Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomojamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.“
išdėstyti taip:
„11. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį.“
1.
Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Andrius Palionis Bronius Bradauskas Gintautas Mikolaitis
Projekto Nr. XIIP-4688(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai rekonstrukcija atliekama šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą nuomojamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama;
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirtį atitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės.“ 4.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andriejus Stančikas
Projekto Nr. XIIP-4688(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai rekonstrukcija atliekama šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;“
ją išdėstyti taip: ,,14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirtį atitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės. 4.
įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Juozas Rimkus Vytautas Kamblevičius
Projekto Nr. XIIP-4688(4) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme.
Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
išdėstyti taip: „12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 pareiga kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.“
ją išdėstyti taip: ,,14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
Projekto Nr. XIIP-4688(5) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau nei 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme.
Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
ją išdėstyti taip: „12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė pareiga kas 3 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.“
ją išdėstyti taip: ,,14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties ar šio įstatymo pažeidimų.“
ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą (jį sumokant vieną kartą), lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nurodo, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. O valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami Žemės įstatymo Nr. I-466 ir kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojanti Žemės įstatymo Nr. I-466 redakcija leidžia be aukciono išnuomotų valstybinių žemės sklypų nuomotojams keisti žemės sklypų paskirtį. Keičiant žemės sklypo paskirtį gali būti sumažinama ir jo vertė, žemės sklypas, pakeitus jo paskirtį, naudojamas pažeidžiant viešuosius interesus, ne pagal tikslą, kuriam jis buvo išnuomotas. Praktikoje, kaip ne kartą konstatavo ir Valstybės kontrolė, be aukciono išnuomojamas kur kas didesnis valstybinės žemės sklypas, nei reikalingas statiniams ir įrenginiams naudoti. Pakeitus valstybinės žemės sklypo paskirtį tokiame žemės sklype toliau vykdoma ūkinė – komercinė veikla, investiciniai projektai, statomi nauji pastatai. Tokiu būdu rinkoje iškraipoma konkurencija, kai vieni ūkio subjektai tokiais veiksmais įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitus. Siekiant išvengti tokios situacijos, kai išnuomotos valstybinės žemės paskirtis pakeičiama ir toliau valstybinė žemė naudojama visai kitam tikslui, nei buvo išnuomota, įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirtis negali būti keičiama.
Žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama tik teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus valstybinės žemės sklypą už rinkos kainą. Pirminiai projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai: Andrius Palionis, Bronius Bradauskas, Gintautas Mikolaitis. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – nustatyti, jog be aukciono išnuomoto žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama. Projekto uždaviniai – nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, jog valstybinė žemė būtų išnuomojama ir vėliau naudojama pagal nustatytą paskirtį. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra numatyto draudimo keisti be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirtį. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirties nebūtų galima keisti. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras atitinkamai turės pakeisti ar priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9.
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras atitinkamai turės pakeisti ar priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų surinkimui įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo nariai: Andrius Palionis, Bronius Bradauskas, Gintautas Mikolaitis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Valstybinė žemė“, „be aukciono“, „žemės sklypo paskirtis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Bronius Bradauskas Gintautas Mikolaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-09-09 Nr. S-2016-5884 Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xiip-4688 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4688, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO nr. i-446 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-09-12 Nr. XIIP-4688 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų, reikalingų tuose sklypuose asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, paskirtis negali būti keičiama. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra pakankamai aiški sąvoka ,,žemės sklypo paskirtis“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų sąvoką patikslinti arba atskleisti jos turinį. Antra, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, nes įstatyme būtų numatyta galimybė Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka keisti pagrindinę išsinuomos valstybinės žemės naudojimo paskirtį.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, kai pagal vienas įstatymo nuostatas būtų draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal kitas – leidžiama, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, ,,kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai ir yra išnuomojami asmenims tam, kad jie galėtų tuose sklypuose esančius jiems priklausančius pastatus ar įrenginius eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgus į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4.
nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO nr. i-446
2017-10-11 Nr. XIIP-4688(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu „ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau kaip 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje.
Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“ Pažymėtina, kad šis projekto variantas iš esmės pasikeitęs lyginant jį su pirmuoju variantu, o aiškinamasis raštas, kuriame būtų paaiškinti siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai, nėra pateikiamas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas - apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Tuo tarpu projektu siūlomose naujose nuostatose siūloma reglamentuoti atvejus, kada šio punkto pagrindu išnuomotose valstybinės žemės sklypuose galima naujų statinių ar įrenginių statyba ar esamų statinių ar įrenginių rekonstrukcija, taip pat reglamentuojama žemės nuomos mokesčio (jo priedo) mokėjimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies tikslą, todėl svarstytina, ar projektu siūlomos naujos nuostatos neturėtų būti išdėstomos kitose keičiamo įstatymo nuostatose. Antra, iš naujai siūlomų projekto nuostatų darytina išvada, kad žemės sklypo nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą statinį 5 procentais didinant jo užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį gali tik „neprivatizuojamoje žemėje“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto siūlomų nuostatų kontekste nėra aiškus sąvokos „neprivatizuojama žemė“ turinys. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis nustato, kokia žemė yra laikoma neprivatizuojama, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tikrai būtent ši žemė turima omeny. Be to, manytina, kad neprivatizuojama žemė, kuri numatyta Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje, nėra ta valstybinė žemė (pvz., žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių; užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių) ir kt.), kurią būtų galima išnuomoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame kontekste nėra aiškios ir projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatos. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nauji statiniai galėtų būti statomi vietoj esamų statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ar šalia esančių statinių.
Jei nauji statiniai gali būti statomi vietoj esamų statinių, tai toks teisinis reguliavimas nėra aiškus, nes logiška būtų manyti, kad, jei valstybinės žemės sklype asmeniui priklausančių statinių ar įrenginių nebelieka (pavyzdžiui, jie yra nugriaunami), tai toks asmuo praranda pagrindą nuomotis valstybinės žemės sklypą, jei pastarasis buvo išnuomotas be aukciono, remiantis pagrindu, jog sklype yra nuomininkui priklausantys statiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvi (neužstatyti) valstybinės žemės sklypai privatiems asmenims gali būti išnuomojami tik aukciono būdu, išskyrus kitas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis. Tuo atveju, jei nauji statiniai gali būti statomi šalia tame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių, tai kyla klausimas, ar be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra būtent tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar be aukciono išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų statinių ar įrenginių rekonstravimas galimi tik tais atvejais, jei tai yra numatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) valstybinės žemės nuomos sutartyse, ar ir kitais atvejais. Taip pat nėra pakankamai aišku, ar neprivatizuotinoje žemėje turi būti statomi tik tos paskirties nauji statiniai ir rekonstruojami statiniai, kurios paskirties statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ar gali būti ir kita statinių paskirtis (pavyzdžiui, jei buvo išnuomota valstybinė žemė tik visuomeninės paskirties statiniams eksploatuoti, tai tik šios paskirties nauji statiniai ar rekonstruoti esami gali būti šiame žemės sklype).
Penkta, siekiant aiškumo, projekto formuluotė „Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą“ tikslintina, nurodant, kad nuomininkas gali statyti ne tik naują ar rekonstruoti esamą statinį, bet ir įrenginį. Šešta, iš projekto nuostatų darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomininkas, sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, šiame žemės sklype gali statyti naują statinį ar rekonstruoti esamą statinį, kurio užimamas valstybinės žemės plotas padidėja daugiau kaip 5 procentus. Pažymėtina, kad projekto nuostatos nereglamentuoja galimo maksimalaus statinio užimamo valstybinės žemės ploto, todėl toks teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas, kad žemės sklypo nuomininkas, pastatęs didesnio užimamo ploto naują statinį nei esamas ar rekonstravęs esamą statinį, įgytų teisę be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę tokio statinio eksploatacijai. Septinta, projekto nuostatos, kad žemės nuomos mokesčio priedas, lygus 20 procentų išnuomoto žemės sklypo mokestinės vertės mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios, nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jei valstybinės žemės sklypo nuomininkas sumokėtų tik pirmąją įmoką iki statybų pradžios, o kitų įmokų nemokėtų, bet tęstų statybą.
Be to, pastarąja nuostata siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustatytų be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Taip pat, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekte siūloma nustatyti žemės nuomos mokesčio priedo dydį – 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Aštunta, atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos mokestis yra sumokamas į atitinkamos savivaldybės biudžetą. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos mokesčio priedas būtų mokamas į valstybė biudžetą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis to paties valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis būtų mokamas į skirtingus biudžetus bei kuri valstybės institucija administruotų žemės nuomos mokesčio priedo mokėjimą. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 2.
įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės sklypo išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo pareiga kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad toks perskaičiavimas atliekamas kas 3 metai. Taigi priėmus įstatymą, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimas vyktų retesniais laiko tarpais. Svarstytina, ar dėl to valstybė nepatirtų nuostolių, nes išaugus valstybinės žemės sklypo vertei bei įstatyme nustačius, kad valstybinės žemės nuomos mokestis perskaičiuojamas retesniais laiko tarpais, valstybės gaunamos pajamos iš žemės nuomos galimai sumažėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties ar šio įstatymo pažeidimų“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, projekto nuostata ,,per nustatytą 2 metų laikotarpį“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kuris subjektas dviejų metų laikotarpį nustatytų. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei privačios žemės nuomotojai, nes valstybinės žemės nuomos sutartį ji galėtų nutraukti tik po to, kai praeitų
žemės nuomos sutarties ar keičiamo įstatymo pažeidimus.
Tuo tarpu privačios žemės nuomotojai žemės nuomos sutartį, esant pagrindui, galėtų nutraukti pranešę nuomininkui Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais (nutraukiant žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį – prieš 3 mėnesius, kitos paskirties žemės – prieš 2 mėnesius). Be to, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybė 2 metų laikotarpyje jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje leistų jos nuomininkams nesilaikyti žemės nuomos sutarties reikalavimų, taip pat keičiamo įstatymo reikalavimų, tame tarpe ir projekte siūlomų nustatyti draudimų ir ribojimų statyti statinius, juos rekonstruoti ir pan. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme) (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės interesus bei tikslingumo, efektyvumo bei proporcingumo principus bei Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar 2 metų laikotarpis būtų taikomas nutraukiant sutartį tik keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatytais, ar ir kitais įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, kai nuomininkas nemoka žemės nuomos mokesčio. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Ketvirta, projekto nuostata ,,(arba jos nesudaryti)“ nėra aiški ir tikslintina atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą, o ne jų sudarymą. 4.
nustatyti, kad ,,jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą (jį sumokant vieną kartą), lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme“. Pažymėtina, kad pastaroji projekto nuostata būtų taikoma valstybinės žemės nuomos sutartims, kuriose numatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius nemokant papildomo žemės nuomos mokesčio priedo. Projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad žemės nuomos mokesčio priedas turėtų būti mokamas ir tais atvejais, kai iki įstatymo įsigaliojimo sudarytose sutartyse nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus jau būtų pradėta įgyvendinti. Taigi vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti santykius, atsiradusius iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas ne vieną kartą konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas aukščiau minėtas principas. 5. Nėra aiškus projekto
nuostatos yra susijusios su projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje siūlomu nustatyti nauju teisiniu reguliavimu, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose formuluotėje „ir (ar) naudojimo būdą“ brauktinas žodis „naudojimo“. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad projektu siūloma nustatyti naują žemės nuomos mokesčio (jo priedo) mokėjimo tvarką, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos (atitinkamai ir šio straipsnio 2 dalies) nereikėtų tikslinti. 7. Pažymėtina, kad teikiamas įstatymo projektas savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4688), kuriam Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 459 pateikė savo išvadą.
459 pateikė savo išvadą. Be to, pagal projekto 1 straipsnyje pateiktas siūlomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio, taip pat projekto 2 straipsnio nuostatas keičiamame įstatyme nustatomas naujas žemės nuomos mokesčio priedas, kurį į valstybės biudžetą mokėtų atitinkami valstybinės žemės nuomininkai. Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, bei į tai, kad iš esmės pasikeitė projektu siūlomas teisinis reguliavimas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADOS PROJEKTAS
klausymai nebuvo rengiami. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų, reikalingų tuose sklypuose asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, paskirtis negali būti keičiama. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra pakankamai aiški sąvoka ,,žemės sklypo paskirtis“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų sąvoką patikslinti arba atskleisti jos turinį. Antra, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, nes įstatyme būtų numatyta galimybė Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka keisti pagrindinę išsinuomos valstybinės žemės naudojimo paskirtį. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, kai pagal vienas įstatymo nuostatas būtų draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal kitas – leidžiama, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)12
įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, ,,kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai ir yra išnuomojami asmenims tam, kad jie galėtų tuose sklypuose esančius jiems priklausančius pastatus ar įrenginius eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgus į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
4Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti. STT išvada gauta. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2016-09-29) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4688, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 6. STT (2016-05-18) * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau
vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jį priėmus) sudarytų tiesioginių sąlygų korupcijai, tačiau Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos skirtingai, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje (galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 11 dalies pakeitimai) siūloma nustatyti, kad „be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“ (pasviruoju šriftu – Projekte siūlomos nuostatos). Taigi, priėmus Projektą, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu negalėtų būti nutraukiama prieš terminą dviem atvejais: 1) atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų nustatytais atvejais ir 2) kai pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
sutartį siejamas ne su pagrindinio sutarties objekto (žemės), bet su kito turto (fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų nuomojamų statinių ir įrenginių), kurio naudojimui išnuomota žemė, naudojimu.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad svarstytina, ar priėmus Projektą tam tikrais atvejais (pavyzdžiui: kai pastatai, nors ir būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, tačiau būtų nesilaikoma žemės nuomos sutarties sąlygų) pavyks užtikrinti žemės nuomos sutarties sąlygų, susijusių su pagrindinio sutarties objekto (žemės) naudojimu, vykdymą. 2. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą, galima teigti, kad nėra aiškus minėtų Projekto ir galiojančio Įstatymo 9 straipsnio
žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3. Manome, kad dėl minėtos Projekto formuluotės, priėmus Projektą, šios nuostatos gali būti suvokiamos ir aiškinamos skirtingai[1]. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų teisinio reglamentavimo dviprasmiškumų, siūlome patikslinti Projekto nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė 2017-06-14, nutarimas Nr. 459 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
(toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas – apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Apribojimus dėl nuomojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo nustato to paties straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi Žemės įstatymo nuostatos šiuo metu nesuteikia galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir
(ar) būdo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurių apibrėžimas perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Darytina išvada, kad siūlomas Žemės įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir nebūtinas ribojant nuomojamos valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą. 2. Šiuo metu yra bendraisiais planais suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją.
Įsigaliojus absoliučiam draudimui keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Darytina išvada, kad ne visada teritorijų esamos padėties dirbtinis išlaikymas neįgyvendinant nustatytų vystymo krypčių, pavyzdžiui, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, atitiks visuomenės poreikius ir ne kiekvienu atveju išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas gali pažeisti viešąjį interesą. 3. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos jau sprendžiamos įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibrėžti atvejus ir tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo metu yra parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti ir patikslinti reguliavimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu (taip pat ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo) taip, kad būtų išvengta skirtingo nuostatų interpretavimo. Nepritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30) Argumentai: Valstybės kontrolė ne vienoje išvadoje yra pastebėjusi, kad valstybė ne visada efektyviai valdo savo turtą - žemę, kai ją be aukciono išnuomoja statinių eksploatacijai už minimalų žemės nuomos mokestį. Nuo šio mokesčio kai kuriais atvejais savivaldybių sprendimu asmenys apskritai atleidžiami. Tokiu atveju valstybė negauna naudos, kurią galėtų gauti verslo plėtrai tinkamus sklypus išnuomojusi aukcione ar žemės sklypus pardavusi už tikrąją rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektą siūloma papildyti nuostatomis, draudžiančiomis statybą ar paskirties keitimą išnuomotose valstybinės žemės sklypuose, ir tuo pačiu skatinančiose norintiems plėtoti verslą asmenims įsigyti sklypus už rinkos kainą nustatytą atlikus individualų vertinimą (kainos apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei Vyriausybės išvadoje nurodytus argumentus dėl reguliavimo aiškumo, nuostatas dėl paskirties keitimo siūloma perkelti į 9 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai rekonstrukcija atliekama šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nuomojamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.“ Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „11.
Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. 14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirtį atitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.“ Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad iki siūlomo reguliavimo priėmimo jau yra sudaryta nuomos sutarčių, investuota į išnuomotų sklypų įrengimą ir pan., siekiant nepažeisti teisėtų nuomininkų (kai sutartyse buvo numatyta statybos ar paskirties keitimo galimybė) lūkesčių, bet kartu apginti valstybės finansinius interesus, siūloma nustatyti galimybę statyti naujus statinius į valstybės biudžetą sumokėjus nuomos mokesčio priedą.
Galiojančiais Vyriausybės nutarimais patvirtintose tipinėse valstybinės žemės nuomos sutarčių formose yra įrašyta sąlyga, kad nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka įstatymais ir nutarimais gali būti keičiama, todėl pasiūlymas dėl nuomos mokesčio priedo nepažeidžia nuomininkų lūkesčių ir laikytinas geriausiai suderinančiu nuomininkų veiklos tęstinumo ir valstybės finansinius lūkesčius. Generalinei prokuratūrai išreiškus abejonę dėl viešai aptariamo 5 procentų nuomos mokesčio dydžio pakankamumo valstybės interesams užtikrinti, siūloma nustatyti 20 procentų dydį. Bendrojo plano sprendiniai, numatantys paskirties keitimo galimybę, žemės sklypų pardavimo kainą padidina apie 20 proc. Be to, žemės rinkoje, ypatingai didžiuosiuose miestuose, žemės sklypai, kurių paskirtis
„Kita“, naudojimo būdas „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių
teritorijos“, parduodami daug didesnėmis (daugiau nei 40 proc.) kainomis negu paskirties „Kita“, naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
taikymas
įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės.“
sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami. Pritarti. Pritarti Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): siūlyti Komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4486(2) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto išvados rengėjų patobulintas įstatymo projektas XIIP-4486(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto išvados rengėjai Andriejus Stančikas Vytautas Kamblevičius Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė [1] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados 2 pastaboje šias nuostatas aiškina kitaip (be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai <...> pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį) nei Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ec0fb98078eb11e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=-4cu9ubfy3.
Kaimo reikalų komitetas Patikslintas Pagrindinio komiteto IŠVADOS PROJEKTAS
nebuvo rengiami. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)1
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų, reikalingų tuose sklypuose asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, paskirtis negali būti keičiama. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra pakankamai aiški sąvoka ,,žemės sklypo paskirtis“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų sąvoką patikslinti arba atskleisti jos turinį. Antra, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, nes įstatyme būtų numatyta galimybė Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka keisti pagrindinę išsinuomos valstybinės žemės naudojimo paskirtį. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, kai pagal vienas įstatymo nuostatas būtų draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal kitas – leidžiama, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)1
įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, ,,kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai ir yra išnuomojami asmenims tam, kad jie galėtų tuose sklypuose esančius jiems priklausančius pastatus ar įrenginius eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgus į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
4Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti. STT išvada gauta. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2016-09-29) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4688, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 6. STT (2016-05-18) * Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jį priėmus) sudarytų tiesioginių sąlygų korupcijai, tačiau Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos skirtingai, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys.
Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto 1 straipsnio 2 dalyje (galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 11 dalies pakeitimai) siūloma nustatyti, kad „be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“ (pasviruoju šriftu – Projekte siūlomos nuostatos). Taigi, priėmus Projektą, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu negalėtų būti nutraukiama prieš terminą dviem atvejais: 1) atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų nustatytais atvejais ir 2) kai pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
sutartį siejamas ne su pagrindinio sutarties objekto (žemės), bet su kito turto (fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų nuomojamų statinių ir įrenginių), kurio naudojimui išnuomota žemė, naudojimu.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad svarstytina, ar priėmus Projektą tam tikrais atvejais (pavyzdžiui: kai pastatai, nors ir būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, tačiau būtų nesilaikoma žemės nuomos sutarties sąlygų) pavyks užtikrinti žemės nuomos sutarties sąlygų, susijusių su pagrindinio sutarties objekto (žemės) naudojimu, vykdymą. 2. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą, galima teigti, kad nėra aiškus minėtų Projekto ir galiojančio Įstatymo 9 straipsnio
žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3. Manome, kad dėl minėtos Projekto formuluotės, priėmus Projektą, šios nuostatos gali būti suvokiamos ir aiškinamos skirtingai[1]. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų teisinio reglamentavimo dviprasmiškumų, siūlome patikslinti Projekto nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė 2017-06-14, nutarimas Nr. 459 1(9) 1(6)
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas – apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Apribojimus dėl nuomojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo nustato to paties straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi Žemės įstatymo nuostatos šiuo metu nesuteikia galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurių apibrėžimas perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Darytina išvada, kad siūlomas Žemės įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir nebūtinas ribojant nuomojamos valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą. 2. Šiuo metu yra bendraisiais planais suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją.
Įsigaliojus absoliučiam draudimui keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Darytina išvada, kad ne visada teritorijų esamos padėties dirbtinis išlaikymas neįgyvendinant nustatytų vystymo krypčių, pavyzdžiui, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, atitiks visuomenės poreikius ir ne kiekvienu atveju išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas gali pažeisti viešąjį interesą. 3. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos jau sprendžiamos įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibrėžti atvejus ir tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo metu yra parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti ir patikslinti reguliavimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu (taip pat ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo) taip, kad būtų išvengta skirtingo nuostatų interpretavimo. Nepritarti Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30) 1(9) 1(6) Argumentai: Valstybės kontrolė ne vienoje išvadoje yra pastebėjusi, kad valstybė ne visada efektyviai valdo savo turtą - žemę, kai ją be aukciono išnuomoja statinių eksploatacijai už minimalų žemės nuomos mokestį. Nuo šio mokesčio kai kuriais atvejais savivaldybių sprendimu asmenys apskritai atleidžiami. Tokiu atveju valstybė negauna naudos, kurią galėtų gauti verslo plėtrai tinkamus sklypus išnuomojusi aukcione ar žemės sklypus pardavusi už tikrąją rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektą siūloma papildyti nuostatomis, draudžiančiomis statybą ar paskirties keitimą išnuomotose valstybinės žemės sklypuose, ir tuo pačiu skatinančiose norintiems plėtoti verslą asmenims įsigyti sklypus už rinkos kainą nustatytą atlikus individualų vertinimą (kainos apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei Vyriausybės išvadoje nurodytus argumentus dėl reguliavimo aiškumo, nuostatas dėl paskirties keitimo siūloma perkelti į 9 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai rekonstrukcija atliekama šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nuomojamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.“
A.
Seimo nariai A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30)1
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „11. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. 14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirtį atitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.“
A.
Seimo nariai A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30)2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iki siūlomo reguliavimo priėmimo jau yra sudaryta nuomos sutarčių, investuota į išnuomotų sklypų įrengimą ir pan., siekiant nepažeisti teisėtų nuomininkų (kai sutartyse buvo numatyta statybos ar paskirties keitimo galimybė) lūkesčių, bet kartu apginti valstybės finansinius interesus, siūloma nustatyti galimybę statyti naujus statinius į valstybės biudžetą sumokėjus nuomos mokesčio priedą. Galiojančiais Vyriausybės nutarimais patvirtintose tipinėse valstybinės žemės nuomos sutarčių formose yra įrašyta sąlyga, kad nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka įstatymais ir nutarimais gali būti keičiama, todėl pasiūlymas dėl nuomos mokesčio priedo nepažeidžia nuomininkų lūkesčių ir laikytinas geriausiai suderinančiu nuomininkų veiklos tęstinumo ir valstybės finansinius lūkesčius. Generalinei prokuratūrai išreiškus abejonę dėl viešai aptariamo 5 procentų nuomos mokesčio dydžio pakankamumo valstybės interesams užtikrinti, siūloma nustatyti 20 procentų dydį. Bendrojo plano sprendiniai, numatantys paskirties keitimo galimybę, žemės sklypų pardavimo kainą padidina apie 20 proc. Be to, žemės rinkoje, ypatingai didžiuosiuose miestuose, žemės sklypai, kurių paskirtis „Kita“, naudojimo būdas
„Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, parduodami daug
didesnėmis (daugiau nei 40 proc.) kainomis negu paskirties „Kita“, naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės.“
šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir
pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): siūlyti Komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4688(2) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4688(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvados rengėjai Juozas Rimkus Vytautas Kamblevičius Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė [1] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados 2 pastaboje šias nuostatas aiškina kitaip (be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai <...> pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį) nei Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ec0fb98078eb11e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=-4cu9ubfy3.
Kaimo reikalų komitetas
2017-07-11
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro patarėjai: Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius; padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Artūras Bogdanovas – Žemės ūkio viceministras, Kalantaitė Aušra - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Tumalavičienė Gintarė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Kropas Stasys - Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Arvydas Avulis
Donatas - Šiaulių bankas, Lietuvos bankų asociacijos darbo grupės narys, Algimantas Vyšniauskas - Neringos savivaldybės administracijos direktorius, Mindaugas Statulevičius – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)1
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų, reikalingų tuose sklypuose asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, paskirtis negali būti keičiama.
Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra pakankamai aiški sąvoka ,,žemės sklypo paskirtis“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgus į tai, reikėtų sąvoką patikslinti arba atskleisti jos turinį. Antra, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kyla abejonių, ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, nes įstatyme būtų numatyta galimybė Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka keisti pagrindinę išsinuomos valstybinės žemės naudojimo paskirtį. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, kai pagal vienas įstatymo nuostatas būtų draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal kitas – leidžiama, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)1
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, ,,kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį“. Pastarosios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
galėtų tuose sklypuose esančius jiems priklausančius pastatus ar įrenginius eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgus į tai, manytume, kad toks projektu siūlomas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
valstybės turtu - valstybinės žemės sklypais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-09-12)
4Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti. STT išvada gauta. 5.
Respublikos teisingumo ministerijos (2016-09-29) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4688, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 6. STT (2016-05-18) * Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas (jį priėmus) sudarytų tiesioginių sąlygų korupcijai, tačiau Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos skirtingai, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje (galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 11 dalies pakeitimai) siūloma nustatyti, kad „be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies
paskirtį“ (pasviruoju šriftu – Projekte siūlomos nuostatos). Taigi, priėmus Projektą, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu negalėtų būti nutraukiama prieš terminą dviem atvejais:
1) atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų nustatytais atvejais ir 2) kai pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nutraukti žemės nuomos sutartį siejamas ne su pagrindinio sutarties objekto (žemės), bet su kito turto (fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų nuomojamų statinių ir įrenginių), kurio naudojimui išnuomota žemė, naudojimu.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad svarstytina, ar priėmus Projektą tam tikrais atvejais (pavyzdžiui: kai pastatai, nors ir būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį, tačiau būtų nesilaikoma žemės nuomos sutarties sąlygų) pavyks užtikrinti žemės nuomos sutarties sąlygų, susijusių su pagrindinio sutarties objekto (žemės) naudojimu, vykdymą. 2. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą pastabą, galima teigti, kad nėra aiškus minėtų Projekto ir galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatų santykis, kadangi pagal
prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3. Manome, kad dėl minėtos Projekto formuluotės, priėmus Projektą, šios nuostatos gali būti suvokiamos ir aiškinamos skirtingai[¹]. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų teisinio reglamentavimo dviprasmiškumų, siūlome patikslinti Projekto nuostatas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankų asociacija (LBA) 2017-07-04 Nr.02/06 1(9)
Išrašas iš 2017-07-04 LBA rašto Nr. 02/06:
Konstitucijoje nustatytus nediskriminavimo ir teisinės valstybės principus, nes nustatytas reglamentavimas analogiškus pastatų savininkus suskirsto į skirtingą reglamentavimą.
Tai reiškia, kad asmenys, kurie jau turi sudarytas sutartis atsiduria skirtingame reglamentavime nei asmenys, kurie neturi atitinkamų sutarčių, taip pat skirtingai vertinamos neprivatizuojamos teritorijos ir pan. Nors faktiniai santykiai visais atvejais yra tapatūs, tai yra asmuo naudoja valstybinės žemės sklypą, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti ir numato vykdyti atitinkamas investicijas (nes natūraliai pastatai kas tam tikrą laiką pasensta tiek materialiai tiek moraliai). Be to, įstatymo projektu pažeidžiamas sutartie šalių lygybės principas, tai yra valstybės prieš kitą sutarties šalį naudoja prievartos mechanizmus, tai reiškia galiojant nuomos santykiams vienašališkai iš esmės keičia žemės nuomos sąlygas ženkliai ribodama investicijas bei ženkliai didindama nuompinigius. ES teisės aktuose yra visa eilė nuostatų, kurios reguliuoja bankų veiklą, numato sutarčių taikymo principus, nustato turto vertinimą. Šias pakeitimas valstybė gali pažeisti atitinkamas ES teisės normas. Atsižvelgiant į tai siūlome atsisakyti draudimo statyti naujus statinius ir keisti jų naudojimo paskirtį. Nepritarti Draudimas nustatomas tik sklypams, skirtiems esamiems statiniams eksploatuoti. Susiklosčiusi teismų praktika (paskutinis pavyzdys – Vijūnėlės byla) rodo, kad statinių eksploatacijai skirti sklypai ir pagal galiojantį reglamentavimą gali būti išnuomojami tik esamų statinių eksploatacijai, jų atstatymui, kai to prireikia, bet ne verslo plėtrai ar investicijoms. Pastarieji sklypai vienodomis sąlygomis turi būti nuomojami aukcionuose. Siūlomas reglamentavimas ne nustato papildomus draudimus, o tik įtvirtina aiškumą teisės akte.
Be to, nustato pereinamąsias nuostatas, leidžiančias realizuoti asmenų, jau sudariusių sutartis, lūkesčius ir numato galimybę statyti kompensavus valstybei. 2. Lietuvos bankų asociacija (LBA)
vienašališkai keičiančios valstybinės žemės nuomos sąlygas, pažeistų Konstitucijoje numatytus teisinės valstybės, nuosavybės teisės neliečiamumo principus, bei Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Teisės akto taikymas atgal, tai yra esamiems žemės nuomos santykiams, iš esmės pažeidžia teisės aktų taikymo principus. Atsižvelgiant į tai siūlome nustatyti ilgą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu šalys galėtų susitarti dėl sutarčių taikymo. Manome, kad draudimai neturi būti taikomi esamiems valstybinės žemės nuomos santykiams. Nepritarti Draudimas statyti nustatomas tik toms sutartims, kurios bus sudarytos po įstatymo įsigaliojimo. Galiojančioms sutartims skirtos 2 straipsniu siūlomos pereinamosios nuostatos. 3. Lietuvos bankų asociacija (LBA)
naudojamos sąvokos ,,statiniai ar įrenginiai“, tai reiškia, kad negalima esamame žemės sklype net tiesti inžinerinių tinklų ar statyti kitų statinių, kurie nėra pastatai. Tai gi susidaro tokia situacija, kai dėl eksploatacinių poreikių reikia statyti pėsčiųjų takelį ar tiesti kanalizacijos trasą, tai yra draudžiama. Manome, kad tai neproporcingas draudimas. Negana to, tai reiškia, kad bus vengiama tvarkyti viešąsias erdves, atnaujinti infrastuktūrą, renovuoti statinius.
ES politika šioje srityje siekia mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, didinti energetinį efektyvumą, teritorijas labiau integruoti ir skatinti viešųjų erdvių sutvarkymo ir harmoningo naudojimo. Siūlome vietoje ,,statinius ar įrenginius“ nurodyti ,,pastatus“. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria sąvokos „pastatas“ LBA siūlomam teisiniam reglamentavimui. Pritarus šiam siūlymui būtų nepagrįstai išplėstos statybų galimybė, kadangi yra statinių, kurie gali funkcionuoti savarankiškai (pvz. automobilių stovėjimo aikštelė). Komitetas pritaria LBA pastabai dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams
asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje;“
yra neproporcingas. Pastatų rekonstrukcija yra tiesiogiai susijusi su jų eksploatavimu ir siekiant tinkamai eksploatuoti esamus pastatus yra būtina kas tam tikrą laiko tarpą, priešingu atveju pastatas tampa pasenęs tiek morališkai tiek techniškai pvz. reikia atlikti pastato apšiltinimus (dėl to keičiasi pastato išorės parametrai). ES ir Lietuva siekia kaip galima labiau mažinti energetinių išteklių naudojimą, bei vis griežtina reikalavimus pastatams, nustato vis aukštesnę energetinę klasę. Senų pastatų atnaujinimui skiriamos ES paramos lėšos. Deja, numačius šiuos draudimus, tai bus tik didinami kaštai. Siūlome atsisakyti draudimo vykdyti rekonstrukciją. Nepritarti Draudimas vykdyti rekonstrukciją nėra absoliutus. Rekonstrukcija, kai statinys nedidinamas ir iš esmės nekeičiamas (nekeičiama jo paskirtis) leidžiama. Kad neiškiltų nesklandumų minimaliai keičiant statinio parametrus (pvz. renovuojant statinį), Komitetas siūlo leisti rekonstrukciją, kurios metu užimamas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 5 procentais. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams
asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje.“
išdėstyti taip: „3.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės.“
2017-07-04 Nr.02/06 1(9)
nurodoma, kad draudžiama didinti pastatų užimamą plotą, tačiau pažymėtina, kad toks duomuo nėra niekur nustatomas. Manome, kad vienintelis susijęs duomuo, kuris yra ir žemės sklypo kadastro duomuo yra žemės naudmena ,,užstatyta teritorija“. Siūlome vietoj ,,jų užimamą plotą“ nurodyti ,,žemės sklypo užstatytą teritoriją“. Nepritarti Statybos dokumentuose yra apibrėžiami statinių, pastatų techniniai parametrai, tarp jų sienų ilgiai ir pan., todėl nustatyti, kokį žemės plotą užima statinys nėra sudėtinga. Įtvirtinus sąvoką ,,žemės sklypo užstatyta teritorija“, statybų plėtra be aukciono išnuomotuose sklypuose nebūtų stabdoma, kadangi siūloma nuostata pagal galiojančius teisės aktus apima ir pastatų kiemus, aikšteles, netgi želdynus. 6. Lietuvos bankų asociacija (LBA)
statinių paskirtį. Manome, kad tai yra perteklinė nuostata, nes pastatų ir statinių klasifikatorius neatitinka žemės sklypų klasifikatoriaus.
Be to, yra loginė klaida, nes nurodomas draudimas keisti pastatų paskirtį ir nurodoma, kad tai galima atlikti tik ,,pagal šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju“, kuriame aprašomas tik žemės pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, bet ne pastatų paskirties keitimas. Siūlome pakeisti vietoj ,,keičiant jų naudojimo paskirtį“ įrašyti ,,keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ar būdą“. Nepritarti Projekte ne padaryta loginė klaida, o aiškiai įvardyta, kokia rekonstrukcija draudžiama – t. y. rekonstrukcija, kurios metu pasikeičia statinio paskirtis (pvz. vietoj garažo pastatomas daugiabuti gyvenamasis pastatas)
2017-07-04 Nr.02/06 Dėl siūlomo Žemės įstatymo 9 str.14 dalies pakeitimų:
žemės naudojimo būdą yra neproporcingas ribojimas, nes:
Statinio savininko teisė įsigyti sklypą nėra apribota. Pavyzdžiui, leidimas keisti sandėlio paskirtį į garažo paskirtį taip pat įtvirtina galimybę keisti garažo paskirtį į daugiabučio gyvenamojo pastato ar prekybos centro paskirtį.
Be to, kuo daugiau išimčių reglamentavime nustatoma tuo jis tampa mažiau aiškus ir sudėtingiau taikomas. 8. Lietuvos bankų asociacija (LBA)
prašome iš esmės pakeisti šį punktą nurodant, kuriais atvejais yra leidžiama keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, nes šiuo metu nenurodyta labai daug atvejų. Taip pat pažymėtina, kad nurodomi teritorijų planavimo dokumentai nereglamentuoja veiklos. Todėl siūlome iš esmės pakeisti šį siūlymą ir jį išdėstyti sekančiai ,, Jeigu pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bus vykdoma naujų pastatų statyba, tai iki statybos pradžios nuomininkas sumoka šio įstatymo pakeitimo 2 straipsnyje nustatytą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą. Nepritarti Tokios nuostatos įtvirtinimas prieštarautų 9 str. 6 d. 1 punkte siūlomam įtvirtinti draudimui statyti naujus statinius. 9. Lietuvos bankų asociacija (LBA) 2017-07-04 Nr.02/062 Dėl siūlomo projekto 2 straipsnio (įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo):
netaikomos asmenims, kurie jau pateikė prašymus dėl statybas leidžiančių dokumentų gavimo. Papildyti 2 punktą sekančia nuostata ,,Šio straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Ji netaikoma žemės sklypams, dėl statybos kuriuose iki šios datos pateiktas prašymus dėl statybas leidžiančių dokumentų gavimo arba pradėti statybos darbai kai toks leidimas nereikalingas.“ Nepritarti Kadangi susiklosčiusi teismų praktika leidžia abejoti naujų statybų galimybe pagal galiojusį reglamentavimą, manytina, kad mokestis taikomas ir tiems atvejams, kai tik kreiptasi dėl statybos leidimo. Pradėtoms statyboms nuostata netaikoma, kadangi ji yra įpareigojanti nuomos mokesčio priedą susimokėti iki statybų pradžios. 10.
10Nepritariame siūlomam 20 proc.
nustatytam žemės nuomos mokesčio priedo dydžiui. Manome, kad jis neproporcingai didelis ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad toks papildomas mokestis stabdys regionų plėtra, blogins investicinę aplinką ir stabdys investicijas į projektus, kurių pelningumas yra labai mažas. Be to, daugeliu atveju tampa labai neaiški valstybės pozicija šiais klausimas, nes didėliai daliai tokių objektų pvz. apšiltinimui, kultūros paveldo pritaikymui, saugomų teritorijų sutvarkymui ir pan valstybė papildomai net skiria paramą, kad būtų vykdomi atnaujinimai, o šiuo įstatymo projektu siekiama atvirkštinio efekto. Įstatymo projekte nepateikiamas mokesčio pagrindimas, o jo ženklus didinimas gali ženkliai pabloginti investicines sąlygas į regionuose vystomus projektus. Be to, taip stabdomos investicijos ir mažinamos galimybės skatinti investicijų pritraukimą į tas teritorijas, kuriose jos labiausia reikalingos. Manome, kad investicijų pritraukimas į regionus yra vienas Vyriausybės prioritetų. Todėl šiuo metu esamas reglamentavimas, kai valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo dydžiu nustato Vyriausybė būtų teisingiausias. Be to, nuompinigių reglamentavimas įstatyme gali turėti diskriminavimo ir prieštaravimo ES teisei požymių. Siūlome peržiūrėti siūlomą mokesčio dydį bei palikti šiuo metu esamas nuostatas, kad žemės nuomos mokesčio nustatymo tvarką nustato Vyriausybė. Nepritarti Derinant Vyriausybės nutarimą, Vyriausybės teisės departamentas išsakė pastabą, kad nuostatos dėl vienkartinio nuomos mokesčio priedo turi būti nustatomos įstatymu. 11. Lietuvos bankų asociacija (LBA)
mokesčio priedą siūloma skaičiuoti nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, tačiau nenurodytas jos apskaičiavimas, skundimas, įsigaliojimas ir kitos nuostatos. Tampa neaišku, nuo kokios vertės toks mokestis būtų skaičiuojamas.
Manome, kad tai turėtų būti vertė, analogiška žemės mokesčio vertei. Siūlome patikslinti apibrėžimą vietoj ,,vidutinės rinkos vertės“ įrašyti ,,žemės vidutinės rinkos vertės apskaičiuotos Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti Žemės mokesčio įstatymas reglamentuoja mokesčio bei mokestinės bet ne vidutinės rinkos vertės apskaičiavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Žemės mokesčio įstatyme.“
vykdomos nedidelėje žemės sklypo dalyje, tačiau šiuo metu numatyta, kad privaloma mokėti mokestį nuo viso žemės sklypo vertės. Taip pat nustatyti, kad pasikeitus sutarties šaliai (pvz. pardavus statinius), mokestis pakartotinai nemokamas. Siūlome papildyti ,,sklypo ar jo dalies, kurioje statomas naujas pastatas.... Mokestis žemės sklypui ar jo daliai mokamas tik vieną kartą“. Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria LBA siūlymui papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 d. 1 punktą žodžiais: „ar jo dalies“.
Įstatyme nuosekliai vartojama sąvoka „žemės sklypas“, nuostatų detalizavimas dėl dalių, jei keli pastatai yra viename sklype, reglamentuojama poįstatyminiu teisės aktu. Įstatymo projektu Vyriausybei numatyta pareiga pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos keičiant turėtų būti svarstomas šis pasiūlymas. Komitetas pritaria siūlymui įstatyme nustatą, kad žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą ir siūlo:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą.“
žemės nuomos mokestis ženkliai įtakos numatomas investicijas ir paveiks jau esamus projektus, siūlome nustatyti 5 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį atitinkamai jis didėtų po 20 procentų. Papildyti straipsnį šiuo punktu ,, 5. Už
m. - 40, už 2020 m. – 60, už 2021 – 80.
Pritarti iš dalies Kadangi tai yra įstatymo įgyvendinamosios nuostatos, tikslinga jose nustatyti konkretų sprendimą dėl jau sudarytų sutarčių, o ne papildomus pereinamuosius laikotarpius. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per tris metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
2017-07-04 Nr.02/06 1(9)
dalį ją suvienodinant su žemės mokesčio apskaičiavimo nuostatomis. Siūlome nustatyti, kad žemės sklypo mokestinė vertė, kuri taikoma žemės nuomos mokesčiui skaičiuoti, būtų perskaičiuojama kas 5 metus. Taip bus mažinama administracinė našta verslui, mažinamos darbų apimtys Nacionalinei žemės tarnybai bei suvienodinami mokestiniai laikotarpiai su kituose teisės aktuose jau nustatytais laikotarpiais (žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir pan.).
Siūlome vietoje ,,nuomotojo teisė kas 3 metus“ įrašyti ,,nuomotojas kas 5 metus“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 pareiga kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.“
2017-07-04 Nr.02/06
15Papildyti Žemės įstatymo 9 str. 14 dalį. Šiuo metu įstatyme neaptarta kaip valstybė atlygina nuostolius jei priima
sprendimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ar nesudarymo, nes nurodytame žemės sklype yra privati nuosavybė. Šiuo metu susiformavo ydinga praktika, kai valstybės institucijos siunčia statinių savininką į teismą įrodinėti patirtus nuostolius. Nors pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra tik vienas būdas paimti privačią nuosavybę. Atitinkamai nuostoliai turi būti atlyginami Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat pažymime, kad jei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas vykdomas dėl pastatų būklės ar naudojimo, tai turi būti atliekama tik gavus savivaldybės pritarimą, nes už pastatų būklės nustatymą ir naudojimo nustatymą yra atsakingos savivaldybės. Taip pat savivaldybės yra atsakingos už teritorijų planavimo ir atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, kurie nustato konkrečių teritorijų naudojimo reglamentus.
Didelė dalis sutarties pažeidimų vyksta dėl aplinkybių, kurios yra sunkiai kontroliuojamos ir nepriklauso nei nuo nuomotojo, nei nuo nuomininko. Bankams ypač aktualu bankrotai, likvidavimai, restruktūrizavimai (daugelis jų nutinka dėl pasikeitusių ekonominių ar socialinių aplinkybių), kurių metu turėtų būti užtikrinamas sutartinių santykių tęstinumas (nors natūraliai aktyvi ekonominė veikla nevykdomas). Tuo tikslu būtina įstatyme nustatyti laikotarpį, kuris būtų pakankamas tokiems trūkumams ar pastatų būklės trūkumams pašalinti. Siūlo papildomai ,,Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jei toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar nenaudojimo, turi būti gaunamas savivaldybės pritarimas. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, sprendimą priėmusi institucija statinių ir įrenginių savininkui patirtus nuostolius atlygina įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Su projekto tikslais nesusijęs pasiūlymas, reikalaujantis išsamesnio nagrinėjimo. Be to, nuostata per daug kategoriška ir įpareigoja valstybę atlyginti net tais atvejais, kai nuomininkas galimai veikė nesąžiningai. Pastebėtina, kad jei sutarties nutraukimas ginčijamas teisme nuostolių atlyginimo klausimą išsprendžia teismas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė 2017-06-14, nutarimas Nr.
459 1(9) 1(6)
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas – apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Apribojimus dėl nuomojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo nustato to paties straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi Žemės įstatymo nuostatos šiuo metu nesuteikia galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurių apibrėžimas perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Darytina išvada, kad siūlomas Žemės įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir nebūtinas ribojant nuomojamos valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą. 2.
suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją. Įsigaliojus absoliučiam draudimui keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Darytina išvada, kad ne visada teritorijų esamos padėties dirbtinis išlaikymas neįgyvendinant nustatytų vystymo krypčių, pavyzdžiui, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, atitiks visuomenės poreikius ir ne kiekvienu atveju išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas gali pažeisti viešąjį interesą. 3. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos jau sprendžiamos įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibrėžti atvejus ir tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo metu yra parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti ir patikslinti reguliavimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu (taip pat ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo) taip, kad būtų išvengta skirtingo nuostatų interpretavimo. Nepritarti Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 2. Žemės ūkio ministerija 2017-07-05 Nr.
2D-2414(12.150E) Žemės ūkio ministerija susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. gegužės 16 d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3730 bei Lietuvos Respublikos Seimo narių Andriaus Palionio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus 2017-06-30 pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4688. Žemės ūkio ministerija sutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadoje išdėstytais motyvais. Atsižvelgdama į tai, kad Seimo narių pasiūlymu siūloma atsisakyti kategoriškų nuostatų, kurioms nepritarta Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 459 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4688“, jas siūloma papildyti išimtimis, ir į tai, kad siūlomos pereinamosios nuostatos savo esme artimos Žemės ūkio ministerijos parengto ir Vyriausybei svarstyti pateikto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260
„Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“
pakeitimo projekto nuostatoms, Žemės ūkio ministerija sutinka, kad pasiūlytas reguliavimas galėtų spręsti pasiūlymo teikėjų argumentuose įvardytas problemas. Pritarti
2017-07-04 Nr.(4.12)V15-1333 * Išrašas Iš Neringos savivaldybės mero 2017-07-04 rašto Nr. (4.12)V15-1333): „<...> netaikyti nurodytų sąlygų saugomoms ir kultūros paveldo teritorijoms bei jų apsaugos zonoms ir kurortams. <...>“ Nepritarti Projekte kalbama tik apie naujų statinių statybą sklypuose, išnuomotose statinių eksploatacijai. Šių sklypų lengvatinės (be aukciono) nuomos tikslas – užtikrinti statinių savininkų galimybę naudoti turimus pastatus, bet ne plėtoti verslą ar pan. Nesutiktina, kad saugomose teritorijose labiau nei kitur turėtų būti skatinama statyba iš valstybės lengvatine tvarka išsinuomotuose sklypuose.
Investicijų pritraukimui ir verslo plėtrai Žemės įstatymas nustato kitas lengvatinės nuomos galimybes (Žemės nuoma be aukciono: valstybei ar regionams svarbiems ekonominiams projektams įgyvendinti, koncesijos projektams įgyvendinti, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti. Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 3, 5, 6 punktai). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30) 1(9) 1(6) Argumentai: Valstybės kontrolė ne vienoje išvadoje yra pastebėjusi, kad valstybė ne visada efektyviai valdo savo turtą - žemę, kai ją be aukciono išnuomoja statinių eksploatacijai už minimalų žemės nuomos mokestį. Nuo šio mokesčio kai kuriais atvejais savivaldybių sprendimu asmenys apskritai atleidžiami. Tokiu atveju valstybė negauna naudos, kurią galėtų gauti verslo plėtrai tinkamus sklypus išnuomojusi aukcione ar žemės sklypus pardavusi už tikrąją rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektą siūloma papildyti nuostatomis, draudžiančiomis statybą ar paskirties keitimą išnuomotose valstybinės žemės sklypuose, ir tuo pačiu skatinančiose norintiems plėtoti verslą asmenims įsigyti sklypus už rinkos kainą nustatytą atlikus individualų vertinimą (kainos apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento bei Vyriausybės išvadoje nurodytus argumentus dėl reguliavimo aiškumo, nuostatas dėl paskirties keitimo siūloma perkelti į 9 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai rekonstrukcija atliekama šio straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nuomojamo žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama;
2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.“
A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30)1
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „11.
Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus arba kai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą pastatai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. 14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirtį atitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.“
A. Palionis, R.Karbauskis, V.Sinkevičius (2017-06-30)2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iki siūlomo reguliavimo priėmimo jau yra sudaryta nuomos sutarčių, investuota į išnuomotų sklypų įrengimą ir pan., siekiant nepažeisti teisėtų nuomininkų (kai sutartyse buvo numatyta statybos ar paskirties keitimo galimybė) lūkesčių, bet kartu apginti valstybės finansinius interesus, siūloma nustatyti galimybę statyti naujus statinius į valstybės biudžetą sumokėjus nuomos mokesčio priedą.
Galiojančiais Vyriausybės nutarimais patvirtintose tipinėse valstybinės žemės nuomos sutarčių formose yra įrašyta sąlyga, kad nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka įstatymais ir nutarimais gali būti keičiama, todėl pasiūlymas dėl nuomos mokesčio priedo nepažeidžia nuomininkų lūkesčių ir laikytinas geriausiai suderinančiu nuomininkų veiklos tęstinumo ir valstybės finansinius lūkesčius. Generalinei prokuratūrai išreiškus abejonę dėl viešai aptariamo 5 procentų nuomos mokesčio dydžio pakankamumo valstybės interesams užtikrinti, siūloma nustatyti 20 procentų dydį. Bendrojo plano sprendiniai, numatantys paskirties keitimo galimybę, žemės sklypų pardavimo kainą padidina apie 20 proc. Be to, žemės rinkoje, ypatingai didžiuosiuose miestuose, žemės sklypai, kurių paskirtis „Kita“, naudojimo būdas
„Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, parduodami daug
didesnėmis (daugiau nei 40 proc.) kainomis negu paskirties „Kita“, naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir
taikymas
įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų
rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės.“
įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“
2017-07-05 1(9) 1(6)
Šiuo metu neprivatizuojamose teritorijose gali būti suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcinio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją. Įsigaliojus griežtam draudimui statyti naujus statinius nuomojamoje žemėje ir nesant galimybės tokios žemės išsipirkti, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Atsižvelgiant į tai siūloma numatyti platesnes statybos galimybes valstybinėje žemėje, kurios pagal galiojančius įstatymus negalima nusipirkti.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio
taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės;“ Pritarti 5.
Seimo narys Juozas Rimkus 2017-07-05 1(9) 2(14) Argumentai: Šiuo metu neprivatizuojamose teritorijose gali būti suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcinio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją. Įsigaliojus griežtam draudimui statyti naujus statinius nuomojamoje žemėje ir nesant galimybės tokios žemės išsipirkti, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Atsižvelgiant į tai siūloma numatyti platesnes pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo galimybes valstybinėje žemėje, kurios pagal galiojančius įstatymus negalima nusipirkti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą, ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.“
2017-07-052 Argumentai: Įstatymo projekto rengėjų keliamos statybų valstybinėje žemėje problemos praktikoje daugiausiai susiję su pastatų statyba miestuose, tai yra kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų, komercinės paskirties objektų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų) žemėje. Valstybės kontrolė savo išvadose, Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateiktuose projektuose taip pat siūlė tobulinti kitos paskirties žemės sklypų nuomos reglamentavimą. Be to, praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai buvo suformuoti neatskiriant kitų (laisvų) žemės ūkio naudmenų (analogiška situacija su tvenkinių įrenginiais, užimančiais mažąją dalį sklypo). Tokiu atveju žemės ūkio paskirties statinių savininkui norinčiam rekonstruoti statinius galėtų kilti pareiga mokėti nepagrįstai didelį mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma nustatyti, kad reglamentavimas dėl 20 procentų nuomos mokesčio priedo taikomas tik kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų nuomos sutartims. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas nepadidėja) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą vienkartinį žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4688(4) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2017-07-11 1(9) 1(6)
Atsižvelgiant į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus, tikslintinos nuostatos dėl galimybės statyti nesavarankiškus, pastatų eksploatacijai reikalingus statinius; nežymiai didinti statinių plotą, kai tai būtina renovacijos atveju. Taip pat siekiant teisinio reglamentavimo vientisumo, tikslinga nustatyti, kad į valstybės biudžetą mokamo nuomos mokesčio priedo dydis skaičiuojamas nuo tos pačios vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio
taip: „1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas) ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį, išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per tris metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
Kaimo reikalų komitetas 2017-07-11 1(9) 3(6)12 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus ir siekiant teisinio reglamentavimo vientisumo, aiškumo, praktikos vienodumo siūloma nustatyti pareigą (o ne teisę) nuomotojui perskaičiuoti vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, periodiškumą suvienodinant su žemės mokestinės vertės perskaičiavimo periodiškumu, t. y. 5 metais. Pasiūlymas:
aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 pareiga kas 5 metus
žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Pritarti
Kaimo reikalų komitetas 2017-07-112 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus ir siekiant teisinio reglamentavimo vientisumo, tikslinga nustatyti, kad į valstybės biudžetą mokamo nuomos mokesčio priedo dydis skaičiuojamas nuo tos pačios vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatyme.
Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per tris metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios. 4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išnuomoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -
PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4688(4) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. rugsėjo 12 d. išvados 2 pastaboje šias nuostatas aiškina kitaip (be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai <...> pastatai naudojami pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį) nei Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ec0fb98078eb11e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=-4cu9ubfy3.