Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 25³ straipsnio pakeitimas
operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1–6 dalių nuostatas. 2. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansų įstaiga, taip pat atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikia, asmeniui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 3. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų. 4. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą, numatantį priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla būtų vykdoma nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat užtikrinančias sklandų vartojimo kredito sutarčių administravimą ir nepertraukiamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą nenumatytų aplinkybių atvejais. 5.
privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:
1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui sąlygomis ir jų interesais, taip pat nediskriminuoti vartojimo kredito gavėjų ir paskolos davėjų;
2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;
3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas bei patikimas priemones ir procedūras;
4) paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui pakankamai atskleisti su jais susijusią ir jiems reikalingą informaciją;
5) įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti paskolos davėjų ir vartojimo kredito gavėjų interesus;
6) užtikrinti, kad informacija, duomenys ir dokumentai apie paskolos davėją, taip pat ikisutartinė, sutartinė ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus susirašinėjimo su paskolos davėju ir vartojimo kredito gavėju informacija, duomenys ir dokumentai (gautus paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo sutikimus, patvirtinimus ir kitų šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ar svarbią su vartojimo kredito suteikimu susijusią informaciją patvirtinantys duomenys, dokumentai ir informacija) būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;
7) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus. 6. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. 7.
interneto svetainėje privalo skelbti šią informaciją:
1) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pavadinimą, buveinės adresą ir duomenis ryšiui palaikyti;
2) informaciją apie organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams;
3) detalią išieškojimo vykdymo procedūrą vartojimo kredito gavėjui laiku nevykdant vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų;
4) kitą priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytą informaciją.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Bronius Bradauskas
DĖL
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir su juos susijusių Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimai nėra pakankami tam, kad tarpusavio skolinimo veikla Lietuvoje skatintų alternatyvų nekilnojamojo turto ir kitą finansavimą, būtų konkurencinga. Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje pagal apimtis ženkliai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių rinkų. Taigi Lietuvoje alternatyvus bankams ar greitiesiems kreditams finansavimas vartotojams yra sunkiau prieinamas nei kitose Baltijos šalyse. Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir su juo susijusių įstatymų aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reguliavimas kitiems vartojimo kredito davėjams sukuria geresnes konkurencines sąlygas nei tarpusavio skolinimo rinkai. Rengėjai teigia, kad palyginus Lietuvos ir kitų valstybių tarpusavio skolinimo veiklos priežiūros praktiką, Lietuvos teisinis reguliavimas šioje srityje yra vienas griežtesnių. Į tarpusavio skolinimo platformas dažnai kreipiasi vartotojai, kurie yra prasiskolinę greitųjų kreditų bendrovėms. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius atlieka reikšmingą vaidmenį padėdamas tokiam vartotojui sujungti savo turimus greituosius kreditus į vieną paskolą ir taip refinansuotis kelis kartus pigiau. Suteikus paslaugą tarpusavio skolinimo platformos operatorius palūkanų už refinansuotus kreditus negauna – šią naudą gauna vartotojui per platformą paskolinę asmenys. Sujungę savo kreditus į vieną, vartotojai tampa patraukliais klientais kredito įstaigoms, nes jų mėnesio išlaidos vartojimo kreditui ženkliai sumažėja.
Todėl tarpusavio skolinimo operatoriui padėjus refinansuoti kelis kartus brangesnes paskolas, po kelių mėnesių toks vartotojas dar kartą refinansuojasi kredito įstaigoje dar mažesnėmis palūkanomis. Tačiau esant nuostatai, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, tokiu atveju tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra įstatymu verčiamas dirbti nežinodamas, ar gaus atlygį už suteiktas paslaugas (refinansavus kredito įstaigoje dar mažesnėmis palūkanomis atlygio už suteiktą paslaugą gauti nebėra galimybės). Augant rinkai dėl atlygio atidėjimo ar negavimo gali atsirasti operatorių mokumo problemų. Pagal kitose šalyse (Estija, Suomija, Vokietija, Čekija, Slovakija) veikiančių tarpusavio skolinimo platformų pavyzdžius, atlygį už atliktą darbą yra leidžiama gauti iš karto (ne nuo grąžintų įmokų). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą egzistuoja apribojimai operatorių taikomiems mokesčių dydžiams, taip pat operatorių pareigai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti informaciją apie taikomus mokesčius. Todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25³straipsnio 6 dalis, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, yra perteklinis, neskatina kredito paslaugų rinkos plėtros ir konkurencijos. Projekto siūlytojas – Seimo narys Bronius Bradauskas. Įstatymo projektas papildo projektą XIIP-4763. 2) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – skatinti kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją tarp kredito davėjų bei kredito tarpininkų.
3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu tarpusavio skolinimo platformos operatoriams paskolos davėjo ir
(arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvoje būtų paskatintas alternatyvus finansavimas ir refinansavimas, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei kredito tarpininkų. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Gerinant kredito refinansavimo galimybes, bus skatinama konkurencija tarp rinkos dalyvių, užtikrinama reikiama vartotojų teisių apsauga. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo įgyvendinimui nereikės papildomų biudžeto lėšų. 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė Seimo narys Bronius Bradauskas. 15) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Bronius Bradauskas