Projekto Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudžiamosios pajamos (D) – einamųjų metų draudžiamosios
pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (D) – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kompensavimo koeficientas (k) – nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio (šio įstatymo 11 straipsnis) santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų vidurkiu galiojusiu šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, pagal Lietuvos statistikos departamento teikiamus duomenis, vidurkiu.
Tuo atveju, kai nukentėjusiojo dėl susirgimo profesine liga asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje, didesnis negu kompensavimo koeficientas, taikomas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, nustatytas socialinio draudimo pensijos byloje (iki 2000 metų kompensavimo koeficientui apskaičiuoti imamas šalies vidutinis darbo užmokestis, nustatytas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, iki 1995 metų kompensavimo koeficientui apskaičiuoti vietoj draudžiamųjų pajamų imamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytas atitinkamo mėnesio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o iki 1991 metų – vidutinis atitinkamų metų mėnesinis darbo užmokestis). Jei nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio nėra ar jo negalima nustatyti arba taip apskaičiuotas kompensavimo koeficientas yra mažesnis už 0,35, laikoma, kad kompensavimo koeficientas lygus 0,35. Jokiu atveju kompensavimo Kompensavimo koeficientas negali būti didesnis už 3.“
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju
1.
Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos miršta, teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama:
1) nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų, o jeigu jie mokosi ar studijuoja pagal nustatyta tvarka įregistruotas švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programas, formaliojo profesinio mokymo programas ir dieninių ar nuolatinių pagal nuolatinės formos studijų programas, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukanka 24 metai;
2) asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos;
3) asmenims, kurie pripažinti neįgaliaisiais, – jų neįgalumo laikotarpiu;
4) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui, nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, įvaikius, brolius ar seseris, – iki šiems sukanka 8 metai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims žalos atlyginimas, kuris lygus periodinei netekto darbingumo kompensacijai (šio įstatymo 13 straipsnis), padalintai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus, mokamas kas mėnesį. 3.
atlyginimo gavėjų gaunamų kitų pajamų numatytas žalos atlyginimas netekus maitintojo mokamas neatsižvelgiant į jo gavėjų kitas gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai asmeniui dėl to paties įvykio yra mokama valstybinė socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija:
1) jeigu asmuo dėl to paties įvykio turi teisę į tokio paties dydžio arba didesnę valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją, žalos atlyginimas netekus maitintojo nėra mokamas;
2) jeigu asmeniui dėl to paties įvykio mokama valstybinė socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija yra mažesnė už apskaičiuotą žalos atlyginimą netekus maitintojo, mokamas šių išmokų skirtumas. 4. Žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju našlaičiams mokamas pagal periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus mokėjimo nuostatas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose, ir švietimo įstaigų pateiktas pažymas, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Profesinės ligos atveju nukentėjusiojo pageidavimu
vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį, laikantis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto tvirtinamu Darbuotojo, ir valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo aprašu.“
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Tuo atveju, kai nustatoma, kad susirgimą profesine liga sukėlė darbas darbovietėje, kurioje nukentėjusysis dirbo iki jo atleidimo iš šios darbovietės ar perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą toje pačioje darbovietėje, vidutinis darbo užmokestis nukentėjusiojo pageidavimu apskaičiuojamas pagal toje darbovietėje, kurioje darbas sukėlė profesinę ligą, gautą darbo užmokestį iš nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių per 24 mėnesių laikotarpį iki jo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės dienos, laikantis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto tvirtinamu Darbuotojo, ir valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo aprašu.“
1Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas dauginant jų kompensavimo koeficientą (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) iš draudžiamųjų pajamų užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymo mėnesį, šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), t. y. pagal formulę k x D.“
2Papildyti 12 straipsnį 7 dalimi:
„7. Vienkartinė netekto darbingumo kompensacija skiriama
pasibaigus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo apskundimo terminui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis neteko nuo 30 iki 45 procentų
darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija.
Asmeniui, netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija:
1) jeigu jis dėl to paties įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;
2) jeigu jam dėl to paties įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.“
2Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama
kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną. ir Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, taikomo mokėjimo mėnesį (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D.“
3Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiame straipsnyje nurodyta netekto darbingumo kompensacija
nukentėjusiajam mokama nepaisant jo gaunamų kitų pajamų, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.“
1Papildyti 23 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Šio įstatymo nuostatos taikomos naujai, po šio įstatymo
įsigaliojimo dienos skiriamoms žalos atlyginimo išmokoms asmenims, kuriems teisė į žalos atlyginimą atsirado (darbingumo netekimas nustatytas) po 2017 m. sausio 1 d.
1) jeigu darbingumo netekimas dėl nelaimingas atsitikimo ar profesinės ligos nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išmokos apskaičiuojamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka, perskaičiuojant apskaičiuotą sumą šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka. 2) jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi teisę gauti tik periodinę netekto darbingumo kompensaciją (netekęs iki 45 procentų darbingumo ir neturintis teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos) arba tik žalos atlyginimą netekus maitintojo (neturi teisės gauti valstybinės socialinio draudimo našlių, našlaičių arba žalos atlyginimo netekus maitintojo), išmokos perskaičiuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu perskaičiuota išmoka (-os) yra mažesnė (-ės), mokama prieš tai mokėta išmoka (-os). Šios išmokos mokamos tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija arba žalos atlyginimas netekus maitintojo ims viršyti 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtos (-ų) išmokos (-ų) dydžius. 3) asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gaunantiems (turintiems teisę gauti) periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją dėl to paties įvykio, netekto darbingumo periodinė kompensacija perskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nuo
dydis yra mažesnis nei bendra 2016 m. gruodžio mėnesį mokėta netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos suma, netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis nustatomas kaip 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtų abiejų šių išmokų sumos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos pensijos skirtumas.
Ši išmoka nedidinama, jeigu pasikeičia užpraeito kalendorinio ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija ims viršyti 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtą periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos sumos (abiejų šių išmokų sumos) dydžio išmoką. 4) asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gaunantiems (turintiems teisę gauti) žalos atlyginimą netekus maitintojo ir našlių/našlaičių socialinio draudimo pensiją, žalos atlyginimas netekus maitintojo perskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nuo 2017 m. sausio 1 d. perskaičiuoto žalos atlyginimo netekus maitintojo dydis yra mažesnis nei bendra
valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos suma, žalos atlyginimas netekus maitintojo nustatomas kaip 2016 m. gruodžio mėnesį mokėtų abiejų šių išmokų sumos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos pensijos skirtumas. Ši išmoka nedidinama, jeigu pasikeičia užpraeito kalendorinio ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokamas žalos atlyginimas netekus maitintojo ims viršyti
valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos (abiejų šių išmokų sumos) dydžio išmoką.“
dalimis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2501 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 11, 12, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant sudaryti tinkamas prielaidas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimui. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslai:
pradžios būtų taikomas asmens pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio nustatymui;
nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 11, 12, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel.
8 706 68 100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyrius (vedėjas ir tiesioginis rengėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64 215, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme apibrėžtas vidutinis darbo užmokestis, kuris bus taikomas apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, maksimaliai ribai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos pradedamos mokėti kiekvienų metų sausio 1 d., vidutinis darbo užmokestis, reikalingas valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimui, dėl laiko lango nėra žinomas, o tai sukels papildomą administracinę naštą tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, tiek darbdaviams. Minėtame įstatyme nustatyta, kad pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos gaunantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo apskaičiuoto atlygio pagal sudarytas sutartis sumos. Įstatyme nenustatytas kompensavimas už įmokų pervedimą į fondus bei delspinigių už ne laiku sumokėtas kompensacines išmokas mokėjimas. Be to, įstatymu pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, kuriuose turėtų būti įtraukti nuostatams nebūdingi dalykai.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), arba taikoma palankesnio kompensuojamojo uždarbio taisyklė (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas, nors Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, yra išskirti iš savarankiškai dirbančių asmenų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nėra numatyta, kad į asmens gaunamas pajamas, kurios įskaitomos nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įtraukiamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas numato kitokias šios išmokos mokėjimo taisykles, nei taisyklės, kurios bus taikomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms nuo
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti vieną rodiklį, kuris nuo metų pradžios būtų taikomas asmens pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio nustatymui. Taip pat siūloma nustatyti vienodą valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų, gautų pagal minėtąsias sutartis. Įstatymo projekte siūloma nustatyti fondams atlygio ir delspinigių mokėjimą už Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pervestas ar surinktas ir pervestas įmokas bei patikslinamos nuostatos dėl Vyriausybei pavesto rezervinio fondo sudarymo tvarkos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr.
IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negalės būti didesnis nei 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės riba, kuri galios teisės į motinystės išmoką nustatymo dieną. Taip pat minėtame įstatymo projekte siūloma aptarti kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo atvejus, kai asmuo draudžiamąsias pajamas turėjo pas kelis draudėjus, t. y. tokiais atvejais siūloma nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės riba taikoma pas kiekvieną draudėją turėtoms pajamoms atskirai. Priėmus šiuos pakeitimus, teisinis reguliavimas taps aiškesnis. Minėtu įstatymo projektu taip pat siūloma suderinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažo nustatymo. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti asmens gaunamų pajamų, kurios įskaitomos nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, pavadinimus, pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. siūloma nustatyti, kad į asmens pajamas būtų įtrauktos pajamos, gaunamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr.
VIII-366 2, 7, 11, 12, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimui nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. dėl dvigubų išmokų mokėjimo, išmokoms apskaičiuoti taikomo vidutinio šalies darbo užmokesčio (vietoj einamųjų metų draudžiamųjų pajamų) nustatymo, ir kt. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, – kas ir kada juos turi priimti Įstatymų projektams įgyvendinti iki 2016 m. gruodžio
parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo, nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Dėl naujos apmokestinimo tvarkos pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, nustatymo Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sumažės apie 3,7 mln. Eur. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „motinystės pašalpa“, „valstybinis draudimas“, „žalos atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-10-18 Nr. XIIP-4802 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siekiama nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimui (žalos atlyginimas netekus maitintojui ir periodinė netekto darbingumo kompensacija būtų mokama atsižvelgiant į gaunamas valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatas, žalos atlyginimą netekus maitintojo ir periodinę netekto darbingumo kompensaciją moka darbdaviai, įmonės, įstaigos, organizacijos, atsakingos už žalos atlyginimo mokėjimą, ir jiems nėra žinomi duomenys apie išmokėtas (mokamas) valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas ir jų dydžius. Todėl neaišku, kokia tvarka ir kaip darbdaviai paskaičiuos mokėtiną žalos atlyginimo skirtumą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už asmeniui padarytą žalą tenka darbdaviams, neaišku, kodėl jie turėtų mokėti mažesnį žalos atlyginimą ar visai jo nemokėti dėl to, kad šiems asmenims yra mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos. 2.
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įvestas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo trumpinys ,,NDNT“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje vartojamos skirtingos sąvokos ,,žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju“ ir ,,žalos atlyginimas netekus maitintojo“. Siūlytina jas suvienodinti ir nuosekliai vartoti. 4. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia tvarka būtų mokamas žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju našliams. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų žalos atlyginimo mokėjimo tvarką reglamentuoti atskirame teisės akte. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 daliai. 5. Įstatymo projekto 4 straipsniu yra keičiamos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, patikslinant jose pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuoroda į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką yra pateikiama ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte visą 11 straipsnį dėstyti nauja redakcija. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsniu nuo 2017 m. sausio 1 d. pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis bei 13 straipsnio 3 dalis. 7.
įstatymo 13 straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartotina sąvoka ,,periodinė netekto darbingumo kompensacija“. Analogiško turinio pastaba teiktina įstatymo projekto 7 straipsniui. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo sąlygos, svarstytina ar nereikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų kaip neturinčių teisinio krūvio. 9. Kadangi įstatymo projekto 6 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, siūlytina projekte visą 13 straipsnį dėstyti nauja redakcija. 10. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnį. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje yra nustatytas keičiamo įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, todėl šiame straipsnyje neturėtų būti nustatomos įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas – jos turėtų būti dėstomos šio projekto 8 straipsnyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujos 6 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų tekstai neišplaukia iš 6 dalies pirmosios pastraipos. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, susiejant 6 dalies punktus su šios dalies pirmąja pastraipa, arba šie punktai dėstytini kaip atskiros straipsnio dalys. 11. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalimi dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nelaimingas“ įrašytinas žodis „nelaimingo“. 12. Įstatymo projekto pavadinime brauktinas pasikartojantis žodis ,,pakeitimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2016-11-09
dalyvavo: K. Miškinienė – posėdžio pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R.Sargūnas, A.Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, D. Aleksejūnienė – patarėja, A.Dolmantienė – patarėja, D.Jonėnienė – patarėja, I. Kuodienė – patarėja, R. Molienė – patarėja, R. Liekienė – padėjėja. Kviestieji asmenys: D. Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, I.Večerskytė – Finansų ministerijos Mokesčių teisės skyriaus vyr. specialistė, A. Pabedinskienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A. Burinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Makarevičiūtė – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, L. Mitkutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė, M. Romanovska – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Apskaitos ir atskaitomybės departamento direktorė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė, D.
Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, A.Mikalauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja, K. Zaura – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas, V. Dilbienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V.Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, A.Keršulis – Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, L. Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siekiama nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimui (žalos atlyginimas netekus maitintojui ir periodinė netekto darbingumo kompensacija būtų mokama atsižvelgiant į gaunamas valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas). Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatas, žalos atlyginimą netekus maitintojo ir periodinę netekto darbingumo kompensaciją moka darbdaviai, įmonės, įstaigos, organizacijos, atsakingos už žalos atlyginimo mokėjimą, ir jiems nėra žinomi duomenys apie išmokėtas (mokamas) valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas ir jų dydžius. Todėl neaišku, kokia tvarka ir kaip darbdaviai paskaičiuos mokėtiną žalos atlyginimo skirtumą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už asmeniui padarytą žalą tenka darbdaviams, neaišku, kodėl jie turėtų mokėti mažesnį žalos atlyginimą ar visai jo nemokėti dėl to, kad šiems asmenims yra mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos. Atsižvelgti
2
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įvestas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo trumpinys ,,NDNT“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Pritarti
keičiamo įstatymo 7 straipsnyje vartojamos skirtingos sąvokos ,,žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju“ ir ,,žalos atlyginimas netekus maitintojo“. Siūlytina jas suvienodinti ir nuosekliai vartoti. Pritarti 1.4 3,5
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia tvarka būtų mokamas žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju našliams. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų žalos atlyginimo mokėjimo tvarką reglamentuoti atskirame teisės akte. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
1.54 5.
keičiamos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, patikslinant jose pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuoroda į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką yra pateikiama ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte visą 11 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti 1.6 5,6
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsniu nuo 2017 m. sausio 1 d. pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis bei 13 straipsnio 3 dalis. Pritarti 1.7 6,7
straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartotina sąvoka ,,periodinė netekto darbingumo kompensacija“. Analogiško turinio pastaba teiktina įstatymo projekto 7 straipsniui. Pritarti
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo sąlygos, svarstytina ar nereikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų kaip neturinčių teisinio krūvio. Pritarti
straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, siūlytina projekte visą 13 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti
keičiamo įstatymo 23 straipsnį.
Pažymėtina, kad šiame straipsnyje yra nustatytas keičiamo įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, todėl šiame straipsnyje neturėtų būti nustatomos įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas – jos turėtų būti dėstomos šio projekto 8 straipsnyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujos 6 dalies 1, 2, 3 ir
teisinis reguliavimas tikslintinas, susiejant 6 dalies punktus su šios dalies pirmąja pastraipa, arba šie punktai dėstytini kaip atskiros straipsnio dalys. Pritarti
1
dalimi dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nelaimingas“ įrašytinas žodis „nelaimingo“. Pritarti
brauktinas pasikartojantis žodis ,,pakeitimo“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-11-09
projektą Nr. XIIP-4802 grąžinti iniciatoriams tobulinti, jo nuostatas suderinant su patobulintu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4798 ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10.
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Biudžeto ir finansų komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siekiama nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų mokėjimui (žalos atlyginimas netekus maitintojui ir periodinė netekto darbingumo kompensacija būtų mokama atsižvelgiant į gaunamas valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas). Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
netekto darbingumo kompensaciją moka darbdaviai, įmonės, įstaigos, organizacijos, atsakingos už žalos atlyginimo mokėjimą, ir jiems nėra žinomi duomenys apie išmokėtas (mokamas) valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas ir jų dydžius. Todėl neaišku, kokia tvarka ir kaip darbdaviai paskaičiuos mokėtiną žalos atlyginimo skirtumą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už asmeniui padarytą žalą tenka darbdaviams, neaišku, kodėl jie turėtų mokėti mažesnį žalos atlyginimą ar visai jo nemokėti dėl to, kad šiems asmenims yra mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos ar netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos. Pritarti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įvestas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo trumpinys ,,NDNT“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Pritarti. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
netekimo atveju“ ir ,,žalos atlyginimas netekus maitintojo“. Siūlytina jas suvienodinti ir nuosekliai vartoti. Pritarti. 4. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kadangi neaišku, kokia tvarka būtų mokamas žalos atlyginimas maitintojo netekimo atveju našliams. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų žalos atlyginimo mokėjimo tvarką reglamentuoti atskirame teisės akte. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 daliai. 5.
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, patikslinant jose pateiktą nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuoroda į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką yra pateikiama ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte visą 11 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo
Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis bei 13 straipsnio 3 dalis. Pritarti. 7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinimą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartotina sąvoka ,,periodinė netekto darbingumo kompensacija“. Analogiško turinio pastaba teiktina įstatymo projekto 7 straipsniui. Pritarti. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo sąlygos, svarstytina ar nereikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų kaip neturinčių teisinio krūvio. Pritarti. 9. Kadangi įstatymo projekto 6 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, siūlytina projekte visą 13 straipsnį dėstyti nauja redakcija. Pritarti. 10. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnį.
Pažymėtina, kad šiame straipsnyje yra nustatytas keičiamo įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, todėl šiame straipsnyje neturėtų būti nustatomos įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas – jos turėtų būti dėstomos šio projekto 8 straipsnyje (įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas). Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad naujos 6 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų tekstai neišplaukia iš 6 dalies pirmosios pastraipos. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas, susiejant 6 dalies punktus su šios dalies pirmąja pastraipa, arba šie punktai dėstytini kaip atskiros straipsnio dalys. Pritarti. 11. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalimi dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „nelaimingas“ įrašytinas žodis „nelaimingo“. Pritarti. 12. Įstatymo projekto pavadinime brauktinas pasikartojantis žodis ,,pakeitimo“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos derintinos su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIP-4802 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. . Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė