Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO IR 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4791 2016-11-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Petras
Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos viceministras Edmundas Žilevičius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento skyriaus vedėja Česlava Bareikienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos
„ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio
skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje po formuluotės
„gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-172
straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje esančioje formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“. Pritarti 5.
Teisės departamentas,
punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Algis Strelčiūnas, 2016-10-272 Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena. Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4791 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildant šią dalį nauju 4 punktu, ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti,
4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-4791 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17 Nr. XIIP-47912 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skirsnio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės biudžetui prognozuojamos lėšos „ <...> apskaičiuojamos taikant savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio skirtumų išlyginimo mechanizmą (7 straipsnis) ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo mechanizmą (8 straipsnis)“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti, apskaičiavimas, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 8 straipsnyje nustatomas lėšų, prognozuojamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, nuorodos į konkrečius įstatymo straipsnius nerašytinos skliausteliuose. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „Išlyginimams prognozuojamų lėšų dydį (L)“, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „lėšų (L)“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti įstatymo projektas vartojamas sąvokas. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
„gyventojų pajamų mokesčio dalis“ įrašyti žodį „(procentais)“. Pritarti
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
formulėje po žodžio „(procentais)“ įrašyti žodį „apskaičiuojama“.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-17
dalys, jų punktai ir papunkčiai, kurie turi būti sunumeruoti, siūlytina sunumeruoti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo trečiojo skirsnio 6 straipsnio dalis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745; 2016-11-04 Nr. G-2016-9726 Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. TN - 8
„Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3
straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791“ ir prašome į jį atsižvelgti svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791. Žemiau pateikiame LSA tarybos nutarimo 2-4 punktuose išdėstytų nuostatų paaiškinimą. Galiojančiame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (toliau – Metodikos įstatymas) numatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lėšos savivaldybėms pervedamos ne rečiau kaip keturis kartus per mėnesį. Finansų ministerijos pateiktame Metodikos įstatymo pataisų projekte numatoma pervesti lėšas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. LSA siūlo įteisinti nuostatą, kad šios lėšos būtų pervedamos savivaldybėms ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
Nors Finansų ministerijos atstovai teigia, kad faktiškai šios lėšos pervedinėjamos žymiai dažniau, tačiau savivaldybės norėtų matyti įteisintas garantijas. Savivaldybės finansiniai ištekliai savarankiškoms funkcijoms atlikti susideda iš savivaldybės gaunamų mokestinių pajamų bei iš valstybės biudžeto gaunamos bendrosios dotacijos kompensacijos (toliau - BDK). Didelės BDK sumos atskiroms savivaldybėms susidarė krizės laikotarpiu drastiškai sumažėjus savivaldybių pajamoms, dėl to valstybė kompensavo savivaldybių pajamų sumažėjimą skirdama BDK. Tos didelės BDK sumos ir tapo kliuviniu daugeliui savivaldybių, kadangi užprognozavus savivaldybės mokestinių pajamų augimą, šia prieaugio suma atitinkamai sumažinama savivaldybei skiriama BDK, todėl savivaldybės biudžeto prognozuojamos pajamos lieka tame pačiame lygyje. Tokia padėtis yra labai ydinga, nes savivaldybė neturi motyvacijos aktyviau skatinti užimtumą, investicijas, ūkinę veiklą, mažinti emigraciją, kadangi jos mokestinių pajamų augimas nepadidina savivaldybės biudžeto apimties, kai atitinkama suma sumažinama savivaldybei skiriama BDK. Kitas šio Metodikos įstatymo trūkumo aspektas – sudaromos nevienodos sąlygos savivaldybėms. Gaunančios BDK savivaldybės neturi lygių su kitomis savivaldybėmis galimybių auginti savo biudžetų pajamas. LSA siūlo savivaldybėms 2016 metams skiriamas BDK sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurių dydžiai išliktų pastovūs, nepriklausomai nuo atskirų savivaldybių mokestinių pajamų dydžio, t. y. bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Pažymėtina, kad bendrosios dotacijos sąvoka bei jos skyrimo galimybė jau yra įteisinta Metodikos įstatyme, tik dar reikia praplėsti jos taikymo sąlygas, nes šiuo metu bendroji dotacija gali būti skiriama tik kai trūksta lėšų savivaldybių pajamų išlyginimui.
Tokia reforma, preliminariais vertinimais, 2017 m. paliestų 49 savivaldybes ir papildomai kainuotų valstybės biudžetui apie 24 mln. eurų. Tačiau šios papildomos sąnaudos greitai atsipirktų, nes tai suteiktų prielaidas ir milžiniškas paskatas visoms savivaldybėms dar aktyviau skatinti verslumą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą, o suaktyvėjusi ūkinė veikla padidintų ir valstybės biudžeto pajamas. Jeigu nebūtų finansinių galimybių įgyvendinti šią reformą nuo 2017 metų, siūlytume Metodikos įstatyme vis tiek įteisinti šias nuostatas, tik numatyti jų įsigaliojimą nuo 2018 metų. BDK skyrimo galimybė turėtų išlikti tik kaip saugiklis naujos ekonominės krizės atveju, tačiau BDK turėtų būti apskaičiuojama kitaip. Skaičiuojant savivaldybių biudžetams planuojamas BDK, reikėtų palyginti savivaldybės einamųjų ir planuojamųjų metų vien tik mokestines pajamas, neįskaičiuojant į einamųjų metų pajamas savivaldybei skiriamų dotacijų. Kai prognozuojama, jog pasikeis savivaldybių išlaidos ar pajamos dėl priimtų teisės aktų įtakos, Metodikos įstatymas numato skirti savivaldybėms papildomas lėšas ateinantiems metams didinant savivaldybėms tenkantį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procentą. LSA siūlo kaip alternatyvą numatyti galimybę skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne didesnį GPM procentą, bet pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Įteisinus tokią galimybę, atsirastų teisinė prielaida gerokai tikslesniam ir pakankamam kiekvienos savivaldybės biudžeto lėšų poreikiui užtikrinti dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų teisės aktais ir sprendimais padidintų savivaldybėms įpareigojimų savarankiškoms funkcijoms atlikti.
Pažymėtina, kad tai sudarytų teisines prielaidas ateityje skirti savivaldybėms lėšas, pavyzdžiui, mokinio krepšelio reikmėms, jeigu būtų nuspręsta mokymo lėšų poreikį finansuoti kaip savivaldybės savarankišką funkciją (tai atitiktų ir Konstitucijos dvasią). Perdavus šią funkciją savivaldybėms, papildomų GPM lėšų jai finansuoti nepakaktų, net ir nustačius, kad savivaldybėms tektų 100 proc. GPM. PRIDEDAMA. LSA tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. TN - 8 „Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791“, 1 lapas. Pasiūlymas:
Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutaria:
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir
2 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
4
mokesčio lėšas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pritarti3 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
savivaldybėms 2016 metams skiriamas bendrosios dotacijos kompensacijos sumas nuo 2017 metų pakeisti bendrosiomis dotacijomis ir numatyti šias sumas savivaldybių biudžetams kaip pastovius dydžius 2017 ir vėlesniais metais. Nepritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
4 Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-11-04 Nr. (17)SD-745;
biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą teisinėmis prielaidomis skirti savivaldybėms ateinantiems metams ne tik didesnį gyventojų pajamų mokesčio procentą, bet ir pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. Šiuo metu toks siūlymas neaktualus (GPM proc. savivaldai 2017 m. planuojamas 78,14 proc.) Be to, toks siūlymas perteklinis, nes ir šiuo metu kiekvienos savivaldybės ateinančių metų prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos yra palyginamos su einamaisiais metais apskaičiuotomis tokiomis pajamomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
24 N Argumentai: Lietuvos sostinė Vilnius yra daugiausiai gyventojų turintis miestas, regiono centras. Į sostinę, remiantis 2014 m. Vilniaus miesto ataskaita, kasdien atvažiuoja dirbti 170 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga, nes kuriasi naujos darbo vietos (duomenys iš 2015 m. Vilniaus m. ataskaitos). Remiantis 2015 m. Vilniaus miesto ataskaita, 2015 m. Vilniuje apsilankė 980 tūkst. svečių, kurie naudojosi apgyvendinimo paslaugomis. Taigi, į Vilniuje kasdien gyvena, lankosi, dirba per 700 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis mieste negyvena.
Visi šie žmonės naudojasi Vilniaus miesto infrastruktūra, kurią reikia plėsti ir nuolat atnaujinti, kad atitiktų saugumo reikalavimus ir gyventojų poreikius. Vilniaus miestas šiuo metu negauna jokios specialios tiksliosios valstybės dotacijos, kuri padengtų infrastruktūros, kuria intensyviai naudojasi visos šalies žmonės, gerinimo ir remonto darbus. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4791 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, papildant šią dalį nauju 4 punktu, ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos:
1) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką;
2) mokinio krepšeliui finansuoti vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatytą savarankiškąją savivaldybių funkciją ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
3) Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms ar priimtiems sprendimams vykdyti,
4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“ Nepritarti Dabartinės Metodikos įstatymo nuostatos suteikia galimybę didėti savivaldybės pajamoms:
1) augant ekonomikai, GPM dalis savivaldai, palyginti su praėjusiais metais, nemažinama;
2) panaikintas pajamų augimo ribojimas (buvo leidžiama augti iki 21 proc.);
3) po 2015 m. Konstitucinio Teismo nutarimo buvo pakeistas Metodikos įstatymas ir Vilnius pradėjo gauti papildomas pajamas skiriamas savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti (pagal demografinius rodiklius). Tokie Metodikos įstatymo pakeitimai ženkliai padidino Vilniaus m. savivaldybės pajamas: 2016 m. prognozuojamos pajamos, palyginti su 2015 m., yra 41,6 mln. Eurų didesnės (iš jų 21,3 mln. Eurų padidėjo dėl gaunamų pajamų struktūrų išlyginimams). 2017 m. prognozuojamos pajamos palyginti su 2016 m. dar didėja 23,1 mln. Eurų;
3) 2017 m. Vilniui numatyta grąžinti 18,6 mln.
Eurų pagal pasirašytą taikos sutartį (gal šitos sumos plačiai nereiktų skleisti). 2 Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas 2016-11-259 N Argumentai: Nuo 2016 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 2 dalies nuostatoms, gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybės biudžetui, apskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus LR gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Iki 2016 m. šiame įstatyme gyventojų skaičius buvo nustatomas remiantis statistiką tvarkančių institucijų leidinių duomenų bazėse paskelbtais duomenimis. Apskaičiuota
naudojant gyventojų skaičių pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, sudarė 198 092 tūkst. Eur, o jeigu būtų apskaičiuota naudojant Lietuvos statistikos departamento paskelbtą gyventojų statistiką, Vilniaus miesto savivaldybei būtų skirta 207 059 tūkst. Eu GPM, t.y. net 8 967 tūkst. Eur daugiau. Akivaizdu, kad pakeistas gyventojų skaičiaus nustatymo šaltinis mažina GPM dalį, tenkančią Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūloma atstatyti ankščiau galiojusią gyventojų skaičiaus nustatymo tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą ir pakeisti įstatymo 9 straipsnį. „9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 daliesyje 3,
sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“ Nepritarti Savivaldybes gyventojų skaičius, taip pat Metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai šiuo metu nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus LR gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Tokių rodiklių naudojimą numatė Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. priimtas Metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad kartu buvo priimti ir atitinkami LR valstybes tarnybos įstatymo 2 priedo papildymo, LR valstybes politikų ir valstybes pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedelio papildymo, LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo, LR regionines plėtros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymų pakeitimai, kuriuose savivaldybes gyventojų skaičius taip pat nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro tarnybos skelbiamais gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenimis. Tokie įstatymų pakeitimai užtikrina vienodą teises aktų taikymą nustatant savivaldybes gyventojų skaičių.
Pažymėtina, kad šių įstatymų pakeitimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo valstybes valdymo ir savivaldybių komitetas, įstatymų projektus rengė Vidaus reikalų ministerija), kadangi iki to savivaldybes gyventojų skaičiaus nustatymo būdas teises aktuose nebuvo reglamentuotas. Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 3 Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Kęstutis Glaveckas 2016-11-25 S Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-11-02 Nr. 113-P-29 Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4791 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 tobulinti., atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Iš dalies pritarti Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
2
24 N Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas: ,,Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo metodikos įstatymo 5 straipsnį, papildant 2 dalį 4 punktu ,,4) Lietuvos sostinei - Vilniaus miestui viešajai infrastruktūrai tvarkyti (miesto gatvių remontui ir priežiūrai, keleivių pervežimo viešuoju transportu infrastruktūrai gerinti, garsą sugeriančioms sienelėms įrengti ir kt.) – pagal Vyriausybės patvirtintą programą.“ Nepritarti Argumentai:
Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo nario A. Strelčiūno 2016 m. spalio 27 d. pasiūlymui. 3 Audito komitetas 2016-11-23 Nr. 141-P-49(2) Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 straipsnio, trečiojo skirsnio ir 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4791 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XII-4791(2), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Atsižvelgiant į septynioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, rengiant Lietuvos Respublikos 2018 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir biudžetinių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4791(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-4791(2), jo lyginamasis variantas Nr. XIIP-4791(2). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė