Patobulinto projekto Nr. XIIP-790(2) lyginamasis variantas
valstybinio socialinio draudimo ĮSTATYMO NR. I-1336 4, 5 ir 9 straipsnių PAkeitimo
Papildyti 4 straipsnio 6 dalį 4 punktu:
„4) asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo
rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, tuo atveju, jeigu jie neapdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.“
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 4 punktuose punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė
Vilnius
2014-06-27 Nr. XIIP-790(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
socialinio draudimo įstatymo (toliau-keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma numatyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, tuo atveju, jeigu jie neapdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, valstybė, kaip savanorišką praktiką atliekančio asmens draudėjas, turėtų mokėti nustatyto dydžio įmoką, antraip asmuo, atliekantis savanorišką praktiką negalėtų būti pripažįstamas apdraustuoju pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Neaišku, kas būtų laikomas asmens, atliekančio savanorišką praktiką draudėju pagal šio įstatymo 5 straipsnio taisykles ir kam tektų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos pareigos bei atsakomybė. Antra, asmuo atliekantis savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis dėl to, kad jis apdraustas šiuo draudimu valstybės lėšomis kitu pagrindu būtų ne vienodoje teisinėje padėtyje su asmeniu, kuris atlieka savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir yra draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ne valstybės lėšomis, nes jų draudžiamųjų pajamų dydžiai ir su tuo susijusios išmokos skirtųsi.
Trečia, siūlymas nustatyti, kad savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu asmenys nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami tik tuo atveju, jeigu jie neapdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, kelia abejonių ir dėl to, kad lieka neaišku kas būtų atsakingas dėl draudiminio įvykio, kuris įvyktų atliekant savanorišką praktiką, jeigu asmuo valstybės lėšomis būtų apdraustas remiantis kitu pagrindu, pavyzdžiui, profesinės veiklos praktikos metu kitoje įstaigoje ar įmonėje. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkto formuluotę siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509
teikiama formuluote, kurioje apibrėžtas draudimo laikotarpis – savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala,
M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: S. Adamkevičiūtė - Valstybinės ligonių kasos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, P. Baltokas - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, A. Bikmanaitė – Lietuvos studentų sąjungos tarybos narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, V. Juršėnas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Klimavičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Mačiulytė – Investuok Lietuvoje Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ vadovė, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja, L. Savickas - „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento projektų vadovas, E. Savickytė - Ūkio ministerijos projekto „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ekspertė, M. Sinkevičius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Ž. Skeivienė – Lietuvos darbo biržos Teisės skyriaus vedėja, M. Smatavičiūtė - Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, V. Sutkus - Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, N. Udrėnas – LR Prezidentės vyr. patarėjas, M. Zakarka - Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, A.
Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, J. Zinkevičiūtė – Sveikatos apsaugos viceministrė, V. Žagūnienė - Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-011 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau-keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma numatyti,
kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys nuo 16 iki 29 metų savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamą Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 26¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-789, šie asmenys bus draudžiami aukščiau minėta draudimo rūšimi valstybės lėšomis, siūlytina Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (5 straipsnio 5 dalyje ar kitur) numatyti šių asmenų (už šiuos asmenis) mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarką. Taip pat keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar kitur reikėtų nustatyti šių asmenų draudėją – valstybės biudžeto asignavimų valdytoją, kuriam tektų pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas. Pritarti iš dalies. Žr. komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-07-01 2.
Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų nustatytos tarpusavyje suderintos siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymą išvados 7.2.2 punkte. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektas tobulintinas juridinės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime žodį ,,ĮSTATYMAS” reikėtų rašyti atskiroje eilutėje ir centre;
2) siūlytina patikslinti oficialaus keičiamo įstatymo paskelbimo šaltinių sąrašą (turi būti nurodomi oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi šie įstatymo straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai);
3) tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė (straipsnio pavadinime nurodomas dalies punktas, kuriuo dalis yra papildoma, o pakeitimo esmėje tokiu atveju nerašomi žodžiai ,,ir jį išdėstyti taip:“);
ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir jo įgyvendinimo tvarką. Be to, šiame straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi šio straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti iš dalies. 1) pritarti
2) nepritarti 3)pritarti iš dalies
4) pritarti Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui, keičiančiame įstatyme nebereikia nurodyti oficialių keičiamo įstatymo ir jo pakeitimų paskelbimo šaltinių. Įstatymo projektas patikslintas vadovaujantis nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančiomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nuostatomis. 4.
Respublikos teisingumo ministerijos, 2013-07-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 26¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-789 (toliau – Projektas Nr. XIIP-789), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-790, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-791 (toliau visi kartu – Projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektų pagrindinis tikslas yra skatinti jaunų asmenų įsidarbinimą ir praktinių įgūdžių sutarčių sudarymą, Projektais siūloma, kad asmenys, su kuriais sudarytos praktinių įgūdžių įgijimo sutartys, būtų draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Toks praktikantų draudimas valstybės lėšomis galėtų būti vertinamas kaip vidaus rinkai prieštaraujanti valstybės pagalba įmonėms Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio prasme. Vis dėlto, iki tam tikros nustatytos ribos, dar kitaip vadinamos de minimis, valstybės narės teikiama pagalba įmonėms yra laikoma nepatenkančia į SESV 107 straipsnio taikymo sritį. Manytina, kad šiuo atveju Projektais siūlomas reguliavimas, kurio metu sudarę praktinių įgūdžių sutartis asmenys būtų draudžiami valstybės lėšomis, neviršytų de minimis pagalbos nustatytų ribų, t.y. 200 000 eurų vienai įmonei per trejus fiskalinius metus, kaip įtvirtinta 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnio taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006) 2 straipsnio 2 dalyje, ir nedarytų įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.
Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, kad ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Pažymėtina, kad remiantis Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalimi, šis reglamentas gali būti taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą galima tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo. Todėl, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalį, prašome įvertinti, ar bendros įmonėms teikiamos pagalbos dydis neviršys 200 000 eurų per tris fiskalinius metus bei laikytis kitų minėtame reglamente įtvirtintų reikalavimų. Jeigu atlikus minėtą vertinimą paaiškėtų, kad teikiamos pagalbos dydis viršys Reglamente 1998/2006 nustatytas de minimis pagalbos ribas, atkreipiame dėmesį, jog SESV 107 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma tokia valstybės pagalba, kuri yra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti. Manytina, kad Projektais siekiami tikslai patektų į SESV 107 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, todėl de minimis ribas viršijanti valstybės pagalba taip pat galėtų būti laikoma neprieštaraujančia SESV 107 straipsniui prieš tai ją tinkamai suderinus su Komisija...>> Pritarti. Mažai tikėtina, kad praktikantų sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo suma vienai įmonei galėtų viršyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 nustatytą 200 000 EUR per tris fiskalinius metus ribą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praktikantų, nurodytų įstatymų projektuose XIIP-789- XIIP-791, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui papildomų valstybės biudžeto lėšų kasmet reikėtų apie 132 tūkst. litų, o privalomajam sveikatos draudimui – iki 4 mln. 400 tūkst. litų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2013-12-04 Nr. nutarimas Nr. 1133 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-365 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-789 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-789), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-790 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-791 (toliau – įstatymų projektai). 2. Pažymėti, kad norint kuo efektyviau pasiekti įstatymų projektų tikslus ir išlaikyti veiksmingą užimtumo rėmimo sistemos funkcionavimą, Lietuvos Respublikos Seime svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-789 tikslinga būtų įvertinti jo taikymo aprėptį (subjektų grupę, kuriai būtų taikoma įstatymo projekte Nr.
XIIP-789 numatyta nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – savarankiško praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas) ir galimas siūlomo teisinio reguliavimo rizikas. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (patikslinta išvada),
ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą. (Siekiant sutaupyti valstybės lėšas bei išlaikyti priemonės patrauklumą (neapkrauti šalių papildomais mokesčiais ar įsipareigojimais) Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-789, siūlome išbraukti 3 dalį, t.y. nenumatyti draudimo: 3. Asmenys, savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių šio straipsnio nustatyta tvarka, yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka. ). Nepritarti. Pritarta patobulintam įstatymo projektui. 2. Sveikatos reikalų komitetas, 2014-04-23 6.1. Sprendimas:
įstatymo projektui;
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas. Pritarti iš dalies. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.1 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas, 2014-06-041 Argumentai: įvardinti asmenis, privalomai draudžiamus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip kaip jie įvardinti komiteto patobulintame Užimtumo rėmimo įstatymo projekte Nr. XIIP-789(2), taip pat siekiant išvengti dvigubo draudimo valstybės lėšomis už tuos pačius asmenis Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas papildymas Papildyti 4 straipsnio 6 dalį 4 punktu: „4) asmenys, atliekantys savanorišką praktiką nuo 16 iki 29 metų savarankiškai įgyjantys praktinių įgūdžių Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, tuo atveju, jeigu jie neapdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-06-042 N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-06-043 N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 4 punktuose punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-06-04 I Argumentai: atsižvelgiant į 2 ir 3 komiteto pasiūlymus, taip pat vadovaujantis nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančiomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis Pasiūlymas: patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-06-044 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, patikslinti 4 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, taip pat patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą, ją suderinant su nustatyta komiteto patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIP-789(2) Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 2014 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2014 2013 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 7.2.2 Pasiūlymas: siūlyti pateikti Lietuvos Respublikos Seimui lydimąjį teisės aktą - Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 - susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė arba Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė