Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat arba laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai arba savininkas, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2
darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiusį ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis steigėjas ar savininkas įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, kurioje visą darbo laiką dirba įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
2016 m. d. Nr. Vilnius
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino rengti Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių verslo imigrantų kreipimasis dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609 45 straipsnio pakeitimo. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš sąlygų, kad užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių ( Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių) vykdydami Lietuvoje smulkią ūkinę veiklą privalo priimti į darbą darbuotoją ir, kad mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kas sudaro 1544 eurų, kurioms esant užsieniečiams gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks reglamentavimas apsunkina verslo imigrantų ūkinės-komercinės veiklos vykdymą. Reikalavimas priimti į darbą darbuotoją ūkio subjektui, kurio savininkai yra užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių yra privalomas nepriklausomai ar darbuotojas įmonei yra reikalingas. Toks ūkio subjektas mokėdamas 1544 eurų atlyginimą negalės konkuruoti rinkoje. Todėl ūkio subjektai privalės kelti prekių ir paslaugų kainos, kad galėtų išmokėti atlyginimą privalomai priimtam į darbą darbuotojui, kuris įmonei gali būti visai nereikalingas. Lietuvos pilietis vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai yra reikalingas įmonei, o ne privalomai. Darbuotojui gali mokėti atlyginimą daug mažesnį, atsižvelgiant į Lietuvos mokamų atlyginimų vidurkį, todėl bus konkurencingesnis rinkoje, nes prekių ir paslaugų kainos bus mažesnės.
Todėl toks Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad minima nuostata buvo įvesta kaip saugiklis dėl fiktyvaus verslo, kaip alternatyvą 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiui, siūloma įtvirtinti nuostatą mokėti darbuotojui 1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį. Tokiu būdu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl fiktyvaus verslo. Taip pat siūloma reglamentuoti, kad būtų galimybė užsieniečiui kaip įmonės savininkui bei turinčiam laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ketinančiam užsiimti teisėta veikla, pačiam dirbti savo įmonėje ir gauti atlyginimą. Nesumažinus
paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, verslo imigrantai ketina uždaryti verslus ir išvykti į kitas šalis. Lietuva neteks sukurtų darbo vietų bei sumokamų mokesčių. Verslo imigrantai prieš vykdami į Lietuvą tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas verslo imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš verslo migrantus. Verslo migrantų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinami pagal galiojančius teisės aktus.
Tikėjo, kad vystys verslą bei gyvens Lietuvoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie yra vienodi visoms verslo įmonėms. Lietuvoje verslo imigrantai vykdantys verslą jau pilnai integravęsi. Verslo imgrantai atvykę į Lietuvą nuo 2011 m. migracijos departamento patikrinti, kad verslą vykdo legaliai. Moka mokesčius, yra lojalūs Lietuvos valstybei ir neprašo socialinių pašalpų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga dėl 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžių, o būtent – kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl fiktyvaus verslo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
galimybė lankstesniai verslo plėtrai
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti nereikia papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „bruto darbo užmokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
DĖL
2018 m. d. Nr. Vilnius
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino rengti Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių verslo imigrantų kreipimasis dėl 016 m. rugsėjo 14 d. priimto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609 45 straipsnio pakeitimo. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš sąlygų, kad užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių) vykdydami Lietuvoje smulkią ūkinę veiklą privalo priimti į darbą darbuotoją ir, kad mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio (toliau BDU) dydį, kas sudaro 1700 eurų, kurioms esant užsieniečiams gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks reglamentavimas apsunkina verslo imigrantų ūkinės-komercinės veiklos vykdymą. Reikalavimas priimti į darbą darbuotoją ūkio subjektui, kurio savininkai yra užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių yra privalomas nepriklausomai ar darbuotojas įmonei yra reikalingas. Toks ūkio subjektas mokėdamas 1700 eurų atlyginimą negalės konkuruoti rinkoje. Todėl ūkio subjektai privalės kelti prekių ir paslaugų kainos, kad galėtų išmokėti atlyginimą privalomai priimtam į darbą darbuotojui, kuris įmonei gali būti visai nereikalingas. Lietuvos pilietis vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, darbuotoją priima tada, kai yra reikalingas įmonei, o ne privalomai. Darbuotojui gali mokėti atlyginimą daug mažesnį, atsižvelgiant į Lietuvos mokamų atlyginimų vidurkį, todėl bus konkurencingesnis rinkoje, nes prekių ir paslaugų kainos bus mažesnės.
Todėl toks Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės, diskriminuoja užsienio piliečius vykdančius ūkinę-komercinę veiklą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad minima nuostata buvo įvesta kaip saugiklis dėl fiktyvaus verslo, kaip alternatyvą 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio, siūloma įtvirtinti nuostatą mokėti darbuotojui 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydį, tokiu būdu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl fiktyvaus verslo. Taip siūloma, kad būtų galimybė užsieniečiui kaip įmonės savininkui bei turinčiam laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir ketinančiam užsiimti teisėta veikla, pačiam dirbti savo įmonėje ir gauti atlyginimą. Siūloma papildyti įstatymo projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
Lietuvoje gali gauti asmenys tik kurie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Valstybės institucijos atsakingos už nacionalinį saugumą privalės įvertinti ar užsienietis gaunantis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui. Pagal Lietuvos Banko duomenis verslo imigrantai uždaro verslus ir išvyksta į kitas šalis. Lietuva netenka sukurtų darbo vietų bei sumokamų mokesčių. Verslo imigrantai prieš vykdami į Lietuvą tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas verslo imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš verslo migrantus.
Verslo migrantų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinami pagal galiojančius teisės aktus. Tikėjo, kad vystys verslą bei gyvens Lietuvoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie yra vienodi visoms verslo įmonėms. Lietuvoje verslo imigrantai vykdantys verslą jau pilnai integravęsi. Verslo imgrantai atvykę į Lietuvą nuo 2011 m. migracijos departamento patikrinti, kad verslą vykdo legaliai. Moka mokesčius, yra lojalūs Lietuvos valstybei ir neprašo socialinių pašalpų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3.
teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga dėl 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžių, o būtent – kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28
investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslui, nepanaikinant saugiklių dėl fiktyvaus verslo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektu suteikiama galimybė lankstesnei verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „bruto darbo užmokestis“. 15.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES NR. XII-2609 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-10-13 Nr. XIIP-4759 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio nuostatų matyti, kad juo siekiama pakeisti ne šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2609. Atsižvelgiant į tai, kad pastarojo įstatymo 12 straipsnis, kurio 1 dalimi buvo
pakeistas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., turėtų būti teikiamas ne LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, bet LR įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609
12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Pažymėtina, kad galiojančio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti užsienietis, užsiimantis ir ketinantis toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, galima suskirstyti į dvi kategorijas – reikalavimus pačiam užsieniečiui – įmonės dalyviui bei reikalavimus įmonei, kurios dalyviu jis yra. Projektu siūloma pakeisti vieną iš įmonei keliamų reikalavimų, pagal kurį įmonėje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai ir nustatyti alternatyvą, kad įmonėje gali dirbti laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (ši projekto nuostata aptariama žemiau) arba savininkas.
Pažymėtina, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, nėra aiškus santykis tarp vartojamų sąvokų „įmonės dalyvis“ ir „savininkas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.45 straipsnį juridinio asmens dalyviu laikomas asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.). Kita vertus, nebeaiškus tampa ir visas keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, nes aptartą įmonei nustatomą reikalavimą dėl darbuotojo - savininko būtų galima priskirti ir prie įmonės dalyviui keliamų reikalavimų. 3. Teikiamu projektu iš esmės siūloma mažinti galiojančiajame įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos (verslo) pagrindu nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui nustatyti, kad įmonėje, kurios dalyviui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, gali dirbti ne tik Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bei ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o visiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne 2, bet 1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek pati teikdama Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektus, kuriais buvo
siūloma keisti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir teikdama išvadas dėl atitinkamų Seimo narių teikiamų įstatymų projektų, yra nurodžiusi, kad sumažinus šiuos reikalavimus, padidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika ir būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema. Atsižvelgiant į tai manome, kad dėl teikiamo projekto reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-30 Nr. S-2016-6387 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiip-4759 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4759 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2018-01-11 Nr. XIIP-4759(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra įmonės dalyvis steigėjas ar savininkas. Nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti ir kas turima mintyje, nurodant, kad leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas ne dalyviui (kaip numatyta galiojančiame įstatyme), o dalyviui steigėjui. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens „dalyvio“ ir „steigėjo“ teisinis statusas nėra tapatus. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.45 straipsnį juridinio asmens dalyviu laikomas asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. Tuo tarpu juridinio asmens steigėju pagal Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalį yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas įmonės dalyvis yra tuo pačiu ir jos steigėjas ir ne kiekvienas įmonės steigėjas būtinai yra ir įmonės dalyvis. Taigi, nustačius aptariamą teisinį reguliavimą, būtų susiaurintas ratas užsieniečių, kuriems leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas teisėtos veiklos pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nėra aiškus santykis ir tarp aptariamoje nuostatoje vartojamų sąvokų „dalyvis“ ir „savininkas“, nes, kaip jau buvo minėta, juridinio asmens dalyviu laikomas asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. 2.
įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma papildyti nuostata, pagal kurią leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu galėtų būti išduodami tik tiems asmenims, kurie nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad tokia nuostata yra perteklinė, nes ji jau yra įtvirtinta Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 1 punkte. 3. Teikiamu projektu iš esmės siūloma mažinti galiojančiajame įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos (verslo) pagrindu nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui nustatyti, kad įmonėje, kurios dalyviui steigėjui ar savininkui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, visą darbo laiką dirba ne tik Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bet ir įmonės steigėjas ar įmonės savininkas, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai turi sudaryti ne 2, bet 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek pati teikdama Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektus, kuriais buvo siūloma keisti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek ir teikdama išvadas dėl atitinkamų Seimo narių teikiamų įstatymų projektų, yra pabrėžusi, kad sumažinus šiuos reikalavimus, padidėtų fiktyvių įmonių steigimo rizika ir būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema. Atsižvelgiant į tai manome, kad dėl teikiamo projekto reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. 4. Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu.
Pirma, iš keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto matyti, kad juo siekiama pakeisti ne šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet tą jo redakciją, kuri galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. (iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 44¹, 45, 57, 58, 60, 62, 62¹, 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-943 priėmimo), todėl projektas atitinkamai tikslintinas. Antra, projekto pavadinime vietoj skaičių „XII-2609“ įrašytina „IX-2206“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xiip-4759(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4759(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]