Projekto lyginamasis variantas
Seimo rinkimų įstatymo NR. I-2721 89 STRAIPSNIo
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti
Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tautinių mažumų kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jarslav Narkevič Zbignev Jedinskij Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič
Seimo rinkimų įstatymo NR. I-2721 89 STRAIPSNIo
projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvoje gyvena apie 16% kitų tautybių gyventojų. Esant tokiam dideliam skaičiui tautinių mažumų gyventojų privalu užtikrinti jiems atstovavimo galimybę aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose. Įstatymo pakeitimo pirminiai siūlytojai - rinkėjai, tarptautinės organizacijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas numato, kad visoms partijoms, siekiančioms Seimo narių mandatų daugiamandatėje apygardoje taikomas 5 procentų rinkimų slenkstis. Ši nuostata užkerta kelią tautinių mažumų partijoms turėti savo atstovus aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose ir tinkamai atstovauti tautinių mažumų interesus. Užsienio šalyse rinkimų barjeras tautinių mažumų ir regioninėms partijoms yra mažesnis nei kitoms partijoms arba apskritai nėra taikomas. ESBO organizacija savo 2013 m. sausio 3 d. išleistoje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misijos ataskaitoje „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 2012 m. spalio 14 d.“ pabrėžė, kad siekiant užtikrinti geresnį tautinių mažumų atstovavimą įstatymų leidyboje, tautinių mažumų partijoms būtina nustatyti žemesnį rinkimų slenkstį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Rinkimų slenksčio sumažinimas tautinių mažumų partijoms užtikrins geresnį tautinių mažumų dalyvavimą įstatymų leidyboje ir užtikrins jiems atstovavimo galimybę aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose.
Pagerins Lietuvos, kaip demokratiškos šalies, įvaizdį bei bus atsižvelgta į ESBO pastabas ir gerąją rinkimų praktiką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslui įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
teikiamą įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas jokių išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Rinkimų slenkstis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narė Rita Tamašunienė
2016-02-24 Nr. XIIP-932(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mažumų kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Taigi, tokiems sąrašams pakaktų įveikti 3, o ne 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą, kurį turi įveikti politinių partijų kandidatų sąrašai (partijų jungtiniai sąrašai turi įveikti 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą). Atkreipiame dėmesį, kad:
Etninės kilmės ar tautybės pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė negali būti varžoma ar jiems teikiamos privilegijos (Konstitucijos 29 straipsnis);
Nustačius Seimo rinkimų įstatyme tautinių mažumų kandidatų sąrašams žemesnį (3 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų) patekimo į Seimą barjerą (nepaisant praktinių šios nuostatos taikymo problemų), pastariesiems gali būti sudarytos žymiai palankesnės sąlygos gauti Seimo nario mandatą nei politinių partijų kandidatų sąrašams, kurie turėtų įveikti 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą.
Tokiu teisiniu reguliavimu gali būti nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis).
Aiškindamas šį principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas):
Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-02- Nr. Į 2016-02-12 Nr. S-2016-921 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL lietuvos respublikos SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 89 STRAIPSNIO pakeitimO įstatymO projektO Nr. XIIP-932(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-932(2) (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
d. Nr. 102-P- 08
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-241 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Taigi, tokiems sąrašams pakaktų įveikti 3, o ne 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą, kurį turi įveikti politinių partijų kandidatų sąrašai (partijų jungtiniai sąrašai turi įveikti 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą).
Atkreipiame dėmesį, kad:
Konstitucijoje ir Seimo rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus) nepaisant jų etninės kilmės, lyties, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimu ir pažiūrų ir kt. Etninės kilmės ar tautybės pagrindu Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė negali būti varžoma ar jiems teikiamos privilegijos (Konstitucijos 29 straipsnis);
teisę kelti tik politinės partijos (atitinkančios Seimo rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus), teikdamos Vyriausiajai rinkimų komisijai savo keliamų kandidatų (Lietuvos Respublikos piliečių) sąrašą (Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
rinkimų apygardoje, turi lygias teises, vienodas sąlygas ir dalyvavimo Seimo rinkimuose garantijas, taip pat teisę vienodais rinkimų rezultatų nustatymo pagrindais (partijų kandidatų sąrašams nustatytas vienodas 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjeras) dalyvauti skirstant Seimo narių mandatus.
Taip užtikrinama politinių partijų, taip pat ir jų sąrašuose įrašytų kandidatų lygybė (nepriklausomai nuo juose įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių etninės kilmės ar tautybės), nes visų politinių partijų tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią;
Nustačius Seimo rinkimų įstatyme tautinių mažumų kandidatų sąrašams žemesnį (3 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų) patekimo į Seimą barjerą (nepaisant praktinių šios nuostatos taikymo problemų), pastariesiems gali būti sudarytos žymiai palankesnės sąlygos gauti Seimo nario mandatą nei politinių partijų kandidatų sąrašams, kurie turėtų įveikti 5 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų barjerą. Tokiu teisiniu reguliavimu gali būti nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygybės, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principo (Konstitucijos 29 straipsnis).
Aiškindamas šį principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas):
asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas;
pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai;
įstatymus, ir juos taikant; šis principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu;
tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;
atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai <...>“. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško projekto Nr.
XIIP-932 atliktį Konstitucijai Komitetas jau svarstė 2015-05-06 d. ir pripažino, kad projekto 1 straipsnio siūloma nuostata, numatanti, kad „Tautinių mažumų ir regioninių partijų kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotai doktrinai. Šiuo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tautinių mažumų kandidatų sąrašams būtų nustatytas žemesnis (3 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų) patekimo į Seimą barjeras (įstatymas numato ne mažiau kaip 5 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų). Aiškinamajame rašte iniciatoriai pateikia argumentą, kad 2011 metų atlikto gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena apie 16% kitų tautybių gyventojų ir esant tokiam dideliam skaičiui tautinių mažumų gyventojų, privalu užtikrinti jiems atstovavimo galimybę aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad politinės partijos Lietuvoje steigiamos nacionaliniu pagrindu. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų (Politinių partijų įstatymo 5 str.), Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti ( dabar šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais).
Visos politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą (13str.).Visos politinės partijos nepriklausomai nuo jas sudarančių narių etninės kilmės yra lygios ir visų partijų tikslas – (apibrėžtas Politinių partijų įstatymo 2 str.) tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Šiuo metu galiojantis Politinių partijų įstatymas nenumato tautinių mažumų, ar kitų partijų rūšių, o taip pat politinės partijos steigimo tautinės mažumos pagrindu. Nėra ir nustatytų kriterijų, kuriais remiantis būtų galimybė identifikuoti partijas, kaip “tautinių mažumų“ partijas. Nesant objektyviai vertintinų kriterijų dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikšmingumo bei reguliuojamų santykių ypatumų, nėra pagrindo konstatuoti, kad siūlomas toks teisinis reguliavimas, nustatant skirtingą patekimo į Seimą barjerą rinkimuose dalyvavusių atskirų partijų kandidatų sąrašams, t.y. suteikiant kai kurioms partijoms mandatų skirstymo privilegijas, yra konstituciškai pagrįstas. Konstitucijos
straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos vienodai ir šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus ir juos taikant. Konstitucinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. birželio 29 d.,
nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2010 m. gegužės 28 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. vasario 24 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio siūloma nuostata, numatanti, kad „Tautinių mažumų kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotai doktrinai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6.
Sabatauskas