Projekto lyginamasis variantas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2016
Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:
„67. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslauga – transliuojamų televizijos programų ar kitaip skleidžiamų atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu šiuo tikslu nepakeistas tuo pačiu metu jas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“
Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo
panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius
turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“. 3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija gali priimti sprendimą atleisti nuo įpareigojimo
retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti šias programas turimomis kitomis techninėmis priemonėmis.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų, ar internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija, nustačiusi šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto pažeidimą, pranešė televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
4) konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.“
išdėstyti taip: „11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų, ar internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir (ar) ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingos proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parenkama atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.“
straipsnio pakeitimas
taip:
„15. Komisijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka ir
padeda Komisijai atlikti jai pavestas funkcijas Komisijos administracija. Komisijos administracijai vadovauja direktorius. Komisijos administracijos direktorių penkeriems metams skiria Komisija konkurso tvarka. Direktorius už Komisijos administracijos veiklą kiekvienais metais iki vasario 1 dienos atsiskaito Komisijai. Komisijos administracijos struktūrą ir darbo reglamentą tvirtina Komisija. Komisijos administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. Komisijos administracijos direktoriaus ir darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos Komisijos nuostatuose.“ 2.
Pakeisti 47 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,6 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
straipsnio pakeitimas ir papildymas
išdėstyti taip: „3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, veiklą – pareikšti įspėjimą arba skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas;“. 2. Papildyti 48 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nepraneštą veiklą, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
išdėstyti taip: „8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
dalimis. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 8 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia:
Raimundas Paliukas Rima Baškienė (atšaukė parašą 2016-10-04) Orinta Leiputė Arimantas Dumčius Vytautas Juozapaitis (atšaukė parašą 2016-09-28) Jaroslav Narkevič Aleksandras Zeltinis
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas arba Įstatymas) pakeitimai pritaikė visuomenės informavimo teisinį reguliavimą prie pasikeitusios geopolitinės situacijos, sustiprinant informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos. Konkrečios pasiūlytos priemonės reikšmingai prisidėjo ir prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugos informacinio karo sąlygomis, tarp kitų pakeitimų į Visuomenės informavimo įstatymo reguliavimo sritį buvo įtraukti visi ūkio subjektai, vykdantys televizijos ir (ar) radijo programų, atskirų programų platinimo veiklą, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos ir platinimo būdo. Nuo 2015 m. spalio 1 d. pradėjus taikyti įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus greitai tapo akivaizdu, kad į Įstatymo taikymo sritį patenkantys televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiantys subjektai nepaiso jų atžvilgiu nustatytų pranešimo apie vykdomą veiklą ir periodinių ataskaitų teikimo pareigų. Nors šiems subjektams buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turėjo galimybę pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) apie vykdomą veiklą, šia galimybe pasinaudojo tik labai maža dalis tokias paslaugas teikiančių subjektų, nepaisant aktyvaus Komisijos raginimo ir pakartotinių priminimų. Komisijos nuomone, viena iš pagrindinių tokio elgesio priežasčių yra realių sankcijų už šios pareigos nevykdymą nebuvimas.
Šios aplinkybės sudaro sąlygas televizijos programas ir (ar) atskiras programas internete platinantiems subjektams išvengti realių poveikio priemonių, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33, 34 ir 34¹ straipsnius taikomų paslaugų teikimo reikalavimų ir ribojimų bei kitų Įstatyme nustatytų pareigų, taip neužtikrinant 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų tikslų įgyvendinimo. Siekiant Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir realių jų užtikrinimo priemonių egzistavimo, įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui dėl priėjimo prie nepranešusių apie savo teikiamas paslaugas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiančių subjektų teikiamų paslaugų. Panašaus pobūdžio teisės nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į sėkmingą šių priemonių taikymo patirtį bei iškilusios problematikos panašumą, siūloma iš esmės analogiškas funkcijas suteikti ir Komisijai.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus ženkliai plečiasi Komisijos kompetencija ir jos atliekamų funkcijų apimtis, siūloma iki 0,8 proc. didinti rinkos dalyvių mokamą įmoką Komisijos veiklai finansuoti, kurią šiuo metu sudaro 0,6 proc. nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, t. y. atstatyti dydį, kuris buvo taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad tuo pat metu, kai buvo sumažintas Komisijos veiklos finansavimas, t. y. nuo 2013 m. pradžios, buvo įvykdyti esminiai Komisijos veiklos pertvarkymai, lėmę aktyvesnį Komisijos reguliavimo ir priežiūros funkcijų įgyvendinimą. Ypatingai buvo sustiprinta Komisijos veikla, susijusi su Lietuvos Respublikos teritorijoje ne Europos Sąjungos kalbomis retransliuojamų ir Lietuvos visuomenei skirtų televizijos programų turinio priežiūra, t. y. stebėsena. Kelerių metų praktika parodė, kad stebėsenos funkcijos stiprinimas reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų finansinių resursų, norint operatyviai ir efektyviai užkirsti kelią draudžiamos skleisti informacijos platinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, nuo
išplėtė Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų ir jų vykdomų veiklų ratą bei nustatė naujų funkcijų Komisijai, tačiau Komisijos veiklos finansavimo didinimo klausimas nebuvo svarstomas.
Didžioji dalis Komisijai nustatytų naujų pareigų ir funkcijų yra susiję su Lietuvos informacinės erdvės saugumo užtikrinimu ir šių funkcijų vykdymas reikalauja papildomų Komisijos žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Ypatingas poreikis kyla siekiant užtikrinti draudžiamos skelbti informacijos priežiūrą, kadangi dažniausiai tokia informacija yra platinama ne Europos Sąjungos kalbomis. Norint atlikti viešojo administravimo procedūras atitinkantį tyrimą yra būtina organizuoti galimai draudžiamos skelbti informacijos oficialius vertimus į Europos Sąjungos kalbą, be to, tyrimą dėl tokios informacijos skleidimo Komisija privalo atlikti per gana trumpą laiką, kas taip pat reikalauja papildomų finansinių išteklių. Pažymėtina, kad ir šiuo teikiamu įstatymo projektu nustatomos papildomos Komisijos funkcijos ir teisės, kurių įgyvendinimas taip pat neišvengiamai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Be to, Įstatymo praktinio taikymo metu pastebėta, kad dėl technologinių sprendimų televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo sąvokos apibrėžimas neapima visų subjektų, kurie teikia analogiškas transliuojamų radijo ir televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo paslaugas.
Išskirtinos dvi kategorijos savo esme tapačių paslaugų – tai, pirma, atskirų programų platinimas internete, kurios nėra transliuojamos, tačiau savo turiniu prilygsta transliuojamų televizijos programų skleidimui internete (pvz., nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų interneto svetainėse platinamos atskirų sporto varžybų programos), ir, antra, televizijos programų ar atskirų programų skleidimas internete, nesant jų priėmimo ir skleidimo tuo pačiu metu, t. y. srautinis vaizdo siuntimas (angl. streaming video). Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, jiems taikomos reguliavimo priemonės taip pat turi būti vienodos. Kaip Komisijos taikomą poveikio priemonę siūloma nustatyti galimybę taikyti administracinę atsakomybę už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų veikloje dažnai pasitaiko pažeidimų, nekeliančių esminės grėsmės Įstatyme saugomoms vertybėms, laikytinų formaliais, pasižyminčių mažareikšmiškumu, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais siūloma kaip alternatyvią nuobaudą už Įstatymo nuostatų nesilaikymą numatyti Komisijos pareiškiamą įspėjimą.
Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti ribojimą transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijų turėtojams gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją, jei jie per paskutinius 12 mėn. patys savo noru atsisakė turėtos transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos. Įstatymo projektu siūloma spręsti praktinio pobūdžio klausimą dėl Įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos galimybės Komisijai atleisti nuo privalomo nekoduotų LRT programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete taikymo. Šiuo metu vienintelė sąlyga, kada Komisija gali nuspręsti atleisti retransliuotoją ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėją nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, yra vartotojų galimybė šias programas matyti turimomis techninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į Komisijai pateiktą Kultūros ministerijos siūlymą, taip pat įvertinus vartotojų technologinį pažangumą ir technologinių sprendimų pasirinkimo rinkoje pasiūlą, siūloma nustatyti, kad galimybė atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas priklausytų nuo to, ar egzistuoja reali pasirinkimo galimybė matyti šias televizijos programas kitomis techninėmis priemonėmis, t. y. ne tik tomis, kuriomis konkretus retransliuotojas ar televizijos programas ir (ar) atskiras programas platinantis paslaugų teikėjas naudojasi teikdamas savo paslaugas vartotojams.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisiją aptarnauja administracija, praktikoje pastebėta, kad būtų optimaliau, jei jų abiejų darbo tvarka būtų nustatyta viename darbo reglamente. Tuo tarpu šiuo metu Įstatymas suponuoja pareigą Komisijai tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti pareigos tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą, o jos veiklą reglamentuoti Komisijos darbo reglamente. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą, atsižvelgdama į praktines galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo problemas, parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos pasikeitusios geopolitinės situacijos ir šiuo metu vykstančio intensyvaus informacinio karo kontekste, nes dalis televizijos programas internete Lietuvos Respublikos vartotojams platinančių subjektų neteikia jokios informacijos Komisijai apie vykdomą veiklą, nepaisydami to, jog tokia pareiga Įstatyme jiems numatyta. Tokiu būdu dalis subjektų nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Nors Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato teisę Komisijai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši procedūra yra sudėtinga ir sunkiai praktiškai įgyvendinama tais atvejais, kai paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikia užsienyje esantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių tiksli buvimo vieta bei kontaktiniai duomenys dažnai išlieka neaiškūs. Dėl šių priežasčių, nesant efektyvių poveikio priemonių, taikytinų subjektams, nepranešusiems apie vykdomą veiklą, apie kurios pradžią privaloma pranešti Komisijai, yra siūloma Komisijai suteikti realias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų taikymas visiems analogiška veikla užsiimantiems ir tarpusavyje konkuruojantiems subjektams. Galimybė Komisijai pasitelkti specialiąsias technines priemones ir jų pagalba riboti Lietuvos Respublikos vartotojų priėjimą prie neteisėtai teikiamų paslaugų būtų efektyvi neteisėtai vykdomos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos ribojimo priemonė.
Tokiu būdu išvengiama nekontroliuojamo pagal Visuomenės informavimo įstatymą neskelbtinos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos vartotojams bei priimtų Komisijos sprendimų dėl laikino konkrečių programų platinimo ribojimo nesilaikymo. Visuomenės informavimo įstatymo
Komisijai išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems per paskutinius 12 mėn. buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų yra paties licencijos turėtojo atsisakymas licencijos, kuris neretais atvejais yra suponuojamas naujų techninių sprendimų diegimo, neproporcinga tokiems subjektams užkirsti kelią gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją 12 mėn. po to, kai jie patys savo noru dėl vienų ar kitų aplinkybių licencijos atsisakė. Įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija gali priimti sprendimą atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti šias programas turimomis techninėmis priemonėmis. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai:
1) patikslinamas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos apibrėžimas, kuris sąlygos vienodas veiklos sąlygas visiems asmenims, internete platinantiems televizijos ir (ar) atskiras programas;
2) siūloma atsisakyti nepagrįstai licencijuojamą transliavimo ar retransliavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą ribojančios nuostatos, įpareigojančios Komisiją atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas jų pačių prašymu;
3) Komisijai suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
4) nuo 0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
5) numatomos administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
6) kaip alternatyvi Komisijos skiriama nuobauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus numatomas įspėjimas;
7) Įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
8) atsižvelgiant į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
9) nustatyti, kad galimybė atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas priklausytų nuo to, ar egzistuoja reali pasirinkimo galimybė matyti šias televizijos programas kitomis techninėmis priemonėmis;
10) atsisakoma nuostatos, kad Komisija tvirtina administracijos darbo reglamentą.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai:
1) patikslinamas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos apibrėžimas, kuris sąlygos vienodas veiklos sąlygas visiems asmenims, internete platinantiems televizijos ir (ar) atskiras programas;
2) siūloma atsisakyti nepagrįstai licencijuojamą transliavimo ar retransliavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą ribojančios nuostatos, įpareigojančios Komisiją atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas jų pačių prašymu;
3) Komisijai suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
4) nuo 0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
5) numatomos administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
6) kaip alternatyvi Komisijos skiriama nuobauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus numatomas įspėjimas;
7) Įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
8) atsižvelgiant į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
9) nustatyti, kad galimybė atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas priklausytų nuo to, ar egzistuoja reali pasirinkimo galimybė matyti šias televizijos programas kitomis techninėmis priemonėmis;
10) atsisakoma nuostatos, kad Komisija tvirtina administracijos darbo reglamentą. Komisijos administracijos darbo tvarka būtų reglamentuojama Komisijos darbo reglamente, taip išvengiant perteklinio reglamentavimo.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos priimto įstatymo pasekmės, susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga televizijos programas internete platinančių paslaugų teikėjų stebėsena ir priežiūra. Priimti pakeitimai sudarys prielaidas laiku imtis nustatytam draudžiamos informacijos išplatinimo atvejui proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių visų be išimties retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimančių asmenų atžvilgiu. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimti įstatymų projektai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų. Priimtais Įstatymo pakeitimais bus pasiekta, jog analogišką televizijos programų platinimo veiklą vykdantys subjektai bus vertinami vienodai ir jiems bus privalomai taikomi visi Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti reikalavimai.
Dėl padidėjusio Komisijos finansavimo rinkos dalyviai turės mokėti didesnes įmokas, tačiau pažymėtina, kad siūlomas įmokos dydis galiojo iki 2013 m. sausio 1 d. ir po to buvo sumažintas, be to, finansavimo didinimas su rinkos dalyviais buvo suderintas įstatymo projekto rengimo metu, nes jis siejasi ir su naujais Komisijos įgaliojimais ir funkcijomis, kurias siūloma patvirtinti teikiamu įstatymo projektu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁹, 214²⁰, 214²¹ ir 214²²straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3882 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3883, kuriuose numatyta administracinė atsakomybė už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią. Taip pat reikės pakeisti Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189. 9.
įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės priimti galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą, taip pat retransliavimo, kuriam nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauti ir įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų, kitų visuomenės informavimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų vertinimai, pasiūlymai ir pastabos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,televizijos programų platinimas internetu“, ,,privalomi nurodymai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Raimundas Paliukas Rima Baškienė (atšaukė parašą 2016-10-04) Orinta Leiputė Arimantas Dumčius Vytautas Juozapaitis (atšaukė parašą 2016-09-28) Jaroslav Narkevič Aleksandras Zeltinis
2016-10-04 Nr. XIIP-4754 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime brauktini žodžiai „ir papildymo“, o žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis stokoja aiškumo. Pirma, nėra aiškus formuluotės „ar kitaip skleidžiamos atskiros programos“ turinys, nes keičiamame įstatyme yra apibrėžiamos tik transliuojamos ar retransliuojamos televizijos ar atskiros programos, tuo tarpu „kitoks programų skleidimas“ nereglamentuojamas. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų paaiškinti „kitokio skleidimo“ būdus. Antra, neaiškus „formuluotės „šiuo tikslu nepakeistas tuo pačiu metu jas skleidžiant“ turinys. Nėra aišku, šioje formuluotėje minimas tikslas bei su kuo tuo pačiu metu minimas skleidimas. Jeigu formuluotė
„šiuo tikslu“ reiškia „skleidimo tikslą“, tada vartojama ydinga, tautologinė
apibrėžtis, t.y. „skleidimu tikslu skleidžiant programas“. Tuo tarpu nustatant, kad televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga yra nepakeistų programų tuo pačiu metu skleidimas internete, reikėtų aiškiai nustatyti faktą ar aplinkybes, su kuriuo (kuriomis) tuo pačiu metu ir turėtų būti vykdomas minimas programų skleidimas. Be to, minėtoji formuluotė „šiuo tikslu nepakeistas tuo pačiu metu jas skleidžiant“ taisytina ir gramatiniu požiūriu. 3.
nustatyti, kad esant tam tikroms sąlygoms gali būti laikinai sustabdomas ne tik iš kitų Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų paslaugų laisvas priėmimas, tačiau ir internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvas priėmimas. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas sisteminiu požiūriu yra neišbaigtas ir pildytinas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis keičiamo įstatymo 34¹ straipsnis reglamentuoja visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų laisvą priėmimą iš kitų Europos valstybių bei užsienyje parengtų radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų laisvo transliavimo ir retransliavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas. Kitaip sakant, šis straipsnis skirtas užsienio transliuotojų ar retransliuotojų transliuojamų ir retransliuojamų programų, o ne televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vykdomai programų platinimo internete veiklai bei šios veiklos apribojimams apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sistemiškai pildyti keičiamo įstatymo nuostatas, nustatant ir kitose valstybėse televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas teikiančių subjektų teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos vartotojams sąlygas bei šių paslaugų priėmimo apribojimo galimybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad atsižvelgiant į interneto kaip pasaulinio ir laisvai bei visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką, įstatyme reikėtų aiškiai atskleisti ir įtvirtinti, kokia forma bei kokio turinio informacinės visuomenės subjektų vykdoma televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla gali būti laikoma kaip Lietuvos Respublikos vartotojams teikiama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga. 4.
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 3 ir 11 dalies pakeitimus, kuriuose siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos sprendimu gali būti sustabdytas internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų priėmimas Lietuvos Respublikoje, lieka neaišku kokiu būdu minėtoji komisija gali sustabdyti užsienio valstybėse veikiančių ir internete programas platinančių subjektų teikiamų paslaugų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje. Kitaip sakant, Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturi kompetencijos duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams dėl internete platinamos informacijos tam tikrų laisvo priėmimo apribojimų. 5. Projekto
nustatyti, kad už tam tikrą veikas Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų skirti ne tik Administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas, tačiau ir pareikšti įspėjimą. Siūlomas reguliavimas yra ydingas ir ginčytinas, nes pačiame Administracinių nusižengimų kodekse įspėjimas yra numatytas kaip viena iš administracinių nuobaudų už minėtas veikas rūšių. Todėl nėra suprantamas to paties lygio ir turinio administracinės sankcijos (įspėjimo) įtvirtinimas keičiamame įstatyme, taip įgalinant ūkinę veiklą vykdančio subjekto vadovams ar atsakingiems asmenims išvengti administracinės nuobaudos, skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Toks reguliavimas įgalina ir patį valstybinę priežiūrą vykdantį subjektą subjektyviai vertinti neteisėtą veiką ir savo nuožiūra spręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo. Be to, šiame punkte brauktinas perteklinis žodis „veiklą“. 7. Projekto
taip“, o 5 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „48“ įrašytinas žodis „Buvusias“. 8.
straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „siekiant vykdyti“ įrašytinas žodis
„vykdant“, nes minėtose nuostatose reglamentuojama jau vykdoma, apie tai
atitinkamai nepranešus, veikla, o ne veikla, kurią bus siekiama vykdyti. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu turėtų būti keičiama ir įstatymo 48 straipsnio 9 dalis, nes jame pateikiama nuoroda į kitas konkrečias 48 straipsnio dalis, kurių numeracija projektu yra keičiama. 10. Projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2017-01-01, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 5 straipsniu keičiama įstatymo 47 straipsnio 16 dalis, kurioje nustatomas, naujas įmokos dydis, mokamas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl būtina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkančią Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-30 Nr. S-2016-6387 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO IR PAPILDYMO įstatymo projekto NR. XIIP-4754 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4754 (toliau – Projektas) pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Tiek galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, tiek Projekto 1 straipsnyje siūlomi minėtos nuostatos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos pakeitimai, stokoja aiškumo, o jų Projektu siūlomų pakeitimų tikslingumas neatskleistas Projekto aiškinamame rašte. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekto 1 straipsniu siūlomos formuluotės „ar kitaip skleidžiamos atskiros programos“ ir „šiuo tikslu <...> tuo pačiu metu jas“ turėtų būti tikslinamos, kartu atskleidžiant jų prasmę ir paaiškinant šių pasiūlymų bei paties įstatymo 2 straipsnio 67 dalies tikslą ir taikymo apimtį Projekto aiškinamajame rašte. Be to, Projekto 4 ir 6 straipsniuose siūlomos naujos paslaugų laivę ribojančios poveikio priemonės naujai apibrėžtoms televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugoms.
Taigi, jeigu siūlomais pakeitimais siekiama išplėsti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo sritį ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus visoms įmanomoms audiovizualinės žiniasklaidos ar kitoms audiovizualinių programų skleidimo paslaugoms ir jų teikimo būdams bei formoms internete (pavyzdžiui, užsakomosios vaizdo programos internete, vaizdo medžiagų bendrojo naudojimo platformos, interneto vartotojų sukurta vaizdo medžiaga ir jos viešinimo priemonės ar dalinimosi platformos), ir tokioms paslaugoms siūloma taikyti poveikio priemones, tuomet norėtume atkreipti dėmesį į siūlomo teisinio reglamentavimo paslaugų laisvę ribojantį pobūdį. Atsižvelgdami į interneto, kaip pasaulinio, laisvai ir visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką norėtume pažymėti, kad daugeliu atvejų įvairių internete talpinamų ir saugomų audiovizualinių programų skleidimas, paprastai už užmokestį, plačiajai visuomenei, bus laikomas paslauga, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 57 straipsnį. Vadovaujantis SESV 56 straipsniu Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, arba kitais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais, bendrojo pobūdžio privalomaisiais pagrindais. Taigi, Projektu siūlomi pakeitimai privalo būti išsamiai apibūdinti ir pagrįsti vienu iš nurodytų pagrindų, kartu pateikiant išsamią analizę dėl siūlomo teisinio reglamentavimo proporcingumo.
Mūsų nuomone, Projekto 1, 4, 6 straipsniuose siūlomas reglamentavimas neatitinka proporcingumo principo, kadangi Projekto 1 straipsnyje siūlomas itin platus televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžimas, o Projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos poveikio priemonės yra nukreiptos į su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis tiesiogiai nesusijusias kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugas. 2. Tuo atveju, jeigu Projekto 1 straipsnyje siūlomais pakeitimais bus išplečiamas įstatymo taikymas kitoms audiovizualinės žiniasklaidos ar audiovizualinių programų platinimui internete paslaugoms, norėtume iškelti abejonę dėl šių paslaugų teikėjams keliamos pareigos finansuoti priežiūros įstaigą – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga yra nelicencijuojama veikla, todėl laikytina, kad priežiūros įstaiga nepatiria administravimo ar kitų paslaugų verslo subjektams teikimo išlaidų. Tos pačios nuomonės laikomės ir dėl galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalies santykio su pareiga, pagal šio įstatymo 47 straipsnį, finansuoti priežiūros įstaigos veiklą. Dėl šių priežasčių manome, kad Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai bei Projekto aiškinamajame rašte pateiktos priežastys nėra pakankamos siekiant pagrįsti Projekto 5 straipsnyje siūlomą įmokų koeficiento didinimą priežiūros įstaigos veiklai finansuoti. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, teikdama pasiūlymus dėl verslo apmokestinimo privalo pateikti išsamius, įrodymais pagrįstus, skaičiavimus, pagrindžiančius realų papildomo finansavimo poreikį.
Be to, privalu pagrįsti kodėl šį poreikį siūloma tenkinti iš verslo įmokų, o ne valstybės biudžeto lėšų. 3. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte siūlomas audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų reglamentavimas apimtų paslaugas, kurių nereglamentuoja 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1]. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis internete skleidžiamos audiovizualinės programos nėra laikomos audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Dėl šios priežasties, mūsų nuomone, nėra tikslinga taikyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias nuostatas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kitų audiovizualinių programų platinimui internete. 4. Projekto 6 straipsnyje siūlomos poveikio priemonės dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų, iš esmės, yra nukreipiamos į informacijos prieglobos ir tinklo paslaugas. Kitaip tariant, šiomis priemonėmis bus ribojamos ne tik audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų paslaugos, tačiau taip pat elektroninių ryšių paslaugos. Pagal šį siūlymą elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veikla bus ribojama dėl to, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar kitų audiovizualinių programų paslaugų teikėjai nesilaiko jiems nustatytų reikalavimų.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos antrinėje teisėje[2] nustatytą telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių reguliavimą audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas privalo būti atskirti nuo elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų. Atitinkamai norėtume iškelti abejonę dėl Projekto 6 straipsnyje siūlomų priemonių atitikties minėtam sektorinių paslaugų atskyrimui. Kitų paslaugų teikėjų veiklą arba galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ribojančios priemonės gali būti leidžiamos, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] OL 2010 L 95, p. 1. [2]
elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367); 2000 m. birželio 8 d.
367); 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisės aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399); Direktyva 2010/13/ES.