Projekto Projekto Nr. XIIP-552(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių IR PRIEDO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
apklausa Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taikomos šio Kodekso 186 straipsnio 1–4 dalių nuostatos. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 186 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis.
Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiesiems ir liudytojams,
taip pat nukentėjusiesiems, kuriems dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso 243 ir 244 straipsniuose nustatyta tvarka, parodymai, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 283 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių
pasekmių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui , arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas.
Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. “
priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 6 punktu: „6. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto 2014-07-11 Nr. XIIP-552(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Kodekso) 9 straipsnio tekstas aktualioje Kodekso redakcijoje yra pasikeitęs. 2. Projekto 7 straipsniu Kodekso priedas pildomas 6 punktu, tačiau aktualios Kodekso redakcijos priedą sudaro 11 punktų. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė D. Valatkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
Baudžiamojo proceso kodekso 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Giedrius Mozūraitis, Darius Mickevičius, Kristina Deviatnikovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-05-15 * Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas trūksta šaltinio „2006, Nr. 68-2494“. Atsižvelgti Pastaba neaktuali. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos , patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatyti nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių ; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi ir kt. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-09-301 Dėl BPK 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-552
straipsnio 3 dalies svarstytina, ar logiškai parinkta naujo neviešo bylos nagrinėjimo atvejo vieta šioje dalyje. Galima manyti, kad „atvejai, kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių“, neretai ir būna susiję su pirmiau jau šioje nuostatoje nurodytais atvejais, pavyzdžiui, nusikalstamomis veikomis žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nepilnamečių asmenų bylomis.
Todėl galbūt geresnė redakcija būtų, pavyzdžiui: „Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas , taip pat tais-atvejais, kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių .“
2013-09-303
palyginti ribotos pažeidžiamų pilnamečių nukentėjusiųjų apklausos teisme galimybės. Šis reglamentavimas verstų teismą rinktis tarp gana radikalaus sprendimo neapklausti tokio asmens, kuris gali būti susijęs su padidintu kaltinamojo teisių pažeidimo pavojumi arba žala teisingumo vykdymo interesams, ir pažeidžiamo nukentėjusiojo interesų suvaržymo jį apklausiant. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojamoje projekto nuostatoje neatsispindi Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 13 straipsnio 4 dalies b punkto nuostata dėl aukų ir kaltinamųjų akistatos (angį. visual contact ) vengimo, be kita ko, duodant parodymus, pavyzdžiui, vykstant apklausoms ir kryžminei apklausai tam naudojant atitinkamas priemones, Įskaitant atitinkamų ryšių technologijų naudojimą.
Tai, manytina, užtikrintų ir geresnes teisingumo vykdymo galimybes, nes bylą nagrinėjantis teismas galėtų pats apklausti pažeidžiamą nukentėjusįjį, o ne apsiriboti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos stebėjimu. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, papildoma projekto 6 straipsnio nauja 6 dalis nuostata dėl vaizdo ir garso darymo: „6. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui , arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. “ Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2014-01-01 įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 279 straipsnio 6 dalis: „6.
Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į teisiamąjį posėdį, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. “, todėl teismas gali apklausti liudytoją nuotolinio perdavimo priemonėmis, t.y. be kontakto su kaltinamuoju. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-09-306
straipsnyje išdėstytos siūlomos BPK 286 straipsnio naujos 6 dalies nuostatos iš esmės atkartoja šiuo metu galiojančias šio straipsnio 3 dalies nuostatas taikomas nepilnamečiui, todėl neatitinka minėto teisės akto turinio glaustumo reikalavimo. Pritarti iš dalies Dalis nuostatų pakartotos, tačiau 3 dalis skirta tik nepilnamečiams, ji yra platesnė, išsami, kalbama joje apie nepilnamečių atstovavimą, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo dalyvavimą apklausiant nepilnametį, o 6 dalyje to nėra, todėl 3 ir 6 dalių nuostatos nėra tapačios ir jų į vieną dalį siūloma nekelti, o palikti rengėjų siūlomą naują dalį, kuri, atsižvelgiant į LAT 2 pastabą, papildoma nuostata: “<...> arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. “
2013-08-27 * Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-552 ES pastabų nėra. Atsižvelgti
2013-12-23 * Pastabų ir pasiūlymų dėl kitų įstatymų projektų <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9. 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-552
institutas 2013-09-021 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9, 185, 186, 275, 276, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-552 ES (toliau - Projektas). Dėl Projekto 1 straipsnio BPK 9 straipsnio 3 dalies pakeitimas Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti BPK 9 straipsnio 3 dalį pernelyg plačiai, to nereikalaujant 2011 m. balandžio
žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 12 straipsnio 4 dalies c) punkto ir 15 straipsnio 5 dalies a) punkto nuostatoms. Šios direktyvos nuostatos nurodo, kad kiek įmanoma būtų vengiama prekybos žmonėmis aukoms duoti parodymus viešame teismo posėdyje, o nepilnamečių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų, bylos būtų nagrinėjamos uždarame (neviešame) teismo posėdyje.
Tuo tarpu Projektu nepagrįstai siūloma išplėsti galimybę neviešai teisme nagrinėti bet kurios kategorijos bylas, kai ir pilnamečiams nukentėjusiesiems dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių. Toks teisinis reguliavimas ir tokios normos taikymas praktikoje neretai pažeistų konstitucinį bylų nagrinėjimo teisme viešumo principą . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. BPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai. BPK 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tai nustato ir atitinkama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Projektu siūlomas labai nekonkretus kriterijus, galintis nulemti neviešą bylos nagrinėjimą - ,,dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių“ . Nors Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad ,,psichinė trauma ar kitokios sunkios pasekmės“ neturėtų būti vertinamos subjektyviai, t. y. tai turėtų būti suvokiama kaip aplinkybės, dėl kurių objektyviai turi būti taikomos neviešas bylos nagrinėjimas teisme, tačiau tokių objektyvių išankstinių kriterijų nėra ir negali būti.
Tam, kad kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kad nukentėjusiajam (besilaukiančioms moterims, asmenims su negalia ir kitiems asmenims, nurodytiems Aiškinamajame rašte) gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, reikėtų specialistų - psichiatrų ir kitokios specializacijos gydytojų, psichologų išankstinių išvadų. BPK 280 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka ,,psichinė trauma ar kitokios sunkios pasekmės“, tačiau šis kriterijus visiškai nesusijęs su neviešu teismo posėdžiu, o taikomas tik jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui, kuris dėl tokios priežasties nešaukiamas į teismo posėdį, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Būtent šiuo atveju liudytojo amžius yra aiškus, vienareikšmiškas kriterijus, nulemiantis tokią proceso specifiką . Nagrinėjant bylas dėl daugelio nusikaltimų nukentėjusieji, liudytojai patiria įvairias neigiamas pasekmes – įvairų diskomfortą, kaltinamųjų ir jų aplinkos nepasitenkinimą, nerimą, baimę, gali patirti neteisėtą ar nusikalstamą poveikį, bet apsaugai nuo neteisėto poveikio taikytinos ir kitos įstatymų numatytos apsaugos priemonės, nebūtinai neviešas bylos nagrinėjimas teisme. Aiškinamajame rašte bandoma vardinti bylų kategorijas, kada asmuo dėl liudijimo teisme gali patirti psichinę trauma ir kitokių sunkių pasekmių ir bylas būtų leidžiama nagrinėti neviešame teismo posėdyje, bet toks sąrašas nėra baigtinis.
Taip pat Projekto autoriai, Projekte nurodydami procesinį asmens statusą – ,,nukentėjusysis“, neatsižvelgia į tai, kad pagal LR BPK 188 str. nukentėjusieji šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai, o taip pat kad ir liudytojai, kurie nepripažinti nukentėjusiais, dėl liudijimo viešuose teismo posėdžiuose ir apskritai dėl liudijimo baudžiamajame procese gali patirti ne tik psichines traumas, bet ir kitokių sunkių pasekmių. Pavyzdžiui, liudytojai organizuoto nusikalstamumo, korupcinio pobūdžio nusikaltimų bylose. Taigi, darytina išvada, kad pasirinktas netinkamas kriterijus (,,gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių“) siūlant išplėsti galimybę nagrinėti teisme bylas neviešai, be pagrindo išeinant už prekybos žmonėmis bylų ribų, tai taikant ir pilnamečiams nukentėjusiesiems, be to, ir kitų kategorijų bylose. Pastebėtina, kad galiojančio BPK 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos bylų kategorijos ir atvejai, kada leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas, t. y. žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, iš dalies apima prekybos žmonėmis, jų tarpe ir vaikais, bylas. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos žmonėmis nusikaltimai gali būti ir nesusiję su seksualiniu išnaudojimu, siūlytina BPK 9 straipsnio 3 dalį pakeisti taip: ,,3.
Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prekybos žmonėmis bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas”. Šiuo atveju prekybos žmonėmis bylos apimtų ir prekybos vaikais bylas. Pastebėtina, kad Direktyva nustato jog p rekybos žmonėmis aukoms taikoma speciali tvarka, siekiant užkirsti kelią antrinei viktimizacijai, turi būti formuojama ne tik remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytais pagrindais, bet ir teismų teisės veikti savo nuožiūra taisyklėmis, teismo praktika. Atsižvelgti Projektas įvertintas į ateitį, kadangi jame jau atsispindėtos kai kurios
būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR nuostatos. 7. Lietuvos teisės institutas 2013-09-023 Dėl Projekto 3 straipsnio BPK 186 straipsnio 2 dalies pakeitimas Manome, kad BPK 186 straipsnio
tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo, labiau tiktų generalinio prokuroro įsakymu tvirtinamoms rekomendacijoms ir teismo praktikai, o ne BPK normai .
Pakartotinės apklausos vyksta praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl tas pats prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas gali neturėti galimybės atlikti pakartotinės apklausos, gali jau nebedirbti tose pareigose. Kitais atvejais gali paaiškėti, kad būtent pirmasis pareigūnas netinkamai apklausė nepilnametį , nerado su juo reikiamo kontakto, netinkamai elgėsi, neturėjo tam reikiamų savybių ar pirmą kartą, esant neatidėliotinam būtinumui, nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį apklausė pareigūnas, kuris nesispecializavo nepilnamečių justicijos bylose ir pan. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 str. 2 d. nauja nuostata „kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo .“, yra žodis „ paprasta i“, o ne visą laiką, kai to neįmanoma. Teismas vykdo teisingumą ir vadovaujasi protingumo kriterijais (jeigu pareigūnas jau nedirbs, tai jis ir nevykdys apklausos; jeigu bus gautas skundas dėl netinkamo pareigūno elgesio, tai taip pat bus imtasi įstatyme numatytų priemonių). Taip pat atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną: „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad visa, kas yra susiję su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reglamentuojama įstatymais; tie įstatymai turi atitikti Konstituciją.“ (KT 2011 m. birželio 9 d. nutarimas ). 8.
institutas 2013-09-024 Dėl projekto 4 straipsnio BPK 275 straipsnio 5 dalies pakeitimas Galiojančio BPK 275 straipsnio 5 dalis vienareikšmiškai nustato, kad jaunesniems kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus - per atstovą. Šiuo atveju nekyla jokių neaiškumų. Pakeitimu siūloma nustatyti, kad ir pilnamečiams nukentėjusiesiems, kuriems dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, klausimai taip pat būtų užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką. Tokia norma praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama, kiltų daug neaiškumų ir painiavos, nes būtų neįmanoma iš anksto žinoti ar spėti, tame tarpe ir teisiamojo posėdžio pirmininkui, kokie proceso dalyvių klausimai bus užduodami nukentėjusiajam, ar jie galės sukelti psichinę traumą ar kitokių sunkių pasekmių. Klausimų pobūdžio, jų turinio ir davimo būdo iš anksto, prieš juos užduodant, teisiamojo posėdžio pirmininkas numatyti ir kontroliuoti neturės galimybės. Pavyzdys iš praktikos. Teisme nagrinėjant nužudymo bylą, liudytojai uždavus elementarų klausimą nukentėjusiojo atstovui, ji nualpo. Vėliau liudytoja paaiškino, kad ji alpsta visada, kai labai susijaudina. Negali būti teisės aktu išvardintos apibrėžtos kategorijos pilnamečių nukentėjusiųjų, kurie dėl apklausos gali patirti psichinę trauma ar kitokių sunkių pasekmių. Iš kitos pusės, nukentėjusysis, dalyvaujantis tam tikros kategorijos bylos procese, dėl normalios ar stiprios psichinės sveikatos ir dėl bet kokio klausimo gali nepatirti jokios psichinės traumos. Paminėtina ir tai, kad netinkamus klausimus teisiamojo posėdžio pirmininkas gali atmesti.
Dėl nekonkretaus, labai subjektyvaus, prielaidos, projektuotos į ateitį, t. y. į dar neįvykusį ir nebūtinai įvyksiantį įvykį, pobūdžio kriterijaus (,,dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių neigiamų pasekmių“) pasirinkimo, net nesekančio iš įgyvendinamos Direktyvos, nežinomų iš anksto nukentėjusiųjų asmeninių, jų tarpe ir jų psichikos, savybių, nepritariame ir Projekto 2, 5 ir 6 straipsniuose siūlomiems kitiems BPK normų pakeitimams. Dauguma siūlomų BPK normų pakeitimų susiję ne su ikiteisminio tyrimo, o su teismine bylos nagrinėjimo stadija, todėl generalinis prokuroras pagal įstatymus negalėtų parengti ir patvirtinti teismams privalomų rekomendacijų, kurios objektyvizuotų ir detalizuotų, kada nukentėjusiesiems dėl baudžiamojo proceso veiksmų gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, jei net tai būtų ir įmanoma. Abejotina, ar gali būti parengtas ir kitoks konkretus teisės aktas, leisiantis objektyvizuoti ir detalizuoti siūlomus projektu kriterijus. Siūlytina pirmiausiai orientuotis į papildomą proceso reglamentavimą nagrinėjant prekybos žmonėmis bylas, o ne siekti apskritai apriboti viešumo principo taikymą baudžiamajame procese. Mūsų nuomone, įgyvendinant Direktyvą Aiškinamajame rašte nurodytais aspektais, pakaktų mūsų siūlomo BPK 9 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Dalis kitų klausimų spręstini metodinėmis bei generalinio prokuroro tvirtinamomis rekomendacijomis, teismų praktika. Atsižvelgti Projektas įvertintas į ateitį, kadangi jame jau atsispindėtos kai kurios
būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR nuostatos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-552(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-552 (2) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas