Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO DARBO KODEKSO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 20178 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
2
2016
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas siekiant išvengti pražūtingų pasekmių, kurių Lietuvos visuomenei gali turėti Seimo daugumos priimta naujojo Darbo kodekso redakcija, jei įsigaliotų jau artimiausiu metu, nuo 2017 m. pradžios: liberalizavus darbo rinką, bet neužtikrinus darbuotojų socialinio saugumo, būtų iš esmės pažeistas darbuotojų ir darbdavių jėgų balansas, tai dar labiau padidintų socialinę įtampą, pablogintų jau šiuo metu didžiulį nesaugumą, skurdą ar skurdo riziką patiriančios didelės visuomenės dalies padėtį ir suteiktų dar didesnį pagreitį emigracijai. Apie tai perspėjo ir profesinės sąjungos, ir protestus prie vyriausybės rengęs akademinis jaunimas, ir žinomi šalies mokslininkai. Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų prof. Romas Lazutka nurodė:
„Yra pavojus, kad naujasis Darbo kodeksas gali iš esmės pabloginti samdomų
darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti. Ypač žalingi neribotos darbo apimties kontraktai, kurie taip pat gali pabloginti mokesčių surinkimą, sudaryti prielaidas šešėlinėms algoms plisti.“ (žr.: http://naujienos.vu.lt/mokslas/kur-dingsta-pinigai-rekomendacijos-lietuvai-del-gyventoju-pajamu-politikos/). Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis perspėjo, kad naujasis Darbo kodeksas būtų naudingas tik gerai apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams, kurių Lietuvoje yra vos 15 procentų, tuo tarpu jauniems žmonėms darbo rinka taptų dar nepatrauklesnė ir emigracija tik aktyvėtų (žr.: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/karjera/boguslavas-gruzevskis-darbo-kodeksas-bus-parankus-tik-daugiau-uzdirbantiems-666-611693).
Šių grėsmių akivaizdoje būtų visiškai neatsakinga leisti nuo 2017 m. pradžios įsigalioti Seimo daugumos priimtam įstatymui, kurį galima vertinti kaip įstatymų leidybos broką, net jei būtų priimtos šiuo metu karštligiškai, paskubomis teikiamos jo pataisos – Darbo kodeksą būtina tobulinti atsakingai, o priimti tik tada, kai bus deramai užtikrintas darbuotojų socialinis saugumas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas įvertinus AB „Švyturys“ profesinės sąjungos iniciatyvą, taip pat viešą kitų profesinių sąjungų, visuomeninių judėjimų bei mokslininkų kritiką priimtam Darbo kodeksui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Seimo daugumos priimtas Darbo kodeksas radikaliai liberalizuoja darbo rinką, bet neužtikrina darbuotojų socialinio saugumo ir pažeidžia darbuotojų ir darbdavių jėgų balansą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios ne nuo
patobulinti ir užtikrinti darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, interesų apsaugą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nesitikima, atvirkščiai, bus išvengta drastiško socialinės įtampos ir emigracijos padidėjimo. 6.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Išvengus įtampos ir nesaugumo visuomenėje padidėjimo, tuo pačiu sumažės paskatų blogėti kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tinkamai užtikrinus darbuotojų interesų apsaugą, tai padidins darbo našumą ir darbuotojų lojalumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį projektą, per metus iki 2018 m. pradžios reikės patobulinti Darbo kodeksą, užtikrinant darbuotojų interesų apsaugą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Šiam įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Vilnius
DĖL
2016-09-23 Nr. XIIP-4737 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 straipsnis, o ne šio įstatymo 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 2 straipsnis, taip pat į tai, kad atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus atitinkamai turėtų būti pakeistos ir šio įstatymo 6 straipsnio 8, 11, 12 ir 13 dalys, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, keičiant visą straipsnį prieš dėstomą jo tekstą rašytinas ir straipsnio numeris bei pavadinimas. 3. Kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiami ir Darbo kodeksą įgyvendinančių įstatymų pakeitimo projektai, numatant vėlesnį viso įstatymo ar nuostatų, kuriose teikiamos nuorodos į atskirus Darbo kodekso straipsnius, įsigaliojimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-23 Nr. S-2016-6205 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4737 (toliau – Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2603) įsigaliojimo termino atidėjimas neturėtų būti vėlinamas dėl toliau nurodomos priežasties. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcija neužtikrina tinkamo 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (toliau – Direktyva 91/533/EEB) nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tačiau tinkamą Direktyvos 91/533/EEB nuostatų perkėlimą užtikrintų nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Įstatymas Nr. XII-2603. Pirma, Direktyvos 91/533/EEB 2 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys yra įpareigotas informuoti darbuotoją apie visus esminius sutarties arba darbo santykių aspektus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma konkreti informacija, kurią darbdavys privalo pateikti darbuotojui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo darbo pradžios.
Antra, Direktyvos 91/533/EB 4 straipsnyje įtvirtinta, kokie dokumentai ir kokia informacija darbuotojui turi būti pateikti, jeigu valstybė, kurioje darbuotojui reikia dirbti, nėra valstybė narė, kurios teisės aktai ir (arba) praktika reglamentuoja jo sutartį arba darbo santykius. Pažymėtina, kad šiuo metu nei galiojančios redakcijos Darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos tinkamai Direktyvos 91/533/EEB 2 ir 4 straipsnius perkeliančios nuostatos. Kita vertus, tinkamą Direktyvos 91/533/EEB 2 ir 4 straipsnių perkėlimą numato Įstatymo Nr. XII-2603 44 straipsnis ir 107 straipsnio 6 dalis. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektu siūlant, jog Įstatymas Nr. XII-2603 įsigaliotų tik nuo
perkėlimas į nacionalinę teisę. Tai taip pat reikštų, kad darbuotojų teisių, kurias privalo užtikrinti darbdavys, įgyvendinimas būtų nukeltas į vėlesnį laikotarpį. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]