Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio papildymas Papildyti 12 straipsnį 18 punktu ir jį išdėstyti taip:
„18) pajamos investuotos į naujas technologijas, gamybos arba paslaugų plėtrą, ilgalaikį materealųjį turtą, kuris anksčiau nebuvo naudojamas;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2017 m.
liepos 1 d.
Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymo projekto
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Vykstant globalizacijos procesams, įstojus Lietuvai į E.S. ir įsivedus eurą, įsteigti ir aptarnauti įmonę kitoje E.S. šalyje darosi vis paprasčiau. Todėl nemažai didesnių Lietuvos įmonių savo veiklą perkelia į Estiją ar į Olandiją. Tai dar viena emigracijos rūšis – verslo emigracija. Viena iš pagrindinių verslo emigracijos priežasčių - Lietuvos mokestinė sistema nėra konkurencinga su mūsų kaimynėmis. Lyginant Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių mokestines sistemas Lietuva atrodo mažiausiai patraukli. Tai parodo ir sukauptų tiesioginių užsienio investicijų dydis, kuris eilę metų yra 36% BVP, kai tuo tarpu Estijoje šis santykis jau sudaro virš 80%. Didžioji dalis Lietuvoje įsikūrusių įmonių (Barclays, Western Union) Lietuvą rinkosi ne dėl geros mokestinės bazės, bet dėl didelių Vyriausybės dotacijų vykdant “Invest+” ir kitas programas, dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų kiekio bei mažesnių atlyginimų. Todėl siekiant sudaryti patrauklesnes sąlygas užsienio investicijoms ir skatinti Lietuviškas įmones investuoti Lietuvoje siūloma neapmokestinti pelno dalies, kuri yra investuojama į naujas technologijas, gamybinius pastatus arba plečiant verslą Lietuvoje taip sukuriant papildomas darbo vietas. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto pagrindinis tikslas skatinti verslo plėtra ir pritraukti užsienio investicijų.
3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu vienetai, vykdantys investicinį projektą (atliekantys investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui), apmokestinamąjį pelną gali sumažinti faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 proc. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2018 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. Apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda. Vienetai laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai suteikę PMĮ nustatytus reikalavimus atitinkančių lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui, apskaičiuodami pelno mokestį, iš pajamų gali atskaityti 75 proc. neatlygintinai suteiktų tokių lėšų. Be to, visa lėšų suma vienetai gali sumažinti pelno mokestį PMĮ nustatyta tvarka, tačiau už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 75 proc.
4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pagrindinis laukiamas rezultatas - daugiau sukurta naujų darbo vietų, padidėjusios užsenio investicijos, didesnis Lietuvos BVP. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas pagerintų verslo sąlygas ir jo plėtrą, padidintų užsienio investicijas. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymą nereikėtų keisti kitų teisės aktų. 9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Siūlomas įstatymo projektas neprieštarauja ES teisės norminiams aktams. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: papildomai poįstatyminių aktų priimti nereikės. 11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
pajamų.
Leidžiant verslui reinvestuoti pelną, automatiškai padidė kitų mokesčių pajamos - PVM, GPM, akcizai, kas ir leistų subalansuoti biudžetą. Visi šie pinigai nebus "išimti" iš Lietuvos ekonomikos, skirtingai nuo pelno, kuris gali būti be apribojimų investuojamas kitose šalyse. 12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projektą rengė Seimo narys Gintaras Tamošiūnas. 14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Pelnas, reinvestuotas pelnas
15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: parašas vardas, pavardė
2016-09-05 Nr. XIIP-4653 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu papildant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnį nauju 18 punktu, siekiama nustatyti, kad pelno mokesčiu neapmokestinamomis Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtomis ir (arba) gautomis pajamomis būtų laikomos ir pajamos investuotos į naujas technologijas, gamybos arba paslaugų plėtrą, ilgalaikį materialųjį turtą, kuris anksčiau nebuvo naudojamas. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje išvardintos pelno mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad pajamos - visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais, t. y. pajamomis laikomas vieneto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Atsižvelgiant į tai, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas būtų laikoma ir kuriuo mokestiniu laikotarpiu būtų apskaičiuojamos „pajamos investuotos į naujas technologijas, gamybos arba paslaugų plėtrą, ilgalaikį materialųjį turtą, kuris anksčiau nebuvo naudojamas“, kadangi savo esme pajamos yra laikomos vieneto gauta nauda, o investuotos pajamos mokestiniu laikotarpiu galimai būtų laikomos vieneto patirtomis sąnaudomis ir neatitiktų keičiamo įstatymo 12 straipsnio reguliavimo dalyko. Antra, keičiamo įstatymo 46¹ straipsnis reglamentuoja apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarką dėl vykdomo investicinio projekto.
Investicinio projekto sąvoka apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje – investicinis projektas apima tokias vieneto investicijas į naujo arba esamo vieneto turtą, kurios susijusios su inovacijų kūrimu, vieneto plėtimu, produktyvumo ir darbo našumo didinimu, sunaudojamų resursų (ar žaliavų) mažinimu, vieneto produkcijos (paslaugų) diversifikavimu į naujus, papildomus produktus (paslaugas) arba vieneto gamybos ar paslaugų proceso esminiu pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų aiškus šių normų santykis ir jų tarpusavio atskyrimas, kadangi iš dalies jos reglamentuotų tapačius dalykus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti. 2. Projekto nuostatomis siekiama praplėsti pelno mokesčiu neapmokestinamų uždirbtų pajamų sąrašą, dėl ko būtų sumokama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, bei į tai, kad dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo ateityje mažėtų įplaukos į valstybės biudžetą, taip pat į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turi būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nurodant, kokio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną apskaičiuojant bus taikomos šio projekto nuostatos. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime žodis „PAPILDYMO“ keistinas į žodį „PAKEITIMO“;
straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas į žodį „pakeitimas“,
straipsnio pakeitimo esmės žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai. Taip pat dėstomame keičiamo įstatymo 12 straipsnio 18 punkte taisytina gramatinė klaida - vietoje žodžio „materealųjį“ įrašant žodį „materialųjį”. 5.4. projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nuo“;
pasirašančio asmens pareigos nurodytinos taip: „Respublikos Prezidentas“;
lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio tekste daromi pakeitimai turi būti paryškinami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-09- Nr. Į 2016-08-25 Nr. S-2016-5632 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4653. Pažymime, kad pateiktu projektu siūlomam pakeitimui pastabų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, kad projekto nuostatos derintinos su šiuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis panašius santykius. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]