Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 2 dalies papildymas 1.Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį. Reprezentacinėmis sąnaudomis laikomos gyventojo išlaidos konkrečių asmenų naudai naujiems verslo ryšiams su kitais gyventojais ar vienetais, išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), užmegzti ar esamiems verslo ryšiams pagerinti. Išlaidos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos.
Jeigu teikiant naudą darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams -sutuoktiniams, vaikams arba įvaikiams iki 23 metų (toliau- vaikams) , kurie dirba pas gyventoją, įregistravusį individualią veiklą, neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo sutuoktinio, vaiko gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas individualią veiklą vykdančio gyventojo su darbuotojais sudarytoje kolektyvinėje sutartyje arba darbo tarybos ar darbuotojų atstovo ir darbdavio susitarimuose ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi šioje individualioje veikloje dirbantys darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios yra laikomos gyventojų pajamų mokesčio objektu pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Daukšys
2016-09-20 Nr. XIIP-4685 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams -sutuoktiniams, vaikams arba įvaikiams iki 23 metų (toliau-vaikams), kurie dirba pas gyventoją, įregistravusį individualią veiklą, neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo sutuoktinio, vaiko gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas individualią veiklą vykdančio gyventojo su darbuotojais sudarytoje kolektyvinėje sutartyje arba darbo tarybos ar darbuotojų atstovo ir darbdavio susitarimuose ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi šioje individualioje veikloje dirbantys darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios yra laikomos gyventojų pajamų mokesčio objektu pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuolatinio ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamų atskaitymų sąlygos - leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos su individualios veiklos pajamomis susijusios patirtos įprastinės tai veiklai išlaidos, kurių atskaitymas iš pajamų nėra ribojamas arba draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatos nenumato sąlygų, kad leidžiamiems atskaitymams ar ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos išlaidos darbuotojų ar jų šeimos narių naudai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog gyventojas apskaičiuodamas ir deklaruodamas individualios veiklos pajamas gali leidžiamiems atskaitymams priskirti dalį patirtų reprezentacinių sąnaudų, siekdami užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ryšius su kitais gyventojais ar vienetais (išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius, vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)). Atsižvelgiant į tai, projektu teikiamų nuostatų turinys, kad „patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams“ neatitinka galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, o įsigaliojus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui šios nuostatos būtų nesuderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Antra, neatsižvelgus į aukščiau pateiktą pastabą, siūlytina projektu siūlomas nuostatas dėstyti atskira straipsnio dalimi. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad sistemiškai įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose yra vartojama sąvoka „vaikai (įvaikiai)“, svarstytina, ar tokios sąvokos keitimas viename iš įstatymų nesudarytų įstatymo nuostatų taikymo problemų.
Ketvirta, nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pasirinktas 23 metų vaikų amžiaus cenzas. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose dažniausiai vartojami 18 arba 24 metų vaikų amžiaus cenzai, pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio 20 straipsnio 8 dalis arba Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis. Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vartojamą formuluotę „kurie dirba pas gyventoją, įregistravusį individualią veiklą“ braukti kaip perteklinę, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą viena iš sąlygų, kai tam tikras išlaidas būtų galima laikyti leidžiamais atskaitymais, būtų darbuotojų sutuoktinių ir vaikų darbas pas gyventoją, įregistravusį individualią veiklą. Šešta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje žodžio „apskaičiuotų“ vartoti žodį „išmokėtų“. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje pateiktas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apibrėžimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekte vartojamą sąvoką. Aštunta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vartojamą formuluotę „Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą“ keisti formuluote „šį Įstatymą“. 2. Vadovaujantis projekto nuostatomis, tam tikri asmenys sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, nes jiems būtų taikomos mokesčių lengvatos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, bei į tai, kad dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo ateityje mažėtų įplaukos į valstybės biudžetą, taip pat į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manome, kad turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „2 DALIES PAPILDYMO“; 5.2. projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „18 straipsnio pakeitimas“; 5.3. projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina; 5.4. projekto 1 straipsniu keičiama 18 straipsnio 2 dalis dėstytina kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-10- Nr. Į 2016-09-07 Nr. S-2016-5821 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOs gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. IX-1007 18 straipsnio
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4685 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]