Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami
pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę, dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Raštu savo nuomonę gali pareikšti ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų.“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį
visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Tas pats asmuo bBendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas pirmininko pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkams elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu; 3.
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Informacija pateikiama elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu;“
14 punktu ir jį išdėstyti taip: „14) metinės pajamų ir išlaidų sąmatos pateikimą, kurioje pateikiama detali informacija, kiekvienam bendrijai priklausančio buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu.“
ir ją išdėstyti taip:
„7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui
pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus.
Tas pats asmuo bBendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas nario pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas. ir pateikiama bendrijai priklausančio butų ir kitų patalpų (pastato) savininkams elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu.“
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) informacija apie bendrijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus per ataskaitinį laikotarpį, metinių ir ilgalaikių ūkinės veiklos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus planų įgyvendinimą, detali informacija apie bendrijos gautas ir panaudotas lėšas, nepanaudotų lėšų likutį, taip pat sukauptų lėšų pastatui (pastatams) atnaujinti panaudojimą ir jų likutį;“
jį išdėstyti taip:
„3) informacija apie bendrijos lėšomis draudžiamus asmenis,
jiems išmokamas sumas iš bendrijos lėšų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Andrius Mazuronis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11, 14, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su bendrijų valdymu bei bendrijos narių teisių pažeidimu. Įstatymo projekto tikslas – panaikinti šiuo metu galiojančio įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo praktikoje, įvertinus daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir savivaldybės pareikštas pastabas ir pasiūlymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Andrius Mazuronis. Projekto rengėjas yra Seimo narys Andrius Mazuronis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymą, bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu būtų aiškiau nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų, valdybos ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Pašalinama galimybė DGNB pirmininkui, valdybai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai susirinkimų sprendimus nulemia tik iš anksto raštu dalyvaujančių visuotiniame susirinkime bendrijos narių balsai, kurie įskaitomi į balsavimo rezultatus ir registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše. Įvedamas skaidrumas pateikiant bendrijos nariams finansines ataskaitas.
Numatomas privalomas susirinkimuose priimtų sprendimų viešumas naudojant modernias technologijas. Ribojamas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininko bei valdybos narių kadencijų skaičius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija“, „buto ir kitų patalpų savininkas“, „bendrijos primininkas“, „valdybos narys“, „kadencija“,
„informacija“, „elektroninės informavimo priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Andrius Mazuronis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-28 Nr. S-2016-6315 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. I-798 11, 14, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIIP-4751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11, 14, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4751. Pažymime, kad pateikto įstatymo projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės reikalavimai netaikomi. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymu teikiami siūlymai neturi kelti abejonių dėl jų atitikties asmenų lygiateisiškumo principui. Pritariame, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas papildomas Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies sakinys dėl to, kad „raštu savo nuomonę gali pareikšti ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų“ prieštarauja asmenų lygiateiškumo principui, išraiškos laisvei, balsavimo teisių įgyvendinimui. Išankstinio balsavimo procedūra sprendžiant tam tikrus bendrijai svarbius klausimus, kurie bus aptariami visuotiniame savininkų susirinkime, kaip tik skirta paskatinti dalyvauti sprendžiant bendrijos klausimus kuo didesnį ratą bendrijos narių, kurie, galbūt, susirinkimo metu negalės dalyvauti ir išreikšti savo pozicijos.
Iš minėtos nuostatos nėra aišku, kas ir kaip atrinks nuomones, pateiktas raštu, kad įvykdytų nustatytą reikalavimą, pagal kurį raštu galės būti pateikta ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų nuomonių. Projekto 2 ir 4 straipsniais siūlomi galiojančio įstatymo 14 ir 19 straipsnių pakeitimai, susiję su metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos teikimo bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkams elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu, svarstytina dėl proporcingumo siekiamam tikslui ir administracinės naštos nustatymo atžvilgiu. Taip pat nėra aiškus siūlymas, pateiktas įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje, papildančioje galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį 3 punktu: neaišku apie kokį draudimą bendrijos lėšomis kalbama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
11, 14, 15 IR
2016-10-03 Nr. XIIP-4751 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
visuotiniame susirinkime tvarką ir nustatyti, jog „Raštu savo nuomonę gali pareikšti ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų.“ Toks pasiūlymas aiškinamajam projekto rašte grindžiamas ta aplinkybe, jog siekiama pašalinti galimybę „<...> DGNB pirmininkui, valdybai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai susirinkimų sprendimus nulemia tik iš anksto raštu dalyvaujančių visuotiniame susirinkime bendrijos narių balsai, kurie įskaitomi į balsavimo rezultatus ir registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše“. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog visi daugiabučių namų bendrijų nariai turi vienodos apimties teises įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teises. Dėl šios aplinkybės įstatyme yra įtvirtinta galimybė balsuoti raštu iš anksto ir visiems bendrijos nariams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti sprendžiant su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais susijusius klausimus, net tais atvejais, kai asmenys negali atvykti ir tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime. Tokiu būdu yra užtikrinamas visų bendrijos narių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Tuo tarpu, priėmus aptariamą įstatymo pakeitimą, bendrijos narių, kurie turi galimybę atvykti į visuotinį susirinkimą, teisės būtų iškeliamos aukščiau nei tų asmenų, kurie negali dalyvauti visuotiniame susirinkime, tačiau siekia pareikšit nuomonę dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų.
Be to, toks teisių ribojimas būtų nustatytas vien formaliu pagrindu – siekiant, jog sumažėtų iš anksto raštu balsavusių asmenų įtaka sprendimų priėmimui, nors jokio objektyvaus pagrindo riboti tokių asmenų teises neegzistuoja, kadangi visi bendrijos nariai turi vienodos apimties teisinį statusą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aišku kaip būtų atrenkami „ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų“, turinčių teisę balsuoti raštu iš anksto. Viena vertus, neaišku kaip būtų atrenkami ir skaičiuojami balsai, nes asmenys balsuoja skirtingai, tiek už, tiek ir prieš tam tikrus sprendimus. Kita vertus, neaišku kuo asmenys, kuriems būtų suteikta teisė balsuoti raštu iš anksto skiriasi nuo tų asmenų, kuriems tokia teisė būtų apribota ir koks asmuo atrinktų „labiau vertesnius ir tinkamus“ balsuoti iš anksto asmenis. Aptartame kontekste pacituotina Konstitucinio Teismo doktrina, susijusi su asmenų lygiateisiškumo principu: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario
d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“ Vertinant išdėstytas aplinkybes ir cituotą doktriną teigtina, jog aptariama nuostata, ta apimtimi, kuria bendrijos narių teisės dalyvauti priimant sprendimus visuotiniame narių susirinkime apribojama vien tuo pagrindu, jog jie neatvyko į susirinkimą, o pasirinko įstatyme numatytą galimybę balsuoti iš anksto, o taip pat ir ta apimtimi, kuria tam tikra bendrijos narių grupė, nenustatant jokių įstatyminių kriterijų, būtų išskiriama, suteikiant jiems teisę balsuoti raštu iš anksto, o kitiems bendrijos nariams tokia teisė būtų ribojama, nors tarp bendrijos narių, siekiančių balsuoti raštu iš anksto, nėra visiškai jokių skirtumų, prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir teisinės valstybės principui. 2. Projektu siūloma keisti įstatymo 14, 15 19, straipsnių nuostatas, susijusias su tam tikro informacijos pateikimu bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkams elektroninėmis informavimo priemonėmis arba raštu. Svarstytinas siūlomų nuostatų pakeitimo proporcingumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog galimai ne visi bendrijų nariai pageidauja susipažinti su tam tikra informacija, todėl kelia abejonių, jog nuostatos formuluojamos imperatyviai ir įpareigojama tam tikrą informaciją būtinai pateikti visiems bendrijų nariams. Svarstytina, ar nebūtų pakankama nustatyti, jog informacija turi būti pateikiama asmenims, kai jie to pageidauja.
Aptartame kontekste svarstytina, ar nustatomi reikalavimai dėl privalomo informacijos teikimo kiekvienam bendrijos nariui, nebus pagrindas bendrijos administracijai nustatyti, pavyzdžiui, tam tikrą mokestį už informacijos, adresuotos kiekviena bendrijos nariui, rengimą ir pateikimą, nes neabejotina, jog administracinė našta ir administracinės sąnaudos, ypač jei informacija būtų pateikiama raštu, bendrijoms didėtų. Svarstytina, ar asmenys nesiekiantys gauti minėtos informacijos tokiu atveju būtų pagrįstai apmokestinami, tam tikru mokesčiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog visi dokumentai – metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinė pajamų ir išlaidų sąmata, bendrijos veiklos metinė ataskaita – kurių privalomą pateikimą visiems bendrijų nariams siūloma nustatyti, ir taip yra vieši, visus juos tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas, todėl neabejotina, jog su šiais dokumentais gali susipažinti kiekvienas bendrijos narys. Todėl dar kartą keltinas teikiamų nuostatų proporcingumo ir atitikties siekiamiems tikslams klausimas. Be to, pastebėtina, jog metinių finansinių ataskaitų rinkinio, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos pateikimo bendrijos nariams reikalavimas nesiejamas su jokiais objektyviais įvykiais ir terminais, pavyzdžiui, su šių dokumentų parengimo data. Todėl įgyvendinant įstatymo nuostatas šiuos dokumentus būtų galima pateikti, pavyzdžiui, praėjus dvejiems netams nuo jų parengimo dienos. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra tikslingas ir pakankamas. 3. Projekto 4 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir nustatyti, jog bendrijos veiklos metinėje ataskaitoje turi būti nurodyta „informacija apie bendrijos lėšomis draudžiamus asmenis, jiems išmokamas sumas iš bendrijos lėšų“. Nuostata stokoja aiškumo. Nuostatoje nurodytina apie kokius draudimo teisnius santykius joje kalbama. 4.
4Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti,
jog įstatymas įsigalioja 2017-01-01. Tačiau pastebėtina, jog įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pakankamai laiko pasirengti įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
NR. I-798 11, 14,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-10-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išankstinio balsavimo visuotiniame susirinkime tvarką ir nustatyti, jog „Raštu savo nuomonę gali pareikšti ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų.“ Toks pasiūlymas aiškinamajam projekto rašte grindžiamas ta aplinkybe, jog siekiama pašalinti galimybę „<...> DGNB pirmininkui, valdybai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai susirinkimų sprendimus nulemia tik iš anksto raštu dalyvaujančių visuotiniame susirinkime bendrijos narių balsai, kurie įskaitomi į balsavimo rezultatus ir registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše“. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys, jog visi daugiabučių namų bendrijų nariai turi vienodos apimties teises įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teises. Dėl šios aplinkybės įstatyme yra įtvirtinta galimybė balsuoti raštu iš anksto ir visiems bendrijos nariams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti sprendžiant su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais susijusius klausimus, net tais atvejais, kai asmenys negali atvykti ir tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime. Tokiu būdu yra užtikrinamas visų bendrijos narių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Tuo tarpu, priėmus aptariamą įstatymo pakeitimą, bendrijos narių, kurie turi galimybę atvykti į visuotinį susirinkimą, teisės būtų iškeliamos aukščiau nei tų asmenų, kurie negali dalyvauti visuotiniame susirinkime, tačiau siekia pareikšit nuomonę dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų. Be to, toks teisių ribojimas būtų nustatytas vien formaliu pagrindu – siekiant, jog sumažėtų iš anksto raštu balsavusių asmenų įtaka sprendimų priėmimui, nors jokio objektyvaus pagrindo riboti tokių asmenų teises neegzistuoja, kadangi visi bendrijos nariai turi vienodos apimties teisinį statusą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aišku kaip būtų atrenkami „ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų“, turinčių teisę balsuoti raštu iš anksto. Viena vertus, neaišku kaip būtų atrenkami ir skaičiuojami balsai, nes asmenys balsuoja skirtingai, tiek už, tiek ir prieš tam tikrus sprendimus. Kita vertus, neaišku kuo asmenys, kuriems būtų suteikta teisė balsuoti raštu iš anksto skiriasi nuo tų asmenų, kuriems tokia teisė būtų apribota ir koks asmuo atrinktų „labiau vertesnius ir tinkamus“ balsuoti iš anksto asmenis.
Aptartame kontekste pacituotina Konstitucinio Teismo doktrina, susijusi su asmenų lygiateisiškumo principu: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).“ Vertinant išdėstytas aplinkybes ir cituotą doktriną teigtina, jog aptariama nuostata, ta apimtimi, kuria bendrijos narių teisės dalyvauti priimant sprendimus visuotiniame narių susirinkime apribojama vien tuo pagrindu, jog jie neatvyko į susirinkimą, o pasirinko įstatyme numatytą galimybę balsuoti iš anksto, o taip pat ir ta apimtimi, kuria tam tikra bendrijos narių grupė, nenustatant jokių įstatyminių kriterijų, būtų išskiriama, suteikiant jiems teisę balsuoti raštu iš anksto, o kitiems bendrijos nariams tokia teisė būtų ribojama, nors tarp bendrijos narių, siekiančių balsuoti raštu iš anksto, nėra visiškai jokių skirtumų, prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir teisinės valstybės principui.
<...>
Pritarti 3.
Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. spalio 3 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 11, 14, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4751 1 straipsnio nuostatos, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad raštu savo nuomonę gali pareikšti ne daugiau kaip dešimt procentų visų bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastato) savininkų, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už-6, prieš-0, susilaikė-0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė