Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo įmonės vadovu skiriamas konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sprendime dėl jo paskyrimo nurodytos dienos. Kai įmonė steigiama, įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti įmonės vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo dienos. Įmonės vadovas turi būti atšauktas iš pareigų pasibaigus kadencijai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Įmonės vadovo kadencijų skaičius neribojamas.“
išdėstyti taip:
„2. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės
vadovo darbo sutartis įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti pratęsiama antrajai ketverių metų kadencijai, neskelbiant konkurso įmonės vadovo pareigoms eiti, jeigu įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitiktis nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pasibaigus antrajai kadencijai, įmonės vadovas atšaukiamas iš pareigų.“
atitinkamai 3–9 dalimis. 4. Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę, o šio įstatymo nustatytais atvejais – pareigą atšaukti įmonės vadovą iš pareigų iki kadencijos pabaigos. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekse nustatyta tvarka.“
d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių,
kurios yra savivaldybių įmonių savininkės, tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasirašytinai praneša valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių vadovams (toliau – įmonės vadovas) apie darbo sutarties rūšies su jais pakeitimą iš neterminuotos darbo sutarties į terminuotą vienerių metų darbo sutartį. Terminuota darbo sutartis su įmonės vadovu pasirašoma, įmonės vadovui pateikus įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties su juo rūšį. Tokio sutikimo negavus per 20 darbo dienų nuo pranešimo jam pateikimo, įmonės vadovas atšaukiamas iš pareigų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminuotos darbo sutarties terminui suėjus, įmonės vadovas atšaukiamas iš pareigų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Valstybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybės įmonė – savivaldybei. Valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės (toliau – įmonė) valdymo funkcija priskiriama įmonės valdymo organams. Santykiuose su kitais asmenimis įmonės vardu veikia jos vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės vadovo kompetencija nustatoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – įstatymas) ir įmonės įstatuose. Įmonės vadovo gebėjimas atlikti įmonės valdymo funkciją yra labai svarbus siekiant įmonės veiklos tikslų, kurie nustatomi įmonės įstatuose, įmonės veiklos strategijoje, kituose planavimo dokumentuose. Nors įmonės vadovu skiriamas viešąjį konkursą laimėjęs įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, jo gebėjimas atlikti įmonės valdymo funkciją skyrimo į pareigas metu nėra akivaizdus. Be to, neigiamų požymių įmonės vadovo vadybinėje veikloje gali atsirasti ir laikui bėgant. Tokių požymių atsiradimą gali lemti ilgas įmonės vadovo pareigų ėjimas ir nusistovėję vadovavimo principai, kuriuos keisti sugeba nedažnas įmonės vadovas. Įmonės vadovas gali prarasti gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių ir iššūkių, o užsimezgę ilgalaikiai santykiai su įmonės vadovą skiriančia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija gali turėti neigiamos įtakos galimybei objektyviai vertinti įmonės vadovo veiklą.
Siekiant to vengti ir sudaryti prielaidas gerinti įmonių valdymo kokybę bei skatinti periodinę asmenų, turinčių tinkamiausias savybes (pvz., lyderystės, strateginių žinių, personalo valdymo ir pan.) ir vadovavimo patirtį, paiešką į įmonės vadovo pareigas, taip užtikrinant, kad įmonių veiklos organizavimas būtų grindžiamas aktyviais ir efektyviais veiksmais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad asmuo įmonės vadovu skiriamas ketverių metų kadencijai. Įstatymo projekto uždavinys – nustatyti, kad asmuo įmonės vadovu skiriamas ketverių metų kadencijai, kuriai pasibaigus, įmonės vadovas turi būti atšauktas iš pareigų, paliekant galimybę įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai įmonės vadovą atšaukti iš pareigų iki kadencijos pabaigos. Taip pat nustatyti išimtį, kai su įmonės vadovu sudaryta darbo sutartis galėtų būtų pratęsta antrajai ketverių metų kadencijai, ir apibrėžti šios išimties taikymo sąlygas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Aušra Keniausytė, tel. 8 706 64 951, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nustatyta, kad įmonės vadovą skiria ir atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Taip pat nustatyta, kada įmonės vadovas turi būti atšauktas – kai be įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sutikimo tampa kito juridinio asmens darbuotoju ar organo nariu (įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Įstatyme pažymima, kad, atšaukus įmonės vadovą, darbo sutartis su juo turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Darbo kodeksu, įmonės vadovas parenkamas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (Darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalis). Šios Darbo kodekso nuostatos pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašo nustatymo ir Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja konkurso organizavimo tvarką: reikiamų dokumentų dalyvauti konkurse pateikimą, komisijos sudarymą, atrankos eigą ir jos fiksavimą, komisijos sprendimo apskundimą. Darbo kodekse taip pat nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi, ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis šia Darbo kodekso nuostata, įmonės vadovą atšaukus ir nutraukus su juo darbo sutartį, darbo sutartis su juo pasibaigia.
Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės vadovo atšaukimas yra absoliuti jį paskyrusio organo teisė, t. y. įmonės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo; dėl to, kad nutraukiant darbo sutartį su įmonės vadovu taikomi ne Darbo kodekso, o specialiojo įstatymo (šiuo atveju – įstatymo) įtvirtinti pagrindai (įmonės vadovo atšaukimas), netaikomos Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais; įmonės vadovo atleidimo atveju taip pat netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ar darbo sutarties nutraukimo apribojimų (Darbo kodekso 130 ir 131 straipsniai), o atšaukus vadovą išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kai vadovas atšaukiamas nesant jo kaltės (Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-397/2007; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-384/2011). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinė įstatymo projekto nuostata yra susijusi su ketverių metų kadencijos įmonės vadovui nustatymu ir pareiga įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai atšaukti įmonės vadovą iš pareigų pasibaigus ketverių metų kadencijai, išskyrus siūlomą nustatyti išimtį, kai įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus.
Nurodytu atveju įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikiama galimybė pratęsti įmonės vadovo darbo suutartį antrajai ketverių metų kadencijai be konkurso. Siūlomų nuostatų įgyvendinimas lemtų poreikį ne rečiau kaip kas ketverius metus, jei per šį laikotarpį įmonė nepasiekė jai nustatytų veiklos tikslų, arba ne rečiau kaip kas aštuonerius metus, kai per pirmus ketverius įmonės vadovo kadencijos metus įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus, organizuoti konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti, keliant konkurso dalyviams laikmetį atitinkančius reikalavimus. Taip būtų sudarytos prielaidos gerinti įmonių valdymo kokybę, t. y. viena vertus, periodiškai vykdyti lyderių požymius turinčių asmenų paiešką į įmonės vadovo pareigas, kita vertus, periodiškai tikrinti įmonės vadovo pareigas einančio asmens, pakartotinai siekiančio užimti tos pačios įmonės vadovo pareigas ir dėl to privalančio dalyvauti konkurse, gebėjimus toliau eiti šias pareigas, ir į šias pareigas paskirti labiausiai šioms pareigoms keliamus reikalavimus atitinkantį asmenį. Nors šiuo metu galiojantis įstatymas įtvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisę atšaukti įmonės vadovą, minėtina, kad šia teise naudojamasi retai.
Pažymėtina, kad daugiau nei 1/2 šiuo metu valstybės įmonių vadovų pareigas einančių asmenų buvo paskirti prieš 10 ir daugiau metų, o 1/4 šias pareigas eina 20 ir daugiau metų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų vykdomos įmonių vadovų veiklos priežiūros efektyvumo. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti išimties, leisiančios pasibaigus įmonės vadovo pirmajai kadencijai, su juo sudarytą darbo sutartį pratęsti antrajai ketverių metų kadencijai, susiejimas su įmonei nustatytų tikslų pasiekimu įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu, grindžiamas įmonės, kaip viešojo juridinio asmens teisinės formos, specifika. Nors įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, įmonė turi siekti įmonės verslo vertės augimo, valstybės investuoto kapitalo grąžos arba bent jau pelningos veiklos. Tai pagrindža ir įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmonės pelno įmokos mokėjimą atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą (įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 6, 8, 10 dalys) Atsižvegiant į tai bei siekiant didinti įmonės vadovo suinteresuotumą įmonės veiklos rezultatais, įmonės vadovo kadencijos pratęsimo galimybė yra siejama būtent su įmonei nustatytų veiklos tikslų pasiekimu, o ne su įmonės vadovo asmeninės veiklos vertinimu. Tokia praktika, kai įmonės veiklos tikslų pasiekimas ar nepasiekimas tiesiogiai turi įtakos įmonės vadovui, egzistuoja ir dabar: Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas) nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija užtikrina, kad nepasiekus valstybės įmonės tikslų ar juos pasiekus tik iš dalies būtų svarstoma, ar vadovas tinka eiti pareigas; valstybės įmonės vadovui būtų nemokama atlygio kintamoji dalis arba ji būtų proporcingai mažinama (Aprašo 29 punktas). Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitiktis nustatytiems veiklos tikslams būtų vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad jau dabar galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina pareigą nustatyti įmonėms ilgalaikius ir trumpalaikius veiklos tikslus, atlikti periodinę įmonėms nustatytų veiklos tikslų peržiūrą, veiklos tikslų įgyvendinimo analizę ir vertinimą. Įstatyme nustatyta, kad įmonės veiklos tikslams įgyvendinti rengiama ir tvirtinama įmonės veiklos strategija; nustatomi įmonės veiklos rodikliai; kasmet tvirtinamas audituotas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir rengiama metinė veiklos ataskaita (įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 12 dalies 2, 4 punktai, 11 straipsnio 6 dalies 1, 4, 6 punktai, 14 ir 16 straipsniai). Apraše įtvirtinta pareiga valstybės įmonės organams pagal kompetenciją nustatyti valstybės įmonės veiklos strategiją, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus; ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti strategiją, metinius veiklos planus; reguliariai prižiūrėti, kaip įgyvendinami jų sprendimai ir rengti strategijos įgyvendinimo metines ataskaitas.
Taip pat įtvirtinta pareiga veiklos strategijos projektą ir strategijos įgyvendinimo metinę ataskaitą kasmet pateikti Valdymo koordinavimo centrui, atliekančiam valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkcijas, kuris savo ruožtu kasmet apibendrina valstybės įmonių ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, pasiektus veiklos finansinius ir nefinansinius rodiklius ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lliepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo” įtvirtinta pareiga valstybės įmonėms pateikti Valdymo koordinavimo centrui metinę ir tarpines veiklos ataskaitas, metinį ir tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius. Šios informacijos pagrindu Valdymo koordinavimo centras rengia, skelbia ir teikia Vyriausybei apibendrinančias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės įmones ir jų veiklą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo įgyvendinimą, Aprašas turės būti papildytas, numatant jame procedūrą, reglamentuojančią valstybės įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitikties nustatytiems veiklos tikslams vertinimą už įmonės vadovo pirmosios kadencijos, t. y. ketverių metų, laikotarpį.
Be to, atitinkamos savivaldybės įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitikties nustatytiems veiklos tikslams vertinimo procedūros turės būti nustatytos savivaldybių, kurios yra savivaldybių įmonių savininkės, tarybų. Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai atšaukti įmonės vadovą iš pareigų suėjus jo antrosios kadencijos laikotarpiui, nepriklausomai nuo įmonei nustatytų veiklos tikslų pasiekimo. Turint omenyje siūlymą neriboti įmonės vadovo kadencijų skaičiaus, dvi kadencijas iš eilės išdirbęs įmonės vadovas, siekdamas toliau vadovauti tai pačiai įmonei, šią savo teisę galės realizuoti dalyvaudamas konkurse tos įmonės vadovo pareigoms eiti. Įtvirtinant reikalavimą įmonės vadovo pareigas einančiam asmeniui, siekiančiam būti vėl paskirtam į šias pareigas, dalyvauti konkurse lygiais pagrindais kaip ir kitiems asmenims, pretenduojantiems į šias pareigas, siekiama užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principo laikymąsi, skatinti periodinę lyderių požymius turinčių asmenų paiešką ir atranką į įmonės vadovo pareigas, taip sudarant sąlygas į šias pareigas paskirti tuo metu tinkamiausias dalykines savybes, geriausius organizacinius, valdymo ir kitus gebėjimus bei didžiausią patirtį vadovavimo srityje turintį asmenį.
Tokiu būdu būtų užtikrinama ir tam tikra pusiausvyra: viena vertus, leidžiama tinkamai ir efektyviai įmonės vadovo pareigas einančiam asmeniui, gebančiam tinkamai organizuoti įmonės veiklą, atlikti jos valdymo funkciją ir vykdyti įmonei keliamus strateginius tikslus, pakartotinai pretenduoti į šias pareigas, taip užtikrinant tinkamai vertinamos įmonės vadovo veiklos tęstinumą, kita vertus, sudaromos prielaidos periodiškai (jei ne kas ketverius, tai bet kas aštuonerius metus) įvertinti kintančios aplinkos poreikius ir iššūkius ir paskirti į šias pareigas tuo metu labiausiai joms tinkantį asmenį. Jei prieš tai įmonės vadovo pareigas ėjęs asmuo laimėtų konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti, būtų laikoma, kad asmuo iš naujo pradeda pirmąją kadenciją. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siekiamus tikslus, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tam tikras pereinamąsias nuostatas, skirtas įmonių vadovams, šias pareigas einantiems iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo.
Turint omenyje tai, kad daugiau nei 2/3 šiuo metu valstybės įmonių vadovų pareigas einančių asmenų buvo paskirti į šias pareigas prieš
laikymąsi, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad su visais iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo įmonės vadovo pareigas einančiais asmenimis, siūlomiems pakeitimams įsigaliojus, sudaromos terminuotos vienerių metų darbo sutartys, o šiam terminui suėjus įmonių vadovai atšaukiami iš pareigų. Siūlomas reguliavimas neturėtų pažeisti įmonių vadovų, iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo šias pareigas ėjusių, pavyzdžiui, vienerius ar dvejus metus, teisėtų lūkesčių, nes galiojantis teisinis reguliavimas leidžia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bet kada atšaukti įmonės vadovą. Taigi asmuo, einantis šias pareigas, negali turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių nebūti atšauktam. Be to, siūlomas vienerių metų terminuotų darbo sutarčių terminas, manytina, yra optimalus laikas, visų prima, tiek esamiems įmonių vadovams, siekiantiems toliau eiti šias pareigas, pasiruošti dalyvauti konkurse įmonės vadovo pareigoms eiti, visų antra, tiek ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, suformuluoti į įmonės vadovo pareigas kandidatuosiantiems asmenims keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įvertinti ir nustatyti tam tikrų įgūdžių, kuriuos turi turėti kandidatas į šias pareigas, poreikį. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomų pakeitimų priėmimas, viena vertus, skatins periodinę lyderių požymius turinčių asmenų paiešką į įmonės vadovo pareigas, kita vertus, sudarys sąlygas periodiškai tikrinti įmonės vadovo pareigas einančių asmenų tinkamumą šioms preigoms, o tai leis pagerinti įmonių valdymo kokybę, turės teigiamą įtaką įmonių veiklos rezultatams. Siūlomų nuostatų įsigaliojimas lems įmonių valdymo pasikeitimus vėliausiai po metų ir keturių mėnesių nuo jų įsigaliojimo, kada turės būti atšaukti iš pareigų esami įmonių vadovai ir organizuojami konkursai įmonės vadovo pareigoms eiti. Pasikeitimai įmonių valdyme iškart po siūlomų nuostatų įsigaliojimo galimi tik tuo atveju, jei esami įmonių vadovai nesutiktų keisti neterminuotos darbo sutarties į terminuotą darbo sutartį, sudaromą vienerių metų terminui. Poveikį finansams formuotų išeitinių išmokų mokėjimas atšauktiems įmonių vadovams. Valdymo koordinavimo centro duomenimis 2014 metais vidutinė valstybės įmonių vadovų mėnesinė alga siekė 2 203 EUR, tad pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą vienam atšauktam įmonės vadovui turėtų būti išmokama vidutiniškai 4 406 EUR dydžio išeitinė išmoka. Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma mažinti tokiu atveju išmokamos išeitinės išmokos dydį iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Manytina, kad tikslai, kurie būtų pasiekti priėmus siūlomą įstatymo projektą, ne tik kad pateisintų įmonių patiriamas išlaidas dėl išeitinių išmokų išmokėjimo, bet ir turėtų teigiamos įtakos įmonių veiklos rezultatams, tarp jų – ir finansiniams veikos rezultatams, nes būtų sudarytos sąlygos gerinti, efektyvinti įmonių valdymo kokybę.
Teigiamą poveikį ekonomikai darytų naujų valdymo metodų taikymas įmonių valdyme ir jų poveikis įmonių veiklos rezultatams. Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaka priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas pagerins įmonių valdymo kokybę, turės teigiamą įtaką įmonių veiklos rezultatams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomus pakeitimus reikės:
1) keisti Aprašą (už pakeitimus atsakinga Ūkio ministerija);
2) priimti savivaldybių tarybų tvarkas, reglamentuojančias savivaldybės įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitikties nustatytiems veiklos tikslams vertinimo už savivaldybės įmonės vadovo kadencijos laikotarpį procedūras (už priėmimą atsakingos savivaldybių, kurios yra savivaldybių įmonių savininkės, tarybos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“, „įmonės vadovas“, „kadencija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-09-15 Nr. XIIP-4703 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata „priėmus sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama“ taisytina, derinant ją su priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso, kuris įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., 104 straipsnio
atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. 2. Projekto 1 straipsnio 1-3 dalyse bei 2 straipsnio 3-4 dalyse siūloma reglamentuoti valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų atšaukimą iš užimamų pareigų tiek pasibaigus jo kadencijai, tiek iki jos pabaigos. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas gali būti skiriamas įmonės valdybos nariu. Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų lieka neaišku, ar įstatyme nustatytais atvejais atšaukus įmonės vadovą iš pareigų, jis turėtų būti atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių, ar buvęs įmonės vadovas nepriklausomai nuo jo atšaukimo priežasčių (tame tarpe ir tuomet, kai jis būtų atšaukiamas dėl prastų įmonės veiklos rezultatų) galėtų ir toliau dirbti įmonės valdyboje. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3. Pagal projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą įmonių vadovai turėtų būti atšaukti tuo atveju, jeigu jie nesutiktų sudaryti 1 metų terminuotas darbo sutartis, o tais atvejais, kai jie sudarytų tokias sutartis - pasibaigus jų terminui.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtais atvejais atšaukiami įmonių vadovai turėtų vykdyti savo pareigas iki tol, kol konkurso tvarka bus paskirti nauji įmonių vadovai, ar įmonių vadovų pareigas laikinai vykdytų kiti asmenys. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]