, biologinių tėvų žinojimas, embrionų kiekio palikimas šaldant ar implantuojant). Gaila, kad bet per gana ilgą šios problemos egzistavimo laikotarpį susitarimo taip ir nepavyko pasiekti.
Ir tai nėra vien specialistų kvalifikacijos klausimas, bet žymiai platesnis filosofijos klausimas ir visos visuomenės išprusimo lygmens, istorijos bei religijos ir kultūrinio bendravimo klausimas. Kitos valstybės taip pat turėjo nueiti savitą šios problemos sprendimo kelią. Man stažuojantis teko stebėti Švedijos visuomenės debatus dėl fertilizacijos procedūros kompensavimo, kuomet jau nebuvo diskutuojama, ar ji apskritai reikalinga ir, ar ją leisti. Turiu pasakyti, jog spaudoje visą laiką buvo remiamasi pagrindinai mokslo įrodymais. Švedijoje 3 proc. visų gimusiųjų gimsta pagalbinio apvaisinimo būdu. 2005 metais (Svenson et all 2005) paskelbė studiją apie tai, kaip ferlilizacija in vitro ją kompensuojant iš biudžeto, ilgalaikėje perspektyvoje bendram valstybės biudžetui atneša naudą ir pateikė ekonominį pagrindimą bei apskaičiavimus. Nors bendrame sveikatos politikos kontekste, ši problema ir nėra pati aktualiausia ir svarbiausia, tačiau ją būtina išspręsti bendrame tarptautiniame audinių ir organų donorystės reglamentavimo kontekste bei mūsų dalies piliečių gerovės kontekste. (Abiejuose įstatymuose yra nurodyti ES teisės aktai). Abu pateikti įstatymų projektai yra taisytini. Tai rodo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento išvados. Tačiau, manau, kad nagrinėti įstatymų techninius neatitikimus, kol nesusitarta dėl pačios koncepcijos yra per anksti. Svarbiausia, dar kartą ir nežinia, ar sėkmingai, bet paieškoti sutarimo esminiais konceptualiais klausimais. Dabartiniame etape vis tik, manau, kad yra galimybė darant nuolaidas įstatymų rengėjams vieni kitiems, pasiekti bendrą sutarimą. 1. Pirmasis abiejų įstatymų nesutarimas yra dėl sąvokų, kas yra gyvybė ir kas yra embrionas:
Gyvybė – organizmo būsena tarp prasidėjimo ir mirties. Ar prasidėjimas tapatinamas su gyvybe?
Ši problema yra ne vien biomedicinos mokslo, bet ir daugelio kitų sričių mokslų klausimas. Būtų pakankamai paprasta nurodyti gyvybės gaires, jeigu užtektų apibrėžti apskritai dabar žinomus žemėje procesus ir biosferą. Išplėtus sąvoką ir įtraukus gyvybės kilmę bei gyvybės galimybę už Žemės ribų ar dirbtinio gyvenimo idėją, tampa aišku, kad šis klausimas yra iš esmės sudėtingas ir visuomet problematiškas. Tradiciškai biologijoje organizmas laikomas gyvu, jeigu jo egzistavimo metu vyksta visi šie reiškiniai:
Augimas Medžiagų apykaita
Judėjimas - tiek aplinkoje, tiek vidinis Reprodukcija - galimybė kurti organizmus, panašius į save Jutimas - galimybė reaguoti į supančią aplinką pagal esamas sąlygas Biologai, tiriantys tik Žemės organizmus, dažnai prideda papildomus "gyvo organizmo" požymius: Gyvi organizmai turi šiuos molekulinius komponentus: angliavandenius, lipidus, nukleinines rūgštis ir proteinus (baltymus). Gyviems organizmams reikia energijos ir medžiagų gyvybės tąsai Gyvi organizmai yra sudaryti bent iš vienos ląstelės. Gyvuose organizmuose egzistuoja vidinė medžiagų apykaitos pusiausvyra (homeostazė) Gyvų organizmų rūšys vystysis Visa Žemės gyvybė yra paremta organinės chemijos procesais. Yra nuomonė, kad tai būtina sąlyga visoms gyvybės formoms Visatoje. Todėl nemanau, kad čia kada nors išrasime kažkokį naują apibrėžimą. Jis visada bus diskutuotinas ir nemanau, kad tam reikia gaišti laiką. Kur galime susitarti, tai kuomet embrionas tampa gyvybe. Žmogaus gemalas (embrionas):
Žmogaus gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias 8 savaites po apvaisinimo. Vargu, ar visose raidos stadijose galima teigti, kad tai jau gyvybė, remiantis anksčiau pateiktais požymiais. Ilgą laiką nesant technikos, leidžiančios pamatyti vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki 12-tos savaitės gemalas mažai panašus į žmogų, ir ilgą laiką tokiu nebuvo laikomas.
Pirmuosius tris mėnesius, kai formuojasi audiniai bei organai, gemalas labai jautrus žalingiems veiksniams ir labai didelė tikimybė jį pažeisti. Todėl pavadinus tai gyvybe, gautume ir žalos. Ne veltui gyvai gimęs vaikas laikomas nuo 500 g. masės ir 22 gestacijos savaičių. Teisės departamentas taip pat rašo: „Atkreiptinas dėmesys, jog ląstelė yra sudedamoji audinio dalis, todėl ji negali būti apibrėžiama kaip audinys. Nuostata derintina su Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi“. Siūlyčiau taikyti projekto XIP 2388 nuostatą. 2. Kam gali būti atliekama procedūra. Ar veiksniai pilnametei iki 50 metų(HIP-2388, ar veiksniai pilnametei, sudariusiai santuoką ar esančiai partnerystėje, iki 45 metų, jos sutuoktiniui ar sugyventiniui pateikus atitinkamus dokumentus (HIP-2502). Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą, sakančią, kad pagal direktyvą 2004/23/EB donoru laikomas kiekvienas žmogus, nepriklausomai, ar jis susituokęs ar ne. Tačiau būtų svarbu gerbti ir Lietuvos šeimos institucijos vystymo koncepciją bei bažnyčios požiūrį į šeimos institutą. Todėl siūlyčiau taikyti projekto XIP- 2502 siūlomą nuostatą. 3. Požiūris į ląstelių šaldymą. Mano supratimu, požiūris turėtų būti vienodas ir į dviejų susijungusių ląstelių šaldymą, tiek į kiaušialąsčių šaldymą. Projekte XIP-2502 to nepaisoma ir pateikiama prieštaringai. 4. Kiek embrionų palikti ir kiek įsodinti. Švedijos Sveikatos technologijų vertinimo agentūra SBU 2000 metais atliko sisteminę apžvalgą ir kritinę visos mokslinės literatūros metaanalizę ir nustatė, kad 40 proc. IVF atveju Švedijoje gimsta dvyniai. O tai susiję su didesniu komplikacijų kiekiu.
Todėl pateikta rekomendacija riboti implantuojamų ląstelių skaičių, kas 2002 metais ir buvo padaryta[1]. Pritarčiau šiai X-2502 nuostatai. 5. Biologinių tėvų žinojimas. Siūlyčiau taikyti Seimo narės Agnės Zuokienės pasiūlytą formuluotę. Pritarti iš dalies
projektui
reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof. habil. dr. A. Kučinskienė, 2010-12-03 Svarbiausi LR Seimui pateiktų Įstatymo projektų skirtumai:
sąvokos turėtų būti patikslintos ir aiškiai suformuluotos. Siūlome 5 sąvoką papildyti teiginiu: „šeimai (partneriams) pateikiant prašymą dėl pagalbinio apvaisinimo pateikti gydytojų specialistų komisijos išvadą, kad yra išnaudotos medicininės priemonės (diagnostikos ir gydymo) ir šeima (partneriai) negali susilaukti vaikų natūraliu būdu“. 2. Abiejuose projektuose neegzistuoja santuokos
(šeimos) sąvokos, o projekto Nr. XIP-2388 straipsniuose yra tik partneriai. Projektus būtina papildyti „santuokos“ sąvoka. 3. Žmogaus embrionas – sąvoka netiksliai vartojama abiejuose projektuose. Embriologijos požiūriu, kalbant apie terminus, abiejuose projekto variantuose embriono apibūdinimas (nuo apvaisinimo momento iki 8-os nėštumo savaitės) nėra tikslus. Embrionu (arba lietuviškai – gemalu) reikėtų vadinti besivystantį organizmą nuo apvaisinimo momento iki 8-os jo raidos savaitės, t. y., 8-os savaitės po apvaisinimo.
Natūralaus apvaisinimo proceso metu, kol gemalo užuomazga nuo apvaisinimo vietos nukeliauja iki gimdos ir joje įsitvirtina (implantuojasi), praeina 2 savaitės. Šį raidos laikotarpį (etapą) embriologai vadina įvairiai: kiaušinėlio, zigotos, blastogenezės, preimplantaciniu ir kt. Jo metu gemalo užuomazga segmentuojasi (virsta morule), migruoja kiaušintakiu į gimdos ertmę, kurioje virsta blastocista, ir šeštą parą po apvaisinimo pradeda implantuotis gimdos gleivinėje. Implantacija laikoma baigta, kai blastocista visiškai pasineria į gleivinę ir implantacinės duobės žaizdelė užgyja (apie 13 parą po apvaisinimo). Taip pat yra žinoma, kad pirmųjų dviejų savaičių metu embriono užuomazga yra: 1. Ne tik embriono, bet ir jo priedų bei plėvių (choriono, amniono, placentos ir kt.) užuomazga. 2. Gali pasidalinti į du monozigotinius dvynius, bei jų atskirus ar bendrus priedus. 3. 50% užuomazgų žūsta dėl segmentacijos ar implantacijos sutrikimų. Todėl dalis šiuolaikinių žmogaus embriologijos, anatomijos ir histologijos vadovėlių pirmųjų dviejų savaičių organizmą vadina „conceptus“, o embrionu („embryo“) - organizmą nuo 3-ios raidos savaitės pradžios iki 8-os raidos savaitės pabaigos (organizmas nuo 9-os savaitės pradžios iki gimimo vadinamas vaisiumi). Taigi, laikantis tokios pozicijos, individo formavimosi pradžia galima būtų laikyti 14-tą dieną po apvaisinimo. Be to, nuo šio momento prasideda ir autonominis genomo funkcionavimas. Tokiu atveju embrionų in vitro auginimas ne ilgiau kaip 14 dienų po apvaisinimo ir perteklinių embrionų laikymas yra priimtina nuostata, siūloma Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte (Nr. XIP-2388). Kiti literatūros šaltiniai gemalu vadina organizmą nuo pat apvaisinimo iki 8-os savaitės pabaigos.
Taigi nėra vienareikšmio atsakymo embriono termino klausimu bei kada „prasideda“ gemalas. Tačiau yra aišku, kada jis „baigiasi“, t.y. gemalas virsta vaisiumi, ne moters nėštumo, o jo paties raidos 8-os savaitės pabaigoje, tiksliau – 56 raidos dieną. 4. Įstatymo projektuose turėtų būti naudojamos ir tokios ypač svarbios gemalo užuomazgos raidai sąvokos, kaip „zigota“,
„blastomeras“, „morulė“, „blastocista“, „trofoblastas“, „embrioblastas“,
„implantacija“, „nėštumas“ – nuo jų suvokimo labai priklauso ir teisinis
dirbtinio (ar pagalbinio) apvaisinimo procedūrų traktavimas. Zigota susidaro apvaisinimo metu susiliejus vyro ir moters probranduoliams. Po 24-30 val. zigota pasidalija į 2 blastomerus. Pirmieji du pasidalijimai trunka apie 24 val., vėlesni spartėja (nuo 12-18 val. ir trumpiau). Trečią parą blastomerai telkiasi į morulę (į avietę panašią struktūrą, kurią sudaro 12-16 blastomerų). Joje pradeda ryškėti dvi ląstelių rūšys – šviesūs išoriniai blastomerai ir tamsūs vidiniai. Šviesūs išoriniai plokštėja ir formuoja balstocistos trofoblastą, tamsūs – embrioblastą. Ketvirtą parą besiformuojanti blastocista patenka į gimdos ertmę. Šeštą parą pradeda tirpti trofoblastas ir prasideda implantacija. Blastocista priglunda prie gimdos gleivinės. Septintą parą trofoblastas veši, ardo gleivinės audinius ir gilina implantacinę duobę. Blastocistos trofoblastas vėliau skleisis į chorioną ir dalį placentos. Embrioblaste formuojasi epiblastas ir hipoblastas bei priedai – amnionas ir trynio maišas. Gemalo kūnas formuosis tik iš dalies epiblasto ląstelių. Tryliktą parą implantacinės duobės žaizda užgyja – implantacija laikoma baigta. Nuo šio momento prasideda ir autonominis genomo funkcionavimas. Nėštumas mokslinėje literatūroje apibūdinamas taip pat įvairiai: vienų autorių nuomone – tai moters organizmo būklė po apvaisinimo, kitų - po blastocistos implantacijos. 5.
netiksliai įstatyme Nr. XIP-2502 (reikėtų vartoti taip, kaip pateikta įstatyme Nr. XIP-2388). 6. Dirbtinio apvaisinimo (Nr. XIP-2502) įstatyme yra prieštaravimas:
paras, tačiau 11 str. 8 punktas leidžia auginti embrionus in vitro ne ilgiau kaip 14 dienų; kyla klausimas, kas bus daroma su apvaisintomis kiaušialąstėmis, kurios bus auginamos ilgiau nei dvi paras? 7. Projekto Nr. XIP-2388 3 straipsnio 2 punkto dalis formuluotės nuo: „Draudžiama imti... gyvybei“ yra neteisinga, nes medicinoje nėra diagnostikos ar gydymo metodo ir priemonės, kurie nebūtų susiję su rizika sveikatai ir gyvybei. 8. Projekto Nr. XIP-2502 11 straipsnio 1 pastraipa: siūloma išbraukti „..nebent... daugiau negu tris embrionus“, nes išlygos neturi būti numatytos. Italijoje priimtame Įstatyme 40/2004 buvo leista apvaisinti tik tiek kiaušialąsčių kiek bus sukurta embrionų, t.y. tris. Šio įstatymo priėmimas Italijoje paskatino kiaušialąsčių šaldymą, kuris iki tol buvo tik eksperimentų lygyje. 2009 m. balandžio mėn. Italijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą Nr151, kuriame nurodoma, kad 40/2004 įstatymo nuostatos, pagal kurias draudžiama in vitro sukurti daugiau kaip 3 embrionus ir privaloma visus juos perkelti į pacientės gimdą, prieštarauja Konstitucijai. Minėtas Įstatymas mažina gydymo efektyvumą, verčia moteris atlikti daugiau kiaušidžių stimuliavimo procedūrų, o tai prieštarauja Geros Medicinos Praktikai. Italijos Konstitucinio teismo nuomone
Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Izraelyje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Turkijoje, ir Didžiojoje Britanijoje. Šiose šalyse neribojamas sukuriamų embrionų skaičius.
IVF praktikoje, 60 % visų pagalbinio apvaisinimo ciklų, po embrionų patalpinimo į gimdą, lieka geros kokybės embrionų, kuriuos galima užšaldyti. Embrionai gali būti užšaldomi 1–5 dieną po kiaušialąsčių surinkimo. Daugelyje pasaulio klinikų taip pat ir Lietuvoje embrionai šaldomi 3-ią dieną, kai jie pasiekia 5-8 ląstelių stadiją arba blastocistos stadijoje (tai yra 5 dieną po apvaisinimo). Dabar, Lietuvoje taikomas greitasis embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas, vitrifikacija. Atšildytų embrionų perkėlimas į gimdą būtų mažiau invazyvus, nes padėtų išvengti pakartotino kiaušidžių stimuliavimo medikamentais, narkozės, folikulų aspiracijos iš kiaušidžių, būtų naudojama mažiau vaistų. Nors šiuo metu yra vis labiau tobulinama kiaušialąsčių šaldymo metodika ir technika, tačiau daugelis IVF specialistų renkasi embrionų šaldymą. Žmogaus embrionai sėkmingai šaldomi nuo 1993 metų, o kiaušialąstės pradėtos šaldyti vėliau. Šių lytinių ląstelių šaldymas yra komplikuotas dėl kelių priežasčių: kiaušialąstės yra palyginti labai didelės ląstelės, o jų išoriniai dangalai – neatsparūs vandeniui. Literatūroje yra duomenų, kad šaldant gyvūnų kiaušialąstes gali padidėti apsigimimų tikimybė. Įvairiose šalyse lytinių ląstelių donorystė reglamentuojama skirtingai. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos 2009 09 mėn paskelbtais duomenimis, nei spermos nei kiaušialąsčių donorystė neleidžiama tik Turkijoje. Kitose šalyse lytinių ląstelių donorystė leidžiama arba identifikuojant donorus, arba anoniminė. Kiaušialąsčių donorystė yra draudžiama Austrijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje. Kiaušialąsčių donorystė iš anoniminių donorų draudžiama Suomijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau yra leidžiama, jeigu donoras sutinka būti identifikuotas. Tačiau yra nemažai Europos sąjungos šalių, kur kiaušialąsčių donorių tapatybės atskleidimas yra draudžiamas.
Tai Danija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Slovėnija ir Čekija. Lytinių ląstelių donorystės draudimas labai padidina „reprodukcinio turizmo“ srautus. Mūsų nuomone, Lietuvoje galėtų būti priimtina tik neatlygintina lytinių ląstelių donorystė. Lietuvoje priimant pagalbinio apvaisinimo įstatymą yra būtina užtikrinti kiekviename pagalbinio apvaisinimo proceso etape kontrolės mechanizmą. Pritarti iš dalies
projektui
asociacija, 2010-12-01 Dėl Dirbtinio apvaisinimo projekto (D. Mikutienė ir V. Gapšys). Pastabų neturiu. Siūlau Komitetui pritarti šiam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies
projektui
4Lietuvos vyskupų konferencija,
2010-12-03 Pastabos Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui (XIP-2502) Sveikintina Projekto (XIP-2502) nuostata įtvirtinanti, jog dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro (ne partnerio donoro) ląsteles, lytinių ląstelių, embriono donorystė yra draudžiami, bei siekis leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų bus iš karto įsodinama į gimdą. Tokiu atveju embrionų šaldymo nelieka. Tai pozityvūs, ypač embriono apsaugos atžvilgiu, Projekto (XIP-2502) aspektai. Savo ruožtu Katalikų Bažnyčia primena, kad abiejuose įstatymų projektuose įtvirtinama apvaisinimo galimybė in vitro. Šis būdas moraliniu požiūriu yra nepriimtinas, kad ir koks didelis būtų sutuoktinių troškimas turėti kūdikį. Tačiau, kaip Bažnyčios Mokymas (EV, 73) teigia, tuo atveju, kai moraliniu požiūriu prieštaringo įstatymo visai atmesti ar anuliuoti neįmanoma, išrinktas valdžios atstovas “gali teisėtai remti pasiūlymus, skirtus apriboti tokio įstatymo daromą žalą ir sumažinti neigiamas jo pasekmes kultūros bei viešosios moralės plotmėje.
Tai tikrai nereiškia bendradarbiavimo su neteisingu įstatymu, o greičiau teisėtą ir deramą bandymą apriboti bloguosius jo aspektus.” Seimo narių D.Mikutienės ir V.Gapšio pateiktas Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas (XIP-2502) Lietuvoje susiklosčiusios situacijos atveju ir yra tas projektas, kuris, dėl minėtų priežasčių – donorystės draudimo ir palankesnės embriono apsaugos – riboja moralinį blogį ir jo neigiamas pasekmes kultūrai bei viešajai moralei. Dėl šios priežasties kviestume pritarti Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo Projektui (XIP-2502) ir toliau Seimo diskusijas dėl dirbtinio apvaisinimo reguliavimo tęsti jo ir jame įtvirtintų nuostatų pagrindu Pritarti iš dalies
projektui
5Vaisingumo centras,
2010-12-03 Išnagrinėję „LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO“ projektą (toliau – „Įstatymo“ projektą) norėtume pareikšti tokias pastabas:
teisės. Nėra jokių įstatymų, kurie draustų turėti vaikų vienišoms moterims arba gyvenančioms su partneriais be įstatymų numatyta tvarka registruotos partnerystės. 2. 3 straipsnio 4-a dalis „Dirbtinis apvaisinimas negali būti priemonė lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimui“ turėtų būti išmestas ar pakeistas, nes jis gali būti suprastas ir kaip draudimas vartoti labai svarbią sunkių paveldimų ligų prevencijos priemonę – preimplantacinę diagnostiką. 3.
galimybę išvengti tik tų ligų, kurios susiję su lytinėmis chromosomomis, tačiau kažkodėl nemini ligų, kurios gali būti susiję su 44 nelytinėmis chromosomomis. Dėl šios priežasties 3 straipsnio 5-a dalis turėtų būti tokia: „5. Dirbtinis apvaisinimas negali būti priemonė tam tikroms dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko savybėms, taip pat ir lyčiai, išgauti, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos“. 4. 3 straipsnio 6-a dalis: „Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas.“ turėtų būti pakeistas taip: „6. Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas lytinių ląstelių šaldymas.“, nes nėra medicininio pagrindo diskriminuoti vyrus ir skatinti bei remti vien moteriškų lytinių ląstelių šaldymą, bet ne vyriškų.Taip pat turėtų būti įteisintas embrionų šaldymas. 5. 5.3.Diskriminuojamos poros,kurių moteris vyresnė nei 45m.Galimybė susilaukti pali- kuonių turi būti suteikiama nepriklausomai nuo šeiminės padėties,o amžiaus riba praplėsta iki 50m. 6. Dėl neaiškių priežasčių įtraukti jokia medicinine logika nepagrindžiami technologiniai apribojimai, galintys žymiai pabloginti dirbtinio apvaisinimo rezultatus pvz: „apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje“ , nors apvaisintos kiaušialąstės, kai to reikalauja klinikinė situacija ir pacientų interesai, gali būti auginamos ne tik 2, bet ir 3 ar 5 paras. 7. Toks smulkmeniškas bei jau pasenusių arba greitai senstančių dirbtinio apvaisinimo metodų technologinių detalių įtvirtinimas įstatymo normose yra kraštutinai žalingas įstatymo dvasiai, nes uždraudžia šių metodų tobulinimą bei naujų, saugesnių ir efektyvesnių metodų įgyvendinimą Lietuvoje. Todėl šis įstatymas prieštarauja jau galiojančio LR PACIENTŲ
1-am punktui „Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, nes LR PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO 2-ro str .8-ta dalis nustato, kad: „Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – ..., veiksmingos ... diagnostikos, ligonių gydymo ... paslaugos, kurias tinkamam pacientui, ...suteikia ... sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį...“. Tuo tarpu siūlomas “Įstatymo“ projektas pažeidžia pacientų teises naudotis medicinos mokslo pasiekimais. 8. 6-as straipsnio 2-a dalis: „Dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami“ pagrista ne medicinos mokslo įrodymais, o įstatymo kūrėjų ideologinėmis nuostatomis, kurios gali būti gerbtinos, tačiau neturi būti prievarta primetamos su jomis nesutinkantiems visuomenės nariams bei pacientams. Tokio griežto apribojimo nėra nei vienos kaimyninės šalies bei daugelio Europos ir pasaulio šalių įstatymuose. Nepagrįstai griežtas apribojimas pažeidžia nevaisingų ligonių, kuriems būtini lytinių ląstelių donorai, teises į vienintelį jiems tinkantį gydymą. Kadangi draudimas remiasi vien dalies visuomenės narių gana ginčytinomis vertybinėmis nuostatomis, jis nereikalingas ir beprasmis dėl dviejų priežasčių:
a) tie asmenys, kuriems gydymas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis tiktų, tačiau yra nepriimtinas dėl ideologinių nuostatų, jomis nesinaudos, nors įstatymas tai ir leistų.
b) jei donorinių ląstelių naudojimas Lietuvoje bus uždraustas, tie ligoniai, kuriems yra reikalingas ir priimtinas toks nevaisingumo gydymas, kaip ir iki dabar bus priversti tai daryti kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje ir kitur, kur, beje, jų teisių dėl šio įstatymo kaltės negins Lietuvos Respublikos įstatymai.
Vadinasi nevaisingumo gydymo uždraudimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis jiems neveiks, tik sukels nepatogumų ir apsunkins ir taip dėl ligos jau nelengvą jų gyvenimą. 9.7.3. Įstatymo punkte turėtų būti įteisintas pagalbinio apvaisinimo apmokėjimas iš PSDF.Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10,šifras Nr.97) nevaisingumas įvardinamas kaip liga.Lietuvos Respublikos piliečiai,sergantys įvairiomis ligomis, įskaitant nevaisingumą, turi teisę į medicininę pagalbą,panaudojant visus moksliškai pagrįstus gydymo metodus bei priemones.Tai garantuoja LR Konstitucijos
būti atšauktas iki kiaušialąstės apvaisinimo“ yra nelogiškas, nes neaišku, ką įstatymų leidėjai siūlytų daryti, jei ir po kiaušialąstės apvaisinimo pacientė persigalvotų ir nesutiktų, kad apvaisintos kiaušialąstės jai būtų patalpintos į gimdą. 11.11-as straipsnio „Embrionų apsauga“ 1-a dalis: „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius“ bei 2-a dalis: „ Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3...“ taip pat remiasi įstatymų kūrėjų ideologinėmis nuostatomis, kurios nebūtinai yra priimtinos kitiems Lietuvos piliečiams.
Tokių ginčytinų nuostatų įtvirtinimas įstatymu sumažintų nevaisingumo gydymo efektyvumą, padidintų jo kainą bei riziką moterų sveikatai ir pažeistų jų teises į mokslo įrodymais pagrįstas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl šiam straipsniui nepritariame. Dėl šių paminėtų motyvų negaliu pritarti „LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO“ projektui, kad jis LRS būtų įtvirtintas kaip atitinkamas LR įstatymas. Pritarti iš dalies
projektui
daktarė Živilė Gudlevičienė, 2010-12-03 Dėl Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (rengto D. Mikutienės) Terminas “Dirbtinis apvaisinimas” yra kritikuotinas ir pastaruoju metu jau nevartotinas. Jis keičiamas terminu
“Pagalbinis apvaisinimas”. Atliekant šias procedūras nenaudojamos jokios
dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai. Procedūros atliekamos su natūraliomis moters ir vyro organizmo lytinėmis ląstelėmis, tik pasitelkiami pagalbiniai apvaisinimo būdai (PAB) siekiant sukelti moters nėštumą. 2 straipsnio 19 punkte apibrėžiamas terminas
“žmogaus lytinių ląstelių ar embrionų konservavimas”, termino pabaigoje
rašoma “išskyrus embrionų šaldymą”. Tai manyčiau yra neatitikimas, jei kalbama apie embrionų konservavimą, o sakoma “išskyrus embrionų šaldymą”. Paskutiniąją frazę siūlyčiau panaikinti.
leidžiant šaldyti ir vyro lytines ląsteles, kadangi yra tam tikrų medicininių indikacijų (nustačius sėklidžių vėžį jauname amžiuje iki gydymo), kai yra būtina užšaldyti ir vyro lytines ląsteles, siekiant išsaugoti jo vaisingumą ateityje. Siūlyčiau suformuluoti “ Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas vyro ir moters lytinių ląstelių šaldymas”. 5 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos „ne vyresnei kaip 45 metų moteriai“, tačiau nieko neužsimenama apie vyro amžių. Tai, pirma, pažeidžia lygias vyro ir moters galimybes (kodėl moters amžius ribojamas, o vyro – ne), antra, yra literatūros duomenų, kad kuo vyresnis vyras susilaukia vaikų, tuo didesnė yra būsimojo vaiko rizika sirgti autizmu, kitomis psichikos sutrikimų ligomis, taip turėti įvairių chromosominių ligų bei defektų. 6 straipsnyje apibrėžiant Dirbtinio apvaisinimo būdus kalbama apie gametų intrafalopinį apvaisinimą (GIFT, 1.2 punktas) ir zigotų intrafalopinį patalpinimą (ZIFT, 1.5 punktas), kurie neatliekami Lietuvoje, o pasaulyje labai retai atliekami. Taip pat sakoma, kad
“apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai
kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje” (1.3 ir 1.4 punktai). Tuo tarpu 11 straipsnio 8 punkte kalbama, kad embrionai “in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 dienų po apvaisinimo”. Siūlyčiau apibrėžiant PAB būdus suformuluoti tik du būdus in vivo (moters kūne) ir in vitro (mėgintuvėlyje), neminint konkrečiai, ar tai yra IVF, ICSI, GIFT, ZIFT ar kt. Ne tuomet lieka neapibrėžtos kitos technologijos – TESA (transepiderminė sėklidžių aspiracija siekiant gauti vyro spermatozoidus, kai jų nėra ejakuliate), IMSI (morfologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija), PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija) ir t.t.
Medicininės technologijos sparčiai vystosi, nuolat atrandami nauji PAB metodai, siekiant padidinti tiek kiaušialąsčių apsivaisinimo, tiek moters pastojimo dažnį. Taip pat siūlyčiau nerašyti 1.3 ir 1.4 punktuose, kad “apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje”, nes embrionai gali būti patalpinti ir 3, ir 5, ir 6-ą paromis (auginamos blastocistos padidina pastojimo tikimybę iki 50-60 procentų). 6 straipsnio 2 punkte sakoma, kad lytinių ląstelių bei embriono donorystė draudžiama. Manyčiau, jog tai neteisinga nevaisingų porų atžvilgiu. Esama atvejų, be abejo, jie labai reti, kai moters organizme nesubręsta kiaušialąstė net stimuliuojant vaistais, o vyro organizme nerandama spermatozoidų net ir atlikus TESA (po vaikystėje persirgto parotito su komplikacijomis), tuomet porai nėra kitos išeities, tik donoro ląstelės. Juk nesiūlo įstatymų leidėjai neištikimybės šeimoje? Tuomet reikėtų oficialiai apibrėžti lytinių ląstelių ar embrionų donorystę. 7 straipsnio 3 punkte yra reikalavimas informuoti pacientus apie preliminarią visą procedūros kainą. Tačiau šiame projekte nenumatoma finansavimo galimybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF). Tokia galimybė yra numatoma gydant kitas ligas, atliekant įvairias operacijas, todėl neaišku, kodėl šios procedūros turėtų būti išimtis ir nefinansuojamos iš PSDF lėšų. 8 straipsnio 3punkte kalbama apie „saugą pacientui bei recipientui“, tačiau terminuose nenurodoma, kas yra recipientas. Jei šiame įstatymo projekte nenumatoma (draudžiama) donorystė, tai nevertėtų kalbėti ir apie recipientą.
sukurti daugiau nei 3 embrionų. Asmenys, nedirbantys šioje srityje, matomai, nežino, kad čia negalime programuoti, kiek embrionų mes sukursime. Net ir turėdami 3 kiaušialąstes ir 3 spermatozoidus mes neturime 100 procentų tikimybės, kad turėsime 3 embrionus, o retais atvejais galime neturėti nė vieno embriono. Apsivaisinimo dažnis po šių procedūrų labai svyruoja (nuo 50 iki 100 proc., retais atvejais ir 0) ir iš anksto negalime prognozuoti, kiek kiaušialąsčių apsivaisins, o kuri dalis liks neapsivaisinusios. Todėl neaišku, kiek jų turėtume subrandinti ir išpunktuoti, kad gautume ne daugiau
embrionų, neturėsime ką moteriai patalpinti į gimdą, visas stimuliacijos ciklas bus atliktas neefektyviai, sunaudota nemaža lėšų ir neužtikrintas galutinis rezultatas. 11 straipsnio 7 punkte nurodoma „Embrionų redukcija draudžiama“. Manyčiau reikėtų palikti tokią galimybę, formuluojant frazę „Embrionų redukcija išimtinais atvejais gali būti atliekama pagal gyvybines indikacijas“. 11 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad „iki perkėlimo į gimdos ertmę arba kiaušintakius embrionai in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 dienų po apvaisinimo (zigotos susidarymo)“. Tokia formuluotė neteisinga, kadangi embrionas į gimdos sienelę implantuojasi 7-10 parą, ir jo auginimas inkubatoriuje specialioje terpėje iki 14 parų yra netikslingas. Taip pat šis punktas prieštarauja 6 straipsnio 1.3 ir 1.4 punktams, kuriuose nurodoma, kad embrionas auginamas inkubatoriuje 2 paras. Pastabos apie pastaruosius punktus mano pateiktos 5 pastraipoje. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Embrionų redukcija gali būti reikalinga ir kitais daugiavaisio nėštumo atvejais (ne tik po dirbtinio apvaisinimo), tad jos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas.
Klausimas turėtų būti reguliuojamas nėštumo nutraukimą reguliuojančiais teisės aktais. Pasiūlymas: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama“
E. Tvarijonavičienė, H. Stankevičius, S. Barilienė, R. Žiobakas, R. Žiobakienė, A. Meškauskienė, D. Visockienė R. Gricius, 2010-12-03 Išanalizavus LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (Nr XIP-2502) projektą, pateikiame šias pastabas: Sąvoka „dirbtinis apvaisinimas“ yra siaura ir neatitinka procedūros esmės. Ji turėtų būti keičiama į terminą „pagalbinis apvaisinimas“ remiantis PSO 2009 m. patvirtinta standartizuota terminologija. · Pastebime, kad 1.1 straispnyje yra pažeidžiamos nevaisingų pacientų teisės. Nėra jokių įstatymų, kurie draustų turėti vaikų vienišoms moterims ar gyvenančioms su partneriais be įstatymų numatyta tvarka registruotos partnerystės, todėl visiškai neaišku, kodėl turi būti diskriminuojamos nevaisingos šios socialinės grupės moterys ·
punkte nesuprantamas „Sunkaus nepageidaujamo reiškinio“ apibrėžimas. · Iš esmės nesutinkame su
formuluote. Prioritetas turėtų būti teikiamas pacientų, nusprendusių naudotis pagalbiniu apvaisinimu, interesams, atsižvelgiant į šiuo būdu pradėto vaiko interesus. ·
vėl yra diskriminuojamos tos moterys, kurios yra vienišos, tačiau nori susilaukti palikuonių. ·
ligos, susijusios su tam tikra lytimi, neminimos ligos, atsiradę dėl genų mutacijos.
Siūloma tokia formuluotė: „Pagalbinis apvaisinimas negali būti priemonė tam tikroms pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko savybėms išgauti, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos“. ·
Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas. Tuo tarpu lytinių ląstelių donorais gali būti tiek vyrai, tiek moterys, todėl turėtų būti šaldomos tiek moterų, tiek vyrų lytinės ląstelės, taip pat įteisintas embrionų šaldymas. Nors šiuo metu jau yra sukurta ir kiaušialąsčių šaldymo metodika, tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje dauguma nevaisingumo gydymo specialistų kaip efektyvesnį renkasi embrionų šaldymą. Žmogaus embrionai sėkmingai šaldomi nuo 1993 m., o kiaušialąstės pradėtos šaldyti ne per seniausiai. Šių lytinių ląstelių šaldymas yra problematiškas, nes kiaušialąstės yra didelės ląstelės, o jų išoriniai dangalai neatsparūs vandeniui, todėl šaldymo proceso metu susidarę ledo kristalai suardo ląstelę.
Klinikinėje praktikoje kiaušialąsčių šaldymas iki šiol laikomas eksperimentine metodika ir rekomenduojamas vaisingumo išsaugojimui prieš onkologinių susirgimų gydymo pradžią. ·
atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę, ir ne vyresnei .kaip 45 metų moteriai...“ Galimybė susilauti palikuonių turi būti suteikiama, nepriklausomai nuo šeiminės padėties, o amžiaus riba padidinta iki 50 m. (t.y., moteris viso savo vaisingo laikotarpio metu turi turėti galimybę susilaukti palikuonių), taip pat turi būti nurodytas ir vyriškų ląstelių donoro amžius. Toliau šiame punkte rašoma, kad turi būti pateikiama medicininė pažyma. Kyla klausimas, koks šios pažymos tikslas ir kas ją išduos, jei negalintys susilaukti vaikų bei išbandę įvairius gydymo metodus pacientai ir taip kreipiasi į nevaisingumo specialistus. Gydytojų, besispecializuojančių nevaisingumo srityje yra nedaug, vadinasi jie patys turės sau išduoti pažymas, kad „kitais būdais neįmanoma pašalinti nevaisingumo priežasties“, patys jas svarstys arba jas turės išduoti pvz. bendros specializacijos ginekologai, nelabai išmanantys nevaisingumo gydymo subtilumus. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos pacientams teikiamos nevaisingumo specialistų, kurie nuolat tobulinasi ir kelia kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje. Gydydami nevaisingumą, jie remiasi moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis.
Specialistai, vadovaudamiesi nevaisingumo gydymo protokolais, gali kompetetingai įvertinti indikacijas pagalbinio apvaisinimo tikslingumui, todėl medicininė pažyma, liudijanti, kad kitais būdais neįmanoma pašalinti nevaisingumo priežasties, nereikalinga. · 6.1 punkte nurodomi kai kurie nevaisingumo gydymo metodai, kaip antai ZIFT ir GIFT procedūros, pasaulyje yra atgyvenančios ir laikomos morališkai pasenusiomis. Lietuvoje jos niekada nebuvo ir nebus naudojamos. Šios procedūros galėtų būti aprašytos atskirai, kaip kiti galimi pagalbinio apvaisinimo būdai. Tuo tarpu visiškai neužsimenama apie tokias svarbias metodikas kaip ICSI (intracitoplazminė spermijaus injekcija), PGD (preimplantacinė genetinė diagnostika), TESA, PESA, TESE (spermijų paėmimas iš sėklidžių, seklidės prielipų aspermijos atvejais). · 6.1 punkte teigiama, kad apvaisintos kiaušialąstės laboratorijos sąlygomis auginamos dvi paras. Tuo tarpu praktikoje apvaisintos kiaušialąstės auginamos dvi (antros dienos embrionai), tris (trečios dienos embrionai), penkias arba šešias paras (penktos, šeštos dienos embrionai-blastocystos). Visų paminėtų stadijų embrionai gali būti perkeliami į moters gimdą. · Iš esmės nesutinkame 6.2 punkte reglamentuojamu lytinių ląstelių donorystės draudimu. Argumentai: · Draudžiant lytinių ląstelių donorystę, būtų pažeista asmenų, turinčių tam tikrus sveikatos sutrikimus (t.y., vaisingumo sutrikimus), teisė į kvalifikuotą bei moksliškai pagrįstą medicininę pagalbą. · Dalis porų, kurioms reikalinga lytinių ląstelių donorystė, bandys medicinine pagalba pasinaudoti užsienio valstybėse (Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Skandinavijoje ir pan.), kur šie gydymo būdai leidžiami. Į užsienio valstybes vyks poros, kurių pajamos leis naudotis šiais gydymo metodais užsienyje.
Lytinių ląstelių (spermos ir kiaušialąsčių) donorystės draudimas apribos gydymosi galimybes tiems pacientams, kurių socialinė padėtis bei pajamos neleis vykti gydytis į užsienį. Kita vertus, gametų donorystės draudimas bei oficialaus spermos banko nebuvimas gali sudaryti prielaidas netinkamai (nelegaliai) medicininei praktikai Lietuvoje. · Reikia atkreipti dėmesį, kad asmenų, kuriems bus reikalinga donorystė, bus labai mažai. Tai reti, beveik išimtiniai nevaisingumo atvejai. Ne visos vyro nevaisingumo formos reikalauja gydymo donoro sperma. Jei tik įmanoma aptikti bent pavienius spermijus ejakuliate arba sėklidžių audinyje (transkutaninės sėklidžių audinio biopsijos metu), pora visada turėtų pasinaudoti intracitoplazminės spermijaus injekcijos procedūra (ICSI), po kurios jie galės turėti genetiškai savo vaiką. Tačiau pavieniais atvejais, kai nerandama gyvų spermijų, nevaisingumo gydymui taikoma donorinė sperma. Tokių atvejų per metus gali būti keli. Donorinė sperma turi būti tiriama dėl visos eilės ligų ir saugoma oficialiame spermos banke. Spermijų nebuvimą gali lemti kai kurie genetiniai sindromai, persirgtos kai kurios infekcinės ligos (pvz, epideminis parotitas paauglystėje), praeityje dėl onkologinių ligų taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas. Šiuo metu pasaulyje stebima idiopatinės oligoaastenospermijos didėjimo tendencija. · Tas pats pasakytina apie kiaušialąsčių donorystę. Moterų, kurioms šio metodo reikės, taip pat bus labai nedaug. Situacijos, kai reikia kiaušialąsčių donorės, retos. Tai reti genetiniai sindromai – Ternerio sindromas, gonadų dizgenezijos, taip pat priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas, rezistentiškų kiaušidžių sindromas, praeityje buvusi agresyvi chemoterapija dėl onkologinių susirgimų ir pan. ·
“dirbtinio apvaisinimo būdus, alternatyvas...“. Atkreipiame dėmesį, kad
įvaikinimas - ne gydymo būdas.
Pacientai, pasiryžę dirbtiniam apvaisinimui, aptaria ir apsvarsto visas problemos sprendimo galimybes (įskaitant įvaikinimą) kartu su gydančiu gydytoju konsultacijų metu. Daliai pacientų įvaikinimas yra rezervinė galimybė (tuo atveju, jei nepavyktų pagalbinio apvaisinimo procedūros), daliai įvaikinimas nėra priimtinas. Todėl prieš procedūrą dar kartą apie tai informuoti raštu būtų neetiška. Kita vertus, gydytojas teikia medicinines paslaugas ir šiuo atveju konsultuoja dėl nevaisingumo gydymo. Įvaikinimo ir globos klausimus sprendžia atitinkamos tarnybos. ·
reikia įteisinti pagalbinio apvaisinimo apmokėjimą iš PSDF. Atkreipiame dėmesį, kad Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje ( TLK – 10, šifras N 97) nevaisingumas įvardinamas kaip liga: N97 - Moters sterilumas N97.0 - Moters nevaisingumas dėl anovuliacijos N97.1 - Moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos N97.2 - Moters nevaisingumas dėl gimdos patologijos N97.3 - Moters nevaisingumas dėl gimdos kaklelio patologijos N97.4 - Moters nevaisingumas dėl vyro patologijos N97.8 - Kitos prigimties moters nevaisingumas N97.9 - Moters nevaisingumas, nepatikslintas Lietuvos Respublikos piliečiui, sergančiam įvairiomis ligomis, įskaitant nevaisingumą, LR Konstitucijos 53 straipsnis bei kiti įstatymai garantuoja teisę į medicininę pagalbą, panaudojant visus moksliškai pagrįstus gydymo metodus bei priemones. Ši Konstitucijos norma yra konkretizuojama LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, kuris numato, kad „pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra“.
Taip pat įstatyme pažymima, kad „jeigu paciento gyvenamojoje vietovėje tokios rūšies medicinos pagalbos nėra galimybių suteikti, sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią kreipiasi pacientas, administracija ar gydytojas turi informuoti pacientą, kur jis gali gauti būtinąją medicininę pagalbą“ Reikia pastebėti, kad daugelyje šalių, tarp kurių yra ir Estija pagalbinio apvaisinimo procedūros yra nemokamos arba dalinai kompensuojamos. Įvairūs gydymo kompensavimo pavyzdžiai Rytų Europos šalyse Šalis Vaistai paruošimui prieš PAB (pagalbinio apvaisinimo būdų) procedūrą Procedūra (PAB) Estija Kompensuojama Nuo 2006 m. PAB procedūra ir medikamentai kompensuojami ligonių kasų moteriai iki 40 metų amžiaus ( imtinai). Kompensuojama iki 3 procedūrų, ne daugiau nei 10,000 EEK už procedūrą. 2006 m. Estijos ligonių kasos kompensavo 591 moteriai už PAB procedūrai reikalingus medikamentus. Tai sudaro 5,917 milijonų EEK. 465 moteriai kompensuota už 1 PAB procedūrą, 124 – už dvi, 2 – už tris procedūras. Vidutiniškai už 1 procedūrą kompensuota 9007 EEK. 2007 m. spalio pradžioje Estijos parlamentas patvirtino PAB procedūrų paramos projektą 2007-2010 metams. Projekte siūloma padidinti PAB procedūrų skaičių 2007 m. iki 1000 ciklų, 2008 m. – iki 1500, 2009-2010 m. iki 1800 ciklų per metu . Į projektą įtrauktos visos
nikos. Kiek ienam ciklui k mpensacijai skiriama 10,000 EEK ( apie
skiriama 21,5 milijonai EEK, vaistams 24,3 milijonai EEK.
Latvija nekompensuojama Nekompensuojama valstybės, bet privatus fondas teikia šeimoms paskolą, padengiančią 50 proc. procedūros kainos Čekija Kompensuojama 80 proc. vaistų kainos Apmokamos 3 procedūros vienai porai Slovakija Kompensuojama 70 proc. vaistų kainos Apmokama 1 procedūra vienai porai Slovėnija Kompensuojama 100 proc. vaistų kainos
Lenkija Kompensuojamas apsidraudusiems tam tikromis draudimo rūšimis iki 100 proc. Nekompensuojama Makedonija Kompensuojama 100 proc. vaistų kainos Kompensuojama valstybinėse gydymo įstaigose Išskyrus Čekiją, šios šalys neturi nacionalinių nevaisingumo registrų (nuo 2001 m. jie pradėtii Slovakijoje ir Slovėnijoje), todėl duomenys apie atliekamą procedūrų skaičių šiose šalyse nėra tikslūs. Vakarų Europos šalyse bei pasaulyje ezistuoja įvairūs kompensavimo būdai (žr. http://www.iffsreproduction.org/documents/Surveillance_07.pdf). 7.4 punkte minimas septynių dienų laikotarpis sunkiai paaiškinamas ir nelogiškas. · Kalbant apie 7.5 punkte išdėstytą nuostatą, atrodytų, kad apvaisinus kiaušialąstę, kelio atgal nėra, jei pacientė apsigalvotų. Šis įstatymo punktas prieštarauja sveikai nuovokai. Jis teigia, kad po apvaisinimo embrionus gali tekti į gimdą įsodinti priverstinai, jei pacientė pakeistų savo nuomonę ar jai nutiktų nenumatyta nelaimė. Šiuo atveju prisimintinos medicininės situacijos, kuomet embrionų perkėlimas į gimdą būtų veiksmas, pabloginantis moters sveikatą ar net keliantis pavojų gyvybei – tai kiaušidžių perstimuliavimo sindromo atvejai, kiaušidžių punkcijos metu įvykusios, su kraujavimu susijusios ar infekcinės komplikacijos. Taip pat paminėtinos su procedūra nesusijusios ligos, jų paūmėjimas, buitinės traumos. ·
būti detalizuojama, kokios lytinės ląstelės saugotinos lytinių ląstelių banke, taip pat reikėtų reglamentuoti šaldytų embrionų laikymo trukmę.
Šaldytų lytinių ląstelių apibrėžta penkerių metų laikymo trukmė gali būti per maža reprodukcinių problemų sprendimui. Šaldytų embrionų laikymo trukmė remiantis įvairių šalių patirtimi dažniausiai siekia 5-10 metų. · 8.4 punkte neapibrėžta, kur ir kada bus sukurtas lytinių ląstelių bankas. Negalima priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kol nebus aiškiai apibrėžta lytinių ląstelių banko sąvoka, institucija, jos funkcijos, atsakomybė. ·
griežtas apribojimas, pažeidžiantis nevaisingų pacientų, kuriems būtini lytinių ląstelių donorai, teises į vienintelį jiems tinkantį gydymą. Tai betikslis reikalavimas, nes remiasi vien ginčytinomis vertybinėmis nuostatomis, kurio nėra visoje eilėje Europos valstybių, įskaitant ir katalikiškąsias, įstatymuose. Kadangi draudimas remiasi tik dalies visuomenės narių vertybinėmis nuotatomis, jis nereikalingas ir beprasmis dėl dviejų priežasčių: o Asmenys, kurie mano, kad gydymas naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis jiems tiktų, tačiau yra moraline prasme nepriimtinas, nesinaudos šiuo gydymo metodu, nors įstatymas tai ir leistų. o Kiti ligoniai, kuriems priimtinas nevaisingumo gydymas naudojant donorines lytinines ląsteles, bus priversti tai daryti kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje, kur, beje, jų kaip pacientų teisių dėl šio įstatymo kaltės negins Lietuvos Respublika. Vadinasi, nevaisingumo gydymo uždraudimas su donorininėmis lytinėmis ląstelėmis šiai pacientų grupei neveiks, tik sukels nepatogumų ir apsunkins ir taip dėl ligos nelengvą gyvenimą. 10 straipsnyje išdėstyta, kad „Dėl religinių ar kitų įsitikinimų medicinos personalas turi teisę atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose“.
Nesuvokiamas dalykas: kaip dirbantis specializuotoje įstaigoje specialistas gali atsisakyti atlikti gydymo procedūrą? Pateisinami tik tie atvejai, kai yra kontraindikacijos pagalbiniam apvaisinimui atlikti ir tai nebus atsisakymas, o būklė, dėl kurios negalima atlikti pagalbinio apvaisinimo. Straipsnis, neva, skirtas apsaugoti pagalbinio apvaisingumo procedūras atliekančiose gydymo įstaigose dirbančių specialistų teises ar sąžinės laisvę. Įstatymo kūrėjams kažkodėl atrodo, kad apvaisinimo procedūros tokios paprastos ir primityvios, kad bet kurį pirmą pasitaikiusį specialistą ir dar prieš jo valią galima priversti daryti pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra labai specializuotos ir reikalaujančios atitinkamo profesinio pasiruošimo bei kvalifikacijos, specifinių žinių bei įgūdžių. Tokių specializuotų procedūrų atitinkamus etapus gali ir sugeba atlikti tik labai siauros specializacijos specialistai. Jų pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekančiose gydymo įstaigose yra vos po kelis. Nevaisingų ligonių sveikatai bei turtinėms teisėms iškyla reali grėsmė, pvz., jei likus kelioms dienoms iki embrionų įsodinimo „dėl religinių ar kitų įsitikinimų“ personalas staiga atsisakys paruošti lytines ląsteles apvaisinimui, užtikrinti embrionų vystymosi sąlygas ar įdėti embrionus į gimdą ir pan. Kyla grėsmė, kad nebus specialisto, kuris mediciniškai labai apibrėžtu momentu galėtų suteikti specializuotą pagalbą, be kurios pacientų lūkesčiai bei visos medicininės komandos darbas nueis per nieką. Kas tokiu atveju atlygintų pacientų patirtus nuostolius bei užtikrintų sukurtų embrionų apsaugą? · Pagal 11.1 ir 11.2 punktą numatyti, kad būtų sukurta tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į moters gimdą, neįmanoma.
Siekiant sukurti tris embrionus, būtų vaisinamos trys kiaušialąstės bei rezultate gaunami trys, du, vienas ar nei vieno embriono. Manome, kad tai esminis šio įstatymo projekto prieštaravimas. Ribojant sukuriamų embrionų skaičių iki trijų, medikai ir pacientai gali patekti į visiškai neprognozuojamą padėtį. Pradėjus trijų kiaušialąsčių apvaisinimo procesą, galima nesukurti nei vieno embriono, nes spermijų fertilizacijos potencialo neįmanoma numatyti. Normalia laikoma fertilizacija, kai vaisinasi 60-70 procentų kiaušialąsčių. Kurios būtent kiaušialąstės vaisinsis, numatyti kasdienėje praktikoje naudojamais metodais neįmanoma. Pati kiaušialąstė tinkama apvaisinimui in vitro apie 12 val., todėl nėra galimybės, nesusidarius embrionams, apvaisinti likusias ląsteles, nes apvaisinimo faktas konstatuojamas po 16 – 18 valandų. Be to, dalies embrionų vystymasis gali sustoti iki jų perkėlimo į gimdą – tai vienas iš natūralios embrionų atrankos momentų. Įvertinus šias prielaidas galimos situacijos, kai dėl gyvybingų embrionų nebuvimo nebus galima užbaigti dirbtinio apvaisinimo ciklo – nebus ką perkelti į gimdą. Esant brangiai dirbtinio apvaisinimo procedūrai bei vaistams, pora patirs didelį psichologinį bei finansinį nuostolį. Sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas ženkliai mažina teigiamą asistuojamų technologijų rezultatą ir yra finansiškai nenaudingas pacientams. Tuo tarpu perteklinių embrionų, sukurtų procedūros eigoje, likimą turėtų nulemti pacientai. Didžiosios Britanijos 2004 –ųjų NICE (Fertility assessment and treatment for people with fertility problems, Clinical Guideline, 2004) rekomendacijose nurodoma, kad perteklinius embrionus visada rekomenduojama užšaldyti ir panaudoti apvaisinimui prieš pradedant naują pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
Retais atvejais, kai pacientei gresia kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, embrionų užšaldymas ir jų panaudojimas vėlesniuose cikluose tampa medicinine moksliškai pagrįsta būtinybe. Atšildyti embrionai – tai papildoma nėštumo galimybė, išvengiant agresyvaus kiaušidžių funkcijos stimuliavimo hormonais bei folikulų punkcijos. Atšildytų embrionų perkėlimas į gimdą yra 4 – 5 kartus pigesnis pacientei, nei naujo dirbtinio apvaisinimo ciklo atlikimas. Tuo tarpu kiaušialąsčių šaldymas šiuo metu yra jauna technologija bei laikomas eksperimentine metodika. · Kita vertus, sukūrus po pagalbinio apvaisinimo tris embrionus, juos būtų būtina visus perkelti į gimdą. Didėtų daugiavaisio nėštumo bei su juo susijusių komplikacijų rizika. Šiuo metu pirmaujančių pasaulio nevaisingumo gydymo klinikų siekiamybė – po PAB procedūrų besivystantis nekomplikuotas vienavaisis nėštumas. Daugiavaisis nėštumas laikomas jatrogenine PAB komplikacija. Analizuojamo įstatymo straipsnio traktuotė maksimaliai padidina šią galimybę. ·
nesuprantama, kadangi iki perkėlimo į gimdos ertmę embrionai in vitro ilgiausiai auginami 6 paras. Dėl komentuotų medicininių bei juridinių trūkumų šis įstatymo projektas iš esmės netinkamas PAB reglamentavimui. Be to, kuriant šį projektą, jo nuostatos nebuvo derintos su nevaisingų pacientų organizacija (t. y., tais žmonėmis, kuriems šio įstatymo įsigaliojimas yra ypatingai aktualus). Dėl šių priežasčių PAB reglamentavimui iš emės labiau tinkamas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (Nr. XIP-2388) kaip giliau moksliškai pagrįstas bei įgalinantis naudoti pažangiausius gydymo metodus. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 8.
Vaisingumo asociacija, 2010-12-03 Išnagrinėję p. D. Mikutienės ir p. V. Gapšio užregistruotą „LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO“ projektą (toliau – „Įstatymo“ projektą) norėtume pareikšti tokias pastabas:
projekte naudojamas „dirbtinio apvaisinimo“ terminas neatitinka pacientų moralinių principų. Visame pasaulyje šis gydymas vadinamas „pagalbiniu apvaisinimu“. 2. 3 straipsnio 6-a dalis: „Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas.“ nėra teisinga, nes nėra medicininio pagrindo diskriminuoti vyrus ir skatinti bei remti vien moteriškų lytinių ląstelių šaldymą. Galimybė leisti laikyti tik kiaušialąstes, o ne embrionus, daugumai moterų dar labiau sumažins tikimybę pastoti, nes metodas yra tik eksperimentinis. Lietuvoje tokia praktika dar netaikoma, o medikai neturi pakankamai patirties. Trūksta duomenų apie metodo patikimumą. Taikant šį eksperimentinį gydymo būdą pasaulyje yra gimę vos keli šimtai kūdikių. 3. 6 straipsnio 1 dalyje vardijami pasenę ir nevartojami pagalbinio apvaisinimo būdai, pvz.: „gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT)“ „zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT)“. Straipsnyje nepaminėti kiti visame pasaulyje priimti ir naudojami šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo būdai, pvz.: pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai vyriškos lytinės ląstelės paimamos iš sėklinio vyro prielipo (PESA procedūra) ar iš sėklidės (TESA ir TESE procedūros) ir kt.. Rekomenduotumėme pagalbinio apvaisinimo būdų nevardinti arba atnaujinti vadovaujantis medicinos pasiekimais. 4.
jokia medicinine logika nepagrindžiami technologiniai apribojimai, galintys ženkliai pabloginti pagalbinio apvaisinimo rezultatus, pvz: „apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje“ , nors apvaisintos kiaušialąstės, kai to reikalauja klinikinė situacija ir pacientų interesai, gali būti auginamos ne tik 2, bet ir 3, 5 ar 6 paras. Visais atvejais (2-ą; 3-ią; 5-ą; 6-ą apvaisintos kiaušialąstės auginimo dieną), embrionai gali būti perkelti į moters gimdą. 5. 6-as straipsnio 2-a dalis: „Dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami“ pagrįsta ne medicinos mokslo įrodymais, o ideologinėmis nuostatomis, kurios gali būti gerbtinos, tačiau neturi būti prievarta primetamos su jomis nesutinkantiems pacientams. Negalintiems dėl vieno iš partnerių nevaisingumo susilaukti vaikų, užkertami visi keliai susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio. 6. 11-as straipsnio „Embrionų apsauga“ 1-a dalis: „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius“ bei 2-a dalis: „Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3...“ taip pat remiasi įstatymų kūrėjų ideologinėmis nuostatomis. Gydant privaloma vadovautis medicinine logika, o ne religiniais motyvais ir įsitikinimais. Manome, kad kiekviena šeima, įvertinusi savo moralinius, etinius ir religinius aspektus, privalo turėti galimybę rinktis, teisę į protingą ir efektyvų gydymą. Draudimas sukurti daugiau embrionų, nei jų bus patalpinta į moters gimdą neleis taikyti individualaus gydymo metodo, didins persileidimų ir daugiavaisių nėštumų skaičių, kels realų pavojų moters gyvybei, valstybei kainuos didelius pinigus dėl didėsiančio neišnešiotų kūdikių skaičiaus. 7. Nenumatytas gydymo kompensavimas.
Didžiules pinigų sumas kainuojančios procedūros ir toliau liks neprieinamos didžiajai daliai pacientų. Dokumentas nėra suderintas su nevaisingus pacientus ginančia organizacija. Nesutinkame, jog pacientų gydymą reglamentuojantį Įstatymą kurtų ne medicinine logika, o etiniais ir moraliniais principais besivadovaujančios organizacijos, todėl nepritariame šiam projektui. Pritarti iš dalies
projektui
9Nevaisingų šeimų bendrija,
2010-12-03 Išnagrinėję LR Seimo narių D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktą LR DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO projektą siūlome:
pavadinime ir tekste vartojamą sąvoką „dirbtinis apvaisinimas“ keisti į tinkamą terminą atitinkantį sveikatos priežiūros etikos normų ir paciento orumo, o svarbiausia - procedūros esmės. 2. Projekte nėra numatytas nevaisingumo gydymo kompensavimo mechanizmas. Labai brangios procedūros liks neprieinamos didžiajai daliai Lietuvos piliečių. 3. 3 straipsnio citata „Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas“ yra klaidinanti, nes nėra medicininio pagrindo diskriminuoti vyrus ir skatinti bei remti vien moteriškų lytinių ląstelių šaldymą. Galimybė leisti laikyti tik kiaušialąstes, daugumai moterų sumažins tikimybę pastoti. Lietuvoje šis metodas beveik netaikomas, medikai neturi pakankamai patirties. Taip pat trūksta duomenų apie metodo patikimumą. 4. 6 straipsnio 1 dalyje vardijami nenaudojami pagalbinio apvaisinimo būdai, pvz. gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT), zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT). Siūlome atnaujinti pagalbinio apvaisinimo būdų žinias remiantis moksliniais atradimais pagrįsta praktika. 5. 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose siūlomi keisti apribojimai, galintys pabloginti pagalbinio apvaisinimo rezultatus, pvz. „apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje“.
Pažymėtina, jog apvaisintos kiaušialąstės, jei to reikalauja gydymas ir paciento būklė, gali būti auginamos ne 2 paras, o ilgiau. 6. 6-as straipsnio 2-os dalies citata „Dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami“ pagrįsta neaiškiais kriterijais. Neaišku kodėl tai turi būti draudžiama. Tokiu būdu užkertami keliai susilaukti vaikų poroms su tam tikra diagnoze. 7. 11-as straipsnio „Embrionų apsauga“ 1-os dalies citata „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius“ bei 2-os dalies citata:
„ Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3...“ taip pat remiasi
neaiškiomis nuostatomis. Draudimas sukurti daugiau embrionų, nei jų bus patalpinta į moters gimdą neleis taikyti individualaus gydymo metodo, didins persileidimų ir daugiavaisių nėštumų skaičių, kels realų pavojų moters gyvybei, valstybei kainuos didelius pinigus dėl didėsiančio neišnešiotų kūdikių skaičiaus. Pateiktas įstatymo projektas nėra suderintas su pacientų interesus ginančiomis organizacijomis. Nepritariame šiam įstatymo projektui. Siūlome nepriimti. Pritarti iš dalies
projektui
„BETA MEDICAL“ klinika „Motina ir vaikas“, 2010-12-03
Išnagrinėjus „LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO“ projektą Nr: XIP-2502 (toliau – „Įstatymo“ projektą) norėciau pareikšti tokias pastabas ir pasiūlymus:
o 1. 1. Sąvoka „dirbtinis apvaisinimas“ turėtų būti keičiama į „pagalbinį apvaisinimą“. Angliškai šis terminas yra „Assisted Reproductive Technology“, „assist“ reiškia „padėti, pagelbėti“.
tik ligos, susijusios su tam tikra lytimi, tačiau yra ir kitų ligų.
Siūlau tokią formuluotę: „Dirbtinis apvaisinimas negali būti priemonė tam tikroms dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko savybėms išgauti, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos“.
nurodoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas. Tačiau įstatymu reglamentuotas tik moters lytinių ląstelių šaldymo skatinimas ir rėmimas yra akivaizdus diskriminacijos dėl lyties pavyzdys. Vyro lytinių ląstelių šaldymas gali būti atliekamas prieš intensyvų onkologinės ligos gydymą (chemoterapiją ar švitinimą), po kurio vyras gali likti nevaisingas. Vėliau, jam pasveikus, atšildytos jo lytinės ląstelės gali būti panaudotos apvaisinti jo sutuoktinę ar partnerę, taikant pagalbinio apvaisinimo metodus. Siūlau arba atsisakyti šio straipsnio, arba įtraukti ir vyro lytinių ląstelių skatinimą ir rėmimą. 3. 5 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo sąlygos
medicininė pažyma. Nevaisingumas, kaip ir kitos ligos, nustatomos remiantis turimais sveikatos būklės duomenimis ir atliktais tyrimais. Šiame punkte nenurodyta, kas galėtų išduoti tokią pažymą. Šeimos gydytojas neturi pakankamos kompetencijos. Gali būti atvejai, kai ginekologas turės išduoti sau adresuotą pažymą. Papildomos pažymos didina biurokratizmą ir skatina spekuliaciją. Specialistai, vadovaudamiesi nevaisingumo gydymo protokolais, gali kompetetingai įvertinti indikacijas dirbtinio apvaisinimo tikslingumui, todėl medicininė pažyma, liudijanti, kad kitais būdais neįmanoma pašalinti nevaisingumo priežasties, iš esmės nereikalinga. Siūlau neįtraukti minėtos medicininės pažymos į privalomų dokumentų sąrašą. 3. 2. Porai negavus minėtus pažymos, pažeidžiama paciento teisė rinktis gydymosi būdą, ką jam užtikrina Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas. 4. 6 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo būdai 4.1. 6.1 str.
dirbtinio apvaisinimo metodai, kaip antai ZIFT ir GIFT procedūros, yra nenaudojami dėl savo neefektyvumo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Siūlau įstatyme nenurodyti dirbtinio apvaisinimo būdų, kadangi žymiausiose pasaulio klinikose pagalbinio apvaisinimo būdai yra nuolat tobulinami, atrandamos naujos technologijos. Kokius pagalbinio apvaisinimo būdus taikyti Lietuvoje, siūlau palikti spręsti SAM suformuotai specialistų komisijai. 4.2. 6.1 str. 3, 4 punkte nurodytas apvaisintų kiaušialąsčių auginimo mėgintuvėlyje laikas – dvi paros. Yra moksliškai pagrįstų medicininių indikacijų auginti embrionus ilgiau nei dvi paras, tačiau bet kokiu atveju – iki šešių parų (ištyrimas dėl genetiškai paveldimų ligų, turint tikslą perkelti į gimdą tik ligą pernešančios chromosomos neturintį embrioną, keli nesėkmingi dirbtinio apvaisinimo ciklai ir kt.). Taigi embrionai gali būti auginami inkubatoriuje iki šešių parų, todėl negalima įstatymu nustatyti antrą embrionų augimo dieną kaip vienintelę tinkamą perkėlimui į gimdą. 4.3. 6.2 punktu reikėtų įteisinti pagalbinį apvaisinimą naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, kadangi: · draudžiant lytinių ląstelių donorystę, būtų pažeista asmenų, turinčių tam tikrus sveikatos sutrikimus, teisė į kvalifikuotą bei moksliškai pagrįstą medicininę pagalbą; · lytinių ląstelių donorystė leidžiama daugelyje kaimyninių Europos šalių, pavyzdžiui, Latvijoje, todėl, esant atviroms sienoms, draudimas problemos neišspręs – lietuviai, kuriems reikės šios medicininės paslaugos, vyks į užsienį, tačiau taip bus pažeidžiama jų teisė kvalifikuotą medicininę pagalbą gauti savoje šalyje; deja, bus porų, kurioms vykti į užsienį gydytis neleis finansinė padėtis, todėl šiuo atveju galima įžvelgti diskriminaciją dėl socialinio statuso. · donorystė taikoma tik sunkiais medicininiais atvejais, kai jokie pagalbinio apvaisinimo metodai jau negali padėti. 5. 7 straipsnis. Informuoto paciento sutikimas 5. 1.
punkte kalbama “dirbtinio apvaisinimo būdus, alternatyvas...“. Įvaikinimo ir globos klausimus sprendžia atitinkamos tarnybos, o ne gydytojas. Gydytojas teikia medicinines paslaugas ir konsultuoja dėl nevaisingumo gydymo. Pora, kuriai priimtinas įvaikinimas ir nepriimtinas pagalbinis apvaisinimas, nesikreipia į pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekantį gydytoją. Apsisprendimas įvaikinti (arba ne) turėtų būti paliktas pačiai nevaisingai porai, neužkraunant gydytojo papildomomis raštiškomis pažymomis. Kitu atveju gydytojas, pasirašytinai informuodamas apie įvaikinimo ir globos galimybę, turėtų įvardinti ir galimas neigiamas šios galimybės pasekmes, pavyzdžiui, psichologinę įtampą ir stresą dėl įvaikio emocinės ar kt. būklės ir iš to kylančias sveikatos problemas. 5. 2. 7.3 punkte turėtų būti numatyta galimybė apmokėti nevaisingumo gydymą iš PSDF, kadangi tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje ( TLK – 10) nevaisingumas įvardinamas kaip liga, kurios gydymas daugelyje Europos Sąjungos šalių yra daugiau ar mažiau kompensuojamas. N97 - Moters sterilumas N97.0 - Moters nevaisingumas dėl anovuliacijos N97.1 - Moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos N97.2 - Moters nevaisingumas dėl gimdos patologijos N97.3 - Moters nevaisingumas dėl gimdos kaklelio patologijos N97.4 - Moters nevaisingumas dėl vyro patologijos
naudojimas
8.5 punkto - donorystės problema aptarta šio atsiliepimo 4.3 punkte. 7. 10 straipsnis. Medicinos personalo teisė atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose
apvaisinimo procedūras atliekantis personalas privalo įgyti tam tikrų žinių ir įgūdžių specialių kursų ar apmokymų metu, kad sugebėtų teikti šias paslaugas. Todėl logiška, kad tas, kuriam nėra priimtinos šios procedūros, net neis mokytis.
Iš paciento pusės žiūrint, šis straipsnis iškelia realią grėsmę, kad, pavyzdžiui, embrionų perkėlimo momentu vienintelis specialistas atsisakys tai atlikti ir tuomet iškils daugybė ne tik etinių, bet ir medicininių problemų. Siūlau šio straipsnio atsisakyti. 8. 11 straipsnis. Embriono apsauga
81. Str. 1 punkte numatyta,
jog embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Kadangi perkėlimas į kiaušintakius netaikomas apskritai dėl neefektyvumo, jį numatyti nėra prasmės. 8. 2. Str. 1 punktas numato sukurti būtent tiek embrionų, kiek vienu metu turi būti perkelta į gimdą, tačiau tai yra absurdas medicininiu požiūriu, kadangi: · Moksliniai darbai ir pasaulinė statistika rodo, kad kiaušialąsčių apsivaisinimo procentas, atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, siekia 60-70%. Taip būna todėl, kad ne visos kiaušialąstės po stimuliacijos yra toje vystymosi stadijoje, kuri natūraliai tinkama apvaisinimui ar dėl kiaušialąstės genetinių defektų. Todėl iš trijų turimų kiaušialąsčių gali apsivaisinti dvi. Vėliau, dalis apsivaisinusių kiaušialąsčių nepasidalina, t. y. netampa embrionu, todėl galime turėti vos vieną embrioną perkėlimui. Iš perkeltų į gimdą embrionų taip pat dažniausiai ne visi toliau vystosi ir auga, dažniausiai iš trijų – vienas ar du. Jei visos trys atsitiktinai paimtos kiaušialąstės buvo nesubrendusios apvaisinimui ar su genetiniais defektais, nesusiformuos nė vienas embrionas. Todėl draudimas sukurti daugiau kaip tris embrionus prieštarauja paciento teisei į kokybišką gydymą, nes realiai sumažina pastojimo tikimybę; · Str. 1 punktas numato, kad į gimdą turi būti perkelti visi sukurti embrionai, net ir turintys tiesioginių genetinių defektų požymių, kurių vystymasis gali gimdoje sustoti ar sąlygoti apsigimusio vaiko gimimą.
Siūlau leisti į gimdą perkelti tik tuos embrionus, kurie, remiantis tarptautine klasifikacija, turi didžiausią tikimybę tapti sveikais kūdikiais; · Pagalbinio apvaisinimo geros klinikinės praktikos rekomendacijos Europoje skelbia, kad į gimdą turėtų būti perkeliami 1 ar 2 embrionai, taip sumažinant daugiavaisio nėštumo sukeltų komplikacijų grėsmę. Būtinybė perkelti į gimdą visus susiformavusius embrionus ir tokiu būdu gautas daugiavaisis nėštumas padidina priešlaikinio gimdymo, nėštumo patologijos, neišnešiotų naujagimių gimimo dažnį ir su tuo susijusias sveikatos problemas. Padidėja sveikatos priežiūrai ir socialiniams reikalams išleidžiamos lėšos, nes neišnešiotų naujagimių gydymas yra labai brangus; · Remiantis šiais medicininiais duomenimis siūlau neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus.
embriono laboratorijos sąlygomis nėra įmanoma medicininiu požiūriu – jo tolimesniam vystymuisi būtina gimda. 9. Šiame įstatymo projekte nėra numatytas embrionų šaldymas. Siūlau leisti šaldyti embrionus, kadangi dėl šio atsiliepimo 8.2 punkte nurodytų priežasčių gali iškilti medicininių problemų dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo. Kaip alternatyva embrionų šaldymui šio įstatymo projekte numatytas kiaušialąsčių šaldymas. Deja, bet pasaulyje jis vis dar yra eksperimento stadijoje ir tarptautiniai pagalbinio apvaisinimo ekspertai jo nerekomenduoja įtraukti į rutininę praktiką dėl neaiškios ir kol kas nepatvirtintos įtakos būsimo embriono genetikai ir būsimo vaisiaus bei kūdikio sveikatai. Tuo tarpu šaldymo poveikis embrionams yra ištirtas, jo taikymas praktikoje yra patvirtintas ir saugus vaisiui. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 11.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija, 2010-12-03 Išnagrinėję „LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO“ projektą Nr. XIP-2502 (toliau
reiškia įstatymo projekto 2 straipsnio 8-tos dalies frazė: „Dirbtinio apvaisinimo atveju bet koks neteisingas žmogaus lytinių ląstelių ar embriono tipo nustatymas arba supainiojimas laikomas sunkiu nepageidaujamu reiškiniu“. 2. 3 straipsnio 4-a dalis „Dirbtinis apvaisinimas negali būti priemonė lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimui“ turėtų būti išmestas ar pakeistas, nes jis gali būti suprastas ir kaip draudimas vartoti labai svarbią sunkių paveldimų ligų prevencijos priemonę - preimplantacinę diagnostiką. 3. 3 straipsnio 5-a dalis neaišku kodėl įteisina galimybę išvengti tik tų ligų, kurios susiję su lytinėmis chromosomomis, tačiau kažkodėl nemini ligų, kurios gali būti susiję su 44 nelytinėmis chromosomomis. Dėl šios priežasties 3 straipsnio 5-a dalis turėtų būti tokia: „5. Dirbtinis apvaisinimas negali būti priemonė tam tikroms dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko savybėms, taip pat ir lyčiai, išgauti, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos“. 4. 3 straipsnio 6-a dalis: „Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas.“ turėtų būti pakeistas taip: „6. Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas lytinių ląstelių šaldymas.“, nes nėra medicininio pagrindo diskriminuoti vyrus ir skatinti bei remti vien moteriškų lytinių ląstelių šaldymą, bet ne vyriškų. 5. 6-o straipsnio 1-a dalis „Lietuvos Respublikoje leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:..“ yra ydinga, todėl turėtų būti iš „Įstatymo“ projekto išmesta, nes joje kažkodėl išvardijami kai kurie jau pasenę ir todėl jau nevartojami dirbtinio apvaisinimo būdai.
Pvz.: kalbant apie intrauterinines inseminacijas, teigiama, kad „atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje“, nors spermos patalpinimo į gimdą dėl kenksmingo poveikio moters sveikatai ir menko efektyvumo jau seniai atsisakyta, o patalpinami tik spermatozoidai. Šioje dalyje minimi „gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT)“ „zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT)“, taip pat jau yra pasenę ir praktiškai nenaudojami nevaisingumo gydymui. Straipsnyje dėl neaiškių motyvų kažkodėl nepaminėti ir todėl, patvirtinus LR Seimui šią „Įstatymo“ redakciją, būtų uždrausti kiti visame pasaulyje priimti ir naudojami šiuolaikiniai dirbtinio apvaisinimo būdai, pvz.: dirbtinio apvaisinimo procedūros, kai vyriškos lytinės ląstelės paimamos iš sėklinio vyro prielipo (PESA procedūra) ar iš sėklidės (TESA ir TESE procedūros) ir kt. 6. Dėl neaiškių priežasčių įtraukti jokia medicinine logika nepagrindžiami technologiniai apribojimai, galintys žymiai pabloginti dirbtinio apvaisinimo rezultatus pvz.: „apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje“, nors apvaisintos kiaušialąstės, kai to reikalauja klinikinė situacija ir pacientų interesai, gali būti auginamos ne tik 2, bet ir 3 ar 5 paras. 7. Toks smulkmeniškas bei jau pasenusių arba greitai senstančių dirbtinio apvaisinimo metodų technologinių detalių įtvirtinimas įstatymo normose yra kraštutinai žalingas įstatymo dvasiai, nes uždraudžia šių metodų tobulinimą bei naujų, saugesnių ir efektyvesnių metodų įgyvendinimą Lietuvoje.
Todėl šis įstatymas prieštarauja jau galiojančio LR PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO 3-čio str. 1-am punktui „Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, nes LR PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO 2-ro str. 8-ta dalis nustato, kad „Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – ..., veiksmingos ... diagnostikos, ligonių gydymo ... paslaugos, kurias tinkamam pacientui, ...suteikia ... sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį...“. Tuo tarpu siūlomas “Įstatymo“ projektas pažeidžia pacientų teises naudotis medicinos mokslo pasiekimais. 8. 6-o straipsnio 2-a dalis: „Dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami“ pagrįsta ne medicinos mokslo įrodymais, o įstatymo kūrėjų ideologinėmis nuostatomis, kurios gali būti gerbtinos, tačiau neturi būti prievarta primetamos su jomis nesutinkantiems visuomenės nariams bei pacientams. Tokio griežto apribojimo nėra nei vienos kaimyninės šalies bei daugelio Europos ir pasaulio šalių įstatymuose. Nepagrįstai griežtas apribojimas pažeidžia nevaisingų ligonių, kuriems būtini lytinių ląstelių donorai, teises į vienintelį jiems tinkantį gydymą.
Kadangi draudimas remiasi vien dalies visuomenės narių vertybinėmis nuostatomis, jis nereikalingas ir beprasmis dėl dviejų priežasčių:
a) tie asmenys, kuriems gydymas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis tiktų, tačiau yra nepriimtinas dėl ideologinių nuostatų, jomis nesinaudos, nors įstatymas tai ir leistų.
b) jei donorinių ląstelių naudojimas Lietuvoje bus uždraustas, tie ligoniai, kuriems yra reikalingas ir priimtinas toks nevaisingumo gydymas, kaip ir iki dabar bus priversti tai daryti kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje ir kitur, kur, beje, jų teisių dėl šio įstatymo kaltės negins Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiems pacientams nevaisingumą besigydant kitur, galimas komplikacijas vis tiek gydysime mes. Gydydami galimas savoje šalyje atliktų asistuojamųjų technologijų sąlygotas komplikacijas, mes bent jau galime žinoti kas ir kaip pacientą gydė, kontroliuoti situaciją, įtakoti gydymo eigą. Gydant komplikacijas procedūrų atliktų kitoje šalyje, mums nebus jokių galimybių valdyti procesą, nes jis vykdomas kitoje šalyje ir reglamentuojamas kitos šalies įstatymų. Vadinasi nevaisingumo gydymo uždraudimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis tiems pacientams, kuriems jis reikalingas neveiks, tik sukels nepatogumų ir apsunkins ir taip dėl ligos jau nelengvą jų gyvenimą. Beje pacientams gyvenant vienoje šalyje, o gydantis kitoje, dėl organizacinių problemų, kelionių ir kitų nepatogumų tikėtina, kad gydymo efektyvumas gali nukentėti, o komplikacijų, kurių gydymui bus naudojami mūsų šalies finansai, gali padaugėti. 9.
paciento sutikimas gali būti atšauktas iki kiaušialąstės apvaisinimo“ yra nelogiškas, nes neaišku, ką įstatymų leidėjai siūlytų daryti, jei ir po kiaušialąstės apvaisinimo pacientė persigalvotų ir nesutiktų, kad apvaisintos kiaušialąstės jai būtų patalpintos į gimdą. 10. 11-as straipsnio „Embrionų apsauga“ 1-a dalis: „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius“ bei 2-a dalis: „Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3...“ taip pat remiasi įstatymų kūrėjų ideologinėmis nuostatomis, kurios nebūtinai yra priimtinos kitiems Lietuvos piliečiams. Tokių ginčytinų nuostatų įtvirtinimas įstatymu sumažintų nevaisingumo gydymo efektyvumą, padidintų jo kainą bei riziką moterų sveikatai ir pažeistų jų teises į mokslo įrodymais pagrįstas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat neaiškų, ką įstatymo rengėjai siūlytų tais atvejais kai nei vieno sukurto embriono negalima perkelti į moters organizmą dėl medicininių kontraindikacijų ar gyvybei pavojingų būklių (hiperstimuliacijos sindromas, moters ūminės ligos, traumos ir kt. Todėl šiam straipsniui nepritariame. Dėl šių paminėtų motyvų Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdyba negali pilnai pritarti nei vienam iš
„Įstatymo“ projektų, kad jis LRS būtų įtvirtintas kaip atitinkamas LR
įstatymas. Manome, kad atsižvelgus į paminėtas pastabas ir sujungus abiejų įstatymo projektų teigiamus dalykus bei išbraukus netikslius, neatitinkančius mokslo įrodymų, galėtų būti parengtas „Įstatymo“ projektas paremtas naujausiais medicinos laimėjimais, mokslo įrodymais, labiausiai atitinkantis visuomenės poreikius ir galimybes. Pritarti iš dalies
projektui
Audronė Usonienė, 2010-12-03 Atsakydama į Jūsų š. m. lapkričio 17 d. prašymą pateikti papildomas išvadas dėl šių įstatymų projektų NR. XIP-2388 ir NR. XIP-2502 siunčiu savo samprotavimus.
ESHRE (European Society of Human Reproduction and Embryology) – Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos asociacijos vykdomasis komitetas 2009 metais paruošė rekomendacinį laišką „Gera pagalbinio apvaisinimo klinikinė praktika“. Šiame dokumente taip apibrėžiamas embrionų šaldymas: „Embrionų šaldymas turi būti įprastinė pagalbinius apvaisinimo būdus taikančių įstaigų paslaugų dalis. Sėkmingos embrionų šaldymo programos padidina suminį gimdymų dažnį ir paverčia vieno embriono perkėlimą į gimdą sėkminga procedūra“. Suminis gimdymų dažnis – tai gimdymų skaičius gaunamas naudojant 1 kiaušidžių stimuliacijos ir punkcijos ciklo metu gautus embrionus. Lietuvos respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte Nr. XIP-2502 rekomenduojama apvaisinti tik tiek embrionų kiek jų vėliau bus perkeliama į gimdą, t. y. tris. Literatūros duomenimis šis suvaržymas labai sumažintų nėštumo galimybę. Toks pat dirbtinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas Italijoje 2004 metais ir literatūroje yra vadinamas įstatymu 40/2004 . Šio įstatymo priėmimas labai pablogino dirbtinio apvaisinimo rezultatus šioje šalyje, nes neliko embrionų atrankos ir embrionų šaldymo galimybės. Dėl to pradėtos šaldyti perteklinės kiaušialąstės, susidarančios kiaušidžių stimuliacijos eigoje. Tačiau, kaip parodė rezultatai, embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas nėra tolygūs. 2005 m. ESHRE (European society of human reproduction and embryology – Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija) metinėje konferencijoje prof. F. Ubaldi pristatė duomenis statistiškai patikimai parodančius suminio nėštumų dažnio skirtumą prieš ir po minėto Įstatymo 40/2004 priėmimo – nuo 33,7 % prieš (nešaldyti + šaldyti embrionai) iki 26,3 % - po (nešaldyti embrionai + šaldytos kiaušialąstės). Pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei ypatingai svarbi embrionų atranka. 2006m.
2006m. Cornell´io grupės buvo analizuota daugiau nei 11 000 ICSI (intracitoplazminė spermatozoidų injekcija), atliktų tarp 1993 ir 2005 metų. Šis tyrimas parodė, kad nėštumų dažnis buvo 21% mažesnis tais atvejais, kai buvo galima apvaisinti tik 3 kiaušialąstes. A. Volpes nurodo, kad geros kokybės embrionų skaičius, kai jie perkeliami į gimdą trečią dieną, yra tiesiogiai susijęs su nėštumų dažnumu. Tais atvejais, kai susiformuodavo daugiau kaip trys geros kokybės embrionai, nėštumų dažnumas siekė 64,3 proc., palyginti su 2,9 proc., kai geros kokybės embrionų nebūdavo. Taigi, kai susiformuoja daugiau embrionų, perkelti į gimdą galima pasirinkti tik geros ir labai geros kokybės embrionus, o atlikus embrionų atranką, statistiškai reikšmingai pagerinama į gimdą perkeliamų embrionų bendroji kokybė, kartu padidinamas nėštumų dažnis. Atrinki kuo geresnės kokybės embrionus ypač svarbu , kai į gimdą perkeliamas tik vienas embrionas, nes visame pasaulyje, o ypač Europoje, stengiamasi į gimdą perkelti vieną atrinktą geriausią embrioną, o kiti yra užšaldomi. Embrionų šaldymas yra leidžiamas Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Izraelyje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir Estijoje, taigi šiose šalyse, kurių dauguma yra Europos sąjungos narės, neribojamas sukuriamų embrionų skaičius. Įvairiose šalyse lytinių ląstelių donorystė reglamentuojama skirtingai. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos 2009 09 mėn paskelbtais duomenimis, nei spermos nei kiaušialąsčių donorystė neleidžiama tik Turkijoje. Kitose šalyse lytinių ląstelių donorystė leidžiama arba identifikuojant donorus, arba anoniminė. Kiaušialąsčių donorystė yra draudžiama Austrijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Kiaušialąsčių donorystė iš anoniminių donorų draudžiama Suomijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau yra leidžiama, jeigu donoras sutinka būti identifikuotas. Tačiau yra nemažai Europos sąjungos šalių, kur kiaušialąsčių donorių tapatybės atskleidimas yra draudžiamas. Tai Danija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Slovėnija ir Čekija. Manau svarbiausia yra tai, kad priėmus D. Mikutienės siūloma dirbtinio apvaisinimo įstatymą Nr. XIP-2502 Lietuva bus vienintelė šalis Europoje ir didelėje civilizuoto pasaulio dalyje, kur nevaisingi pacientai negalės gauti pilnaverčio šiuolaikiško nevaisingumo gydymo. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas remiantis mokslu paremtais įrodymais, o ne nepagrįstomis baimėmis. Pasisakau už A.Čapliko Nr. XIP-2388 siūloma pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pritarti iš dalies
projektui
šeimų ir tėvų asociacija, 2010-12-06 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, vienijanti aktyvias Lietuvos šeimas bei organizacijas, dirbančias šeimų labui, atidžiai stebi „Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2388“ svarstymą ir reiškia rimtą susirūpinimą ir abejones dėl moralinių – etinių šio įstatymo aspektų. 1. Projektas pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir nepaiso vaiko prigimtinių interesų augti biologinių tėvų šeimoje Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad apvaisinimui gali būti naudojamos anoniminio donoro lytinės ląstelės (projekto 5 straipsnis) ir vaikui užkertama galimybė sužinoti kas yra jo biologinis tėvas (projekto 18 straipsnis). Patvirtinus šį įstatymą būtų sudaromos galimybės pažeisti Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnį, kuris įtvirtina prigimtinį vaikų interesų augti biologinių tėvų šeimoje.
Įstatyme siūlomas lytinių ląstelių donorystės įteisinimas sukurtų prielaidas būsimą vaiką paversti suaugusiųjų poreikių tenkinimo objektu, neatsižvelgiant į giliausius paties vaiko interesus. 2. Projektas užprogramuoja embrionų naikinimą, kas etiniu ir moraliniu požiūriu yra nepriimtina Įstatymo projekte siūloma leisti sukurti neribotą embrionų skaičių, kurie būtų laikomi ne ilgiau kaip 5 metus ir po to būtų, kaip nereikalinga biologinė medžiaga sunaikinami (projekto 12 straipsnis). Negalima nepaisyti fakto, kad nuo to laiko, kai kiaušialąstė apvaisinama, prasideda gyvybė, kuri nebėra tapati nei tėvui, nei motinai; tai naujo žmogaus gyvybė, kuri auga pati savaime. Alternatyviame Seimo narių projekte (“Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502”) siūloma (11 str., 1) redakcija: „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius“, leidžia išvengti žmogiškosios gyvybės nuvertinimo, traktuojant ją tik kaip biologinę medžiagą. Todėl prašome nepritarti bet kokioms manipuliacijoms su žmogiškąja gyvybę jos pirminėje raidos stadijoje. Palaikome siūlomą alternatyvą embrionų šaldymui – moters lytinių ląstelių šaldymą. 3. Įstatymo projekte nenumatyta dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikėjų kontrolės sistema ir principai, kuriais turi vadovautis poįstatyminiai aktai reglamentuojantys kontrolę Dirbtinio apvaisinimo paslaugų kontrolė negali būti reglamentuojama tik vykdomosios valdžios teisės aktais. Principinės tokios kontrolės nuostatos bei reikalavimai turi būti įtvirtinami įstatyminiu lygmeniu. To nepadarius sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui bei korupcijai. 4.
siūloma nustatyti, kad moralės požiūriu nepriimtinos procedūros būtų finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais Įstatymo projektas numato neriboto kiekio embrionų sunaikinimą bei neapibrėžia, kokiomis procedūromis gali būti atliekamas dirbtinis apvaisinimas, tačiau reikalauja, kad tai būtų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (įstatymo projekto 23 straipsnis). Neišsprendus etinių – moralinių šio įstatymo aspektų ir neapribojus manipuliacijų galimybės, šio įstatymo įgyvendinimas mūsų požiūriu pažeistų tiek pačių nevaisingų šeimų lūkesčius, kuriems dirbtinis apvaisinimas patraukliai pristatomas kaip nevaisingumo gydymas, ir tuo pačiu atvertų galimybę dirbtinio apvaisinimo klinikoms būti finansuojamoms biudžeto lėšomis, neprisiimant atsakomybės už nesėkmingas dirbtinio apvaisinimo procedūras. Pritarti iš dalies
projektui
gydytojų sąjunga, 2010-12-08 Lietuvos gydytojų sąjunga, susipažinusi su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo XIP-2502 (pateikė D. Mikutienė, V. Gapšys) bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo XIP-2388 (pateikė A. Čaplikas) projektais nori pareikšti savo poziciją. Įvertinę siūlomus įstatymų projektus norime išsakyti savo nuomonę šiais klausimais:
Dėl embriono apsaugos. Seimo narių D. Mikutienės ir V. Gapšio teiktas projektas XIP-2502 numato embriono apsaugą: ribojamas sukuriamų embrionų skaičius, ribojama nepageidaujama embrionų žūtis dėl atšildymo bei embrionų sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminui, sutuoktinių ginčų dėl embrionų, kai santuoka žlunga ir pan. atvejais. Šiame projekte kaip alternatyva embrionų šaldymui siūlomas lytinių ląstelių šaldymas. Ši technologija, kaip ir prieštaringai vertinamas embrionų šaldymas, apsaugo moteris nuo papildomo hormoninio stimuliavimo tuo atveju, kai pirmasis dirbtinio apvaisinimo bandymas nepavyksta.
Palankiai vertintina ir tai, kad projekte numatyta Valstybės parama kiaušialąsčių šaldymui nes tikėtina, jog Valstybės parama šioje srityje skatins ne tik kiaušialąsčių šaldymą praktikoje, bet ir mokslinius tyrimus. Apibendrindami norime pareikšti, kad dirbtinio apvaisinimo teisinis reguliavimas vis dar kelia daug etinių ir moralinių klausimų, su kuriais gydytojams tenka susidurti. Todėl pritariame konservatyvesniam – Seimo narių D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2502, kurio nuostatos atspindi didesnės dalies pacientų ir gydytojų moralines nuostatas. Pritarti iš dalies
projektui
Ž. Čerkienė („Vaisingumo klinika”), 2010-12-03 Dėl Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.XIP-2502. Pastabos: Projekte minimą „dirbtinį apvaisinimą“ siūlyčiau keisti į „pagalbinį apvaisinimą“. 6 straipsnyje (2;5 punktai) numatyta GIFT ( gametų intrafalopinis patalpinimas) ir ZIFT (zigotų intrafalopinis patalpinimas) procedūros labai retai atliekamos klinikinėje praktikoje, todėl galetų būti aprašytos atskirai, kaip kiti galimi pagalbinio apvaisinimo būdai. 6 straipsnis (3;4 punktai) . Praktikoje apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi (antros dienos embrionai), tris (trečios dienos embrionai) arba penkias (penktos dienos embrionai-blastocysta) paras. Kadangi kartais blastocysta susidaro ne penktą, o šeštą embriono auginimo dieną, apvaisintos kiaušialąstės gali būti auginamos inkubatoriuje šešias dienas. Visais atvejais (2-ą; 3-ią; 5-ą; 6-ą apvaisintos kiaušialąstės auginimo dieną), embrionai gali būti perkelti į moters gimdą. 11 straipsnis (1 punktas). Numatyti, kad būtų sukurta embrionų tiek, kiek jų bus perkelta į moters gimdos ertmę praktiškai neįmanoma.
Kadangi, numačius, kad sukurtų embrionų skaičius turėtų būti 3 ir apvaisinimui paėmus 3 kiaušialąstes, galimi šie variantai: apsivaisins visos 3 kiaušialąstės; apsivaisins 2 kiaušialąstės; apsivaisins 1 kiaušialąstė, neapsivaisins nė viena kiaušialąstė. Manau, kad tai esminis šio įstatymo projekto prieštaravimas. 11 straipsnis (8 punktas). Įprastai, atliekant pagalbinį apvaisinimą, embrionai in vitro auginami daugiausia 6 dienas po apvaisinimo (zigotos susidarymo). Todėl leisti auginti embrionus 14 dienų po apvaisinimo nėra tikslinga. Pritarti iš dalies
projektui
16Gydytojų kolektyvas,
2010-12-03 Nevaisingų šeimų skaičius Lietuvoje nuolat didėja
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas (teikėjai D.Mikutienė ir V.Gapšys) ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas (teikėjas A.Čaplikas). Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas yra identiškas trumpai Italijoje galiojusiam įstatymui, kurį Konstitucinis teismas atšaukė kaip prieštaraujantį žmogaus konstitucinėms teisėms į pilnavertį gydymą. Priėmus šį įstatymą, vaiko gimimo tikimybė sumažėtų beveik per pusę, padaugėtų savaiminių persileidimų, motinos sveikatai rizikingų daugiavaisių nėštumų atvejų. Be to, nebūtų leista apvaisintų embrionų šaldyti, nors tai padėtų vaisingumo sunkumų turinčiai porai lengviau be papildomų sudėtingų bei brangių procedūrų pastoti ateityje. Priėmus liberalesnį ir žmogiškesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, apsisprendimo teisė būtų paliekama tėvams. Lietuvos gydytojai siekia, jog šeimoms būtų suteikta visą įmanomą pagalbą ir tikimybė sulaukti savos atžalos būtų tinkama.
Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse vyrauja praktika leidžianti embrionus šaldyti ir vėliau juos perkelti į norinčios pastoti moters gimdą, be to, neapribojamas ir apvaisinamų kiaušinėlių skaičius. Nepraėjus nė metams nuo minėto įstatymo Italijoje atšaukimo, nėštumų skaičius kiekvienam pradėtam gydymo ciklui padidėjo 15 proc., o trivaisių nėštumų, kurie yra labai rizikingi ir motinos ir kūdikių sveikatai, sumažėjo 42 proc. Pagalbinis apvaisinimas - didžiulis mokslo ir medicinos pasiekimas. Šiemet fiziologas iš Didžiosios Britanijos R. Edwardsas pelnė Nobelio medicinos premiją už apvaisinimo in vitro (IVF) išvystymą, padėjusį milijonams nevaisingų porų susilaukti vaikų.Tad mes, vaisingumo ir moters sveikatos specialistai, tikimės Jūsų supratimo ir pritarimo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui. Nelikite abejingi ir padarykite viską, kad padėtumėte Lietuvos šeimoms susilaukti kūdikių. Pritarti iš dalies
projektui
17B. Žilaitienė (LSMU MA Endokrinologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja),
2010-12-03 Eilę metų dirbu mokslinį ir klinikinį darbą andrologijos – daugiausiai vyrų nevaisingumo - srityje, todėl noriu pareikšti nuomonę dėl svarstomų įstatymų projektų. Kaip vyrų nevaisingumo specialistė negaliu sutikti su XIP-2502 pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektu, kuris, drausdamas spermatozoidų donorystę, atima teisę turėti vaikų vyrams su genetinėmis nevaisingumo priežastimis, draudamas kiaušialąsčių donorystę – tapti motinomis moterims su jauname amžiuje įvairių veiksnių pakenktomis kiaušidėmis, ribodamas embrionų skaičių sumažina dirbtinio apvaisinimo efektyvumą.
Kartu su kitais Lietuvos, specialistais, dirbančiais žmogaus reprodukcijos srityje, pasisakau už pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą nr.XIP-2388, noriu turėti galimybę savo pacientams padėti visais šiuolaikinėje medicinoje žinomais metodais. Nepritarti Argumentai:
donorystės už santuokos ar partnerystės ribų draudimui
šeimos centras, 2010-12-06 Palaikome alternatyvų dirbtinio apvaisinimo projektą „Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502“ kaip esantį mažiau pavojingą teisėtiems šeimų, tėvų ir vaikų interesams. Lietuvoje esančių Šeimos centrų tinklo (54 Šeimos centrai visoje Lietuvoje) vardu, atstovaudami šeimų, tėvų ir vaikų interesams, prašome Jus pasirūpinti, kad nebūtų pažeista vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus bei augti biologinių tėvų šeimoje, taip pat prašome nepritarti bet kokioms manipuliacijoms žmogiškąja gyvybe nuo pat jos prasidėjimo momento ir apsaugoti Lietuvą nuo pavojaus, galinčio kilti įteisinus lytinių ląstelių „donorystę“. Pritarti
mokslų daktaras R. Drejeris, 2010-12-03 LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir LR dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų, parengtų A. Čapliko ir D. Mikutienės, lyginamoji analizė ekonominiu, socialiniu bei LR strateginės raidos galimybių požiūriu Įžvelgti 6 lygintini aspektai, turintys įtakos LR ekonominei, socialinei bei strateginei raidai:
numatytas tik kontroliuojančios institucijos įsteigimui ir funkcionavimui, nesiūlomas gydymo kompensavimas.
Tokia aplinkybė atima galimybę daugybei šeimų susilaukti vaikų, visiškai nepasitarnauja Lietuvos demografines problemos sprendimui su aiškiomis jo pasekmėmis. Gydymo problemos yra aktualios apie 50000 Lietuvos šeimų. Šiame įstatyme tikslinga numatyti bent dalinį kompensavimą, suteikiantį galimybę gydymu pasinaudoti nepasiturinčoms šeimoms. Be to, neišgvildentas klausimas apie finansinį tikslingumą bei galimybes tokio gydymo paslaugas teikti bendra tvarka viešosiose gydymo institucijose, bendra tvarka už gydymą apmokant iš ligonių kasų. Abiejuose projektuose taip pat net nepaminėtas gilesnių mokslinių šios srities tyrimų vykdymas universitetinėse ligoninėse. Kompensavimo mechanizmą turėtų sukurti Sveikatos ministerija. A. Čapliko projekte bent yra numatyta kompensavimo galimybė, ir tuo jis akivaizdžiai įrodo savo pranašumą socialiniu požiūriu. 2. Susidūrusiems su šia problema asmenims tikrai neaiški (nepagrįsta) yra siūloma galimybė sukurti tik 3 (kodėl?) embrionus ir tik juos įsodinti. Iš mikrobiologijos pagrindų daugeliui žinoma, kad ne visi jie gali būti tinkami, t.y. pilnaverčiai. Gal tinkamesni bus 4,6 ir 7-as!? Likusių embrionų užšaldymas nesėkmės atveju būtų tarsi finansinė pagalba šeimai, kadangi užšaldyti embrionai vėl būtų įsodinami ir ši procedūra jau kainuotų žymiai mažiau vaikų besitikinčiai porai. D. Mikutienės projekto pristatyme pateikti skaičiai dėl tokio gydymo rezultatų yra labai abejotini ir akivaizdžiai tendencingi. 3. D. Mikutienės projekto kūrėjų logiškai nepagrįstas siūlymas dėl 3 embrionų didina tikimybę gimti kūdikiams su įvairiomis anomalijomis, kadangi atsisakoma embrionų atrankos pagal jų kokybę.
Tokio sprendimo išdava − ligotų (neveiksnių) vaikų išlaikymui (egzistavimui) bus reikalingos socialinės pašalpos, suaugusiems − pensijos, kurių didesnį poreikį ateityje įteisina D.Mikutienės projekto variantas. Šiuo tikslu taip pat reikėtų numtyti socialinio draudmo lėšas. Taigi, ši nuostata nėra tikslinga nei ekonominiu, nei socialiniu (gal net ir etikos) požiūriu (nes skatina visuomenėje neveiksnių, išlaikytinių žmonių skaičiaus didėjimą). A. Čapliko projekte embrionų skaičiaus problema sprendžiama daug liberaliau, šios sąlygos priimtinesnės vaikų besitikinčioms poroms. 4. D. Mikutienės projekto siūlymas įsodinti sukurtus 3 embrionus mažins gydymo sėkmės tikimybę (dėl negalimos embrionų atrankos), todėl po nepasisekusių gydymo ciklų vaikų besitikinčiai porai teks vėl kreiptis į šias paslaugas teikiančias institucijas pakartotinai ir vėl mokėti pinigus. Tokiu atveju D. Mikutienės projekto rengėjų strateginė pozicija kurti priemones, kad Lietuvos įmonės uždirbtų kuo daugiau, taip pat daugiau lėšų sumokėtų į respublikos biudžetą būtų sveikintina, bet ji prasilenkia su gydytojų etikos normomis (tikslingai daryti blogiau) bei socialiai yra nepriimtina. 5. Nesudarymas tinkamų sąlygų lytinių lastelių donorystės požiūriu Lietuvos piliečius skatina nevaisingumo ligas gydytis ne Lietuvoje,o vykti šių paslaugų į užsienį (beje, D. Mikutienės projekto pristatymo metu pateikti ir vėl labai abejotini ir akivaizdžiai tendencingi skaičiai apie lyginamuosius gydymo rezultatus Lietuvoje ir užsienyje yra tarsi reklama užsienio gydymo institucijoms). Daugelis šeimų, kurioms reikalinga lytinių lastelių donorystė, bus priverstos kreiptis į Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Skandinavijos šalių institucijas, teikiančias tokias nevaisingumo gydymo paslaugas.
Pagalbinio apvaisinimo paslauga yra santykinai brangi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. D. Mikutienės įstatymo projektas skatina Lietuvos piliečius teikti pajamas už šias paslaugas užsienio įmonėms, tuo pačiu mokesčių pavidalu pildyti šių šalių biudžetus. Tikrai nestrateginis požiūris. Jau turima tokių srendimų patirtis su dyzelino kainomis įrodė panašių sprendimų nepagrįstumą, kuriuos visgi reikėjo keisti. 6. Iškilusios gydymo užsienyje, kurį skatina D. Mikutienės projektas, nepageidaujamos reakcijos (šalutinės ir tiesiogiai susijusios ligos) bus gydomos Lietuvoje. Šiam gydymui (tokių variantų, pasirodo, praktikoje jau pasitaiko) bus naudojamos Lietuvos biudžeto lėšos. Ir vėl strategiškai nepagrįstas požiūris. Išvada:
A.Čapliko įstatymo projektas šalies makroekonominiu ir socaliniu požiūriu yra tinkamesnis savo universalumu, liberalesnis ir tuo strategiškai palankesnis LR bei tinkamesnis vaikų besitikinčioms poroms. D Mikutienės įstatymo projektas yra numatytas tik trumpalaikiam vykdymui, toks įstatymas būtų keistinas, kadangi ateityje nepatenkintų daugybės LR piliečių lūkesčių. Tikrai nėra reikalo išradinėti dviračio, daug tikslingiau remtis kitų šalių teigiama patirtimi (jos pakankamai) ir nerodyti neišprusimo šioje srityje. Pritarti iš dalies Priėmus įstatymo projektą dirbtinio apvaisinimo paslaugos galės būti kompensuojamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka
20Visuomenės atstovai,
2010-12-08 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomi du dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai. Atsižvelgiant į mūsų Tautos istorinį - kultūrinį paveldą ir tradicinį požiūrį į santuoką bei vaiką, norėtume išreikšti mūsų susirūpinimą dėl kai kurių siūlomų destruktyvių nuostatų. Šeima visada buvo gyvybės lopšys ir šventovė.
Suprasdami nevaisingų šeimų skausmą, vienok, negalime pritarti šios problemos sprendimui žmogaus orumo ir gyvybės sąskaita. Remdamiesi neginčytina medicinos mokslo tiesa, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, tikimės, kad bus pritarta tam įstatymo projektui, kuris numato vaiko iki gimimo apsaugą. Embrionų šaldymas, embrionų selekcija pagal kokybę, jų galiojimo termino nustatymas, kas reikštų jų sunaikinimą po penkių metų, paniekina žmogaus gyvybę ir tai mus sukrečia. Nesuvokiamas ir siekis įteisinti lytinių ląstelių donorystę, paminant vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tikruosius (biologinius) tėvus ir griaunant santuoką kaip dviejų asmenų vienovę. Jausdami solidarumą su nevaisingomis šeimomis, nepritariame ir dirbtinio apvaisinimo kompensavimui iš ligonių kasų lėšų, apeinant bendrą tvarką, kuri taikoma visiems kitiems ligoniams. Dėl šių priežasčių remiame Seimo narių D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Pritarti
Andrijauskienė, organizacijos SOTAS draugė, 2010-12-09 Mes esame „nevaisinga” šeima, bet turime du nuostabius vaikus, juos esame įsivaikinę. Mano nuomone, tai geriausias vaikų atsiradimo būdas nevaisingoje šeimoje. Mes domėjomės dirbtiniu apvaisinimu, bet sužinoję įkainius ir visas procedūras, nusprendėme, kad verčiau tas sumas skirsime vaikučiams auginti, lavinti, ugdyti – kurie jau yra gimę, sveiki, gražūs, nuostabūs, bet netekę biologinių tėvų globos. Dievas dažnai mums visiems pateikia staigmenų, bet mūsų šeimai jis atvėrė puikią galimybę ir kelią, būti mylinčiais, priimančiais ir laimingais tėvais. Taip pat jis suteikė šilumą, meilę, ir jaukius namus dviems nuostabiems vaikučiams. Mano pasiūlymas toks – auginkime vaikus, kurie jau yra gimę, sveiki, gražūs ir nuostabūs, tik netekę biologinių tėvų globos ir meilės.
Supaprastinkim įvaikinimo sąlygas, vaikučių vaikų namuose nemažėja (biologiniai tėvai jiems neduoda laisvės), norinčių įsivaikinti eilės ilgėja. Reikia dirbti su nevaisingomis šeimomis, ta linkme, kad jos gerai apgalvotų savo misiją šiam gyvenime, galbūt ji yra tokia pat kaip mūsų šeimos, o ne laukti kol Seimas padarys nemokamas dirbtinio apvaisinimo procedūras, tuo tarpu kai yra begalė nekompensuojamų procedūrų ir vaistų jau gimusiems žmogučiams. Atsižvelgti
kontora Bernotas ir Dominas Glimstedt, 2010-12-09 Dėl apvaisinimo paslaugų finansavimo iš PSDF. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 5 str. įtvirtinta, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos priimtas sveikatos apibrėžimas, įtvirtintas LR Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, sveikatą apibrėžia kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Pažymėtina, kad pacientams yra kompensuojama už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra įtrauktos į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiamos ligos ir vaistai. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, nustatantis, kad nevaisingumas yra liga, todėl suteikia garantijas nevaisingiems asmenims tikėtis valstybės pagalbos. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte dirbtinis apvaisinimas nėra laikomas nevaisingumo gydymu. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto 5 str. įtvirtinta, kad „dirbtinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima pašalinti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.
Ši Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto formuluotė, tiesiogiai įtvirtina, kad dirbtinis apvaisinimas nėra gydymo būdas. Dėl šių priežasčių Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos priežastys, kodėl įstatyme nėra įtvirtinto reguliavimo, nustatančio dirbtinio apvaisinimo paslaugų kompensavimą iš PSDF yra vertintinos kritiškai, nes ne gydymo paslaugų kompensavimas iš PSDF būtų ydinga teisėkūros praktika. Pagalbinio apvaisinimo gydymo paslaugų kompensavimas iš PSDF turėtų teigiamos reikšmės šių paslaugų prieinamumo didinimui, nes proporcingai sumažėtų pagalbinio apvaisinimo paslaugų kaina, o pasiūla išaugtų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensavimas iš sveikatos draudimo fondų yra paplitęs tarp Europos Sąjungos šalių (Skandinavija Ispanija, Slovėnija, Čekija ir t.t.) Danijoje iki šių metų pagalbinio apvaisinimo paslaugos buvo visiškai kompensuojamos. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad pagalbinis apvaisinimas apmokamas iš PSDF biudžeto. Mūsų manymu, toks reguliavimas yra perteklinis, nes Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. yra nustatyta Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti finansavimo iš PSDF skyrimo tvarka. Dėl nevaisingumo pripažinimo liga. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad pagal tarptautine ligų klasifikacija nevaisingumas yra pripažįstamas liga. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte pagalbinio apvaisinimo procedūros yra reguliuojamos ir aiškinamos kaip paslauga. Tokia dirbtinio apvaisinimo samprata yra artima katalikų bažnyčios suformuotai sampratai. Bažnyčia nevaisingumą aiškina, kaip ligos pasekmę, o ligos pasekmių „taisymas“, nėra ligos gydymas.
Europos žmogaus teisių teismas byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, nuosekliai aiškina, kad IVF (In vitro fertilization) – dirbtinis apvaisinimas yra laikomas gydymu. Dėl lytinių ląstelių donorystės. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte yra nustatytas Lytinių ląstelių donorystės draudimas. Toks reguliavimas ribotų nevaisingų porų galimybę susilaukti palikuonių. Kai vienas iš partnerių yra sterilus, asmuo negali tikėtis susilaukti palikuonių, dėl nustatyto donorystės draudimo. Toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Šeimos santykiai nepagrįsti biologine sąsaja nėra naujiena Lietuvoje ir yra seniai žinomi. Įsivaikinimo teisinis institutas, kuris sukuria šeimos santykius tarp asmenų nesusijusių giminystės ryšiu ir kurio tikslas yra pakeisti biologinės šeimos santykius, yra panašus į santykius tarp asmenų, kai pagalbinio apvaisinimo metu yra naudojamos donoro lytinės ląstelės ar embrionai. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte nėra nustatytas embrionų donorystės leidimas ar draudimas, tai vertintina, kaip įstatymo projekto spraga. Priėmus pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris nereglamentuoja embrionų donorystės, ir kilus ginčui toks reguliavimas, tikėtina, būtų pripažintas įstatymo spraga, o atsižvelgus į šių visuomeninių santykių specifiką, Europos žmogaus teisių teismo praktiką ir lytinių ląstelių donorystės leidimą, manytina, kad embrionų donorystė nebūtų draudžiama. Dėl apvaisinimo būdų. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas ribotų nevaisingų porų galimybę susilaukti palikuonių, nes dirbtinio apvaisinimo būdai yra neatsiejami nuo mokslo pažangos ir inovatyvių technologijų. Atsiradus naujiems pagalbinio apvaisinimo būdams, iškiltų poreikis adaptuoti įstatymą.
Remiantis Seimo statutu, įstatymų leidybos procesas yra ilgas, įstatymo adaptavimas nespėtų su mokslo pažanga, tuo apribodamas nevaisingų porų teisę susilaukti sveikų palikuonių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarime yra pabrėžęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, taip pat, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešas interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija. Susidarius tokiai teisinei situacijai, kuomet būtų sukurti žmogaus sveikatai mažiau pavojingi pagalbinio apvaisinimo būdai, o įstatymas juos draustų, įstatyme įtvirtintas reguliavimas, manytina, prieštarautų Konstitucijai. Dėl lytinių ląstelių ir embrionų šaldymo ir sukuriamų embrionų skaičiaus. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte nėra ribojamas sukuriamų embrionų skaičius. Ribojamas tik pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą įdedamų embrionų skaičius (3). Toks ribojimas iš esmės atitinka kitų Europos šalių praktiką, ir teisinį reguliavimą. Sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas turi reikšmės, nagrinėjant leidimo embrionus šaldyti kontekste. Moksliniais tyrimais yra patvirtinta, kad embrionų gyvybingumas juos užšaldžius, o vėliau atšildžius yra didesnis negu lytinių ląstelių gyvybingumas jas užšaldžius ir vėliau atšildžius. Dėl šių priežasčių, dirbtinio apvaisinimo sėkmingumas yra sumažinamas, pabrėžtina, kad toks draudimas skatina dažnesnį lytinių ląstelių paėmimą. Moterų lytinių ląstelių paėmimas vyksta tiesioginės intervencijos į moters kūną būdu (punkcija). Dažnesnis lytinių ląstelių paėmimas lemia didesnę riziką moters sveikatai.. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas nėra orientuotas į moters sveikatos maksimalią apsaugą.
Toks reguliavimas yra ydingas, nes embriono teisinis statusas nėra įtvirtintas, todėl įstatyme nustatant teisinį reguliavimą tokį, kuris neužtikrina atitinkamos žmogaus sveikatos apsaugos ir nėra grindžiamas visuomenei svarbiais interesais, prieštarauja Konstitucijos
skaičius. Sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas lemia papildomo apvaisinimo procedūrų skaičiaus padidėjimą, didina riziką moters sveikatai, riboja gydytojo pareigą suteikti pacientui tinkamą ir maksimaliai tausojantį sveikatą gydymą, skatina lytinių ląstelių praradimą. Embrionų redukcija. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte yra įtvirtintas embrionų redukcijos draudimas – šis draudimas visiškai atitinka popiežiškosios šeimos tarybos deklaraciją, kuri embrionų redukciją laiko nuodėme. Toks įstatymo projekte įtvirtintas absoliutus draudimas prieštarauja esminei žmogaus teisei į gyvybę, nes didelis embrionų skaičiaus sėkmingas implantavimas moters gimdoje sukelia grėsmę jos gyvybei, taip pat galimybei tinkamai išnešioti kūdikį (-ius). Pabrėžtina, kad tokia Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto sąlyga netiesiogiai atgraso nevaisingus asmenis susilaukti vaikų, nes sėkminga embrionų implantacija, neužtikrinant teisės į embrionų redukciją, gali lemti pacientės ir vaisiaus (-ių) mirtį, vienintelė išeitis moteriai būtų abortas. Abejotina, ar toks draudimas yra teisėtas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (Toliau – EŽTT) suformuotą jurisprudenciją, kurios analizė yra pateikiama žemiau. Dėl manipuliavimo embrionu, siekiant pagerinti implantaciją gimdoje. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas manipuliuoti embrionu būtų leistinas, jeigu atitiktų Sveikatos pasaugos ministro numatytą tvarką.
Pabrėžtina, kad toks įstatyminis reguliavimas riboja mokslo pažangos teikiamos naudos realizavimą laiku, siekiant padidinti dirbtinio apvaisinimo sėkmingumą. Svarstytinas tokio reguliavimo proporcingumas, abejotina, ar toks ribojimas yra vienintelis. Manytume, kad tikslą užtikrinti manipuliavimo embrionu saugumą garantuoja gydytojų užsiimančių pagalbinėmis apvaisinimo procedūromis etikos normos, galiojantys reikalavimai klinikinėms procedūroms, specialistų užsiimančių pagalbinėmis apvaisinimo procedūromis civilinės atsakomybės draudimas. Sveikatos priežiūros specialistai yra licencijuojami ir kontroliuojami valstybės institucijų. Lytinių ląstelių paėmimas autologiniam naudojimui, saugojimo trukmės. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas nustato 5 metų lytinių ląstelių saugojimo autologiniam naudojimui ribojimą. Toks ribojimas nepagrįstai suvaržo asmens galimybes susilaukti palikuonių. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinio vyro vidutinis vaisingas laikotarpis yra apie 55 metus (vidutinė gyvenimo trukmė 67 m.; lytinė branda nuo 12-13 m.), moters vidutinis vaisingumo laikotarpis apie 40 m. (lytinė branda nuo 12-13 m. iki 53 m.). Autologinio lytinių ląstelių naudojimo tikslas yra asmeniui išsaugoti galimybę susilaukti genetiškai susijusių palikuonių, nepaisant grėsmių asmens reprodukcinei sveikatai. Draudimas saugoti asmens lytines ląsteles ilgiau negu 5 metus prieštarauja asmens teisei į privataus gyvenimo apsaugai. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte yra įtvirtinta nuostata, reikalaujanti turėti gydytojo pažymą, prieš lytinių ląstelių davimą saugojimui. Abejotina, ar šiuo atveju asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę turėtų būti siejamos ir ribojamos atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę.
Bendros pagalbinio apvaisinimo reguliavimo tendencijos Europoje Pagalbinio apvaisinimo įstatyminiai reikalavimai nėra harmonizuoti, tačiau remiantis Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija, jeigu valstybė leidžia teikti pagalbinio apvaisinimo gydymo paslaugas, turi būti atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas asmens teises ir laisves. Byloje S.H. and others v. Austria EŽTT pabrėžė, kad visiškas tam tikro pagalbinio apvaisinimo būdo (naudojant donoro lytines ląsteles, įvairius apvaisinimo metodus) draudimas nėra proporcingas, nebent tai būtų vienintelė priemonė tikslui (paciento sveikata, vaiko interesai ir pan.) pasiekti. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad procedūras atlieka specialistai, turintys atitinkamas žinias ir patirtį, yra saistomi profesinės etikos. Šios aplinkybės paneigia, kad visiškas atitinkamo pagalbinio apvaisinimo būdo draudimas yra vienintelė priemonė tikslui pasiekti. EŽTT pabrėžė, kad tokie argumentai kaip: (I) galimybė piktnaudžiauti pagalbinio apvaisinimo metodų taikymu; (II) rizika moters sveikatai; (III) potencialiai galima nelegali prekyba lytinėmis ląstelėmis ir embrionais, ir pan., yra nukreipti prieš pagalbinį apvaisinimą per se ir yra reikšmingi prieš priimant principinį sprendimą leisti taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras. Siekiant išvengti potencialaus piktnaudžiavimo pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu, būtina jas kontroliuoti, tačiau tai nepateisina atitinkamų pagalbinio apvaisinimo būdų draudimo, ar atitinkamo asmens teisių ribojimo.
Remiantis aukščiau apžvelgta EŽTT praktika, pabrėžtina, kad tokios aplinkybės kaip: (I) gydytojų licencijavimas; (II) civilinės atsakomybės draudimas; (III) profesiniai reikalavimai; (IV) tarptautiniai gydytojų etikos reikalavimai; (V) dalyvavimas pagalbinio apvaisinimo įstaigų paneuropinėse sąjungose; (VI) veiklos kokybės sertifikatai; (VII) atitinkamas mokslingumo lygis; (VIII) klinikinių procedūrų reikalavimai; turėtų būti vertinami kaip alternatyvos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte nustatytiems draudimams ribojantiems asmens teises. Italijos konstitucinio teismo 2009 kovo 8 d. nutarimo pagrindiniai aspektai Į Italijos Konstitucinį teismą (Toliau – IKT) buvo kreiptasi dėl IPAĮ atitikties konstitucijai. IKT pripažino įstatymą prieštaraujančiu konstitucijai dėl žemiau nurodytų priežasčių. Embrionų apsauga nėra absoliuti. Net ir ribojimas draudžiantis perkelti daugiau nei 3 embrionus į moters gimdą nėra adekvatus, nes ne kiekvienas perkeltas embrionas gali išsivystyti į vaisių. Embrionų apsauga gali būti ribojama, siekiant užtikrinti pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmę. IKT nutarime atsižvelgė į mokslinį faktą, kad net ir pačiomis palankiausiomis sąlygomis, tik mažuma embrionų išsivysto į gyvybingą vaisių, todėl pagalbinio apvaisinimo procedūros yra neįmanomos be tam tikro laipsnio embrionų netekties. IKT atkreipė dėmesį, kad draudimas sukurti daugiau negu tris embrionus lemia didesnį bereikalingą pagalbinio apvaisinimo procedūrų ciklų skaičių. Toks reguliavimas prieštarauja IPAĮ įtvirtintam principui, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras, būtina užtikrinti minimalią intervenciją į žmogaus kūną.
Įstatymo reguliavimas, lemiantis didesnį pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių, taip pat lemia hiperstimuliaciją (siekiant padidinti procedūros sėkmingumą, nors atsižvelgus į konkrečią situaciją ir neribojant gydymo būdų, užtektų mažesnės stimuliacijos), kuri yra pagalbinio apvaisinimo dalis, tai kartu didina daugiavaisio nėštumo riziką. Embrionų redukcijos draudimas, verčia moteris darytis abortus ir būtų prarandami visi sėkmingai apvaisinti embrionai, taip pat būtų daroma žala moters sveikatai. IPAĮ reguliavime įtvirtintas gydymo būdų ribojimas, neleidžiantis gydytojui nuspręsti, koks gydymo metodas yra palankiausias pacientui, varžo gydytojo galimybę tinkamai atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūras. IKT pabrėžia gydytojo sprendimo svarbą, taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras. Įstatyminis reguliavimas lemiantis pacientams skiriamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų didesnį skaičių, didesnę riziką sveikatai ir mažesnę tikimybę pastoti, prieštarauja medicinos etikai ir riboja gydytojų pareigą taikant medicinines procedūras, siekti mažiausios žalos pacientui. IKT nurodė, kad mokslo pažanga, ypač medicinos srityje, riboja įstatymų leidėjo diskrecijos teisę, tai reiškia, kad medicinos praktikoje yra pripažįstama gydytojo atsakomybė už taikomo gydymo metodus ir būdus, esant paciento sutikimui. Dėl šių priežasčių IPAĮ nuostatos draudžiančios sukurti daugiau nei tris embrionus, neatsižvelgus į konkrečią situaciją ir paciento sutikimą, taip pat įstatymo reguliavimas, nustatantis konkrečius gydymo būdus, prieštarauja Italijos Konstitucijai, nes nepagrįstai padidina riziką moters ir vaisiaus sveikatai.
Po šio IKT nutarimo, pradėjus taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras, laikantis standartų numatytų IKT nutarime, gimimų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius padvigubėjo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų vidutinis skaičius sumažėjo. Gyvybės pradžios, žmogaus sampratos aspektai Europos šalių teisiniame reguliavime Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, yra Europos Tarybos narė ir yra pasirašiusi Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, taip pat yra pasirašiusi Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje Papildomą protokolą dėl žmonių klonavimo uždraudimo. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teisinę praktiką, šios konvencijos yra aiškinamos ir taikomos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste. Nors šiose tarptautinėse sutartyse nėra apibrėžta žmogaus gyvybės pradžia, ar momentas, nuo kurio žmogus įgyja subjektiškumą, tačiau Nyderlandų karalystė, pasirašė aukščiau minėtą protokolą su išlyga: „Dėl pirmo protokolo straipsnio, Nyderlandų karalystės vyriausybė pareiškia, kad terminas žmogus („human being“), kuomet kalbama apie individualų žmogų, yra aiškinamas ir suprantamas kaip žmogus, kuris yra gimęs („human being who has been born“). Atsižvelgiant į tai kad Nyderlandų karalystė neturi konstitucinės justicijos institucijos, o parlamento priimamų aktų konstitucingumas yra parlamento prerogatyva, toks žmogaus sąvokos interpretavimas yra pripažįstamas valstybės teisiniame reguliavime.
Ispanijos konstitucinio teismo bylos RCC 116/99 esminiai teisiniai aspektai Ispanijos konstitucinis teismas pasisakė, kad pagalbinio apvaisinimo visuomeniniai santykiai privalo būti reguliuojami įstatymu, dėl šių santykių reikšmės visuomenei. Taip pat pabrėžė, kad atsižvelgiant į byloje 216/96 suformuotą doktriną (negimęs vaikas, neturi teisės į gyvybę, ta apimtimi, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje), embrionas, taip pat neturi teisės į gyvybę, tokia apimtimi, kuri yra įtvirtinta Konstitucijoje, tačiau embriono, susiformavusio in vitro procedūros metu, teisinis statusas ir apsauga priklauso nuo to ar embrionas buvo implantuotas į moters gimdą. Išvados Remiantis kitų Europos valstybių praktika, po pagalbinio apvaisinimo gimstančių vaikų skaičius sudaro nuo 0,8 proc. iki 4,8 proc. visų gimstančių vaikų, priklausomai nuo įstatyminio reguliavimo. Pažymėtina, kad žemiausia vaikų gimstančių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų santykinė dalis buvo Italijoje, o didžiausia Danijoje. Pagalbinio apvaisinimo teisiniai santykiai iš esmės reguliuoja paciento ir gydytojo tarpusavio santykius. Teisinio reguliavimo modelis, kuomet gydytojas yra visiškai atsakingas už atitinkamo gydymo būdo parinkimą ir taikymą esant paciento sutikimui, yra pripažįstamas ir taikomas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose. Embriono teisinė apsauga nėra absoliuti, todėl moters teisė į sveikatą, teisė susilaukti vaikų, gydytojo pareiga teikti mažiausiai žalos darančias sveikatos priežiūros paslaugas negali būti pažeista.
EŽTT, pabrėžė, kad tokie argumentai kaip galimybė piktnaudžiauti pagalbinio apvaisinimo metodų taikymu, rizika moters sveikatai, potenciali nelegali prekyba lytinėmis ląstelėmis ir embrionais ir pan., yra nukreipti prieš pagalbinį apvaisinimą per se ir yra reikšmingi prieš priimant principinį sprendimą leisti taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras. EŽTT pripažįsta valstybių narių teisę visiškai drausti pagalbinio apvaisinimo procedūras, tačiau jeigu tokios procedūros yra leidžiamos, apribojimai taikant tokias procedūras turi atitikti žmogaus teisių ribojimo reikalavimus. Pagalbinio apvaisinimo būdų ribojimas, kitų pagalbinio apvaisinimo būdų draudimas, lytinių ląstelių donorystės draudimas turi būti proporcingas ir siekiantis visuomenei svarbaus intereso. Visiškas procedūros draudimas būtų pateisinamas, jeigu nebūtų jokių kitų būdų kontroliuoti ar drausti atitinkamos veiklos. Gydytojų profesinės etikos normos, civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės draudimas, reikalavimas turėti atitinkamą lygį žinių EŽTT yra pripažįstama pakankamomis priemonėmis kontroliuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrų teikimą. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto reguliavimas atitinkamai reguliuotų dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą asmenys, kuriems būtų reikalingos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, būtų verčiami užsiimti
„pagalbinio apvaisinimo turizmu“, nes Lietuvos respublikoje teikiamos
paslaugos būtų mažiau efektyvios, negu kaimyninėse šalyse.
Pagalbinio apvaisinimo projekte įtvirtintas reguliavimas būtų palankesnis nevaisingoms poroms, šiame įstatymo projekte įtvirtintas pagalbinio apvaisinimo reguliavimas atitinka Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką (nevertinant draudimo asmenims neturintiems sutuoktinio ar partnerio gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas). Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte nustatytas: (I) lytinių ląstelių donorystės draudimas, (II) pagalbinio apvaisinimo būdų ribojimas; (III) embrionų redukcijos draudimas; (IV) sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas, (IV) draudimas šaldyti embrionus, (V) draudimas asmenims neturintiems sutuoktinio ar įregistruoto partnerio ir kt. yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Nevaisingumas yra pripažįstamas liga ne tik tarptautinėje ligų klasifikacijoje, bet ir EŽTT sprendimuose, kitų valstybių įstatyminiame reguliavime. Tarp Europos valstybių yra paplitęs pagalbinio apvaisinimo procedūrų atlikimo išlaidų kompensavimas iš sveiktos draudimo fondų. Įstatymas ribojantis (ar galimai ribojantis) mokslo ir inovatyvių technologijų pritaikymą medicinos srityje, kuris lemtų mažesnę žalą pacientui, ir didesnį pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmingumą, mūsų manymu prieštarautų LR Konstitucijos 21 str., 22 str., 29 str., 42 str., ir 53 str. Pritarti iš dalies Byloje SH prieš Austriją buvo pateikta apeliacija ir EŽTT panaikino pirmos instancijos sprendimą, nurodydamas, kad donorystės draudimas yra proporcinga priemonė, o Austrija, įtvirtinusi tokį reguliavimą, nepažeidžia Konvencijos 8 str. (teisė į privatų gyvenimą) 23.
Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija, 2011-01-19 Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nebuvo plačiau aptartas nevyriausybinių organizacijų lygyje. Pagalbiniu dirbtinis apvaisinimas vadinamas dėl šio metodo šalininkų noro išvengti neigiamos visuomenės požiūrio į dirbtinius metodus. Vadinti šį metodą pagalbiniu sunku dėl daugelio neigiamų aspektų, ypač vaiko ir jo teisių požiūriu. Šiame projekte nevaisingumo problema sprendžiama žmogaus orumo ir gyvybės sąskaita. Remdamiesi neginčijama mokslo tiesa, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, kada susidaro žmogaus būties esmė – genomas, remiame dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą XIP-2502, numatantį vaiko iki gimimo apsaugą. Dirbtinis apvaisinimas in vivo (moters kūne) yra pateisinamas, atitinka humaniškos medicinos reikmes, tačiau kol kas tik tobulinamas ir medicinos praktikoje dar nenaudojamas. Nepritariame pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatoms, numatančioms embrionų šaldymą, embrionų selekciją pagal kokybę, embrionų bankus ir embrionų sunaikinimą. Šis projektas kelia iššūkius tėvystės institucijai, ypač vaiko teisei į biologinį tėvą. Lietuva yra katalikiškas kraštas, esame išlaikę tradicines šeimas – valstybės pagrindą ir turime priimti daugiau įstatymų stiprinančių, o ne griaunančių šeimą. Demografinės Lietuvos padėties tokio pobūdžio įstatymas tikrai nepagerins. Taip pat nepritariame pagalbinio apvaisinimo kompensavimui iš ligonių kasų apeinant bendrą tvarką. Šiuo projektu akivaizdžiai siekiama gauti valstybinį finansavimą privačioms pagalbinį apvaisinimą atliekančioms klinikoms.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos
daug Lietuvos mokslo, meno ir kultūros iškilių atstovų. Atsižvelgti
Rudalevičienė, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė, Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos prezidentė, TS-LKD Moterų bendruomenės valdybos narė. Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos valdyba reiškia palaikymą D.Mikutienės teikiamam Įstatymo projektui Abiejuose svarstytuose projektuose pasigedome dėmesio psichinei sveikatai. Mūsų visų sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Ji lengvai prarandama ir sunkiai atstatoma. Nesaugoma. Nevertinama. „Nematoma“. Nepersistengta dėl jos ir šį kartą. Psichinė sveikata yra tokia sfera, kuri puoselėjama „avansu“. Apie ją galvojama prieš, o ne po. Arba išvis negalvojama. Dirbtinis apvaisinimas su visomis pasekmėmis šiai dienai yra eksperimentinė medicina, todėl rizikų yra daug. Didžiausia rizika yra kuriamo vaikučio atžvilgiu. Tik ateitis parodys, kas pavyko. Dabar galime tik hipotezes kelti. Tokie užaugę žmonės turės gydymo įstaigose pateikti anamnestinius duomenis, kad jie yra pradėti mėgintuvėlyje. Tai, be abejonės, bus faktorius, svarstytinas, diagnozuojant ligas bei modeliuojant jų gydymą. Na, o mano kolegos psichiatrai, turės būti itin atidūs šiam faktui, ir ypatingai su juo skaitytis. Galima prognozuoti, kad psichiatrijoje turės susiformuoti subspecialybė, nagrinėjanti megintuvėlyje pradėtų žmonių psichikos ligų ypatumus. Abu teikti įstatymo projektai yra iššūkis. Abu iš esmės tenkina moters teises, tačiau vadinams konservatyvusis, D. Mikutienės teikiamas, yra su tolimesne vizija, su embriono teise į apsaugą. Jei nesaugome embriono, tai dirbtiniu būdu apvaisindami viena ranka kuriame, kita naikiname.
Gydytojo profesija tiesiog įpareigoja remti būtent šį, žymiai platesnės vizijos, talpinantį savyje pagarbą gyvybei bei moralumo principus, D. Mikutienės teikiamą. Kuris embrionas yra vertesnis? Pagal kuriuos kriterijus atrenkamas vertesnis embrionas? Ar jo atrankai turi kokios nors įtakos moteris, būsima iš embriono išsivysčiusio ir gimasiančio vaikučio, motina? Psichiatrija yra tokia medicinos sritis, kur tėvystės motinystės klausimas visada aptariamas, juo pradedamas psichiatrinis interviu.Mūsų pacientai labai ambicingi savo tėvų autoritetui, ir jautrūs faktams apie savo tėvus. Pagrindinė diskusija, svarstant abu įstatymo projektus sukasi apie embrioną-pačią žmogaus pradžią. Diskutuojama, koks embriono statusas, ar embrionus galima šaldyti, o vėliau atšildyti, ką daryti, kai baigiasi galiojimo terminas, ar galimas apvaisinimas embrionais donorais, ir tt. Na, panašiai, ar geriau maitintis šviežiu maistu, ar šaldymo kamerose sukauptomis atsargomis. Technologams tai, ko gero, profesinė diskusija, tačiau gydytojai, bet kurios specialybės, dar pirmame kurse išklausę anatomijos kursą ir embriologijos paskaitas, atrodo atsakymą turi. Man (kaip ir visiems Vilniaus universiteto būsimiems medikams) jas skaite šviesios atminties profesorius S. Pavilonis, universiteto šviesulys, autoritetas visiems studentams, žadinęs pagarbą medicinos studijoms. Visi studentai mylėjom ir gerbėm profesorių, medicinos fakulteto dekaną, už didžiulę erudiciją bei inteligeciją, mokėjimą uždegti ir įkvėpti būsimus gydytojus. Profesorius S. Pavilonis domėjosi ne tik studentų žiniomis, bet ir bendru išsilavinimu, padorumu, interesais, ir pan. - tą visi žinojom. „Matote koks žavus mūsų žmonių vystymasis. Kai susilieja dvi ląstelės, žmogus pradeda vystytis ir sustoja tik su mirtimi“. Būsimi gydytojai buvo mokomi, kad embrioną reikia globoti tauriu motinos ir tėvo jausmu.
„Pastojusi moteris turi jaustis atsakinga už nešiojamo vaisiaus
vystymąsį, o vyras –už savo moterį“. Tokius įrašus bet kuris buvęs studentas medikas gali surasti savo studentiškuose konspektuose. Šiuolaikinis mokslas jau nustatė prietaisais, kad embrionas turi atmintį – tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę. Jis reaguoja į šaltį, karštį, garsus, motinos nuotaikas, tariamus žodžius, maistą bei vaistus. Tam tikri aplinkos veiksniai šioje žmogaus formavimosi stadijoje gali palikti antspaudus, nulemsiančius visą tolesnį jo gyvenimą. Britų mokslininkas F. Lake dar praėjusiame šimtmetyje apgynė disertaciją apie embriono jutimus ir atmintį, vėliau jau kiti nagrinėjo šį mokslo darbą ir rašė apie jį. Na, o mes vis dar išradinėjam dviratį ir skanduojam, kad embrionas tik medžiaga, tinkama eksperimentams, technologijoms, kosmetikai, pramonei ir pan. Suaugusių žmonių norų tenkinimui. Tokie mūsų mąstymo ypatumai, kultūrinis bruožas. Dar tai galėtų būti mąstymo tendencijos ir kėslai. Neužginčijama tiesa yra tai, kad embriono stadiją praėjom visi. Gydytojas kitaip negali pasakyti. Vienus mamos saugojo labiau, kitus mažiau. Gydytojas savo profesijai tampa įsipareigojęs skleisti žinią apie gyvybės pradžią, būtinumą ją saugoti, ugdyti jai pagarbą. Įdomumo dėlei, dirbdama dabar Škotijoje, pasiklausiau savo kolegų čia, kokia yra embriono vertė. Mano kolegos škotų psichiatrai man atsakė klausimu: o kapgi lietuvių būsimus gydytojus ruošia? Kokių vertybių moko studijų metu, ir kaip diskutuoja apie embrioną? Kokia jūsų lietuvių gydytojų pasaulėžiūra šiuo klausimu? Į mano klausimą buvo atsakyta provokuojančia diskusija. Galiausiai manęs paklausė: jeigu į tave čia ( Škotijoje) kreipsis pacientė, pasisakiusi gal būt esanti savaitė laiko nėščia, ar žinosi ką jai pasakyti spie psichohigieną, ar liepsi ateiti pokalbiui po trijų mėnesių? Žmonės yra labai įvairūs.
Žmonės yra labai įvairūs. Yra tekę dirbti su nevaisingomis poromis, kurios depresuoja, yra buvę ir tokių, kuriems išsivysto papildomi išgyvenimai jau po dirbtinio apvaisinimo procedūrų . Tai dažniausiai išgyvenimai, lydimi nerimo, įkyrių minčių, ir pan. Pavyzdžiui, viena paciente augina dukrytę , pradėtą dirbtinio apvaisinimo metu. Ji pasakoja, kad buvę įsodinti du embrionai, iš kurių vienas žuvo, o iš kito išsivystė jos mergytė. Dar buvo ir trečias, kurį užšaldė, o paskui kažkam padovanojo (donorystė). Ji dabar vaikšto ir galvoja, kad gal kažkur vaikšto ir jos dar vienas vaikas, pinasi įvairiausios mintys, manęs klausia , kur galėtų sužinoti ką nors tikslesnio. Ji nori žinoti būtent apie „tą savo vaiką“. Dar vienas žmogus susilaukė kūdikio natūraliu būdu, o jo ir žmonos embrionai likę užšaldyti. Nerimauja, kaip čia geriau pasielgus, nes vaikų daugiau kaip ir nebenorėtų. Tačiau į sukurtus embrionus žiūri , kaip į savo kūno dalį, ir jiems nėra tas pats, kas bus toliau. Žmogus su sąžine, iš didžiosios raidės.Tokias diskusijas tenka vesti psichiatro darbo vietoje. Pagirtina, kad D. Mikutienės įstatymo projektas embrionų klausimu išsako griežtą poziciją, ir taip išreiškia atskomybę bei pagarbą dirbtinu būdu kuriamai būsimai gyvybei. Būsimo balsavimo dalyviams belieka linkėti drąsos, priimant teisingą, taip laukiamą, įstatymą, į kurį jau visas dešimtmetis dedama daug vilčių. Įstatymą, kuriuo naudosis mūsų vaikai, ateities kartos. Dar yra toks nematomas ir anatominio pagrindo neturintis fenomenas, kaip sažinė. Į ją svarstymuose irgi pravartu atsižvelgti. Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacija remia D. Mikutienės teikiamą Įstatymo projektą, pasisako prieš embrionų šaldymą bei donorystę. Atsižvelgti 25. D. ir J. Jurgaičiai, 2011-04-06 Jau 9 metai esame šeima, iš kurių 7 metai negalime susilaukti vaikų be medikų pagalbos. Būtent todėl – GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. MIKUTIENĖS IR V. GAPŠIO Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502.
XIP-2502. Šis projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar didesnės rizikos reikalaujantį, neefektyvų, nepatikrintą ir ilgesnį gydymą. Dabartiniais laikais, naudojantis pažangiais medicinos pasiekimais, nevaisingumas – liga turi būti gydomas kaip įmanoma mažiau sukeliant šalutinių poveikių bei nekeliant rizikos, ką D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja. Pagal jų įstatymą, nebūtų galimybės gydytojams taikyti individualaus gydymo metodo, reikalingo kiekvienai individualiai šeimai. YPAČ – SUKELIANT PAVOJŲ MOTERS BEI VAISIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI. Vyras dirbo Valstybinėje įstaigoje, ir niekas nebuvo įspėjęs, jog dirba PAVOJINGOMIS sąlygomis. Ko pasekoje (įrodyta medikų) – nevaisingumas. Ir vienintelė galimybė susilaukti vaikų – tik pagalbinis apvaisinimas. Lietuvoje gydėmės į metus, tačiau dėl aukštų paslaugų, vaistų įkainių vis sunkiau sekėsi surinkti pinigus reikalingai procedūrai. O kuo ilgiau delsiama, tuo tikimybė susilaukti atžalų mažėja. Latvijoje ir Lenkijoje (mums kaimyninėse šalyse) visos procedūros, reikalingi vaistai KOMPENSUOJAMI VALSTYBĖS (šios šalies valdžios žmonės PADEDA savo šalies piliečiams, o ne jiems kenkia kaip neįmanydami), daugumoje Europos šalių (Jungtinėje Karalystėje, Danijoje) pagalbinio procedūros, vaistai – kompensuojami 100 proc.! Mūsų šalyje, Lietuvoje, JŪS kaip tik siekiate, jog lietuviškos, dar neišvykusios, šeimos būtų pasmerktos rizikai pakenkti moters bei vaiko sveikatai, ir netgi gyvybei. Priėmus D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, būsime priversti ir toliau kreiptis į kaimyninių šalių medikus, bandydami kaip įmanoma greičiau ir su kuo mažesne rizika mūsų šeimai bei biudžetui susilaukti taip laukiammų atžalų. Prašau Jūsų – susimąstykite ir supraskite! To reikės jau ir Jūsų vaikams (jei ne Jums patiems)! Dėkoju iš anksto už supratingumą ir tikimės palankaus sprendimo MŪSŲ LIETUVOS ŠEIMOMS! Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 26.
Asta Radčenkienė, 2011-04-06 Esame šeima, 7 metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, todėl priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Mūsų šeima yra išbandžiusi šias 2 pagalbines apvaisinimo procedūras, tačiau... rezultato nepasiekėme. Nors atrodytų esame jauni (man 32metai, vyrui-33), tačiau kiaušidės sunkiai reaguoja į vaistus, reikalingos didelės vaistų dozės, kad išgautume bent kelias kiaušialąstes. Per 1ivf iš 7 folikulų išgavome tik 1 kiaušialąstę, kuri, deja, neapsivaisino, visos pastangos bei viltys sudužo taip ir neįkėlus nė vienintelio embrionuko. Todėl nelabai gebu įsivaizduoti kaip reikėtų nuspėti būsimų kiaušialąščių skaičių??? O ir gydytojo prognozės "duriančios į giliausią širdies kampelį"-senkantis kiaušidžių rezervas, t.y. nebeturime daug laiko vis bandyti ir bandyti... Šią situaciją išgirdusi pagalbos ranką ištiesė Vaisingumo Asociacija-nutarė kompensuoti mums 2IVF. Kaip dabar atsimenu kaip verkiau kaip vaikas didelėm didelėm džiaugsmo ašarom negalėdama susilaikyti darbo kolegų akyse.... Per 2ivf situacija nebuvo tokia beviltiška, išgavome 5kiaušialąstes, iš kurių-4 apsivaisino: 2 įkėlė į gimdą, o dar 2 užšaldė. Jau mintyse svajojau, kad 4 vaikiukų užteks "per akis" . Tačiau... Deja... Mūsų įkelti embrionukai neįsitvirtino. Šis mūsų šeimos kovos su nevaisingumu "žestas" įvyko prieš keletą mėnesių, atsigauti psichologiškai atrodo jau po truputį atsigauname, neleidžiu sau kartoti, kad galbūt vieną dieną pasibaigs mano kiaušidžių rezervas ir amžiams sudaužys mūsų viltis ir svajones...
Nors dabar atrodo jau atlaikyčiau bet kokias gydytojo prognozes, kažin ar kada galutinai paskandinsiu viltis-BŪTI MAMA, esu nepataisoma optimistė. Tik kažin ar išaus diena, kai televizoriai nerodys mažų vaikučių ar nėščių mamyčių, o mano vyras iš skausmo instinktyviai neperjungs kito kanalo...Pati galvoju dar išgyvenčiau su bet kokiu gyvenimo išbandymu, tačiau negaliu "pernešti" vyro sielvarto... Jis labai uždaras žmogus, bet aš žinau, kad jam labai labai skauda..., o aš, deja, negaliu jam niekaip padėti... Per visus šiuos "kritimo ir kėlimosi iš naujo" metus labai užsigrūdinome ir tikrai žinau, kad nesustosime... Dar turime 2 puikius užšaldytus embrionus, kurie suteikia tiek daug jėgų kovoti. Tikiu, kad tie 2 maži žirniukai įsitvirtins pas mane, tik ir juos įkelti į gimdą reikia eilę mėnesių taupyti... Iš tikrųjų absurdiška ir neteisinga, kad eilę metų sistemingai mokant mokesčius valstybei neturime nė mažiausios galimybės pasinaudoti kitiems pacientams teikiamomis sveikatos privilegijomis. Ir, beje, liečiant kompensavimo klausimus-net ir pasikeitus mūsų šeimos finansinėm galimybėm, mes niekuomet nesutiksime būti
"bandomaisiais triušiais", kad rizikuojant savo sveikata, savo
uždirbtais pinigais ryžtis abejotinam rezultatui...Visai šalia yra šalių, suprantančių labiau šios problemos pajudintus piliečius. Ar toks yra mūsų visų siekis - kelti kitų šalių ekonomika? Prieš spaudžiant už ir prieš mygtukus, pamąstykite-ar tikrai pilnai įsigilinote į pateiktą įstatymo projektą. Suteikite galimybę pačioms šeimoms spręsti kokiu keliu jos gali pasukti! Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 27.
Rūta ir Saulius Uždraviai, 2011-04-05 Esame šeima, jau 6 metus negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį, ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Prisipažinsiu. 2010-12-08 buvau seime, įstatymų projektų svarstyme. Tuokart buvo sunku klausyti svarstyme kai kurių kunigų, ir ne tik jų, kaltinimus nevaisingoms šeimoms. Gaila, kad bažnyčios atstovai, kaip ir kai kurie kiti, dalyvavę klausyme kalbėjo labai skambiais žodžiais, tokiais kaip „embrionų žudymas“, „brolių ir seserų sąskaita gimęs vaikas“,
„nevaisingumas tai neliga“. Tylėjau, klausiau gydytojų logiškų išvadų ir
naiviai maniau: štai gydytojai kalba, turės būti atsižvelgta į jų išsakytas nuomones, kritiką, pastabas. Juk tai specialistai, kurie tiesiogiai susiduria su tuo kiekvieną dieną. Deja, labai klydau. Matau, kad šiandien įstatymas kuriamas ne šeimoms, kurios susidūrė su nevaisingumu. Vis keliu sau klausimus, į kuriuos nerandu atsakymo: Kodėl rengiamasi priimti įstatymą, kuriuo bus žalojama moters sveikata? Ar įstatymai neturi tarnauti žmonėms? Kam būtų naudingas D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas? Žinau tik vieną atsakymą: šis įstatymo projektas nieko gero neduoda nevaisingai šeimai, netgi atvirkščiai: žlugdo sveikatą, žlugdo finansiškai, žlugdo morališkai.. Nebenoriu tylėti. Nematau prasmės slėpti, kad esu nevaisinga. Liaudiškai tariant, mano kiaušintakiai yra užakę (greičiausiai dėl endometriozės, t.y. ligos, kurią turiu), ir pastoti dabar tegaliu tik IVF‘o pagalba. Kito kelio nėra. Todėl prašau apmąstyti ir įsigilinti į seimui pateiktą V. Gapšio ir D.
Gapšio ir D. Mikutienės įstatymo projektą, kuriuo: -Draudžiamas embrionų laikymas. Jei neleidžiama šaldyti embrionų. Vadinasi, į gimdą turi būti patalpinti visi sukurti embrionai. Kažkodėl nepaliekama galimybė bandyti pastoti su atšildytais embrionais. Automatiškai, nesėkmės atveju visą IVF procesą reiks pradėti viską nuo pradžių, o tai ne paslaptis - daroma moters sveikatos sąskaita. Kas susidūręs su nevaisingumu, tas žino, kad stimuliuojantys vaistai ne vitaminai. Be to, niekas nėra užtikrintas, kad nebus kiaušidžių hiperstimuliacijos. Ką tuomet daryti gydytojui bei pacientui? Šaldyti embrionų negali, bet ir dėti į gimdą embrioną esant kiaušidžių hiperstimuliacijai yra neprotinga. Kiek žinau, svarbiausia yra žmogaus sveikata. O gal jau ir ne? -Draudžiama sukurti daugiau nei TRIS embrionus, taip pat draudžiama sukurti daugiau embrionų nei jų bus patalpinta į moters gimdą . IVF‘o metu dažniausiai yra išpunktuojama tikrai daugiau nei 3 kiaušialąstės. Projekte siūloma leisti apvaisinti tik 3 kiaušialąstes, o likusias užšaldyti ir žiūrėti kiek iš tų trijų kiaušialąsčių embrionų apsivaisins. Atkreipkit dėmesį, kad gali neapsivaisinti nei viena kiaušialąstė. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad man buvo išpunktuotos 8 kiaušialąstės, iš kurių apsivaisino 7, deja iš tų apsivaisinusių kiaušialąsčių gavosi tik 2 geros kokybės embrionai, kuriuos galima buvo perkelti į gimdą. Likusios kiaušialąstės neovuliavo arba nustojo vystytis. Kaip galima iš anksto nuspėti, kuri kiaušialąstė išaugs iki kokybiško, tinkamo sodinimui embriono?
Remiantis patirtimi šaldant gyvūnų kiaušialąstes, šių lytinių ląstelių šaldymas gali pakenkti genus ar chromosomas, taigi didėja apsigimimų tikimybė. Remiantis naujausiais duomenimis išgyvena iki 50 proc. atšildytų kiaušialąsčių, bet apsivaisinimo dažnis naudojant atšildytas kiaušialąstes yra labai mažas. Naudojant užšaldytas – atšildytas kiaušialąstes IVF procedūroms, gimimų dažnis yra 5-10 proc. ir tai kur kas mažiau nei taikant atšildytų embrionų perkėlimus į gimdą. Nors kai kuriais atvejais, pavyzdžiui moterims su priešlaikinės menopauzės sindromais, prieš atliekant chemoterapiją ar radijo terapiją, kiaušialąsčių šaldymas būtų tikslingas, tačiau rutininiame nevaisingumo gydyme nenaudotinas“. Vėlgi grįžtame prie to, kad siūlomas neveiksmingas ir eksperimentinis būdas šaldyti kiaušialąstes, kurios labai blogai atšyla.. Taip pat grįžtame prie moters sveikatos, nes labai didelė tikimybė, kad teks kartoti vėl visą procedūrą iš pradžių. Ne paslaptis, procedūros kainuoja ne tūkstantį ir ne du tūkstančius. Sumas reikia skaičiuoti dešimtimis tūkstančių. Maža to, kad pagal projektą embrionų šaldyti negali, sukurti daugiau nei trijų embrionų taip pat negali, pasirodo valstybė nenori kompensuoti net ir dalies gydymo, išvis net nenumato tokios galimybės... Ir visa tai moters sveikatos sąskaita, šeimos biudžeto sąskaita, nekalbu apie susidūrusios su nevaisingumu, šeimos psichologinius barjerus... Neatimkite iš nevaisingų porų vilties. Juk ne kiekviena šeima gali surinkti IVF‘ui 10-13 tūkstančių litų. Su didele viltimi kreipiuosi į Jus ir PRAŠAU įsigilinkite į nevaisingų šeimų problemas. Jūs sprendžiate jų likimą. Suteikite galimybę pačioms šeimoms spręsti kokiu keliu jos gali pasukti.
Giliai tikintis žmogus net negalvos pradėti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Tačiau liberalesnių požiūrių šeima turės galimybę bent jau rinktis, o ne bus priverstas išvykti į svečias šalis ir ten ieškoti pagalbos. Apibendrinant įkelsiu savo komentarą ir savo mintis, kurios buvo išreikštos sužinojus, kad teikiamas svarstymui D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas: Liūdna. Labai liūdna. Kam reikalingas šis įstatymo projektas, jei pirmiausia yra žalojama moters sveikata. Ar suvokiate, kad draudimas sukurti daugiau nei 3 embrionus yra absurdiškas? Ar suvokiate, kad draudimas šaldyti embrionus yra taip pat absurdiškas. Negi jūs galvojate, kad embrionai kuriami tam, kad paskui būtų tiesiog išmetami. Juk tai dviejų žmonių susijungusios dalelytės. Kai jos įsodinamos IVF'o metu į gimdą, apima nuostabus jausmas: pagaliau suvokiama, kad tai mūsų dviejų.. mūsų bendra.. mūsų taip ilgai laukta, taip ilgai svajota, taip ilgai mintyse supuojama.. juk tai pats nuostabiausias kūrinys. Embrionai - dviejų mylinčių žmonių viena bendra dalelė, tokie žmonės niekada gyvenime jokių eksperimentų su embrionais tikrai neleis atlikinėti, tuo labiau niekada neatsisakys sukurtų užšaldytų embrionų. Man labai gaila, bet lietuviai patys užsidaro sau duris. Jei iki šiol kažkas sukrapštydavo IVF'ui tuos 10-13 tūkst. ir atlikdavo procedūras Lietuvoj, tai dabar dauguma tų pačių pinigų išvažiuos į artimąjį užsienį. Ne paslaptis - juk ten ir sveikata labiau rūpinamasi, ir pinigėlių procedūroms mažiau reikia. Ką reiškia tos tris su puse valandos iš Vilniaus iki Rygos? Nieko... Tikimės, kad niekada neteks garsiai apgailestaujant ištarti: „mums gėda, kad esame lietuviai“. Kol kas gėda, kad ruošiamasi priimti įstatymą, kuris nenaudingas su vaisingumu susijusioms šeimoms, nors turėtų jas ginti. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 28.
Julija ir Donatas Over, 2011-04-05 Laišką rašome keturių šeimų vardu. Turime vieną ir tą pačią bėdą, kurią tikimės, Jūs padėsite išspręsti. Mes norime būti išgirsti. ESAME, KETURIOS ŠEIMOS, DAUG METŲ NESULAUKIANČIOS VAIKŲ. MES GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502.Toks įstatymo projektas pasmerktų mūsų ir kitas šeimas iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą. Mes prisijungiame prie kitų porų, kurios jau kreipiasi į Jus ir prašome Jūsų imti ir toliau svarstyti A. Čapliko pateiktą Pagalbinio apvaisinimo projektą Nr. XIP-2388, o D.Mikutienės ir V.Gapšio - siūlyti Seimui atmesti. Prisegu vieno laiško citatą, kuris žinau, kad Jus jau yra pasiekes. Turbūt nebėra prasmės pasakoti Jums ir mūsų seimu analogiškų bėdų, kurias padėtų spręsti gerb. Čapliko projektas. Nebukite kurti tautai, nors karta parodykite, kad mes Jums rupime. Nors kažkiek, nors kam nors. Pritarti iš dalies
projektui
ir Darius B., 2011-04-05 Esame šeima, jau
PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, gal net visai nesusilaukti palikuonių arba priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būtų gydoma. Ir gydymą, kaip bet kurį kitą, turi garantuoti valstybė, kurioje gyvename. Gydymą turi gauti visos su šia liga gyvenančios šeimos. Gydymas turi būti prieinamas kiekvienai šeimai. Nevaisingumas yra individuali liga, todėl reikalingos galimybės taikyti individualius gydymo metodus kiekvienai šeimai. Nevaisingumas yra poros liga.
Nevaisingumas yra poros liga. Tai liečia abu partnerius. Šeimoje pakanka aukos, kai vienas iš partnerių negali pats, be medikų pagalbos, prisidėti prie šeimos gausinimo. Esame šeima, jau dešimt metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos, nes pas mane yra I stadijos endometrioze,prolaktinoma,pas vyrą mažas judejimas ir kiekis spermijų.Daryta
nesuteikia savo piliečiams pagalbos,turime imti paskolas gydymui,atidavinėti skolas ne vienerius metus.Kol atiduodame skolas praeina ne vieni metai,o laikas mūsų priešas.Reikia kitam pagalbiniui apvaisinimui taupyti. Kodėl Jūs nenorite mūsų išgirsti ir mūsų šeimoms padėti,turėti pilnavertę šeimą,auginti savo biologinius vaikučius.Jūs net nesuvokiate kokį skausmą sukeliatę nevaisingoms šeimoms. Nevaisingumas gyvenime sukelia daug streso ir nusivylimo. Vaisingumo – svajonės apie šeimą – praradimą galima prilyginti mylimo žmogaus mirčiai. Nevaisingos šeimos depresija gali tęstis metų metus. Jūs neturite teisės atimti iš mūsų laimės džiaugtis savo biologiais vaikais. Negi taip sunku suvokti. Pritarti iš dalies
projektui
30K. Paukštė,
2011-04-05 Rašome keturių šeimų vardu. Turime vieną ir tą pačią bėdą, kurią tikimės, Jūs padėsite išspręsti. Mes norime būti išgirsti. ESAME, KETURIOS ŠEIMOS, DAUG
D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502.Toks įstatymo projektas pasmerktų mūsų ir kitas šeimas iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą. Mes prisijungiame prie kitų porų, kurios jau kreipiasi į Jus ir prašome Jūsų imti ir toliau svarstyti A. Čapliko pateiktą Pagalbinio apvaisinimo projektą Nr, XIP-2388, o D.Mikutienės ir V.Gapšio - siūlyti Seimui atmesti. Prisegu vieno laiško citatą, kuris žinau, kad Jus jau yra pasiekes.
Turbūt nebėra prasmės pasakoti Jums ir mūsų seimu analogiškų bėdų, kurias padėtų spręsti gerb. Čapliko projektas. Nebukite kurti tautai, nors karta parodykite, kad mes Jums rupime. Nors kazkiek, nors kam nors. Pritarti iš dalies
projektui
Deinatytė, 2011-04-04 Esame šeima, jau 3 metus negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus jieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būti gydoma remiantis pažangiais medicinos pasiekimais ir kuriuos D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja. Draudimas sukurti daugiau, nei tris embrionus veda į aklavietę, nes tokiu būdu nėra jokios galimybės taikyti individualaus gydymo metodo kiekvienai šeimai, didina daugiavaisio nėštumo galimybę, kuri neatsiejamai susijusi su pavojumi moters bei vaisių sveikatai ar net gyvybei ir t.t. savais žodžiais interpretuojant apačioj pateiktus VA punktus. Prieš 6 metus man buvo diagnozuota melonoma, todėl apie galimybę tapti mama tuomet net nepagalvojau. Praėjus 4 metams po ligos diagnozavimo ir visiško pasveikimo man sukako 34 metai ir leidus onkologams su gyvenimo draugu, nusprendėme, kad pats laikas tapti tėvais. Tačiau likimas iš mūsų pasijuokė... Po atliktos operacijos, man buvo diagnozuotas kiaušintakių nepraeinamums, o gyvenimo draugui buvo diagnozuota oligoastenospermija (liga, kai yra nepakankamas spermijų skaičius). Abipusis nevaisingumas užveria kelią be gydytojų pagalbos tapti tėvais. Šiandieninė medicininė praktika mums suteikia tokią galimybę. Mes turime galimybę susilaukti vaikučių, taikant IVF.
Bet kas lauktų manęs, jei būtų priimtas D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymas? Man, kuri sirgo melonoma? Juk kiekvieną kartą, jei nepavyktų pastoti po pirmos gydytojų pagalbos, aš būčiau vėl ir vėl "pompuojama" hormonais, kokią įtaką jie turėtų mano sveikatai ateityje? Šiandieninė situacija yra susiklosčiusi taip, kad su gydytojų pagalba, mums buvo taikyta IVF ir ICSI procedūra. Po jos, mums deja, nepasisekė, mes vis dar neturime vaikų, bet mes turime šaldytų embrionų, kurie vis dar palieka mums didelę viltį, kad mes tapsime tėvais. Mums nereikia iš naujo taikyti žiaurios hormonų terapijos (kuri galėtų įtakoti melonomos atsinaujinimą) ir tai nekainuoja didelių pinigų ir visa tai yra tik todėl, kad mano organizmas sugebėjo "prigaminti" didelį kiekį kiaušialasčių, kurias sujungus su mano mylimo žmogaus spermatozoidais, mes turime puikios kokybės embrionus, iš kurių mums pavyks susilaukti vaikučių ir išauginti Lietuvos ateitį. Suteikite galimybę pačioms šeimoms spręsti kokiu keliu jos gali pasukti. Giliai tikintis žmogus net negalvos pradėti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Tačiau liberalesnių požiūrių šeima turės galimybę bent jau rinktis, o ne bus priverstas išvykti į svečias šalis ir ten ieškoti pagalbos. Pritarti iš dalies
projektui
šeima, 2011-04-04 Esame šeima, jau 11 metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būti gydoma remiantis pažangiais medicinos pasiekimais ir kuriuos D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja.
Draudimas sukurti daugiau, nei tris embrionus veda į aklavietę, nes tokiu būdu nėra jokios galimybės taikyti individualaus gydymo metodo kiekvienai šeimai, didina daugiavaisio nėštumo galimybę, kuri neatsiejamai susijusi su pavojumi moters bei vaisių sveikatai ar net gyvybei. Gydymą pradėjome prieš 10 metų, pirmoji diagnozė išmušė mus iš vežių, gydytojai tik pasakė, kad mums susilaukti vaikučių yra tik viena galimybė pagalbinis apvaisinimas, vyro spermos tyrimas buvo labai blogas, labai mažas kiekis ir judrumas, kadangi tokiu pinigėlių mes neturime, mums buvo padėtas taškas. Po metų vėl pasiryžome kreiptis i gydytojus ir išgirsti kito gydytojo nuomonę, deja rezultatai nenudžiugino. Tuomet pasiryžau aš laparaskopijai ir įsitikinti ar viskas gerai pas mane, po operacijos paaiškėjo, kad viskas gerai, gydytojas rekomendavo naudoti vyrui vitaminus, po metu jau turėjome geresnius rezultatus, pasiryžome inseminacija (IUI), deja nesekmingai. Kreipėmės į andrologą, jis vyrui diagnozavo abieju pusiu varikocelę. Vyras sutiko operuotis, operacija atliekama tik su nuskausminamaisiai, iškente visus skausmus, nes tikėjosi, kad jo iškęsti skausmai, gali virsti i didžiulį džiaugsmą, kuomet supuosime savo kudikėlį, deja tai nepadejo. Daug metų važinėjome pas vaisingumo specialistus, visos stimuliacijos hormonais, inseminacijos, jokių rezultatų nedavė. Prieš porą mėnesių pasiryžau dar vienai laparaskopijai ir histeroskopijai, jos metu paaiškėjo, kad per visus planavimo metus užsiauginau sąaugų ir pirmos laparaskopijos metu, didzioji dalis kiaušidės buvo pašalinta, man buvo šokas, kaip gydytojas galėjo pašalinti, jeigu viskas buvo gerai? Dabar jau nieko nebepakeisiu, turiu vienos kiaušidės tik 1 cm, kita kiaušidė sąaugose. Sąaugos pašalintos, bet jos turi ypatybę ataugti ir atauga pakankamai greitai. Gydytojas verdiktas, įvertinus vyro spermos rezultatus ir mano būklę, tik pagalbinis apvaisinimas.
Yra labai skaudu tai išgirsti, nesu gyvenime turėjusi abortų ar išvalymų, o savų vaikučių susilaukti negaliu. Mes nesame asocialūs ir stengiamės kabintis į gyvenimą kiek galime, neturime pasiturinčių tėvų, kurie galėtų mums padėti, tik mūsų prakaitu uždirbami pinigai. Visą savo uždarbį ir santaupas išleidžiame gydytojų konsultacijoms ir vaistams, kartais net duonos neturime už ką nusipirkti, jau nekalbu apie tai, kad galėčiau sau leisti nusipirkti naują rubą, aš to negaliu! Visko atsisakau gyvenime, pramogų, draugų susiburimų, negaliu nueiti į teatrą ar spektaklį, negaliu siekti aukštojo mokslo, nes visus pinigus turiu atiduoti gydytojams ir taip visą laiką. Ar įsivaizduojate tokį gyvenimą! Lenkiuosi prieš Jus mielieji seimo nariai, prašau isgirsti pagalbos šauksmą!!! Mūsų nevaisingų šeimų yra labai daug ir jų daugėja kas dieną. Gal Jūs turite mylimą moterį, kuri galbūt negali/negalės susilaukti vaikiukų natūraliai? Ar tikrai atsisakytumėt jai padėti? Mūsų šeimai vienintelis būdas susilaukti savų atžalų yra pagalbinis apvaisinimas, todėl savo šeimos vardu ir visų nevaisingų šeimų vardu prašau Jūsų atsižvelgti priimant pagalbinio apvasinimo įstatymą. Pritarti iš dalies
projektui
šeima, 2011-04-04 Esame šeima, jau 2,5 metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būti gydoma remiantis pažangiais medicinos pasiekimais, ir kuriuos D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja.
Draudimas sukurti daugiau, nei tris embrionus veda į aklavietę, nes tokiu būdu nėra jokios galimybės taikyti individualaus gydymo metodo kiekvienai šeimai, didina daugiavaisio nėštumo galimybę, kuri neatsiejamai susijusi su pavojumi moters bei vaisių sveikatai. Susipažinę jauni, vaikų nusprendėme susilaukti kiek labiau subrendę, deja tie planavimai užtruko. Teko kreiptis į privačias klinikas tiek atlikti elementarius hormonų tyrimus, kurių valstybė neapmoka, tiek mokamoms apžiūroms bei gydymui. Teko ir daug vaistų “išgerti”, ir operacijų patirti. Laimei likimas susimylėjo suteikdamas laimės pastoti su pirmagimiu prieš pat pradedant dirbinę invaziją, kurią būtume atlikę tikrai ne Lietuvoje, tiek dėl kainų, tiek dėl seimo priimtų nepalankių mums įstatymų. Tačiau nežinia dar laukia su kitais pastojimais ateityje. Kodėl mes esame “priversti investuoti” kaimyninėse šalyse? Kodėl jūs neleidžiate mums patiems liberaliai nuspręsti? Nepamirškite, kad balsuodami vienai ar kitaip jūs ne tik sprendžiate leisti ar neleisti mums patiems apsispręsti dėl mums priimtino pastojimo būdo, bet tuo pačiu JŪS sprendžiate turėti ar neturėti būsimų mokesčių mokėtojų bei rinkėjų. Taigi šiuo įstatymu sprendžiamas ne tik mūsų giminės pratęsimo klausimas, bet ir jūsų “išlaikymas” ateityje. Pritarti iš dalies
projektui
šeima, 2011-04-04 Esame šeima, jau 9 metus negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų daugybe seimu gyventi be vaiku ar ieskotis pagalbos gretimose valstybese. Deja,toks buvo ir musu pasirinkimas,nes jau keleta metu negyvename Lietuvoje ir viso to priezastis tikrai ne kaip daugelio, uzsidirbt pinigu, o DEL SVAJONES SUSILAUKTI SAVO VAIKELIO.
Manau,kad dauguma is jusu turite vaikus,anukus ir noreciau paklaust, kaip jiems paziuretumete i akis, kai juos uzkluptu tokia problema. Negi irgi sakytumet, kad jie to nusipelno,kad gyveno palaida gyvenima ar neverti buti tevais? Manote, kad lengva palikt savo artimus zmones ir isvykt i kita sali, nes ten negaledamas susilaukti vaiku zmogus laikomas ZMOGUMI. Taip siuo metu jauciasi musu seima,nusprendusi isvykti i Didziaja Britanija. Siuo metu esu is po pagalbinio apvaisinimo proceduros, tikiuosi, kad sekmingos. Mums gal ne taip labai pasiseke, kaip kitoms cia viso to siekiancioms poroms,nes mano vyras yra visiskai nevaisingas, todel is Europos spermos banko teko pirki 5 meginius donoro, tai mums kainavo apie £3000. Bet tai niekis palyginus su tuo, kad daugiau nemokejau nieko. Esame laimingi, nes cia, nors ir budami emigrantais, gavome TRIS NEMOKAMAS PAGALBINIO APVAISINIMO PROCEDURAS, kuriu bendra kaina apie £18000, i kaina dar neiskaiciavau nei vizitu pas gydytoja, nei kraujo tyrimu, kurie mums taip pat nieko nekainuoja. Jei man pasiseks, vargu ar noresiu savo vaika vadint lietuviu, nes juk Lietuva jo atsisake, nusukdama nugara jo prasymui gimti. Pritarti iš dalies
projektui
Minkevičiūtė I. 2011-04-04 Esame šeima, jau 6 metus negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus jieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būti gydoma remiantis pažangiais medicinos pasiekimais ir kuriuos D. Mikutienės ir V.
Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja. Draudimas sukurti daugiau, nei tris embrionus veda į aklavietę, nes tokiu būdu nėra jokios galimybės taikyti individualaus gydymo metodo kiekvienai šeimai, didina daugiavaisio nėštumo galimybę, kuri neatsiejamai susijusi su pavojumi moters bei vaisių sveikatai ar net gyvybei ir t.t. savais žodžiais interpretuojant apačioj pateiktus VA punktus. Mes negalime susilaukti vaikelio dėl abipusių bėdų, mums tai pavyktu tik IVF su ICSI pagalba. Deja ... Lietuvos kainomis ir mažu embrionu kiekiumi turime rinktis šias procedūras kitose pasaulio šalyse. Juk esame Lietuviai, tad būkime biedni, bet teisingi – turime leisti kiekvienai šeimai turėti pilnavertę šeimą, kaip kad Jūsų turite, Jūsų broliai, seserys, draugai ir giminaičiai. Pritarti iš dalies
projektui
Kudžimienė, 2011-04-04 Esame šeima, jau dešimt metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus ieškotis pagalbos gretimose šalyse. Deja, tačiau mes esame iš tų kas penkių porų, kuri be medikų pagalbos negali susilaukti bent vieno kūdikio. Tai rašau ir ašaros plūsta skruostu...Rašau, - nors labai sunku išlieti savo skausmą viešai -nes esat vienintelė viltis, kad D. Mikutienės ir V. Gapšio įstatymo projektas nebūtų priimtas ir bet kruopelytė vilties liktų mums susilaukti palikuonio. Pagaliau, - mes taip pat turime TEISĘ į kūdikį, kaip ir tie, kuriems vaikai gimsta net nesusimasčius apie juos. Gyvendami gyvenimą be vaikų mes gyvename NEKOKYBIŠKĄ gyvenimą-negalime pajausti visų jo spalvų, negalime išreikšti savęs ir vaikui atiduoti visa, ką širdyje nešiojam, kiek daug norim jam duoti...
Trumpiau-gyvename gilioje socialinėje ir psichologinėje atskirtyje visame sociume, deja... Problema mūsų šeimoje yra abipusė-abiejų reprodukcinė sveikata dėl neaiškių priežasčių nepataisomai sutrikusi, todėl VIENINTELĖ viltis yra medikų pagalba. Savo lėšomis atlikome keturias in vivo ir keturias in vitro procedūras, tačiau dėl neaiškių priežasčių galimybės pajausti vaikelio tuksenimą po krūtine iki šiol neturėjom... Kiekviena procedūra turi labai didelės įtakos mano-moters-oraganizmui, todėl yra būtina užtikrinti embrionų šaldymą bei daugiau nei trijų embrionų sukūrimą, antraip tik žalojama moterų sveikata, nes kaskart reiktų pradėti hormoninį stimuliavimą iš naujo. Beto, neįmanoma (kaip teigia D. Mikutienė ir V. Gapšys Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte) išstimuliuoti TIK tris kiaušialąstes-organizmui juk neįsakysi. O ką jei daugiau išauga-jas išmesti? O jei ir turim tris kiaušialąstes, tai bent jau mūsų šeimos patirtis rodo, kad tik pusė iš jų apsivaisina, tai išeitų tik viena; o jei ji toliau nesidalina, neauga, tai per niek nueina ne tik šeimos finansinis indėlis, bet ir embrionų nelieka isodinimui, o tai reiškiasi bereikalingai buvo stimuliuota moteris! O ką jau kalbėti apie visą psichologinę savijautą, kai kaskart nepasisekusią procedūrą išgyvenam kaip artimojo mirtį... Esame abudu mokesčių mokėtojai, tačiau valstybė nė vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros nekompensuoja-išleidę esame jau per 60 tūkstančių litų vien tik procedūroms, o kur dar tyrimai, operacijos ir t.t...Deja, visos įmanomos lėšos išseko, o kartu su jomis ir viltis, kad kada nors galėsiu pažvelgti į mudviejų kūdikio akis, kad išgirsiu mieliausią širdžiai šūksnį "mama!". Todėl D. Mikutienės ir V.
Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas yra grynai diskriminuojantis, mat vieni gali sulaukti medicininės pagalbos, o kiti netenka šios teisės! Tad noriu kreiptis į jus, kad pateiktas Konservatyvusis įstatymo projektas nebūtų priimtas (labai esame nusivylę, jog nepatvirtino Liberalaus įstatymo projekto, kuris atititktų mūsų-pacientų-lūkesčius, kaip kad turėtų būti kiekvienoje išsivysčiusioje Europos valstybėje), bet būtų atkreiptas dėmesis į mūsų - Lietuvos respublikos piliečių - teises ir lūkesčius! Tikimės jūsų globalaus ir atsakingo požiūrio į mūsų šeimos ir tūkstančius kitų šeimų likimą! Pritarti iš dalies
projektui
Tala, 2011-04-04 Kreipiamės į Jus dėl Sveikatos reikalų komiteto sprendimo už pagrindą imti ir toliau svarstyti D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, o A. Čapliko pateiktą Pagalbinio apvaisinimo projektą Nr, XIP-2388 siūlyti Seimui atmesti. Mūsų šeima jau 5 metai kaip nesusilaukia kūdikio, kiek praeita visko ir kiek išbandyta. Šiuo metu taupom pinigus, kad galėtume atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurią nepaisant to, kad Lietuvoje brangiau, planavau daryti savo GIMTINĖJE, tačiau akivaizdu jei bus priimtas šis sprendimas mūsų šeima kaip ir daugelis kitų šeimų vienareikšmiškai važiuos darytis i kitas šalis. Ar aš nenusipelniau. kad Lietuva padėtų man tapti laiminga šeima, ar tos asocialios moterys kurioms viskas paprastai pavyksta be jokių procedurų, bet vaikus išmėto, yra labiau nusipelniusios nei aš. Kodėl Jūs norite atimti iš Lietuvos moterų galimybę tapti mamomis? Ar pagalvojate kas bus jei tokia lemtis teks Jūsų dukrai, marčiai, anūkams ir panašiai... lengva priimti tokius įstatymus, lengva mus smerkti dėl „noro būti tėvais“ kai patys ar jūsų artimieji su tuo nesusiduria, o gal susiduria tik tyli, nes bijo prisipažinti.... gal tyliai viduje jie Jus keikia už tokį Jūsų ketinimą?
Dėl mūsų visuomenės požiūrio daugelis šeimų neprisipažįsta savo bėdos. Niekada nemaniau kad susidursiu su tokia problema, kad man teks akis nuleidus žmonėms i klausima „kada turesite vaiku“ atsakyti kad dar ne laikas, mokslai ar dar kas nors, o viduje is skausmo verkti kad neturiu pinigu reikalingu pagalbiniai procedurai. Kad prisiglaudus draugų vaikui, viduje verkčiau, kad as negaliu taip glausti savojo, nes mūsų valstybė netik nekompensuoja vaistų, bet ketina dar labiau užkirsti kelią. Mielieji, siūlyčiau pagalvoti dar kartą, gerai įsigilinti į tai kaip atliekama ši procedūra, kas ir kaip, ir priimti tikrai teisingą sprendimą!!! P.S. Jau dabar dauguma šeimų važiuoja į kaimynines šalis, ir kelia ekonomiką kaimynams, liūdna kad Lietuvoje viskas eina tik BLOGYN, viskas branginama, sunkinamas žmogaus gyvenimas, ir net valstybė nesistengia skatinti gimstamumo. Lūdnos prognnozės Lietuvos laukia jei taip ir toliau.... Pritarti iš dalies
projektui
Neringa ir Skaidra Savickai, 2011-04-07 Esame šeima, jau 13 metų negalinti susilaukti vaikų be medikų pagalbos ir GRIEŽTAI PASISAKOME PRIEŠ D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502, nes toks kategoriškas konservatyvus įstatymo projektas pasmerktų mūsų šeimą iškęsti dar ilgesnį, bereikalingą riziką sveikatai sukeliantį ir svarbiausia neefektyvų gydymą, priverstų mus jieškotis pagalbos gretimose šalyse. Nevaisingumas yra liga, kuri turi būti gydoma remiantis pažangiais medicinos pasiekimais ir kuriuos D. Mikutienės ir V. Gapšio Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ignoruoja.
Draudimas sukurti daugiau, nei tris embrionus veda į aklavietę, nes tokiu būdu nėra jokios galimybės taikyti individualaus gydymo metodo kiekvienai šeimai, didina daugiavaisio nėštumo galimybę, kuri neatsiejamai susijusi su pavojumi moters bei vaisių sveikatai ar net gyvybei. Esmė tame, jog, jeigu sutinkame, kad vaisingumo sutrikimas yra liga, vadinasi šeima turi turėti galimybę gydyti šią ligą. Visame pasaulyje PAB ( pagalbinio apvaisinimo būdai ) yra įteisinti ir atliekami žmogaus ir šeimos labui. Kalbu apie galimybę sukurti embrionų tiek, kad būtų padidintas vienos procedūros metu pastojimo procentas, o jeigu lieka daugiau embrionų būtina juos leisti šaldyti (mūsų šeimos atveju iš 4 atliktų procedūrų niekada nieko nelikdavo ką šaldyti ir nei vienas sukurtas embrionas nebuvo sunaikintas). Ar įmanoma nustatyti moteriai skiriamų vaistų kiekį ir atspėti kiek folikulų iš jų išaugs, o dar kiek iš jų bus tinkami apvaisinimui ir dar neaiškiau kiek gi iš jų realiai apsivaisina ir tampa embrionais, morulomis, blastocistomis, o vėliau, laimingu atveju ir kūdikiu ant rankų??? Neįmanoma - todėl, kad tai yra gamta, ji sprendžia. Gydytojai gali tik spėlioti kodėl vienu atveju nutinka taip, o kitu visiškai priešingai. Todėl, kad kiekvienas moters organizmas yra skirtingas ir skirtingai reaguoja į tas pačias vaistų dozes. Negalima riboti sukuriamų embrionų skaičiaus todėl, kad kiekvienas embrionas yra potenciali gyvybė ir nei vienas jų nėra sunaikinamas, kaip tik atvirkščiai, iš kiekvieno embriono tikimasi susilaukti kūdikio. Keistai skamba kalbos apie embrionų žudymą, todėl, kad kiekviena šeima trokštanti kūdikio būtent ir siekia, kad visi, pabrėžiu visi sukurti embrionai būtų saugomi, kadangi kiekvienas iš jų jau yra reali galimybė susilaukti mažylio. Mūsų šeima su šia liga kovoja jau daugiau nei 10 metų.
Buvo ir sėkmių ir nesėkmių, tačiau faktas yra tai, jog vaikų mes galime turėti, tereikia gydytojų pagalbos ir finansinių galimybių. Gydymo procedūros (IVF) kaina (su vaistais) nuo 10 000 litų. Suprantama, kad tik nedaugelis šeimų Lietuvoje gali sau leisti pabandyti atlikti nors vieną procedūrą. Liūdniausia tai, jog šeimos, kurios nori turėti kūdikį praeina labai ilgą ir sudėtingą gydymo kelią, o nykstančiai lietuvių tautai tai visiškai nerūpi... Šio įstatymo laukiame 10 metų, viliuosi, kad jis bus priimtas vaisingumo sutrikimų turinčių šeimų labui. Pritarti iš dalies
projektui
Caritas, 2011-04-15 Lietuvos Caritas, bendrijos, jau 20 metų teikiančios socialinę, dvasinę, teisinę ir kitokią pagalbą vargstantiems bei atskirtyje esantiems žmonėms, vardu išreiškiu nepritarimą LR Seimo nario A.Čapliko teikiamam „Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui“ Nr. XIP-2388 ir raginu gerbiamus Seimo narius balsuoti už LR Seimo narės D.Mikutienės teikiamą „Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą“ Nr. XIP-2502, kaip labiau atitinkantį žmogiškosios gyvybės gerbimo ir saugojimo nuostatas. Pono A.Čapliko siūlomas įstatymo projektas nepalaikytinas, nes pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, augti biologinių tėvų šeimoje; užprogramuoja žmogaus embrionų naikinimą, kas nepriimta etiniu ir moraliniu požiūriu. Pagalbinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymas. Be to, projekte siūloma nustatyti, kad moralės požiūriu nepriimtinos procedūros būtų apmokamos mokesčių mokėtojų lėšomis. P. Dangutės Mikutienės pasiūlytame įstatymo projekte Nr. XIP-2502 įtvirtinama pagarba žmogaus asmens orumui. Lietuvos Caritas kviečia Jus palaikyti šį įstatymo projektą. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 40.
Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija, 2011-04-21 ANALOGIŠKAS PASIŪLYMAS pateiktas 2011-01-19: Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nebuvo plačiau aptartas nevyriausybinių organizacijų lygyje. Pagalbiniu dirbtinis apvaisinimas vadinamas dėl šio metodo šalininkų noro išvengti neigiamos visuomenės požiūrio į dirbtinius metodus. Vadinti šį metodą pagalbiniu sunku dėl daugelio neigiamų aspektų, ypač vaiko ir jo teisių požiūriu. Šiame projekte nevaisingumo problema sprendžiama žmogaus orumo ir gyvybės sąskaita. Remdamiesi neginčijama mokslo tiesa, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, kada susidaro žmogaus būties esmė – genomas, remiame dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą XIP-2502, numatantį vaiko iki gimimo apsaugą. Dirbtinis apvaisinimas in vivo (moters kūne) yra pateisinamas, atitinka humaniškos medicinos reikmes, tačiau kol kas tik tobulinamas ir medicinos praktikoje dar nenaudojamas. Nepritariame pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatoms, numatančioms embrionų šaldymą, embrionų selekciją pagal kokybę, embrionų bankus ir embrionų sunaikinimą. Šis projektas kelia iššūkius tėvystės institucijai, ypač vaiko teisei į biologinį tėvą. Lietuva yra katalikiškas kraštas, esame išlaikę tradicines šeimas – valstybės pagrindą ir turime priimti daugiau įstatymų stiprinančių, o ne griaunančių šeimą. Demografinės Lietuvos padėties tokio pobūdžio įstatymas tikrai nepagerins. Taip pat nepritariame pagalbinio apvaisinimo kompensavimui iš ligonių kasų apeinant bendrą tvarką. Šiuo projektu akivaizdžiai siekiama gauti valstybinį finansavimą privačioms pagalbinį apvaisinimą atliekančioms klinikoms. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui XIP-2388 yra nepritarę daug Lietuvos mokslo, meno ir kultūros iškilių atstovų.
Pritarti iš dalies
projektui
kultūrinės psichiatrijos asociacija, 2011-04-27 Dirbtinis apvaisinimas: psichiatro matymas. Pritarimas D. Mikutienės siūlomam Įstatymo projektui. Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacijos valdyba reiškia palaikymą D. Mikutienės teikiamam Įstatymo projektui Abiejuose svarstytuose projektuose pasigedome dėmesio psichinei sveikatai. Mūsų visų sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Ji lengvai prarandama ir sunkiai atstatoma. Nesaugoma. Nevertinama. „Nematoma“. Nepersistengta dėl jos ir šį kartą. Psichinė sveikata yra tokia sfera, kuri puoselėjama „avansu“. Apie ją galvojama prieš, o ne po. Arba išvis negalvojama. Dirbtinis apvaisinimas su visomis pasekmėmis šiai dienai yra eksperimentinė medicina, todėl rizikų yra daug. Didžiausia rizika yra kuriamo vaikučio atžvilgiu. Tik ateitis parodys, kas pavyko. Dabar galime tik hipotezes kelti. Tokie užaugę žmonės turės gydymo įstaigose pateikti anamnestinius duomenis, kad jie yra pradėti mėgintuvėlyje. Tai, be abejonės, bus faktorius, svarstytinas, diagnozuojant ligas bei modeliuojant jų gydymą. Na, o mano kolegos psichiatrai, turės būti itin atidūs šiam faktui, ir ypatingai su juo skaitytis. Galima prognozuoti, kad psichiatrijoje turės susiformuoti subspecialybė, nagrinėjanti megintuvėlyje pradėtų žmonių psichikos ligų ypatumus. Abu teikti įstatymo projektai yra iššūkis. Abu iš esmės tenkina moters teises, tačiau vadinams konservatyvusis, D. Mikutienės teikiamas, yra su tolimesne vizija, su embriono teise į apsaugą. Jei nesaugome embriono, tai dirbtiniu būdu apvaisindami viena ranka kuriame, kita naikiname. Gydytojo profesija tiesiog įpareigoja remti būtent šį, žymiai platesnės vizijos, talpinantį savyje pagarbą gyvybei bei moralumo principus, D. Mikutienės teikiamą.
Mikutienės teikiamą. Kuris embrionas yra vertesnis? Pagal kuriuos kriterijus atrenkamas vertesnis embrionas? Ar jo atrankai turi kokios nors įtakos moteris, būsima iš embriono išsivysčiusio ir gimasiančio vaikučio, motina? Psichiatrija yra tokia medicinos sritis, kur tėvystės motinystės klausimas visada aptariamas, juo pradedamas psichiatrinis interviu.Mūsų pacientai labai ambicingi savo tėvų autoritetui, ir jautrūs faktams apie savo tėvus. Pagrindinė diskusija, svarstant abu įstatymo projektus sukasi apie embrioną-pačią žmogaus pradžią. Diskutuojama, koks embriono statusas, ar embrionus galima šaldyti, o vėliau atšildyti, ką daryti, kai baigiasi galiojimo terminas, ar galimas apvaisinimas embrionais donorais, ir tt. Na, panašiai, ar geriau maitintis šviežiu maistu, ar šaldymo kamerose sukauptomis atsargomis. Technologams tai, ko gero, profesinė diskusija, tačiau gydytojai, bet kurios specialybės, dar pirmame kurse išklausę anatomijos kursą ir embriologijos paskaitas, atrodo atsakymą turi. Man (kaip ir visiems Vilniaus universiteto būsimiems medikams) jas skaite šviesios atminties profesorius S. Pavilonis, universiteto šviesulys, autoritetas visiems studentams, žadinęs pagarbą medicinos studijoms. Visi studentai mylėjom ir gerbėm profesorių, medicinos fakulteto dekaną, už didžiulę erudiciją bei inteligeciją, mokėjimą uždegti ir įkvėpti būsimus gydytojus. Profesorius S.Pavilonis domėjosi ne tik studentų žiniomis, bet ir bendru išsilavinimu, padorumu, interesais, ir pan.- tą visi žinojom. „Matote koks žavus mūsų žmonių vystymasis. Kai susilieja dvi ląstelės, žmogus pradeda vystytis ir sustoja tik su mirtimi“. Būsimi gydytojai buvo mokomi, kad embrioną reikia globoti tauriu motinos ir tėvo jausmu. „Pastojusi moteris turi jaustis atsakinga už nešiojamo vaisiaus vystymąsį, o vyras – už savo moterį“. Tokius įrašus bet kuris buvęs studentas medikas gali surasti savo studentiškuose konspektuose.
Šiuolaikinis mokslas jau nustatė prietaisais, kad embrionas turi atmintį – tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę. Jis reaguoja į šaltį, karštį, garsus, motinos nuotaikas, tariamus žodžius, maistą bei vaistus. Tam tikri aplinkos veiksniai šioje žmogaus formavimosi stadijoje gali palikti antspaudus, nulemsiančius visą tolesnį jo gyvenimą. Britų mokslininkas F. Lake dar praėjusiame šimtmetyje apgynė disertaciją apie embriono jutimus ir atmintį, vėliau jau kiti nagrinėjo šį mokslo darbą ir rašė apie jį. Na, o mes vis dar išradinėjam dviratį ir skanduojam, kad embrionas tik medžiaga, tinkama eksperimentams, technologijoms, kosmetikai, pramonei ir pan. Suaugusių žmonių norų tenkinimui. Tokie mūsų mąstymo ypatumai, kultūrinis bruožas. Dar tai galėtų būti mąstymo tendencijos ir kėslai. Neužginčijama tiesa yra tai, kad embriono stadiją praėjom visi. Gydytojas kitaip negali pasakyti. Vienus mamos saugojo labiau, kitus mažiau. Gydytojas savo profesijai tampa įsipareigojęs skleisti žinią apie gyvybės pradžią, būtinumą ją saugoti, ugdyti jai pagarbą. Įdomumo dėlei, dirbdama dabar Škotijoje, pasiklausiau savo kolegų čia, kokia yra embriono vertė. Mano kolegos škotų psichiatrai man atsakė klausimu: o kapgi lietuvių būsimus gydytojus ruošia? Kokių vertybių moko studijų metu, ir kaip diskutuoja apie embrioną? Kokia jūsų lietuvių gydytojų pasaulėžiūra šiuo klausimu? Į mano klausimą buvo atsakyta provokuojančia diskusija. Galiausiai manęs paklausė: jeigu į tave čia (Škotijoje) kreipsis pacientė, pasisakiusi gal būt esanti savaitė laiko nėščia, ar žinosi ką jai pasakyti spie psichohigieną, ar liepsi ateiti pokalbiui po trijų mėnesių? Žmonės yra labai įvairūs. Yra tekę dirbti su nevaisingomis poromis, kurios depresuoja, yra buvę ir tokių, kuriems išsivysto papildomi išgyvenimai jau po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Tai dažniausiai išgyvenimai, lydimi nerimo, įkyrių minčių, ir pan.
Pavyzdžiui, viena paciente augina dukrytę, pradėtą dirbtinio apvaisinimo metu. Ji pasakoja, kad buvę įsodinti du embrionai, iš kurių vienas žuvo, o iš kito išsivystė jos mergytė. Dar buvo ir trečias, kurį užšaldė, o paskui kažkam padovanojo (donorystė). Ji dabar vaikšto ir galvoja, kad gal kažkur vaikšto ir jos dar vienas vaikas, pinasi įvairiausios mintys, manęs klausia, kur galėtų sužinoti ką nors tikslesnio. Ji nori žinoti būtent apie „tą savo vaiką“. Dar vienas žmogus susilaukė kūdikio natūraliu būdu, o jo ir žmonos embrionai likę užšaldyti. Nerimauja, kaip čia geriau pasielgus, nes vaikų daugiau kaip ir nebenorėtų. Tačiau į sukurtus embrionus žiūri, kaip į savo kūno dalį, ir jiems nėra tas pats, kas bus toliau. Žmogus su sąžine, iš didžiosios raidės.Tokias diskusijas tenka vesti psichiatro darbo vietoje. Pagirtina, kad D. Mikutienės įstatymo projektas embrionų klausimu išsako griežtą poziciją, ir taip išreiškia atskomybę bei pagarbą dirbtinu būdu kuriamai būsimai gyvybei. Būsimo balsavimo dalyviams belieka linkėti drąsos, priimant teisingą, taip laukiamą, įstatymą, į kurį jau visas dešimtmetis dedama daug vilčių. Įstatymą, kuriuo naudosis mūsų vaikai, ateities kartos. Dar yra toks nematomas ir anatominio pagrindo neturintis fenomenas, kaip sažinė. Į ją svarstymuose irgi pravartu atsižvelgti. Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacija remia D. Mikutienės teikiamą Įstatymo projektą, pasisako prieš embrionų šaldymą bei donorystę. Pritarti iš dalies
projektui
42Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
2011-05-06 Seime yra svarstomi Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (D. Mikutienė, V. Gapšys) bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (A. Čaplikas) projektai, visuomenėje sukėlę nevienareikšmiškas diskusijas. Dažnai šiose diskusijose yra klaidingai aiškinamas Katalikų Bažnyčios mokymas apie žmogaus gyvybės atsiradimą ir dirbtinį gyvybės pradėjimą.
Pagal Bažnyčios mokymą nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) Dievas įkvepia sielą. Atsižvelgdami į nevaisingumo problemą, norime pareikšti, kad solidarizuojamės su nevaisingais sutuoktiniais. Vis dėlto kviečiame visus išsaugoti ištikimybę krikščioniškosios etikos tiesoms. Bažnyčios mokymas dėl gyvybės pradėjimo nesikeičia: žmogaus asmens orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu. Toks asmeniškas veiksmas yra tik intymus sutuoktinių susivienijimas meilėje, kai jie, tapdami dovana vienas kitam, pradeda naują gyvybę. Visos priemonės ir intervencijos prokreacijos srityje įmanomos tik kaip pagalba, kad santuokinis aktas pasiektų savo tikslą (pradėtų naują gyvybę), bet ne kaip santuokinio akto pakaitalas. Todėl Bažnyčia niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro), juo labiau kad in vitro procesas dažnai susijęs su lytinių ląstelių „donoryste“, atimant prigimtinę vaiko teisę žinoti biologinius savo tėvus, bei su sąmoningu embrionų naikinimu. Embrionų šaldymas taip pat nesuderinamas su pagarba žmogaus embrionams, nes didesnė dalis embrionų žūsta juos atšildant. „Perteklinių“ embrionų kūrimas lemia, kad daugiau embrionų, negu įsodinama moteriai į gimdą, yra nepanaudojami ir lieka „našlaičiais“. Visose šalyse, kuriose taikomas apvaisinimas in vitro, yra tūkstančiai užšaldytų embrionų, kuriuos paliko jų tėvai. Toks neatsakingas elgesys su embrionais prieštarauja Bažnyčios mokymui, nuolatos skelbiančiam kiekvienos žmogaus gyvybės šventumą nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties.
Mes jaučiame ganytojišką pareigą priminti tikintiesiems Bažnyčios nariams Seime ypatingos svarbos įstatyminę normą, kuri yra susijusi su perteklinių embrionų sąmoningų sunaikinimu, nes Bažnyčios mokymas prilygina abortui naujausias poveikio žmogaus embrionui formas, tegu ir vykdomas savaime dorais tikslais, tačiau neišvengiamai nulemiančias embrionų sunaikinimą (pal. Jono Pauliaus II enciklika Evangelium Vitae, 63: „Nekaltų žmonių žudymas, tegu ir vykdomas siekiant pagelbėti kitiems, yra absoliučiai nepriimtinas veiksmas“). Kanonų teisė skelbia, kad asmuo, faktiškai įvykdęs negimusios gyvybės sunaikinimą, užsitraukia ekskomuniką (Kan. 1398). Ekskomunika apima visus, kurie padarė šį nusikaltimą, žinodami apie jiems paskirtą bausmę. Ji apima ir tuos bendrininkus, be kurių pagalbos nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Bendrininkavimo, kuris užtraukia bažnytines bausmes, sąvoka apima ir politikus, kurie savo sprendimu įgalintų sąmoningą negimusios gyvybės žudymą dirbtinio apvaisinimo metu (Kan. 1329). Sąžinės problema atsiranda, kai įstatymų leidėjo balsas galėtų būti lemiamas, priimant griežtesnį įstatymą, skirtą apriboti moraliniam blogiui, kylančiam iš dirbtinio apvaisinimo. Tokiu atveju, išrinktas valdžios atstovas, nors ir iš esmės nepritartų dirbtiniam apvaisinimui mėgintuvėlyje, gali teisėtai remti pasiūlymus, skirtus tokio įstatymo daromai žalai apriboti ir neigiamiems jo padariniams sumažinti. Tai nereiškia bendrininkavimo su neteisingu įstatymu, o greičiau teisėtą ir deramą bandymą apriboti bloguosius jo aspektus (EV,73). Todėl vertindami du skirtingus Seime pateiktus dirbtinio (D. Mikutienė, V. Gapšys) bei pagalbinio (A.
Gapšys) bei pagalbinio (A. Čaplikas) apvaisinimo įstatymo projektus, turime konstatuoti, kad embriono apsauga ir gimsiančio vaiko teisės labiau užtikrinamos Seimo Sveikatos reikalų komitete tolesniam svarstymui pasirinktame Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte. Raginame ir tolesniuose svarstymuose išlaikyti pagarbą žmogaus gyvybei, ribojant sukuriamų embrionų skaičių, taip išvengiant perteklinių embrionų šaldymo ir jų sunaikinimo pasibaigus
„galiojimo terminui“, taip pat atsižvelgti į gimsiančio vaiko prigimtinę
teisę žinoti savo biologinius tėvus. Viliamės, jog išsakyti argumentai paskatins jus giliai permąstyti svarstomą klausimą, ir jūsų sprendimas, kuris turės ilgalaikius padarinius kultūrai bei viešajai moralei, padės išlaikyti pagarbą didžiausioms vertybėms – žmogaus orumui, gyvybei ir šeimai. Atsižvelgti
ateitininkų sąjunga, 2011-05-11 Norime išreikšti palaikymą LR DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI numeris XIP-2502 bei pasisakyti prieš LR PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ numeris XIP-2388. Remiame LR DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ numeris XIP-2502, nes jis, kitaip nei mūsų žinioms ir įsitikinimams prieštaraujantis alternatyvus įstatymo projektas numeris XIP-2388:
visapusišką vaiko interesų apsaugą – tai projektas palankus tėvams, bet pirmiausia – vaikui, nes apsaugo nuo medicininėmis indikacijomis nepagrįstų manipuliacijų jo genetinėmis savybėmis, sudaro sąlygas pažinti savo biologinius tėvus, apsaugo nuo galimų psichinių, pvz., sužinojus savo kilmę, ir fizinių, atsiradusių donorui nuslėpus genetinę ligą, pasekmių. 2. Gina embriono teisę gyventi (šiuolaikinė medicina gyvybės pradžia vienareikšmiškai laiko ląstelių susiliejimą, kurio metu susiformuoja zigota – pirmoji embriona stadija) bei apsaugo nuo galimo perteklinių embrionų naudojimo moksliniams tyrimams – nesukelia daugybės bioetinių problemų. 3.
abiejų vaiko tėvų lygiateisiškumo principu – leidžia abiems tėvams jaustis lygiateisiais vaiko gimdytojais, nes į jo atsiradimą neįsiterpia trečiasis asmuo (lytinių ląstelių donoras), kitu atveju tik motina su palikuonimi yra susaistyta giminystės ryšiais, o vyras tėvu laikomas tik remiantis teisiniais aspektais. 4 Užtikrina duomenų apie sėkmingus /nesėkmingus dirbtinio apvaisinimo atvejus kaupimą bei jų patikimumą (nurodant nėštumų ir gimdymų bei sėkmingų atvejų skaičių, tenkantį vienam ar kitam dirbtinio apvaisinimo būdui) – skatina skaidresnį dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančių įstaigų darbą, kartu apsaugo tėvus nuo dezinformacijos, sudarydamas sąlygas jiems patiems pasverti ir įvertinti teigiamus ir neigiamus šiuo metu leidžiamų taikyti technologijų aspektus. Atsižvelgti
Arminaitė, 2011-05-16 Pritariu pagalbai nevaisingoms šeimoms tokiai, trumpumo dėlei pasakysiu, kaip, manau, Jums yra aiškiausiai išdėstęs kun. prof. Andrius Narbekovas. Gydant nevaisingumą
Seimo nario Algio Čapliko pateiktą Seimui projektą. Žmogaus embrionų negalima kurti tam, kad jie paskui būtų užšaldomi, atšildomi, taptų našlaičiais ir būtų išmetami. Negana to, dar tada, kai yra ligonių, kurie tik dėl lėšų stokos negauna gyvybiškai svarbaus gydymo.
Mes, žmonės, turime puoselėti ir palaikyti vieni kitus, nuo žmogaus prasidėjimo iki natūralios mirties. Žmogus yra aukščiau už visą gyvūnijos pasaulį ir jo atžvilgiu netinka taikyti standartus, taikomus gyvūnams, kad šie atitiktų vartojimo poreikius. Kadangi vaikui natūraliau ir sveikiau augti šeimoje, dirbtinis apvaisinimas taip pat turi būti atliekamas būsimiems (biologiniams) tėvams gyvenant šeimoje. Pritarti iš dalies
projektui
45Aurelija Martinkienė,
2014-11-21 Laba diena, labai trumpai. Esame jauna, nevaisinga šeima. 5 metus nepavyksta susilaukti vaikų. Šiuo metu ruošiamės dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Mums tai kainuos ne mažiau, nei 10 000 litų. Jeigu Seimo nariams sunku apsispręsti dėl įstatymo priėmimo, pasikvieskite šeimų, kurios susidūrė su šia skaudžia patirtimi, ir išklausykit juos. Nes empatija, kažkodėl svetimas dalykas Seime. Padėkit jauniems žmonėms. Pritarti iš dalies
projektui
46Baltijos vaisingumo asociacija,
2014-10-27 Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš penkių porų išsivysčiusiose šalyse bei viena iš keturių porų besivystančiose šalyse, susiduria su nevaisingumo problema. Tai reiškia, jog šios poros potencialiai gali kreiptis dėl nevaisingumo gydymo, bei pagalbinio apvaisinimo procedūros. Mes labai vertiname Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pastangas pradėti diskusiją dėl galimybės kompensuoti šiuolaikinį nevaisingumo gydymą iš valstybės biudžeto lėšų. Tai būtų gera investicija į Lietuvos piliečių sveikatą ir ateities gerovę. Pabrėžtina, jog didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių pilnai ar dalinai kompensuoja nevaisingumo gydymą, įskaitant ir mūsų šalis kaimynes - Latviją, Estiją bei Lenkiją.
Gimstamumo skaičiaus rezultatai ir tiesioginės biudžeto išlaidos tiesiogiai priklauso nuo teisės aktų reguliuojančių pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Per pastaruosius metus yra svarstomi du galimi įstatymo projektai:
konservatyvusis įstatymas būtų vienintelis toks įstatymas Europos Sąjungoje. Apie galimus tokio įsatymo padarinius galime spręsti iš Italijos patirties, kur analogiškas “konservatyviam” įstatymo projektui reguliavimas buvo priimtas ir po penkerių metų atšauktas pačio Italijos Konstitucinio teismo, kurio išaiškinimu, minėto įstatymo nuostatos, dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, kai privalomas visų sukurtų embrionų perkėlimas į gimdą bei galioja draudimas šaldyti embrionus, suvaržė žmonių teises gauti mokslo pasiekimais grįstą gydymą. Šiuo metu yra išnagrinėta šio Italijoje penkis metus veikusio “konservatyvaus” įstatymo įtaka pagalbinio apvaisinimo rezultatams.
Statistiškai patikimai įvertinta, kad Italijoje “konservatyvaus” įstatymo galiojimo metu 2008 metais, nėštumų dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų buvo 21,9%, o tuo pat metu kitose Europos šalyse - 28,6%. Tokie duomenys rodo, kad priėmus „konservatyvųjį“ įstatymą Lietuvoje, mūsų šalies pacientai analogiškai negaus mokslo pasiekimais grįsto gydymo ir tokiu būdu bus varžomos jų teisės. Kadangi Lietuvoje planuojama vienai porai kompensuoti tik tris pagalbinio apvaisinimo ciklus, pacientai turi gauti geriausią įmanomą gydymą. Veikiant
„konservatyviam“ įstatymui ir esant mažesnei nėštumo tikimybei, reikės
daugiau pagalbinio apvaisinimo ciklų, tuo pačiu bus reikalinga daugiau kompensuojamų lėšų tikslui pasiekti. O nevaisingos poros, negavusios tinkamos sveikatos priežiūros savo šalyje, bus priverstos ieškoti gydymo kitose Europos Sąjungos šalyse. Baltijos pagalbinio apvaisinimo specialistų, suvienytų Baltijos Vaisingumo Asociacijos vardu, rekomenduojame priimant pagalbinio apvaisinimo įstatymą remtis mokslo įrodymais grįstos medicinos duomenimis ir pasauline nevaisingumo gydymo praktika ir svarstyti pagalbinio apvaisinimo įstatymo XIP-2502 (3) variantą. Pritarti iš dalies
projektui
47Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija,
2014-12-30 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, vienijanti aktyvias Lietuvos šeimas bei organizacijas, dirbančias Šeimų labui, atidžiai stebi „Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502“ svarstymą, bei pritaria siekiams įstatymu sureguliuoti pagalbinį apvaisinimą ir taip padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus etiškus pagalbinio apvaisinimo metodus.
Rengiant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, raginame laikytis pagrindiniu etiniu principu: užtikrinti tinkamų žmogaus embrionų apsaugą bei po pagalbinio apvaisinimo gimusių vaikų teises. Manome, kad komercinis lytinių ląstelių bei embrionų naudojimo draudimas (3.7), lytinių ląstelių bei embrionų donorystės draudimas (3.8), surogatinės motinystės draudimas (11) kaip tik užtikrina tinkamą vaikų apsaugą bei teises. Tuo pačiu susirūpinimą kelia šiame įstatyme (XIP-2502 (3)) vis ar likę pasiūlymai, prieštaraujantys pagrindiniams etiniams principams. 1. Projektas atveria kelią žmogaus embrionų naikinimui, kas etiniu ir moraliniu požiūriu yra nepriimtina. Įstatymo projekte siūloma, kad atliekant pagalbinį apvaisinimą, būtų galima sukurti iki 10 embrionų, o į moters gimdos ertmę, per vieną pagalbinį apvaisinimą, būtų galima įdėti ne daugiau kaip tris embrionus (10.1.). Kitoje straipsnio dalyje yra numatoma, jog sukurti, bet nepanaudoti embrionai gali būti laikomi lytinių ląstelių banke, ne ilgiau 5 metų (10.2.), o 7 straipsnyje nurodoma, jog dėl žmogaus embrionų, likusių po pagalbinio apvaisinimo, panaudojimo ar nepanaudojimo sprendžia sutuoktiniai ar partneriai (7.4.). Taip pat Sveikatos apsaugos ministrui suteikiama galia numatyti pagalbinio apvaisinimo procedūros atšaukimo tvarką jau po to, kai kiaušialąstė yra apvaisinama (7.3.). Tuo tarpu to paties įstatymo projekte, 3 straipsnyje teigiama, kad „Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant pirmenybę pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesams“ (3.1.). Šios įstatymo projekte numatomos žmogaus embrionų naikinimo galimybės prieštarauja to paties įstatymo pamatiniams principams.
Negalima nepaisyti fakto, kad nuo to laiko, kai kiaušialąstė apvaisinama, prasideda gyvybė, kuri nebėra tapati nei tėvui, nei motinai; tai naujo žmogaus gyvybė, kuri auga pati savaime. Siūlome grįžti prie ankstesniuose įstatymo projekto variantuose buvusių siūlymų: „Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3“. Perteklinių žmogaus embrionų sukūrimas, konservavimas bei naikinimas turėtų būti draudžiamas. Tokiu reguliavimu užtikrinama žmogaus embrionų apsauga, motinos ir jos būsimo vaiko interesų pusiausvyra, bei medicininė praktika, grįsta naujausiomis bei etiškomis technologijomis, etiškas yra tik dirbinis apvaisinimas in vivo (gyvame organizme). Turime išvengti žmogiškosios gyvybės nuvertinimo, traktuojant ją tik kaip biologinę medžiagą. Todėl prašome nepritarti bet kokioms manipuliacijoms su žmogiškąja gyvybę jos pirminėje raidos stadijoje. Palaikome siūlomą alternatyvą embrionų šaldymui — moters lytinių ląstelių konservavimą (3.6.). 2. Įstatymo projekte nenumatyta dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikėjų kontrolės sistema ir principai, kuriais turi vadovautis poįstatyminiai aktai reglamentuojantys kontrolę. Dirbtinio apvaisinimo paslaugų kontrolė negali būti reglamentuojama tik vykdomosios valdžios teisės aktais. Principinės tokios kontrolės nuostatos bei reikalavimai turi būti įtvirtinami įstatyminiu lygmeniu. To nepadarius sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui bei korupcijai. 3. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad moralės požiūriu nepriimtinos procedūros būtų finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais Įstatymo projektas numato perteklinių embrionų sukūrimą, konservavimą bei naikinimą, bei numato, kad šios neetiškos procedūros būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (4.2.).
Neišsprendus etinių - moralinių šio įstatymo aspektų ir neapribojus neetiškų manipuliacijų su žmogaus embrionais galimybės, šio įstatymo įgyvendinimas mūsų požiūriu pažeistų pačių nevaisingų šeimų lūkesčius, ir atvertų galimybę pagalbinio apvaisinimo klinikoms būti finansuojamoms biudžeto lėšomis, neprisiimant atsakomybės už nesėkmingas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Pritarti iš dalies
projektui
48Lietuvos kultūrinės psichiatrijos asociacija,
2014-12-22 Lietuvos Kultūrinės psichiatrijos asociacija informuoja, kad pritariame gerbiamos Dangutės Mikutienės redakcijos Įstatymo projektui. Apie tai jau esame pasisakę Įstatymo projekto klausymuose LRS, taip pat spaudoje-Bemardinuose šia tema buvo publikuotas mūsų išsamus, D. Mikutienės projektą palaikantis, straispnis. Palmira Rudalevičienė. Dirbtinis apvaisinimus: psichiatro požiūris 2011- 04-27 Medicinos mokslas yra pažengęs, tačiau vis dar yra eksperimentinis. Gydytojo pareiga yra gyvybės saugojimas , o ne jos naikinimas. Gydytojai -kiekvienas gydytojas esame prisiekę saugoti gyvybę. Kiekvienas žmogus, tame tarpe-kiekvienas iš mūsų- esme praėję embriono vystymosistadiją, nebūtume užgimę , jei šioje stadijoje būtume buvę sunaikinti. Linkiu LRS Sveikatos reikalų komitetui atsižvelgti į gydytojų specialistų nuomonę ir suteikiamą informciją apie žmogaus gyvybę. Pritarti iš dalies
projektui
komiteto neetatinė ekspertė D. Brogienė, 2015-01-15 1.
Brogienė,
nepageidaujamas reiškinys ir sunki nepageidaujama reakcija - tai nepageidaujami įvykiai, kurie ateityje pagal nacionalinius teisės aktus bus registruojami NĮ registravimo sistemoje. Nors ES teisės aktuose vartojamos reiškinio ir reakcijos sąvokos, siūlau jau įstatymo projekte juos įvardinti ir kaip nepageidaujamus įvykius, kad ateityje nereikėtų koreguoti svarstomo įstatymo projekto. Koreguoti ir 14 str. 2. 5 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo sąlygos, 4 punktas. Informuoto paciento sutikimas dirbtiniam apvaisinimui kartu yra ir rašytinis prašymas dėl dirbtinio apvaisinimo atlikimo, taigi mažinant nereikalingas biurokratines formas, siūlau atsisakyti rašytinio prašymo. 3. Tur būt daugiausia diskusijų sukeliantis yra 11 įstatymo projekto straipsnis. Tam tikrų prieštarimų įžvelgiu tarp šio straipsnio atskirų nuostatų. Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3, tačiau išskirtinais atvejais galima sukurti daugiau nei 3 ir juos visus perkelti į gimdą. Tokiu atveju, gydytojas negali garantuoti nesukelti pavojaus motinos ar vaiko sveikatai. Be to, kaip bus jeigu implantuosis visi keturi ar penki, juk embrionų redukcija draudžiama ( kita įstatymo nuostata). 4.Koreguoti įstatymo įsigaliojimo numatytas datas. 5.Įvertinant tai, kad nevaisingumas Lietuvoje yra labai rimta problema (statistinių duomenų nepateikiu, tikiuosi darbo grupė rengusi projektą, jų surinko tikrai pakankamai), įstatymo projekto svarstymas net ir po didelių diskusijų Seime turėtų būti priimtas. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Pavojingos nepageidaujamos reakcijos/ reiškinio sąvoka suderinta su Direktyvų, nurodytų įstatymo projekto priede, nuostatomis. Kitokios klasifikacijos įvedimas sukeltų sunkumų, dalyvaujant minėtose direktyvose numatytų pranešimų EK sistemoje. 50.
50UAB „Northway medicinos centrai“,
2015-01-29 Dėkojame Jums už galimybę pateikti savo nuomonę dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo, vieno iš svarbiausių visuomenės gerovės užtikrinimo, nevaisingumo gydymo įstatyminio reguliavimo klausimu. UAB „Northrvvay medicinos centrai“ yra Vilniuje, Kretingoje ir Londone asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti socialiai atsakinga įmonė, savo veiklą grindžianti profesinės veiklos meistriškumo skaidrios, saugios bei etiškos įmonės veiklos principais. Mes teikiame saugias ir kokybiškas medicinos paslaugas pacientams, įskaitant ir pagalbinio apvaisinimo procedūras, taikant inovatyvius gydymo metodus ir technologijas. UAB „Northway medicinos centrai“, kaip ir, esame įsitikinę, visos kitos įstaigos, atliekančios tokias procedūras Lietuvoje, visiškai pritaria tikslui įstatymu sureguliuoti dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo metodus. Džiaugiamės, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų, kurios iš esmės visoje Europoje ir daugumoje pasaulio šalių yra įteisintos ir visiškai sureglamentuotos, atžvilgiu ir Lietuvoje ketinama aiškiai įstatyminiu pagrindu aprašyti, kokia tvarka, kokiais esminiais principais vadovaujantis ir kokios paslaugos turi būti suteikiamos ir tokios aiškios tvarkos pagrindu įteisinant galimybę jas kompensuoti. Šiuo metu esantis šešiolikos metų senumo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, minimaliai reglamentuojantis apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus, turi būti atnaujinamas ir veikiamas įstatymo pagrindu, taip pagaliau ir Lietuvoje teisiškai pripažįstant, kad nevaisingumas yra visuomenės gerovę griaunanti liga, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį ir būtina suteikti kuo didesnį prieinamumą prie jos gydymo. Kaip Jums žinoma, nevaisingumas yra įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinių ligų klasifikatorių.
Vis tobulėjantys pagalbinio apvaisinimo metodai plačiai taikomi tarptautinėje medicinos praktikoje. Mažiausiai kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaikelį, reikalinga medikų pagalba. Todėl labai svarbu, kad naujausi gydymo metodai būtų realiai prieinami ir Lietuvos žmonėms ir kad valstybė suteiktų galimybių visiems, kenčiantiems nuo nevaisingumo, susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga (valstybinė ir ar privati) tokį gydymą gali pasiūlyti. Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XP-2502 (toliau - Projektas), mūsų nuomone, iš esmės yra tinkamas pagrindas pasiekti aukščiau nurodytus tikslus, tačiau būtina pastebėti, kad dalis jame nurodytų nuostatų yra ne tik netinkamos, bet ir žalingos tiek pacientams, tiek pačiai valstybei, kuri turėtų papildomai skirti lėšų įvairioms komplikacijoms gydyti, neigiamoms pasekmėms šalinti bei kovoti su neigiamomis kitomis ekonominėmis pasekmėmis (pvz., medicininio turizmo šioje srityje nebuvimas ir kt.). Atkreipiame dėmesį, jog nė vienoje Europos valstybėje būtent tokių pagalbinio apvaisinimo sąlygų, kokios numatytos Projekte, įstatymo nėra. Aiškinamajame rašte remiamasi Italijos pavyzdžiu, tačiau Italijoje, priešingai, toks įstatymas buvo panaikintas po pacientų kreipimosi j teismą prieš valstybę dėl netinkamo įstatymo ir jų teisių pažeidimo ir laimėtos teismo bylos. Iškart po to buvo priimtas visiškai kitoks šį klausimą reglamentuojantis įstatymas, kurio pagrindiniai aspektai, deja, aptariamame Projekte, visiškai neatsispindi. Detalūs argumentai pateikiami žemiau. Dėl pareigos perkelti tiek embrionų, kiek jų bus „sukurta“ Projektas leidžia apvaisinti tik 3 kiaušialąstes iš visų gautų, ir patalpinti į gimdą moteriai visus gautus, bet ne daugiau 3 (išskyrus tam tikras sąlygas), embrionus (tai yra, jei gaunami 3 - visus ir patalpinti).
Likusias kiaušialąstes galima šaldyti, kartojant procedūrą - apvaisinti atšildytas kiaušialąstes. Mums yra visiškai nesuprantamas Projekte suformuluotas „uždavinys“ suformuoti ne daugiau 3 embrionų ir visus gautus embrionus patalpinti į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Nevaisingumo gydymo specialistų tvirtinimu, IVF procedūroje neįmanoma iš anksto numatyti konkretaus skaičiaus embrionų. Embrionų „sukūrimas“ yra neprognozuojamas dalykas. Kai iš moters organizmo paimamos lytinės ląsteles, iš vyro - sperma, jos laboratorijoje tam tikruose indeliuose paliekamos 24 val. ir tuomet tik vertinamas apsivaisinimas. Jei bus paliekamos 3 kiaušialąstės * apsivaisinimo variantai gali būti 4:3 embrionai,
neaišku, kaip būtų traktuojama situacija, kai negaunamas nei vienas embrionas, kiek procedūrų reikės tada tokiai moteriai, kas jas apmokės (nes įstatyminė pareiga jau bus nustatyta) - ar pacientė, ar mokesčių mokėtojai, ar paslaugos teikėjai, jau nekalbant apie patirtą moterų stresą. Leidimas „sukurti“ ne daugiau kaip 3 embrionus daugeliu atvejų apskritai pablogintų pagalbinio apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė pastoti. Sukuriamų embrionų skaičius turi būti neribojamas. Kita vertus, reikalavimas visus gautus embrionus patalpinti į gimdą automatiškai sukelia itin didelę ir pagrjstą riziką moters bei naujagimių sveikatai dėl daugiavaisių nėštumų. Daugiavaisis nėštumas yra rimčiausia pagalbinio apvaisinimo komplikacija dėl didelės priešlaikinio gimdymo grėsmės ir abejotinos tokių vaikų gyvenimo kokybės po priešlaikinio gimdymo.
Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje karalystėje 70-80 proc. atvejų į gimdą perkeliamas tik vienas, atrinktas geriausios kokybės embrionas. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija rekomenduoja į gimdą perkelti ne daugiau dviejų atrinktų embrionų, o kitus užšaldyti ir saugoti pakartotinoms procedūroms. Perkeliamų embrionų skaičiaus ribojimą, priklausomai nuo moters amžiaus ir embrionų kokybės numato ir Lietuvos nevaisingumo specialistų 2014 metais atnaujinta „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“. Vienavaisis nėštumas laikomas prioritetiniu pagalbinių apvaisinimo būdų siekiniu. Aptariama Projekto nuostata apskritai neatitinka šiuolaikinės medicinos praktikos tendencijų mažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę perkeliant į moters gimdą mažesnį embrionų skaičių. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gydytojų pareiga yra veikti paciento geriausiais interesais, ty . paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už bet kokius gydymo aprašus ar reikalavimus, numatytus norminiuose aktuose. Todėl gydytojas yra įpareigotas gydyti pacientą taip, kad jam nesukeltų grėsmės ir (ar) žalos arba sukeltų kaip įmanomai mažiausią grėsmę (žalą). Šiuo atveju įstatymas legalizuoja padidintos grėsmės sveikatai gydymo variantą, nors yra galimas, įmanomas ir netgi būtinas mediciniškai pagrįstas tokios grėsmės nesukeliantis gydymo būdas. Norėtume pažymėti, jog analogiškas reikalavimas Italijoje galiojo 2004-2009 metais, tačiau Italijos pacientai padavė Italijos vyriausybę į teismą dėl pažeistos konstitucinės savo teisės gauti geriausią įmanomą medicinos paslaugą, remiantis taip vadinama evidence based (įrodymais pagrįsta) medicina, ir teismo procesą laimėjo. Toks įstatymo galiojimas Italijoje nedelsiant buvo panaikintas ir priimtas naujas įstatymas.
Mūsų įsitikinimu, toks precedentas taip pat labai realus būtų ir Lietuvoje, jei vis tik Projekte liktų toks reikalavimas. Faktą, kad toks reikalavimas tik pablogina nevaisingumo rezultatus, neskaitant pacientų fizinės ir psichinės sveikatos žalos, patvirtina ir medicininiai duomenys toje pačioje Italijoje: remiantis rimtais recenzuojamų medicinos žurnalų straipsniais (pvz., Human Reproduction, 2012), buvo atlikta retrospektyvine studija, apimanti 10 000 pacientų. Jos duomenimis, Italijoje iki tokio įstatymo gimdymų skaičius atliktam ciklui buvo apie 22 %, po įstatymo - jau tik 15-16 %. Europos rodiklis tuo metu buvo net apie 28 %. Tos pačios studijos duomenimis, jauno amžiaus moterų (iki 36 m.) pastojimas tryniais, t.y. daugiavaisis nėštumas, nuo 0.58% padidėjo iki 4,7%, t. y., beveik 10 kartų. Dėl embrionų šaldymo draudimo Projektu draudžiama šaldyti embrionus. Kaip žinoma, embrionų šaldymas atsirado 1993 m., ir pastaruoju metu, Europos nevaisingumo asociacijos duomenimis, pastojimo rezultatas po atšildytų embrionų patalpinimo yra net 20-40%. Tuo tarpu kiaušialąstės pradėtos šaldyti tik prieš kelerius metus, deja, rezultatai - tik 10-13% pastojimas, T. y., rezultatas 2-4 kartus prastesnis. Todėl akivaizdu, kad toks draudimas nepadeda įgyvendinti esminio įstatymo tikslo - padidinti galimybės pastoti. Siekiant padidinti galimybę pastoti, iš esmės beveik visose šalyse taikomas embrionų užšaldymas ir atšildytų embrionų panaudojimas. Todėl abejotina Projekto nuostata dėl kiaušialąsčių šaldymo, ir tai neturėtų būti lygiavertė alternatyva embrionų užšaldymui. Dėl gydymo prieinamumo ribojimo Projekte taip pat numatomas draudimas asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystei.
Toks draudimas apribotų dalį Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų ir jie negalėtų pasinaudoti galimybe gauti mokslo Įrodymais pagrįstą medicinos pagalbą. Projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, jog lytinių ląstelių donorystės įteisinimas Lietuvoje turėtų sunkiai prognozuojamų pasekmių vaiko psichosocialinės brandos raidai, tapatybės formavimuisi ir jo interesų bei teisių apsaugai, nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ar kita objektyvia informacija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę nepilnametį asmenį įvaikinti, o faktinės įvaikinimo pasekmės vaiko ir jo biologinių tėvų santykiams bei vaiko raidai galėtų būti panašios kaip pagalbinio apvaisinimo atveju. Dėl neefektyvaus PSDF biudžeto išlaidų valdymo Kaip žinoma, 2015 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra numatytos lėšos dirbtinio apvaisinimo kompensavimui. Tačiau jei šios lėšos bus skirtos tokioms paslaugoms, kokios yra apibrėžtos Projekte, t. y. nepakoregavus jų reglamentavimo pagal mediciniškai pagrįstus argumentus, susidarys tokia situacija, kad PSDF biudžeto lėšos bus skiriamos žinomai prastesnei, blogesnius rezultatus suteikiančiai paslaugai kompensuoti, kas pažeistų Lietuvos pacientų konstitucinę teisę į kokybiškiausią medicinos paslaugą pagal evidence based mediciną. Be to, atsiras itin didelių PSDF biudžeto lėšų poreikis naujagimių, gimusių iš daugiavaisio nėštumo, reanimacijai (apie 7 250 eurų kaina parai naujagimių reanimacijoje). Apskritai, draudžiama lytinių ląstelių donorystė ne tik pažeidžia pacientų, kuriems šis gydymas reikalingas, teises, teisę į kvalifikuotą bei moksliškai pagrįstą medicininę pagalbą, bet ir intensyvina medicininio turizmo srautą į kaimynines šalis, o taip pat didina gydymo kaštus.
Toje pačioje katalikiškoje šalyje Italijoje lytinių ląstelių donorystės draudimas, įvestas
lytinių ląstelių donorystė leidžiama. Tikimės, jog aukščiau išdėstytos pastabos ir pasiūlymai Jums bus naudingi svarstant dirbtinio (pagalbinio apvaisinimo įstatyminį sureglamentavimą. Esant Jūsų pageidavimui, maloniai pateiktume detalesnę informaciją ir medžiagą, pagrindžiančią mūsų pastebėjimus. Dar kartą dėkojame už galimybę pateikti savo nuomonę šiuo visai sveikatos sistemai svarbiu klausimu. Pritarti iš dalies
projektui
Laisvos visuomenės institutas, 2015-01-30 Laisvos visuomenės institutas (toliau - LVI) teikia savo nuomonę dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502. Vaiko interesų pirmumas LVI teigiamai vertina svarstomo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant pirmenybę pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesams“. Pabrėžtina, kad vaiko interesų pirmumo nuostata įtvirtinta 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas irgi numato, kad „visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus“. Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje teigiama, kad reglamentuojant šeimos santykius turi būti remiamasi ir „prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu“.
Manytina, kad šis pirmasis pagalbinio apvaisinimo principas turėtų kuo integraliau ir aiškiau atsispindėti ir kitose būsimo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatose. Siūlymas neatsižvelgti į šį principą ar laikyti vaiko interesus mažiau svarbiais už sutuoktinių (sugyventinių) interesus reikštų anksčiau minėtų teisės aktų ignoravimą ir vaiko - kaip esminio pagalbinio apvaisinimo tikslo ir priežasties - teisėtų interesų nuvertinimą. Lytinių ląstelių konservavimas bei embrionų šaldymas Vienu iš Dirbtinio apvaisinimo principų numatoma 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių konservavimas. LVI moters lytinių ląstelių konservavimą vertina kaip socialine, medicinine ir etine prasme žymiai geresnę alternatyvą perteklinių embrionų šaldymui. Nors moters lytinių ląstelių konservavimas yra naujesnė praktika nei embrionų šaldymas, dėl mokslo ir technologijos pažangos šis metodas jau yra sėkmingai taikomas daugelyje šalių. Pagalbinio apvaisinimo bei nevaisingumo gydymo finansavimas Įstatymo projekto 4 str. 2 d. numato, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. LVI atkreipia dėmesį, kad nors pagalbinis apvaisinimas yra pristatomas kaip nevaisingumo gydymo būdas, medicinine prasme nevaisinga pora nėra išgydoma, t. y., po pagalbinio apvaisinimo nevaisingumo problema neišnyksta, nes tokia pora ir toliau natūraliu būdu negali susilaukti vaikų. Todėl yra svarbu numatyti priemones, kurios subalansuotai tik tam tikra dalimi finansuotų ir pagalbinį apvaisinimą, ir tikrųjų nevaisingumo priežasčių tikslesnį diagnozavimą bei gydymą.
LVI nuomone, socialiai teisingiausia sveikatos sektoriaus išteklius kreipti ilgalaikių rezultatų link ir kuo efektyviau padėti nevaisingoms poroms, ir iš tikrųjų atkurti natūralų vaisingumą. Medicinos personalo sąžinės laisvė Atsižvelgdama j Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodytus pagalbinio apvaisinimo būdus, LVI atkreipia dėmesį, kad nors pagalbinis apvaisinimas įteisintas daugelyje šalių, etiniu, socialiniu, netgi medicininiu požiūriu jis nėra vertinamas vienareikšmiškai. Šioje srityje tiek mokslinėje literatūroje, tiek plačiojoje visuomenėje, tiek tarp pačių medikų vyrauja skirtingos nuostatos, todėl LVI pabrėžia, kad jau nuo pat dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įteisinimo pradžios įstatyminiu lygmeniu, įstatymas privalo saugoti ir garantuoti medicinos personalo sąžinės laisvę ir teisę neveikti dėl vidinių įsitikinimų, įtvirtindamas medicinos darbuotojų teisę atsisakyti atlikti ar prisidėti atliekant pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Sąžinės laisvė įtvirtinta tiek daugelyje tarptautinių teisės aktų, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o 2010 metų spalio 7 dienos Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija Nr. 1763 (2010) „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“ nurodo, kad Joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiami, laikomi atsakingais ar diskriminuojami dėl to, jog atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių“. Teisės neveikti dėl vidinių įsitikinimų pabrėžimas ir garantavimas yra brandžios visuomenės ir pažangios teisinės valstybės bruožas. Pertekliniai embrionai
numato, kad „embrionų gali būti sukuriama ne daugiau kaip 10.
Kiek jų bus sukurta ir vienu metu perkelta į moters gimdos ertmę, sprendžia pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis. Per vieną pagalbinį apvaisinimą į moters gimdos ertmę gali būti įdedami ne daugiau kaip
būtų įdedama į moters gimdos ertmę. Medicininiu požiūriu embrionas nėra tik lytinė ląstelė ar žmogaus audinys. Embriono statusas, nors kol kas teisėje aiškiai neįtvirtintas, kelia daug socialinių, etinių, teisinių diskusijų. Visgi biologine prasme embrionas laikytinas gyvu žmogaus organizmu pradinėje gyvenimo stadijoje – nėra įmanoma paneigti genetinės embriono priklausomybės žmonių rūšiai, nei jo gyvo organizmo statuso. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno vaiko susilaukę sutuoktiniai nebūtinai ryžtasi pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti daugiau vaikų, ypač per penkerius metus (toks terminas numatytas embrionų saugojimui) nuo pirmojo pastojimo. Atšildyti embrionai nėra taip sėkmingai naudojami kaip ką tik sukurti, kadangi neretai dalis jų žūva dėl šaldymo ar atšildymo proceso. Taip pat kol kas trūksta išsamių mokslinių studijų, kaip embrionų šaldymas gali paveikti vaiko išnešiojimą, vystymąsi ir sveikatą. LVI vertinimu, didesnio nei reikia įdėti į gimdą embrionų skaičiaus kūrimas ir perteklinių embrionų šaldymas bei naikinimas prieštarauja kituose teisės aktuose bei šio svarstomo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam vaiko interesų pirmumo principui, be to, yra neatsakingas elgesys su gyvais žmogaus embrionais. Kaip anksčiau minėta, LVI laikosi pozicijos, kad Lietuvoje būtų remiamas moters lytinių ląstelių konservavimas bei nevaisingumo priežasčių diagnozavimas ir sprendimas - tai nevaisingoms poroms suteiktų daugiau lankstumo planuojant šeimą ir sumažintų perteklinių embrionų šaldymo problemą.
Pritarti iš dalies
projektui
52Lietuvos žmogaus teisių centras,
2015-01-20 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau - LŽTC), remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-2014 - 9089 „Dėl nuomonės pateikimo", teikia nuomonę dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) (toliau
Lietuvoje šiuo metu partnerystės įregistruoti negali dėl trūkstamo įstatyminio reguliavimo.
Tokią teisę įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau partnerystės sudarymo tvarką turintis reglamentuoti įstatymas iki šiol nepriimtas. Todėl šeimos gyvenančios nesusituokus negalėtų naudotis Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatytomis teisėmis, jį priėmus. Liėtuvos Respublikos teisės aktuose ir teismų praktikoje šiuo metu jau yra naudojami termin i: „sutuoktinis (sugyventinis)" (LR Kredito unijų įstatymo 13 str. 2vd., 47 str. 2 d.),
„Bendrai gyvenantys asmenys - <...> neįregistravę santuokos ir
bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų" (LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), „šeima-sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys" (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 2 str. 6 d.), „<...> šeimos nariai yra <...> asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena nejregistravęs santuokos (partnerystė) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. „Sąvokų išaiškinimas" 2 d.), „nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge“ (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 28 d. n utartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). jvairios nesusituokusių Kartu gyvenančių asmenų sąvokos įtvirtintos ir kituose teisės aktuose bei teismų sprendimuose. Siūlytume įstaty o projekto 1 str. formuluoti taip: „Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir sugyventinių. Vietoje žodžio „sugyventiniai”, galima pasirinkti ir kitą Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamą terminą, įstatymo 7 str. 4 d. ir 10 str. 1 d. reglamentuoja sutikimo davimą skirtingoms dirbtinio apvaisinimo fazėms - kalbama apie po vienkartinio embrionų implantavimo į gimdą, likusių embrionų panaudojimo klausimą (7 str.
skaičių bei apie embrionų skaičių, kurie gali būti implantuojami vienos procedūros metu (10 str. 1 d.). Siekiant išvengti sąvokų neaiškumo reikėtų pasirinkti vieną terminą jvardinti asmenims, turintiems išreikšti sutikimą dėl likusių embrionų panaudojimo (7 str. 4 d.) ar dėl įstatymo nustatyto neviršijančio embrionų skaičiaus sukūrim o (ne daugiau nei 10), dėl embrionų skaičiaus, kuris bus perkeltas j moters gimdos ertmę vieno konkretaus pagalbinio apvaisinimo metu – ne daugiau kaip 3 (10 str. 1 d.). 7 str. 4 d. asmenys įvardijami kaip „sutuoktiniai ar sugyventiniai", o 10 str. 1 d. - kaip „pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis". Atkreiptinas dėmesys į Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atliktą Tarptautinės vaisingumo asociacijų federacijos Pasaulinę ataskaitą ir joje nurodytą šalių apžvalgą – dėl embrionų, kurie implantuojami į gimdą vienos procedūros metu, skaičiaus ribojimo. Prieštaravimas tarp nuostatų atsirado tada, kai LR Seimas priėmė pirminia e projekto variante esančiam 7 str. ir naujam 10 str. 1 d. pasiūlymui (2011 m. birželio 23 d.). LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas rašte LR Etikos ir procedūrų komisijai nurodė, kad „Priėmus grupės Seimo narių pasiūlymą 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nuostata, kad leidžiama sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta i moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau sukurtų ir perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti 3. Taigi, pagal šią nuostatą jokių likusių embrionų negali būti sukuriama, visi embrionai turi būti perkeliami j moters gimdos ertmę, todėl ir sutuoktiniai ar sugyventiniai prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią negali apsispręsti dėl likusių embrionų naudojimo pagalbiniam apyaisinimui ateityje“.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamoje Pasaulinėje vaisingumo apžvalgoje teigiama, kad vis daugiau „vaisingumo klinikų pasaulyje vieno apvaisinimo metu perkeliamų embrionų skaičių aprijbojo iki vieno ar daugiausiai dviejų", tačiau rengiantis dirbtiniam apvaisinimui, paruošiama didesnis skaičius embrionų, nei reikalinga vienai apvaisinimo procedūrai, atsižvelgiarnt j daugybę medicininių priežasčių: embrionų tinkamumą implantavimui, procedūros sėkmę po pirmos embrionų perkėlimo procedūros ir kt. Pasaulinėje apžvalgoje rašoma: „Dėl kelių embrionų implantavimo, vaisingumą skatinančių vaistų vartojimo, moterj, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas, amžiaus, ir kitų faktorių, dažniau pasitaiko dvynukai, trynukai ar keturinukai, su šiomis rizikomis taip pat susijusios ir kitos rizikos; ligos, didesnis priešgimdybinio mirtingumo lygis ir kt. Per paskutiniuosius 10 metų šios rizikos vis plačiau pripažjstamos pasaulyje ir šalys nustato ribotą galimų perkelti vieno pagalbinio apvaisinimo metu embrionų skaičių įstatyminiu reguliavimu arba t.t. gairių priėmimu. Studijos iš Švedijos, Danijos, Nyderlandų ir Belgijos parodė, kad vieno embriono perkėlimas j gimdą, ypatingai jeigu naudojamas kartu su sušaldytų/atšildytų embrionų perkėlimu tolesnių gydymo ciklų metu, savo nėštumų ir gimstamumo lygiu prilygsta atvejams, kai perkeliami du ar netgi trys embrionai, tuo pačiu išvengiant komplikacijų susijusių su dvynukų ar daugiau vaisių išnešiojimu ir gimdymu. Dėl to kai kurios šalys pįriėmė gana griežtas gaires ir reguliavimą, leidžiant tik vieno embriono perkėlimą tam tikrom katėgorijom pacienčių". Šia tema daugiau turėtų pasisakyti medicinos ekspertai.
Detalesnės priežastys, kodėl ribojamas vieno perkėlimo metu naudojamų embrionų skaičius. Daugiau informacijos apie tai galima rasti Pasaulinės sveikatos Organizacijos puslapyje pateikiamoje Pasaulinės apžvalgoje (35-36 psl.). Priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, siūlytume atsižvelgti į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Europos Viršūnių Tarybos direktyvą Nr. 2004/23/EB ir jvertinti jos nuostatų perkėlimą į įstatymo projektą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT, Teismas) praktika, nors nėra išsami, tačiau pateikia interpretaciją dėl asmenų teisių susijusių su pagalbiniu apvaisinimu, kurios patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. reguliavimo sritj. Ši sritis Teismo laikoma ypatingai sparčiai besivystančia dėl teisės ir medicinos vystymosi, dėl to reikalaujanti nuolatinio peržiūrėjimo ir atnaujinimo. Byloje Dickson v. the United Kingdom [GC], (§ 66) Teismas išaiškino: „Kaip ir privataus gyvenimo sąvoka, šeimos gyvenimas apima teisę j sprendimų tapti genetiniais tėvais gerbimą“. Teismas nustatė, „kad poros teisė pradėti vaiką ir tam tikslui pasinaudoti medicininiu pagalbiniu apvaisinimu ginama Konvencijos 8 istraipsnio, nes toks pasirinkim as yra privataus ir šeimos gyvenimo išraiška". Teismas taip pat nustatė, kad poros teisė pasinaudoti pagalbiniu apvaisinu patenka j 8 straipsnio taikymo sritj kaip privataus ir šeimos gyvenimo išraiška (S.H. and Others v. Austria, pareiškimo Nr. 57813/00, § 82,). Byloje dvi pareiškėjų poros nurodė, kad heterologous apvaisinimo neleidimas in virtro būdų, vienos poros atveju - reikalaujantis spermos donoro, kitos poros - kiaušinėlio donoro, pažeidė jų teisę į asmeninį ir šeimos gyvenimą. Teismas pažeidimo šioje byloje nepripažino ir pasisakė, kad šalys, Konvencijos narės, turi plačią nuožiūros laisvę, reglamentuodamos pagalbinio apvaisinimo ¡gyvendinimo tvarką.
Tačiau tuo pačiu EŽTT pabrėžė, kad Konvencija visuomet buvo interpretuojama ir taikoma atsižvelgiant į esančias sąlygas (žr. Rees v. the United Kingdom, 1986 m. spalio 17 d ., § 47, Series A No. 106), Taigi, netgi jeigu 8 straipsnio pažeidimas buvo nepripažintas šiuo atveju, Teismas laiko šią sritį tokia, kurioje įstatymų leidyba nuolat keičiasi, ir kuri susijusi su ypatingai dinamišku mokslo ir teisės vystymusi, dėl to turinti būti nuolat peržiūrima Susitariančių Šalių (S.H. and others v. Austria, pareiškimo Nr. 57813/00, § 118). Byloje Costa and Pavan v. Italy (pareiškimo Nr. 54270/10), EŽTT vienbalsiai nutarė, kad Italijos Pagalbinio apvaisinimo ¡statymas pažeidė EŽTK 8 str. (teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas - oficialus vertimas). Teismas nutarė, kad pareiškėjos noras naudotis pagalbiniu apvaisinimu ir preimplantacine genetine diagnostikla, kad susilauktų kūdikio, kuris nesirgtų cistine fibroze, yra jų teisė į asmens ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, remiantis Konvencijos 8 str. tikslu. Teismas pažymėjo skirtumą tarp šios bylos, kurioje sprendžiamas preimplantacinės genetinės diagnostikos ir homologinio dirbtinio apvaisinimo klausimas ir bylos S.H. prieš Austriją, kurioje buvo sprendžiamas pagalbinio apvaįsinimo prieinamumo klausimas. Teismas pažymėjo, kad Italijos jstatymo nenuoseklumas, kai draudžiama tik sveikų embrionų implantacija, tačiau leidžiamas nėštumo nutraukimas tais atvejais, kai aptinkami ligos požymiai vaisiuje, pareiškėjams paliko tik vieną išeitį, kuri sukėlė nerimą ir kančią: nėštumo pradėjimą natūraliu būdu ir nėštumo nutraukimo išeitį, jeigu prenataliniai testai rodė, kad vaisiu turi ligos požymių. Teismas nusprendė, kad tokiu atveju valstybės kišimasis j asmens ir jo šeimos gyvenimo neliečiamumą buvo neproporcingas.
Priimant įstatymą, siūlome atsižvelgti į tai, kad pagalbinio apvaisinimo praktika Lietuvoje jau yra veikianti daugiau nei 10 metų, todėl tikslinga peržiūrėti įstatymo projektą ir kai kurias jo nuostatas atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką Lietuvoje, kitų valstybių ilgametę teisinę ir medicinos praktiką. Pritarti iš dalies
projektui
53Palmira Rudalevičienė,
gydytoja psichiatrė psichoterapeutė, 2015-10-07 Diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo vis mažiau palieka abejingų. Ši tema tapo pastarojo meto aktualija. Teko dalyvauti Seime vykusiuose klausymuose, svarstant abu pateiktus dirbtinio apvaisinimo projektus. Be Sveikatos reik alų komiteto narių bei kitų parlamentarų, dalyvavo gydytojai ginekologai, pediatrai, embriologai, teisininkai, dvasininkai, studentai, net inžinieriai, ekonomistai, edukologai ir kt. Dalyvavo ir liudininkai: šeimos, auginančios vaikučius, pradėtus dirbtinio apvaisinimo būdu, ir šeimos, vis dar einančios kryžiaus kelius ir laukiančios savojo stebuklo. Vaikutis gimsta iš meilės akto, na ar iš sekso - dabar taip sakyti yra paprasčiau ir madingiau. Užauginti vaiką yra sunkiau, negu mylėtis ir vaikus gaminti. Dauguma mano pacientų pateikia net absurdiškų atvejų: nori vaiko, bet nesimyli. Tai būna neįtikėtina, tačiau turime pažinti ir tą visuomenės dali, nes ji egzistuoja. Žmonėms labai trūksta švietimo. Pastojusi moteris, jau kelioms dienoms užtrukus menstruacijoms, turi abejonių, ar ji nėra gyvybės nešiotoja, taigi žino, kad joje jau bręsta gyvybė. Jau nešiodama embrioną, moteris yra gyvybės nešėja. Apie tai kalbame su mano pacientėmis. Svarstant dirbtinio apvaisinimo abu įstatymo projektus - diskusija yra apie embrionų sunaikinimą ar jų išsaugojim ą. Sunaikindami embrioną – sunaikiname gyvybę. Tai – teiginys, o ne diskusija.
Būdama gydytoja, aš negalėčiau pasisakyti už embrionų naikinimą. Hipokrato Priesaika buvo duota gyvybei saugoti, ją puoselėti. Toks yra gydytojo pašaukimas. Šiandien nebėra tikslo diskutuoti, kas tas embrionas – embriologijos mokslas yra gerai išsivystęs, studentai medikai privalo išlaikyti egzaminą, taigi jau studijų suole būsimi gydytojai žino, kad embrionas yra būsimas žmogus. Embriono vystymosi stadiją esame praėjęs kiekvienas. Savo psichiatrinėje praktikoje kartu su savo pacientėmis laukiame užgimsiančio kūdikėlio – visas mokinu kalbėti, bendrauti su savo vaikučiu. Nutraukiu psichotropinių vaistų naudojimą savo pacientėms – kad nebūtų sutrikdytas užgimsiančios laukiamos gyvybės vystymasis. Medicininiai klausimai labai aiškūs ir diskusijos nebeturėtų iškilti.. Diskusija apie dirbtinį apvaisinimą iš esmės – tai yra diskusija apie biznį, didžiulius pinigus, eksperimentą. Tiems, kas yra ne gydytojai, turėtų būti labai aiškiai pasakyta, kad embrionas jau yra užsimezgusi gyvybė. Tai švietimo dalis, tai medicininė diskusijos dalis, profesionalų žodis turėtų būti pagrindinis. Esu gydytoja, bet kartu esu ir dviejų puikių sūnų – dabar jau irgi – gydytojų mama. Jie irgi buvo embrionai. Esu savo Tėvų dukra, buvau auklėta mylėti ir skirti, kas yra galima, ir kas ne. Pasisakyti už embrionų sunaikinimą – man reikštų ne tik išduoti profesinę Priesaiką, bet kartu tai būtų Tėvų skiepytų vertybių išdavystė. Tai mano asmeninė dalis, vertybinė. Ji labai svarbi – svarbu išlikti žmogumi. Žmogiškumas turėtų būti pagrindinė mūsų visų sudedamoji dalis, Parlamentarų ypač. Aš labai aiškiai pasisakau už embrionų išsaugojimą, leidimą jiems vystytis, užgimti, užaugti puikiais Lietuvos piliečiais, gal netgi tapti Parlamentarais. Aš pasisakau už gerbiamos parlamentarės Dangutės Mikutienės siūlomą įstatymą, kurio nuostatos man priimtinos ir kaip gydytojai, ir kaip žmogui. Kartu kviečiu į tai atsižvelgti. Puoselėkime kartu Gyvybės kultūrą, o ne mirties.
Linkiu kuo geriausios sėkmės tarnaujant žmogui ir puoselėjant visas žmogiškąsias vertybes. Pritarti iš dalies
projektui
institutas, 2015-10-06 Šiuo raštu teikiame Laisvos visuomenės instituto nuomonę dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 (toliau - Projektas) aspektų bei atsakome į atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. Išvadoje Nr. 664 (toliau - Vyriausybės Išvada) pateiktus pasiūlymus. Dėl embriono apsaugos. Pritariame Projekto 11 strapsnio nuostatoms, pagal kurias embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta j moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, embrionų redukcijos draudimui ir kitoms embriono apsaugos garantijoms. Kadangi biomedicinos mokslas akivaizdžiai rodo, jog žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo (kiaušialąstės ir spermatozoido susiliejimo, naujo genetinio kodo susiformavimo) momentu ir toliau tolygiai vystosi, saugoti ją būtina nuo pradžios, o ne nuo kažkurios vėlesnės vystymosi stadijos. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad reikėtų atsisakyti Projekto 11 straipsnio 7 dalyje nustatyto embrionų redukcijos draudimo, „nes teisės aktai šiuo metu nedraudžia nutraukti nėštumo, o embrionų redukcija irgi gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Draudimas nėštumą nutraukti po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo galėtų būti laikomas diskriminaciniu, nes nėštumų nutraukti po natūralaus apvaisinimo nedraudžiama. “ Pagal Konstitucijos 19 straipsnį žmogaus teisę į gyvybę turi saugoti įstatymas. Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato apsaugą vaikui iki gimimo („kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“).
Manome, kad Konstitucijos ir įstatymo reikalavimų neatitinkanti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nėštumo nutraukimo tvarka negali būti kriterijumi, vertinant rengiamo įstatymo projekto nuostatas, susijusias su pradėtos žmogiškos gyvybės apsauga. Nėra iš žmogaus prigimties kylančios teisės į nėštumo nutraukimą. Tokia teisė neegzistuoja nei nacionalinėje, nei tarptautinėje teisėje (Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra aiškiai nurodęs, kad pagal Konvenciją nėra teisės į abortą: EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Silva Monteiro Martins Ribeiro v. Portugal Nr. 16471/02; EŽTT 1988 m. spalio 5 d. sprendimas Jean-Jacques Amy v. Belgium Nr. i 1684/85 ir kt.). Todėl niekas neįpareigoja valstybės užtikrinti galimybę „nutraukti nėštumą“ (leisti embrionų redukciją), kai vaikas yra pradėtas dirbtinio apvaisinimo būdu. Nors teisės doktrinoje ir tarptautinėje bendruomenėje nėra vieningos nuomonės dėl embrionų, kaip teisių subjektų, statuso, visuotinai pripažįstama, kad teisė turi suteikti jiems tam tikro lygio apsaugą. Pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos teisės pačiai susireguliuoti gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos klausimus neriboja jokie tarptautiniai įsipareigojimai. Šių metų rugpjūčio 27 d. sprendime byloje Parrillo prieš Italiją Nr. 46470/11 EŽTT konstatvo, kad in vitro būdu pradėtas embrionas negali būti redukuojamas iki „daikto“ (prekės, nuosavybės) ir patvirtino atskirų ET valstybių teisę pačioms spręsti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurto embriono apsaugos klausimus. 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendime byloje Vo prieš Prancūziją Nr.
53924/00 pripažino, kad nesant tarp Europos valstybių konsensuso, atsakymas į klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekama pačių valstybių nuožiūrai. EŽTT taip pat pažymėjo, jog „žmogaus embriono/foetus priklausomybė žmonių giminei gali būti laikoma sutarimu tarp valstybių ir žmogaus orumo vardan gali būti reikalinga apsaugos“. Dėl embrionų šaldymo Vyriausybės išvadoje pateikiamas siūlymas leisti sukurti embrionų tiek, kiek vienu metu jų pavyksta sukurti, o į gimdą dėti ne daugiau kaip 2 ar 3. Vyriausybė nenurodo, kaip turėtų būti pasielgta su pertekliniais embrionais - sunaikinti ar laikyti iki kitos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Įvertinant tai, kad embrionų laikymui būtinas jų šaldymas, o atšildžius embrionus pusė jų žūva, įstatymas, leidžiantis perteklinių embrionų kūrimą, įgalinantų didelės dalies sukurtų embrionų sunaikinimą. Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad Projekto 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas kiaušialąsčių šaldymas nėra medicinos mokslo įrodymais pagrįsta alternatyva embrionų šaldymui. Tačiau net jeigu apvaisinimo efektyvumas taikant kiaušialąsčių šaldymo technologiją yra mažesnis nei taikant embrionų šaldymą, tai nepaneigia pamatinio ir universalaus žmogiškumo reikalavimo, kad, nesant neišvengiamos būtinybės, nevalia nutraukti žmogaus gyvybės. Dėl lytinių ląstelių donorystės Pritariame Projekto 6 straipsnio 2 daliai, pagal kurią dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami. Šios nuostatos užtikrintų, kad dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų socialiniai ir genetiniai tėvai sutaps. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje lytinių ląstelių donorystė yra draudžiama napagrįstai. Tačiau norime pabrėžti, kad atsisakius šio draudimo, susidarytų situacijos, kai vaikas neturėtų genetinio ryšio su abiem ar vienu iš tėvų.
Lytinių ląstelių donorystė pažeistų tradicinę tėvystės ir motinystės sampratą, vaiko interesą augti biologinių tėvų šeimoje. Be to, lytinių ląstelių donorystė praktiškai neįmanoma be donoro anonimiškumo (konfidencialumo) užtikrinimo. Viena vertus, tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva dėl donorų anonimiškumo atsirastų kraujomaišos rizika. Kita vertus, donorų anonimiškumas prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7(1) straipsnyje įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo genetinius tėvus. Vadovaujantis šia Vaiko teisių konvencijos nuostata, donoro anonimiškumas nuo
(pastarojoje įtvirtinta pareiga gydytojams išaiškinti spermos donorams teisines pasekmes — vaiko teisę žinoti donoro tapatybę, vaiko teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo). Po pakartotinių Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų anonimiškumo atsisakyta Norvegijoje (2005 m.), Nyderlanduose (2004 m.), Jungtinėje Karalystėje (2005 m.), Suomijoje (2005). Donorystės tarp ne partnerių įteisinimas sudalytų prielaidas lytinių ląstelių donorų išnaudojimui, neteisėtam lytinių ląstelių ir/ar embrionų vežimui per Lietuvos teritoriją, į ją ar iš jos. Tokios galimybės realumą patvirtina ir Europos Parlamento rezoliucija P6_TA(2005)0074 „Dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis“ (Oficialus leidinys 2005, C 320 E/251), kurioje atkreipiamas dėmesys į Europoje (ypač rytinėje jos dalyje) pasitaikančius prekybos kiaušialąstėmis atvejus, sudarančius sąlygas neturtingų moterų išnaudojimui. Pritarti iš dalies
projektui
institutas, 2015-11-02 Šiuo raštu teikiame Laisvos visuomenės instituto (toliau – LVI) nuomonę, pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.
XIP-2502 (toliau – Projektas) aspektų bei atsakome į atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. Išvadoje Nr. 664 (toliau – Vyriausybės Išvada) pateiktus pasiūlymus. Dėl embriono apsaugos. LVI įsitikinimu, Dirbtinio apvaisinimo įstatymas gali leisti sukurti ne daugiau embrionų, nei vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę, o embrionų redukcija gimdoje turi būti draudžiama. Biomedicininiu požiūriu embrionas nėra paprasta somatinė ląstelė ar žmogaus audinys: ypatingą jo statusą rodo genetinė priklausomybė žmonių rūšiai ir gyvo organizmo statusas, kurį galima patvirtinti moksliškai. Kadangi biomedicinos mokslas akivaizdžiai rodo, jog žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo (kiaušialąstės ir spermatozoido susiliejimo, naujo genetinio kodo susiformavimo) momentu ir toliau tolygiai vystosi, saugoti ją būtina nuo pradžios, o ne nuo kažkurios vėlesnės vystymosi stadijos. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad reikėtų atsisakyti Projekto 11 straipsnio 7 dalyje nustatyto embrionų redukcijos draudimo, „nes teisės aktai šiuo metu nedraudžia nutraukti nėštumo, o embrionų redukcija irgi gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Draudimas nėštumą nutraukti po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo galėtų būti laikomas diskriminaciniu, nes nėštumą nutraukti po natūralaus apvaisinimo nedraudžiama.“ Pagal Konstitucijos 19 straipsnį žmogaus teisę į gyvybę turi saugoti įstatymas. Galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato apsaugą vaikui iki gimimo („kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“).
Manome, kad Konstitucijos ir įstatymo reikalavimų neatitinkanti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nėštumo nutraukimo tvarka negali būti kriterijumi, vertinant rengiamo įstatymo projekto nuostatas, susijusias su pradėtos žmogiškos gyvybės apsauga. Nėra iš žmogaus prigimties kylančios teisės į nėštumo nutraukimą. Tokia teisė neegzistuoja nei nacionalinėje, nei tarptautinėje teisėje (Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra aiškiai nurodęs, kad pagal Konvenciją nėra teisės į abortą: EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Silva Monteiro Martins Ribeiro v. Portugal Nr. 16471/02; EŽTT 1988 m. spalio 5 d. sprendimas Jean-Jacques Amy v. Belgium Nr. i 1684/85 ir kt.). Todėl niekas neįpareigoja valstybės užtikrinti galimybę „nutraukti nėštumą“ (leisti embrionų redukciją), kai vaikas yra pradėtas dirbtinio apvaisinimo būdu. Nors teisės doktrinoje ir tarptautinėje bendruomenėje nėra vieningos nuomonės dėl embrionų, kaip teisių subjektų, statuso, visuotinai pripažįstama, kad teisė turi suteikti jiems tam tikro lygio apsaugą. Pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos teisės pačiai susireguliuoti gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos klausimus neriboja jokie tarptautiniai įsipareigojimai. Šių metų rugpjūčio 27 d. sprendime byloje Parrillo prieš Italiją Nr. 46470/11 EŽTT konstatavo, kad in vitro būdu pradėtas embrionas negali būti redukuojamas iki „daikto“ (prekės, nuosavybės) ir patvirtino atskirų ET valstybių teisę pačioms spręsti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurto embriono apsaugos klausimus. 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendime byloje Vo prieš Prancūziją Nr.
53924/00 pripažino, kad nesant tarp Europos valstybių konsensuso, atsakymas į klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekamas pačių valstybių nuožiūrai. EŽTT taip pat pažymėjo, jog
„žmogaus embriono/vaisiaus priklausomybė žmonių giminei gali būti laikoma
sutarimu tarp valstybių ir žmogaus orumo vardan gali būti reikalinga apsaugos“. Dėl vaiko interesų pirmumo principo. Nors ne visos dirbtinio apvaisinimo procedūros lemia sėkmingą nėštumą, visų jų tikslas nėra vien pastoti, o padėti susilaukti vaiko, t. y. naujo asmens, kurio gyvybė, sveikata ir gyvenimo kokybė priklauso nuo procedūrų, atliktų pažeidžiamiausioje jo gyvenimo stadijoje. Nors nevaisingos poros patiria emocinių ir psichologinių sunkumų, yra neteisinga sulyginti interesus poros, kuri nori susilaukti vaiko, ir interesus vaiko, kurio gyvybe, sveikata ir gyvenimo kokybe šiuo atveju rizikuojama. Dėl to LVI kategoriškai pasisako prieš vaiko interesų išbraukimą iš įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies ir siūlo palikti nuorodą į šiuos interesus toje pačioje nuostatoje įrašant vaiko interesus pirmiau nei nevaisingos poros, o įstatymo svarstymo metu - siekti kuo proporcingiau šiuos interesus suderinti. Dėl embrionų šaldymo. Vyriausybės išvadoje pateikiamas siūlymas leisti sukurti embrionų tiek, kiek vienu metu jų pavyksta sukurti, o į gimdą dėti ne daugiau kaip 2 ar 3. Vyriausybė nenurodo, kaip turėtų būti pasielgta su pertekliniais embrionais – sunaikinti ar laikyti iki kitos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Įvertinant tai, kad embrionų laikymui būtinas jų šaldymas, o atšildžius embrionus pusė jų žūva, įstatymas, leidžiantis perteklinių embrionų kūrimą, įgalintų didelės dalies sukurtų embrionų sunaikinimą. Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad Projekto 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas kiaušialąsčių šaldymas nėra medicinos mokslo įrodymais pagrįsta alternatyva embrionų šaldymui.
Tačiau net jeigu apvaisinimo efektyvumas taikant kiaušialąsčių šaldymo technologiją yra mažesnis nei taikant embrionų šaldymą, tai nepaneigia pamatinio ir universalaus žmogiškumo reikalavimo, kad, nesant neišvengiamos būtinybės, nevalia nutraukti žmogaus gyvybės. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno vaiko susilaukę sutuoktiniai nebūtinai ryžtasi pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti daugiau vaikų, ypač per keletą metų nuo pirmojo pastojimo. Atšildyti embrionai nėra taip sėkmingai naudojami kaip ką tik sukurti, kadangi neretai dalis jų žūva dėl šaldymo ar atšildymo proceso. Taip pat kol kas trūksta išsamių mokslinių studijų, kaip embrionų šaldymas gali paveikti vaiko išnešiojimą, vystymąsi ir sveikatą. LVI vertinimu, didesnio nei reikia įdėti į gimdą embrionų skaičiaus kūrimas ir perteklinių embrionų šaldymas bei naikinimas prieštarauja kituose teisės aktuose bei šio svarstomo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytam vaiko interesų pirmumo principui, be to, yra neatsakingas elgesys su gyvais žmogaus embrionais. LVI laikosi pozicijos, kad Lietuvoje būtų remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas bei nevaisingumo priežasčių diagnozavimas ir sprendimas - tai nevaisingoms poroms suteiktų galimybę gydytis iš tiesų ir sumažintų perteklinių embrionų šaldymo problemą. Dėl lytinių ląstelių donorystės. Pritariame Projekto
ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami. Šios nuostatos užtikrintų, kad dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų socialiniai ir genetiniai tėvai sutaps. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje lytinių ląstelių donorystė yra draudžiama nepagrįstai.
Tačiau norime pabrėžti, kad atsisakius šio draudimo, susidarytų situacijos, kai vaikas neturėtų genetinio ryšio su abiem ar vienu iš tėvų. Lytinių ląstelių donorystė pažeistų geriausiai vaiko interesus atitinkančios tėvystės ir motinystės sampratą, vaiko interesą augti biologinių tėvų šeimoje. Be to, lytinių ląstelių donorystė praktiškai neįmanoma be donoro anonimiškumo (konfidencialumo) užtikrinimo. Viena vertus, tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva dėl donorų anonimiškumo atsirastų kraujomaišos rizika. Kita vertus, donorų anonimiškumas prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7(1) straipsnyje įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo genetinius tėvus. Vadovaujantis šia Vaiko teisių konvencijos nuostata, donoro anonimiškumas nuo
(pastarojoje įtvirtinta pareiga gydytojams išaiškinti spermos donorams teisines pasekmes - vaiko teisę žinoti donoro tapatybę, vaiko teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo). Po pakartotinių Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų anonimiškumo atsisakyta Norvegijoje (2005 m.), Nyderlanduose (2004 m.), Jungtinėje Karalystėje (2005 m.), Suomijoje (2005). Donorystės tarp ne partnerių įteisinimas sudarytų prielaidas lytinių ląstelių donorų išnaudojimui, neteisėtam lytinių ląstelių ir/ar embrionų vežimui per Lietuvos teritoriją, į ją ar iš jos. Tokios galimybės realumą patvirtina ir Europos Parlamento rezoliucija P6_TA(2005)0074 „Dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis“ (Oficialus leidinys 2005, C320 E/251), kurioje atkreipiamas dėmesys į Europoje (ypač rytinėje jos dalyje) pasitaikančius prekybos kiaušialąstėmis atvejus, sudarančius sąlygas neturtingų moterų išnaudojimui. Dėl paslaugos finansavimo iš PSD fondo.
LVI atkreipia dėmesį, kad nors pagalbinis apvaisinimas yra pristatomas kaip nevaisingumo gydymo būdas, medicinine prasme nevaisinga pora nėra išgydoma, nes po dirbtinio apvaisinimo nevaisingumo problema neišnyksta ir tokia pora ir toliau natūraliu būdu negali susilaukti vaikų. Be to, dirbtinio apvaisinimo procedūros, net ir būdamos legalios, nėra vertinamos vienareikšmiškai etine prasme nei tarp medikų, nei visuomenėje ir to negalima neigti. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojai neturėtų būti įpareigoti remti šią brangią abejotino etiškumo procedūrą. LVI nuomone, socialiai teisingiausia sveikatos sektoriaus išteklius kreipti ilgalaikių rezultatų link ir kuo efektyviau padėti nevaisingoms poroms iš tikrųjų atkurti natūralų vaisingumą, todėl yra daug tikslingiau numatyti priemones, kurios subalansuotai tam tikra dalimi finansuotų tikrųjų nevaisingumo priežasčių tikslesnį diagnozavimą ir gydymą bei moters lytinių ląstelių šaldymą. Dėl medicinos personalo sąžinės laisvės. Atsižvelgdamas į Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodytus pagalbinio apvaisinimo būdus, LVI atkreipia dėmesį, kad nors pagalbinis apvaisinimas įteisintas daugelyje šalių, etiniu, socialiniu, netgi medicininiu požiūriu jis nėra vertinamas vienareikšmiškai. Šioje srityje tiek mokslinėje literatūroje, tiek plačiojoje visuomenėje, tiek tarp pačių medikų vyrauja skirtingos nuostatos, todėl LVI pabrėžia, kad jau nuo pat Pagalbinio apvaisinimo įteisinimo pradžios įstatyminiu lygmeniu įstatymas privalo saugoti ir garantuoti medicinos personalo sąžinės laisvę ir teisę neveikti dėl vidinių įsitikinimų, įtvirtindamas medicinos darbuotojų teisę atsisakyti atlikti ar prisidėti atliekant pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Sąžinės laisvė įtvirtinta tiek daugelyje tarptautinių teisės aktų, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o 2010 metų spalio 7 dienos Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija Nr.
išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“ nurodo, kad „joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiami, laikomi atsakingais ar diskriminuojami dėl to, jog atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių“. Teisės neveikti dėl vidinių įsitikinimų pabrėžimas ir garantavimas yra brandžios visuomenės ir pažangios teisinės valstybės bruožas. Pritarti iš dalies
projektui
draugija, 2015-11-17 Šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitete jau kelintą kartą svarstomas pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Tai vienas iš ilgiausiai svarstomų ir diskutuojamų sveikatos srities teisės aktų, kurio priimti nepavyksta jau dešimtmetį. Kol nėra teisės akto, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą, pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, o šeimos, kurioms reikia šių paslaugų, dažnai priverstos gydytis užsienyje. Kita vertus, dėl didelės kainos, nemaža dalis šeimų negali gauti atitinkamo gydymo. Apie pagalbinio apvaisinimo reglamentuojančio teisės akto. nepaleidžiančio nevaisingų šeimų teisės į efektyvų, medicinos mokslo įrodymais pagrįstą gydymą, svarbą išsamiau kalbėta pateiktame Jums „Kreipimesi dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto svarstymo“ (2014 m. spalio 27 d.) Pagalbiniam apvaisinimui, kaip ir kitiems gydymo būdams, neturi turėti įtakos Seimo narių įsitikinimai ir religinės pažiūros. Kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka būtų apibrėžiami ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Todėl pritariame grupės parlamentarų iniciatyvai atitinkamai keisti Civilinį kodeksą ir atsisakyti bandymų teikti bei svarstyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą Seime. Lietuvos akušerių ginekologų draugija, (LAGD) kaip profesinė specialistų organizacija, palaiko ir remia tik mokslo įrodymais bei geros medicinos praktika pagrįstus gydymo metodus ir pasiruošusi visapusiškai padėti Sveikatos apsaugos ministerijai paruošti mokslo įrodymais pagrįstą pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio teisės akto projektą. Pritarti iš dalies
projektui
asociacija ir kt., 2015-11-20 Palaikome Sveikatos reikalų komitete svarstomą Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio parengtą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502 (toliau – Projektas), kuris tinkamai subalansuoja negimusio vaiko ir nevaisingos poros interesus. Tai, kad Projektas numato, jog turi būti remiama pažangi kiaušialąsčių vitrifikavimo (greitojo šaldymo, kurio metu citoplazmoje nesusidaro kristalai) technologija, padeda išvengti etinių dilemų, kurias sukelia embrionų šaldymas bei vėlesnis „perteklinių“ embrionų sunaikinimas. Ši technologija jau kelerius metus vis plačiau taikoma visame pasaulyje ir vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamai efektyvus ir saugus. Šis metodas jau nuo 2013 nebėra laikomas eksperimentiniu. Todėl nėra būtinybės leisti kurti daugiau embrionų, nei būtų persodinama į moters gimdą, ir jų šaldyti. Džiaugiamės, kad egzistuojant kiaušialąsčių šaldymo alternatyvai, nevaisingos poros gali gauti ne tik saugias, veiksmingas, bet ir etiniu požiūriu priimtinas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienos pagalbinio apvaisinimo procedūros tikslas yra padėti šeimai susilaukti vaiko.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros bei jų įgyvendinimo priemonės gali turėti įtakos būsimo vaiko sveikatai, teisėms ir interesams. Tuo tarpu jokie tarptautinės ar nacionalinės teisės aktai nedraudžia pradėto embriono laikyti žmogumi ir saugoti jo gyvybę bei žmogišką orumą. Priešingai, galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Biomedicinos mokslo duomenys akivaizdžiai rodo, jog žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo momentu, o ne kurioje nors vėlesnėje vystymosi stadijoje. Todėl teisingumas ir pagarba žmogaus gyvybei bei orumui reikalauja teikti jai teisinę apsaugą. LR Konstitucinis teismas 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime išaiškino, kad „žmogaus gyvybė ir orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę“, „yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai“. Žmogiškos gyvybės skirstymas į „kokybišką“ ir „nekokybišką“ prieštarauja žmogaus orumui ir yra neetiškas. Todėl pasisakome prieš preimplantacinės diagnostikos įteisinimą, kaip prieštaraujantį žmogaus orumui. Tokia diagnostikos galimybė siųstų klaidingą žinią Lietuvos visuomenei apie neva mažesnę žmonių su negalia ar su atitinkamais genetiniais sutrikimais/sindromais vertę, didintų jų stigmatizaciją ir de facto įteisintų eugeniką. Pasisakome už tai, kad Lietuvoje būtų draudžiama lytinių ląstelių donorystė, nes leidus pagalbinio apvaisinimo procedūras, naudojant donorų spermatozoidus ar kiaušialąstes, susidarytų situacijos, kai vaikas neturėtų genetinio ryšio su abiem ar vienu iš tėvų. 0 tai pažeistų geriausius vaiko interesus atitinkančios tėvystės ir motinystės sampratą bei JT Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę žinoti biologinius tėvus.
Sąžinės laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kuri yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Pagalbinio apvaisinimo procedūros tiek mokslinėje literatūroje, tiek plačiojoje visuomenėje, tiek medicinos bendruomenėje etikos požiūriu yra laikomos problematiškomis. Todėl įstatymas privalo saugoti ir garantuoti medicinos personalo sąžinės laisvę ir teisę atsisakyti atlikti procedūras, kurios prieštarauja jų sąžinei ir vidiniams įsitikinimas, įtvirtindamas medicinos darbuotojų teisę atsisakyti atlikti ar prisidėti atliekant pagalbinio apvaisinimo paslaugas. LR Seime 2015-11-16 buvo registruotas Projektas Nr. XIIP-3766, kuriuo siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.154 str., nustatant, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką reguliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas - įtvirtinti, jog pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Analogišką argumentą savo 2015-11-18 išvadoje pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu išvardindamas Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje TLK-10 pateiktas nevaisingumo priežastis. Kategoriškai nesutinkame su tokiu pagalbinio apvaisinimo procedūrų turinio interpretavimu, nes jų tikslas nėra išgydyti ligas, kurios yra nurodytos klasifikacijoje TLK-10. Akivaizdu, kad vyro nevaisingumas (kodas N46) nėra išgydomas, jeigu jo žmona/partnerė yra apvaisinama donoro sperma.
Be to, nei kiaušintakių, gimdos ar gimdos kaklelio patologijos (kodai N97.1, 97.2, 97.3), nei anovuliacija (kodas N97.0), nei visos kitos ligos, kurios klasifikacijoje TLK-10 yra nurodomos kaip nevaisingumo priežastys, nėra išgydomos, jei pagalbinio apvaisinimo būdu moteris pastoja. Tai rodo, kad pagalbinis apvaisinimas neatitinka gydymo sąvokos prasmės. Pagalbinio apvaisinimo procedūra paliečia tiek vaiko, tiek kitų susijusių asmenų teises ir interesus. Tokie jautrūs klausimai kaip lytinių ląstelių donorystė, pagalbinis apvaisinimas santuokoje ar nesantuokoje, surogacijos draudimas, kurių reguliavimas yra susijęs su teise į pagalbinio apvaisinimo prienamumą ir gimsiančio vaiko teise žinoti biologinius tėvus, taip pat šių teisių užtikrinimo ir ribojimo aspektai, demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti reglamentuojami tautos atstovų priimtu įstatymu. Neabejotinai ir vaiko iki gimimo teisės į gyvybę apsaugos klausimai (nuo kada ir kokio lygio apsauga taikoma embrionui; kiek embrionų galima sukurti, ar leidžiamas jų šaldymas ir kt.) gali būti reguliuojami tik įstatymu. Tai, kad su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu ir jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties, ne kartą yra konstatavęs LR Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas; 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad 2015-11-16 Projekto Nr. XIIP-3766 nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai. Pabrėžiame, kad žmogaus teisių reglamentavimas įstatyminiu lygiu negali būti laikomas pažeidžiančiu pacientų, jų organizacijų ar kitų asmenų teisėtus interesus.
Dėl dalies gyventojų ir pagalbinio apvaisinimo klinikų suinteresuotumo, kad būtų nustatyta vienokia ar kitokia pagalbinio apvaisinimo tvarka, negalima ignoruoti teisinės valstybės principo ir visų valstybės piliečių pasitikėjimo demokratiniais teisėkūros procesais Lietuvoje. Atsižvelgdami į tai, raginame pritarti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502 ir nepritarti projektui Nr. XIIP-3766. Pritarti iš dalies
projektui
58Prof. dr. A. Utkus ir kt.,
2015-11-24 I. Projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse ribojamas sukuriamų embrionų skaičius ir draudžiama juos šaldyti. Remiantis mokslo įrodymais pagrįstais gydymo metodais bei geros medicinos praktikos principais siūlome išdėstyti nauja redakcija: „Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, bet ne daugiau 10, o į gimdą perkelti ne daugiau kaip 2 embrionus.“ Argumentai: Numatyti, kad būtų sukurta tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į moters gimdą, neįmanoma, nes siekiant sukurti tris embrionus, būtų vaisinamos trys moteriškos lytinės ląstelės ir gali būti gaunami arba trys, arba du, arba vienas, arba nė vieno embriono. Ne visos moteriškos lytinės ląstelės apsivaisina, ne visos lytinės ląstelės dalinasi. Tad brangiai kainuojančią procedūrą tektų vėl kartoti iš naujo. Siūlant procedūros kartojimo išvengti paimant didesnį kiaušialąsčių kiekį ir jas šaldant, rezultatai šiuo metu blogesni, nei šaldant embrionus. Pateikiame pastarųjų metų mokslinės literatūros duomenis apie kiaušialąsčių šaldymo medicininiais tikslais taikymo paplitimą ir efektyvumą Europos ir pasaulio šalyse. 1. Europos šalys, taikančios kiaušialąsčių šaldymą.
2014 metais ESHRE (European Society of Human Reproduction and Embryology) pateikia duomenis už 2010 metus: 37 –iose Europos šalyse atlikta 125 994 IVF, 272
perkėlimo į gimdą ciklai. Pažymėtina, kad šaldytų embrionų perkėlimo į gimdą skaičius Europoje auga – 2010 m. šių ciklų atlikta 10 440 daugiau, nei
taikomas 10 Europos šalių, didžioji dauguma (87%) atvejų teko Italijai ir Ispanijai. Nepaisant tobulėjančių kiaušialąsčių šaldymo metodų ir gerėjančių rezultatų, didžioji dauguma šalių rinkosi embrionų šaldymą, o ne pagalbinio apvaisinimo procedūras su atšildytomis kiaušialąstėmis: pastarųjų buvo atšildyta vos 4859 lyginant su 114593 atšildytais embrionais. Taigi, pagrindiniai kiaušialąsčių šaldymo atvejai išlieka šie: siekiant išsaugoti vaisingumą onkologinių ar lėtinių ligų atveju, kai nepavyksta gauti spermatozoidų kiaušidžių punkcijos dieną bei atidėtos motinystės atveju (3). 2010 m. šaldytų embrionų ciklai sudarė 28% šviežių embronų ciklų, kai kuriose šalyse ši proporcija buvo dar didesnė – 43% Šveicarijoje, 32% Švedijoje, 29% Lenkijoje, 40% Suomijoje. Duomenų analizėje pateikiamas klinikinių nėštumų dažnis šaldytų embrionų ciklams – bendrai 20,3% (16,1-36.8%). Tuo tarpu atšildytų ir apvaisintų kiaušialąsčių perkėlimas į gimdą atliktas 4859 atvejais (2441 ciklas Italijoje ir 1799 ciklai Ispanijoje (87% visų ciklų), viso duomenis pateikė 10 šalių). Registruoti 1235 nėštumai (25%), 755 gimdymai (15,5%). (3). 2. Italijos įstatymas. 2004 m. Italijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo reglamentavo pagalbinio apvaisinimo procedūras, be donorystės ir prenatalinės genų diagnostikos draudimo, apribojo ir sukuriamų embrionų skaičių iki 3 bei uždraudė embrionų šaldymą.
Mokslinių tyrimų duomenimis, šie apribojimai turėjo neigiamos įtakos pagalbinių apvaisinimo būdų (PAB) rezultatams: nėštumų ir gimimų dažnis Italijoje įstatymo galiojimo metu buvo vos 21,4% ir 13,4 % atitinkamai lyginant su 29% ir 21,5% Europos šalyse, kuriose tokių apribojimų nebuvo (5; 6). 2009 metais Italijos Konstitucinio teismo jis buvo pripažintas kaip suvaržantis žmonių teises gauti mokslo pasiekimais grįstą gydymą. Remiantis šiuo sprendimu, sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei privalomas visų sukurtų embrionų perkėlimas į gimdą, draudžiant embrionų šaldymą, Italijoje yra panaikintas. 3. Kiaušialąsčių ir embrionų šaldymas. Nors mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie kiaušialąsčių išgyvenimo galimybes po atšildymo ir pagalbinio apvaisinimo rezultatus naudojant jas vis dar prieštaringi, tačiau akivaizdu, kad kiaušialąsčių šaldymo-atšildymo efektyvumas tobulėjant kryoprezervazijos metodams sparčiai didėja. Naujausi duomenys rodo, kad apvaisinimo dažnis, embrionų gyvybingumas bei klinikinių nėštumų procentas naudojant tiek šviežias, tiek šaldytas kiaušialąstes yra panašus, tačiau besitęsiančių nėštumų dažnis išlieka statistiškai patikimai mažesnis. Beje, pastarieji metaanalizės būdu gauti rezultati buvo pateikti apibendrinus Medline (1980-2013), Embase (1980-2013) ir Cochrane duomenų bazes (1; 2). Nors, kiaušialąsčių šaldymo-atšildymo rodikliai teikia vilčių, tačiau didesnis persileidimų skaičius kol kas neleidžia įteisinti kiaušialąsčių šaldymo kaip rimtos alternatyvos embrionų šaldymui klinikinėje praktikoje. Literatūros pateikiamus duomenis apie kiaušialąsčių šaldymo rezultatus reikėtų vertint kritiškai. Visų pirma, duomenis pateikia didelę patirtį turintys centrai.
Kita vertus, skiriasi kiaušialąsčių šaldymo indikacijos – didelė šaldytų kiaušialąsčių dalis naudojama kiaušialąsčių donorystei, kita dalis – vaisingumo išsaugojimui dėl socialinių priežasčių (t. y., neturint gyvenimo partnerio ir atidedant vaiko gimimą vėlesniam laikui) ar gonadotoksinio gydymo, sergant onkologinėmis ligomis (8). Tuo tarpu kiaušialąsčių šaldymo rezultatai, ribojant sukuriamų embrionų kiekį, akivaizdūs Scaraveli et al publikacijoje: po kiaušialąsčių atšildymo geros kokybės embrionų yra mažiau, nei apvaisinant šviežias kiaušialąstes (68% ir 77,9% atitinkamai), švieži bei šaldyti embrionai dažniau implantuojasi, nei sukurti po kiaušialąsčių atšildymo (13,5%, 8,8% ir 6,9% atitinkamai), klinikinių nėštumų skaičius yra didesnis šviežiai perkeliamų bei šaldytų embrionų cikluose nei atšildžius kiaušialąstes, jas apvaisinus bei embrionus patalpinus į gimdą (24,9%, 16,4%, 12,5% atitinkamai) (9). Pateikus duomenis į Italijos registrą visoms klinikoms, klinikinių nėštumų dažnis pradėtam ciklui lėto kiaušialąsčių šaldymo atvejais yra vidutiniškai 7,7% (min – 0%, max – 50%), vitrifikacijos atveju – 6,7% (min – 0%, max - 100%) (10). Ekspertų nuomone, abu metodai – tiek embrionų šaldymas, tiek kiaušialąsčių šaldymas turėtų būti prieinami pacientams (11), tačiau nepakanka kiaušialąsčių šaldymo kaip rutininės klinikinės procedūros efektyvumo pagrindimo (8). 4. Procedūros kaštai. Norint panaudoti užšaldytas kiaušialąstes, pacientas už pagalbinio apvaisinimo būdą
Taikant Markov modelį atidėtos motinystės moterų grupėje, paskaičiuota, kad vidutinės PAB išlaidos, tenkančios vienam gimusiam vaikui sudaro 7798 €, naudojant šviežias kiaušialąstes ir 13 156 €, naudojant šaldytas kiaušialąstes. Teigiama, kad kiaušialąsčių šaldymas apsimokėtų tik tuo atveju, jei nors 61 % moterų pasinaudotų šaldytomis kiaušialąstėmis ir sutiktų papildomai apmokėti 19 560 € išlaidų, tenkančių vienam gimusiam vaikui (4). 5. Prioritetinis PAB siekinys – vienavaisis nėštumas (daugiavaisiai nėštumai turi daugiau perinatalinių komplikacijų, brangus neišnešiotų naujagimių gydymas). Tai gali būti pasiekiama, ribojant perkeliamų į gimdą embrionų skaičių. Šiuo metu daugelyje Europos šalių taikoma SET – single embryo transfer – politika. Švedijoje ši taktika padėjo sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnį beveik iki bendro populiacijos dažnio. SET esmė – į gimdą keliamas vienas atrinktas geros kokybės embrionas, kiti – šaldomi. Šaldyti embrionai panaudojami kituose embrionų perkėlimo cikluose. Pažymėtina, kad geras SET rezultatas įmanomas tik esant kvalifikuotam embriologo darbui, kokybiškai laboratorijai bei gerai embrionų šaldymo programai. Siekiant SET taktikos, sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas neturi prasmės (7). Taigi, remiantis Europos šalių patirtimi ir vertinant šaldytų kiaušialąsčių taikymo medicininiais tikslais rezultatus, teigiame, kad sukuriamų embrionų skaičiaus apribojimas bei embrionų šaldymo draudimas neišvengiamai mažina nevaisingų porų galimybę susilaukti vaikų, didina nevaisingumo gydymo kaštus ir skatina medicininį turizmą. Nuorodos:
1Laura Rienzi et all.
Laura Rienzi et all. Embryo development of fresh ‘versus’ vitrified metaphase II oocytes after ICSI: a prospective randomized sibling-oocyte study. Hum. Reprod. (2010) 25 (1): 66-73. 2. Neelam Potdar et all. Oocyte vitrification in the 21st century and post-warming fertility outcomes: a systematic review and meta-analysis. Reprod Biomed onlie (2014) 29(2): 159-176. 3. S. Kupka, A.P. Ferraretti, J. de Mouzon, K. Erb, T. D’Hooghe, J.A. Castilla, C. Calhaz-Jorge, C. De Geyter, V. Goossens, and The EuropeanIVF-monitoring (EIM) Consortium,for the European Society of Human Reproduction and Embryology (ESHRE). Assisted reproductive technology in Europe, 2010: results generated from European registers by ESHRE. Human Reproduction, Vol.29, No.10 pp. 2099–2113, 2014. 4. L.L. van Loendersloot et al. Expanding reproductive lifespan: a cost-effectiveness study on oocyte freezing. Hum. Reprod. (2011) 26 (11): 3054-3060. 5. Benagiano G, Gianaroli L. The Italian Constitutional Court modifies Italian legislation on assisted reproduction technology. Reprod Biomed Online.( 2010) 20(3): 398-402. 6. Levi Setti PE, Patrizio P. The Italian Experience of A Restrictive IVF Law: A Review. J Fertiliz In Vitro (2012) 2:e109. 7. Good clinical treatment in assisted reproduction. ESHRE Position Papers, prieiga https://www.eshre.eu/Guidelines-and-Legal/ESHRE-Position-Papers.asp
8Mature oocyte cryopreservation: a guideline. The Practice Committees of the American Society for Reproductive Medicine and
the Society for Assisted Reproductive Technology Society for Reproductive Medicine and Society for Assisted Reproductive Technology, Birmingham,
S, De Luca R, D'Aloja P. Analysis of oocyte cryopreservation in assisted reproduction: the Italian National Register data from2005 to 2007. Reprod Biomed Online 2010;21:496–500. Level II-2. 10.
V, de Luca R, d'Aloja P, Spoletini R, Scaravelli G. Human oocyte cryopreservation with slow freezing versus vitrification. Results from the National Italian Registry data, 2007-2011. Fertil Steril. 2014 Jul;102(1):90-95.e2. doi: 10.1016/j. 11. Daniel Brison, Rachel Cutting, Helen Clarke & Maureen Wood ACE consensus meeting report: oocyte and embryo cryopreservation Sheffield 17.05.11. II. Įstatyme siūlome įteisinti preimplantacinę genetinę diagnostiką, todėl siūlome 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3. Moters pagalbinis apvaisinimas (toliau – pagalbinis apvaisinimas) – medicinos technologijos, apimančios manipuliacijas su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu, kurios yra taikomos siekiant sukelti moters nėštumą, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) arba vienas iš jų yra nevaisingi ir to negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės galimybės, taip pat taikomos vaisingoms poroms turinčioms didelę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaiko siekiant atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką.“
taip: „19. Žmogaus lytinių ląstelių ar embrionų konservavimas (toliau – konservavimas) – cheminių medžiagų panaudojimas, aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas apdorojimo metu, norint sustabdyti arba sulėtinti biologinį arba fizinį audinių ir ląstelių irimą, išskyrus embrionų šaldymą, nebent tai būtų reikalinga atliekant preimplantacinę genetinę diagnostiką“. 11 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „4.
Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) vaiko (-ų), kuris (-ie) gims pagalbinio apvaisinimo būdu, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, manipuliacijos pobūdžio (mechaninis ar medikamentinis poveikis), skirtos subrandinti lytines ląsteles in vitro, pagerinti embriono implantaciją gimdoje, atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais yra leidžiamos tik tuo atveju, jei laikomasi visų šių sąlygų:“ Preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD) – tai molekuliniai genetiniai ir citogenetiniai tyrimo metodai, taikomi tikslinių iš tėvų paveldimų žinomų genetinių pokyčių nustatymui iš embriono ląstelės (-ių) arba polinių kūnelių ląstelių. Ji galėtų būti atliekama išskirtiniais atvejais pagal indikacijas embrionams porų, kurios gydytojo genetiko vertinimu turi didelę riziką susilaukti reta genetine liga (monogeninės ligos pvz.: cistinė fibrozė, miotoninė distrofija, Hantingtono liga ir kt., ar chromosomų anomalijos pvz.: nesubalansuotos translokacijos, aneuploidijos ir kt.) sergančio vaiko, prieš perkeliant embrionus į moters gimdos ertmę. PGD procedūros metu tyrimui paimama viena arba daugiau embriono ląstelių. Biopsijos atliekamos naudojant įvairius metodus: oocito arba zigotos polinio kūnelio biopsija, dalijimosi stadijos (trijų dienų embriono blastomerų ląstelių) biopsija, blastocistos (kelių dienų embriono trofektodermos ląstelių) biopsija. PGD genetinės analizės metodai Preimplantacinei genetinei diagnostikai (PGD) naudojami įvairūs tyrimo metodai:
polimerazės grandininė reakcija (PGR)
analizė
tyrimai Pastaruosius 20 metų PGD daugiausiai buvo atliekama trijų dienų embrionui po vienos arba dviejų ląstelių biopsijos, naudojant PGR ir FISH analizės metodus.
Dabar pereinama prie blastocistos ir poliarinio kūnelio biopsijos ir PGD tyrimams naudojami LGH ir VNP lustai ar NKS. Fluorescentinė in situ hibridizacija (FISH)
tyrime naudojami skirtingais fluorochorais pažymėti DNR zondai, kurie gali jungtis prie specifinių DNR sekų chromosomose. FISH tyrimas naudojamas, nustatant lytį su X chromosoma susijusių ligų atveju, aneuploidijų ir chromosominių persitvarkymų tyrimui [1-6]. FISH metodu vienu metu galima įvertinti iki 15 chromosomų porų [7]. Deja, PGD šį metodą naudoti sudėtinga dėl techninių apribojimų (nepavykusi hibridizacija, signalų persidengimas, silpna zondo hibridizacija, ląstelių praradimas arba nevienoda ląstelių fiksacija [8-11]). FISH nustatomų chromosominių translokacijų klaidų skaičius siekia apie 6% [8, 9, 12]. FISH metodo taikymas PGS ribotas, nes šiuo metodu negalima ištirti visų chromosomų vienu metu, todėl daug embrionų, turinčių chromosomų skaičiaus pokyčių, gali būti nenustatyti ir implantuojami. FISH zondais dažnai analizuojamos X, Y, 1, 13, 16, 18 ir 21 chromosomos. Tyrimui imami trijų dienų stadijos embrionai, kuriems būdingas didelis mozaikiškumas. Metodai, kuriems naudojama polimerazės grandininė reakcija (PGR) Patogeninių vieno geno mutacijų nustatymui sukurta daug įvairių metodų, kuriems naudojama PGR. Norint ištirti žinomą genetinę ligą PGD, dažniausiai reikalingas specifinis tyrimo protokolas [13]. ESHRE PGD Consortium [14] duomenimis dažniausios indikacijos PGD yra šios sunkios monogeninės ligos: cistinė fibrozė, miotoninė distrofija, Hantingtono liga, beta talasemija, Fragilios X sindromas, spinalinė raumenų atrofija, hemofilija A, Diušeno/Bekerio raumenų distrofija ir kt.
PGR metodu daug kartų pagausinus DNR mėginį, tiriama geno mutacija ir kartu su mutacija šeimoje paveldimi polimorfiniai žymenys. Tyrimo metodo tikslumas – apie 94,1% [15], galimos problemos: neįvykusi amplifikacija, ADO (angl. allele drop out – fenomenas, kuomet iš dviejų alelių sėkmingai pasigausina tik vienas), mėginio užterštumas. Tyrimo trukmė
Naudojant LGH, tiriamo mėginio DNR ir normali kontrolinė DNR yra atitinkamai pagausinama, taikant įvairius viso genomo amplifikacijos (VGA) metodus [17-23]. Pagausinta DNR yra pažymima skirtingais fluorochromais, pavyzdžiui, tiriamo embriono DNR yra pažymima raudonai, o kontrolinė DNR žymima žaliai. Dažyti DNR mėginiai yra sumaišomi lygiomis dalimis ir hibridizuojami arba prie normalaus vyro kontrolės ląstelių linijos metafazinių plokštelių (mLGH), arba prie vektorinės platformos su mažomis chromosomų dalimis (vektorinė LGH, vLGH) [16, 24-27]. mLGH tyrimas trunka ilgai (apie 72 val.), tuo tarpu vLGH tyrimas plačii naudojamas PGS. Metodo trūkumai – negalima diferencijuoti subalansuotų translokacijų ir inversijų, nustatyti poliploidijų ir monoploidijų, taškinių mutacijų bei pokyčių nepadengtose genomo vietose [28] LGH metodu galima tirti 23 chromosomas per visą jų ilgį, todėl galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų segmentus. Vieno nukleotido polimorfizmų (VNP) analizė Vieno nukleotido polimorfizmai (VNP) – tai DNR sudarančių pavienių bazių pokyčiai, kurie lemia didžiausią genomų įvairovės dalį ir gali skirtis skirtingiems individams.VNP lustų analizė naudojama nustatyti polimorfizmams, kurių dažnis populiacijoje yra didesnis negu 1%.
VNP gali būti naudojami monogeninių ligų bei aneuploidijų nustatymui, o taip pat leidžia nustatyti kurio iš tėvų haplotipas buvo perduotas embrionui [29-31]. VNP lustų analizės trūkumai – užterštumas ir ADO. Nustatytas klaidų skaičius aneuploidijų tyrimams – apie 2,1% [32]. Šiuo metodu tiriamos visos 23 chromosomų poros, galima nustatyti ne tik kopijų skaičiaus pokytį, bet ir inversijas arba translokacijas. Nuorodos: [1] Fragouli E, Alfarawati S, Daphnis DD, Goodall NN, Mania A, Griffiths T, et al. Cytogenetic analysis of human blastocysts with the use of FISH, CGH and aCGH: scientific data and technical evaluation. Hum Reprod 2011;26:480e90. [2] Munné S, Sultan KM, Weier HU, Grifo JA, Cohen J, Rosenwaks Z. Assessment of numeric abnormalities of X, Y, 18, and 16 chromosomes in preimplantation human embryos before transfer. Am J Obstet Gynecol 1995;172:1191e9. [3] Verlinsky Y, Cieslak J, Ivakhnenko V, Evsikov S, Wolf G, White M, et al. Preimplantation diagnosis of common aneuploidies by the first-and secondpolar body FISH analysis. J Assist Reprod Genet 1998;15:285e9. [4] FridstromM, Ahrlund-Richter L, Iwarsson E,Malmgren H, Inzunza J, Rosenlund B, et al. Clinical outcome of treatment cycles using preimplantation genetic diagnosis for structural chromosomal abnormalities. Prenat Diagn 2001;21:781e7. [5] Wu YC, Chen CK, Huang HY, Chou CJ, Soong YK. Successful pregnancy after preimplantation genetic diagnosis in a female with Robertsonian translocation. J Formos Med Assoc 2004;103:637e9. [6] Chen CK, Yu HT, Dennis Wu, Lin CY, Wang ML, Yeh HY, et al. Pre-implantation genetic diagnosis for reciprocal and translocations with fluorescence in situ hybridization.
Taiwan J Obstet Gynecol 2014;53:48e52. [7] Mackie Ogilvie C, Scriven PN. Meiotic outcomes in reciprocal translocation carriers ascertained in 3-day human embryos. Eur J Hum Genet 2002;10:801e 6. [8] Munné S. Preimplantation genetic diagnosis of numerical and structural chromosome abnormalities. Reprod Biomed Online 2002;4:183e96. [9] Velilla E, Escudero T, Munné S. Blastomere fixation techniques and risk of misdiagnosis for preimplantation genetic diagnosis of aneuploidy. Reprod Biomed Online 2002;4:210e7. [10] De Ugarte M, Li M, Surrey M, Danzer H, Hill D, DeCherney A. Accuracy of FISH analysis in predicting chromosomal status in patients undergoing preimplantation genetic diagnosis. Fertil Steril 2008;90:1049e54. [11] Wilton L, Thornhill A, Traeger-Synodinos J, Sermon KD, Harper JC. The causes of misdiagnosis and adverse outcomes in PGD. Hum Reprod 2009;24:1221e8. [12] Li M, Marin DeUgarte C, Surry M, Danzer H, DeCherney A, Hill DL. Fluorescence in situ hybridization reanalysis of day-6 human blastocysts diagnosed with aneuploidy on day 3. Fertil Steril 2005;84:1395e400. [13] Kuo SJ, Ma GC, Chang SP, Wu HH, Chen CP, Chang TM, et al. Preimplantation and prenatal genetic diagnosis of aromatic L-amino acid decarboxylase defi-ciency with an amplification refractory mutation system-quantitative polymerase chain reaction. Taiwan J Obstet Gynecol 2011;50:468e73. [14] Harper JC, Wilton L, Traeger-Synodinos J, Goossens V, Moutou C, SenGupta SB, et al. The ESHRE PGD Consortium: 10 years of data collection. Hum Reprod Update 2012;1:1e14. [15] Goossens V, Harton G, Moutou C, Traeger-Synodinos J, Van Rij M, Harper JC. ESHRE PGD Consortium: cycles from January to December 2006 with pregnancy follow-up to October 2007. Hum Repord 2009;24:1786e810. [16] Harton GL, De Rycke M, Fiorentino F, Moutou C, SenGupta S, TraegerSynodinos J, et al.
European Society for Human Reproduction and Embryology (ESHRE) PGD Consortium. ESHRE PGD consortium best practice guidelines for amplification-based PGD. Hum Reprod 2011;26:33e40. [17] Telenius H, Carter NP, Bebb CE, Nordenskjöld M, Ponder BA, Tunnacliffe A. Degenerate oligonucleotide-primed PCR: general amplification of target DNA by a single degenerate primer. Genomics 1992;13:718e25. [18] Hu DG, Webb G, Hussey N. Aneuploidy detection in single cells using DNA array-based comparative genomic hybridization. Mol Hum Reprod 2004;10: 283e9. [19] Zhang L, Cui X, Schmitt K, Hubert R, Navidi W, Arnheim N. Whole genome amplification from a single cell: implications for genetic analysis. Proc Natl Acad Sci U S A 1992;89:5847e51. [20] Dietmaier W, Hartmann A, Wallinger S, et al. Multiple mutation analyses in single tumor cells with improved whole genome amplification. Am J Pathol 1999;154:83e95. [21] Dean FB, Hosono S, Fang L, Wu X, Faruqi AF, Bray-Ward P, et al. Comprehensive human genome amplification using multiple displacement amplifi-cation. Proc Natl Acad Sci U S A 2002;99:5261e6. [22] LeCaignec C, Spits C, Sermon K, De Rycke M, Thienpont B, Debrock S, et al. Single-cell chromosomal imbalances detection by array CGH. Nucleic Acids Res 2006;34:e68. [23] Fiegler H, Geigl JB, Langer S, Rigler D, Porter K, Unger K, et al. High resolution array-CGH analysis of single cells. Nucleic Acids Res 2007;35:e15. [24] Wells D, Escudero T, Levy B, Hirschhorn K, Delhanty JD, Munné S. First clinical application of comparative genomic hybridization and polar body testing for preimplantation genetic diagnosis of aneuploidy. Fertil Steril 2002;78:543e9. [25] Wilton L, Williamson R, McBain J, Edgar D, Voullaire L. Birth of a healthy infant after preimplantation confirmation of euploidy by comparative genomic hybridization.
N Engl J Med 2001;345:1537e41. [26] Hellani A, Abu-Amero K, Azouri J, El-Akoum S. Successful pregnancies after application of array comparative genomic hybridization in PGS aneuploidy screening. Reprod Biomed Online 2008;17:841e7. [27] Schoolcraft WB, Fragouli E, Stevens J, Munne S, Katz-Jaffe MG, Wells D. Clinical application of comprehensive chromosomal screening at the blastocyst stage. Fertil Steril 2010;94:1700e6. [28] Harper JC, Harton G. The use of arrays in preimplantation genetic diagnosis and screening. Fertil Steril 2010;94:1173e7. [29] Treff NR, Su J, Kasabwala N, Tao X, Miller KA, Scott Jr RT. Robust embryo identification using first polar body single nucleotide polymorphism, microarray-based DNA fingerprinting. Fertil Steril 2010;93:2453e5. [30] Handyside AH, Harton GL, Mariani B, Thornhill AR, Affara N, Shaw MA, et al. Karyomapping: a universal method for genome wide analysis of genetic disease based on mapping crossovers between parental haplotypes. J Med Genet 2010;47:651e8. [31] Brezina PR, Benner A, Rechitsky S, Kuliev A, Pomerantseva E, Pauling D, et al. Single-gene testing combined with single nucleotide polymorphism microarray preimplantation genetic diagnosis for aneuploidy: a novel approach in optimizing pregnancy outcome. Fertil Steril 2011;95:1786.e5e8. [32] Johnson DS, Gemelos G, Baner J, Ryan A, Cinnioglu C, Banjevic M, et al. Preclinical validation of a microarray method for full molecular karyotyping of blastomeres in a 24-h protocol. Hum Reprod 2010;25:1066e75. Lietuvoje yra sąlygos ir galimybės taikyti PGD (preimplantacinę genetinę diagnostiką). Taikant pagalbinių apvaisinimo būdų kompensaciją, įkuriant nevaisingumo gydymo centrus universitetų ligoninėse būtų palanku šį tyrimą pritaikyti praktikoje. Nekreipiant dėmesio į išvardytus motyvus, būtų užkirstas kelias šiam tyrimo būdui. III.
III. Išanalizavę ir įvertinę Vakarų Europos šalių patirtį, siūlome SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento, Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus specialistui ir/arba specialistams pavesti koordinuoti, kontroliuoti ir analizuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatytas pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, bei sukurti ir tvarkyti Pagalbinio apvaisinimo registrą. Nuorodos apie pagalbinio apvaisinimo veiklą kontroliuojančias institucijas
1Didžiojoje Britanijoje HFEA http://www.hfea.gov.uk/,
kuri licenzijuoja IVF klinikas ir reguliuoja tyrimus su embrionais. 2. Austrijoje registras, pagalbinio apvaisinimo veiklą prižiūri Obig-Ostereichiches Bundesinstitut fur Gesundheitswesen ir
on in vitro fertilization (IVF) FIVNAT, https://epidemiologie-france.aviesan.fr/en/epidemiology/records/fivnat-association-national-in-vitro-fertilisation-registry-1986-2005
5Pagalbinio apvaisinimo registrai pasaulyje,
ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embrijologijos draugija) file:///C:/Users/USER/Desktop/Ferraretti.pdf. 6. Tarptautinis IVF registras: http://www.icmartivf.org/
7Čekijos IVF registras: http://www.uzis.cz/en/registers/national-health-registers/nr-reproduction-health/nr-assisted-reproduction
8Danijos pagalbinio apvaisinimo registras http://www.researchgate.net/publication/12785427_The_Danish_in_vitro_fertilisation_(IVF)_Registry. Nepritarti
projektui
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (rektorius R.
Žaliūnas), 2010-11-30 Lietuvos Respublikos Seime svarstomas nevaisingumo gydymo įstatymas yra reikšmingas jau vien todėl, kad ši svarbi Lietuvos demografinei situacijai bei klinikinės praktikos ir mokslo plėtotei problema iki šiol nėra reglamentuota. Tai mūsų valstybę išskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių konteksto. Dėl savo pasaulėžiūrinių nuostatų aš remiu
„Dirbtinio apvaisinimo“ įstatymo projektą, pateiktą Seimo narės D. Mikutienės. Tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad
šiame įstatymo projekte aptariami kai kurie pasenę ir nenaudojami, o Lietuvoje niekada nenaudoti nevaisingumo gydymo metodai, tokie kaip „gametų intrafalopinis patalpinimas” (GIFT) „zigotų intrafalopinis patalpinimas” (ZIFT). Kita vertus, nenurodomi ir neaptariami kiti etiniu požiūriu priimtini būdai – vyriškų ląstelių paėmimo iš sėklinio prielipo (PESA) ar iš sėklidės (TESA ir
išmintingą ir tinkamą visuomenei bei pacientams įstatymą. Pritarti
Akušerijos ir ginekologijos klinika, 2010-12-06 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo bei Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektais norėtume išreikšti rūpestį keletu įstatymo nuostatų ir pateikti šias pastabas. Pastabos dėl Dirbtinio apvaisinimo projekto
būdų (6 straipsnis 2 ir 5 punktai.). Iš esmės sutinkame su šiuo projektu. Pritarti
klinika,
Visoje Europoje ir pasaulyje yra sprendžiama priešlaikinio gimdymo problema, nes nežiūrint gerėjančių gyvenimo sąlygų, daugėja neišnešiotų naujagimių. Ieškoma priežasčių ir prevencijos būdų.
Žinant, jog daugiavaisis nėštumas visada susijęs su didesne rizika motinos ir vaiko sveikatai, ypač priešlaikiniu gimdymu ir su tuo susijusiomis visomis neišnešiotam naujagimiui būdingais nebrandaus organizmo adaptacijos ypatumais, infekcijos bei neurologinių pakenkimų rizika, mes, neonatologų bendruomenė, gindami vaiko interesus gimti išnešiotam ir sveikam, primygtinai pasisakome už vieno embriono įsodinimą į motinos įsčias, nes implantacijos tikimybė statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo 2 ar 3 embrionų implantacijos tikimybės. O jei ir skirtųsi akivaizdžiai, dėl vaiko gerovės, tik išimtiniais atvejais, kai yra ypatinga medicininė situacija, būtų pateisinamas dviejų embrionų įsodinimas. Pastebėjome, jog ženkliai išaugus daugiavaisiams nėštumas, ypač trynių skaičiui, tėvai net neinformuojami, kas laukia jų naujagimių, planine tvarka juos gimdant cezario pjūvio operacijos pagalba 30-32 savaičių gestacinio amžiaus. Kadangi tokie nėštumai prižiūrimi ir naujagimiai gimsta tik Lietuvos perinataliniuose centruose Vilniuje ir Kaune, prieš tėvams priimant daugiavaisio dirbtinio apvaisinimo sprendimą, jie niekada neapsilankė vaisingumo specialistų siuntimu Naujagimių skyriuose, nesikonsultavo su neonatologais, psichologais, dirbančiais su prieš laiką gimusių naujagimių motinomis ir žinančiais motinų ir tėvų psichologines bei jų neišnešiotų naujagimių medicinines problemas, kad tėvų sprendimas dėl daugiavaisio nėštumo būtų tikrai informuotas ir motyvuotas, o ne vienpusiškai įtakotas dirbtinio apvaisinimo specialistų, motyvuojant tuo, jog 2 ar trys vaikai vienu metu kažkas labai pažangaus ir gero. Todėl atsižvelgiant į vaiko interesus būtina sumažinti sukuriamų ir perkeliamų embrionų kiekį iki vieno, išskyrus ypatingus atvejus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro, iki dviejų. 2.
lytinių ląstelių donorystės Ne partnerių lytinių ląstelių donorystė, kai lytines ląsteles sutuoktinių porai “dovanoja” tretieji asmenys, negali būti siejama su nevaisingumo gydymu ir sprendžia tik socialines ir psichologines vaikų neturėjimo problemas, kurios gali būti sprendžiamos ir etinių problemų nekeliančiu alternatyviu keliu – įsivaikinant vaikus. Taip pat ne partnerių lytinių ląstelių donorystė atima vaikams galimybę žinoti savo biologinius tėvus ir taip pažeidžia JT Vaiko teisių konvenciją. Be to, reikalingas ir atskiras psichologinių tokios donorystės pasekmių įvertinimas. 3. Atkreipiame dėmesį, jog papildomų išvadų dėl šių dviejų projektų nesikreipta į Neonatologijos asociaciją, kuri vienija neonatologus ir slaugytojas, jau dirbančiais su šio proceso rezultatu – naujagimiais. Taip pat nesikreipta į psichologų akademinę bendruomenę ir profesines organizacijas, nes ši problema turi gilias psichologines šaknis ir tolesnes pasekmes, kurių nevalia ignoruoti. Pataisyti Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo projekto NR. XIP-2502 11 straipsnio 2 dalį, nustatant normą, jog bus sukuriama tiek embrionų, kiek bus panaudota vienai procedūrai. Ir sumažinti sukuriamų ir perkeliamų embrionų kiekį iki vieno, išskyrus ypatingus atvejus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro, iki dviejų bei 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
“2. Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3 1, nebent, gydytojų
konsiliumo vertinimu, atliktu vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vertinimo kriterijais, į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, nesukeliant pavojaus motinos ir (ar) vaiko (-ų), kuris (-ie) gims dirbtinio apvaisinimo būdu, sveikatai, yra įmanoma perkelti daugiau negu 3
paciento sutikimą. Tokiu atveju leidžiama sukurti tiek embrionų, kiek gydytojų konsiliumas pripažįsta esant reikalinga, ir visi jie perkeliami į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius.
Apie gydytojų konsiliumo išvadą ir jos motyvus bei perkeltų embrionų skaičių daromas įrašas paciento medicinos dokumentuose.“ Pritarti iš dalies
projektui
fakulteto Bioteisės katedra, 2010-12-03 Alternatyvus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502 neturi ydų, būdingų Įstatymo projektui Nr. XIP-2388. Alternatyviam projektui norėtume pateikti keletą, daugiau techninio pobūdžio, pastabų ir pasiūlymų:
Alternatyvaus įstatymo projekto 2 str. 11 d. nustato, kad „Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės) – visi audiniai ir ląstelės, kurie skirti naudoti dirbtinio apvaisinimo tikslams“. Pateiktas apibrėžimas neatitinka Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtintos „ląstelių“ sąvokos („Ląstelės – individualios žmogaus ląstelės arba žmogaus ląstelių rinkinys, nesujungtas jokiu jungiamuoju audiniu“), nes ląstelės yra sudedamosios audinių dalys, bet ne patys audiniai. Atitinkamai siūlome Alternatyvaus įstatymo projekto 2 str. 11 d. formuluoti taip:
„Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės
ląstelės) – visos individualios žmogaus ląstelės arba bet kokių audinių žmogaus ląstelių rinkiniai, kurie skirti naudoti dirbtinio apvaisinimo tikslams.“
veiklos kontrolės tvarkos nustatymo Alternayvaus įstatymo projekto 8 str. 4 d. nustato, kad „Lytinių ląstelių bankas turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei saugos reikalavimų laikymąsi“, tačiau nėra nustatyta institucija, atsakinga už licencijavimo tvarkos bei banko veiklos kontrolės tvarkos patvirtinimą, todėl siūlome Alternayvaus įstatymo projekto 8 str.
4 d. papildyti sakiniu:
„Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos
kontrolės tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Alternatyvaus įstatymo projekto 13 str. nustato:
„Vaikai, gimę dirbtinio apvaisinimo būdu, yra teisėti sutuoktinių ar
sugyventinių, davusių informuotą paciento sutikimą dirbtinio apvaisinimo procedūrai, vaikai“. Mūsų nomone, sąvoka „teisėti vaikai“ nėra tinkama naudoti įstatymuose, kadangi nėra aiškus jos turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlome Alternatyvaus įstatymo projekto 13 str. formuluoti taip:
„Vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motina
ir tėvas yra sutuoktiniai ar sugyventiniai, davę informuotą paciento sutikimą dirbtinio apvaisinimo procedūrai.“ Pritarti iš dalies
projektui
fakulteto Bioteisės katedra, (prof. J. Juškevičius) 2010-12-03 Atsakydami į Jūsų 2010-11-19 raštą Nr. S-2010-10850, pateikiame teikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2388 (toliau – Įstatymo projektas), kurį pateikė Seimo narys A.Čaplikas, bei Lietuvos Respublikos Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502 (toliau – Alternatyvus įstatymo projektas). I. Atkreipiame Jūsų dėmesį į kai kuriuos esminius Įstatymo projekto Nr. XIP-2388 trūkumus:
sunkaus nepageidaujamo reiškinio sąvokų Įstatymo projekto 2 str.
perkeltos direktyvose 2004/23/EB 3 str. m ir n punktuose ir 2006/86/EB 6 str. esančios nepageidaujamo reiškinio (įvykio) ir nepageidaujamos reakcijos sąvokos, nes į jas neįtraukti sergamumo ir užkrečiamų ligų požymiai. Toks projekte pateiktų sąvokų susiaurinimas iš anksto lemtų valstybės įsipareigojimų netinkamą vykdymą pagal ES Direktyvą 2004/23/EB, kadangi dirbtinio apvaisinimo paslaugų sukelti sergamumo bei užkrečiamų ligų atvejai nebūtų tiriami, kaip to reikalauja Direktyvos 7 str. 6 d. (t.y.“Kompetentinga institucija arba institucijos organizuoja reikalingus patikrinimus ir vykdo kontrolės priemones pasireiškus rimtai nepageidaujamai reakcijai arba rimtam neigiamam reiškiniui. Be to, atsitikus tokiam atvejui, patikrinimas turi būti organizuojamas ir kontrolės priemonės vykdomos, esant kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba institucijų tinkamai pagrįstam prašymui.”). Taip pat tai atitinkamai sumažintų dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančių įstaigų kontrolę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sąvokų susiaurinimas taip pat įtakotų Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal Direktyvos 2004/23/EB 7 str. 7 d., kadangi iškraipytų šios nuostatos pagrindu Europos Komisijai ir valstybėms narėms teikiamų duomenų apie patikrinimų ir kontrolės priemonių vykdymo rezultatus tikslumą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, siūlome:
taip: Sunki nepageidaujama reakcija – nenumatytas žmogaus lytinių ląstelių donoro arba recipiento organizmo atsakas, įskaitant užkrečiamą ligą, susijęs su audinių ir ląstelių įsigijimu arba naudojimu, kuris sukelia mirtį, kelia pavojų gyvybei, sukelia neįgalumą, arba lemia arba užtęsia hospitalizavimą arba sergamumą. 2 str.
taip: Sunkus nepageidaujamas reiškinys – bet koks nepageidaujamas atvejis, susijęs su žmogaus lytinių ląstelių įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu arba paskirstymu, kuris gali sukelti užkrečiamų ligų perdavimą, pacientų mirtį arba pavojų gyvybei, neįgalumą, arba kuris gali lemti arba pailgina hospitalizavimą arba sergamumą. Dirbtinio apvaisinimo atveju bet koks neteisingas žmogaus lytinių ląstelių ar embriono tipo nustatymas arba supainiojimas laikomas sunkiu nepageidaujamu reiškiniu. 2. Dėl Embriono sąvokos Įstatymo projekto 2 str. 9 d. numatyta įvtirtinti sąvoką: „Žmogaus embrionas (toliau – embrionas) besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos“. Pastebėtina, kad šiame apibrėžime nebeliko jokių kriterijų apvaisinimo momentui nustatyti. Terminas „apvaisinimas“ gali būti siejamas tiek su zigotos susidarymu, tiek su embriono implantacija gimdoje. Todėl neaišku, koks konkretus momentas pagal Įstatymo projekte įtvirtintą sąvoką reikštų embriono atsiradimą, o tuo pačiu ir tam tikro apsaugos objekto statuso įgijimą (Įstatymo projekto 6 str. 4 d., 8 str., 11 str., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 308¹ str. ir kt.). Be to, nurodyta Įstatymo projekto sąvoka neatitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 str. 4 d. įvtirtinto apibrėžimo, kuriame apvaisinimas (ir embriono atsiradimas) siejamas su zigotos susidarymu. Dėl šios priežasties siūlome Įstatymo projekte įvtirtinti sąvoką, įdentišką galiojančiai įstatyminei embriono sąvokai, ir 2 str. 9 d. formuluoti taip: “Embrionas – žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki moters aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.”
Įstatymo projekto 5 str. numato lytinių ląstelių donorystę tarp ne partnerių.
Dėl tokio teisinio reguliavimo susidarytų situacijos, kai pagalbinio apvaisinimo būdu atsiradusių vaikų socialiniai ir genetiniai tėvai nesutaps. Pagal Įstatymo projekto 17 str. 3 d. „Pagalbinis apvaisinimas nesukuria pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko ir ne partnerio lytinių ląstelių donoro giminystės santykių“, nors tai nesutampa su objektyvia tiesa ir biomedicinos mokslų duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektas nutyli ir niekaip nereguliuoja situacijos, kai pagalbiniam apvaisinimui būtų naudojamos dvi ne partnerių donuotos lytinės ląstelės (apvaisinimui naudojamas embrionas būtų sukuriamas iš ne partnerių donuotų kiaušialąstės ir spermatozoido), taip pat nenumato embriono donorystės įsakmaus draudimo ar leidimo. Dėl šios teisės spragos sprendimą itin kontroversišku klausimu - ar leistina taikyti dirbtinį apvaisinimą, kurio pagalba gimęs vaikas genetiškai nebūtų susijęs nei su vienu iš sutuoktinių (partnerių) (tai iš esmės prilygtų įvaikinimui) - priimtų pati sveikatos priežiūros įstaiga ar atskiras, procedūrą atliekantis, specialistas. Pažymėtina, kad tik maža dalis Europos valstybių leidžia embrionų (pvz., Prancūzija, Ispanija, JK) donorystę, nes tai kol kas neturi visuotino pritarimo dėl įvairių priežasčių (teisinių, moralinių, religinių ar moters sveikatos). Įstatymo projekto 18 str. 2 d. siūlo nustatyti lytinių ląstelių donorų asmens duomenų konfidencialumą vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, atžvilgiu. 18 metų sulaukęs pagalbinio apvaisinimo būdu gimęs vaikas ir tam tikrais atvejais - įstatyminiai vaiko atstovai turėtų teisę gauti informaciją apie lytinių ląstelių donorą, išskyrus asmens duomenis, leidžiančius nustatyti donoro tapatybę.
Pažymime, kad toks Įstatymo projektu siūlomas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos 7(1) str. įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo genetinius tėvus. Vadovaujantis šia Vaiko teisių konvencijos nuostata, donoro anonimiškumas nuo 1990 m. negarantuojamas Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje (pastarojoje įtvirtinta pareiga gydytojams išaiškinti spermos donorams teisines pasekmes - vaiko teisę žinoti donoro tapatybę, vaiko teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo). Po pakartotinių Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų pastaruoju metu anonimiškumo privilegijos atsisakyta Norvegijoje (2005 m.), Nyderlanduose (2004 m.), Jungtinėje Karalystėje (2005 m.), Suomijoje (2005). Numačius ne partnerių lytinių ląstelių donorystę, o taip pat galimybę lytines ląsteles bei embrionus laikyti lytinių ląstelių banke (Įstatymo projekto 12 str. 1 d.), galimos situacijos, kai į Lietuvos Respubliką bei iš jos bus siekiama įvežti/išvežti lytines ląsteles ar embrionus. Juolab, kad Įstatymo projekte nėra įtvirtinamas lytinių ląstelių donorystės tarp ne partnerių neatlygintinumo principas bei tai, leidžiamos ar draudžiamos kompensacijos, pvz. už laikinai sumažėjusį darbingumą. Įstatymo projekto 6 str. 4 d. numato, kad lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas (plg. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.25 str.
nedraudžiant bei nereguliuojant kompensacijų dydžio, nesant nustatytų šių kompensacijų skyrimo sąlygų bei už kompensacijų skyrimo tvarkos nustatymą ir priežiūrą atskingos valstybės institucijos, donorams gali būti išmokamos tokio dydžio kompensacijos, kurios galėtų finansiškai skatinti donuoti lytines ląsteles ne partnerių pagalbiniam apvaisinimui. Atkreipiame dėmesį, kad kiti specialūs įstatymai, nustatantys kraujo, žmogaus organų ar audinių donorystės sąlygas, aiškiai įtvirtina neatlygintumo principą bei kompensacijų skyrimo (išlaidų padengimo) tvarką: Lietuvos Respublikos Kraujo donorystės įstatymo 3 str., 7 str. 1 d. 7 p.; Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplanacijos įstatymas 2 str. 5 d., 11 str. ). Taigi, Įstatymo projekte numatytas donorystės tarp ne partnerių reguliavimas sudarytų prielaidas lytinių ląstelių donorų išnaudojimui, neteisėtam lytinių ląstelių ir/ar embrionų vežimui per Lietuvos teritoriją, į ją ar iš jos. Tokios galimybės realumą patvirtina ir Europos Parlamento rezoliucija P6_TA(2005)0074 „Dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis“ (Oficialus leidinys 2005, C 320 E/251), kurioje atkreipiamas dėmesys į Europoje (ypač rytinėje jos dalyje) pasitaikančius prekybos kiaušialąstėmis atvejus, sudarančius sąlygas neturtingų moterų išnaudojimui. Norėtume pažymėti ir tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 2004/23/EB Direktyva, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, pabrėžia plačią valstybių narių diskreciją pagalbinio apvaisinimo reguliavimo srityje: “(12) Ši direktyva neturi prieštarauti valstybių narių priimtam sprendimui dėl konkrečių žmogaus ląstelių, įskaitant ir gemalo bei embriono kamienines ląsteles, naudojimo arba nenaudojimo.
Tačiau jeigu valstybė narė leidžia naudoti tam tikras ląsteles, ši direktyva reikalauja, kad būtų laikomasi visų nuostatų, reikiamų visuomenės sveikatai apsaugoti, direktyva neturi prieštarauti valstybių narių nuostatoms, apibrėžiančiomis teisinį terminą
"asmuo" arba "individas".” Taigi, ES neturi
kompetencijos nustatyti ir, atitinkamai, jokia ES direktyva nenustato valstybės narės pareigos legalizuoti lytinių ląstelių donorystę tarp ne partnerių. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėtos Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti ydingos nuostatos, neabejotinai sukels socialinio ir teisinio pobūdžio prieštaravimų, bei į tai, kad iki šiol egzistuojantis teisinis draudžia lytinių ląstelių donorystę, siūlytume išbraukti iš Įstatymo projekto nuostatą, leidžiančią ne partnerių lytinių ląstelių donorystę, t.y. 5 str., o taip pat ir su tuo susijusias nuostatas: 3 str., 6 str. 3 d., 12 str. 4 d. , 15 str., 17 str., 18 str., 20 str. 4. Dėl embrionų laikymo Įstatymo projekto 12 str. reguliuoja lytinių ląstelių ir embrionų laikymą ir naudojimą. Straipsnyje apibrėžiant ląstelių ir embriono laikymo sąlygas, maksimalus laikymo terminas nurodomas tik embrionui (5 metai) (12 str. 5 d.), o lytinių ląstelių saugojimo termino pabaiga nėra apibrėžta. Įstatymo projekto 12 str. 3 d. įpareigotų sveikatos apsaugos ministrą nustatyti lytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką.
Skirtingai negu lytinių ląstelių, embriono saugojimo, paruošimo, laikymo bei paskirstymo ir naudojimo tvarka nėra detalizuojama nei Įstatymo projektu, nei numatomos prielaidos detalizuoti šią tvarką poįstatyminiais teisės aktais. Toks Įstatymo projekto teikiamas teisinis reguliavimas būtų keistai ir nepaaiškinamai neproporcingas, nes teisė numatytų didesnę teisinę apsaugą žmogaus lytinėms ląstelėms, nei embrionui. Kita vertus, tai apsunkintų kontrolės ir priežiūros mechanizmą, nes embriono saugojimo, paruošimo, laikymo ir paskirstymo bei naudojimo standartų nustatymas būtų paliktas pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių subjektų diskrecijai. Nors teisės doktrinoje ir tarptautinėje bendruomenėje nėra vieningos nuomonės dėl embrionų, kaip teisių subjektų, statuso, visuotinai pripažįstama, kad teisė turi suteikti jiems tam tikro lygio apsaugą. Įvertinant tai, kad embrionų laikymui būtinas jų šaldymas, o atšildžius embrionus pusė jų žūva, pagalbinio apvaisinimo įstatymas, leidžiantis embrionų laikymą ir įgalinantis jų sunaikinimą po 5 metų, negarantuotų jiems pakankamos apsaugos. Dėl šių priežasčių embrionų šaldymas yra draudžiamas tose šalyse, kurios dirbtinį apvaisinimą reguliuojančiuose įstatymuose yra deklaravusios, kad vienas iš pagrindinių šių įstatymų tikslų yra ginti negimusio vaiko interesus. Embrionų šaldymą draudžia Šveicarijos Reprodukcinės medicinos įstatymas (1998 m., įsigaliojęs 2003 m.), Vokietijos Embriono apsaugos įstatymas (1992 m.), Italijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (2004 m.), leidžiantis sukurti tiek embrionų, kiek bus perkeliama į moters gimdą. Embrionus šiose šalyse galima šaldyti tik išimtiniais atvejais, jei dėl eventualių medicininių priežasčių nebuvo įmanoma sukurtus embrionus implantuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome:
Iš 2 str. 11 d. išbraukti žodžius „ar embrionų “, iš 2 str.
embrionų “, iš 2 str. 11 d. išbraukti žodžius „ir (ar) embrionų “, iš 12 str. 1 d. išbraukti žodžius „ ir embrionai“, iš 12 str. išbraukti visą 5 d. ir visą 7 d. 5. Dėl pagalbinio apvaisinimo finansavimo Įstatymo projekto 23 str. nustato: „Lytinių ląstelių laikymas ir paruošimas bei pagalbinis apvaisinimas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pirmas pastebėjimas būtų, kad teisinės logikos požiūriu lieka neaiškus išimties, kuria įstatymų leidėjas nenorėtų finansuoti embrionų laikymo ir paruošimo, tikslingumas. Galima išvada, kad tai yra susiję su tuo, kad nemažiau imlesnis finansiniu požiūriu embrionų laikymas ir paruošimas yra paliktas dirbtinį apvaisinimą atliekančių subjektų kompetencijoje. Šiuo atžvilgiu, Įstatymo projekto 23 str. kartu su 12 str., ta apimtimi, kiek jie sprendimų priėmimą palieka dirbtinį apvaisinimą atliekančių subjektų diskrecijai, turėtų būti vertinami antikorupciniu požiūriu. Antra, norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. nurodo, jog „Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.“ Taigi, teisė nustatyti, kad viena ar kita liga, konkrečios medicinos pagalbos priemonės turi patekti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus yra priskiriamas išimtinei Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai.
Todėl specialusis įstatymas negali spręsti konkrečių paslaugų (nagrinėjamu atveju lytinių ląstelių laikymo, paruošimo bei pagalbinio apvaisinimo) kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto klausimo. Prievolės kompensuoti pagalbinį apvaisinimą bei lytinių ląstelių laikymą iš PSDF lėšų nustatymas specialia įstatymo nuostata sukurtų prielaidas vystytis ydingai teisėkūros praktikai, leidžiančiai išvengti privalomo kompensuojamų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių farmaekonominio vertinimo, kurį pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymą atlieka Valstybinė ligonių kasa ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Atkreipiame dėmesį, kad lytinių ląstelių laikymo terminas įstatyme nėra numatytas, ir tokiu būdu su jų laikymu susijusių sąnaudų neįmanoma prognozuoti. Be to, mūsų manymu toks vienos pacientų grupės privilegijuotas, specialiu įstatymu įtvirtintas, išskyrimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės principui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome išbraukti Įstatymo projekto 23 str. II. Alternatyvus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502 neturi ydų, būdingų Įstatymo projektui Nr. XIP-2388.
XIP-2388. Alternatyviam projektui norėtume pateikti keletą, daugiau techninio pobūdžio, pastabų ir pasiūlymų:
Alternatyvaus įstatymo projekto 2 str. 11 d. nustato, kad „Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės) – visi audiniai ir ląstelės, kurie skirti naudoti dirbtinio apvaisinimo tikslams“. Pateiktas apibrėžimas neatitinka Lietuvos Respublikos Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 2 str. 9 d. įtvirtintos „ląstelių“ sąvokos („Ląstelės – individualios žmogaus ląstelės arba žmogaus ląstelių rinkinys, nesujungtas jokiu jungiamuoju audiniu“), nes ląstelės yra sudedamosios audinių dalys, bet ne patys audiniai. Atitinkamai siūlome Alternatyvaus įstatymo projekto 2 str. 11 d. formuluoti taip: „Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės) – visos individualios žmogaus ląstelės arba bet kokių audinių žmogaus ląstelių rinkiniai, kurie skirti naudoti dirbtinio apvaisinimo tikslams.“
veiklos kontrolės tvarkos nustatymo Alternayvaus įstatymo projekto
licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei saugos reikalavimų laikymąsi“, tačiau nėra nustatyta institucija, atsakinga už licencijavimo tvarkos bei banko veiklos kontrolės tvarkos patvirtinimą, todėl siūlome Alternayvaus įstatymo projekto 8 str. 4 d. papildyti sakiniu:
„Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos
kontrolės tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Alternatyvaus įstatymo projekto 13 str. nustato: „Vaikai, gimę dirbtinio apvaisinimo būdu, yra teisėti sutuoktinių ar sugyventinių, davusių informuotą paciento sutikimą dirbtinio apvaisinimo procedūrai, vaikai“. Mūsų nomone, sąvoka „teisėti vaikai“ nėra tinkama naudoti įstatymuose, kadangi nėra aiškus jos turinys.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Alternatyvaus įstatymo projekto 13 str. formuluoti taip: „Vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motina ir tėvas yra sutuoktiniai ar sugyventiniai, davę informuotą paciento sutikimą dirbtinio apvaisinimo procedūrai.“ Pritarti iš dalies
projektui
universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra, 2010-12-01 Atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2010-11-17 sprendimo Nr.111-S-25 “Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.XIP-2388 ir Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.XIP-2502 svarstymo parengiamųjų darbų” prašymą pateikti papildomas išvadas apie minimus įstatymų projektus, žemiau pateikiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir Medicininės genetikos katedros darbuotojų nuomonę:
Lytinių ląstelių donorystė: A. Čapliko pateiktame projekte (Nr. XIP-2388) būtų leidžiama (5 str.), D. Mikutienės (Nr. XIP-2502)
alternatyvą. Galvojant apie preimplantacinės genetinės diagnostikos (PDG) galimybę ir net būtinybę dirbtinio/pagalbinio apvaisinimo metu, kas beje numatyta A.Čapliko projekte, būtina sukurti daugiau embrionų, iš kurių vėliau bus atrenkami ir implantuojami į gimdą tik tie, kurie neturės patologijos, dėl kurios bus tiriami. PGD visame Pasaulyje siūloma moterims, kurios yra labai didelės genetinės rizikos (rizika 25-50%) grupėje susilaukti nesveiko vaiko ir kurioms yra nepriimtinas nėštumo nutraukimas. Be to, turėtų būti siūlomas visoms moterims po in vitro apvaisinimo dėl dažniausių chromosomų trisomijų (13, 18, 21 chromosomų) ir dažnų populiacijoje genų mutacijų. Dėl apvaisinimo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto: (A. Čapliko pateiktame projekte (Nr. XIP-2388) toks finansavimas numatomas (23 str.), D. Mikutienes (Nr. XIP-2502) - nenumatomas). Palaikome nuostatą, kad, jei TLK nevaisingumas laikomas liga, jai turi būti taikomi tie patys standartai, t.y. turi būti rastas būdas gydymą kompensuoti, kaip ir kitų ligų atveju. Be to, A.Čapliko teiktame įstatymo projekte numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos: Įstatymo projekte įtvirtinta, jog “Pagalbinis apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė, kad natūraliai apvaisinus būsimam vaikui gali būti perduota genetinė liga.” Palaikome šią nuostatą, nes didelės rizikos susilaukti nesveiko vaiko šeimoms, išvengiant nėštumo nutraukimo, būtina, kaip alternatyvą, pasiūlyti dirbtinį/pagalbinį apvaisinimą ir preimplantacinę genetinę diagnostiką. Labai teisingai A.Čapliko teikiamo projekto (Nr. XIP-2388) Aiškinamajame rašte pažymėta, kad „Tobulėjant diagnostikos technologijoms, išaiškinamos naujos genetinės ligos, todėl negali būti nustatytas baigtinis tokių genetinių ligų, kurios gali būti perduotos palikuoniui, sąrašas.
Sprendimą priimtų gydantis gydytojas po gydytojo genetiko konsultacijos.” Palaikome šią nuostatą. Nepritarti
projektui
Krikščioniškieji gimdymo namai, 2010-12-03 VšĮ Kauno ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojai, įsijungdami į diskusiją apie LRS pateiktų įstatymų projektų XIP-2388 ir XIP-2502 svarstymą, norėtų pareikšti savo nuomonę. Neramina, kad LRS nario A. Čapliko pateiktame “LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo” projekte XIP-2388 neužkertamas kelias atliekamų (neperkeltų į gimdą) žmogaus gemalų sukūrimui. Šio įstatymo projekto 12 str. 5 dalis atveria galimybę vėlesniam jų sunaikinimui. Mūsų nuomone, sukuriamų gemalų skaičius turi būti ribojamas į gimdą perkeliami jie visi (taip būtų išvengiama etinių problemų, teisinių ginčų ir t. t.). Minimo įstatymo projekto 3 str. leidžia lytinių ląstelių donorystę. Tai programuoja vėliau iškilsiančias etines problemas, kurių pagrindinė yra vaiko kilmės klausimas. Juk 18 str. 2 dalis neleidžia iš donorinių gametų gimusiam vaikui sužinoti savo biologinių tėvų tapatybės. Taip būtų pažeidžiamos jo asmens teisės. Išvardintų problemų pavyko išvengti alternatyviame LRS narių D. Mikutienės ir V. Gapšio pateiktame “LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo” projekte, kurį mes ir palaikome. Pritarti iš dalies
projektui
šeimos studijų centras, 2010-12-03 Dėl Dirbtinio apvaisinimo projekto XIP-2502: Pritariame šio projekto esminėms nuostatoms ir prašytume Komiteto jam pritarti. Pritarti iš dalies
projektui
Dėkojame už Jūsų paklausimą.
Vadovaujantis Lietuvos bioetikos komiteto nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro į 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-895 24 punktu, sprendimai dėl svarbiausių bioetikos klausimų, su bioetika susijusių norminių dokumentų, priimami bendru Lietuvos bioetikos komiteto ir Lietuvos bioetikos komiteto Kolegijos (toliau – Kolegija) sutarimu. Atsižvelgiant į tai, pateiktus Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XIP-2388 ir Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo Nr. XIP-2502 projektus svarstė Kolegija. Savo poziciją pareiškė 14 Kolegijos narių, vienas narys nuomonės nepareiškė ir vienas nuo nuomonės pareiškimo susilaikė. Pusė nuomonę pareiškusių Kolegijos narių (7) palaikė Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XIP-2388 projektą, kita pusė (7) – Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 projektą. Norėtume pažymėti, kad Kolegija jau keletą kartų svarstė pagalbinio apvaisinimo klausimus (paskutinį kartą – 2008 metais), o Kolegijos narių pozicijos svarbiausiais klausimais nepasikeitė. Šio, kaip ir kitų svarstymų metu pagrindinis Kolegijos dėmesys buvo skirtas dviem esminiams etiniams klausimams – lytinių ląstelių donorystės leistinumui ir sukuriamų embrionų skaičiui (t. y., ar leistinas didesnio skaičiaus embrionų, nei įkeliama į moters organizmą vieno apvaisinimo ciklo metu, sukūrimas). Šio svarstymo metu Kolegija aptarė ir kitą etiniu požiūriu svarbią problemą – pagalbinio apvaisinimo finansavimą. Pateikiame Kolegijos narių išsakytų nuomonių ir argumentų apibendrinimą:
1Dalis (7) Kolegijos narių pritarė lytinių ląstelių donorystei.
Vienas svarbiausių argumentų, grindžiančių šią poziciją yra tas, kad uždraudus naudoti donoro lytines ląsteles pagalbiniam apvaisinimui, liktų neišspręsta šeimų, negalinčių, bet norinčių susilaukti palikuonių pagalbinio apvaisinimo būdu, problema, kadangi net trečdalis nevaisingų šeimų negali susilaukti vaikų dėl vyro nevaisingumo. Kita dalis (7) Kolegijos narių pasisakė prieš lytinių ląstelių donorystę, kadangi tokios procedūros būdu pradedamas vaikas neturėtų genetinio ryšio su abiem ar vienu iš tėvų, lytinių ląstelių donorystė pažeistų tradicinę tėvystės ir motinystės sampratą, vaiko teisę augti biologinių tėvų šeimoje bei žinoti savo biologinius tėvus. Šią poziciją palaikiusių narių įsitikinimu, moteriškų lytinių ląstelių donorystės legalizavimas taip pat kelia moterų išnaudojimo pavojų. 2. Pusė nuomonę pareiškusių Kolegijos narių palaikė nuostatą, draudžiančią sukurti daugiau embrionų, nei jų įkeliama į moters organizmą vienio pagalbinio apvaisinimo ciklo metu. Savo poziciją šie nariai grindė tuo, kad žmogaus gyvybės pradžia laikytinas apvaisinimo momentas, taip pat egzistuoja embrionų šaldymą pakeičianti alternatyva – kiaušialąsčių šaldymas. Kita pusė Kolegijos narių pasisakė už sukuriamų embrionų skaičiaus neribojimą, tačiau dalis šios grupės narių laikėsi nuostatos, kad tobulėjant technologijoms perteklinių embrionų kūrimo ir šaldymo turėtų būti palaipsniui atsisakoma. Nors mokslinių tyrimų duomenimis, kiaušialąsčių šaldymas jau pradedamas diegti į praktiką, pagalbinio apvaisinimo efektyvumas taikant šią technologiją yra mažesnis nei taikant embrionų šaldymą. Todėl kol kas draudimas kurti daugiau embrionų nei jų įkeliama į organizmą, yra susijęs su papildoma rizika moteriai – nepavykus pastoti po pirminės procedūros, reikalinga kiaušidžių stimuliacija, kuri turi stiprų neigiamą poveikį moters sveikatai. 3.
pagalbinio apvaisinimo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Apibendrinus Kolegijos narių pozicijas, darytina išvada, kad Kolegijos nariai, palaikę projektą Nr. XIP-2388, palaiko ir nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turėtų būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiuo klausimu pareiškę nuomonę Kolegijos nariai argumentavo ją tuo, kad jei vadovaujantis Tarptautine ligų klasifikacija, nevaisingumas yra laikomas liga, jos gydymui turėtų būti taikomi tokie patys standartai, kaip ir kitoms ligoms. Įstatymo projekto Nr. XIP-2388 nepalaikę Kolegijos nariai nepritartų ir dirbtinio apvaisinimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensavimui dėl to, kad vienos pacientų grupės išskyrimas įstatymu, įtvirtintų valstybės pareigą finansuoti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, o tai supriešintų ar net diskriminuotų pacientų grupes. Pritarti iš dalies
projektui
Akušerijos ir ginekologijos klinika (R. Nadišauskienė) Akušerių ir ginekologų bendruomenėje, kaip ir visoje visuomenėje, yra skirtingų įsitikinimų ir pasaulėžiūrų žmonių. Tik nedidelė dalis akušerių ir ginekologų savo klinikinėje praktikoje tiesiogiai sprendžia nevaisingumo diagnostikos ir šiuolaikinio gydymo klausimus. Tačiau didžioji akušerių ir ginekologų dalis savo darbe susiduria su įvairiomis nevaisingumo diagnostikos, gydymo problemomis ir komplikacijomis, tokiomis kaip moters gyvybei gresiantis kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, daugiavaisis nėštumas, sudarantis didžiulę riziką sėkmingai nėštumo baigčiai ir vėlesnei naujagimių sveikatos būklei. Daugiavaisis nėštumas dažniausiai yra pagrindinė pagalbinių nevaisingumo gydymo metodikų komplikacija. Neabejojama, kad cerebrinio paralyžiaus, psichomotorinio vystymosi sutrikimų ir pan. yra žymiai daugiau šioje grupėje.
Didžiulės lėšos skiriamos nesveikų vaikų gydymui ir socialinei adaptacijai. Todėl mokslinės tendencijos ir klinikinės praktikos siekiamybė yra vienvaisis išnešiotas nėštumas. Nuo 2007 m. daugumoje geros praktikos nevaisingumo gydymo klinikų yra atliekamas vieno embriono patalpinimas į gimdą. Tiesa, tam yra skiriamos dar didesnės lėšos, kompensuojant gydymo ciklus, naudojant užšaldytus embrionus ir įsodinant juos į moters gimdą eilės natūralių ciklų metu. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad dėl nevaisingumo besitiriančios ir besigydančios šeimos dažnai negauna išsamios, mokslo faktais grindžiamos informacijos apie gydymo prognozę, galimas komplikacijas ir pasekmes tolimesniam moters ir vaiko gyvenimui. Iki šiol nei vienoje Lietuvos respublikos universitetinėje ligoninėje nėra padalinių, akademiškai dirbančių šioje reprodukcinės medicinos srityje, todėl nepakankamos galimybės suteikti mokslo žinias įvairių pakopų studijuojantiesiems, atlikti vertingų mokslinių tyrinėjimų, vertinančių gydymo pasekmes, komplikacijas ir panašiai. Tuo mes išsiskiriame iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nevaisingumas įvardinamas kaip liga. Lietuvos Respublikos piliečiui, sergančiam įvairiomis ligomis, įskaitant nevaisingumą, LR Konstitucija garantuoja teisę į medicininę pagalbą, panaudojant visus moksliškai pagrįstus gydymo metodus bei priemones. Draudžiant lytinių ląstelių donorystę, būtų pažeista asmenų, turinčių tam tikrus vaisingumo sutrikimus, teisė į kvalifikuotą bei moksliškai pagrįstą medicininę pagalbą. Dalis porų, kurioms reikalinga lytinių ląstelių donorystė ir toliau turės naudotis medicinine pagalba užsienio valstybėse (Latvijoje, Estijoje ir kt.), kur šie gydymo būdai leidžiami.
Negalima atmesti galimybės, kad lytinių ląstelių donorystės draudimas bei oficialaus spermos banko nebuvimas gali sudaryti prielaidas netinkamai (nelegaliai) medicininei praktikai Lietuvoje. Įstatymu ribojant sukuriamų embrionų skaičių iki trijų, medikai ir pacientai dažnai patektų į visiškai neprognozuojamą padėtį, nes nėra jokių metodų, įvertinančių kiaušialąsčių fertilizacijos potencialą. Be to, dalies embrionų vystimasis sustoja iki jų perkėlimo į gimdą, todėl nėštumo prognozė daugeliu atveju taptų labai abejotina. Tuo tarpu perteklinių embrionų užšaldymas ir atšildytų embrionų perkėlimas į gimdą sekančių natūralių mėnesinių ciklų metu suteikia galimybę pastoti, moteriai išvengiant agresyvios (ir brangios) kiaušidžių stimuliacijos hormoniniais vaistais bei folikulų punkcijos. Retais atvejais, kai kiaušidžių stimuliacijos pasekoje išsivysto moters gyvybei pavojinga komplikacija - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, embrionų užšaldymas tampa medicinine būtinybe. Nei vienas iš pateiktų įstatymo projektų nėra be trūkumų. Viename įvardijami seniai praktikoje nenaudojami metodai (ZIFT - zigotų intrafalopinis patalpinimas ir GIFT - gametų intrafalopinis patalpinimas) ir nepateikiami efektyvesni ir etiniu požiūriu priimtini metodai, neapibrėžiamas pagalbinio apvaisinimo finansavimo klausimas. Kitame projekte pernelyg akcentuojamas lytinių ląstelių donorystės klausimas, kuris tikrai nėra dažna ir didžiausios reikšmės problema, taip pat labai abejotina ir moterų, kurioms būtų tikslinga taikyti pagalbinius apvaisinimo būdus, amžiaus riba (t.y. 50 metų). Nei viename įstatymo projekte nenumatyta psichologo konsultacija poroms, besiruošiančioms gydytis pagalbinio apvaisinimo metodais.
Projekte siūloma įteisinti kiaušialąsčių užšaldimą, tačiau kol kas taikomos technologijos nėra efektyvios ir klinikinėje praktikoje taikomos labai retai. Manome, kad diskusijos vertinančios įstatymo projektus labai vertingos jau vien visuomenės sveikatos raštingumo didinimo prasme. Svarbiausia visuomenės atstovams – seimo nariams reikėtų susitarti dėl pasaulėžiūrinių dalykų, kurie ir yra pagrindinė takoskyra, vertinant šiuos įstatymo projektus. Mūsų klinikoje kaip ir visoje akušerių ir ginekologų bendruomenėje nuomonės yra skirtingos, dalis remia LAGD (Lietuvos akušerių ginekologų draugijos) pateiktas nuostatas, kita dalis parengė savo pareiškimą, kuris taip pat šiandien Jums buvo išsiųstas. Tikimės, kad bus priimtas išmintingas, atitinkantis mūsų visuomenės brandą ir realias galimybes įstatymas, leisiantis labiau reglamentuoti šią jautrią sritį bei gerinti nevaisingų šeimų diagnostikos ir gydymo galimybes. Pritarti iš dalies
projektui
Histologijos ir embriologijos katedra, 2010-12-03 Atsakydami į Jūsų 2010-11-19 raštą Nr.S-2010-10850 pateikiame pastabas įstatymų projektams Dirbtinio apvaisinimo procedūras įteisinti reikia su dideliu atsargumu, nes daugelyje pasaulio šalių stebimi gerokai dažnesni vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo, apsigimimai negu bendroje populiacijoje. Lietuvoje taip pat jau stebima sunkių vaisiaus vystymosi sklaidos sutrikimų po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, kaip pvz.: hidrocefalija, holoprozencefalija, generalizuota vaisiaus vandenė (hydrops fetus universalis), blastopatija ir kt.(VU Medicininės genetikos centras). Išvados dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.
XIP-2388 ir Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr XIP-2502 LSMU Histologijos ir embriologijos katedros dėstytojai 2010.11.30 d. svarstė įstatymų projektus ir nutarė išvadas ir nuomonę suskirstyti į dvi grupes: 1.Mokslinio pobūdžio pastebėjimai dėl atskirų abiejų įstatymų formuluočių 2.Bendro pobūdžio nuomonė, susijusi su šių įstatymų socialiniais, etiniais, bendražmogiškais aspektais Pastabos dėl Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr XIP-2502 Mokslinio pobūdžio pastabos:
dirbtinio apvaisinimo pradžia. Embriologijos mokslas įrodė, kad naujos moteriškos lytinės ląstelės, gimus mergaitei, nebesusidaro. Dėl to šį punktą būtų teisinga formuluoti taip: Pagalbinio apvaisinimo pradžia - moteriai skirtų hormoninių vaistų lytinėms ląstelėms brandinti vartojimo pradžia, arba..., toliau viskas gerai
taip: Žmogaus lytinės ląstelės (toliau lytinės ląstelės) – žmogaus ląstelės: oocitai ir spermatozoidai, skirti naudoti pagalbinio apvaisinimo tikslams. 4. 2 straipsnį būtų tikslinga papildyti įstatymo projekte naudojama sąvoka „Stimuliuota ovuliacija“
bei embrionų „įsigijimo“ sąvoka gali būti suprantama kaip komercinė, todėl siūlome jos atsisakyti. 6. 11 straipsnio 8 punkte numatomą maksimalų embriono in vitro auginimo terminą siūlome sutrumpinti iki 6-7 parų, nes pagal embriologijos mokslą embriono implantacija gimdoje prasideda 5 -6 parą po apvaisinimo, o ilgas embriono išlaikymas dirbtinėse terpėse gali padidinti pažeidimų atsiradimo pavojų. Termino sutrumpinimas būtų labiau suderinamas su 6 straipsnyje aprašytais dirbtinio apvaisinimo būdais.
Bendro pobūdžio nuomonė apie projektą: D.Mikutienės siūlomas projektas yra priimtinesnis, nes jis nesukuria visos eilės etinių problemų: perteklinių embrionų sukūrimo ir jų tolesnio žudymo, nelieka kraujomaišos pavojaus, nebelieka painiavos su vaikų, tėvų ir lytinių ląstelių donorų teisiniais santykiais. Šis projektas nenumato išskirtinio dirbtinio apvaisinimo procedūrų finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, todėl bus išvengta susipriešinimo tarp atskirų pacientų grupių bei įstaigų, teikiančių privačias medicinos paslaugas. Pritarti iš dalies
projektui
fakultetas, 2010-12-03 Nevaisingų porų skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Šiuo metu nevaisingumo registro nėra, tačiau manoma, kad kas penkta Lietuvos pora turi vaisingumo sutrikimų, o tai, neabejotinai, kenkia žmonių ir visuomenės sveikatai. Vaikų negalintiems susilaukti žmonėms pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtinas. Šiuo metu yra parengti du įstatymo projektai:
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Pateiktas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas prieštarauja žmogaus konstitucinėms teisėms į pilnavertį gydymą (kaip buvo su analogišku įstatymu Italijoje). Priėmus šį įstatymą, vaiko gimimo tikimybė sumažėtų beveik per pusę, padaugėtų savaiminių persileidimų, motinos sveikatai rizikingų daugiavaisių nėštumų atvejų. Priėmus liberalesnį ir žmogiškesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, šeimos turėtų galimybė gauti visavertį gydymą ir tinkamą pagalbą. Pagalbinis apvaisinimas - didžiulis medicinos mokslo pasiekimas. Tai įrodo šių metų Nobelio medicinos premija, kuri buvo įteikta gydytojui R. Edwardsui už apvaisinimo mėgintuvėlyje išvystymą, padėjusį milijonams porų susilaukti vaikų.
Prašau pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kadangi tai atitinka sveikatos mokslų bei pažangos vystymąsi. Pritarti iš dalies
projektui
tarnyba, 2010-12-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau STT), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin. Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2388 ir Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 antikorupcinį vertinimą. STT dėl minėtų teisės aktų projektų antikorupcinio pobūdžio pastabų ar pasiūlymų neturi. Pritarti
ministerija, 2010-12-08 Sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje skelbiamus Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. xip-2388 (toliau – projektas Nr. xip-2388) ir Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. xip-2502 (toliau – projektas Nr. xip-2502). Pirmiausiai norėtume atkreipti dėmesį, į bendras pastabas abiems projektams. Kartu su projektais turėtų būti pateiktos jų prieduose nurodytų įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir projektų nuostatų atitikties lentelės. Visos įstatymų projektuose išvardytos pagrindinės sąvokos ir jas įvardijantys terminai turėtų būti suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) nustatyta tvarka. Siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2012 m. sausio 1 d., kadangi Sveikatos apsaugos ministerijai reikės parengti nemažai įstatymą įgyvendinančių teisės aktų. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus projektui Nr. xip-2502: 1.
Siūlome apibrėžti 7 ir 15 straipsniuose naudojamą ,,klinikinio nėštumo“ sąvoką. 2. Šaldyti moteriškas lytines ląsteles pradėta palyginti neseniai ir jų naudojimas pagalbinio apvaisinimo tikslais laikomas eksperimentiniu. Mokslininkai pripažįsta, kad dar reikalingi tolesni tyrimai šios technologijos efektyvumui ir saugumui įvertinti. Jungtinės Karalystės vaisingumo draugija ir Klinikinių embriologų draugija 2009 m. publikavusi Kiaušialąsčių šaldymo gaires pripažino, kad šiuo metu didesnė sėkmingo nėštumo tikimybė pagalbiniam apvaisinimui naudojant šaldytus embrionus, nei šaldytas moteriškas lytines ląsteles. Todėl abejotina 3 straipsnio 6 dalies nuostata dėl moters lytinių ląstelių šaldymo skatinimo. 3. Manome, kad 6 straipsnyje neturėtų būti išvardytos konkrečios in vivo ir in vitro pagalbinio apvaisinimo technologijos, kadangi vystantis medicinos mokslui ir praktikai toks reglamentavimas nepakeitus įstatymo ribotų naujų pažangių technologijų taikymą. Norime pastebėti, kad draudimas moters pagalbiniam apvaisinimui naudoti lytinių ląstelių donoro, kuris nėra jos sutuoktinis (ar sugyventinis), lytines ląsteles atimtų galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. 4. Žmogaus lytinės ląstelės skirtos donorystei nėra vaistinis preparatas, todėl lytinių ląstelių paėmimui, paruošimui, laikymui, paskirstymui ir naudojimui netaikytini Europos geros gamybos praktikos gairių 1 priede nustatyti reikalavimai sterilių vaistinių preparatų gamybai (EU Guidelines to Good Manufacturing Practice Medicinal Products for Human and Veterinary Use. Annex 1. Manufacture of Sterile Medicinal Products).
Žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus nustato Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB bei Komisijos direktyvos 2006/17/EB ir 2006/86/EB, kurių nuostatos bus perkeltos į įstatymą įgyvendinantį teisės aktą – Lytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką. 5. Daugelyje pasaulio šalių taikant pagalbinį apvaisinimą stebima tendencija mažinti į gimdą perkeliamų embrionų skaičių iki 1 ar 2, todėl siūlymas, kad šis skaičius kai kuriais atvejai galėtų būti didesnis nei 3, neatitinka šiuolaikinės medicinos praktikos tendencijų. Į moters gimdą perkeliamų embrionų skaičius jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti didesnis nei 3, o atsižvelgiant į kitų šalių praktiką gal net ir 2. 6. Mūsų nuomone, kurti atskirą registrą duomenims, susijusiems su pagalbiniu apvaisinimu kaupti, netikslinga. Šiuos duomenis siūlome kaupti jau įsteigtame Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios.
“Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų)
kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%.
Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosome anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.” Byloje SH prieš Ausriją EŽTT pripažino, kad lytinių ląstelių donorystės ribojimas gali būti proporcinga priemonė ir nepažeisti žmogaus teisės į privatų gyvenimą. 15. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, 2010-12-16 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurią ratifikuodamos valstybės įsipareigojo padaryti viską, kad būtų įgyvendintos joje numatytos nuostatos, preambulėje teigiama, jog vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Konvencijoje pripažįstama vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2008-12-29 (raštas Nr. 17-2-3829) išreiškė nuomonę dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pateikto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, jog vieno pagalbinio apvaisinimo metu gali būti sukuriama tik tiek embrionų, kiek jų, atsižvelgiant į konkrečios moters fiziologines savybes, bus įdedama į gimdą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ne partnerių lytinių ląstelių donorai neturi ne tik įsipareigojimų, bet ir teisių pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtiems vaikams bei neturi teisės reikalauti jų būti pripažintais tėvais ar reikalauti kitų vaikų pareigų tėvams, vykdymo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (XIP-2388) projektu (toliau - Projektas) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
1) Projekto 1 straipsnio 1 dalyje skelbiama, jog šis Įstatymas nustato lytinių ląstelių donorystės ir pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką ir reglamentuoja pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko motinystės ir tėvystės klausimus. Tačiau Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog lytinių ląstelių donorystės sąlygas nustato bei tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Tokiu būdu teigtina, jog Įstatymas nenustato lytinių ląstelių donorytės sąlygų bei tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinant lytinių ląstelių donorystės reglamentavimo svarbą, siūlytina tikslinti minėtų straipsnių nuostatas ir/ar svarstyti galimybę minėtas nuostatas įtvirtinti įstatymo lygmenyje;
2) Projekto 12 straipsnyje numatytas vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą įdedamų embrionų skaičius, tačiau projekte nėra numatytas vienu metu išgaunamų moteriškų lytinių ląstelių ir sukuriamų embrionų skaičius.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti galimybę įtvirtinti vienu metu išgaunamų lytinių ląstelių ir sukuriamų embrionų skaičių arba Projekte aiškiai išdėstyti, jog vienu metu išgaunamų moteriškų lytinių ląstelių ir sukuriamų embrionų skaičius yra neribojimas;
3) Svarstyti galimybę patikslinti Projekto 18 straipsnio 2 dalį, nurodant aplinkybes (vaikas gimė su negalia ar donoras galimai neatskleidė paveldimos ligos) dėl vaiko sveikatos būklės, kurioms esant, vaiko įstatyminiams atstovams teikiama informacija apie donorą, vaikui nesulaukus 18 metų;
4) Svarstyti galimybę įtvirtinti nuostatą dėl pagalbinio apvaisinimo, esant medicininėms kontraindikacijoms, apribojimo. Susipažinusi su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (XIP-2502) projektu, vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo tikslinti 13 straipsnį bei nurodyti, jog dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė būtų patvirtinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais. Pritarti iš dalies
projektui
ministerija, 2013-11-29 Sveikatos apsaugos ministerija gauna paklausimų iš Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo projekto priėmimas glaudžiai susijęs su toliau nurodytų direktyvų, reglamentuojančių žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įskaitant ir lytinių ląstelių donorystę, perkėlimu j nacionalinę teisę: 1.2004 m. kovo 31d, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 291);
Komisijos direktyva 2006/17/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL 2006 L 38, p. 40); 3.2006 m. spalio 24 d. Komisijos direktyva 2006/86/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų (OL 2006 L 294, p. 32);
d. Komisijos direktyva 2012/39/ES, kuria dėl tam tikrų žmogaus audinių ir ląstelių ištyrimo techninių reikalavimų iš dalies keičiama Direktyva 2006/17/EB (OL 2012 L 327, p. 24). Šiuo metu šalyje pagalbinio apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1497), tačiau to nepakanka, kad būtų visiškai perkeltos pirmiau minėtų direktyvų nuostatos.
Dėl vėlavimo jas perkelti Lietuvai pradėta pažeidimo procedūra buvo sustabdyta, tačiau Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato pateikiami klausimai leidžia daryti prielaidą, kad pažeidimo procedūra gali būti atnaujinta. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(3) (toliau - projektas) 2011 m. buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) pavasario sesijoje. Jei Seimas nutartų atnaujinti šio projekto svarstymą ir projektas būtų priimtas, tektų parengti
projektui 2014 m. pavasario sesijoje, remiantis teisėkūros praktika, galima daryti prielaidą, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigaliotų 2015 m. Po šio įstatymo priėmimo per likusį laiką iki 2015 m. tektų parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 2011 m. birželio 23 d. Seimo plenariniame posėdyje vyko projekto priėmimo procedūra. Bendru sutarimu buvo pritarta projekto 7 straipsniui. Vėliau buvo pateiktas grupės Seimo narių pasiūlymas dėl šio projekto 10 straipsnio, kuriam Seimas taip pat pritarė. LRS narė Agnė Zuokienė atkreipė dėmesį, kad priėmus Seimo narių pasiūlymą, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis prieštarautų anksčiau priimtai įstatymo projekto 7 straipsnio 4 daliai. 2011 m. birželio 29 d. susidariusią situaciją dėl priimtų straipsnių prieštaravimo vienas kitam svarstė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ji nusprendė rekomenduoti Seimui netęsti projekto priėmimo procedūros ir grąžinti projektą svarstyti pagrindiniame - Sveikatos reikalų - komitete. Dėl tolesnio projekto svarstymo Seimas jokių sprendimų nėra priėmęs iki šiol. Kreipiamės į Jus, prašydami atsižvelgti į tai, kas išdėstyta, ir paspartinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo Seime procedūras. Tikimės Jūsų supratimo ir geranoriškumo. Pritarti 17.
Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras, 2014-10-27 Vaisingumo sutrikimas šiuo metu pasaulyje nustatomas kas šeštai porai. Lietuvoje tokių porų yra virš penkiasdešimties tūkstančių. Penktadaliui nevaisingų pacientų reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Daugelyje Europos Sąjungos šalių pagalbinio apvaisinimo išlaidos yra kompensuojamos, pavyzdžiui - Estijoje jos kompensuojamos nuo 2006-ųjų metų, Latvijoje – nuo 2013 - ųjų metų. Džiaugiamės, kad ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija planuoja modernaus vaisingumo sutrikimo gydymo išlaidų kompensavimą. Tuo pat metu iškyla iki šiol nepriimto pagalbinio apvaisinimo jstatymo problema. Tenka pripažinti, kad tai vienas iš ilgiausiai svarstomų ir diskutuojamų sveikatos srities teisės aktų. Tarp iki šiol pateiktų „konservatyviojo" ir „liberaliojo" pagalbinio apvaisinimo jstatymo projektų yra esminių skirtumų. „Konservatyviojo" projekto šalininkai pasisako už in vitro sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimą iki trijų, privalomą visų sukurtų embrionų patalpinimą į moters gimdą, embrionų šaldymo bei lytinių ląstelių donorystės draudimą. Artimiausias „liberaliajam" buvo jstatymo projektas XIP-2502(3), kuris siūlo įteisinti 10 embrionų sukūrimą bei perteklinių embrionų šaldymą, tačiau draudžia lytinių ląstelių donorystę. Lietuvos akušerių ginekologų draugija, (LAGD) kaip profesinė specialistų organizacija, palaiko ir remia tik mokslo jrodymais bei geros medicinos praktika pagrjstus gydymo metodus. Nei „konservatyvusis" pagalbinio apvaisinimo jstatymo projektas, nei paskutinė svarstyto jstatymo projekto XIP-2502(3) redakcija neatitinka geros medicinos praktikos gairių. Abiejuose projektuose draudžiama lytinių ląstelių donorystė pažeidžia pacientų, kuriems šis gydymas reikalingas, teises, intensyvina medicininio turizmo srautą j kaimynines šalis bei didina gydymo kaštus.
Didelę medicininę problemą sukuria „konservatyvi" nuostata – reikalavimas riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei visus sukurtus embrionus perkelti j moters gimdą, draudžiant embrionų šaldymą. Tai visiškai neatitinka saugios ir geros medicinos praktikos principų, nes sumažina pastojimo galimybę bei labai padidina daugiavaisio nėštumo riziką. Remiantis gydytojų parengtomis nevaisingumo gydymo metodikomis ir specialistų patarimais kiekvienu konkrečiu atveju, pasirinkimo teisę turėtų būti suteikta porai, kuriai taikomas pagalbinis apvaisinimas. Daugiavaisis nėštumas po pagalbinio apvaisinimo yra labai nepageidautinas reiškinys. Dėl daugiavaisio nėštumo naujagimiai gimsta prieš laiką, per mažo svorio, nesubrendę, todėl dažniausiai jie ilgai gydomi naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, kur viena gydymo para kainuoja kelis tūkstančius litų. Nežiūrint intensyvaus ir modernaus gydymo, išlieka didelė perinatalinio mirtingumo bei sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikimų rizika. Europje šių komplikacijų bei didelių gydymo išlaidų siekiama išvengti ribojant perkeliamų j gimdą embrionų skaičių. Skandinavijos šalyse, Jungtinėje karalystėje 70-80 proc. atvejų į gimdą perkeliamas tik vienas, atrinktas geriausios kokybės embrionas. Tokia taktika, t.y. atrinkto embriono perkėlimas, leido sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnj iki Įprastinio bendrai populiacijai. Šiuo metu Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija rekomenduoja į gimdą perkelti ne daugiau dviejų atrinktų embrionų, o kitus embrionus užšaldyti ir saugoti pakartotinoms procedūroms.
Perkeliamų embrionų skaičiaus ribojimą, priklausomai nuo moters amžiaus bei embrionų kokybės, numato ir Lietuvos nevaisingumo specialistų 2014 metais atnaujinta „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“. Vienavaisis nėštumas laikomas prioritetiniu pagalbinių apvaisinimo būdų siekiniu. Lietuvoje yra sąlygos ir galimybės atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD). PGD tai pavienių embriono ląstelių chromosomų ir genų ištyrimas, kuris atliekamas iki embrioną perkeliant j gimdą. PGD tausoja moters ir būsimo naujagimio sveikatą. Taikant pagalbinių apvaisinimo būdų kompensaciją, universitetų ligoninėse jkuriant nevaisingumo gydymo centrus būtų palanku šj tyrimą pritaikyti praktikoje. Įsigaliojus „konservatyviajam“ Įstatymui šiam tyrimo būdui būtų užkirstas kelias. Kiaušialąsčių šaldymas, kaip embrionų šaldymo alternatyva, kasdienėje klinikinėje praktikoje pasaulyje nėra naudojamas. Šis metodas, gydant nevaisingumą, išimtinai taikomas tik kai kuriose gydymo jstaigose ir tik tada, kai pačios pacientės jj pasirenka, pvz., dėl religinių įsitikinimų. Pasaulinėje praktikoje kiaušialąsčių šaldymas rekomenduojamas neturinčioms gyvenimo partnerio, siekiančioms išsaugoti vaisingumą pacientėms. Dažniausiai tai jaunos pacientės, kurioms gresia priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas, pavyzdžiui dėl vėžio gydymo, ar moterys, atidedančios vaiko gimimą vėlesniam amžiui. Įstatymas, įteisinantis vien „konservatyviąsias" nuostatas, buvo priimtas Italijoje
kaip suvaržantis žmonių teises gauti mokslo pasiekimais grįstą gydymą. Remiantis šiuo sprendimu, sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei privalomas visų sukurtų embrionų perkėlimas į gimdą, draudžiant embrionų šaldymą, Italijoje yra panaikintas.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija ragina nepažeisti nevaisingų šeimų teisės į efektyvų medicinos mokslo Įrodymais bei gera pasauline nevaisingumo gydymo praktika pagristą gydymą ir nepriimti sprendimo dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo, įteisinančio vien „konservatyviąsias“ nuostatas. Tai būtų vienintelis šiuolaikinius pagalbinius apvaisinimo būdus apribojantis įstatymas Europoje. Pritarti iš dalies
projektui
fakultetas, 2014-12-08 Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (toliau - Įstatymo) projektas parengtas vadovaujantis LR ir tarptautiniais teisės aktais. Ypač išsamiai parengtas informuoto paciento sutikimo skyrius. Pabrėžtina, kad labai tinkamai įvardintas rengiamo Įsakymo pavadinimas: “Dirbtinio apvaisinimo“ o ne „Pagalbinio apvaisinimo“, kadangi jis reglamentuoja apvaisinimo proceso metodus, kurie vyksta ne natūraliai („in vivo“), o už moters kūno ribų („in vitro“). Pateikiame keletą konkrečių pastabų:
Del pagrindinių Įstatymo sąvokų: 2 straipsnio 1 punkte netiksliai pateikiama išraiška, apibrėžianti žmogaus embrioninį laikotarpį iki „moters aštuntos nėštumo savaites pabaigos“. Kadangi oficialiuose medicininiuose dokumentuose (Lietuvos ir užsienio šalių), LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, reglamentuojančiuose nėščiųjų tyrimo ar gimdymo laikotarpius, moters nėštumo laikas skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesiniu pirmos dienos (nuo kurios dažniausiai po dviejų savaičių įvyksta apvaisinimo momentas). Todėl 2 straipsnio 1 punktą siūlome išdėstyti sekančiai: Embrionas
Alternatyvia Embriono sąvokos formuluote galėtų būti: Embrionas – žmogaus organizmo vystimosi stadija apimanti pirmąsias aštuonias raidos savaites pradedant nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo). 2 straipsnio 9 punktą Sunki nepageidaujama reakcija siūlome papildyti, numatant galimą ne tik donoro ar recipiento atsaką, bet ir sukurto embriono. Ši punktą (2 straipsnio
atveju sunkia nepageidaujama reakcija laikomas embriono ar vaisiaus įgimtos anomalijos atsiradimas dėl galimo teratogeninio vaistų, vartojamų dirbtinio apvaisinimo procedūrai atlikti, poveikio“. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Embriono sąvoka yra apibrėžta Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme. 19. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2014-12-22 LSMU Histologijos ir embriologijos katedra, apsvarsčiusi “Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą”, siūlo atkreipti dėmesį ir koreguoti kelias įstatymo projekto nuostatas: 1 straipsnio 7 punktas. Pagalbinio apvaisinimo pradžia. Moters lytinės ląstelės (oocitai) susidaro dar embrioniniu laikotarpiu. Moters reprodukciniu laikotarpiu, veikiant tam tikriems hormonams, jos bręsta. Todėl siūlytume taisyti „...hormoninių preparatų, skirtų moters lytinės ląstelėms subrandinti, vartojimo pradžia arba vyro lytinių ląstelių paruošimo konkrečiai dirbtinio apvaisinimo procedūrai pradžia“. 1 straipsnio 17 punktą siūlome užbaigti fraze: „iki jų panaudojimo“. 1 straipsnio 18 punktą perfrazuoti; „...žmogaus lytinių ląstelių paruošimas apvaisinimui ar embrionų paruošimas transplantacijai..“. 2 straipsnio 13 punktą, galima būtų papildytižm ogaus lytinių ląstelių paėmimo, įvertinimo ir jų paruošimo , laikymo...“. 3 straipsnio 4 punktas.
mums kelia abejonių, ar reikia “skatinti ir remti” ar geriau palikti tik
“remti’. “Skatinti” gali būti suprasta kaip skatinimas moterims užsišaldyti
lytines ląsteles nesant tam indikacijų, daryti karjerą, ir tik vėliau, vyresniame amžiuje, jas panaudoti. 6 straipsnis. 1.1-1.5 punktai. Kiaušidžių punkcija ir oocitų aspiracija atliekama prieš ovuliaciją, o ne jos metu. 1.2 ir 1.4 punktai. Embrionai gali būti auginami tik 2 paras? Iki blastocistos stadijos embrionai auginami 5 paras. Jas transplantavus į gimdą, gaunami žymiai geresni rezultatai, nei įsodinus 2 parų amžiaus embrionus. Remiantis šiuo punktu, blastocistų įsodinti negalima? 11 straipsnio 8 punkte kalbama apie tai, kad embrionai in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 dienų. Neaiškus tokio ilgo auginimo tikslas, jeigu kitose įstatymo nuostatose sakoma, kad embrionas pernešamas į moters gimdą po dviejų vystymosi dienų. Gal galima būtų šio punkto iš viso atsisakyti, nes 14 parų embrionas vargu ar tinkamas implantacijai. Įstatymo projektas yra gerai parengtas ir sudaro teigiamą įspūdį. Projekte numatytas kiaušialąsčių šaldymas yra labai sveikintinas, nes tai yra daug etiškesnė alternatyva embrionų šaldymui. Pritarti iš dalies
projektui
20Nacionalinė sveikatos taryba,
2014-12-23 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektu Ni. XIP-2502 (toliau — Projektas), kurio pagrindinis tikslas užtikrinti dirbtinio apvaisinimo paslaugų kokybę, numatyti dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, kokybės ir saugos reikalavimus, o taip pat sukurti priežiūros ir kontrolės mechanizmo prielaidas bei apibrėžti vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus, pritaria teikiamam projektui.
Taryba atkreipia dėmesį, kad kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacįja) vis dažniau susilaukia pripažinimo ne tik ją, kaip vienintelę ir alternatyvią embrionų šaldymui galimybę įteisinant teisės aktais (Italija, Malta), bet ir medicinos bendruomenėje. Pavyzdžiui Amerikos reprodukcinės medicinos draugija (American Society of Repioductive Medicine) dar 2012 m. paskelbė, kad kiaušialąsčių šaldymas medicinoje daugiau nėra laikomas eksperimentiniu. Todėl Tarybos nuomone teikiamas Projektas atitinka naujausius mokslo pasiekimus bei sudaro sąlygas užbaigti teisinį reprodukcinės sveikatos srities reglamentavimą. Pritarti
ministerija, 2014-11-29 Atsakydami į Jūsų 2014 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. S-2014-8613 „Dėl komiteto priimto sprendimo“, norime informuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2388 ir Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502“ teiktos išvados Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502 išlieka aktualios ir Sveikatos apsaugos ministerija joms pritaria. Dar kartą norime atkreipti dėmesį, kad daugiau kaip 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą neatitinka šiuolaikinės medicinos praktikos. Daugiavaisis nėštumas yra dažniausiai pasitaikanti pagalbinio apvaisinimo komplikacija. Remiantis kitų šalių gerąja praktika, siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnį, į gimdą dažniausiai perkeliamas tik vienas atrinktas geriausios kokybės embrionas.
Be to, norime pažymėti, kad turėtų būti vartojamas terminas „pagalbinis apvaisinimas“, nes jis aprobuotas Lietuvos Respublikos terminų banke. Pritarti iš dalies
lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%. Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosome anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.” 2.Byloje SH prieš Ausriją EŽTT pripažino, kad lytinių ląstelių donorystės ribojimas gali būti proporcinga priemonė ir nepažeisti žmogaus teisės į privatų gyvenimą. 22. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, 2014-12-30 LSMU Neonatologijos klinikos atstovai apsvarstė pateiktą jstatymo projektą. Sekdami pagrindinių naujagimystės laikotarpio ligų etiologijos ir epidemiologijos tendencijas, išreiškiame susirūpinimą 11 straipsnio "Embriono apsauga" 1-2 dalies teiginiais. Pasaulyje stebima priešlaikinių gimdymų dažnėjimo tendencija.
Priešlaikinis gimdymas yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirtingumo priežasčių, nes yra susijęs su tokiomis komplikacijomis kaip sepsis, meningitas, smegenų pažeidimas (periventrikulinė leukomaliacija, intraskilveJinės kraujosrūvos), kvėpavimo sutrikimo sindromas, gelta, atviras arterinis latakas, neišnešiotų naujagimių retinopatija, klausos pažeidimas ir kt. Šios ligos sąlygoja dideli sergamumą, tame tarpe psichomotorinio vystymosi atsilikimą, cerebrinį paralyžių ir/ar nejgalumą vaikui augant. Tai yra didelė emocinė ir finansinė našta tiek tėvams, tiek visuomenei. Neišnešiotumas yra ženkliai didesnis daugiavaisio nėštumo grupėje. Augant trims embrionams gimdoje, tikimybė, kad vaikai gims išnešioti, yra labai menka. Esant daugiavaisiam nėštumui, dažniau pasitaiko ir komplikacijos nėščiųjų tarpe. Todėl mūsų klinikos nuomone, maksimalus j gimdos ertmę perkeliamų embrionų skaičius yra vienas. Pritarti iš dalies
projektui
fakultetas, 2015-01-05 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014-11-26 sprendimą Nr. 11 l-S-39 “Dėl Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr.XLP-2502 svarstymo parengiamųjų darbų” ir atsakant į prašymą pateikti papildomas išvadas dėl šio įstatymo projekto, žemiau pateikiama Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto nuomonė. Pagal įstatymo projekto
iŠ sutuoktinių (sugyventinių) nevaisingumu, tačiau remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, jis taip pat turėtų būti prieinamas ir poroms, kurios priklauso didelės rizikos (25-50 %) grupei būsimam vaikui perduoti genetinę ligą, lemiančią sunkią fizinę ir (ar) intelektinę negalią, ir kurioms yra nepriimtinas nėštumo nutraukimas.
Pastaruoju atveju, po dirbtinio apvaisinimo, prieš perkeliant embrioną (-us) į moters gimdos ertmę, 2-3 vystymosi dieną 6-8 ląstelių stadijoje atliekama 1-2 blastomerų biopsija siekiant atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD). Jei tyrimas atliekamas 5-6 blastocistos vystymosi dieną (>100 ląstelių), tiriamos trofektoderminės ląstelės (-30 ląstelių). Tirti taip pat galima ir motinos polinius kūnelius. Toliau taikomi molekuliniai genetiniai ar citogenetiniai metodai priklausomai nuo rizikos pobūdžio embrionui/vaisiui. Pakankamai sudėtinga nustatyti diagnozę iš 1-2 embriono ląstelių, palankiau yra tirti embriono trofektodermos ląsteles, kurių galima paimti daugiau ir saugiau embrionui. Tačiau tam yra privaloma embrionų šaldymo ir saugojimo procedūra. Be to, neretai atlikus PGD paaiškėja, kad perkėlimui į moters gimdos ertmę tinkamas yra tik vienas embrionas (remiantis University College London specialistų pavyzdžiu, kuomet iš 12 kiaušialąsčių pavyko apvaisinti 10, iš jų tinkami biopsijai buvo 8-i embrionai, iš jų 7-iems pavyko atlikti PGD, iš jų 5-ių DNR buvo nustatyti genetiniai pokyčiai, o 2-jų DNR - nebuvo, tačiau dėl morfologinių priežasčių perkėlimui buvo tinkamas tik 1-as embrionas). Atsižvelgiant į moters ir būsimo vaisiaus sveikatą, turint galimybę šaldyti ir saugoti lytines ląsteles bei embrionus būtina sukurti maksimalų embrionų skaičių, taip sumažinant medicininių manipuliacijų skaičių moterims siekiant išgauti lytines ląsteles bei padidinai tinkamų perkėlimui į gimdos ertmę embrionų išgyvenamumo tikimybę.
Taigi remiantis kitų Šalių specialistų patirtimi, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios galimybę sukurti tik tiek embrionų, kiek jų bus perkeliama į gimdos ertmę ar kiaušintakius, tampa neadekvačios. Pagal Europos žmogaus genetikos draugijos ir Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos rekomendacijas, prieš atliekant dirbtinį apvaisinimą, kiekvienai porai būtina gydytojo genetiko konsultacija. Šeimoms, kurios kreipiasi dėl neaiškios kilmės nevaisingumo, būtinas ir genetinis ištyrimas, porai (vyrui ir moteriai) atliekant kariotipo tyrimus, tik vyrui tyrimus dėl Y chromosomos mikrodelecijų ir CFTR geno mutacijų, lemiančių vos deferens neišsivystymą, ar tik moteriai CGG išsiplėtimo tyrimą FMRl gene, ir kt. Taip pat, visoms poroms norinčioms susilaukti vaikų turėtų būti pasiūlytas ištyrimas dėl Lietuvos populiacijoje dažnų autosominiu recesyviu būdu paveldimas ligas (cistinę fibrozę, fenilketonuriją, spinalinę raumenų atrofiją) lemiančių mutacijų nešiotojų būklės įvertinimo. Be to, pagal minėtas rekomendacijas, visoms moterims, kurioms atliekamas dirbtinis apvaisinimas turėtų būti siūloma PGD dėl dažniausių aneuploidijų (13,18,21. X ir Y chromosomų). PGD įgalina anksti diagnozuoti ligą, tačiau pagrindinis šio metodo privalumas prieš kitus tyrimus yra tai, kad tokiu būdu išvengiama nėštumo nutraukimo ir į gimdą yra perkeliami tik tie embrionai, kurie neturi paveldimo riziką lemiančio genetinio veiksnio. PGD atveria papildomas naujas galimybes šeimoms, kurios priklauso didelės genetinės rizikos grupei susilaukti vaiko su sunkia fizine ir (ar) intelektine negalia.
Nuo tada, kai 1990 metais, panaudojant šį diagnostikos metodą, gimė pirmasis naujagimis, dabar daugelyje pasaulio šalių tai yra rutininė apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros dalis. Medicinos fakulteto nuomone, dirbtinis apvaisinimas yra pažangi medicininė procedūra, kurią svarbu ir būtina pasiūlyti poroms negalinčioms susilaukti vaikų natūraliai arba poroms, kurioms yra didelė tikimybė susilaukti vaikų sergančių genetinėmis ligomis. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pritariame dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui ir siūlome papildyti įstatymo projektą numatant dirbtinio apvaisinimo prieinamumą vaisingoms poroms, PGD panaudojimo ir susijusių aspektų (embrionų Šaldymas ir didesnio embrionų skaičiaus sukūrimas) galimybes dirbtinio apvaisinimo procese. Pritarti iš dalies
projektui
24Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
2015-01-13 Išvada dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) pateikiama vadovaujantis lygių galimybių kontrolieriui Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnyje suteikta kompetencija, vertinant galimą įstatymo projekto nuostatų prieštaravimą Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatoms. Vertinant įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagalbinio apvaisinimo sąlygas, abejonių kelia moters 45 metų amžiaus ribos nustatymas pagalbiniam apvaisinimui atlikti. Fiziologiškai moterys skiriasi nuo vyrų dėl fiziologinių požymių, vienas iš kurių yra reprodukcinės funkcijos, kurias gali realizuoti tik moterys.
Tačiau labai svarbu, kad ši amžiaus riba apvaisinimui atlikti bei moters fiziologinei gimdymo funkcijai įgyvendinti būtų mediciniškai, biologiškai pagrįsta ir neapribotų vyresnio amžiaus moterų galimybių gimdyti atlikus dirbtinį apvaisinimą. Jeigu ši amžiaus riba moteriai nėra siejama su fiziologinėmis moters savybėmis, gebėjimu išnešioti ir gimdyti, bet siejama su kultūriniais, socialiniais faktoriais, tuomet atitinkama amžiaus riba turėtų būti nustatyta ir moters sutuoktiniui ar sugyventiniui. Pastebėtina, kad Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą pagal kompetenciją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Taip pat svarstytinas klausimas dėl dar vienos papildomos sąlygos įtvirtinimo dirbtiniam apvaisinimui, t.y. moteris turi būti susituokusi arba įregistravusi partnerystę su būsimo vaiko tėvu. Tai nustato įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ncsusiluokusioms ar partnerystės neįregistravusioms moterims dirbtinis apvaisinimas nebūtų atliekamas, tad tokios poros negalėtų susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 straipsnis skelbia, kad šio įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi.
Nepritarti Argumentai:
fiziologija, tiek su jos gebėjimu pagimdyti sveikus vaikus (po 45 metų ženkliai išauga apsigimimų, tame tarpe ir Dauno sindromo, rizika)
25Lietuvos teisės institutas,
2015-02-02 Dėl dirbtinio apvaisinimo reguliavimo Lietuvos Respublikos Seime buvo parengti trys įstatymų projektai. 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštu prašoma pateikti nuomonę dėl pirmojo Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 (toliau - Projektas), tačiau teikiamoje nuomonėje atsižvelgiame ir į vėliau pateiktų projektų dėl dirbtinio apvaisinimo reguliavimo nuostatas. Pastebime, kad Projektas susijęs su medicinos mokslo išmanymu, o Lietuvos teisės institutas nėra kompetentingas kvestionuoti siūlytinus reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo būdus medicininiu aspektu (galime tik remtis kitų institucijų teikiamomis ataskaitomis ar atliktais tyrimais). Visgi, įvertinant, kad dirbtinio apvaisinimo reguliavimas kelia nemažai su teise susijusių diskusijų, išsakysime kylančias abejones ar pritarimą dėl kai kurių Projekto nuostatų teisinio pagrįstumo ar reikalingumo. 1. Dėl teisinio reguliavimo poreikio ir apimties Dirbtinis apvaisinimas yra didelei visuomenės daliai svarbi sritis, kuri valstybėse paprastai reguliuojama įstatymų lygmenyje.
Paprastai į tokius įstatymus patenka nuostatos dėl: subjektų rato, kuriems suteikiama teisė pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu; pagrindinių reikalavimų įstaigoms, galinčioms užsiimti tokia veikla: motinystės ir tėvystės .klausimų sprendimų: medicininių įrašų tvarka ir konfidencialumo klausimų; embriono gyvybės in vitro trukmės; gamelų bei embrionų laikymo trukmės; vieno iŠ poros mirties atveju (ne)galimumo atlikti dirbtinį apvaisinimą; valstybės pozicijos dėl komercinės surogacijos; donorystės sąlygų ir pagrindų; valstybės pozicijos dėl eugenikos priemonių ir genetinės inžinerijos naudojimo. Įstatymo lygmenyje taip pat turėtų būti įtvirtinti principai, susiję su žmogaus orumo apsauga, žmogaus genetinės medžiagos apsauga, paslaugų kokybės užtikrinimu, asmens nepažeidžiamumu ir žmogaus kūno vientisumu. Atsižvelgiant į tai, sutinkame su Projekto aiškinamajame rašte pateikta jo rengėjų nuomone dėl svarstomo įstatymo poreikio. Praktikoje dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje atliekamas daugiau nei dešimtmeti vadovaujantis 1999 m. gegužės 24 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo44 (Valstybės žinios, 1999, Nr. 47-1497). Tiek teisinės sistemos darnos sumetimais (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.154 straipsnyje yra nuoroda į dirbtinį apvaisinimą reguliuojantį įstatymą), tiek atsižvelgiant į dirbtinio apvaisinimo svarbą dėl šios procedūros etinių klausimų gausos bei Lietuvos gyventojų, kurie natūraliai negali susilaukti vaikų, lūkesčių ir skaičiaus, manome, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka turi būti reguliuojami įstatymu. 2.
teisinio statuso Nepaisant medicinos mokslo raidos« dirbtinio apvaisinimo teisinis reguliavimas iš teisinės perspektyvos atsiremia į poreikį apspręsti valstybės poziciją dėl embriono teisinio statuso ir teisinės embriono apsaugos. Civilinės teisės požiūriu vaisius (embrionas) neturi civilinio teisminio, taigi nėra teisės subjektas. Nepaisant to, iki gimimo vaisius yra teisinės apsaugos objektas. Nors baudžiamosios teisės priemonėmis žmogus 0o gyvybė) visa apimtimi yra ginamas nuo gimdymo pradžios, tam tikros apimties baudžiamoji teisinė apsauga taikoma ir žmogaus embrionui (vaisiui). Antai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso7 (toliau - BK) 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas mokslinio eksperimento, be kita ko, su nėščia moterimi ar jos vaisiumi draudimas (kuris nelaikomas tik įstatymų numatytais atvejais). Baudžiamojo kodekso 3081 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už draudžiamų biomedicininių tyrimų) su žmogumi ar žmogaus embrionu atlikimą. Egzistuoja dvi koncepciškai skirtingos nuomonės dėl pradėto, bet negimusio vaisiaus teisinės apsaugos - „pro life ir „pro choice“. „Pro life“ šalininkų teigimu, žmogus turi būti laikomas žmogumi nuo apvaisinimo, ir jo gyvybė turi būti besąlygiškai ginama nuo to momento. Antrosios teorijos, vadinamos „pro choice" propaguotojų teigimu žmogus turi būti ginamas tik nuo gimimo; iki to momento jis tėra tik moters kūno dalis ir ši, pasinaudodama savo teise i privatų gyvenimą, turi teisę priimti sprendimus dėl jos organizme esančio vaisiaus gyvavimo tolimesnės eigos. Biologiškai, žmogaus vystymasis prasideda nuo motinos kiaušinėlio apvaisinimo spermatozoidu: susidaro zigota, turinti 46 chromosomas. Skirtingai nei dvj dalys, iš kurių yra suformuota, zigota yra užprogramuota išsivystyti į suaugusį žmogų. Vienas iš gyvybės nuo pradėjimo oponentų argumentų yra tai, kad motinos kiaušinėlis ir tėvo spermatozoidas taip pat turi galimybę išsivystyti į, pilnavertį žmogų.
Tačiau, remiantis logika, nėra tiesioginio ryšio laip gametu ir žmogaus gyvybės: 1) gametos yra tik galimo žmogaus tėvų dalys; 2) kiekviena gameta turi tik pusę žmogui reikalingų chromosomų; 3) zigotai suformuoti būtinos 2 gametos: spermatozoidas ir kiaušinėlis: 4) spermatozoidai bendradarbiauja apvaisindami kiaušinėlį; 5) per moters gyvenimą labai daug kiaušinėlių iš viso nesubręsta, bet ir subrendusiųjų skaičiaus negalima lyginti su apvaisintų kiaušinėlių skaičiumi'’. Todėl galima daryti išvadą, kad tarp gametos ir zigotos yra esminis skirtumas. Tik zigota turi apibrėžtą potenciją tapti žmogumi. Kai kurie medicininiai terminai, pvz., zigota, embrionas, vaisius, vaikas, yra išskiriami biologijos tikslams, jais apibūdinami tos pačios žmogiškos būtybės raidos etapai. Faktiškai nuo apvaisinimo tęsiasi nuoseklus individualaus ir autonomiško organizmo gyvavimas. Tačiau situacija dirbtinio apvaisinimo kontekste sudėtingesnė: ar valstybės turi ginti embrioną, kuris nėra sudėtinė moters kūno dalis? Ar užšaldytas embrionas turi tokį patį statusą, kaip ir embrionas moters kūne? Kuriam reikia didesnės teisinės apsaugos
Prancūziją".
Jame Teismas citavo Europos Komisijos Europos grupės dėl mokslo ir naujųjų technologijų etikos nuomonę dėl tyrimų, susijusių su žmogaus embrionų panaudojimu 5-osios pamatinės programos kontekste (1988 m. lapkričio 23 d.), kurios 1.23 punkte nurodoma, kad nuomonių skirtumas dėl to, ar gali būti leidžiami embrionų tyrimai, priklauso nuo etinių vertinimų, filosofinių teorijų ir nacionalinių tradicijų skirtumų. Teigiama, jog egzistuoja du vienas kitam priešingi požiūriai: deontologinis požiūris, kuriuo remiantis pareigos ir principai kontroliuoja mūsų veiksmų pasekmes ir padarinius, ir utilitarinis arba utilitaristinis (konsekventialistinis) požiūris, kuriuo remiantis žmogaus veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į naudojamas priemones, padarinius arba pasekmes. Taigi noras efektyviai panaudoti naujas medicinines galimybes atspindi utilitaristinį (konsekventialistirų) požiūrį, kuriame priemonės naudingumas ir efektyvumas iškeliamas virš principinių pareigų suvokimo. Ši požiūrių skirtybė akcentuojama ir analizuojant dirbtinio apvaisinimo reguliavimą: valstybės turi surasti savo kultūriniam ir tradiciniam kontekstui priimtiną pusiausvyrą tarp visiško embrionų tyrimų draudimo"ir lengvabūdiško pragmatizmo12. Atsižvelgiant i šiuos svarstymus, mūsų pasiūlymai dėl dirbtinio apvaisinimo reguliavimo skirti suderinamumo tarp aprašytų dviejų ideologinių pozicijų paieškai: manome, kad dirbtinio apvaisinimo reguliavimas turėtų nepažeisti žmogaus teisių, atitikti aukštus paslaugų kokybės reikalavimus, atsižvelgiant j medicinos mokslo raidą, bei būti suderinamas su pagarbos (potencialiai) gyvybei principais. Paprastai valstybėse embrionas laikomas tarpiniu objektu tarp žmogaus ir ne žmogaus ir yra saugomas dėl savo ,, vidinės vertybės“ - galimybės tapti žmogumi. Pavyzdžiui.
Pavyzdžiui. JAV teismai nepripažįsta embriono žmogumi nuo JAV Aukščiausiojo teismo sprendimo Roe prieš Wade byloje, tačiau jį laiko „tarpine kategorija, turinčią potencialo tapti žmogumi“. Lyginant su abortų leidimo/draudimo klausimu, embriono gyvybės apsaugos poreikio suvokimas tiek valstybių, tiek regioninio teisinio reguliavimo kontekste pastaruoju metu darosi aiškesnis. Nepaisant to, kad neegzistuoja konfliktas tarp motinos teisės į savo kūno vientisumą ir negimusio vaiko į gyvybę, paprastai laikoma, kad užšaldytas arba iki 14 dienų m vitro esantis embrionas, skirtingai nei embrionas moters kūne, nėra besitęsiančio vystymosi stadijoje, ir jo potencialas būti žmogumi yra mažesnis nei moters gimdoje besivystančio embriono. Remiantis šiuo argumentu Airijos Aukščiausiasis teismas byloje Roche prieš Roche ir kitus nusprendė, kad embrionui in vitro nelaikomas negimusio vaiko statusas, kuriam pagal Airijos Konstituciją yra suteikiama apsauga. Šioje byloje kilo ginčas tarp dirbtiniame apvaisinime dalyvavusios poros, kai vienas jų jau auginant vaiką panoro Į gimdą perkelti kitus tris embrionus, o tam prieštaravo kitas apvaisinime dalyvavęs sutuoktinis. EŽTT taip pat pateikė savo poziciją šiuo klausimu. Sprendime Costa ir Pavan prieš Italiją Teismas daro skirtumą tarp embriono ir vaisiaus, „kuris kur kas labiau išsivystęs nei embrionas“, apsaugos. Šioje byloje Teismas nusprendė, kad Italija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK arba Konvencija) 8 straipsnį, neleisdama atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai, kai abu tėvai buvo paveldimos ligos nešiotojai ir jų pirmasis vaikas sirgo ta liga. Taigi, remiantis Teismo pateikta diferenciacija, egzistuoja teisinės apsaugos embrionui ir vaisiui skirtumas. 3.
įtakos dirbtinio apvaisinimo teisiniam reguliavimui Vertinant dirbtinio apvaisinimo būdus neretai pasitelkiamas argumentas, kad asmuo ir visuomenė turi teisę naudotis mokslo progreso rezultatais. 1996 metų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą. To paties pakto 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę naudotis mokslo pažangos ir jos praktinio taikymo laimėjimais. Šiomis nuostatomis remiasi ir 5 EŽTT teisėjai atskirojoje nuomonėje byloje Costa ir Pavan prieš Italiją20f svarstydami dirbtinio apvaisinimo atlikimo sąlygas. Išties, dirbtinis apvaisinimas sudaro galimybes susilaukti vaikų reikšmingai daliai visuomenės, kuri be medicininės pagalbos to negalėtų pasiekti. Atsižvelgiant į mokslo pasiekimus šioje srityje, valstybių dirbtinio apvaisinimo sąlygų ir būdų teisinis reguliavimas kinta labai sparčiai. Antai, lygindamas kiaušinėlių ir spermos donorystę, EŽTT pastebėjo, kad nuo 1998 metų iki 201 i metų valstybių, draudžiančių ir vienos, ir kitos rūšies donorystę, skaičius sumažėjo. Toje pačioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį, kad dirbtinio apvaisinimo srityje argumentai dėl moralės ir socialinio priimtinumo turi būti tinkamai įvertinti, tačiau vien tik jie nėra pakankama priežastis visiškai uždrausti tokią dirbtinio apvaisinimo galimybę naudojant kiaušinėlio donorystę". Teismas taip pat pažymėjo, kad dirbtinio apvaisinimo medicininės galimybės ir teisinis reguliavimas yra labai spartūs, ir dėl to labai sunku aiškiai įvertinti Jegislatyvijiių priemonių būtinybę ir tinkamumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Dėl šios priežasties Teismas supranta valstybių norą dirbtinio apvaisinimo procedūras reguliuoti atsargiai.
a) Dėl embrionų konservavimo Kai kuriose valstybėse naudojamas embrionų šaldymas (t.y. šiuo metu pagrindinis naudojamų embrionų konservavimo/saugojimo būdas). Tai procedūra, kai dirbtinio apvaisinimo metu sukuriama daugiau embrioni| ir dalis jų užšaldoma, taip darant dirbtinio apvaisinimo procedūrą efektyvesnę, nes nesėkmės atveju visos procedūros kartoti nereikia, o galima pasinaudoti jau užšaldytais embrionais. Sutinkant su Airijos Aukščiausiojo teismo pozicija, tais atvejais, kai numatyta embrionų šaldymo procedūra, sukurtų embrionų atžvilgiu teisinė apsauga yra minimali (t. y. galioja tik tam tikrą laiką). Nepaisant to, kad biologiškai embrionas turi visas žmogui reikalingas savybes,'išskyrus terpę vystymuisi, jis paprastai yra sunaikinamas arba praėjus tam tikram metų skaičiui nuo embriono sukūrimo, arba embriono „tėvų“ pageidavimu (pvz., kaip numatyta įstatymo projekto XIP-2502(3) 10 straipsnio 2 punkte). Valstybėse, kuriose leidžiamas embrionų saugojimas, kyla nemažai dilemų tais atvejais, kai vienas iš embrioną sukūrusių asmenų nori jį panaudoti, o kitas reikalauja sunaikinti“. Kai kuriose valstybėse numatyta, kad tais atvejais, kai vienas iš poros miršta arba pora išsituokia (arba nebegyvena kartu) embrionai sunaikinami. Tuo tarpu kitos valstybės leidžia naudoti užšaldytus embrionus ir tais atvejais, kai vienas iš poros miršta. JAV įvairių valstijų teismams būdinga praktika, kad embrionai sunaikinami vieno sutuoktinio (sugyventinio) prašymu.
Tačiau nepaisant to, kad embrionų šaldymas kai kuriose valstybėse yra naudojamas palengvinant dirbtinio apvaisinimo galimybes ir. kaip matyti iš pateiktu pavyzdžių, tokiu atveju embriono teisinė apsauga yra kur kas mažesnė nei tais atvejais, kai dirbtinio apvaisinimo metu sukuriama tik tiek embrionų, kiek gali būti perkeliama į gimdą, faktas, kad Šaldymui skirtų embrionų skaičius yra ribotas tik patvirtina, kad valstybė nepaneigia poreikio saugoti „potencialią'" gyvybę. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį i tai. kad, remiantis prieinamais oficialiai paskelbtais duomenimis, medicinos mokslo pažanga leidžia vis efektyviau naudotis ir kitais dirbtinio apvaisinimo būdais, neatliekant embrionų Šaldymo. Antai, European Sodely o f Human Reproductum and Embryoiogy (ESHRE) ataskaitoje pabrėžiama, kad sėkmingo nėštumo tikimybė po tiesioginio apvaisinimo yra gerokai didesnė nei po apvaisinimo Šaldytais embrionais. 2011 m. birželio 16 d. Seimo narių grupės (D. Mikutienės, A. Dumčiaus ir kt.) pateikiamuose pasiūlymuose dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) (žr. siūlymą dėl 10 straipsnio 2 dalies), atkreipiamas dėmesys [ tai, kad pasaulinėje praktikoje vis sėkmingiau naudojamas lytinių ląstelių, o ne embrionų, saldymas. Dėl šios priežasties manome, kad Projekte tinkamai siekiama suderinti mokslinės pažangos ir etikos nuostatas dėl embrionų teisinės apsaugos apsisprendžiant leisti lytinių ląstelių saugojimą, bet neleidžiant saugoti embrionus.
b) Dėl lytinių ląstelių donorystes Projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dirbtinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami.
Šioje nuomonėje išsamiai neanalizuosime dirbtinio apvaisinimo būdų ir reguliavimo kitose valstybėse - tai išsamiai atskleista ESHRE Lyginamosios studijos apie dirbtinio apvaisinimo reguliavimą ir technologijas Europos Sąjungoje galutinėje ataskaitoje. Tačiau norime pabrėžti, kad jau prieš kurį laiką valstybės naudojo kur kas daugiau dirbtinio apvaisinimo būdų. nei siūloma Projekte. Antai remiantis 1998 metais Europos Tarybos atlikta lyginamąja studija apie dirbtinį apvaisinimą ir žmogaus embriono apsaugą 39 valstybėse, jau tuo metu buvo praktikuojami ir teisiškai sureguliuoti septyni skirtingi dirbtinio apvaisinimo būdai: dirbtinis poros apvaisinimas, in vitro poros apvaisinimas, dirbtinis apvaisinimas naudojant donoro sėklą, dirbtinis apvaisinimas naudojant donorės kiaušinėlį, sėklos ir kiaušinėlio donorystė, embriono donorystė ir intraeitoplazmlnė sėklos injekcija, Projekte numatytas spermos, kiaušinėlio bei embriono donorystės draudimas stipriai sumažina dirbtinio apvaisinimo būdų įvairovę,, t. y. Lietuvoje numatomas dirbtinio apvaisinimo reguliavimas nesudarytų sąlygų naudotis tokiomis dirbtinio apvaisinimo galimybėmis, kokios naudojamos kitose Europos valstybėse. Lytinių ląstelių donorystės problemą EŽTT išsamiai nagrinėjo ne kartą čia minėtoje byloje S. H. prieš Austriją. Šioje byloje Teismas pažymėjo, kad iš valstybių, kuriose teisiškai reguliuojamas dirbtinis apvaisinimas, tik keturiose - Austrijoje, Italijoje, Turkijoje ir Lietuvoje - buvo draudžiama lytinių ląstelių ir/arba embrionų donorystė.
Tačiau 2014 m. pavasarį Italijos Konstitucinis teismas pripažino, kad kiaušinėlio ir sėklos donorystės draudimas prieštarauja Italijos Konstitucijai, ir šioje šalyje toks draudimas nebegalioja. Teismas nusprendė, kad konkrečiu nagrinėtu atveju Austrijoje egzistavęs lytinių, ląstelių ir embrionų donorystės draudimas neprieštarauja EŽTK 8 straipsniui, tačiau pabrėžė, kad Konvencija visada turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į egzistuojančias aplinkybes bei tai. kad net jei šiuo atveju Teismas nenustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, ši nuolat evoliucionuojanti sritis susijusi su ypatingai greita mokslo ir teisės raida, ir susitariančios valstybės ją turi nuolat peržiūrėti. Natūralu, kad, pradėjus taikyti lytinių ląstelių ar kai kuriose valstybėse – embrionų donorystę, iškyla daug etinių problemų dėl gimusių vaikų tėvystės, genetinės informacijos, teisės žinoti savo tėvus, donorų atrinkimo ir pan. Tačiau teisinis reguliavimas neatsilieka nuo medicininės praktikos - valstybės suranda teisines priemones šiems klausimams išspręsti be didesnių problemų. Dauguma valstybių užtikrina donorų anonimiškumą dėl pagrindinės priežasties - šeimos apsaugos (kad gimęs vaikas negriautų savo šeimos ieškodamas
„tikrųjų tėvų“ o „tikrieji tėvai“ - vaikų). Kai kuriose valstybėse
(pvz. Švedijoje, Kanadoje, Vokietijoje) gerbiama teisė žinoti savo kilmę, tačiau valstybės tai išreiškia atskirdamos tapatybės informaciją nuo biologinės ir genetinės informacijos svarbu ir tai, kad kiaušinėlio donorystės atveju iškyla moterų išnaudojimo ir pažeminimo pavojus, tačiau tokio pavojaus realumas priklauso nuo to, ar (kiek) donorams yra kompensuojama už donorystę.
Donorystės atveju mokslo pasiekimų argumentas iš esmės konfliktuoja tik su visuomenės moralės ir socialinio priimtinumo argumentu. Kaip buvo minėta, EŽTT pabrėžė, kad tai negali būti pagrindinis argumentas, dėl ko (konkrečiai nagrinėtu atveju - kiaušialąstės) donorystė būtų draudžiama. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat argumentus dėl žmogaus teisės naudotis medicinos mokslo pažanga, siūlytume Projekte numatyti lytinių ląstelių donorystės galimybę. Su embrionų donorystės draudimu sutinkame dėl šios nuomonės 3a dalyje nurodytų argumentų. 4. Dėl dirbtinio apvaisinimo procedūros prieinamumo
a) Dėl santuokos ar partnerystės reikalavimo Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, inter alict, kad dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę moteriai. Atsižvelgiant į tai, kad Partnerystės įstatymas iki šiol nėra priimtas, de facto dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti taikoma tik santuoką sudariusioms moterims. EŽTT yra pažymėjęs, kad poros (pabraukia aut.) teisė pradėti vaiką ir naudotis dirbtinio apvaisinimo procedūra yra ginama Konvencijos 8 straipsniu kaip privataus ir šeimos gyvenimo išraiška.Tai reiškia, kad. analizuojant dirbtinio apvaisinimo sąlygas, pastarosios turi būti saistomos ne su santuokos, o su šeimos ir privataus gyvenimo institutu.
Atsižvelgiant į EŽTT praktiką dėl šeimos santykių pagal EŽTK 8 straipsnį apibrėžim o3S, laikomės nuomonės, kad Projekte numatyta formuluotė diskriminuotų ne'santuokoje gyvenančias poras.
b) Dėl nevaisingumo reikalavimo Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dirbtinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima pašalinti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Atkreipiame dėmesį į tai. kad situacijų, kada dirbtinio apvaisinimo procedūra yra reikalinga, yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, EŽTT nagrinėjo bylą, kurioje buvo skundžiamas Italijos teisinis reguliavimas, pagal kurį šioje šalyje dirbtinio apvaisinimo procedūra buvo atliekama tik nevaisingoms poroms arba poroms, kuriose vyras yra seksualiai perduodamos virusinės ligos (ŽIV, hepatito B ir C) nešiotojas šios bylos pora susilaukė cistine fibroze sergančios dukters, ir tik tada sužinojo, kad abu yra nesergantys šios ligos nešiotojai. Vėliau jie pradėjo lauktis antro vaiko, tačiau atlikę testą ir sužinoję, kad vaisius taip pat užkrėstas cistine fibroze, nutraukė nėštumą. Galiausiai jie pasiryžo pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo procedūra su priešimplantaciniu genetiniu testavimu, tačiau dėl minėto teisinio reguliavimo valstybė atsisakė tokią paslaugą suteikti.
Kaip jau buvo užsiminta, šioje byloje Teismas pastebėjo, kad valstybėse galiojantis toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia dėl galimai aptinkamos sunkios ligos sunaikinti vaisių, kuris yra daugiau išsivystęs už implantavimui parengtą em brioną o nėra taikomas implantavimui parengtam embrionui dėl tokios pačios objektyvios priežasties (sunkios ligos), yra neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotę, sudarant galimybę pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo procedūra asmenims, kurie serga sunkiomis perduodamomis ligomis (galimai numatant galimybę, kad tokių ligų sąrašą nustato kompetentinga institucija). 5. Del medicinos personalo teisės atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose Reaguodami į 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto 11 punktą., susijusį su Projekto 10 straipsniu, norime atkreipti dėmesį, kad cituojamoje byloje Sajous prieš Prancūziją" EŽTT spręsdamas pareiškimo priimtinumo klausim ą svarstė atvirkštinę situaciją: asmuo skundėsi, kad valstybė jam nesuteikia "teisės viešojoje sferoje vadovautis savo įsitikinimais, ir toks skundas, Teismo manymu, buvo nepriimtinas, nes skundo turinys nepateko į EŽTK 9 straipsnio taikymo apimtį. Tačiau, mūsų nuomone, tai nėra argumentas teigti, kad valstybė turėtų neleisti medicinos personalui atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose, jeigu tai įmanoma pagal medicinos įstaigų darbo organizavimo tvarką. Pritarti iš dalies
projektui
R.
Masiulis, 2015-07-10 Vertindamas ir remdamas valstybės siekį padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, tokiu būdu prisidedant prie šeimos darnos ir gerovės stiprinant mūsų Valstybę bei gerinant jos demografinę padėtį, kviečiu kompetentingas institucijas aktyviai ir atsakingai dirbti šia kryptimi, diskutuojant ir įvertinant teisinius, mokslinius, ir, kas labai svarbu, etinius bei moralinius šio socialiai jautraus klausimo aspektus. Teikiu savo nuomonę jums, nes nedalyvavau Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas, bei negalėjau iš anksto pareikšti savo nuomonės Vyriausybei, nes klausimas nebuvo iš anksto įtrauktas į darbotvarkę, o pateiktas kaip papildomas darbotvarkės klausimas jau posėdžio metu. Šiuo raštu norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte Nr. XIP-2502“ Nr. 664 (toliau – Vyriausybės išvada) pateiktos Vyriausybės išvados dėl Seimo narių V. Gapšio ir D. Mikutienės pateikto Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 (toliau – Įstatymo projektas). Mano manymu, Vyriausybės išvada teikiami pasiūlymai dėl Įstatymo projekto tobulinimo savo esme reikštų naują teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvada teikiamų pastabų turinį, dauguma Įstatymo projekto nuostatų būtų keičiamos iš esmės: keistųsi asmenys, turintys teisę naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo paslaugomis; embriono, kaip užsimezgusios gyvybės formos, traktavimas - embrionų sukūrimo ir tolimesnio panaudojimo sąlygos bei iš to kylančių etinių problemų sprendimas, kaip pavyzdžiui, galimybė užšaldyti embrionus (kas didina embriono žūties galimybę), (ne)ribojamas sukuriamų embrionų skaičius.
Mano vertinimu, Įstatymo projektu nustatomas teisinis reguliavimas nustato stipresnę embriono apsaugą nei siūlomas Vyriausybės išvadoje, todėl toks reguliavimas keltų mažiausiai moralinių ir etinių problemų. Abejoju, ar Vyriausybės išvadoje dėstomi siūlymai garantuoja pakankamą žmogaus embrionų apsaugą ir ar siūlomos nuostatos būtų visiškai suderintos su Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569, 3.3.2. punkte nustatytu valstybinės šeimos politikos įgyvendinimo principu – gyvybės kultūros puoselėjimo principu, kuris pabrėžia pagarbą gyvybei bei siekį apsaugoti pradėtą gyvybę. Šiuo aspektu pažymėčiau Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus leisti embrionų užšaldymą ir nustatyti galimybę moterų ir
(ar) vyrų lytines ląsteles šaldyti tik siekiant išsaugoti asmens vaisingumą. Įstatymo projekto nuostatos, įtvirtinančios sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimą, išvengiant embrionų šaldymo, manyčiau yra sveikintina pozicija embriono apsaugos atžvilgiu Valstybinės šeimos politikos koncepcijos kontekste. Šeimos gerovės apsauga, užtikrintas harmoningas vaikų vystymasis yra neabejotini valstybės prioritetai, nes stipri šeima yra valstybės klestėjimo pamatas.
Tuo tarpu Vyriausybės išvadoje teikiami siūlymai numatyti Įstatymo projekte galimybę kartu gyvenančioms santuokos neįregistravusioms poroms naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis neskatina sudaryti santuokinių šeimos ryšių ir neužtikrina būsimų vaikų augimo harmoningoje, tvirtoje šeimoje, užtikrinančioje vaiko socialinių, ekonominių ir emocinių interesų apsaugą. Šiame kontekste norėčiau pažymėti, kad šiuo metu vienintelė teisės aktais aiškiai reglamentuojama šeimyninių santykių forma yra santuoka ir tik santuokoje esančių asmenų - vyro, moters, vaikų - teisės ir pareigos yra aiškiai nustatytos, o interesai saugomi įstatymų ir kitų teisės aktų. Šiuo metu Civilinio kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos yra negaliojančios, todėl siekiant teisinio aiškumo, silpnosios santykių šalies ir vaiko interesų apsaugos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų išlaikymo, manyčiau tikslinga prieš numatant Įstatymo projekte galimybę kartu gyvenančioms santuokos neįregistravusioms poroms naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis, pradžioje apsispręsti dėl šeimos koncepcijos, partnerystės (bendro gyvenimo) reglamentavimo principų ir tik atsakius į konceptualius klausimus dėl valstybės prioritetų šeimos santykių srityje, imtis detalaus atskirų sričių reglamentavimo. Priešingu atveju ateityje gali susidaryti situacija kai šeimos santykių reguliavimas taps fragmentišku ir prieštaringu.
Norėčiau akcentuoti, kad, mano manymu, valstybės priimami įstatymai ir kiti šeimos santykių sritį reglamentuojantys teisės aktai neturėtų mažinti ar menkinti jau esamų principų, o Vyriausybės išvada siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti ne tik etinių, moralinių, bet ir teisinių prieštaravimų, tiek kalbant apie asmenų, galinčių pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo procedūromis, tiek apie embrionų panaudojimo būdus. Todėl pritardamas Įstatymo projekto tikslui
Vyriausybės išvada siūlomą teisinį reguliavimą ir galutinius sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reguliavimo priimti po to, kai valstybė iš esmės apsispręs dėl šeimos koncepcijos, bendro gyvenimo instituto, užsimezgusios gyvybės traktavimo ir embrionų panaudojimo būdų. Pritarti
ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, 2015-11-04 Neturėdami galimybės dalyvauti posėdyje, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai savo poziciją dėl Dirbtinio apvaisinimo projekto nuostatų reiškia šiuo raštu. Nepritariame perteklinių (neperkeltų į gimdą) žmogaus embrionų kūrimui bei jų užšaldymui. Mums būtų nepriimtina ir vėlesnė embrionų redukcija gimdoje, surogatinė motinystė. Tikimės, kad Žmogaus teisių komitete bus atsižvelgta ir į asmens, gimsiančio naudojant pagalbines technologijas, teisę žinoti savo biologinių tėvų tapatybę (tai aktualu svarstant lytinių ląstelių donorystės klausimą). Pritarti
ministerija, 2015-11-17 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr.
XIP-2502, Sveikatos apsaugos ministerija jsipareigojo pateikti siūlymus šiems įstatymo projekto straipsniams:
klausimai, susiję su dirbtiniu pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą po dirbtinio pagalbinio apvaisinimo gimsiančio vaiko interesams, tačiau visus sprendimus, susijusius su pagalbiniu apvaisinimu, gali priimti tik pati pagalbiniu būdu apvaisinama moteris ir jos sutuoktinis (sugyventinis). 2. 3 straipsnio 6 dalis. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas vyro ir moters lytinių ląstelių šaldymas. 3. 6 straipsnio 2 dalis. 2. Dirbtinis Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro ne sutuoktinių (sugyventinių) lytines ląsteles, ne sutuoktinių (sugyventinių) lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiami. Atsižvelgdami į siūlomą 6 straipsnio 2 dalies formuluotę, siūlome keisti 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse išdėstytas sąvokas taip:
lytinių ląstelių donoras (toliau – lytinių ląstelių donoras) – gyvas žmogus, savanoriškai duodantis lytines ląsteles pagalbiniam apvaisinimui. 15. Žmogaus lytinių ląstelių donorystė (toliau – lytinių ląstelių donorystė) – žmogaus lytinių ląstelių, numatytų naudoti pagalbiniam apvaisinimui, savanoriškas davimas. Pritarti iš dalies
projektui
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, 2015-11-17 Pakartotinai teikiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų specialistų pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502. Šiuo metu pasaulyje kas šeštai porai nustatomas vaisingumo sutrikimas. Lietuvoje jų yra virš penkiasdešimties tūkstančių. Šis skaičius kasmet išauga beveik dviem tūkstančiais.
Penktadaliui nevaisingų pacientų, siekiant susilaukti vaiko, reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros, Valstybė neteikia paramos nevaisingų porų gydymui - brangiai kainuojantis pagalbinis apvaisinimas iki šiol nėra kompensuojamas. Šiuo požiūriu Lietuva atsiduria išskirtinėje padėtyje ne tik tarp didžiosios daugumos Europos sąjungos šalių, bet ir tarp Baltijos valstybių. Pažymėtina, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros Estijoje kompensuojamos nuo 2006-jų metų, Latvijoje – nuo 2013-jų metų. Džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija planuoja modernaus vaisingumo sutrikimo gydymo kompensavimą. Tuo pat metu iškyla iki šiol nepriimto pagalbinio apvaisinimo jstatymo problema. Lietuvoje pirmasis pagalbinio apvaisinimo Įstatymo projektas buvo įregistruotas 2002 metais, vėliau – 2003, 2004 ir 2010 metais. Tuo laikotarpiu skirtingų rengėjų teikti pagalbinj apvaisinimą reglamentuojantys įstatymo projektai keletą kartų svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose ir plačiojoje visuomenėje. Tenka pripažinti, kad tai vienas iš ilgiausiai svarstomų ir diskutuojamų sveikatos srities teisės aktų. Tarp iki šiol pateiktų „konservatyviojo“ ir „liberaliojo“ pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektų yra esminių skirtumų. „Konservatyviojo“ projekto šalininkai pasisako už in vitro sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimą iki trijų, privalomą visų sukurtų embrionų patalpinimą į moters gimdą, embrionų šaldymo bei lytinių ląstelių donorystės draudimą. Artimiausias „liberaliajam“ buvo Įstatymo projektas XIP-2502(3), kuris įteisino 10 embrionų sukūrimą bei leido perteklinių embrionų šaldymą, tačiau draudė lytinių ląstelių donorystę. Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) kaip profesinė organizacija palaiko ir remia mokslo įrodymais pagrįstus gydymo metodus bei geros medicinos praktikos principus.
Šiuo požiūriu nei „konservatyvusis“ pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, nei paskutinė svarstyto įstatymo projekto XIP-2502(3) redakcija neatitinka geros medicinos praktikos gairių. Abiejuose projektuose draudžiama lytinių ląstelių donorystė pažeidžia pacientų, kuriems šis gydymas reikalingas, teises, intensyvina medicininio turizmo srautą į kaimynines šalis bei didina gydymo kaštus. Didelę medicininę problemą sukuria nuostata, reikalaujanti riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei visus sukurtus embrionus perkelti į moters gimdą draudžiant embrionų šaldymą. Ši nuostata neatitinka geros medicinos praktikos principų. Manome, kad įstatymu nereikėtų reguliuoti kiek embrionų reikia sukurti. Gydytojams rekomendavus ir pacientams nusprendus, kad paskutinis nevaisingumo gydymo etapas bus pagalbinis apvaisinimas, gydytojas skiria moteriai medikamentus kiaušidžių stimuliacijai. Tokio gydymo tikslas, kad kiaušidėse bręstų ne viena lytinė ląstelė. Koks bus kiekvienos moters individualus atsakas j medikamentą niekas numatyti negali, nėra mokslinėje literatūroje rekomendacijų ir gydymo schemų, kurios leistų tikėtis rezultato, kad bus gauti ne daugiau 3 folikulai, o juose bus viena morfologiškai normali kiaušialąstė. Todėl įsigaliojus įstatymui, kuris reglamentuoja, kad gali būti sukuriama ne daugiau embrionų, nei perkeliama j gimdą (ne daugiau 3), gydytojai negalės jo vykdyti. Vienavaisis nėštumas laikomas prioritetiniu pagalbinių apvaisinimo būdų siekiniu. Šiuo metu didžiausia ir dažniausia pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas. Daugiavaisis nėštumas akušerinėje praktikoje siejamas su dažnesniais priešlaikiniais gimdymais bei neišnešiotų ir mažo svorio naujagimių perinatalinėmis komplikacijomis, didesniu perinataliniu mirtingumu.
Gimdymo ir perinatalines komplikacijos gali turėti įtakos socialiai remtinų asmenų skaičiaus augimui ir didesnei naštai visuomenei. Šių komplikacijų galima išvengti, ribojant perkeliamų į gimdą embrionų skaičių. Pažymėtina, kad Skandinavijos šalyse 70-80 proc. atvejų į gimdą perkeliamas vienas atrinktas embrionas. Tokia taktika (SĖT - selective embryotransfer (atrinkto embriono perkėlimas)) leido sumažinti daugiavaisio nėštumo dažnį iki normalaus paplitimo populiacijoje. Šiuo metu ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija) nuostata skelbia, kad i gimdą rekomenduojamas ne daugiau kaip dviejų atrinktų embrionų perkėlimas, perteklinius embrionus šaldant bei saugant tolesniam poros vaisingumui. Reikėtų paminėti, kad šiuo metu Lietuvoje yra vienas mažiausių pasaulyje priešlaikinio gimdymo dažnis – 5-6 procentai. Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje atliekamos 20 metų, kurių metu sukuriama embrionų tiek kiek gaunama, taikant gydymą, priešlaikinio gimdymo dažnis nesikeičia. Paskutini dešimtmetį nesikeičia ir daugiavaisio nėštumo dažnis. Tai rodytų iki šiol esamą gerą praktiką pagalbinio apvaisinimo srityje. Perkeliamų embrionų skaičiaus ribojimą, priklausomai nuo moters amžiaus bei embrionų kokybės, numato ir Lietuvos nevaisingumo specialistų 2014 metais atnaujinta
„Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“. Lietuvoje
yra sąlygos ir galimybės taikyti PGD (preimplantaeinę genetinę diagnostiką). PGD tai pavienių embriono ląstelių chromosomų ir genų ištyrimas, kuris atliekamas iki embrionus perkeliant į gimdą, todėl laikomas moters sveikatą tausojančiu tyrimu. Taikant pagalbinių apvaisinimo būdų kompensaciją, įkuriant nevaisingumo gydymo centrus universitetų ligoninėse būtų palanku šį tyrimą pritaikyti praktikoje.
Nekreipiant dėmesio į išvardytus motyvus, būtų užkirstas kelias šiam tyrimo būdui. Kiaušialąsčių šaldymas kaip embrionų šaldymo alternatyva kasdienėje klinikinėje praktikoje pasaulyje nėra naudojamas. Pasaulinėje praktikoje kiaušialąsčių šaldymas rekomenduojamas pacientėms, neturinčioms gyvenimo partnerio bei siekiančioms išsaugoti vaisingumą. Dažniausiai tai onkologinėmis ligomis sergančios jaunos merginos ar moterys, pacientės, kurioms gresia priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas, ar moterys, atidedančios vaiko gimimą vėlesniam laikui. Įstatymas, įteisinantis vien „konservatyviąsias“ nuostatas, buvo priimtas Italijoje 2004 metais. 2009 metais Italijos Konstitucinio teismo jis buvo pripažintas kaip suvaržantis žmonių teises gauti mokslo pasiekimais grĮstą gydymą. Remiantis šiuo sprendimu, sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei privalomas visų sukurtų embrionų perkėlimas į gimdą, draudžiant embrionų šaldymą, Italijoje yra panaikintas. Lietuvos akušerių ginekologų ir genetikų bendruomenė ragina atsižvelgti į mokslo įrodymais bei gera pasauline nevaisingumo gydymo praktika paremtus principus, priimant sprendimą dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 30.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras, 2015-11-13 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. lapkričio 11d. posėdžio metu išreikšto prašymo pateikti papildomas formuluotes dėl įstatymo projekto 2, 3 ir 5 straipsnių (dėl posėdžio metu VU MF docentės, gydytojos genetikės Eglės Benušienės išsakytų pastabų), žemiau pateikiame siūlomus įstatymo projekto pakeitimus/papildymus (pateikti paryškintu šriftu):
Argumentai: Pagal įstatymo projekto
atliekamas tik esant vieno iš sutuoktinių (sugyventinių) nevaisingumui, tačiau remiantis Europos sąjungos teisės aktais, jis taip pat gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai šeimoje yra didelė rizika būsimam vaikui perduoti genetinę ligą, lemiančią sunkią fizinę ir (ar) intelektinę negalią. Tuo tikslu yra atliekama preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD). Ši diagnostika yra itin aktuali siekiant užtikrinti tiek dirbtinio apvaisinimo būdu gimsiančio vaiko, tiek motinos sveikatą. Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesai įstatymo projekte įvardinami kaip viena pamatinių užtikrintinų vertybių. Akivaizdu, kad vienas svarbiausių pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų yra gimti sveiku. Šiuo aspektu PGD yra priemonė, galinti padėti užtikrinti pagalbinio apvaisinimo būdu gimsiančio vaiko sveikatą. PGD prisidės ir mažinant nutrauktų nėštumų skaičių (tuo aspektu, kad polinkis sirgti genetinėmis ligomis bus nustatomas iš anksto, prieš perkeliant embrionus į moters gimdos ertmę; moteriai būtų perkeliami tik tie embrionai, kuriems nenustatyta genetinės ligos, kurią iš tėvų gali paveldėti vaikas, diagnozė).
PGD būtų atliekama išskirtiniais atvejais, pagal indikacijas embrionams porų, kurios gydytojo genetiko vertinimu turi didelę riziką susilaukti genetine liga (monogeninės ligos pvz.: cistinė fibrozė, miotoninė distrofija, Hantingtono liga ir kt., ar chromosomų anomalijos pvz.: nesubalansuotos translokacijos, aneuploidijos ir kt.) sergančio vaiko. Taikant preimplantacinę genetinę diagnostiką praktikoje, ji pateks į įstatymo projekto 7 straipsnyje reguliuojamo informuoto paciento sutikimo apimtį. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnio 3 dalį: „3. Moters pagalbinis apvaisinimas (toliau
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį: „1. Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą nevaisingos poros ir poros, kuri turi didelę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaiko, interesams.“ Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 1 dalį: „1. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės ir tais atvejais, kai šeimoje yra didelė rizika būsimam vaikui perduoti genetinę ligą, lemiančią sunkią fizinę ir (ar) intelektinę negalią.“ Nepritarti Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-03-16 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-959 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus dirbtinio
Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-2502) nuostatas:
pacientams pasinaudoti visomis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo, kaip gydymo metodo, teikiamomis galimybėmis ir tai galėtų pabloginti sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą. Nepritarti Argumentai: Pastaboje stokojama konkretumo, nenurodant, kokie konkrečiai apribojimai yra keistini. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
7
nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė.
Toks draudimas galbūt apribotų dalį Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų ir jie negalėtų pasinaudoti galimybe gauti mokslo įrodymais pagrįstą medicinos pagalbą. Taip pat paminėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog lytinių ląstelių donorystės įteisinimas Lietuvoje turėtų sunkiai prognozuojamų pasekmių vaiko psichosocialinės brandos raidai, tapatybės formavimuisi ir jo interesų bei teisių apsaugai, nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ar kita objektyvia informacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę nepilnametį asmenį įvaikinti, o faktinės įvaikinimo pasekmės vaiko ir jo biologinių tėvų santykiams bei vaiko raidai galėtų būti panašios kaip pagalbinio apvaisinimo atveju. Nepritarti Argumentai:
Lytinių ląstelių donorystės draudimas yra pagrįstas Projekto Aiškinamąjame rašte. Ten nurodyti pagrindai, tame tarpe ir rūpestis moters-donorės sveikata, ESTT byloje SH prieš Austriją yra pripažinti tinkamais pagrindais riboti donorystę. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-03-1610 1,2
embrionų skaičius ir draudžiama juos užšaldyti. Leidimas sukurti ne daugiau kaip 3 embrionus daugeliu atvejų galbūt pablogintų pagalbinio apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė pastoti. Siekiant padidinti galimybę pastoti, daugelyje šalių taikomas embrionų užšaldymas ir atšildytų embrionų panaudojimas. Nepritarti Argumentai:
Vyriausybė remiasi prielaidomis apie galimai blogėjančius procedūros rezultatus, tačiau nepateikia įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, kurie leistų tokį situacijos pablogėjimą prognozuoti. Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu.
Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%. Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosome anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.”
2
praktikos tendencijų mažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę perkeliant į moters gimdą mažesnį embrionų skaičių. Daugiavaisis nėštumas yra dažniausiai pasitaikanti pagalbinio apvaisinimo komplikacija, kelianti didelę riziką sėkmingai nėštumo baigčiai ir moters bei naujagimių sveikatai. Nepritarti Argumentai:
Projekte paliekama galimybė gydytojui, remiantis jo turimomis šiuolaikinės medicinos praktikos ir mokslo žiniomis, didesnio nei trys embrionai, embrionų skaičiaus nekurti ir, atitinkamai, neperkelti į gimdą
2011-03-16 2.5. Abejotina įstatymo projekto Nr. XIP-2502 nuostata dėl kiaušialąsčių šaldymo, ir tai neturėtų būti lygiavertė alternatyva embrionų užšaldymui, nes siekiant įvertinti šios technologijos veiksmingumą ir saugą reikia išsamesnių tyrimų.
Nepritarti Argumentai: Vyriausybė remiasi prielaidomis dėl alternatyvų nelygiavertiškumo, tačiau nepateikia įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, kurie leistų tokį situacijos pablogėjimą prognozuoti. Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: „ “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%. Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosome anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas skiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.”
Lietuvos Respublikos Seime. Pritarti iš dalies
projektui
3
2011-03-166
žodžio „sutuoktinio“ įrašytini žodžiai „ar sugyventinio“.
Pritarti
atsisakytapagalbinio apvaisinimo būdų detalizavimo
2 N
apibrėžti įstatymo projekto Nr. XIP-2502 6 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką ,,embriono donorystė“. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Embriono donorystė – in vitro (ne moters
kūne) esančio embriono perkėlimas į moters gimdą, kai perkeliamam embrionui sukurti nebuvo naudojamos tos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytinės ląstelės.“
2
nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat kai asmuo atsisako teisių į savo lytines ląsteles. Nepritarti Argumentai:
sunaikinamos 8 str. 6 ir 7 d. nustatyta tvarka
7
nuostatą dėl Europos geros gamybos praktikos gairių 1 priede nustatytų reikalavimų sterilių vaistinių preparatų gamybai (paskelbtų Europos Komisijos
Europos Sąjungoje 4 B tome) taikymo lytinių ląstelių paėmimui, paruošimui, laikymui, paskirstymui ir naudojimui. Šie reikalavimai nėra taikytini, nes donorystei skirtos žmogaus lytinės ląstelės nėra vaistinis preparatas, be to, jos nėra skirtos pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybai. Dėl tos pačios priežasties siūlytina išbraukti iš įstatymo projekto Nr. XIP-2502 11 straipsnio 5 dalį, numatančią taikyti šiuos reikalavimus veiklai su embrionu. Pritarti 13.
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-26 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
7
nepagrįstai draudžiama asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė. Kadangi partnerystę reglamentuojančių teisės aktų nėra, de facto dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas galimas tik santuoką sudariusiai porai. Toks draudimas gali apriboti galimybę daliai Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų. Todėl būtų tikslinga svarstyti galimybę tobulinti Projektą ir numatyti galimybę kartu gyvenančioms santuokos neįregistravusioms poroms (toliau – sugyventiniai) naudotis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūromis. Nepritarti Argumentai:
Lytinių ląstelių donorystės draudimas yra pagrįstas Projekto Aiškinamąjame rašte. Ten nurodyti pagrindai, tame tarpe ir rūpestis moters-donorės sveikata, EŽTT byloje SH prieš Austriją yra pripažinti tinkamais pagrindais riboti donorystę. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-2610 1,2
dalyse ribojamas sukuriamų embrionų skaičius ir draudžiama juos šaldyti. Leidimas sukurti ne daugiau kaip 3 embrionus dažnai gali pabloginti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė porai susilaukti vaikų.
Daugiau kaip 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą neatitinka šiuolaikinės medicinos praktikos tendencijų mažinti daugiavaisio nėštumo, kuris yra dažniausiai pasitaikanti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo komplikacija, tikimybę. Remiantis kitų šalių gerąja praktika, kad mažėtų daugiavaisio nėštumo atvejų, į gimdą dažniausiai perkeliamas tik vienas atrinktas geriausios kokybės embrionas. Galima būtų leisti sukurti embrionų tiek, kiek vienu metu jų pavyksta sukurti, o į gimdą dėti ne daugiau kaip 2 ar
Argumentai: Vyriausybė remiasi prielaidomis, tačiau nepateikia įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, kurie leistų tokį situacijos pablogėjimą prognozuoti. Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daugelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%. Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosome anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.”
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-263 1.3.
Projekto 3 straipsnio 6 dalyje nustatytas kiaušialąsčių šaldymas nėra medicinos mokslo įrodymais pagrįsta alternatyva embrionų šaldymui. Remiantis medicinos mokslo įrodymais ir praktika, lytinės ląstelės šaldomos asmens vaisingumui išsaugoti (pavyzdžiui, sergant onkologine liga po spindulinės terapijos ar chemoterapijos). Nėra pakankamų duomenų apie sveikos moters kiaušialąsčių šaldymo saugą, efektyvumą, etiką, riziką ir sąnaudas. Skatinamas ir remiamas tik moters lytinių ląstelių šaldymas, o tai pažeidžia moterų ir vyrų lygias galimybes, todėl reikėtų tikslinti Projekto 3 straipsnio 6 dalį – nustatyti galimybę šaldyti moterų ir (ar) vyrų lytines ląsteles, siekiant išsaugoti asmens vaisingumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte atsisakyta nuostatos, kad Vyriausybės nustatyta tvarka skaitinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas. Vyriausybė remiasi prielaidomis dėl alternatyvų nelygiavertiškumo, tačiau nepateikia įrodymais pagrįstos medicinos duomenų, kurie leistų tokį situacijos pablogėjimą prognozuoti. Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%.
Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosomų anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.”
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-26
„dirbtinis apvaisinimas“ reikėtų keisti į sąvoką „pagalbinis apvaisinimas“,
kuri aprobuota Lietuvos Respublikos terminų banke. Pritarti
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-262
vartojamas sąvokas („lytinių ląstelių donoras“, „lytinių ląstelių donorystė“ ir kitas) – suderinti su Projekto priede nurodytų įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąvokų apibrėžimais. Be to, Projekte vartojamos sąvokos („kiaušialąstės“, „sperma“, „dirbtinio apvaisinimo procedūros pradžia“ ir kitos) turi atitikti Projekto 2 straipsnyje vartojamas sąvokas („žmogaus lytinės ląstelės“, „dirbtinio apvaisinimo pradžia“ ir kitas). Pritarti
19Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1044
ir 11 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „manipuliacijos“ suprantamas kaip tam tikrų veiksmų atlikimas su lytinėmis ląstelėmis (paėmimas, laikymas, paruošimas) ir (ar) embrionais (auginimas, įdėjimas), todėl Projekte šis terminas keistinas kaip neatitinkantis medicinos terminų žodyne pateikto termino, kuris apibrėžiamas kaip labai tikslūs ir miklūs rankų judesiai sudėtingiems veiksmams atlikti. Pritarti
20Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
20 1.7.
Tikslinga sukonkretinti Projekto
įsigijimas“, atsižvelgiant į Projekto 3 straipsnio 7 dalies ir
lytinių ląstelių ir embrionų. Nepritarti Argumentai: Apibrėžime pateikiama kad „Žmogaus lytinių ląstelių įsigijimas – procesas, kurio metu teisės aktų nustatyta tvarka galima įsigyti žmogaus lytinių ląstelių;“ Kadangi Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatos draudžia komercinį įgijimą, bei įsigijimą donorystės būdu, vadinasi, ląstelės galės būti paimamos tik neatlygintinai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
reikėtų tiksliau nurodyti, kada vaikas laikytinas pradėtu dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo
būti sprendžiami teikiant prioritetą vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, vaiko interesams."
22Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
straipsnio 2 dalis, kadangi joje nustatytam sutuoktinių ar sugyventinių lygiateisiškumo principui negali būti besąlygiškai teikiama pirmenybė prieš kitas vertybes – asmens sveikatą ar gyvybę. Nepritarti Argumentai: Moteris, kaip pacientė, turės teisę 7 straipsnio nustatyta tvarka nesutikti su procedūromis, kurių nepageidauja, o gydytojas vadovaudamasis 5 str 2 dalimi negalės atlikti sveikatai ar gyvybei pavojingų procedūrų. Taigi, įstatymas užtikrins adekvatų balansą tarp sveikatos/gyvybės apsaugos ir sutuoktinių lygiateisiškumo. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5 1.10.
Projekto 3 straipsnio 5 dalyje turėtų būti sukonkretinta vartojama abstrakti formuluotė „liga, tiesiogiai susijusi su tam tikra lytimi“, taip pat atsižvelgta į tai, kad liga ne visais atvejais galėtų būti pakankama priežastis pasirinkti vaiko lytį. Nepritarti Argumentai: Tam tikrų ligų (pvz. hemofilijos) sąsaja su konkrečia lytimi medicinai yra žinoma. Tad formuluotė nėra abstrakti. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
straipsnis, nes jo 1 ir 2 dalys nustato dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo atlikimo sąlygas, bet ne kriterijus, kaip nurodyta Projekto 5 straipsnio 3 ir
Pasiūlymas:
„3. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai,
sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę, ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis (sugyventinis) pateikia: medicininę pažymą, liudijančią atitikimą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus kriterijus sąlygas; asmens tapatybę, amžių, santuokos (partnerystės) sudarymą liudijančius dokumentus ir rašytinį prašymą dėl dirbtinio apvaisinimo atlikimo bei 7 straipsnio nustatyta tvarka pasirašytą informuoto paciento sutikimo formą dirbtiniam apvaisinimui. „4. Medicininės pažymos, liudijančios atitikimą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytiemsoms kriterijamssąlygoms, rašytinio prašymo dėl dirbtinio apvaisinimo atlikimo bei informuoto paciento sutikimo dirbtiniam apvaisinimui formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
25Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
742
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatas, reikėtų atsisakyti Projekto 5 straipsnio 4 dalies ir
jos perteklinės.
Nepritarti Argumentai: Nurodytos ministro įsakymu tvirtinamos formos nėra perteklinės, nes Dirbtinio apvaisinimo įstatymas yra specialusis PTŽSAĮ atžvilgiu ir gali nustatyti papildomus reikalavimus. Be to, sutikimo formos ir dabar yra tvirtinamos ministro įsakymu. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-26 6, 10
Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nustatantį, kad poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar tam tikros srities specialia (profesine) kompetencija, Projekte reikėtų vengti nuostatų, tiesiogiai priklausančių nuo medicinos mokslo ir technologijų pažangos (Projekto 6 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 8 dalis), ir apsiriboti tik pamatinėmis teisinėmis nuostatomis, skirtomis dirbtiniam (pagalbiniam) apvaisinimui reglamentuoti, o specialių žinių reikalingą teisinį reguliavimą įtvirtinti žemesniu (įstatymų įgyvendinamuoju) lygmeniu. Pritarti iš dalies
27Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
81012134
vaikas gali gimti natūraliai arba atlikus cezario pjūvio operaciją, bet ne dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu, todėl reikėtų rašyti „vaikas, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo“ (Projekto 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio
28.
28Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-267
straipsnio pavadinimas, nes jis neatitinka straipsnio turinio. Neaiškus ir paciento sąvokos turinys (ar turimi galvoje abu sutuoktiniai (sugyventiniai), ar tik moteris (Projekto 8 straipsnio 3 dalyje vartojama vienaskaita), kas yra dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo paslaugos gavėjas – moteris (Projekto
Paciento sąvoka apibrėžta PTŽSAĮ. Ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą sutikimo formą pasirašo abu sutuoktiniai/partneriai
29Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių sveikatos priežiūros specialistus teikti teisinio švietimo ir konsultavimo paslaugas, kurių teikti jie nepasirengę, nes neturi reikiamų žinių ir aktualios informacijos. Pritarti
30Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
numatyti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apimtį (ar nuo dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo pradžios, ar nuo apvaisinimo in vivo ar in vitro, ir kita), kad būtų aišku, kaip turėtų būti apskaičiuojama Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo procedūrų kaina. Nepritarti Argumentai:
Projekte apibrėžta pagalbinio apvaisinimo pradžios sąvoka ir iš jos yra aišku, kaip turi būti apskaičiuojama pagalbinio apvaisinimo procedūrų kaina . 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
5
Projekto 7 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kas bus daroma su embrionais, moteriai persigalvojus ir nesutikus tęsti dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo po kiaušialąstės apvaisinimo in vitro būdu iki apvaisintos kiaušialąstės įdėjimo į gimdą.
Besąlygiškas Projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymas ir dirbtinis (pagalbinis) moters apvaisinimas prieš jos valią (jai atšaukus sutikimą po kiaušialąstės apvaisinimo) gali būti traktuojami kaip teisės į kūno neliečiamumą pažeidimas. Nepritarti Argumentai:
moters valią
32Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
nuosekliai vartoti formuluotę „sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti dirbtinio apvaisinimo paslaugas“, o ne santrumpas (pavyzdžiui, Projekto
33Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4
dalyje reikėtų vietoj galimybės laikyti lytines ląsteles lytinių ląstelių banke įtvirtinti imperatyvų įpareigojimą. Pritarti
34Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
straipsnio 6 dalis, nes neaišku, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojami konkretūs lytinių ląstelių laikymo ir saugojimo terminai. Pritarti Pasiūlymas: “6. Lytinės ląstelės Lytinių ląstelių banke yra laikomos ne ilgiau kaip 5 metus ir, pasibaigus jų saugojimo laikui, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos.“
35Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-268
praktikos gairių 1 priede nustatyti sterilių vaistinių preparatų gamybos reikalavimai (paskelbta Europos Komisijos 2003 m. gegužės 30 d. Taisyklių dėl vaistinių preparatų reglamentavimo Europos Sąjungoje 4 B tome) netaikytini lytinių ląstelių paėmimui, paruošimui, laikymui, paskirstymui ir naudojimui, taip pat veiksmams su embrionais, todėl reikėtų taisyti Projekto 8 straipsnio
36.
36Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-269
straipsnis, nes sutartis dėl lytinių ląstelių asmens vaisingumui išsaugoti paėmimo ir laikymo turėtų būti sudaroma su žmogaus lytinių ląstelių banku, o ne su sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo paslaugas. Nepritarti Argumentai: Lytinių ląstelių bankas gali būti sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas padalinys. Projektas nenumato atskiros institucijos - lytinių ląsteliu banko –steigimo. 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-2610
dalyje nustatytas embrionų redukcijos draudimas. Jo reikėtų atsisakyti, nes teisės aktai šiuo metu nedraudžia nutraukti nėštumo, o embrionų redukcija irgi gali būti laikoma viena iš nėštumo nutraukimo formų. Draudimas nėštumą nutraukti po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo galėtų būti laikomas diskriminaciniu, nes nėštumą nutraukti po natūralaus apvaisinimo nedraudžiama. Pritarti iš dalies Argumentai:
Embrionų redukcija gali būti reikalinga ir kitais daugiavaisio nėštumo atvejais (ne tik po pagalbinio apvaisinimo), tad jos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas. Klausimas turėtų būti reguliuojamas nėštumo nutraukimą reguliuojančiais teisės aktais. Pasiūlymas: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama“
38Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2015-06-2611
nuostatos nėra įstatymo, skirto dirbtiniam (pagalbiniam) apvaisinimui reglamentuoti, reguliavimo dalykas, todėl šio straipsnio reikėtų atsisakyti. Nepritarti Argumentai: Surogacija yra įmanoma tik pagalbinio apvaisinimo atveju, todėl 11 straipsnio nuostatos yra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-2612
straipsnis, nes tampa neaiškus teisinis statusas vaikų, gimusių po dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo, kai nesilaikyta informuoto paciento sutikimo gavimo procedūrų. Pritarti 40.
40Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų objektų įregistravimo faktas teisinių pasekmių nesukeltų, todėl nėra pagrindo (būtinumo) steigti Dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo registrą. Jeigu būtina rinkti ir tvarkyti tam tikro pobūdžio informaciją (apie lytinių ląstelių laikymą, apdorojimą, paskirstymą, donorystę), galėtų būti kuriama informacinė sistema. Registro (informacinės sistemos) duomenų saugojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, registrų (informacinių sistemų) veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Todėl Projekto 15 straipsnis, o kartu ir Projekto 16 straipsnio 2 dalies 7 punktas turėtų būti suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Pritarti Pasiūlymas: „2. Duomenys apie lytinių ląstelių saugojimą lytinių ląstelių banke, paskirstymą ir naudojimą, sveikatos priežiūros įstaigose atliktų dirbtinio apvaisinimo procedūrų ir jų metu sukurtų ir į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius perkeltų embrionų skaičių, dirbtinio apvaisinimo būdą bei klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių po dirbtinio apvaisinimo, o taip pat apie dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtus gimusius vaikus, turi būti įrašomi į Dirbtinio apvaisinimo registrą informacinę sistemą (toliau – Registras Informacinė sistema).“
41Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui ministrui pavestose valdymo srityse organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti.
Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Dalis Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų funkcijų susijusios su valstybės politikos įgyvendinimu, bet ne su jos formavimu ar įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontroliavimu. Taigi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) negalėtų būti kompetentinga institucija, todėl Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija (institucijos). Pritarti Pasiūlymas: „1. Kompetentinga institucija yra Sveikatos apsaugos ministerijaos įgaliota institucija.”
42Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
24
Projekto 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtuoju skirsniu (taip pat šio įstatymo 36² straipsnio
naštos, rizikos vertinimo principais, 36⁴ straipsnio 5 dalies reikalavimu, kad planinių patikrinimų atlikimo periodiškumas turi būti pagrįstas). Nepritarti Argumentai: Įvertinant pagalbinio apvaisinimo paslaugos įšskirtinumą bei įtaką būsimų vaikų sveikatai, projekte siūloma priežiūra yra proporcinga
43Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
turėtų būti tobulinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir tai, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras. Reikėtų nustatyti vienus metus įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įvertinus tai, kad jau yra parengta nevaisingumo diagnostikos bei gydymo metodika, bei tai, kad nevaisingos šeimos senai laikė įstatymo priėmimo, o Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl ES direktyvų neįgyvendinimo, manytina, kad pusė metų bus protingas terminas poįstatyminiam reguliavimui parengti Pasiūlymas:
Projekto 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20116 m. liepos 1 d. 44. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
instituciją, reikės papildomų žmogiškųjų išteklių kompetentingos institucijos funkcijoms atlikti. Tam pakaktų vieno darbuotojo, kurio darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms mokėti, darbo vietai išlaikyti reikėtų apie
(pagalbinio) apvaisinimo paslaugoms finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reikėtų 868
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-16 I Argumentai: Sąvoka „dirbtinis apvaisinimas“ neatitinka procedūros esmės. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos 2009 m. patvirtinta standartizuota terminologija, ji turėtų būti keičiama į terminą „pagalbinis apvaisinimas“. Siekiant sukelti nėštumą, nenaudojamos jokios dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai, procedūros atliekamos tik su natūraliomis moters ir vyro lytinėmis ląstelėmis. Sąvoka
„pagalbinis apvaisinimas“ yra aprobuota Lietuvos Respublikos terminų banke.
Pažymėtina, kad ydinga sąvoka įtvirtinta ir LR Civilinio kodekso 3 knygos V skirsnyje (3.154 straipsnis), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus turi būti redaguota. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIP- 2502 pavadinimą:
„Lietuvos Respublikos dirbtinio pagalbinio
apvaisinimo įstatymas“ Pasiūlymas: Pakeisti priedo pavadinimą: „Lietuvos Respublikos dirbtinio pagalbinio apvaisinimo įstatymo priedas“ Pasiūlymas: Visuose šio įstatymo projekto straipsniuose ir punktuose vietoje žodžio „dirbtinis“ įrašyti žodį „pagalbinis“. Pritarti Visame įstatymo projekte pakeisti sąvoką
„dirbtinis apvaisinimas“ į „pagalbinis apvaisinimas“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
3 Argumentai: Būtina papildyti pagrindines šio Įstatymo sąvokas, įvedant gametos sąvoką. Pasiūlymas : Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi ir išdėstyti taip:
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
12 Argumentai: Būtina papildyti pagrindines šio Įstatymo sąvokas, siekiant aiškumo, kas yra zigota Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi ir išdėstyti taip : Zigota – ląstelė, atsirandanti susiliejus dviem gametoms. Po apvaisinimo susidaro diploidinė ląstelė, iš jos ima augti ir vystytis naujas organizmas. Dažniausiai zigota susidaro susijungus lytinėms ląstelėms (gametoms): vyriškajai (spermatozoidui) su moteriškąja (kiaušialąste). Lytinių ląstelių branduoliai susijungia ir tampa vienu. Tokiam branduoliui dalijantis mitoziškai, ląstelių skaičius vis dvigubėja. Vėliau zigota tampa gemalu.
Vėliau zigota tampa gemalu. Dvyniai vystosi arba iš vienos zigotos (homozigotiniai arba monozigotiniai), arba iš dviejų (heterozigotiniai arba dizigotiniai). Pirmieji turi vienodą genofondą, antrieji – skirtingą. Pritarti iš dalies Argumentai: Apibrėžimas „Zigota – ląstelė, atsirandanti susiliejus dviem gametoms. yra pakankamas zigotai apibrėžti, tuo tarpu likusiame pasiūlymo tekste įvedama daug medicinos mokslo sąvokų, kurios įstatyme nėra naudojamos ir net nėra su jo reguliavimo objektu tiesiogiai susijusios. Pvz.: vėliau zigota tampa gemalu. Dvyniai vystosi arba iš vienos zigotos (homozigotiniai arba monozigotiniai), arba iš dviejų (heterozigotiniai arba dizigotiniai). Pirmieji turi vienodą genofondą, antrieji – skirtingą”. Tai pertekliniai medicinos faktai, kuriuos nėra tikslinga paversti įstatymo norma. Todėl siūlytina sąvoką formuluoti taip:
Pasiūlymas:
“Zigota – ląstelė, atsirandanti susiliejus
dviem gametoms. Po apvaisinimo susidaro diploidinė ląstelė, iš jos ima augti ir vystytis naujas organizmas. Dažniausiai zigota susidaro susijungus lytinėms ląstelėms (gametoms): vyriškajai (spermatozoidui) su moteriškąja (kiaušialąste). Lytinių ląstelių branduoliai susijungia ir tampa vienu. Tokiam branduoliui dalijantis mitoziškai, ląstelių skaičius vis dvigubėja. Vėliau zigota tampa gemalu. Dvyniai vystosi arba iš vienos zigotos (homozigotiniai arba monozigotiniai), arba iš dviejų (heterozigotiniai arba dizigotiniai). Pirmieji turi vienodą genofondą, antrieji – skirtingą.”
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
1 Argumentai: Pagalbinis apvaisinimas yra efektyvus nevaisingos poros gydymo metodas, tačiau jo taikymas ne visada lemia sėkmingą nėštumą. Visokeriopo prioriteto teikimas vien pagalbinio apvaisinimo būdu galimai gimsiančio vaiko interesams pažeidžia nevaisingos poros (pacientų) teises.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
“1. Visi klausimai, susiję su dirbtiniu pagalbiniu
apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesams nevaisingos poros interesams.“ Nepritarti Argumentai: Vaiko teisių konvencijoje, kaip ir Vaiko teisių pagrindų įstatyme (4 str.) nustatytas vaiko interesų pirmumo principas, priimant su vaiku susijusius sprendimus. Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesams."
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
3 Argumentai: Žiūrėti į pasiūlymus pakeisti įstatymo pavadinimą argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3. Visi sprendimai, susiję su dirbtiniu pagalbiniu apvaisinimu, priimami įvertinus galinčią kilti žalą motinai ir (ar) vaikui (-ams), kuris (-ie) gims dirbtinio po pagalbinio apvaisinimo būdu, ir laikantis atsargumo priemonių.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
5 Argumentai: Siekiant suvienodinti terminologiją, siūlytina naudoti Įstatyme nurodytas sąvokas. Pasiūlymas:
vietoje žodžio „kiaušialąstę“ įrašyti „moterišką lytinę ląstelę“, o vietoje žodžio „spermatozoidu“ įrašyti „vyriškos lyties ląstele“. „5.
„5. Dirbtinis Pagalbinis apvaisinimas negali būti priemonė tam tikroms dirbtinio pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko savybėms, taip pat ir lyčiai, išgauti, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos, tiesiogiai susijusios su tam tikra lytimi. Pastaruoju atveju leidžiama apvaisinti kiaušialąstę moterišką lytinę ląstelę pagal lyties chromosomą pasirinktua spermatozoidu vyriška lytine ląstele . Pritarti
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
6 Argumentai: Remiantis mokslo įrodymais bei geros medicinos praktikos pagrįstais gydymo metodais, turi būti šaldomos ne tik moters lytinės ląstelės, o ir kiaušidžių audinys, vyro lytinės ląstelės bei pertekliniai embrionai. Šiuo metu pasaulinėje praktikoje moters lytinių ląstelių šaldymas naudojamas ne pagalbiniam apvaisinimui, o moters vaisingumo išsaugojimui (dažniausiai jaunoms pacientėms, sergančioms onkologinėmis ligomis). Pasaulinėje pagalbinio apvaisinimo praktikoje nuo
po jų patalpinimo gimdoje pateikiami Europos Žmogaus Reprodukcijos ir Embriologijos draugijoje. Tuo tarpu duomenis apie moteriškų lytinių ląstelių šaldymą pateikia tik kelių katalikiškos pakraipos Italijos ir Ispanijos klinikų (Pastaba. Embrionų šaldymo draudimas Italijoje pripažintas antikonstituciniu bei pažeidžiančiu pacientų teises, panaikintas 2009 metais). Visi pertekliniai embrionai taip pat turi būti užšaldomi. Jei moteris nepastojo patalpinus šviežius embrionus, pirmiausia rekomenduojama panaudoti šaldytus embrionus, o tik po to pakartotinai stimuliuoti kiaušides, t.y. pradėti naują pagalbinio apvaisinimo in vitro ciklą. Tai ypač aktualu, kai yra skatinama į gimdą patalpinti mažiau nei tris embrionus. Tai tikslinga daryti norint išvengti daugiavaisio nėštumo, kuris dažnai komplikuojasi priešlaikiniu gimdymu.
Tai lemia didesnes neišnešiotų naujagimių gydymo išlaidas. (Žiūr. naujos redakcijos „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodiką“). Įstatymo projekte siūlomas tik moteriškų lytinių ląstelių šaldymas neatitinka pasaulinės praktikos, geros medicinos praktikos gairių ir yra nehumaniškas. Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai pakeisti kito punkto numeraciją: „6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių konservavimas.” “7” “6”
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
3 Argumentai: Pagalbinio apvaisinimo paslaugas suteikia vaisingumo sutrikimų specialistas, išmanantis gydymo indikacijas bei gebantis įvertinti kontraindikacijas, paslaugas teikia licenciją turinčiose įstaigose, todėl atskiros pažymos pateikimas nereikalingas. Tai didintų biurokratiją ir gaišintų pacientų laiką. Pasiūlymas:
Išbraukti 5 straipsnio 3 dalyje teiginį apie atskiros pažymos, atitinkančios 1 ir 2 dalį, pateikimą, ir 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Dirbtinis Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę, ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis veiksnus sutuoktinis (sugyventinis) pateikia: medicininę pažymą, liudijančią atitikimą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus kriterijus; asmens tapatybę, amžių, santuokos (partnerystės) sudarymą liudijančius dokumentus ir rašytinį prašymą dėl dirbtinio apvaisinimo atlikimo bei 7 straipsnio nustatyta tvarka pasirašytą informuoto paciento sutikimo formą dirbtiniam pagalbiniam apvaisinimui.“ Nepritarti Argumentai:
Pažyma yra dokumentas, nusakantis sąlygų, būtinų pagalbinio apvaisinimo teisėtumui, buvimą ar nebuvimą. Jis bus ypač reikšmingas tuo atveju, kai paslauga taps finansuojama iš PSDF biudžeto
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-166 Argumentai: Siekiant aiškumo, šalia lotyniškos terminologijos žodžių rašytina lietuvių kalba. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip : „1.Lietuvos Respublikoje leidžiami šie dirbtinio pagalbinio apvaisinimo in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne) būdai:“ Pritarti Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-166 Argumentai: Siekiant suvienodinti terminologiją, siūlytina naudoti Įstatyme nurodytas sąvokas.
Pasiūlymas :6 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio sutuoktinio vietoje „sperma“ įrašyti
„lytinė ląstelė“, žodį „ertmėje“ išbrauti. „1)
intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma lytinė ląstelė kateteriu patalpinama jos gimdosje ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma atsisakyti dirbtinio apvaisinimo metodikų išvardinimo įstatymo projekte Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Respublikoje leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:
1) intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu. 2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje. 3) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje.
4) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu (vyro lytine ląstele), apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje. 55. Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-166 Argumentai:
Pasaulinėje medicinos praktikoje gametų intrafalopinio patalpinimo (GIFT) ir zigotų intrafalopinio patalpinimo (ZIFT) procedūros yra morališkai pasenusios ir atgyvenusios, Lietuvoje jos niekada nebuvo ir nebus naudojamos, todėl siūlytina išbraukti. Svarstytina, kad apskritai Įstatyme nenurodyti pagalbinio apvaisinimo metodų, nes, jeigu atsiras kiti, inovatyvūs, Įstatymas neleis jų taikyti praktikoje, o ir ministerija negalės numatyti taikomų metodų, jų modifikacijų. Manau, kad 2 dalis iš viso nereikalinga. Pasiūlymas:
Išbraukti 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus ir atitinkamai pakeisti numeraciją:
„2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) –
procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje.“ „5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius.
Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje.“ „3)“ „2)“ „4)“ „3)“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma atsisakyti dirbtinio apvaisinimo metodikų išvardinimo įstatymo projekte Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Respublikoje leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:
1) intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu. 2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje. 3) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje.
4) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu (vyro lytine ląstele), apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje. 56. Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-166 Argumentai:
Įvertinus tai, kad apvaisintos moteriškos lytinės ląstelės - embrionai in vitro (ne moters kūne) auginami daugiausiai šešias paras po apvaisinimo, taisytinas laikotarpio terminas, vietoje „dviejų“ parų įrašant „šešias“ paras. Taisytina sąvoka gimdos ertmė. Pasiūlymas :
pastraipoje po žodžio mėgintuvėlyje vietoje žodžio „dvi“ įrašyti
„šešias“, vietoje „gimdos“ įrašyti „gimdoje“, išbraukiant žodį „ertmėje“:
„2) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstęs moters lytinės ląstelės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis moters lytinėmis ląstelėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio vyro sperma lytinės ląstelė ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės moters lytinės ląstelės auginamos mėgintuvėlyje dvi ne ilgiau šešių parasų ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdosje ertmėje“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma atsisakyti dirbtinio apvaisinimo metodikų išvardinimo įstatymo projekte Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Respublikoje leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:
1) intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu. 2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje. 3) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 4) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu (vyro lytine ląstele), apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius.
Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje. 57. Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-166 Argumentai:
Įvertinus tai, kad apvaisintos kiaušialąstės - embrionai in vitro (ne moters kūne) auginami daugiausiai šešias paras po apvaisinimo, taisytinas laikotarpio terminas, vietoje „dviejų“ parų įrašant „šešias“ paras. Taisytina sąvoka gimdos ertmė. Pasiūlymas :
pastraipoje po žodžio inkubatoriuje vietoje žodžio „dvi“ įrašyti „šešias“, vietoje „gimdos“ įrašyti „gimdoje“, išbraukiant žodį „ertmėje“: „3) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena moters lytinė ląstelė sujungiama su viena spermatozoidu ( vyro lytine ląstele ), apvaisinta kiaušialąstės moteriškos lytinė ląstelė auginamosa inkubatoriuje dvi ne ilgiau šešių parasų ir susidarę embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos je ertmėje.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma atsisakyti dirbtinio apvaisinimo metodikų išvardinimo įstatymo projekte Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Respublikoje leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:
1) intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu.
2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje. 3) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 4) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu (vyro lytine ląstele), apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje. 58. Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
7 Argumentai: Draudžiama lytinių ląstelių donorystė pažeidžia pacientų teisę, kuriems šis gydymas reikalingas, teisę į kvalifikuotą bei moksliškai pagrįstą medicininę pagalbą. Draudimas tik intensyvina medicininio turizmo srautą į kaimynines šalis, o taip pat didina gydymo kąštus.
Katalikiškoje šalyje Italijoje lytinių ląstelių donorystės draudimas, įvestas 2004 metais, panaikintas 2014 m. balandžio mėn. Šiuo metu Italijoje lytinių ląstelių donorystė leidžiama. Pasiūlymas: pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti nauja redakcija: „3.Pagalbinis apvaisinimas, naudojant lytinių ląstelių donoro ląsteles, lytinių ląstelių bei embriono donorystė yra draudžiama.“ „3.Pagalbinio apvaisinimo metu sukurto embriono donorystė yra draudžiama.“ Nepritarti Argumentai:
Lytinių ląstelių donorystės draudimas yra pagrįstas Projekto Aiškinamąjame rašte. Ten nurodyti pagrindai, tame tarpe ir rūpestis moters-donorės sveikata, EŽTT byloje SH prieš Austriją yra pripažinti tinkamais pagrindais riboti donorystę. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos
moters ir lytinių ląstelių donoro, su kuriuo ją sieja santuoka ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytines ląsteles. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo apvaisinamos moters nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė yra draudžiami.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
1 Argumentai : Žiūrėti į pasiūlymą keisti įstatymo pavadinimo argumentus.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje, kuriame įvardijama informacija, kurią privalo pateikti pacientams sveikatos priežiūros darbuotojai, dėl pagalbinio apvaisinimo būdų, pasekmių, perteklinis yra gydytojams privalomas raštiškas informavimas dėl įvaikinimo ar globos galimybių, nes gydytojas teikia medicinines paslaugas ir konsultuoja dėl nevaisingumo gydymo, o įvaikinimo ir globos klausimus sprendžia atitinkamos tarnybos, todėl ši nuostata yra neetiška paciento atžvilgiu. Pasaulinėje praktikoje panašaus pobūdžio informacija pateikiama socialinio darbuotojo privalomos konsultacijos metu. Pasiūlymas :
Išbraukti 7 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą ir išdėstyti taip: „1. Prieš dirbtinio pagalbinio apvaisinimo pradžią, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis dirbtinį pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius (sugyventinius) apie dirbtinio pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti dirbtinio pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai bei vaikams vaisiui, dirbtinio pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodant klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikai, tiek ir konkrečiai pasiekiamą dirbtinio pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, ir teisines pasekmes moteriai, vyrui ir vaikui (-ams), kuris (-ie) gims dirbtinio po pagalbinio apvaisinimo būdu. Taip pat gydytojas privalo raštu informuoti apie įsivaikinimo ir globos galimybę, kaip alternatyvą dirbtiniam apvaisinimui.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I.
Požela, I. Rozova,
5 Argumentai: Siekiant suvienodinti terminologiją, siūlytina naudoti Įstatyme nurodytas sąvokas. Paiūlymas:
įrašyti „moteriškos lytinės ląstelės“:
„5. Informuoto paciento sutikimas gali būti
atšauktas iki kiaušialąstės moteriškos lytinės ląstelės apvaisinimo. Pritarti
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
3 Argumentai: Žiūrėti į pasiūlymo pakeisti įstatymo pavadinimą argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:
„3.Lytinių ląstelių paėmimą atliekantis sveikatos
priežiūros įstaigos darbuotojas, prieš lytinių ląstelių paėmimą įsitikina lytinių ląstelių paėmimo pagrįstumu, sauga pacientui bei recipientui ir vaikui (-ams), kuris (-ie) gims dirbtinio po pagalbinio apvaisinimo būdu, ir padaro atitinkamus įrašus paciento medicinos dokumentuose. Sveikatos apsaugos ministras nustato kontraindikacijų sąrašą, kai lytinės ląstelės negali būti paimamos ir (ar) naudojamos, bei kryžminio užterštumo rizikos įvertinimo bei valdymo tvarką.“
62 Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-1610 Argumentai: Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra labai specializuotos ir reikalaujančios atitinkamo profesinio pasiruošimo bei kvalifikacijos, specifinių žinių bei įgūdžių. Tokių specializuotų procedūrų atitinkamus etapus gali ir sugeba atlikti tik labai siauros specializacijos specialistai. Tad nesuvokiama, kaip įstaigoje, atliekančioje pagalbinį apvaisinimą, dirbantis specialistas gali atsisakyti atlikti gydymo procedūrą, Hipokrato priesaika prisiekęs mediko pareigą atlikti, nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos, rasės ar socialinės priklausomybės.
Ar darys šias intervencijas darbuotojas turi apsipręsti pries pasirinkdamas darbą tokioje specializuotoje įstaigoje ir pasirašant pareigybinėje instrukcijoje. Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnį ir išdėstyti nauja redakcija:
„Dėl religinių ar kitų įsitikinimų medicinos
personalas turi teisę atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose. Apie atsisakymą raštu yra pranešama sveikatos priežiūros įstaigos vadovui.“ „Dėl religinių ar kitų įsitikinimų medicinos personalas, dirbantis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje pagalbinio apvaisinimo paslaugas, neturi teisės atsisakyti tokias paslaugas teikti.” Pritarti iš dalies Argumentai:
Medicinos praktikos įstatymo 9 str numato gydytojo teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Atsižvelgiant į tai, siūloma projekte panaikinti 10 str. Pasiūlymas: „10 straipsnis. Medicinos personalo teisė atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose.. Dėl religinių ar kitų įsitikinimų medicinos personalas turi teisę atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose. Apie atsisakymą raštu yra pranešama sveikatos priežiūros įstaigos vadovui.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I.
Požela, I. Rozova,
1 Argumentai: Numatyti, kad būtų sukurta tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į moters gimdą, neįmanoma, nes siekiant sukurti tris embrionus, būtų vaisinamos trys moteriškos lytinės ląstelės ir gali būti gaunami arba trys, arba du, arba vienas, arba nė vieno embriono. Ne visos moteriškos lytinės ląstelės apsivaisina, ne visos lytinės ląstelės dalinasi. Tad brangiai kainuojančią procedūrą tektų vėl iš naujo kartoti. Moteris patirtų didelį stresą. Siūlytina neriboti sukuriamų embrionų skaičių. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti nauja redakcija:
„1.Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek
vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius.“
„1. Sukuriamų embrionų skaičius neribojamas.“
Nepritarti Argumentai: Procedūros kartojimo galima išvengti paimant didesnį kiaušialąsčių kiekį ir jas šaldant. Moteriškų lytinių ląstelių šaldymas nėra laikomas eksperimentiniu. Apie tai yra pareiškusi ir Amerikos Reprodukcinės medicinos draugija (http://edition.cnn.com/2012/10/19/health/egg-freezing/). Minėtame draugijos pranešime, kaip ir daygelyje PUBMED duomenų bazėje esančių mokslinių publikacijų) yra pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas ir apvaisinimo procedūros su kokiomis kiaušialąstėmis yra pakankamai efektyvios. Antai, Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos teigimu: “Bendrai paėmus, šaldytų (ar vitrifikuotų) kiaušialąsčių apvaisinimo dažnis svyruoja tarp 71 ir 79%, implantacijos gimdoje dažnis – tarp 17 ir 41%, o klinikinių nėštumų dažnis (gaunamas pozityvus nėštumo testo rezultatas_ - svyruoja tarp 36 ir 61%. Duomenys taip pat parodė, kad nėra įgimtų defektų, vystymosi sutrikimų ar chromosomų anomalijų padidėjimo tada, kai apvaisinimo ciklai atliekami naudojant šaldytas kiaušialąstes.Tai lėmė, kad Draugija pripažino efektyvia ir saugia.”
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J.
Sysas, J. Požela, I. Rozova,
2 Argumentai: Reikalavimas riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei visus sukurtus embrionus perkelti į moters gimdą, draudžiant perteklinių embrionų šaldymą visiškai neatitinka saugios ir geros medicinos praktikos principų, nes sumažina pastojimo galimybę ir labai padidina daugiavaisio nėštumo riziką. Dėl daugiavaisio nėštumo naujagimiai gimsta prieš laiką, būna per mažo svorio, ilgą laiką jie priversti išbūti intensyvios terapijos skyriuose, išlieka didelė perinatalinio mirtingumo bei sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikimų rizika. Europoje, siekiant išvengti didelių komplikacijų bei milžiniškų gydymo išlaidų, ribojamas perkeliamų į gimdą embrionų skaičius. Esama praktika, Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje karalystėje 70-80 proc. atvejų į gimdą perkeliamas tik vienas, atrinktas geriausios kokybės embrionas. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija rekomenduoja į gimdą perkelti ne daugiau dviejų atrinktų embrionų, o kitus užšaldyti ir saugoti pakartotinoms procedūroms. Perkeliamų embrionų skaičiaus ribojimą, priklausomai nuo moters amžiaus ir embrionų kokybės numato ir Lietuvos nevaisingumo specialistų 2014 metias atnaujinta „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“. Vienavaisis nėštumas laikomas prioritetiniu pagalbinių apvaisinimo būdų siekiniu. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją nauja redakcija:
„2.Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3,
nebent, gydytojų konsiliumo vertinimu, atliktu vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vertinimo kriterijais, į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, nesukeliant pavojaus motinos ir (ar) vaiko (-ų), kuris (-ie) gims dirbtinio apvaisinimo būdu, sveikatai, yra įmanoma perkelti daugiau negu 3 embrionus ir sutuoktiniai (sugyventiniai) duoda tam rašytinį informuoto paciento sutikimą.
Tokiu atveju leidžiama sukurti tiek embrionų, kiek gydytojų konsiliumas pripažįsta esant reikalinga, ir visi jie perkeliami į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Apie gydytojų konsiliumo išvadą ir jos motyvus bei perkeltų embrionų skaičių daromas įrašas paciento medicinos dokumentuose.“ „2. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti patalpinama ne daugiau kaip 2 embrionai.“
metu
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
3 Argumentai: Nuostata, kad sutuoktinai arba sugyventiniai, kuriems atliktas pagalbinis apvaisinimas, jų pageidavimu gali būti informuojami apie perkeltų į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius embrionų būklę, yra taisytina, nes embrionas negali būti talpinamas į kiaušintakius. Pasiūlymas: Išbraukti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti nauja redakcija:
„3.Sutuoktiniai ar sugyventiniai, kuriems
atliktas dirbtinis apvaisinimas, jų pageidavimu, gali būti informuojami apie perkeltų į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius embrionų būklę.“ „3.Sutuoktiniai (sugyventiniai), kuriems atliktas pagalbinis apvaisinimas, jų pageidavimu, privalo būti informuojami apie perkeltų į moters gimdą embrionų vystymosi eigą.“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O.
Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
7 Argumentai: Embrionų redukcija Lietuvoje iš viso nėra atliekama, nors pasaulyje tai yra jau atliekama. Todėl tikslinga 7 dalį redaguoti. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
“7. Embrionų redukcija yra draudžiama, išskyrus
atvejus, kai gydytojų konsiliumo sprendimu pagal objektyvias medicinines indikacijas daugiavaisis nėštumas gali kelti pavojų nėščiosios moters gyvybei“. Pritarti iš dalies Argumentai: Embrionų redukcija gali būti reikalinga ir kitais daugiavaisio nėštumo atvejais (ne tik po dirbtinio apvaisinimo), tad jos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas. Klausimas turėtų būti reguliuojamas nėštumo nutraukimą reguliuojančiais teisės aktais. Pasiūlymas: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama“
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova,
6 Argumentai: Embrionai laboratorijos sąlygomis auginami dvi paras. Tuo tarpu praktikoje embrionai auginami dvi (antros dienos embrionai), tris (trečios dienos embrionai), penkias arba šešias dienas (penktos, šeštos dienos embrionai). Be to, embrionai į kiaušintakius netalpinami. Todėl nustatytas 14 dienų tarpsnis embriono auginimui yra taisytinas. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti nauja redakcija:
„8.Iki perkėlimo į gimdos ertmę arba kiaušintakius
embrionai in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 dienų po apvaisinimo (zigotos susidarymo).” “8. Iki perkėlimo į moters gimdą embrionai in vitro (ne moters kūne) gali būti auginami ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).”
nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I.
Požela, I. Rozova,
7 Argumentai: Įstatyme būtina numatyti perteklinių embrionų laikymo ir saugojimo sąlygas, todėl reikalinga papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, pagal sutuoktinių (sugyventinių) raštu pareikštą valią.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma nuostata padės išspręsti situacijas, kai dėl kokių nors aplinkybių sukurtų embrionų perkėlimas į moters gimdą taps neįmanomas, tačiau sveikatos apsaugos ministras turėtų nustatyti tokių aplinkybių sąrašą. Pasiūlymas: 7.Sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 69. Seimo nariai V. M. Čigriejienė, A. Matulas, V. Filipovičienė, E. Masiulis, K. Komskis, L. Dmitrijeva, A. Monkauskaitė, O. Valiukevičiūtė, A. Sysas, J. Požela, I. Rozova, 2015-01-1612 Argumentai:
Teisinis naujagimių statusas, nesvarbu kokiu būdu jie yra pradėti, nediskriminuojami ir turi atitikti Civiliniame kodekse nurodytus bendruosius vaiko kilmės nustatymo pagrindus. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo 13 straipsnį ir išdėstyti nauja redakcija : ”13. Vaikai, gimę dirbtinio apvaisinimo būdu, yra teisėti sutuoktinių ar sugyventinių, davusių informuotą paciento sutikimą dirbtinio apvaisinimo procedūrai, vaikai.”
„13. Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko
kilmė patvirtinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais.“
narė D.
Seimo narė D. Mikutienė,
2 Argumentai: Embriono redukcija gali būti daugiavaisio nėštumo, net nesusijusio su dirbtinio apvaisinimu, atveju, todėl embriono redukcijos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas, o turėtų būti atliekamas tais teisės aktais, kurie reguliuoja nėštumo nutraukimo klausimus. Pasiūlymas: Panaikinti 2 straipsnio 2 dalį: “2. Embrionų redukcija – dalies embrionų sunaikinimas gimdos ertmėje daugiavaisio nėštumo atveju.“
narė D. Mikutienė,
6 Argumentai: Embriono redukcija gali būti daugiavaisio nėštumo, net nesusijusio su dirbtinio apvaisinimu, atveju, todėl embriono redukcijos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas, o turėtų būti atliekamas tais teisės aktais, kurie reguliuoja nėštumo nutraukimo klausimus. Taip pat, atsižvelgiant į medicinos praktiką, yra tikslinga sumažinti embrionų laikymo in vitro trukmę. Pasiūlymas:
Panaikinti 11 straipsnio 7 dalį, o 8 dalį laikyti 7 dalimi: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama. 8. 7. Iki perkėlimo į gimdos ertmę arba kiaušintakius embrionai in vitro gali būti auginami ne ilgiau kaip 14 6dienųos po apvaisinimo (zigotos susidarymo).“
narė D. Mikutienė, 2015-11-0510 7, 8 Argumentai: Atliekant dirbtinį apvaisinimą gali būti atvejų (pvz., moters kiaušidžių hiperstimuliacija, ūmios infekcijos ar pan.), kada tęsti dirbtinio apvaisinimo procedūrą ir perkelti sukurtus embrionus yra neįmanoma. Tokiu atveju kiltų grėsmė, jog moters būklei užsitęsus ilgiau, nei įstatyme numatytas embrionų in vitro laikymo laikas, in vitro esantys embrionai bus sunaikinti. Tai būtų nepateisinama embriono apsaugos atžvilgiu. Dėl to turi būti nustatyta, kokiems embrionams įstatymu turėtų būti sukurta galimybė būti saugomiems juos šaldant, nes šiuo atveju tik šaldymas (kaip konservavimo būdas) yra vienintelė galimybė jiems išgyventi. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnį 8 dalimi: „8.
Kai dėl moters sveikatos būklės yra neįmanoma 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatyta tvarka sukurtų embrionų perkelti į gimdą ir yra tai patvirtinanti medicininė pažyma, sukurti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke tol, kol moters sveikatos būklė leis juos perkelti į gimdą. Kol sukurti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters dirbtiniam apvaisinimui negali būti kuriami. Šioje straipsnio dalyje nurodytą medicininės pažymos formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas Projekto 10 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: 7.Sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Papildyti Projektą 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami. "
narė D. Mikutienė,
9 Argumentai: Turi būti užtikrinta adekvati apsauga (laikymo, paskirstymo ir naudojimo sąlygos) embrionams, kurie buvo sukurti iki Dirbtinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo pradžios arba kurie yra saugomi dėl 11 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: “9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurti embrionai ir embrionai, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl 11 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, yra laikomi, paskirstomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija atlieka iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurtų embrionų ir embrionų, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl 11 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, laikymo, paskirstymo ir naudojimo kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Žmogaus teisių komitetas, 2015-11-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, remiantis komiteto išvadomis įstatymo projektui dėl ekspertų, piliečių, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų pastabų ir pasiūlymų bei atsižvelgiant komiteto pasiūlymus:
Pritarti iš dalies
projektui
1, 2 Siekiant teisinio aiškumo ir korektiškumo žmogaus teisių aspektu, pakeisti 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šias dalis išdėstyti taip: „1. Visi klausimai, susiję su dirbtiniu pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesams atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, bei nevaisingos poros interesus.“
pagalbiniu apvaisinimu, priimami vadovaujantis moters sveikatos prioriteto ir sutuoktinių ar sugyventinių nevaisingos poros lygiateisiškumo principu. Nepritarti Argumentai:. 1.Vaiko interesų pirmumo principas perimtas iš Vaiko teisių konvencijos. Tuo tarpu Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas vaiko interesų pirmumo principą iškraipo, sulygindamas jo bei jo tėvų interesus.
Taip pat įtvirtinamas motinos sveikatos prioritetas prieš kitus interesus, kas galimai taip pat prieštarautų Vaiko teisių konvencijai
sąvoka
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą dėl nuolat kintančių ir modernėjančių technologijų. Įvertinus tai, jog dirbtinio apvaisinimo būdai yra neatsiejami nuo mokslo pažangos ir inovacinių technologijų, Teisės departamentas siūlo atsisakyti konkrečių projekto 6 straipsnyje išvardytų „in vivo“ ir „in vitro“ dirbtinio apvaisinimo būdų. Todėl siūloma pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo (moters kūne) ir pagalbinis apvaisinimas in vitro (ne moters kūne). Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
leidžiami šie dirbtinio apvaisinimo in vivo ir in vitro būdai:
1) intrauterinė inseminacija (IUI) – procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu. 2) gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Atliekama laparoskopija ir jos metu kiaušialąstės ir spermatozoidai patalpinami kiaušintakyje. 3) in vitro fertilizacija (IVF) – apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje.
4) intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) – procedūra, kai viena kiaušialąstė sujungiama su vienu spermatozoidu (vyro lytine ląstele), apvaisintos kiaušialąstės auginamos inkubatoriuje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje. 5) zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT) – procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu atliekama kiaušidžių punkcija, kiaušialąstės aspiruojamos į mėgintuvėlius. Mėgintuvėliuose su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio (sugyventinio) sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Zigota laparoskopijos metu patalpinama kiaušintakyje. Pritarti
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, kuriose siūloma papildyti lytinių ląstelių banko veiklą, licencijavimą ir veiklos kontrolę nustatančiomis nuostatomis, bei Vyriausybės išvadose pateiktą siūlymą dėl imperatyvaus įpareigojimo laikyti lytines specialiame banke siūlomi 8 straipsnio 4 dalies pakeitimai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 str. 4 d. papildyti bendrosiomis nuostatomis, kurios būtų detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose. 8 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,4. Lytinės ląstelės gali būti yra laikomos lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei saugos reikalavimų laikymąsi. Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti 5.
Žmogaus teisių komitetas, 2015-11-0410 2, 7 Tobulinti projektą, atsisakant tokio teisinio reglamentavimo, kuris iš esmės susiaurina dirbtinio apvaisinimo, kaip gydymo metodo, galimybes, mažina dirbtinio apvaisinimo prieinamumą pacientams bei sukelia tam tikras rizikas moters sveikatai bei sėkmingam vaisiaus išnešiojimui (11 straipsnio 2 dalyje numatomas daugiau negu 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą (daugiavaisio nėštumo rizika); 11 straipsnio 7 dalyje numatomas besąlygiškas redukcijos draudimas (nepaisant galimų moters gyvybei pavojingų būklių) nenumatyta embrionų užšaldymo galimybė (taip būtų didinama moters galimybė pastoti išvengiant skausmingų ir rizikingų procedūrų)). Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui
įstatymo projekte atsisakyta
6Žmogaus teisių komitetas,
7 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas siūloma 7 dalį redaguoti, įvertinus grėsmes moters sveikatai bei gyvybei, o taip pat atvejus, kai vieno embriono nepakankamas vystymasis užkirstų kelią sveikai vystytis ir būti išnešiotam kitam embrionui. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Embrionų redukcija yra draudžiama, išskyrus
atvejus, kai gydytojų konsiliumo sprendimu pagal objektyvias medicinines indikacijas daugiavaisis nėštumas gali kelti pavojų nėščiosios moters gyvybei ar sveikatai arba nustatomos kitos medicininės priežastys (vieno embriono nepakankamas vystymasis kelia grėsmę kitam embrionui vystytis ir būti išnešiotam). Pritarti iš dalies Argumentai:
Embrionų redukcija gali būti reikalinga ir kitais daugiavaisio nėštumo atvejais (ne tik po dirbtinio apvaisinimo), tad jos reguliavimas nėra šio įstatymo objektas. Klausimas turėtų būti reguliuojamas nėštumo nutraukimą reguliuojančiais teisės aktais. Pasiūlymas: „7.
Pasiūlymas: „7. Embrionų redukcija yra draudžiama“
7Žmogaus teisių komitetas,
2015-11-04 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsisakant diskriminacinių nuostatų, kuriomis suteikiama galimybė spręsti nevaisingumo problemą išimtinai susituokusioms ar registravusioms partnerystę poroms (keisti projekto 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 14, 15 dalių, 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 1,2,3,dalių ir 8 straipsnio 5 dalies, 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, užtikrinant galimybę taikyti šį gydymo metodą ir kitiems asmenims, ne tik tiems, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę). Nepritarti Argumentai:
užtikrina vaiko interesus bei atspindi Lietuvos Respublikos šeimos politiką
8Žmogaus teisių komitetas,
2015-11-04 I Siūlyti pagrindiniam komitetui keisti „dirbtinio apvaisinimo“ sąvoką, kaip nepakankamai korektišką, atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti nėštumą pagalbiniu būdu, procedūros atliekamos su natūraliomis vyro ir moters ląstelėmis, jokie dirbtiniai audiniai nenaudojami. Siūlytina vartoti „pagalbinio apvaisinimo“ sąvoką. Pritarti
9Žmogaus teisių komitetas,
1 Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą, įvertinus Vyriausybės pasiūlymą (2015-06-26) Nr. 1.30. Pritarti Nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. liepos 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XIP-2502(4) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Sveikatos reikalų komitetas,
2015-11-252 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių pasiūlymus, pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki moters aštuntos nėštumo savaitės pabaigos. 2. Embriono donorystė – in vitro (ne moters kūne) esančio embriono perkėlimas į moters gimdą, kai perkeliamam embrionui sukurti nebuvo naudojamos tos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytinės ląstelės. 3. Gameta – subrendusi žmogaus lytinė ląstelė. 4. Netiesioginis žmogaus lytinių ląstelių naudojimas (toliau – netiesioginis naudojimas)
(ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) arba vienas iš jų yra nevaisingi ir to negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės galimybės. 7. Pagalbinis apvaisinimas in vitro
nepageidaujama reakcija
supainiojimas laikomas pavojingu nepageidaujamu reiškiniu. 11. Tiesioginis žmogaus lytinių ląstelių naudojimas (toliau – tiesioginis naudojimas) – iš žmogaus organizmo paimtų lytinių ląstelių naudojimas, neperkeliant jų į žmogaus lytinių ląstelių banką. 12. Zigota
lytinių ląstelių autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – iš žmogaus paimtų lytinių ląstelių naudojimas jam pačiam. 17. Žmogaus lytinių ląstelių bankas (toliau – lytinių ląstelių bankas) – sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, laikymo, konservavimo ir paskirstymo veiklą. 18. Žmogaus lytinių ląstelių donoras (toliau – lytinių ląstelių donoras) – gyvas žmogus, savanoriškai duodantis lytines ląsteles kito žmogaus pagalbiniam apvaisinimui. 19. Žmogaus lytinių ląstelių donorystė (toliau – lytinių ląstelių donorystė)
2Sveikatos reikalų komitetas,
2015-11-253 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės ir Seimo narių pasiūlymus projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo principai
1Visi klausimai,
susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesams. 2. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, priimami vadovaujantis sutuoktinių ar sugyventinių lygiateisiškumo principu. 3.
3Visi sprendimai,
susiję su pagalbiniu apvaisinimu, priimami įvertinus galinčią kilti žalą motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir laikantis atsargumo priemonių. 4. Pagalbinis apvaisinimas negali būti taikomas kaip lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimo priemonė. 5. Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos, tiesiogiai susijusios su tam tikra lytimi. Pastaruoju atveju leidžiama apvaisinti moterišką lytinę ląstelę pagal lyties chromosomą pasirinkta vyriška lytine ląstele. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka skatinamas ir remiamas moters lytinių ląstelių šaldymas. 7 6. Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. 7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su kuriuo ją sieja santuoka ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytines ląsteles. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo apvaisinamos moters nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė yra draudžiami.“
3Sveikatos reikalų komitetas,
2015-11-2510 Argumentai: Įstatymo projekte atsisakyti 10 straipsnio, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekte straipsnių numeraciją (buvusius 11-18 straipsnius laikyti 10-17 straipsniais). Pasiūlymas:
„10 straipsnis. Medicinos personalo teisė atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo
procedūrose Dėl religinių ar kitų įsitikinimų medicinos personalas turi teisę atsisakyti dalyvauti dirbtinio apvaisinimo procedūrose. Apie atsisakymą raštu yra pranešama sveikatos priežiūros įstaigos vadovui.“ Pritarti 4.
Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-2510 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės ir Seimo narių pasiūlymus projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Embriono apsauga 1.Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą. 2.Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3, nebent, gydytojų konsiliumo vertinimu, atliktu vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vertinimo kriterijais, į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, nesukeliant pavojaus motinos ir
(ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai, yra įmanoma perkelti daugiau negu 3 embrionus ir sutuoktiniai (sugyventiniai) duoda tam rašytinį informuoto paciento sutikimą. Tokiu atveju leidžiama sukurti tiek embrionų, kiek gydytojų konsiliumas pripažįsta esant reikalinga, ir visi jie perkeliami į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Apie gydytojų konsiliumo išvadą ir jos motyvus bei perkeltų embrionų skaičių daromas įrašas paciento medicinos dokumentuose. 3.Sutuoktiniai (sugyventiniai), kuriems atliktas pagalbinis apvaisinimas, jų pageidavimu privalo būti informuojami apie perkeltų į moters gimdą embrionų vystymosi eigą.
4.Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į procedūros pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis), skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti, embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
1) procedūrų saugumas ir efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais;
2) procedūroms atlikti reikalingi medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;
3) procedūros atliekamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą procedūrų su embrionu ir lytinėmis ląstelėmis sąrašą ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos. 5.Biomedicininiai tyrimai su embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. 6.Iki perkėlimo į gimdą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo). 7.Sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 8.Kol dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.
9.Iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurti embrionai ir embrionai, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl šio straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, yra laikomi, paskirstomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) įgaliota institucija atlieka iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurtų embrionų ir embrionų, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, laikymo, paskirstymo ir naudojimo kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.”
5Sveikatos reikalų komitetas,
2015-11-2512 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitų suinteresuotų asmenų pastabas, pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė
Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė patvirtinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais.“
6Sveikatos reikalų komitetas,
2015-11-2517 Argumentai: nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
„už“ – 5, „prieš“- 4, susilaikė 0. 9. Komiteto
paskirti pranešėjai: D. Mikutienė. 10.Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė, patarėja Vesta Valainytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
44 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvoką, nustatoma, kad tokiu banku yra laikomas asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, konservavimo ir paskirstymo veiklą, o 8 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais, o poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos specialiosios (konkrečios) sąlygos turi besąlygiškai kilti iš įstatymuose įtvirtintų bendrųjų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, laikomės pozicijos, kad visos lytinių ląstelių bankų licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatyme, o ne sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kitoks reguliavimas galimai prieštarautų konstituciniams teisinės valstybės bei ūkinės veiklos laisvės principams.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui, kuriame numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi teisę teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms teikti, nors jokie galiojantys įstatymai nenustato teikiamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų licencijavimo sąlygų, o taip pat ir projekto 10 straipsnio 7 daliai, įtvirtinančioje, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sukurti embrionai turi būti laikomi lytinių ląstelių banke, nors pačiame projekte lytinių ląstelių bankų veiklos licencijavimo klausimai nereglamentuojami. Pritarti iš dalies Pastabai pritartina, tačiau Projekto nuostatas pataisius pagal Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Seimo narės R.Šalaševičiūtės pasiūlymą, tokio prieštaravimo nelieka. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. birželio 21 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto XIP-2502(5) 8 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio nuostatos prieštarautų konstituciniams teisinės valstybės bei ūkinės veiklos laisvės principams, tačiau projekto nuostatas pataisius pagal Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Seimo narės R.Šalaševičiūtės pasiūlymą, tokio prieštaravimo nelieka. 4. Balsavimo rezultatai: 6– „už“, 1 – „prieš“,0 -
„susilaikė“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas,
Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas