778 Įstatymo projektas Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 30 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Algimantas Salamakinas XIIP-4718 2016-09-19 Registruotas

Lietuva · XIIP-4718 · 2016-09-19 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2016-09-19
  2. Aiškinamasis raštas · 2016-09-19
  3. Teisės departamento išvada · 2016-09-19
  4. Teisės departamento išvada · 2016-09-19

Lyginamasis variantas

2016-09-19 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787

2 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

įstatymAS 2016 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas

Papildyti 2 straipsnį 56¹ dalimi:

„56¹. Regioninis atliekų tvarkymo centras – komunalinių atliekų tvarkymo regione

esančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regiono savivaldybių teritorijose komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijas ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.“

2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

„9) savivaldybių pavedimu vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą;“. 2. Buvusį 30 straipsnio 3 dalies 9 punktą laikyti atitinkamai

10 punktu. 3. Papildyti 30 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių

nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą. Savivaldybės gali pavesti užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams.“

„20. Savivaldybės privalo užtikrinti mišrių komunalinių atliekų apdorojimą regioniniuose

mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiuose.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas

Aiškinamasis raštas

2016-09-19 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

NR. VIII-787

2 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje kuriama regioninė atliekų tvarkymo sistema. Kiekviename regione tvirtinamas regioninis atliekų tvarkymo planas, kuris numato komunalinių atliekų tvarkymo sistemos principus. Regionams yra skiriama Europos Sąjungos fondų parama komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui. Komunalinių atliekų sistemos kūrimas ir šios sistemos veikla, komunalinių atliekų tvarkymas

  • savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų deleguota) savivaldybių funkcija. Regionuose savivaldybės įsteigusios ir nuosavybės teise valdo regioninius atliekų tvarkymo centrus, kurie administruoja, operuoja komunalinių atliekų

tvarkymo infrastruktūrą, tokią kaip sąvartynus, regioninius mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginius, kompostavimo aikšteles, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau teisės aktuose neįvirtinta regioninių atliekų tvarkymo centrų sąvoka. Taip pat, nuo 2016 m. vidurio pradėjo veikti visi regioniniai mechaninio apdorojimo ir

(ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Šiems įrenginiams pastatyti skirta Europos Sąjungos fondų parama, tačiau teisės aktuose nenumatytas šių įrenginių operavimas ir komunalinių atliekų tvarkymas. Projekto tikslas – įtvirtinti regioninių atliekų tvarkymo centrų sąvoką ir nustatyti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą bei komunalinių atliekų tvarkymą šiuose įrenginiuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami

įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teisės aktuose nėra apibrėžta regioninių atliekų tvarkymo centrų sąvoka, nors šie centrai vykdo savivaldybių funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje. Taip pat, pradėjus veikti regioniniams mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiams nėra numatytas šių įrenginių operavimas, ir komunalinių atliekų tvarkymas šiuose įrenginiuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Projekte siūloma įtvirtinti regioninių atliekų tvarkymo centrų apibrėžtį, kuri nurodo, kad šie centrai tai komunalinių atliekų tvarkymo regione esančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regiono savivaldybių teritorijose komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijas ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Projekte siūloma nustatyti, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai, administratoriai savivaldybių pavedimu gali vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ir

(ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą. Taip pat, siūloma nustatyti, kad savivaldybės privalo užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą. Savivaldybės gali pavesti užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Savivaldybės privalo užtikrinti mišrių komunalinių atliekų apdorojimą regioniniuose mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiuose. Patvirtinus siūlomą įstatymo projektą bus įtvirtinta regioninių atliekų tvarkymo centrų apibrėžtis.

Taip pat, bus nustatytos pareigos savivaldybėms užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą bei bus įtvirtinta savivaldybėms galimybė pavesti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą užtikrinti regioniniams atliekų tvarkymo centrams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo pakeitimus tikėtinas teigiamas poveikis, kadangi bus įtvirtintos savivaldybių pareigos užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą, kadangi šie įrenginiai yra viena iš komunalinių atliekų tvarkymo centrų viešųjų paslaugų užtikrinimo grandžių, o šios paslaugos yra būtinos kiekvienam Lietuvos gyventojui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Manytina, kad įstatymo pakeitimas turės teigiamos įtakos savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų plėtrai, kadangi bus užtikrinama regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiama veikla, šių įrenginių operavimas ir galimybė pavesti vykdyti šią veikla regioniniams atliekų tvarkymo centrams. 8.

kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą kitų teisės aktų peržiūrėti ar priimti naujų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą kitų teisės aktų peržiūrėti ar priimti naujų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„regioninis atliekų tvarkymo centras“, „regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių“

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas

Teisės departamento išvada

2016-09-19 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

  • el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-21 Nr. S-2016-6117 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4718 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4718 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį

7 dalimi, kuria, be kitų funkcijų, savivaldybėms būtų suteikta teisė

pavesti mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Visų pirma atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog nuo 2016 m. vidurio pradėjo veikti visi regioniniai mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Šiems įrenginiams pastatyti skirta Europos Sąjungos fondų parama, tačiau teisės aktuose nenumatytas šių įrenginių operavimas ir komunalinių atliekų tvarkymas. Šiame kontekste pažymime, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.

D1-248, kuriuo patvirtinamas VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 2 priedo 7.1.4. punktu, viena iš sąlygų gauti paramą atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių statybai yra užtikrinimas, kad „regioninis atliekų tvarkymo centras negali būti naujai pastatytos infrastruktūros operatorius“, o nuo nustatytos datos „infrastruktūros statybos darbų ir operatoriaus paslaugų viešieji pirkimai turi būti vykdomi vienu pirkimu“. Taigi, tokia situacija, kai regioninis atliekų tvarkymo centras, neorganizuodamas viešųjų pirkimų konkurso, pats vykdytų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą, būtų nesuderinama su Aprašo nuostatomis. Be to, jeigu regioninis atliekų tvarkymo centras savo veiklai vykdyti naudotų įrenginius, įsigytus taikant paramą, tokia situacija būtų traktuojama kaip prieštaraujanti Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – SESV) veikimo 107 straipsniui, pagal kurį valstybės narės bet kokia forma negali teikti pagalbos, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad SESV

106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad įmonėms, kurioms yra patikėta teikti

bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių.

Taigi, iš esmės reglamentuojant regioninių atliekų tvarkymo centrų, teikiančių bendros ekonominės svarbos paslaugas, veiklą turi būti laikomasi SESV taisyklių, o įtvirtinant nuostatas, prieštaraujančias minėtoms taisyklėms, turi būti pagrįstas jų būtinumas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog tol, kol yra taikomos Apraše numatytos finansavimo sąlygos, regioniniai atliekų tvarkymo centrai negali patys vykdyti mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimo – tokių įrenginių operatorių jie turi išrinkti paskelbę viešą konkursą. Todėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo pildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis 7 dalimi, numatyta nuostata, kad savivaldybės gali pavesti įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų centrams nėra tiksli, kadangi savivaldybės regioniniams atliekų centrams neturėtų pavesti tokios funkcijos, kurios įgyvendinti jie negalėtų. Dėl tos pačios priežasties atitinkamai turėtų būti koreguojama ir Įstatymo projekto

1 straipsniu įtvirtinama Regioninio atliekų tvarkymo centro sąvoka, kuria

numatoma, kad, be kitų, šis centras vykdo ir komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijas.

Dėl jau aptartos Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo pildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis 7 dalimi, numatytos nuostatos taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, kurio 1 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Atsižvelgdami į šį straipsnį, manytume, kad Įstatymo projekto nuostata, numatanti, jog savivaldybės gali pavesti įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų centrams, galėtų riboti sąžiningą konkurencijos laisvę kitiems ūkio subjektams, vykdantiems mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-09-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR.VIII-787 2 IR 30

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

2016-10-19 Nr. XIIP-4718 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnis pildomas nauja 56¹dalimi, kurioje siūloma apibrėžti sąvoką „regioninis atliekų tvarkymo centras“, kurios turinys būtų suprantamas taip: „komunalinių atliekų tvarkymo regione esančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regiono savivaldybių teritorijose komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijas ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas“. Siūlomos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiški formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo funkcijos“ esmė. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžta „komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių operavimo“ sąvoka, todėl, nėra aišku, kokias funkcijas pagal siūlomas projekto nuostatas galėtų atlikti regioninis atliekų tvarkymo centras. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose nesiūloma konkrečiai reglamentuoti regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijų, todėl, nėra aišku, kokias funkcijas minėti centrai vykdytų organizuodami komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, ar šios funkcijos nesidubliuotų su keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatytomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijomis, kurias gali atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalis apibrėžia sąvoką „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius“, kuri suprantama kaip „vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas“. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali savivaldybės pavedimu vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tiek komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, tiek regioninis atliekų tvarkymo centras vykdytų iš esmės tapačias funkcijas atliekų tvarkymo srityje. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais tikslais keičiamame įstatyme siekiama įtvirtinti dvi sąvokas, kurios savo esme, manytina, galėtų būti tapačios, taip pat nebūtų aiškus kelių savivaldybių įsteigtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir regioninio atliekų tvarkymo centro apibrėžimų atskyrimas. 2.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo

įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali savivaldybės pavedimu vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą, o projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės gali pavesti užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais vykdyti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimą savivaldybės pavestų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, o kokiais - regioniniams atliekų tvarkymo centrui. Antra, kadangi nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus formuluotės „regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimas“ turinys, tai nėra aišku, kokią konkrečiai veiklą savivaldybė pavestų vykdyti minėtiems juridiniams asmenims. Jei šių įrenginių „operavimas“ būtų suprantamas kaip komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo (apdorojimo) veikla, tai siūlomos projekto nuostatos diskutuotinos santykyje su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, atliekų tvarkymas suprantamas kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį komunalinių atliekų tvarkymo paslauga suprantama kaip viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalis nustato, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio straipsnio 12 dalis nustato, kad atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Atsižvelgiant į tai nėra aiškus projekto nuostatų ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Taigi, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais atvejais savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius konkurso būdu atrinktų atliekų tvarkytoją komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo (apdorojimo) veiklos srityje, o kokiais atvejais, šią ūkinę veiklą galėtų pavesti atlikti savo įsteigtiems juridiniams asmenims - komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui ar regioniniam atliekų tvarkymo centrui.

Nesant įstatyme nustatytų aiškių kriterijų, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kai savivaldybės savo sprendimais be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavestų komunalinių atliekų naudojimą ir/ar šalinimą (apdorojimą) vykdyti savo įsteigtiems juridiniams asmenims, užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę analogiškas paslaugas teikiantiems ar galintiems teikti ūkio subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas su atliekų tvarkymu susijusius santykius ir perdavęs tam tikras atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas savivaldybėms, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį privalo šią veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, – inter alia turi paisyti iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, inter alia jame įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, taip pat 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos imperatyvų.

Paisydamas šių konstitucinių imperatyvų, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė)“ (Konstitucinio Teismo

2015 m. kovo 5 d. nutarimas). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat

pažymėta, kad „pagal Konstituciją savivaldybės, laisvai ir savarankiškai veikdamos pagal ūkinę veiklą (inter alia atliekų tvarkymą) reguliuojančių įstatymų apibrėžtą kompetenciją, yra saistomos šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. Tai reiškia, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas.

Šis reikalavimas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti sąvokų „regioniniai mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai“ bei „regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių operavimas“ turinį. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės privalo užtikrinti regioninių mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių operavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 17 dalį savivaldybės, visų pirma, turi užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ar atitiktų aplinkosaugos, techninius - ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime taip pat pažymėjo, jog „savivaldybė yra atsakinga inter alia už tai, kad atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, geros kokybės ir būtų prieinamos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybės būtų pajėgios užtikrinti atliekų apdorojimo įrenginių nepertraukiamą veiklą, ypač tuo atveju, jei minėti įrenginiai nuosavybės teise priklausytų ne jai, o komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo (apdorojimo) veiklą vykdantiems ūkio subjektams. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. 6. Kadangi projekto nuostatomis siūloma keisti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnį už visų atliekų tvarkymo reglamentavimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, taip pat į tai, jog ši ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis nustato, jog įmonės, naudojančios ir šalinančios atliekas, privalo gauti leidimus, manytina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 13 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]