Projekto lyginamasis variantas
4 straipsnio pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Draudžiama veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio.“
2Buvusias 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis labiau įsitvirtina nuostata, draudžianti kailinius žvėrelius auginti, žudyti ir verstis jų kailių prekyba. Lietuvos teisės aktuose taip pat turėtų būti numatytas naujas reglamentavimas, numatantis, jog gyvūnai dėl jų kailio, naudojamo išimtinai prabangos tikslais, negali būti veisiami, auginami nenatūraliomis ir dėl to žiauriomis sąlygomis ir žudomi. Toks verslas daugelyje Vakarų Europos šalių laikomas neetišku. Lietuvoje taip pat, 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, net 58% Lietuvos gyventojų mano, kad veisti ir žudyti laukinius gyvūnus dėl jų kailio yra nepriimtina. Vis daugiau ES šalių uždraudžia kailinių žvėrelių fermas ir jų verslą. Tarp jų - Jungtinė Karalystė, Austrija, Kroatija, Nyderlandai (nežiūrint to, kad ši šalis iki šiol buvo lyderė pagal šio verslo apimtį Europoje). Daugelyje kitų šalių toks draudimas rimtai svarstomas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje dirbančios kailių fermos kelia susirūpinimą ir dėl dažnų aplinkosaugos pažeidimų. Netvarkomos mėšlidės, nutekančios srutos, užsiveisę musių spiečiai – tai daugumos kailių fermų realybė. Žmonės, gyvenantys šalia tokių fermų, nuolat skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe dėl smarvės, užteršto vandens ir kenkėjų antplūdžio. Lietuvos praktika rodo, kad kontroliuojančios institucijos nepajėgios užtikrinti, kad aplinkosaugos pažeidimų nebus, nes baudas susimokėti kainuoja pigiau nei reikalavimus įvykdyti, tad jų nurodymų dažniausiai tiesiog nepaisoma ir toliau mokamos baudos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – LR Seimo narys Linas Balsys. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato draudimo kailinius žvėrelius auginti, žudyti ir verstis jų prekyba. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas užtikrins, jog neetiškas ir gyvūnų teises pažeidžiantis verslas būtų draudžiamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Didelių neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma, nes Lietuvos verslas persiorientuoja į socialiai atsakingą ir humanišką verslą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės pakeisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius turės pakeisti savo įsakymus, susijusius su kailinių gyvūnų laikymo reikalavimais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Kailiniai gyvūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo narys Linas Balsys
NR. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-10-05 Nr. XIIP-4753 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujoje 3 dalyje įtvirtinti nuostatą „Draudžiama veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio“ (išskirta – mūsų). Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį „Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis“. Vadinasi, pagal teikiamą redakciją projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta nuostata gali būti suprantama taip, kad dėl kailio draudžiama veisti, auginti ir žudyti ir ūkinius, ir laukinius gyvūnus, ir gyvūnus augintinius. Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto teiginių akivaizdu, jog siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimą ir prekybą jų kailiais, todėl projekte vartojama terminologija tikslintina, tiek siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, tiek ir paisant siūlomo teisinio reguliavimo tikslų bei uždavinių. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatose vartojama sąvoka
„ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai“. 2. Projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad jis įsigalioja 2017
m. sausio 1 d. Šis terminas vertintinas kaip nerealus ir netinkamas, nes:
1) atsižvelgiant į projekto įregistravimo, tikėtiną jo pateikimo Seimo posėdyje datas, teisėkūros procedūroms atlikti būtiną laiką, su valstybės biudžeto svarstymu susijusius Seimo darbo organizavimo ypatumus, su Seimo rinkimais susijusius procesus ir kitas aplinkybes, yra didelių abejonių, jog projektas galėtų būti priimtas iki rudens sesijos pabaigos;
2) kaip jau minėta aukščiau, projektu siekiama uždrausti verstis kailinių žvėrelių auginimu ir prekyba jų kailiais.
Tai reiškia, kad ūkiai, kuriuose šie žvėreliai auginami, turėtų būti uždaryti, o juose dirbantys asmenys atleisti iš darbo. Pažymėtina, kad, net ir tuo atveju, jei projektas būtų priimtas rudens sesijoje, iki 2017 m. sausio 1 d. neįmanoma realizuoti visų su atleidimu iš darbo susijusių procedūrų – tinkamai įspėti darbuotojus apie būsimą atleidimą ir kt. 3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Mūsų nuomone, šis teiginys yra nepagrįstas, nes akivaizdu, jog tam tikros ūkinės veiklos – kailinių žvėrelių auginimo ir prekybos jų kailiais – uždraudimas sąlygotų faktą, kad kailinių žvėrelių ūkių savininkai būtų priversti nutraukti savo verslą, atleisti ūkiuose dirbančius asmenis. Dėl to tiek patys ūkių savininkai, tiek ūkių darbuotojai galimai netektų pragyvenimo šaltinio, taptų reikalingi socialinių išmokų, sumažėtų įplaukos į valstybės biudžetus. 4. Projekto aiškinamajame rašte, kaip projekto parengimą paskatinusi priežastis, be kita ko, nurodoma „<...> Lietuvoje dirbančios kailių fermos kelia susirūpinimą ir dėl dažnų aplinkosaugos pažeidimų. Netvarkomos mėšlidės, nutekančios srutos, užsiveisę musių spiečiai – tai daugumos kailių fermų realybė. Žmonės, gyvenantys šalia tokių fermų, nuolat skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe dėl smarvės, užteršto vandens ir kenkėjų antplūdžio.
Lietuvos praktika rodo, kad kontroliuojančios institucijos nepajėgios užtikrinti, kad aplinkosaugos pažeidimų nebus, nes baudas susimokėti kainuoja pigiau nei reikalavimus įvykdyti, tad jų nurodymų dažniausiai tiesiog nepaisoma ir toliau mokamos baudos <...>“. Siūlytina svarstyti, ar aiškinamajame rašte keliamos problemos nėra susijusios su netinkamu ar nepakankamu teisės aktų taikymu, ar jos tikrai gali būti sprendžiamos tik keičiant būtent Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ir keičiant jį būtent tokiu būdu, koks siūlomas projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-30 Nr. S-2016-6387 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4753 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4753 (toliau – projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. spalio 5 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]