Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 4 6, 14 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“2 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „401 straipsnis. Saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimas
avariją Lietuvos saugios laivybos administracijai užtraukia baudą laivų kapitonams nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Tyrimui reikalingos informacijos apie Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo sulaikymą (uždraudimą išplaukti) užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos uoste nepateikimas Lietuvos saugios laivybos administracijai užtraukia baudą laivų valdytojams
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens budėjimas ar darbas laive, budėjimo perdavimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas užtraukia baudą laivo įgulos nariams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 5. Nepranešimas Lietuvos saugios laivybos administracijai apie įregistruoto laivo sulaikymą (uždraudimą išplaukti) užsienio valstybės uoste dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų užtraukia baudą laivų kapitonams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Laivo eksploatavimas be teisės aktuose nustatytų privalomų laivo dokumentų arba su negaliojančiais laivo dokumentais užtraukia baudą laivų valdytojams
nesilaikant Jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklėse ar laivo įgulos minimumo liudijime nustatytų reikalavimų užtraukia baudą laivų valdytojams
atlikti pavestas su saugia laivyba ar jūros aplinkos apsauga nuo taršos susijusias pareigas ar laivo kapitono sprendimų šiais klausimais varžymas užtraukia baudą laivų valdytojams
Lietuvos Respublikos uoste, užtraukia baudą laivų valdytojams
priežiūra priskirta Lietuvos saugios laivybos administracijai, veiklos patikrinimų tvarkos aprašo pažeidimas užtraukia baudą atsakingiems už atestuotą veiklą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 21. Veiklos vykdymas pažeidžiant atestuotai veiklai keliamus Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo ir Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą atsakingiems už atestuotą veiklą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 22. Jūrų laivų registravimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą laivų valdytojams
įregistruoto laivo sulaikymą (uždraudimą išplaukti) užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos uoste nepateikimas Lietuvos saugios laivybos administracijai užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Nustatytos formos pranešimo apie laivus, keliančius potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, nepateikimas Nacionalinei laivų eismo stebėsenos sistemai, kai pareiga pateikti tokį pranešimą kyla pagal Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisykles, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 4. Laivo plaukiojimas pažeidžiant laivo dokumentuose nustatytas leidžiamas plaukiojimo rajonų ribas, meteorologines ar kitas plaukiojimo sąlygas užtraukia baudą laivų kapitonams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Leidimas reikiamą jūrinį laipsnį patvirtinančio dokumento neturinčiam asmeniui laive atlikti funkcijas, kurias atlikti gali tik tą jūrinį laipsnį patvirtinantį dokumentą ar įgaliojimus turintis asmuo, užtraukia baudą laivų kapitonams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens budėjimas ar darbas laive, budėjimo perdavimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas užtraukia baudą laivo įgulos nariams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 7. Ūkio subjektų, kurių veiklos priežiūra priskirta Lietuvos saugios laivybos administracijai, veiklos patikrinimų tvarkos aprašo pažeidimas užtraukia baudą atsakingiems už atestuotą veiklą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 8.
saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo ir Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą atsakingiems už atestuotą veiklą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 9. Jūrų laivų registravimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 10. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nuostatų dėl asmenų registravimo pažeidimas užtraukia baudą vežėjams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Laivo plaukiojimas pažeidžiant laivų praplaukimo taisykles Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytuose rajonuose, laivo įplaukimas į plaukioti uždraustus rajonus, laivo plaukiojimas pažeidžiant tarptautines taisykles, padedančias išvengti laivų susidūrimų jūroje, užtraukia baudą laivų kapitonams arba kitiems įgulos nariams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 12. Nepranešimas Lietuvos saugios laivybos administracijai apie įregistruoto laivo sulaikymą (uždraudimą išplaukti) užsienio valstybės uoste dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų užtraukia baudą laivų kapitonams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 13. Teisę laive eiti tam tikras pareigas ar atlikti funkcijas suteikiančių jūrinio laipsnio dokumentų įgijimas apgaulės būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 14. Laivo pakrovimas nesilaikant laivo krovos žymės liudijime nustatytų krovos normų laivui atplaukus į uostą ar ruošiantis išplaukti iš uosto užtraukia baudą laivų kapitonams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 15.
žmonių sveikatai kėlęs įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų standartų pažeidimas su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiame laive, kuris dėl to buvo sulaikytas užsienio valstybės ar Lietuvos Respublikos uoste, užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir laivų kapitonams
tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 18. Laivo plaukiojimas ar kita veikla su kitos valstybės vėliava jo neišregistravus iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro, išskyrus laikiną laivo vėliavos pakeitimą laivo nuomos be įgulos sutarties atveju, užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 19. Teisę laive dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas suteikiančio jūrinio laipsnio diplomo ar kvalifikacijos liudijimo neturinčio jūrininko priėmimas į darbą užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 20.
kita veikla su Lietuvos valstybės vėliava neturint leidimo laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 21. Neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens vadovavimas laivui arba perdavimas vesti laivą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, taip pat patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas užtraukia baudą laivų kapitonams arba kitiems įgulos nariams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 22. Laivo eksploatavimas be privalomų laivo dokumentų arba su negaliojančiais laivo dokumentais užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir laivų kapitonams – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 23. Laivo įgulos sudarymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių eurų ir laivų kapitonams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 24. Trukdymas laivo kapitonui atlikti pavestas su saugia laivyba ar jūros aplinkos apsauga nuo taršos susijusias pareigas ar laivo kapitono sprendimų šiais klausimais varžymas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 25.
Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančio laivo padarytas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimas, kuris kėlė pavojų žmonių gyvybei jūroje arba aplinkai ir dėl kurio laivas buvo sulaikytas užsienio valstybės ar Lietuvos Respublikos uoste, užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų ir laivų kapitonams, laivo įgulos nariams – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 26. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vadovaujančios laivo įgulos nariams gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Už šio straipsnio 11, 16, 17, 21, 22 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno mėnesio iki vienų metų.“
pakeitimas
2 punktu: ,,2. 1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 127) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).“
punktus laikyti atitinkamai 3–4 punktais. 3. Papildyti Kodekso priedą nauju 5 punktu: ,,5. 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 28 d.
Komisijos direktyva 2014/100/ES (OL 2014 L 308, p. 82).“
punktus laikyti atitinkamai 6–71 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 401 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 28 d. Komisijos direktyva 2014/100/ES (toliau – Direktyva Nr. 2002/59/EB), 25 straipsnio 2 dalies ir 1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (toliau – Direktyva 98/41/EB), 14 straipsnio tinkamą įgyvendinimą. Minėtuose straipsniuose numatytas reikalavimas valstybėms narėms nustatyti sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą Nr. 2002/59/EB ir Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą sistemą ir imtis visų būtinų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos, taip pat kad numatytos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Vadovaujantis Direktyvos Nr. 2002/59/EB reikalavimais, Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.
3-55 ,,Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Stebėsenos taisyklės), 26 punkte nustatyta, kad Lietuvos jūrų uosto administracija ar kita kompetentinga institucija, vykdanti stebėseną Lietuvos atsakomybės jūros rajone, gavusi informaciją apie laivus, keliančius potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui ir esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje ar išplaukiančius iš Lietuvos jūrų uosto, privalo nedelsdama elektroniniu būdu perduoti ją Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau – Administracija) jos nustatyta tvarka, t. y. Administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-87 ,,Dėl Duomenų teikimo Nacionalinei laivų eismo stebėsenos informacinei sistemai (toliau – NLESIS) tvarkos aprašo ir pranešimų apie incidentus formų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose sankcijos už nustatytos formos pranešimų nepateikimą NLESIS nenustatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija, negavusi minėtos formos pranešimų, negali užtikrinti, kad ji laiku būtų perduota kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms pagal planuojamą ar numatomą laivo maršrutą. Lietuvos saugios laivybos administracijos turimais duomenimis, per metus nustatoma apie penkis Įstatymo projektu siūlomos numatyti atsakomybės požymius, galimai atitinkančius nustatytos formos pranešimų nepateikimo atvejus. Vadovaujantis Direktyvos 98/41/EB reikalavimais, Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.
Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vežimo taisyklės), IV skyriuje įtvirtintos nuostatos dėl asmenų registravimo, pagal kurias siekiant užtikrinti, kad įvykus avarijai paieškos, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbai būtų atliekami kuo veiksmingiau, kiekviename iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančiame keleiviniame laive prieš jam išvykstant turi būti suskaičiuojami visi į laivą įlipę asmenys, vežėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegta informacijos apie keleivius registravimo sistema pagal Vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, turi paskirti keleivių registratorių, t. y. krante dirbantį asmenį, atsakingą už informacijos apie į vežėjo laivą įlipusius asmenis saugojimą, šios informacijos perdavimą ištikus avarijai ar likviduojant jos padarinius. Vežėjas privalo užtikrinti, kad, prieš išplaukiant keleiviniam laivui, informacija apie laive esančių asmenų skaičių ir asmenis, kurie pranešė, jog avarijos atveju jiems reikia specialios priežiūros ar pagalbos, būtų perduota laivo kapitonui ir vežėjo keleivių registratoriui arba krante esančiai tą pačią funkciją vykdančiai vežėjo sistemai. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose sankcijos už reikalavimų dėl asmenų registravimo keleiviniuose laivuose pažeidimą nenustatytos.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie laivus, keliančius potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje ar išplaukiančius iš Lietuvos jūrų uosto, kuo skubiau būtų perduodama Administracijai, kuri galėtų laiku perduoti ją kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms bei užtikrinti, kad įvykus avarijai paieškos, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbai būtų atliekami kuo veiksmingiau. Siekiant minėtų tikslų siūloma nustatyti sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą Nr. 2002/59/EB ir Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą sistemą ir imtis visų būtinų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos, taip pat kad numatytos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtu Įstatymo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už nustatytos formos pranešimų nepateikimą NLESIS, kai tokius pranešimus privaloma pateikti pagal Stebėsenos taisykles ir Vežimo taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų dėl asmenų registravimo, priimtų pagal Direktyvą 98/41/EB, nesilaikymą. Pažymėtina, kad šiuo metu Stebėsenos taisyklėse pareiga pateikti nustatytos formos pranešimus NLESIS numatyta tik Stebėsenos taisyklių 26 punkte. Įstatymo projektu už nustatytos formos pranešimų nepateikimą siūloma nustatyti įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų, o už Vežimo taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų dėl asmenų registravimo nesilaikymą baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Tokios sankcijos siūlomos atsižvelgiant į atsakomybę už kitus, panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (vedėjas Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Guchmazova (tel. 239 2894, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu teisės aktuose Įstatymo projektu siūloma administracinė atsakomybė nenumatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 401 straipsnį ,,Saugios laivybos jūroje reikalavimų pažeidimas“ ir nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nustatytos formos pranešimų, privalomų pagal Stebėsenos taisykles, nepateikimą NLESIS. Tokiu būdu bus reglamentuota juridinių asmenų vadovų (Lietuvos Respublikos jūrų uostų, jūrinių terminalų administracijų, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovų) ar kitų atsakingų už teisės aktais nustatytų pranešimų pateikimą NLESIS asmenų atsakomybė už reikalavimų, kilusių pagal Direktyvą Nr. 2002/59/EB, nevykdymą. Taip pat Kodekso
fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už Taisyklių nuostatų dėl asmenų registravimo pažeidimą. Tokiu būdu bus reglamentuota vežėjų (laivo savininkų arba frachtuotojų, sudarančių vežimo jūra sutartis) atsakomybė už reikalavimų, kilusių pagal Direktyvą 98/41/EB, nevykdymą.
Siekiant, kad straipsnio sankcijų dalys būtų išdėstytos griežtėjimo tvarka, Kodekso
dėstomas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad kodekso 401 straipsnyje keičiasi dalių išsidėstymas, yra keičiamas Kodekso 71 straipsnis, kuriame daromos nuorodos į Kodekso 401 straipsnio dalis. Patvirtinus projektą, bus tinkamai įgyvendinti Direktyvos Nr. 2002/59/EB 25 straipsnio
Nr. 2002/59/EB, nustatymo ir įgyvendinti Direktyvos 98/41/EB 14 straipsnio reikalavimai dėl sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 98/41/EB, nustatymo. Priėmus siūlomą reguliavimą taip pat bus sukurta priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų laiku perduodami duomenys kitoms kompetentingoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms pagal planuojamą ar numatomą laivo maršrutą ir laivybos saugumo didinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: ,,administracinis nusižengimas“, ,,administracinė nuobauda“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2016-08-31 Nr. XIIP-4643 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2533, be kita ko, buvo pakeistas Kodekso priedas, todėl projekto 3 straipsniu keičiamo Kodekso priedo numeracija projekte koreguotina. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2016-10-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Audrius Čiupala, Lietuvos kelių policijos tarnybos, vyr,tyrėjas Rytis Vosylius, Ginklų fondo prie VRM atstovai – Vytautas Velička, Šarūnas Kubiakas, Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Donatas Vaikasas, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Katkutė, LAS vedėjas Vilius Veitas, vyr.specialistė Indrė Meironaitė-Gudaitienė, VTS vedėjas Artūras Kungys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Žr. prie projekto Nr. XIIP-4616. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr.
XIIP-4547, XIIP-4643) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 270¹, 401, 589 straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 234¹, 234²straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4616(2) ir komiteto išvadoms. (Žr. prie projekto Nr. XIIP-4616.)
8Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas,
Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė