Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24; 2005, Nr. 122-4360; 2010, Nr. 1-16; 2011, Nr. 150-7051; 2013, Nr. 116-5805)1 straipsnis. 3 straipsnio papildymas ir pakeitimas
nauja 3 dalimi:
„3. Įmonės veiklos tikslams įgyvendinti rengiama įmonės
veiklos strategija ne trumpiau kaip 4 metams.“
4, 5, 6, 7, 8 dalimis. 3. Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:
„9. Įmonės vieši pranešimai, kurių privalomą
skelbimą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas, skelbiami elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas.“
šią dalį išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per
savivaldybės valdymo vykdomąją instituciją.“
taip:
„3. Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.“
3Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija:
1) nustato tvirtina įmonės veiklos strategiją;
2) tvirtina įmonės įstatus;
3) priima sprendimą pakeisti įmonės buveinę;
4) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;
5) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;
6) tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas;
67) tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą;
78) parenka atestuotą auditorių (toliau – auditorius) ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti;
89) priima sprendimą reorganizuoti įmonę; 910) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis; 1011) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą; 1112) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai šio straipsnio 4 dalies 3, 7 ir 9 9 ir 11 punktuose
nurodytiems sprendimams priimti šio Įstatymo nustatytais atvejais reikia Vyriausybės nutarimo arba savivaldybės tarybos sprendimo, taip pat kai šio straipsnio 4 dalies 8 10 punkte nurodytą sprendimą šio Įstatymo nustatytais atvejais priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, Vyriausybės nutarimų arba savivaldybės tarybos sprendimų projektus parengia valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jeigu atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba savo sprendimu tokią instituciją yra paskyrusi, savivaldybės tarybos sprendimų projektus – savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonės įstatuose turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas;
2) įmonės teisinė forma – valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė;
43) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis;
54) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;
65) įmonės valdybos, jei ji sudaroma, kompetencija, narių skaičius, valdybos sudarymo narių skyrimo ir atšaukimo tvarka, narių atsistatydinimo tvarka;
76) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo, atšaukimo ir atsistatydinimo tvarka;
8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;
97) įmonės savininko patikėjimo teise įmonei perduoto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka ir sąlygos;
119) įmonės veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.“
atšaukimo tvarkos“, po žodžių „keitimo tvarkos“ įrašyti žodį „įstatuose“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijos, valdybos, jei ji sudaroma, kompetencijos, sudarymo ir atšaukimo tvarkos, vadovo kompetencijos, jo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir įmonės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.“4 straipsnis. 9 straipsnio papildymas 6 dalimi Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„6. Įmonės vadovas ir valdybos nariai, jeigu sudaroma valdyba, nevykdantys arba
netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valdyba
įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Savivaldybės įmonės valdybos nariais gali būti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Valdyba įmonėje sudaroma, jeigu taip nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams. Valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. 2. Įmonės valdybos nariais turi būti skiriami:
1) valstybės tarnautojai;
įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. 3. Įmonės valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. 4.
reikalavimus:
reputacijos;
konfliktas. 5. Kandidatas į valdybos narius, taip pat įmonės valdybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais, jei įstatymų nustatyta tvarka jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 6. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 7. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9.
duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip. 10. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio pabaigos. 11. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (arba) specialiųjų reikalavimų, jis turi būti atšauktas iš valdybos. 212.
212. Valdyba:
1) nustato įmonės struktūrą;
dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;
23) pritaria tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms skatinimo taisykles;
34) nustato įmonės veiklos rodiklius, jei šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;
45) pritaria įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio projektui bei įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;
5) tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus;
6) vykdo atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. 313. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo sprendime dėl jų paskyrimo nurodytos dienos. 414. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 212 dalies 1, 4, 5 punktų nuostatos priskiriamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai. Kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus nustatytą šio straipsnio 12 dalies 2 punkte, atlieka įmonės vadovas. 515. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje, svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai raštu balsavo. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių.
Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos duotą įgaliojimą institucijos ar įstaigos, kurios tarnautojai jie yra, jiems duotus įgaliojimus. 616. Valdyba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. 717. Už veiklą valdyboje jos nariams neatlyginama atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali viršyti 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 18. Valdybos nariai privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „paskyrimo į pareigas“ įrašyti žodžius
„sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos“, pakeisti 2 dalį, pakeisti
6 dalį, pripažinti netekusia galios 9 dalį ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įmonės vadovas
vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos dienos. Kai įmonė steigiama, įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti įmonės vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo dienos. 2. Įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis.
Įmonės vadovas: priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus; skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus; turėdamas valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus; parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; teikia informaciją įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, bei apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai. Jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, įmonės vadovas atlieka ir valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis. 1) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus;
2) parengia įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles;
3) teikia informaciją valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes, planus (nurodo reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas) ir įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai;
4) tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus;
5) skiria ir atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organų narius;
6) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas. 3. Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis. Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.
Įmonės įstatuose gali būti nurodyti sandoriai, kuriems sudaryti būtina turėti valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą. 4. Įmonės vadovu negali būti asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas. Įmonės vadovas negali būti tos įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), įmonės vadovas negali būti šios tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. 5. Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo, buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas asmuo, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1 mėnesį po paskyrimo įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame juridiniame asmenyje. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendimą dėl sutikimo įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima, gavusi įmonės vadovo rašytinį prašymą. Šis įmonės vadovo prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos. Sutikimas duodamas, jeigu įmonės vadovo buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai vykdyti pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įstatuose. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas iš iki tol eitų turi būti atšauktas iš įmonės vadovo pareigų. 6.
6Įmonės vadovas atsako už:
1) įmonės veiklos strategijos projekto parengimą ir jo pateikimą valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
12) įmonės veiklos organizavimą;
valdybai, jeigu ji sudaroma, apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai;
34) įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir jo pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita valdybai, jeigu ji sudaroma, susipažinti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos;
5) įmonės metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų sudarymą ir jų pateikimą valdybai, jeigu ji sudaroma, svarstyti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti;
46) įmonės veiklos ataskaitos pateikimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai parengimą;
57) įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;
68) viešos informacijos įmonės viešų pranešimų paskelbimą;
810) įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 911) kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato šis Įstatymas, kiti teisės aktai bei įmonės įstatai. 7. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 8. Darbo ginčai tarp įmonės vadovo ir įmonės nagrinėjami teisme. 9. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose bei įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.“
1.
įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Įmonėje turi būti sudaromas privalomasis rezervas. Privalomasis rezervas
sudaromas iš įmonės paskirstytinojo pelno, taikant įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 savininko kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik įmonės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis turi būti atkuriamas, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.“
212 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius „šio straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio“ ir šią
dalį išdėstyti taip: „6. Kiti rezervai sudaromi įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirstytinojo pelno, naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Šie rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas šio straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio atskaitymas į privalomąjį rezervą. Skirstant finansinių metų pelną kiti nepanaudoti rezervai gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius).“8 straipsnis. 13 straipsnio 7 dalies pakeitimas13 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „įmonės įstatuose nurodytame dienraštyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „šio Įstatymo 3 straipsnio
įrašyti žodžius „papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą“ ir šią dalį išdėstyti taip: „7.
Apie Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimą perduoti įmonės turto dalį įmonės vadovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo turi viešai paskelbti įmonės įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje arba raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui. Įmonė privalo suteikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą to pareikalavusiam kreditoriui, jeigu yra pagrindas manyti, kad prievolę įvykdyti bus sunkiau. Kreditorius reikalavimus papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie sprendimą perduoti įmonės turto dalį dienos arba nuo rašytinio pranešimo įteikimo jam dienos.“9 straipsnis. 15 straipsnio 2 dalies pakeitimas
dalies pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „turi parengti ir“, vietoj žodžio „pateikti“ įrašyti žodžius „valdybai, jeigu ji sudaroma, ir“, vietoj žodžio „tvirtinti“ įrašyti žodžius „turi pateikti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metinių finansinių
ataskaitų rinkiniu pateikti valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti turi pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.
Projekte turi būti nurodyta:
finansinių metų pabaigoje;
(nuostoliai);
8) pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams;
finansinius metus.“10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas 4 ir 5 dalimis Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį, pakeisti 2 dalį, pakeisti 3 dalį, straipsnį papildyti 4 ir 5 dalimis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įmonės veiklos ataskaita
vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikti valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą. 2.
veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, informacija apie darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimą (naujų darbo vietų sukūrimą), apie įmonės turto padidėjimą arba sumažėjimą, nurodytos šio turto padidėjimo arba sumažėjimo priežastys, įmonės nuosavo kapitalo dydis ataskaitinių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, taip pat informacija apie įmonės filialus ir atstovybes bei svarbiausius įvykius įmonėje ataskaitiniais finansiniais metais. 2. Įmonės veiklos ataskaitoje turi būti nurodoma:
1) įmonės veiklos strategijos, įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatai;
2) įmonės investicijos per finansinius metus;
3) įvykiai, turintys esminės reikšmės įmonės veiklai per finansinius metus;
4) įmonės veiklos planai ir prognozės;
5) galimi numatyti esminiai rizikos veiksniai ir jų sumažinimo priemonės;
6) įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema;
7) įmonės turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas (nurodyti šio turto vertės padidėjimo arba sumažėjimo priežastis);
8) įmonės sandoriai (kartu nurodyti, kokie sandoriai nesusiję su įprastine įmonės veikla);
9) įmonės filialai ir atstovybės, jeigu jų yra, šių padalinių veikla ir veiklos rezultatai;
10) darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimas ir naujų sukurtų darbo vietų skaičius;
11) kita teisės aktuose nustatyta informacija. 3. Įmonės veiklos ataskaitoje taip pat gali būti informacija, kurią nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę nustatyti papildomus informacijos, kuri turi būti pateikiama įmonės veiklos ataskaitoje, reikalavimus. 4. Jeigu kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos įmonėje laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ar priskirta konfidencialiai informacijai, įmonės veiklos ataskaitoje tokia informacija nenurodoma ir paaiškinama, kodėl tokia informacija nenurodoma. 5. Įmonės veiklos ataskaita yra viešas dokumentas.
Kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ji turi būti pateikiama juridinių asmenų registrui ir per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti paskelbta įmonės interneto svetainėje.“11 straipsnis. 17 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
įrašyti žodžius „kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“, trečiajame sakinyje po žodžio „įmonė“ įrašyti žodžius „metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti savivaldybės kontrolės ir audito institucija kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atlikti tam tikros veiklos nepriklausomą auditą. Auditorius ar audito įmonė metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartis sudaroma tarp auditoriaus ar audito įmonės, įmonės ir savivaldybės vykdomosios institucijos. Audito paslaugas apmoka įmonė.“
ataskaitų rinkinio“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Atlikus įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, įmonei pateikiama auditoriaus išvada ir audito ataskaita.“12 straipsnis. 19 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įmonė gali būti pertvarkoma į šio straipsnio 2
dalyje nurodytų teisinių formų juridinius asmenis, jeigu visas jos prievoles, teises ir turtą galės perimti kitos teisinės formos juridinis asmuo, veiksiantis po pertvarkymo. Po pertvarkymo veikiančiam naujos teisinės formos juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytosios įmonės turtas, taip pat visos teisės ir pareigos.“
straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Sprendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus (nuostatus). Sprendime pertvarkyti įmonę turi būti nurodyta:
1) teisės akto, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą, numeris, pavadinimas, priėmimo ir įsigaliojimo datos;
2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai;
3) kokia teise (nuosavybės ar patikėjimo) įmonės turtą valdys, naudos ir juo disponuos juridinis asmuo, į kurį pertvarkoma įmonė.“
nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės
vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui bei viešai paskelbti įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas;
2) įmonės buveinė;
3) įmonės kodas;
4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą įmonę;
5) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma;
6) kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis.
savivaldybės įmonę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais pagrindais perduoti ir savivaldybės tarybos sprendimas perimti valstybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą savivaldybės nuosavybėn, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo savivaldybei tapti po pertvarkymo veiksiančios savivaldybės įmonės savininke ir perimti perduodamą turtą savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į savivaldybės įmonę priimamas atskiras įstatymas. 2. Savivaldybės taryba, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą perimti turtą savivaldybės nuosavybėn, kartu įgalioja savivaldybės valdymo vykdomąją instituciją atlikti visus su šiuo sprendimu susijusius veiksmus ir tvirtinti po pertvarkymo veiksiančios savivaldybės įmonės įstatus.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Savivaldybės įmonės pertvarkymas į
valstybės įmonę
pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę ir perduoti ir Vyriausybės nutarimas perimti savivaldybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą valstybės nuosavybėn, taip pat Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo valstybei tapti po pertvarkymo veiksiančios valstybės įmonės savininke ir perimti perduodamą turtą valstybės nuosavybėn. 2.
šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą perimti turtą valstybės nuosavybėn, kartu įgalioja valstybės valdymo instituciją tvirtinti po pertvarkymo veiksiančios valstybės įmonės įstatus ir įgyvendinti šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas.“15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas ir papildymas 4 ir 5 dalimis
dalyje po žodžio „įmonė“ įrašyti žodžius „kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės funkcijas ir“, pakeisti 2 dalį, pakeisti 3 dalį, straipsnį papildyti 4 ir 5 dalimis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Įmonės pertvarkymas į biudžetinę
įstaigą
funkcijas ir kurios turimų piniginių lėšų pakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą. 2. Valstybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Savivaldybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš savivaldybės biudžeto asignavimų. 3. Sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Priimant sprendimą vadovaujamasi šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais. Sprendime taip pat turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija). 4. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. 5.
įmonę į biudžetinę įstaigą, po pertvarkymo veiksiančios biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija arba savivaldybės taryba.“ 16 straipsnis. 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 dalies 2 punkto,
žodį „8 punkte“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę,
jeigu įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma yra ne mažesnė nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.“
skaičių ir žodį „8 punkte“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu įmonės savininko
kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma yra ne mažesnė nei Akcinių bendrovių įstatyme uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.“
įrašyti skaičių ir žodį „8 punkte“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) nurodytas po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Visos akcijos turi būti paprastosios vardinės akcijos.
Akcijų nominalių verčių suma turi atitikti įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sumą;“. 4. 23 straipsnio 8 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „7 punkte“ įrašyti skaičių ir žodį „8 punkte“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Sprendimas pertvarkyti įmonę turi būti patikslintas, jei iki akcinės bendrovės
ar uždarosios akcinės bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre pasikeitė įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas (rezultatai) ir kiti rezervai, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Paaiškėjus, kad reikalavimas dėl įstatinio kapitalo dydžio, nustatytas šio straipsnio l ar 2 dalyje, patikslinus sprendimą, nėra įvykdomas, sprendimas pertvarkyti įmonę atšaukiamas. Sprendimą tikslina arba atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę atšaukimo įmonė netenka pertvarkomos įmonės statuso.“
įrašyti žodžius ir skaičius „šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„10. Įmonės vadovas apie patikslintą ar atšauktą sprendimą pertvarkyti įmonę turi
pranešti juridinių asmenų registrui, vieną kartą viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir visiems įmonės kreditoriams pranešti raštu. Patikslinus sprendimą, kartu su pranešimu juridinių asmenų registrui pateikiamas visas patikslinto sprendimo pertvarkyti įmonę tekstas.
Skelbime arba pranešime, be šio Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios sprendimas pertvarkyti įmonę patikslintas ar atšauktas.“
23 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatus patvirtinusi valstybės ar savivaldybės institucija tampa valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus. Juos įregistravus juridinių asmenų registre, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja.“
23 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę
priimamas atskiras įstatymas, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus ir, juos įregistravus juridinių asmenų registre, tampa valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja, jeigu tame įstatyme nenustatyta kitaip.“
24 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje“ ir šią dalį išdėstyti taip: „7.
Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
2) įmonės buveinė;
3) įmonės kodas;
4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;
5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.“18 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 2 dalį. „2. Šio Įstatymo nustatyti reikalavimai gauti Vyriausybės sutikimą priimant šiame Įstatyme nurodytus sprendimus Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos bankui netaikomi. Lietuvos bankui taip pat netaikoma šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata skirti į valdybą (jeigu valdyba sudaroma) valstybės tarnautojus.“
Vyriausybė iki
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 19 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Įmonėse, kurių įstatuose numatytas valdybų sudarymas, laikantis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, valdybos turi būti sudarytos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Įmonės valdyba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka, iki bus sudaryta nauja valdyba, laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Komiteto išvadų rengėjai: K.Daukšys J.Razma
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Įmonės veiklos tikslams įgyvendinti rengiama įmonės
veiklos strategija ne trumpesniam kaip 4 metų laikotarpiui.“
atitinkamai 4, 5, 6, 7 ir 8 dalimis. 3. Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi:
„9. Įmonės vieši pranešimai, kurių privalomą
skelbimą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas, skelbiami elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, kurį Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per
savivaldybės valdymo vykdomąją instituciją.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.“
3Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija:
1) nustato tvirtina įmonės veiklos strategiją;
2) tvirtina įmonės įstatus;
3) priima sprendimą pakeisti įmonės buveinę;
4) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus.
Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;
5) skiria ir atšaukia valdybos narius, jeigu sudaroma valdyba;
6) tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, metines pajamų ir išlaidų sąmatas;
67) tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą;
78) parenka atestuotą auditorių (toliau – auditorius) ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti;
89) priima sprendimą reorganizuoti įmonę; 910) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis; 1011) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą; 1112) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai šio straipsnio 4 dalies 3, 7 ir 9 9 ir 11 punktuose
nurodytiems sprendimams priimti šio Įstatymo nustatytais atvejais reikia Vyriausybės nutarimo arba savivaldybės tarybos sprendimo, taip pat kai šio straipsnio 4 dalies 8 10 punkte nurodytą sprendimą šio Įstatymo nustatytais atvejais priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, Vyriausybės nutarimų arba savivaldybės tarybos sprendimų projektus parengia valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jeigu atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba savo sprendimu tokią instituciją yra paskyrusi, savivaldybės tarybos sprendimų projektus – savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įmonės įstatuose turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas;
2) įmonės teisinė forma – valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė;
43) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis ir rūšis;
54) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;
65) įmonės valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija, narių skaičius, valdybos sudarymo narių skyrimo ir atšaukimo tvarka, narių atsistatydinimo tvarka;
76) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo, atšaukimo ir atsistatydinimo tvarka;
8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;
97) įmonės savininko patikėjimo teise įmonei perduoto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka ir sąlygos;
119) įmonės veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijos, valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencijos, sudarymo ir atšaukimo tvarkos, vadovo kompetencijos, jo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir įmonės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.“4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 6 dalimi:
„6. Įmonės vadovas ir valdybos nariai, jeigu valdyba sudaroma, nevykdantys arba
netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valdyba 1.
įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Savivaldybės įmonės valdybos nariais gali būti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Įmonės valdyba sudaroma, jeigu tai nustatyta įmonės įstatuose. Valdyba sudaroma 4 metams, iš ne mažiau kaip 3 narių. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba. 2. Valdybos nariais turi būti skiriami:
1) valstybės tarnautojai;
turto vertė ne mažesnė nei 14 000 000 eurų ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 5 800 000 eurų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Kitos įmonės pagal poreikį taip pat gali turėti šių fizinių asmenų valdybose. 3. Valdybos nariu gali būti skiriamas ir įmonės vadovas. 4. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos bendruosius reikalavimus:
reputacijos;
konfliktas. 5. Kandidatas į valdybos narius, taip pat įmonės valdybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jis pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 6. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 7.
dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. 10. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visus ar pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. 11. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (arba) specialiųjų reikalavimų, jis turi būti atšauktas iš valdybos. 212.
212. Valdyba:
1) nustato įmonės struktūrą;
dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;
23) pritaria tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms skatinimo taisykles;
34) nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;
45) pritaria įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio projektui bei įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;
5) tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus;
6) vykdo atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. 313. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo sprendime dėl jų paskyrimo nurodytos dienos. 414. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 212 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatos priskiriamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai. Kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytą funkciją, atlieka įmonės vadovas. 515. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje svarstant klausimus, dėl kurių jie balsavo raštu. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių.
Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos duotą įgaliojimą. 616. Valdyba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. 717. Už veiklą valdyboje jos nariams neatlyginama atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 18. Valdybos nariai privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įmonės vadovas
vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos dienos. Kai įmonė steigiama, įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti įmonės vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo dienos. 2. Įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis. Įmonės vadovas: priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus; skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus; turėdamas valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus; parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; teikia informaciją įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, bei apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai.
Jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, įmonės vadovas atlieka ir valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis. 1) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus;
2) parengia įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles;
3) teikia informaciją valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes, planus (nurodo reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas) ir įvykius, turinčius esminę reikšmę įmonės veiklai;
4) tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus;
5) skiria ir atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organų narius;
6) atlieka kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas. 3. Įmonės vadovas organizuoja kasdieninę įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis. Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės įstatuose gali būti nurodyti sandoriai, kuriems sudaryti būtina turėti valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma,– įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą. 4.
asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas. Įmonės vadovas negali būti tos įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), įmonės vadovas negali būti šios tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. 5. Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo, buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas asmuo, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1 mėnesį po paskyrimo įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame juridiniame asmenyje. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendimą dėl sutikimo įmonės vadovui būti kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu priima gavusi įmonės vadovo rašytinį prašymą. Šis įmonės vadovo prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos. Sutikimas duodamas, jeigu įmonės vadovo buvimas kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu nesukelia interesų konflikto, nekliudo jam tinkamai vykdyti pareigų, nurodytų Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas iš iki tol eitų turi būti atšauktas iš įmonės vadovo pareigų. 6.
6Įmonės vadovas atsako už:
1) įmonės veiklos strategijos projekto parengimą ir jo pateikimą valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
12) įmonės veiklos organizavimą;
valdybai, jeigu ji sudaroma, apie įvykius, turinčius esminę reikšmę įmonės veiklai;
34) įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir jo pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita valdybai, jeigu ji sudaroma, susipažinti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos;
5) įmonės metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų sudarymą ir jų pateikimą valdybai, jeigu ji sudaroma, svarstyti ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti;
46) įmonės veiklos ataskaitos pateikimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai parengimą;
57) įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;
68) viešos informacijos įmonės viešų pranešimų paskelbimą;
810) įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įmonės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 911) kitus veiksmus, nustatytus įmonės vadovui šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose. 7. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekse nustatyta tvarka. 8. Darbo ginčai tarp įmonės vadovo ir įmonės nagrinėjami teisme. 9. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose bei įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Įmonėje turi būti sudaromas privalomasis rezervas. Privalomasis rezervas sudaromas iš įmonės paskirstytinojo pelno, taikant įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 savininko kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik įmonės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis turi būti atkuriamas laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.“
12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirstytinojo pelno, naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Šie rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas šio straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio atskaitymas į privalomąjį rezervą. Skirstant finansinių metų pelną kiti nepanaudoti rezervai gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius).“8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apie Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimą perduoti įmonės turto dalį įmonės vadovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo turi viešai paskelbti įmonės įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje arba raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui. Įmonė privalo suteikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą to pareikalavusiam kreditoriui, jeigu yra pagrindas manyti, kad prievolę įvykdyti bus sunkiau.
Kreditorius reikalavimus papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie sprendimą perduoti įmonės turto dalį dienos arba nuo rašytinio pranešimo įteikimo jam dienos.“9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metinių finansinių
ataskaitų rinkiniu pateikti valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti turi pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Projekte turi būti nurodyta:
finansinių metų pabaigoje;
(nuostoliai);
8) pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams;
finansinius metus.“10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įmonės veiklos ataskaita
vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikti valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą. 2.
veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, informacija apie darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimą (naujų darbo vietų sukūrimą), apie įmonės turto padidėjimą arba sumažėjimą, nurodytos šio turto padidėjimo arba sumažėjimo priežastys, įmonės nuosavo kapitalo dydis ataskaitinių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, taip pat informacija apie įmonės filialus ir atstovybes bei svarbiausius įvykius įmonėje ataskaitiniais finansiniais metais. 2. Įmonės veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) įmonės veiklos strategijos, įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatai;
2) įmonės investicijos per finansinius metus;
3) įvykiai, turintys esminę reikšmę įmonės veiklai per finansinius metus;
4) įmonės veiklos planai ir prognozės;
5) galimi numatyti esminiai rizikos veiksniai ir jų sumažinimo priemonės;
6) įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema;
7) įmonės turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas (nurodomos šio turto vertės padidėjimo arba sumažėjimo priežastys);
8) įmonės sandoriai (kartu nurodoma, kokie sandoriai yra nesusiję su įprastine įmonės veikla);
9) įmonės filialai ir atstovybės, jeigu jų yra, šių padalinių veikla ir veiklos rezultatai;
10) darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimas ir sukurtų naujų darbo vietų skaičius;
11) kita teisės aktuose nustatyta informacija. 3. Įmonės veiklos ataskaitoje taip pat gali būti nurodyta informacija, kurią nustato įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę nustatyti papildomus informacijos, kuri turi būti pateikiama įmonės veiklos ataskaitoje, reikalavimus. 4. Jeigu kuri nors iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos įmonėje laikoma komercine (gamybine) paslaptimi ar priskirta konfidencialiai informacijai, įmonės veiklos ataskaitoje tokia informacija nenurodoma ir paaiškinama, kodėl tokia informacija nenurodoma. 5. Įmonės veiklos ataskaita yra viešas dokumentas.
Kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu ji turi būti pateikiama juridinių asmenų registrui ir per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti paskelbta įmonės interneto svetainėje.“11 straipsnis. 17 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi patikrinti savivaldybės kontrolės ir audito institucija kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atlikti tam tikros veiklos nepriklausomą auditą. Auditorius ar audito įmonė metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartis sudaroma tarp auditoriaus ar audito įmonės, įmonės ir savivaldybės vykdomosios institucijos. Audito paslaugas apmoka įmonė.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atlikus įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, įmonei pateikiama auditoriaus išvada ir audito ataskaita.“12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įmonė gali būti pertvarkoma į šio straipsnio 2
dalyje nurodytų teisinių formų juridinius asmenis, jeigu visas jos prievoles, teises ir turtą galės perimti kitos teisinės formos juridinis asmuo, veiksiantis po pertvarkymo. Po pertvarkymo veikiančiam naujos teisinės formos juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytosios įmonės turtas, taip pat visos teisės ir pareigos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus (nuostatus).
Sprendime pertvarkyti įmonę turi būti nurodyta:
1) teisės akto, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą, numeris, pavadinimas, priėmimo ir įsigaliojimo datos;
2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai;
3) kokia teise (nuosavybės ar patikėjimo) įmonės turtą valdys, naudos ir juo disponuos juridinis asmuo, į kurį pertvarkoma įmonė.“
19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės
vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui ir viešai paskelbti įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
1) įmonės pavadinimas;
2) įmonės buveinė;
3) įmonės kodas;
4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą įmonę;
5) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma;
6) kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais.“
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Valstybės įmonės pertvarkymas į savivaldybės įmonę 1.
Sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais pagrindais perduoti ir savivaldybės tarybos sprendimas perimti valstybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą savivaldybės nuosavybėn, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo, kad savivaldybė taptų po pertvarkymo veiksiančios savivaldybės įmonės savininke ir perimtų perduodamą turtą savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į savivaldybės įmonę priimamas atskiras įstatymas. 2. Savivaldybės taryba, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą perimti turtą savivaldybės nuosavybėn, kartu įgalioja savivaldybės valdymo vykdomąją instituciją atlikti visus su šiuo sprendimu susijusius veiksmus ir tvirtinti po pertvarkymo veiksiančios savivaldybės įmonės įstatus.“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Savivaldybės įmonės pertvarkymas į
valstybės įmonę
pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę ir perduoti ir Vyriausybės nutarimas perimti savivaldybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą valstybės nuosavybėn, taip pat Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo, kad valstybė taptų po pertvarkymo veiksiančios valstybės įmonės savininke ir perimtų perduodamą turtą valstybės nuosavybėn. 2. Vyriausybė, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą perimti turtą valstybės nuosavybėn, kartu įgalioja valstybės valdymo instituciją tvirtinti po pertvarkymo veiksiančios valstybės įmonės įstatus ir įgyvendinti šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Įmonės pertvarkymas į biudžetinę
įstaigą
ar savivaldybės funkcijas ir kurios turimų piniginių lėšų pakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą. 2. Valstybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Savivaldybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš savivaldybės biudžeto asignavimų. 3. Sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Priimant sprendimą vadovaujamasi šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytais reikalavimais. Sprendime taip pat turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija). 4. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. 5. Priėmus sprendimą pertvarkyti įmonę į biudžetinę įstaigą, po pertvarkymo veiksiančios biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija arba savivaldybės taryba.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, jeigu įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma yra ne mažesnė negu Akcinių bendrovių įstatyme akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.“
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu įmonės savininko
kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) suma yra ne mažesnė negu Akcinių bendrovių įstatyme uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.“
3Pakeisti 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nurodytas po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Visos akcijos turi būti paprastosios vardinės akcijos. Akcijų nominalių verčių suma turi atitikti įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo (rezultatų) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo
pelno (nuostolių) sumą;“. 4. Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sprendimas pertvarkyti įmonę turi būti patikslintas, jeigu iki akcinės
bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre pasikeitė įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas (rezultatai) ir kiti rezervai, išskyrus rezervus, nurodytus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte 8 punkte, bei nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
Paaiškėjus, kad reikalavimas dėl įstatinio kapitalo dydžio, nustatytas šio straipsnio l ar 2 dalyje, patikslinus sprendimą, nėra įvykdomas, sprendimas pertvarkyti įmonę atšaukiamas. Sprendimą tikslina arba atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas. Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę atšaukimo įmonė netenka pertvarkomos įmonės statuso.“
taip:
„10. Įmonės vadovas apie patikslintą ar atšauktą sprendimą pertvarkyti įmonę turi
pranešti juridinių asmenų registrui, vieną kartą viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir visiems įmonės kreditoriams pranešti raštu. Patikslinus sprendimą, kartu su pranešimu juridinių asmenų registrui pateikiamas visas patikslinto sprendimo pertvarkyti įmonę tekstas. Skelbime arba pranešime, be šio Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų, taip pat turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios sprendimas pertvarkyti įmonę patikslintas ar atšauktas.“
23 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatus patvirtinusi valstybės ar savivaldybės institucija tampa valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja.
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus. Juos įregistravus juridinių asmenų registre, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tampa savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja.“
23 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę
priimamas atskiras įstatymas, valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatus ir, juos įregistravus juridinių asmenų registre, tampa valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų valdytoja, jeigu tame įstatyme nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą įstatuose nurodytame dienraštyje šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu.
Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:
2) įmonės buveinė;
3) įmonės kodas;
4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;
5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.“18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 2 dalį. „2. Šio Įstatymo nustatyti reikalavimai gauti Vyriausybės sutikimą priimant šiame Įstatyme nurodytus sprendimus Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos bankui netaikomi. Lietuvos bankui taip pat netaikoma šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata skirti į valdybą (jeigu valdyba sudaroma) valstybės tarnautojus.“
Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo, išskyrus 10 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 10 ir 19 straipsnius, įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Įmonėse, kurių įstatuose numatytas valdybų sudarymas, laikantis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio reikalavimų valdybos turi būti sudarytos per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Įmonės valdyba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka iki bus sudaryta nauja valdyba laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 4. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19,
2014-10-13 Nr. XIP-1812(4) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas 5 dienų terminas informacijai pateikti, o 9 dalyje – 5 darbo dienų terminas. Svarstytina, ar 5 dienų terminas nebus per trumpas tuo atveju, jeigu būtų iš eilės keletas nedarbo dienų. Siūlytume projektą tobulinti, įrašant 10 straipsnio
projekto 5 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu būtų atrenkami valstybės (savivaldybės) įmonių valdybų nariai iš kelių kandidatų, atitinkančių visus valdybos nariams nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Neaišku, ar tokiu atveju būtų organizuojamas konkursas, ar valdybos narius įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija parinktų savo nuožiūra. Svarstytina, ar atrankos būdas neturėtų būti nustatytas keičiamame įstatyme, o Vyriausybė galėtų nustatyti tokio būdo įgyvendinimo tvarką. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 5 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 2. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje valdybos nariui išmokamos sumos dydį siūloma susieti su įmonės vadovo vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, svarstytina ar pasirinkta metodologija racionali praktinio taikymo požiūriu.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kuris įmonės organas turėtų nustatyti konkretų valdybos nariams išmokamos sumos dydį. Pažymėtina, kad projektu siūloma nustatyti tik maksimalų jos dydį. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Taip pat pažymėtina, kad projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje aiškiai neįvardijus išmokų rūšies, nėra aišku, ar nuo tokių sumų, kurios būtų mokamos valdybos nariams turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos. Todėl siūlytina įstatymo projekte aiškiai įvardyti tokių išmokų rūšį, pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra vartojama sąvoka ,,išmokos valdybos nariams“. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad valdybos nariai privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš keičiamo įstatymo, tiek iš projekto nuostatų neaišku, kurio įmonės organo ar valstybės (savivaldybės) institucijos kompetencijai būtų priskirta nustatyti, kuri informacija laikoma įmonės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 4. Projekto
įsigalios 2015 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 24 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr.
XII-1078, kuriuo 24 straipsnis papildomas nauja 7 dalimi, projektu siūlomos keisti 24 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl šio straipsnio dalių pernumeravimo bus išdėstytos 24 straipsnio 8 dalyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė S. Ščajevienė D. Petrauskaitė S. Švedas
komitetas
XIP-1812(2)
d. Vilnius
klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
žodžio “atšaukia” siūlome įrašyti žodį “atleidžia”, atsižvelgiant į tai, kad čia reguliuojamas darbo sutarties sudarymas ir nutraukimas, o atšaukimo, kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, darbo santykius reguliuojantys įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo teisinius santykius reguliuojančias normas, taip pat tikslintini keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 11 straipsnio 7 dalis, nes Darbo kodekse atšaukimas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nėra nustatytas. Nepritarti. Darbo kodeksas (DK) numato galimybę darbo santykiams pasibaigti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiam pagrindui priskirtina įstatyme įtvirtinta galimybė darbuotoją atšaukti. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-191/2005, Nr. 3K-3-260/2007, Nr. 3K-7-161/2009). Atšaukimas yra šiuo metu galiojančiame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme: Įstatymo
nutraukiama. Tai reiškia, kad atšaukimas yra darbo santykių pasibaigimo pagrindas.
Toks pat darbo santykių su vadovu pasibaigimo reguliavimas numatytas ir kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų įstatymuose). 5
nustatyti, kad juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Pažymėtina, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokie juridiniai asmenys būtų atrenkami. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės yra valstybės turtas, o esminiai valstybės turto valdymo santykių elementai turėtų būti nustatyti tik įstatymu, svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Pritarti. Atsisakyti juridinių asmenų dalyvavimo valdybų sudaryme ir Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis išdėstyti taip: „7. Juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Juridinių asmenų, pasiūliusių valdybos narių kandidatūras, siūlymai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nesaisto. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius pasiūlyto fizinio asmens ar valdybos nario atitikties šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.“2 Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo, palikti nepakeistą Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą: „5) jei sudaroma valdyba, nustato, kurie juridiniai asmenys, parinkti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, gali siūlyti fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;“
nustatyti, kad už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus įmonės išmokamų lėšų dydžio. Taigi, už veiklą valdyboje jos nariams galėtų būti išmokamos ir nepagrįstai didelės išmokos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės turtas (t.y. ir lėšos) nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės turtas turėtų būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje nustatytus principus, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokio konkrečiai dydžio valstybės (savivaldybės) įmonių lėšos galėtų būti skiriamos atlyginimų valdybos nariams išmokėjimui arba nustatyti kriterijus pagal kuriuos būtų nustatomas išmokamų lėšų dydis. Pritarti. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: „17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali viršyti 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“6
darbuotojų apmokėjimo, o darbuotojų darbo apmokėjimo taisykles. Reguliuojant šiuos teisinius santykius atkreiptinas dėmesys į Darbo kodekso 188 straipsnyje nustatytą darbo apmokėjimo organizavimo tvarką. Pritarti. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Projekto 6 straipsnis) išdėstyti taip: „2) parengia įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles;“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-05-27 1.
Siekiant teisinio aiškumo būtina įstatymo projekte atskleisti pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, galėsiantys siūlyti savo atstovus į įmonės valdybos narius, taip pat nustatyti jų parinkimo, jeigu tokius kriterijus atitiktų keli juridiniai asmenys, principus. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto nuostatas formaliai atitiktų situacijos, kai įmonės valdyba būtų sudaroma tik iš kitų juridinių asmenų atstovų arba įmonės valdybos dauguma būtų sudaroma iš vieno juridinio asmens siūlomų atstovų ir pan. Tokiomis aplinkybėmis šiems juridiniams asmenims atstovaujantys valdybos nariai priimdami sprendimus galimai siektų įgyvendinti tik jų atstovaujamų juridinių asmenų interesus, todėl siekiant išvengti neobjektyvių ir šališkų sprendimų, taip pat norint tinkamai siekti įmonės tikslų, būtina užtikrinti valdybos veikloje dalyvaujančių asmenų ir įmonės interesų pusiausvyrą. Manome, kad juridinių asmenų atrankos kriterijų ir jų parinkimo principų atskleidimas įstatymo projekte leistų užtikrinti įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą. Pritarti. Atsisakyti juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybas ir Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis išdėstyti taip: „7. Juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Juridinių asmenų, pasiūliusių valdybos narių kandidatūras, siūlymai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nesaisto.
Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius pasiūlyto fizinio asmens ar valdybos nario atitikties šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.“ Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo palikti nepakeistą Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą: „5) jei sudaroma valdyba, nustato, kurie juridiniai asmenys, parinkti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, gali siūlyti fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;“
nustatoma, kad valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai. Pagal projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatas sprendimą dėl konkretaus valdybos narių skaičiaus priimtų įgyvendinančioji institucija, nurodydama tai įmonės įstatuose ir juos patvirtindama. 2.1.
pagal projekto 5 straipsnio nuostatas valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Taigi, tuo atveju, jeigu valdyba būtų sudaroma 3 narių, tačiau bent vienas iš jų nedalyvautų priimant sprendimą, o dalyvavusių (2) narių nuomonės dėl sprendimo išsiskirtų, sprendimas negalėtų būti priimamas. 2.2 Kita vertus, kaip minėta 1 pastaboje, projekto nuostatos galimai sudarytų sąlygas valdybai nepriimti sprendimų įmonės tikslams įgyvendinti, bet sprendimus, palankius kitų juridinių asmenų (galbūt susijusių su įmonės įgyvendinamosiomis funkcijomis ar veikla) interesams. Siūlome apsvarstyti didesnio negu 3 minimalaus valdybos narių skaičiaus nustatymo tikslingumą ir atskleisti, kada nustatomas didesnis negu 3 įmonės valdybos narių skaičius, pavyzdžiui, kai įmonės įgyvendinamos funkcijos yra susijusios su kelių juridinių asmenų veikla. Be to, valdybos sprendimais siekiant užtikrinti įmonės tikslų ir atliekamų funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir sprendimų objektyvumą, projekte galima būtų nustatyti valdybos narių – įmonei atstovaujančių valdybos narių ir kitiems juridiniams asmenims atstovaujančių asmenų – proporcijas. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti iš dalies. Nepriklausomai nuo valdybos narių skaičiaus, balsavimui valdyboje taikytinas CK 2.93 straipsnis: balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Ir tik tuo atveju, kai pirmininkas nedalyvauja priimant sprendimą, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Atsisakyta juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą. Be to, valdybos narys turi būti lojalus įmonei (CK 2.87 str. 2d.), o nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai (Projekto 4 str.). Įmonės skiriasi savo dydžiais (darbuotojų skaičiumi, apyvarta ir pan.), todėl reikalavimo įtvirtinimas nedidelėms įmonėms turėti didelę valdybą būtų neproporcingas.
Tuo labiau, kad Projekte nėra draudimo sudaryti didesnę valdybą, jos narių skaičių nurodant įstatuose (Projekto 3 str.). Juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą atsisakius, valdybos nariais būtų paskirti Vyriausybės nustatyta tvarka parinkti pareiškę norą fiziniai asmenys. Visi valdybos nariai privalo būti lojalūs įmonei ir veikti jos atžvilgiu sąžiningai ir protingai. Todėl valdybos narių skirstymas į įmonei atstovaujančius ir neatstovaujančius nederėtų su CK nuostatomis dėl valdybos narių pareigų (CK 2.87 str.) ir dėl valdybos narių lygiateisiškumo (CK 2.86 str.). 3. Projekto 5 straipsnyje (dėl
atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, o galiojantis įstatymas nustato, kad tokia veikla neatlyginama. Siūlome projekte atskleisti pagrindinius su atlyginimo valdybos nariams nustatymu ir skyrimu susijusius principus. Mūsų nuomone, šaliai reikšmingose visuomeninių santykių srityse veikiančių valstybės ir savivaldybių įmonių skaidrumą ir efektyvumą papildomai galėtų užtikrinti ir esamų teisinių galimybių panaudojimas įtraukiant visuomenę ar interesų grupių atstovus į atitinkamų sprendimų priėmimo procedūras. Pavyzdžiui, savivaldybių įmonių veiklos efektyvumas ir skaidrumas galėtų būti didinamas efektyviau panaudojant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės (gyvenamosios vietos) bendruomenės narių galimybes dalyvauti priimant aktualius sprendimus tiesiogiai arba per atstovus (susirinkimus, viešąjį svarstymą, apklausą, per savo atstovus, bendruomenines organizacijas ir kt.).
Dėl valstybės įmonių veiklos klausimų manome, kad projekto tikslų įgyvendinimo požiūriu papildomai tikslinga būtų apsvarstyti alternatyvių visuomeniniais pagrindais veikiančių ir patariamąjį balsą turinčių kolegialių organų (tarybų, komisijų ar pan.) steigimo galimybes: viena vertus, toks mechanizmas užtikrintų, kad svarbesni su viešųjų paslaugų teikimu susiję sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės nuomonę; kita vertus, jei visuomenė turėtų galimybę dalyvauti (nors ir netiesiogiai) priimant jai aktualius sprendimus, tai ne tik padidintų šių sprendimų skaidrumą, bet ir atkreiptų valstybės institucijų dėmesį į viešojo intereso užtikrinimo problemas. Pritarti. Pritarti iš dalies. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: „17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali viršyti 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“ Atsisakoma juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą. Pateikti pasiūlymai dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo (viešas paskelbimas dėl valdybos nario atrankos) leis atrankoje dalyvauti visiems įmonės valdybos nariui nustatytus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus atitinkantiems asmenims, nustatytąja tvarka pateikusiems paraišką. Kandidatai į valdybos narius būtų parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2014-06-05 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24,
iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas svarstymo komitete metu. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-05-1521 Argumentai: Savivaldybės taryba yra savivaldybės institucija, per kurią įgyvendinama savivaldybei Konstitucijos laiduota savivaldos teisė, ir kuri savivaldybėje priima svarbiausius sprendimus, sprendžiant vietos reikalus. Nors ir būdama suformuota rinkimų būdu, savivaldybės taryba yra viešojo administravimo teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (todėl irgi yra valdymo institucija). Vertinant įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliojimus, teigtina, kad dalis jų pagal svarbą ir atsakomybę priskirtini būtent savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės tarybą ir jos reglamento nustatyta tvarka per savivaldybės vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. 4 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdymo“ įrašyti žodį „vykdomąją“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės vykdomąją instituciją. 1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė.
Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją tarybą ir jos reglamento nustatyta tvarka per savivaldybės vykdomąją instituciją.“ Nepritarti. 1) Pasiūlymas neatitinka CK
teise, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savivaldybių valdymo institucijas. 2) Savivaldybės įmonė, kaip juridinis asmuo, nepriskirtina daiktams, kurie apibūdinami VSTVND įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, todėl ir VSTVND įstatymo 8 straipsnio
ir juo disponuoja savivaldybės taryba, savivaldybės įmonei negali būti taikoma. 3) Konstitucinio Teismo (KT) nutarimuose pažymima, kad „įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti tam tikras sąlygas ir (arba ) procedūras, kurių savivaldybės, įgyvendindamos savo įsteigtų įmonių, įstaigų steigėjo teises, privalo paisyti, įstatymu taip pat nustatyti kitus apribojimus, tam tikru mastu suvaržančius savivaldybių, kaip atitinkamų įstaigų, įmonių steigėjų, teises.“ (KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimas)22 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „valdymo“ įrašyti žodį „vykdomoji“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis. „Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka CK 2.36 straipsnio 2 dalies (2. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas) ir KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatų. 5 Argumentai:
Įstatymo projekto 10 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 16 straipsnį, numatyta, kad įmonės vadovas ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą taip pat turi pateikti ir įmonės valdybai, jei ji sudaroma. Tačiau, išanalizavus Įstatymo ar Įstatymo projekto nuostatas, skirtas apibrėžti valdybos įgaliojimus, paaiškėja, kad nėra nustatyta, ką turi (gali, privalo) daryti valdyba, gavusi tokią įmonės veiklos ataskaitą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip „2) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;“. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai:
K.Daukšys J.Razma
komitetas
XIP-1812(2)
nariai: R.Žemaitaitis, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Smetonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministrė R.Noreikienė, Ūkio ministerijos atstovai: A.Railaitė, M.Anužis, V.Sinušaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
žodžio “atšaukia” siūlome įrašyti žodį “atleidžia”, atsižvelgiant į tai, kad čia reguliuojamas darbo sutarties sudarymas ir nutraukimas, o atšaukimo, kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, darbo santykius reguliuojantys įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo teisinius santykius reguliuojančias normas, taip pat tikslintini keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 11 straipsnio 7 dalis, nes Darbo kodekse atšaukimas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nėra nustatytas. Nepritarti. Darbo kodeksas (DK) numato galimybę darbo santykiams pasibaigti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiam pagrindui priskirtina įstatyme įtvirtinta galimybė darbuotoją atšaukti.
Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-191/2005, Nr. 3K-3-260/2007, Nr. 3K-7-161/2009). Atšaukimas yra šiuo metu galiojančiame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme: Įstatymo
nutraukiama. Tai reiškia, kad atšaukimas yra darbo santykių pasibaigimo pagrindas. Toks pat darbo santykių su vadovu pasibaigimo reguliavimas numatytas ir kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų įstatymuose). 5
nustatyti, kad juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Pažymėtina, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tokie juridiniai asmenys būtų atrenkami. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės yra valstybės turtas, o esminiai valstybės turto valdymo santykių elementai turėtų būti nustatyti tik įstatymu, svarstytina, ar tokie kriterijai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Pritarti. Atsisakyti juridinių asmenų dalyvavimo valdybų sudaryme ir Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis išdėstyti taip: „7. Juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8.
valdybos narių kandidatūras, siūlymai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nesaisto. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius pasiūlyto fizinio asmens ar valdybos nario atitikties šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.“2 Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo, palikti nepakeistą Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą: „5) jei sudaroma valdyba, nustato, kurie juridiniai asmenys, parinkti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, gali siūlyti fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;“
nustatyti, kad už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti maksimalaus įmonės išmokamų lėšų dydžio.
Taigi, už veiklą valdyboje jos nariams galėtų būti išmokamos ir nepagrįstai didelės išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės turtas (t.y. ir lėšos) nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės turtas turėtų būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje nustatytus principus, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokio konkrečiai dydžio valstybės (savivaldybės) įmonių lėšos galėtų būti skiriamos atlyginimų valdybos nariams išmokėjimui arba nustatyti kriterijus pagal kuriuos būtų nustatomas išmokamų lėšų dydis. Pritarti. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:
„17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama
įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali viršyti 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“6
darbuotojų apmokėjimo, o darbuotojų darbo apmokėjimo taisykles. Reguliuojant šiuos teisinius santykius atkreiptinas dėmesys į Darbo kodekso 188 straipsnyje nustatytą darbo apmokėjimo organizavimo tvarką. Pritarti. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Projekto 6 straipsnis) išdėstyti taip: „2) parengia įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles;“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-05-275 1.
Siekiant teisinio aiškumo būtina įstatymo projekte atskleisti pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys, galėsiantys siūlyti savo atstovus į įmonės valdybos narius, taip pat nustatyti jų parinkimo, jeigu tokius kriterijus atitiktų keli juridiniai asmenys, principus. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto nuostatas formaliai atitiktų situacijos, kai įmonės valdyba būtų sudaroma tik iš kitų juridinių asmenų atstovų arba įmonės valdybos dauguma būtų sudaroma iš vieno juridinio asmens siūlomų atstovų ir pan. Tokiomis aplinkybėmis šiems juridiniams asmenims atstovaujantys valdybos nariai priimdami sprendimus galimai siektų įgyvendinti tik jų atstovaujamų juridinių asmenų interesus, todėl siekiant išvengti neobjektyvių ir šališkų sprendimų, taip pat norint tinkamai siekti įmonės tikslų, būtina užtikrinti valdybos veikloje dalyvaujančių asmenų ir įmonės interesų pusiausvyrą. Manome, kad juridinių asmenų atrankos kriterijų ir jų parinkimo principų atskleidimas įstatymo projekte leistų užtikrinti įstatymo projekto tikslų įgyvendinimą. Pritarti. Atsisakyti juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybas ir Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis išdėstyti taip: „7. Juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, parinkimo tvarką nustato Vyriausybė. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. 8. Juridinių asmenų, pasiūliusių valdybos narių kandidatūras, siūlymai įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nesaisto.
Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdama duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kandidato į valdybos narius pasiūlyto fizinio asmens ar valdybos nario atitikties šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.“ Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo palikti nepakeistą Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą: „5) jei sudaroma valdyba, nustato, kurie juridiniai asmenys, parinkti vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, gali siūlyti fizinių asmenų kandidatūras į valdybos narius, skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;“5
nustatoma, kad valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai. Pagal projekto 2 ir 3 straipsnių nuostatas sprendimą dėl konkretaus valdybos narių skaičiaus priimtų įgyvendinančioji institucija, nurodydama tai įmonės įstatuose ir juos patvirtindama. 2.1.
pagal projekto 5 straipsnio nuostatas valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Taigi, tuo atveju, jeigu valdyba būtų sudaroma 3 narių, tačiau bent vienas iš jų nedalyvautų priimant sprendimą, o dalyvavusių (2) narių nuomonės dėl sprendimo išsiskirtų, sprendimas negalėtų būti priimamas. 2.2 Kita vertus, kaip minėta 1 pastaboje, projekto nuostatos galimai sudarytų sąlygas valdybai nepriimti sprendimų įmonės tikslams įgyvendinti, bet sprendimus, palankius kitų juridinių asmenų (galbūt susijusių su įmonės įgyvendinamosiomis funkcijomis ar veikla) interesams. Siūlome apsvarstyti didesnio negu 3 minimalaus valdybos narių skaičiaus nustatymo tikslingumą ir atskleisti, kada nustatomas didesnis negu 3 įmonės valdybos narių skaičius, pavyzdžiui, kai įmonės įgyvendinamos funkcijos yra susijusios su kelių juridinių asmenų veikla. Be to, valdybos sprendimais siekiant užtikrinti įmonės tikslų ir atliekamų funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir sprendimų objektyvumą, projekte galima būtų nustatyti valdybos narių – įmonei atstovaujančių valdybos narių ir kitiems juridiniams asmenims atstovaujančių asmenų – proporcijas. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti iš dalies. Nepriklausomai nuo valdybos narių skaičiaus, balsavimui valdyboje taikytinas CK 2.93 straipsnis: balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Ir tik tuo atveju, kai pirmininkas nedalyvauja priimant sprendimą, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Atsisakyta juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą. Be to, valdybos narys turi būti lojalus įmonei (CK 2.87 str. 2d.), o nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai (Projekto 4 str.). Įmonės skiriasi savo dydžiais (darbuotojų skaičiumi, apyvarta ir pan.), todėl reikalavimo įtvirtinimas nedidelėms įmonėms turėti didelę valdybą būtų neproporcingas.
Tuo labiau, kad Projekte nėra draudimo sudaryti didesnę valdybą, jos narių skaičių nurodant įstatuose (Projekto 3 str.). Juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą atsisakius, valdybos nariais būtų paskirti Vyriausybės nustatyta tvarka parinkti pareiškę norą fiziniai asmenys. Visi valdybos nariai privalo būti lojalūs įmonei ir veikti jos atžvilgiu sąžiningai ir protingai. Todėl valdybos narių skirstymas į įmonei atstovaujančius ir neatstovaujančius nederėtų su CK nuostatomis dėl valdybos narių pareigų (CK 2.87 str.) ir dėl valdybos narių lygiateisiškumo (CK 2.86 str.). 5
atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, o galiojantis įstatymas nustato, kad tokia veikla neatlyginama. Siūlome projekte atskleisti pagrindinius su atlyginimo valdybos nariams nustatymu ir skyrimu susijusius principus. Mūsų nuomone, šaliai reikšmingose visuomeninių santykių srityse veikiančių valstybės ir savivaldybių įmonių skaidrumą ir efektyvumą papildomai galėtų užtikrinti ir esamų teisinių galimybių panaudojimas įtraukiant visuomenę ar interesų grupių atstovus į atitinkamų sprendimų priėmimo procedūras. Pavyzdžiui, savivaldybių įmonių veiklos efektyvumas ir skaidrumas galėtų būti didinamas efektyviau panaudojant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės (gyvenamosios vietos) bendruomenės narių galimybes dalyvauti priimant aktualius sprendimus tiesiogiai arba per atstovus (susirinkimus, viešąjį svarstymą, apklausą, per savo atstovus, bendruomenines organizacijas ir kt.).
Dėl valstybės įmonių veiklos klausimų manome, kad projekto tikslų įgyvendinimo požiūriu papildomai tikslinga būtų apsvarstyti alternatyvių visuomeniniais pagrindais veikiančių ir patariamąjį balsą turinčių kolegialių organų (tarybų, komisijų ar pan.) steigimo galimybes: viena vertus, toks mechanizmas užtikrintų, kad svarbesni su viešųjų paslaugų teikimu susiję sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės nuomonę; kita vertus, jei visuomenė turėtų galimybę dalyvauti (nors ir netiesiogiai) priimant jai aktualius sprendimus, tai ne tik padidintų šių sprendimų skaidrumą, bet ir atkreiptų valstybės institucijų dėmesį į viešojo intereso užtikrinimo problemas. Pritarti. Pritarti iš dalies. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:
„17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama
įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Išmokama valdybos nariui suma per mėnesį negali viršyti 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.“ Atsisakoma juridinių asmenų dalyvavimo sudarant valdybą. Pateikti pasiūlymai dėl Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių keitimo (viešas paskelbimas dėl valdybos nario atrankos) leis atrankoje dalyvauti visiems įmonės valdybos nariui nustatytus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus atitinkantiems asmenims, nustatytąja tvarka pateikusiems paraišką. Kandidatai į valdybos narius būtų parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai:
nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje numatytas siekis tęsti pasirengimą deryboms dėl prisijungimo prie EBPO, nes narystė šioje organizacijoje reiškia valstybės stabilumo ir ekonomikos pripažinimą, naujų investicijų pritraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad
EBPO procesą, labai svarbu, kad būtų laikomasi EBPO rekomendacijų ir siūlomų standartų. Todėl siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį, nurodant, kad įmonės valdybos nariais turi būti skiriami kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius valstybės įmonėse, kurių balanse nurodyto turto vertė ne mažesnė nei 14 000 000 eurų ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 5 800 000 eurų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Priešingu atveju, neįtvirtinus diferencijavimo pagal įmonės balanso turto vertę ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus, būtų pernelyg didelė finansinė ir administracinė našta mažesnėms įmonėms mokant valdybų nariams konkurencingus atlyginimus, nes šiuo metu šiose VĮ valdybose dirba tik valstybės tarnautojai, kurie darbo užmokesčio negauna. Be to, ne visos VĮ turi patrauklias valdybas, į kurias būtų lengva pritraukti kompetentingų ekspertų. Kitos VĮ yra tiesiog mažos ir veikia labai specifiniame sektoriuje (pavyzdžiui urėdijos).
Taip pat siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka juridinį asmenį, kuris atlieka valdybos narių paiešką valstybės įmonėms, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsilaisvinus vietai valstybės įmonės valdyboje, per 5 darbo dienas informuoja parinktąjį juridinį asmenį dėl konkurso inicijavimo. Po 28 dienų, parinktasis juridinis asmuo pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui 3-5 asmenų, geriausiai atitinkančių specialiuosius reikalavimus, sąrašą. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad EBPO Gairėse akcentuojama būtinybė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų nepriklausomo subjekto dalyvavimą, vykdant atranką į valstybės valdomų įmonių valdybas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūloma nepriklausomo subjekto dalyvavimą užtikrinti, skelbiant atranką valstybės įmonių interneto svetainėse ir elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Tačiau toks reguliavimas neužtikrins minėtųjų narių atrankos proceso depolitizavimo, nes atranką vis tiek vykdys įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Be to, Įstatymo projekte siūlomas modelis iš esmės sutampa su valstybės valdomų įmonių vadovų skyrimo tvarka. Tačiau atkreipiant dėmesį į bent penkis kartus besiskiriančią atlygio sumą tarp įmonės vadovo atlygio ir valdybos nario, abejotina, ar tokio modelio pritaikymas valdyboms būtų efektyvus.
Taip pat atsižvelgiant į tai, jog įsigaliojus įstatymo pataisoms valstybės įmonėms per trumpą laiką reikės atrinkti aukšto lygio kvalifikuotus specialistus, abejotina, ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turės patirties ir pajėgumų atpažįstant geriausias kompetencijas pasirinktai valdybai ir sugebės proaktyviai pritraukti reikalingo profilio asmenis. Todėl šių funkcijų perdavimas juridiniams asmenims, užsiimančiais personalo atranka būtų tikslingas žingsnis siekiant užtikrinti kompetentingų narių pritraukimą į valstybės įmonių valdybas. Įtraukiant tokį juridinį asmenį į procesą išvengiama galimo interesų konflikto, nes juridinis asmuo nenorės rizikuoti savo reputacija ir siūlyti nekompetentingus ir interesų konfliktus turinčius asmenis. Be to, sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija bus terminuota ir pažeidus sąlygas gali būti nutraukta ar nepratęsta, o tokio juridinio asmens atrankos skaidrumą garantuos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Tikimasi, kad įstatymo projekte siūlomas valdybos sudarymo ir veiklos reglamentavimas, grindžiamas galimybe valdybos nariais skirti tam tikrą kompetenciją, gebėjimus ir motyvaciją turinčius asmenis, sudarytų prielaidas įmonės veiklą organizuoti taip, kad jos rezultatai būtų labiau orientuoti į finansinį ir socialinį efektyvumą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valdyba 2.
2Įmonės valdybos nariais turi būti skiriami:
1) valstybės tarnautojai;
2) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius valstybės įmonėse, kurių balanse nurodyto turto vertė ne mažesnė nei 14 000 000 eurų ir pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra lygios arba viršija 5 800 000 eurų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Kitos įmonės pagal poreikį taip pat gali turėti fizinių asmenų valdybose.“ Pritarti. 57 „7. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie įmonės valdybos nario atranką įmonė turi viešai paskelbti šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytame leidinyje ir įmonės interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškų juo tapti pateikimo įmonei tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija atrenka kompetentingą ir nepriekaištingos reputacijos juridinį asmenį, kuris atlieka valdybos narių paiešką valstybės įmonėms, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsilaisvinus vietai valstybės įmonės valdyboje, per
inicijavimo. 8. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosiuos ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti įmonės valdybos nariu gali teikti įmonei 20 dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją įmonė per 5 dienas pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka. Po 28 dienų, parinktasis juridinis asmuo pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui asmenų, geriausiai atitinkančių specialiuosius reikalavimus, sąrašą. Kandidatai į valdybos narius parenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti.
Siūlomas stokoja teisinio aiškumo: kas, kaip už kokias lėšas, su kokia atsakomybe atrinks kompetentingą ir nepriekaištingos reputacijos juridinį asmenį, kuris atlieka valdybos narių paiešką valstybės įmonėms. Be to, siūloma valdybos narių atrankos tvarka visoms valstybės ir ypač savivaldybių valdomoms įmonėms sudarytų per didelę ir neproporcingą tikslui naštą. 515
„15. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos
posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje, svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai raštu balsavo. Valdybos sprendimas yra priimtas, 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal institucijos ar įstaigos, kurios tarnautojai jie yra, jiems duotus įgaliojimus daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių valdybos narių.“ Pritarti iš dalies
išdėstyti taip:
„15. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai
posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys už ar prieš sprendimą gali balsuoti iš anksto raštu įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Iš anksto raštu balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje, svarstant klausimus, dėl kurių šie valdybos nariai raštu balsavo. Valdybos sprendimas yra priimtas, 2/3 ar daugiau posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal institucijos ar įstaigos, kurios tarnautojai jie yra, jiems duotus įgaliojimus.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24,
iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas patobulintas svarstymo komitete metu. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Savivaldybės taryba yra savivaldybės institucija, per kurią įgyvendinama savivaldybei Konstitucijos laiduota savivaldos teisė, ir kuri savivaldybėje priima svarbiausius sprendimus, sprendžiant vietos reikalus. Nors ir būdama suformuota rinkimų būdu, savivaldybės taryba yra viešojo administravimo teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (todėl irgi yra valdymo institucija). Vertinant įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliojimus, teigtina, kad dalis jų pagal svarbą ir atsakomybę priskirtini būtent savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės tarybą ir jos reglamento nustatyta tvarka per savivaldybės vykdomąją instituciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. 4 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdymo“ įrašyti žodį „vykdomąją“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės vykdomąją instituciją. 1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė.
Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją tarybą ir jos reglamento nustatyta tvarka per savivaldybės vykdomąją instituciją.“ Nepritarti. 1) Pasiūlymas neatitinka CK 2.36 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią savivaldybės įgyja civilines teise, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savivaldybių valdymo institucijas. 2) Savivaldybės įmonė, kaip juridinis asmuo, nepriskirtina daiktams, kurie apibūdinami VSTVND įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, todėl ir VSTVND įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
savivaldybės taryba, savivaldybės įmonei negali būti taikoma. 3) Konstitucinio Teismo (KT) nutarimuose pažymima, kad „įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti tam tikras sąlygas ir (arba ) procedūras, kurių savivaldybės, įgyvendindamos savo įsteigtų įmonių, įstaigų steigėjo teises, privalo paisyti, įstatymu taip pat nustatyti kitus apribojimus, tam tikru mastu suvaržančius savivaldybių, kaip atitinkamų įstaigų, įmonių steigėjų, teises.“ (KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimas)22 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „valdymo“ įrašyti žodį „vykdomoji“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis. „Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės vykdomoji institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.“ Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka CK 2.36 straipsnio 2 dalies (2. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas) ir KT 2005 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatų. 5 Argumentai:
Įstatymo projekto 10 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 16 straipsnį, numatyta, kad įmonės vadovas ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą taip pat turi pateikti ir įmonės valdybai, jei ji sudaroma. Tačiau, išanalizavus Įstatymo ar Įstatymo projekto nuostatas, skirtas apibrėžti valdybos įgaliojimus, paaiškėja, kad nėra nustatyta, ką turi (gali, privalo) daryti valdyba, gavusi tokią įmonės veiklos ataskaitą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip „2) teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos;“. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis