Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-08- Nr. Į 2015-07-26 Nr. S-2016-5353 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą (toliau – Projektas), parengtą iniciatyvinės grupės piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti, bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 136 straipsnio 3 dalimi teikiame išvadą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Taigi, Projekte vartojamos dvi savarankiškos ir kitose Lietuvos Respublikos teisės aktuose[1] neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos: nesaugios trečiųjų šalių elektrinės ir nešvari elektros energija. Atsižvelgiant į tai, šios sąvokos Projekte turėtų būti apibrėžtos suprantamai, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip to reikalaujama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Vertinant Projekto 2 straipsnyje pateiktą nesaugios trečiųjų šalių elektrinės apibrėžimą norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad jis nėra aiškus ir tikslus.
Šios nuomonės laikomės, kadangi, pirma, nesaugiomis elektrinėmis siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų. Tačiau pastarieji požymiai nėra detalizuojami ir siūloma formuluotė atrodo abstrakti. Nėra aišku kokia geografinė padėtis (pavyzdžiui, atstumas, vietovė, gamtinės sąlygos ar kitos aplinkybės) ar technologiniai ypatumai (konkretus energijos gamybos būdas (pavyzdžiui, naudojant branduolinius išteklius), statybos sauga, projektavimo ar rangovų pasirinkimas) gali būti laikomi potencialiai pavojingais. Be to, nenurodoma, kas ir kokiu būdu turėtų įvertinti ir nustatyti minėtų ypatumų pavojingą poveikį. Antra, nesaugiomis elektrinėmis taip pat siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios kompetentingų institucijų yra pripažintos neatitinkančiomis tarptautinių teisės aktų ar Europos Sąjungos aplinkosauginių reikalavimų, tarptautinių organizacijų nustatytus projektavimo ir statybos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų. Nors ši pavojaus nustatymo sąlyga, lyginant su anksčiau analizuota, yra formuluojama aiškiai, tačiau ji nėra tiksli. Mūsų nuomone, turėtų būti konkretizuojama, koks subjektas yra laikomas kompetentinga institucija vertinti elektrinės atitiktį minėtiems reikalavimams. Pavyzdžiui, ar tai galės nustatyti Lietuvos Respublikos kompetentinga(-os) institucija(-os), ar tai turėtų būti tarptautinė(-s) kompetentinga(-os) institucija(-os), kartu nurodant kokia(-os) (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Espo konvencijos[2] įgyvendinimo komitetas, TATENA[3], Europos Komisija ar kita valstybė narė, vadovaudamasi minėtų tarptautinių institucijų sprendimais arba nustačiusios Orhuso konvencijos pažeidimus).
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektuojamoms, statomoms ar eksploatuojamoms trečiųjų šalių elektrinėms Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai netaikomi. Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti šios sąlygos, kaip pagrindo pripažinti trečiosios šalies elektrinę nesaugia, tikslingumą. Manytume, kad šią sąlygą Projekto rengėjai nurodo siekdami pabrėžti Orhuso konvencijos svarbą. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad minėtoje konvencijoje esantys reikalavimai taikomi taip pat Jungtinių Tautų organizacijos lygmeniu, laikantis ESPO konvencijos nuostatų, todėl atskirai pabrėžti Europos Sąjungoje taikytinus reikalavimus santykiuose su trečiosiomis valstybėmis nėra poreikio. Šiuo požiūriu manytume, kad Projekto 2 straipsnyje įvardijami tarptautiniai teisės aktai ir saugumo standartai yra pakankami, siekiant įvertinti trečiosios šalies planuojamos, statomos ar esamos elektrinės saugumą. Trečia, Projekto 2 straipsnis iš esmės apibrėžia nesaugios trečiųjų šalių elektrinės sąvoką ir nekalba apie energijos rūšis, todėl Projekto 2 straipsnio 2 sakinys, negali būti laikomas pakankamu sąvokai nešvari elektros energija apibrėžti. Siūlytume šią sąvoką apibrėžti savarankiškai, aiškiai ir tiksliai. Taip pat manytume, kad moralė, kaip vertinamojo pobūdžio elgesio norma, negalėtų būti tinkamu pagrindu energijos saugumui apibrėžti. 1.2 Taip pat derėtų pažymėti, kad Projekto 1 straipsnyje, apibrėžiant siūlomo įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato principus, sąlygas ir etapus.
Tačiau minėti įstatymo paskirties požymiai formuluojami (vartojami) nenuosekliai ir nesistemiškai. Šios nuomonės laikomės, kadangi Projekto 3 straipsnis nustato bendruosius principus, kurių įgyvendinimui reikės imtis konkrečių priemonių. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 ir 5 straipsnyje turėtų būti nurodoma, kokiais etapais ir sąlygomis konkrečios priemonės turėtų būti atliktos siekiant bendrųjų apsaugos principų. Tuo tarpu Projekto 4 straipsnis nenustato etapų, o tiesiog pripažįsta Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia pagal Projekto 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą. Šiuo atveju, Projekto 4 straipsnis praranda savo tikslą nustatyti etapus, kuriais bus siekiama užtikrinti Projekto 1 straipsnyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Manytume, kad Projekto 4 straipsnyje, pagal pavyzdį jo antrojoje dalyje, turėtų būti išdėstyti etapai ir terminai konkrečioms Lietuvos Respublikos institucijoms, pirma, įdiegti bendruosius principus atitinkančias priemones, antra, nustatyti terminus ir tvarką, kuriais institucijos vadovautųsi, kai pagal Projekto 2 straipsnį konkreti elektrinė pripažįstama nesaugia. Be šių etapų atrodo, kad siūlomo įstatymo paskirtis yra vienkartinio pobūdžio, t. y. pripažinti Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia, bei visiškai neaišku, kaip prireikus taikyti siūlomą įstatymą ateityje. Trečia, Projekto 5 straipsnyje apibrėžiant įgyvendinimo sąlygas, mūsų nuomone, turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos priemonėms pagal Projekto 3 straipsnį įdiegti.
Pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta, kokia apimtimi siekiama Projekto 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų priemonių, t. y. ar turėtų būti įdiegtos priemonės, draudžiančios elektros energijos įsigijimą iš nesaugios trečiosios šalies elektrinės, ar taip pat draudžiama šią energiją pirkti iš kitų rinkos dalyvių (t. y. vertinti minėtą energiją pagal kilmės principą); ar šios energijos prekyba yra draudžiama vidaus vartojimo tikslais, ar taip pat teikiant prekybos ir tarpininkavimo paslaugas. 1.3 Projekto 5 straipsnyje nurodoma, kad įrengus būtinas apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą technines priemones, priimamas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus atsisakymo pratęsti BRELL sutartį. Ši formuluotė iš esmės nurodo, kad turėtų būti priimtas politinio pobūdžio sprendimas, kuriuo Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriui bus pavesta nepratęsti BRELL sutarties. Atsižvelgiant į tai, siūlomame įstatyme turėtų būti aiškiai nurodytas subjektas, kuris minėtą sprendimą priims, ir nurodyta tokio sprendimo forma ir sąlygos. Šį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamu atveju bus ribojama ūkinės veiklos laisvė, todėl jos ribojimo pagrindai ir sąlygos turėtų būti aiškiai išdėstyti įstatyme. Alternatyviai, siekiant aiškumo ir tikslumo, Projekte galėtų būti aiškiai įvardyta, kad šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriui, kaip BRELL sutarties dalyviui, nustatomas įpareigojimas nepratęsti minėtos sutarties. 2.
šį bendrąjį principą: Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje draudžiama prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija. Atsižvelgdami į tai, kad šis draudimas taikytinas pagal elektros energijos kilmės požymį, t.y. elektros energijai, pagamintai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija į Lietuvos Respublikos rinką pateks ne tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau tarpininkaujant elektros sistemos operatoriams iš kitų valstybių narių. Trečiųjų šalių prekės, o elektros energija remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra laikoma preke[4], patekusios į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje turi būti traktuojamos taip pat kaip ir iš Europos Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje vidaus rinkoje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje numatytą draudimą taikyti kiekybinius importo apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomos ir prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių, jei jos yra laisvoje apyvartoje. Taigi, tais atvejais, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių, draudimas prekiauti šia elektros energija negalėtų būti taikomas. Dėl šios priežasties siūlytume tikslinti Projekto 3 straipsnį nurodant, kad draudžiama įsigyti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, iš trečiųjų šalių gamintojų, tiekėjų ir rinkos operatorių.
Kita vertus, riboti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos tiekiamą į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių būtų galima tik tuo atveju, jeigu Projektu siūlomos priemonės būtų pagrįstos SESV 36 straipsnyje nustatytais pagrindais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais bendraisiais privalomojo pobūdžio reikalavimais. Tokiu atveju, siekiant visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos tikslų turėtų būti aiškiai įvardyta, kad minėtais atvejais yra siekiama šių tikslų. Be to, priemonės, kuriomis būtų ribojamas laivas prekių judėjimas, privalo atitikti proporcingumo principą. Turėtų būti įvertinta, ar technologinėmis priemonėmis įmanoma nustatyti elektros energijos kilmę ir, ar proporcinga būtų drausti įsigyti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, tačiau esančią vidaus rinkos laisvoje apyvartoje, jeigu technologinėmis priemonės to padaryti neįmanoma. 3. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas turės tiesioginės įtakos prekybos taisyklėms su trečiosiomis valstybėmis ir gali turėti įtakos Europos Sąjungos bendrai prekybos politikai, vadovaudamiesi SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu, kuriuo Europos Sąjungai yra suteikta išimtinė kompetencija bendros prekybos politikos srityje, manome, kad Projektas turėtų būti suderintas su Europos Komisija. Remdamiesi išvadoje pateiktais teisiniais argumentais bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 18 straipsniu, siūlytume Projektą tobulinti. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel.
8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Pažymėtina, kad energetikos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme minėtos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. [2]
vertinimo tarpvalstybiniame kontekste; Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1999 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymu Nr. VIII-1351; [3] Tarptautinės atominės energijos agentūra; [4] Žr. sprendimą byloje Outokumpu,
2016-09-06 Nr. XIIP-4639 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama sąvoka trečiųjų šalių elektrinės. Neaišku, kas laikytina trečiosiomis šalimis, todėl projektas tikslintinas, pateikiant sąvokos trečiosios šalys apibrėžtį. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių kriterijus. Pastebėtina, kad siūlomi kriterijai yra pernelyg abstraktūs: „dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų“, „kelia pavojų <...> didelei kurioje nors vietovėje gyvenančių Lietuvos Respublikos gyventojų daliai“, „elektros energija jose gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus“ ir pan. Šie kriterijai kiekvienu atveju būtų vertinami subjektyviai, o dėl tokio jų vertinimo galimi ilgai trunkantys ginčai. Be to, neaišku, kokia institucija ir kokia tvarka turėtų nustatyti juridinius faktus, kad šie kriterijai egzistuoja. Taigi manytina, kad vertinamos nuostatos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 3. Projekto 4 straipsnio nuostatos diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma atominė elektrinė įstatymu pripažįstama nesaugia, remiantis ne objektyviais, bet abstrakčiais kriterijais, straipsnyje nenurodyta, kokie konkretūs teisės aktai ar jų reikalavimai buvo pažeisti, kas ir kada nustatė pažeidimus. Projekto nuostatos tobulintinos. 4. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) 4 ir 5 straipsnių pastraipos turi būti sunumeruotos;
2) 5 straipsnio 2 dalyje įrašytinas tikslus joje minimos „BRELL“ sutarties pavadinimas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis yra daugiašalė, sudaryta penkių valstybių (Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos) perdavimo sistemų operatorių. 5. Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu Vyriausybei priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Europos reikalų komitetas
DĖL Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas nR. XIIP-4639 2017-02-03
pirmininkas Gediminas Kirkilas, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Virgilijus Alekna, pavaduojantis Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Arūnas Gelūnas, Stasys Jakeliūnas, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Rūta Miliūtė, Radvilė Mokūnaitė-Mikulėnienė, Jaroslavas Narkevičius, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Ingrida Šimonytė, Agnė Širinskienė, Egidijus Vareikis, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras – patarėjos Dainora Asevičienė, Renata Lygienė, Jolita Šedauskienė, Liucija Vervečkienė, Vilma Trukšnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-09-061 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto straipsniuose vartojama sąvoka trečiųjų šalių elektrinės. Neaišku, kas laikytina trečiosiomis šalimis, todėl projektas tikslintinas, pateikiant sąvokos trečiosios šalys apibrėžtį. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių kriterijus.
Pastebėtina, kad siūlomi kriterijai yra pernelyg abstraktūs: „dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų“, „kelia pavojų <...> didelei kurioje nors vietovėje gyvenančių Lietuvos Respublikos gyventojų daliai“, „elektros energija jose gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus“ ir pan. Šie kriterijai kiekvienu atveju būtų vertinami subjektyviai, o dėl tokio jų vertinimo galimi ilgai trunkantys ginčai. Be to, neaišku, kokia institucija ir kokia tvarka turėtų nustatyti juridinius faktus, kad šie kriterijai egzistuoja. Taigi manytina, kad vertinamos nuostatos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
straipsnio nuostatos diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma atominė elektrinė įstatymu pripažįstama nesaugia, remiantis ne objektyviais, bet abstrakčiais kriterijais, straipsnyje nenurodyta, kokie konkretūs teisės aktai ar jų reikalavimai buvo pažeisti, kas ir kada nustatė pažeidimus. Projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
2016-09-06 4,5
teisės technikos taisykles:
1) 4 ir 5 straipsnių pastraipos turi būti sunumeruotos;
2) 5 straipsnio 2 dalyje įrašytinas tikslus joje minimos „BRELL“ sutarties pavadinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis yra daugiašalė, sudaryta penkių valstybių (Estijos, Latvijos,
2016-09-06 5.
Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu Vyriausybei priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, siūlytina prašyti
ministerijos 2016-08-25 1,2 Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūlomo įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Taigi, Projekte vartojamos dvi savarankiškos ir kitose Lietuvos Respublikos teisės aktuose[1] neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos: nesaugios trečiųjų šalių elektrinės ir nešvari elektros energija. Atsižvelgiant į tai, šios sąvokos Projekte turėtų būti apibrėžtos suprantamai, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip to reikalaujama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Vertinant Projekto 2 straipsnyje pateiktą nesaugios trečiųjų šalių elektrinės apibrėžimą norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad jis nėra aiškus ir tikslus. Šios nuomonės laikomės, kadangi, pirma, nesaugiomis elektrinėmis siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų. Tačiau pastarieji požymiai nėra detalizuojami ir siūloma formuluotė atrodo abstrakti. Nėra aišku kokia geografinė padėtis (pavyzdžiui, atstumas, vietovė, gamtinės sąlygos ar kitos aplinkybės) ar technologiniai ypatumai (konkretus energijos gamybos būdas (pavyzdžiui, naudojant branduolinius išteklius), statybos sauga, projektavimo ar rangovų pasirinkimas) gali būti laikomi potencialiai pavojingais.
Be to, nenurodoma, kas ir kokiu būdu turėtų įvertinti ir nustatyti minėtų ypatumų pavojingą poveikį. Antra, nesaugiomis elektrinėmis taip pat siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios kompetentingų institucijų yra pripažintos neatitinkančiomis tarptautinių teisės aktų ar Europos Sąjungos aplinkosauginių reikalavimų, tarptautinių organizacijų nustatytus projektavimo ir statybos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų. Nors ši pavojaus nustatymo sąlyga, lyginant su anksčiau analizuota, yra formuluojama aiškiai, tačiau ji nėra tiksli. Mūsų nuomone, turėtų būti konkretizuojama, koks subjektas yra laikomas kompetentinga institucija vertinti elektrinės atitiktį minėtiems reikalavimams. Pavyzdžiui, ar tai galės nustatyti Lietuvos Respublikos kompetentinga(-os) institucija(-os), ar tai turėtų būti tarptautinė(-s) kompetentinga(-os) institucija(-os), kartu nurodant kokia(-os) (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Espo konvencijos[2] įgyvendinimo komitetas, TATENA[3], Europos Komisija ar kita valstybė narė, vadovaudamasi minėtų tarptautinių institucijų sprendimais arba nustačiusios Orhuso konvencijos pažeidimus). Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektuojamoms, statomoms ar eksploatuojamoms trečiųjų šalių elektrinėms Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai netaikomi. Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti šios sąlygos, kaip pagrindo pripažinti trečiosios šalies elektrinę nesaugia, tikslingumą. Manytume, kad šią sąlygą Projekto rengėjai nurodo siekdami pabrėžti Orhuso konvencijos svarbą.
Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad minėtoje konvencijoje esantys reikalavimai taikomi taip pat Jungtinių Tautų organizacijos lygmeniu, laikantis ESPO konvencijos nuostatų, todėl atskirai pabrėžti Europos Sąjungoje taikytinus reikalavimus santykiuose su trečiosiomis valstybėmis nėra poreikio. Šiuo požiūriu manytume, kad Projekto 2 straipsnyje įvardijami tarptautiniai teisės aktai ir saugumo standartai yra pakankami, siekiant įvertinti trečiosios šalies planuojamos, statomos ar esamos elektrinės saugumą. Trečia, Projekto 2 straipsnis iš esmės apibrėžia nesaugios trečiųjų šalių elektrinės sąvoką ir nekalba apie energijos rūšis, todėl Projekto 2 straipsnio 2 sakinys, negali būti laikomas pakankamu sąvokai nešvari elektros energija apibrėžti. Siūlytume šią sąvoką apibrėžti savarankiškai, aiškiai ir tiksliai. Taip pat manytume, kad moralė, kaip vertinamojo pobūdžio elgesio norma, negalėtų būti tinkamu pagrindu energijos saugumui apibrėžti. Pritarti
ministerijos 2016-08-25
Projekto 1 straipsnyje, apibrėžiant siūlomo įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato principus, sąlygas ir etapus. Tačiau minėti įstatymo paskirties požymiai formuluojami (vartojami) nenuosekliai ir nesistemiškai. Šios nuomonės laikomės, kadangi Projekto 3 straipsnis nustato bendruosius principus, kurių įgyvendinimui reikės imtis konkrečių priemonių. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 ir 5 straipsnyje turėtų būti nurodoma, kokiais etapais ir sąlygomis konkrečios priemonės turėtų būti atliktos siekiant bendrųjų apsaugos principų. Tuo tarpu Projekto 4 straipsnis nenustato etapų, o tiesiog pripažįsta Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia pagal Projekto 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą.
Šiuo atveju, Projekto 4 straipsnis praranda savo tikslą nustatyti etapus, kuriais bus siekiama užtikrinti Projekto 1 straipsnyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Manytume, kad Projekto 4 straipsnyje, pagal pavyzdį jo antrojoje dalyje, turėtų būti išdėstyti etapai ir terminai konkrečioms Lietuvos Respublikos institucijoms, pirma, įdiegti bendruosius principus atitinkančias priemones, antra, nustatyti terminus ir tvarką, kuriais institucijos vadovautųsi, kai pagal Projekto 2 straipsnį konkreti elektrinė pripažįstama nesaugia. Be šių etapų atrodo, kad siūlomo įstatymo paskirtis yra vienkartinio pobūdžio, t. y. pripažinti Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia, bei visiškai neaišku, kaip prireikus taikyti siūlomą įstatymą ateityje. Trečia, Projekto 5 straipsnyje apibrėžiant įgyvendinimo sąlygas, mūsų nuomone, turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos priemonėms pagal Projekto 3 straipsnį įdiegti. Pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta, kokia apimtimi siekiama Projekto 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų priemonių, t. y. ar turėtų būti įdiegtos priemonės, draudžiančios elektros energijos įsigijimą iš nesaugios trečiosios šalies elektrinės, ar taip pat draudžiama šią energiją pirkti iš kitų rinkos dalyvių (t. y. vertinti minėtą energiją pagal kilmės principą); ar šios energijos prekyba yra draudžiama vidaus vartojimo tikslais, ar taip pat teikiant prekybos ir tarpininkavimo paslaugas. Pritarti 8.
ministerijos 2016-08-255
straipsnyje nurodoma, kad įrengus būtinas apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą technines priemones, priimamas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus atsisakymo pratęsti BRELL sutartį. Ši formuluotė iš esmės nurodo, kad turėtų būti priimtas politinio pobūdžio sprendimas, kuriuo Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriui bus pavesta nepratęsti BRELL sutarties. Atsižvelgiant į tai, siūlomame įstatyme turėtų būti aiškiai nurodytas subjektas, kuris minėtą sprendimą priims, ir nurodyta tokio sprendimo forma ir sąlygos. Šį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamu atveju bus ribojama ūkinės veiklos laisvė, todėl jos ribojimo pagrindai ir sąlygos turėtų būti aiškiai išdėstyti įstatyme. Alternatyviai, siekiant aiškumo ir tikslumo, Projekte galėtų būti aiškiai įvardyta, kad šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriui, kaip BRELL sutarties dalyviui, nustatomas įpareigojimas nepratęsti minėtos sutarties. Pritarti
ministerijos
2Projekto 3 straipsnis nustato šį bendrąjį principą: Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje draudžiama prekiauti
nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija. Atsižvelgdami į tai, kad šis draudimas taikytinas pagal elektros energijos kilmės požymį, t. y. elektros energijai, pagamintai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija į Lietuvos Respublikos rinką pateks ne tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau tarpininkaujant elektros sistemos operatoriams iš kitų valstybių narių.
Trečiųjų šalių prekės, o elektros energija remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra laikoma preke[4], patekusios į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje turi būti traktuojamos taip pat kaip ir iš Europos Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje vidaus rinkoje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje numatytą draudimą taikyti kiekybinius importo apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomos ir prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių, jei jos yra laisvoje apyvartoje. Taigi, tais atvejais, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių, draudimas prekiauti šia elektros energija negalėtų būti taikomas. Dėl šios priežasties siūlytume tikslinti Projekto 3 straipsnį nurodant, kad draudžiama įsigyti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, iš trečiųjų šalių gamintojų, tiekėjų ir rinkos operatorių. Kita vertus, riboti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos tiekiamą į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių būtų galima tik tuo atveju, jeigu Projektu siūlomos priemonės būtų pagrįstos SESV 36 straipsnyje nustatytais pagrindais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais bendraisiais privalomojo pobūdžio reikalavimais.
Tokiu atveju, siekiant visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos tikslų turėtų būti aiškiai įvardyta, kad minėtais atvejais yra siekiama šių tikslų. Be to, priemonės, kuriomis būtų ribojamas laivas prekių judėjimas, privalo atitikti proporcingumo principą. Turėtų būti įvertinta, ar technologinėmis priemonėmis įmanoma nustatyti elektros energijos kilmę ir, ar proporcinga būtų drausti įsigyti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, tačiau esančią vidaus rinkos laisvoje apyvartoje, jeigu technologinėmis priemonės to padaryti neįmanoma. Pritarti
ministerijos
siūlomas teisinis reglamentavimas turės tiesioginės įtakos prekybos taisyklėms su trečiosiomis valstybėmis ir gali turėti įtakos Europos Sąjungos bendrai prekybos politikai, vadovaudamiesi SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu, kuriuo Europos Sąjungai yra suteikta išimtinė kompetencija bendros prekybos politikos srityje, manome, kad Projektas turėtų būti suderintas su Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Dainius
1 Argumentai: Susipažinęs bei įvertinęs Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2016-08-25 ir LR Seimo kanceliarijos 2016-09-06 pateiktose Išvadose dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIP-4639 išdėstytas pastabas bei atsižvelgdamas į jų siūlymus Projektą tobulinti teikiu šiuos pasiūlymus:
Pasiūlymas:
Šis įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos
įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Pritarti
narys Dainius
2 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. Nesaugi trečiosios šalies elektrinė – elektrinė, kuri atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje numatytus kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio tvarka yra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinta nesaugia. 3. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Branduolinės energetikos įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme vartojamas sąvokas. Pritarti iš dalies Siūloma derinti su 2017 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 62 pateiktos išvados pasiūlymais. Terminas „trečioji šalis“ jau yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje kaip valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 3. Seimo narys Dainius
3 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
straipsnis. Nesaugios trečiųjų šalių elektrinės 1.
Nesaugiomis trečiųjų šalių elektrinėmis pripažįstamos vadinamos tokios trečiosiose šalyse statomos ar jau veikiančios elektros energijos generavimo elektrinės jėgainės, kurios dėl savo geografinės padėties ar bei technologinių ypatumų kelia pavojų Lietuvos sostinei Vilniui ar didelei kurioje nors vietovėje gyvenančių Lietuvos Respublikos gyventojų daliai, dėl to kilus grėsmei tektų evakuoti, suteikti prieglobstį ar taikyti medicinines apsaugos priemones tokiose vietovėse kaip Vilniuje, gyvenančius-tiems žmones-ėms., arba kompetentingų institucijų yra pripažinta, kad tokias elektrines projektuojant ar statant pažeistos tarptautinės konvencijos bei tarptautinių organizacijų nustatytos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijos, arba elektros energija jose gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Ši energija laikoma nešvaria ekologiškai ir moraliai. 2.
trečiosiose šalyse statomą elektrinę nesaugia turi būti remiamasi Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencija, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Vakarų Europos branduolinės saugos reguliuotojų asociacijos patvirtintais dokumentais bei atsižvelgiama į šias nuostatas bei reikalavimus:
1) Elektrinės geografinę padėtį – elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, galimą užterštumo mastą ir padarinius ypatingų įvykių ar avarijų atveju, avarijų likvidavimo galimybes teritorijoje iki 100 kilometrų atstumu nuo aikštelės, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus, laikantis nuostatos, kad branduolinės elektrinės kelia grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai, jei yra statomos ar eksploatuojamos arčiau kaip 20 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ar 100 kilometrų atstumu nuo miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkstančių gyventojų;
2) Elektrinės technologinius ypatumus – naudojamas reaktorių, degimo kamerų aušinimo sistemų patikimumą ir technologijas, kuro rūšį, panaudoto kuro saugojimą;
3) Saugos kultūrą – elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės institucijų, eksploatuojančios organizacijos besąlyginį įsipareigojimą teikti pirmenybę saugai, žmonių saugumui, atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems saugos reikalavimams aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo, pasirengimo likviduoti avarijas, eksploatavimo nutraukimo veiklos etapuose;
4) Tarptautinių saugos reikalavimų laikymąsi - ar elektrinę statanti ar eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių Tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų parenkant aikštelę, projektuojant, statant, eksploatuojant ir uždarant elektrines pagal kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių institucijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įvertinimus;
5) Aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi – ar elektrinę statanti ar eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių, Europos Parlamento, Europos Komisijos bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosauginių reikalavimų;
6) Tarpvalstybinį bendradarbiavimą - elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės atvirumą, įsipareigojimą dalintis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, atsižvelgti į gautas pastabas bei savo veiksmais nesukelti finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar žalos jos visuomenei bei aplinkai.
Pripažįstant trečiosiose šalyse statomą elektrinę nesaugia turi būti remiamasi Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencija, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Vakarų Europos branduolinės saugos reguliuotojų asociacijos patvirtintais dokumentais bei atsižvelgiama į šias nuostatas bei reikalavimus:
1) Elektrinės geografinę padėtį – elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, galimą užterštumo mastą ir padarinius ypatingų įvykių ar avarijų atveju, avarijų likvidavimo galimybes teritorijoje iki 100 kilometrų atstumu nuo aikštelės, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus, laikantis nuostatos, kad branduolinės elektrinės kelia grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai, jei yra statomos ar eksploatuojamos arčiau kaip 20 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ar 100 kilometrų atstumu nuo miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkstančių gyventojų;
2) Elektrinės technologinius ypatumus – naudojamas reaktorių, degimo kamerų aušinimo sistemų patikimumą ir technologijas, kuro rūšį, panaudoto kuro saugojimą;
3) Saugos kultūrą – elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės institucijų, eksploatuojančios organizacijos besąlyginį įsipareigojimą teikti pirmenybę saugai, žmonių saugumui, atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems saugos reikalavimams aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo, pasirengimo likviduoti avarijas, eksploatavimo nutraukimo veiklos etapuose;
4) Tarptautinių saugos reikalavimų laikymąsi - ar elektrinę statanti ar eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių Tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų parenkant aikštelę, projektuojant, statant, eksploatuojant ir uždarant elektrines pagal kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių institucijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įvertinimus;
5) Aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi – ar elektrinę statanti ar eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių, Europos Parlamento, Europos Komisijos bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosauginių reikalavimų;
6) Tarpvalstybinį bendradarbiavimą - elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės atvirumą, įsipareigojimą dalintis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, atsižvelgti į gautas pastabas bei savo veiksmais nesukelti finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar žalos jos visuomenei bei aplinkai. Pritarti iš dalies Siūloma derinti su 2017 m. sausio 25 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 62 pateiktos išvados pasiūlymais. 4. Seimo narys Dainius
3 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
Nustatomi tokie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir gyventojų apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendrieji principai:
draudžiama prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria arba iš jų įgyta elektros energija. Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius užtikrina, kad būtų įrengtos būtinos apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos tiesioginio patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą techninės priemones. Pritarti iš dalies Siūloma derinti su 2017 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 62 pateiktos išvados pasiūlymais. 5. Seimo narys Dainius
4 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
įgyvendinimo nuostatos ir etapai
pripažinti nesaugia esant akivaizdiems šio įstatymo 3 straipsnyje pateiktų nuostatų bei reikalavimų pažeidimams arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 2. Lietuvos Respublikos Seimui pripažinus trečiosios šalies elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius per tris mėnesius parengia ir patvirtina reikiamų techninių apsaugos priemonių įgyvendinimo planą.
Nustatomi tokie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir gyventojų apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendrieji principai:
prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius apsaugos priemones įgyvendina bei reikiamas teisines prielaidas joms įgyvendinti užtikrina per 24 mėnesius nuo elektrinės pripažinimo nesaugia, jei šiame įstatyme nenumatyti kiti terminai. ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 d. Pritarti iš dalies Siūloma derinti su 2017 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 62 pateiktos išvados pasiūlymais. 6. Seimo narys Dainius Kreivys 2016-10-116 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
statomos elektrinės pripažinimas nesaugia trečiosios šalies elektrine 1.
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma branduolinė elektrinė pažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje išvardintas nuostatas bei reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo informuota apie branduolinį kurą naudojančios elektrinės statybai skirtos aikštelės Astravo rajone parinkimo eigą, nebuvo prašoma jos nuomonės prieš priimant sprendimą pasirinkti šią aikštelę - toks elgesys neatitinka Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencijos 17 straipsnio (iv) dalyje išdėstytų nuostatų;
2) branduolinė elektrinė yra statoma arčiau kaip
kilometrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus, todėl kelia didelę radiologinio užterštumo grėsmę sostinei Vilniui bei aplinkiniams rajonams;
3) kompetentingų tarptautinių institucijų pripažinta, kad elektrinė statoma pažeidžiant Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) konvenciją ir Jungtinių Tautų Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Arhus konvenciją);
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra tinkamai informuojama apie saugos standartų laikymąsi elektrinės statybos aikštelėje, incidentus, kurie gali turėti neigiamos įtakos branduolinės saugos užtikrinimui. 2. Įvertinęs tai, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardinti pažeidimai yra neatitaisomi, Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta Baltarusijos Astravo rajone statomą atominę elektrinę nesaugia bei keliančia radiologinę grėsmę sostinei Vilniui ir visai Lietuvai. Spręsti pagrindiniam komitetui
narys Dainius
5 Argumentai: žr. argumentus 1 pasiūlymui. Pasiūlymas:
1.
sistemos operatorius techninių apsaugos nuo Baltarusijos Astravo rajone statomoje nesaugioje atominėje elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą priemonių įgyvendinimo planą rengia atsižvelgdamas į tai, kad juo remiantis įrengiamos techninės apsaugos priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu reikalavimus, ir jį įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. Įrengus būtinas apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą technines priemones, priimamas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus atsisakymo pratęsti BRELL sutartį. 2.
įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius užtikrina reikiamas teisines prielaidas bei įgyvendina techninius sprendimus būtinoms apsaugos priemonėms nuo Baltarusijos Astravo rajone statomoje nesaugioje atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemą bei elektros rinką ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 d. Pritarti iš dalies Siūloma derinti su 2017 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 62 pateiktos išvados pasiūlymais. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-01-252 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1656 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektui Nr. XIIP-4639 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projekte vartojamos dvi savarankiškos ir kituose Lietuvos Respublikos energetikos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos: „nešvari elektros energija“ ir „nesaugi trečiosios šalies elektrinė“. Įstatymo projekte sąvokos „nešvari elektros energija“ apibrėžimas nepateikiamas. Vertinant tai, kad ši sąvoka Įstatymo projekte yra išimtinai vartojama nurodant elektros energijos kilmę, nėra aiškus šios sąvokos vartojimo tikslas, kadangi elektros energijos, pagamintos šiuo įstatymu apibrėžiamose elektrinėse, pavadinimas nešvaria įstatymo taikymui nesuteikia jokios papildomos teisinės prasmės.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti sąvokos „nešvari elektros energija“ kaip nesukuriančios pridėtinės vertės ir vartoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme apibrėžtą sąvoką – „elektros energija“. Nesaugi elektrinė apibrėžiama Įstatymo projekto 2 straipsnyje, tačiau pati sąvoka
„nesaugi elektrinė“ ir kai kurie jos apibrėžimo kriterijai yra abstraktūs ir
nevienareikšmiški. Neapibrėžta, kaip turėtų būti nustatyta, ar tam tikri trečiosios šalies elektrinės technologiniai ypatumai arba geografinė padėtis lemia tokį pavojų, dėl kurio tektų taikyti gyventojų apsaugos priemones ar net evakuoti žmones, kokiais požymiais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama apie pavojingumą, koks gyventojų skaičius ir kokiame Lietuvos teritorijos plote turėtų būti laikomas pakankamai dideliu šiam pavojui pagrįsti, koks subjektas galėtų atlikti tokius vertinimus ir priimti atitinkamus sprendimus. Manytina, kad apibrėžiant Įstatymo projekto taikymo sričiai priklausiančių elektrinių sąvoką svarbu atsižvelgti į situaciją, į kurią yra patekusi Lietuva dėl šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, taip pat Karaliaučiaus srityje pradėtų ir šiuo metu laikinai sustabdytų branduolinės elektrinės statybų, kurias vis dar planuojama tęsti. Lietuva nuo pat šių projektų pradžios nuosekliai siekė, kad Baltarusija ir Rusija, plėtodamos šiuos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos interesus, ypač dėl aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų, taip pat savo įsipareigojimų šiose srityse.
Tačiau, nepaisydamos visų Lietuvos pastangų ir tarptautinių institucijų dalyvavimo, Baltarusija ir Rusija nesutinka konstruktyviai bendradarbiauti. Lietuva kelia klausimus šioms šalims tiesiogiai, taip pat tarptautinėse institucijose, tačiau iki šiol negauna moksliniais tyrimais ir tarptautinių institucijų reikalavimais bei rekomendacijomis pagrįstų atsakymų. Todėl, siekiant aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte vietoj sąvokos „nesaugi elektrinė“ vartoti sąvoką „grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai kelianti elektrinė“. Taip pat atsižvelgiant į galimas grėsmes ir galimų neigiamų pasekmių mastą, siūlytina apibrėžti, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai turi būti vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, esančios arčiau kaip 100 kilometrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos sienos arba į kurių išplėstinę avarinio planavimo zoną patenka Lietuvos Respublikos teritorija ar jos dalis. Įstatymo projekte taip pat reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme apibrėžtą sąvoką „branduolinė elektrinė“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2017-01-25 2,4 2.
Kadangi grėsmių ir potencialių neigiamų pasekmių tikimybė ir mastas priklauso ne tik nuo tokių branduolinių elektrinių atstumo nuo Lietuvos Respublikos sienos, bet ir tokių kriterijų kaip gyventojų skaičius poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumas iki pagrindinių valstybės institucijų, aikštelių tinkamumas, pasirinkta technologija, projektiniai sprendimai, jų statybų ir eksploatavimo faktinio įgyvendinimo aplinkybės, tarptautinių įsipareigojimų ir rekomendacijų, susijusių su branduoline ir radiacine sauga bei aplinkos apsauga, vykdymas, o jų įvertinimas reikalauja specifinės kompetencijos, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal poreikį įvertinusi šiais klausimais kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radiacinės saugos centro ir kitų) išvadas, gali siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui pripažinti tokias branduolines elektrines keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma, kad šiuo įstatymu apibrėžiamas statusas galėtų būti pripažintas ir toms trečiųjų šalių elektrinėms, kurias projektuojant ar statant buvo pažeistos tarptautinės konvencijos bei tarptautinių organizacijų nustatytos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijos, ir tai yra pripažinusios kompetentingos institucijos.
Siekiant aiškumo, Įstatymo projekte derėtų nurodyti konkrečias sritis (pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, branduolinės saugos ir kitas), atitinkamas tarptautines organizacijas bei konvencijas (pavyzdžiui, Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA), 1994 metų Branduolinės saugos konvencijos, Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (Espo konvencija), Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) bei Jungtinių Tautų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija), kurių reikalavimais turėtų būti vadovaujamasi siūlant pripažinti Įstatymo projektu apibrėžiamą atitinkamų trečiųjų šalių elektrinių statusą. Taip pat siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyto kriterijaus, kad šiuo įstatymu apibrėžiamas statusas galėtų būti pripažintas ir toms trečiųjų šalių elektrinėms, kuriose elektros energija gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Trečiosioms šalims netaikomi Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai, todėl nebūtų jokių teisinių ir praktinių galimybių nustatyti ir pripažinti tokio pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas įstatymų galios aktais turėtų būti orientuojamas į ateitį ir įstatymuose paprastai formuluojamos bendresnio pobūdžio nuostatos, o Įstatymo projekte numatoma apibrėžti jo taikymo sričiai priklausančių trečiųjų šalių elektrinių kriterijaus ir atitinkamo statuso joms nustatymo ir pripažinimo tvarką, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio pirmosios dalies ir neišskirti konkrečios gyvenamosios vietovės – Vilniaus, ir konkrečios elektrinės – Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos atominės elektrinės. Siūlytina Įstatymo projekto parengimo poreikį lemiančias priežastis išdėstyti Įstatymo projekto preambulėje. 10. Lietuvos
galimybių nustatyti, kur konkrečiai pagaminta elektros energetikos sistemoje tekanti elektros energija, jeigu toje sistemoje veikia daugiau nei vienas elektros energijos gamybos šaltinis. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje suformuluotą Įstatymo projekto paskirtį – nurodyti, kad įstatymu siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ir elektros energijos rinką nuo elektros patekimo ne iš konkretaus elektros energijos pagaminimo šaltinio, o iš trečiųjų šalių, kuriose yra grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančių elektrinių (pavyzdžiui, „Šis įstatymas nustato apsaugos nuo elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ir elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose yra grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančių elektrinių, bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus.“). Atitinkamai šiuo aspektu tikslintinos ir kitos Įstatymo projekto nuostatos. Pritarti 11.
Respublikos Vyriausybė 2017-01-25 3,52
įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į šio nutarimo 3 punkte minėtus aspektus, susijusius su ribotomis galimybėmis nustatyti elektros energetikos sistemoje tekančios elektros energijos pagaminimo šaltinį, gali būti vertinamos tik bendrųjų trečiosiose šalyse pagamintos elektros energijos srautų patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ribojimo galimybės. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius turėtų užtikrinti, kad būtų įrengtos techninės priemonės, būtinos apsaugai nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą, o Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius įgyvendina būtinas apsaugos priemones ir užtikrina reikiamas teisines prielaidas joms įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 dienos. Pabrėžtina, kad šio įstatymo įgyvendinimo tikslais, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritaria, pats efektyviausias būdas riboti Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimas nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu (toliau – sinchronizacija su KET).
Sinchronizacija su KET yra vienas iš prioritetinių darbų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – 17-osios Vyriausybės programa), kurio tolesniam įgyvendinimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. Visgi Baltijos valstybių sinchronizacija su KET yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas, priklausantis ne tik nuo Lietuvos Respublikoje priimamų sprendimų, todėl visiškas jo įgyvendinimas gali užtrukti iki
to laiko be įtakos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos elektros energetikos sistemų patikimumui nebūtų įmanoma techninėmis priemonėmis visiškai apriboti Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą. Atsižvelgiant į šiame nutarimo punkte išvardytas aplinkybes, siūlytina pakoreguoti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti bendrąjį principą, kad Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ribojamas techninėmis priemonėmis, vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatytomis sąlygomis.
Atitinkamai Įstatymo projekto 5 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad iki elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su KET turėtų būti taikomos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių apimtį (pavyzdžiui, elektros energijos linijų išmontavimas, vidinio tinklo stiprinimas ar kitos), išskyrus tas, kurios darytų esminę neigiamą įtaką patikimam elektros energetikos sistemos veikimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritaria Įstatymo projekto 3 straipsnio
elektros energijos rinkoje prekiauti Įstatymo projekte apibrėžiama elektros energija tikslams. Iš esmės tokia pati nuostata numatyta ir 17-osios Vyriausybės programoje. Tačiau siūlytina šią dalį formuluoti kaip draudimą į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką patekti Įstatymo projekte apibrėžiamai elektros energijai, pagamintai trečiosiose šalyse, kuriose veikia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios elektrinės, išskyrus energiją, būtiną sistemos patikimumui užtikrinti. Pažymėtina tai, kad Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimo į rinką ribojimai gali turėti neigiamos įtakos situacijai elektros energijos rinkoje ir teisinių pasekmių, susijusių su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais prekybos ir energetikos srityje. Kartu pažymėtina, kad 17-osios Vyriausybės programoje numatyta mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, didinant vidaus elektros energijos gamybą. Tai iš dalies prisidėtų prie Įstatymo projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo.
Būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos veikimas daro įtaką kitų Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir rinkų, su kuriomis Lietuva yra sujungta, ypač Latvijos bei Estijos, veikimui ir kartu nuo jų priklauso. Todėl visų numatytų priemonių taikymo efektyvumas priklausys nuo bendradarbiavimo su šiomis šalimis ir jų pasiryžimo prisidėti taikant minėtas priemones. Pritarti
2
elektros perdavimo sistemos operatorius elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo IPS/UPS energetikos sistemos ir sujungimo su KET tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. Tačiau specialiajame Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatyme jau numatyta, kad Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas, kuri apima sinchronizaciją su KET, įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapų įgyvendinimo kryptis ir konkrečių veiksmų planą, koordinuoja ir prižiūri jo įgyvendinimą.
Todėl, siekiant išvengti pakartotinio teisinio reglamentavimo ir suderinti šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas techninių priemonių taikymo aplinkybes, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas – numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė technines priemones, leidžiančias mažinti elektros energijos patekimą iš trečiųjų šalių, kuriose yra Įstatymo projektu apibrėžiamų elektrinių, nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapų įgyvendinimo krypčių ir konkrečių veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas). Jos turi atitikti reikalavimus, būtinus sinchronizacijai su KET. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes ir siūlymus, susijusius su techninių priemonių, skirtų apsaugai nuo Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą, įrengimo sąlygomis, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyto Elektros energijos sistemų lygiagretaus darbo susitarimo, pasirašyto
elektros perdavimo sistemų operatorių, nutraukimo nesieti tik su tokių techninių priemonių įrengimu.
įstatymo projektą Nr. XIIP-4639, atsižvelgiant į Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys. Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas Europos reikalų komiteto biuro patarėja Jolita Šedauskienė
Ekonomikos komitetas
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėja Justina Ratkevičiūnė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėjas Gediminas Karalius, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento Energetinio saugumo politikos skyriaus antroji sekretorė Jūratė Usevičiūtė, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus l.e. vedėjo pareigas Ričard Dzikovič, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose vartojama sąvoka trečiųjų šalių elektrinės. Neaišku, kas laikytina trečiosiomis šalimis, todėl projektas tikslintinas, pateikiant sąvokos trečiosios šalys apibrėžtį. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių kriterijus. Pastebėtina, kad siūlomi kriterijai yra pernelyg abstraktūs: „dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų“, „kelia pavojų <...> didelei kurioje nors vietovėje gyvenančių Lietuvos Respublikos gyventojų daliai“, „elektros energija jose gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus“ ir pan. Šie kriterijai kiekvienu atveju būtų vertinami subjektyviai, o dėl tokio jų vertinimo galimi ilgai trunkantys ginčai. Be to, neaišku, kokia institucija ir kokia tvarka turėtų nustatyti juridinius faktus, kad šie kriterijai egzistuoja. Taigi manytina, kad vertinamos nuostatos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotę. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio nuostatos diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma atominė elektrinė įstatymu pripažįstama nesaugia, remiantis ne objektyviais, bet abstrakčiais kriterijais, straipsnyje nenurodyta, kokie konkretūs teisės aktai ar jų reikalavimai buvo pažeisti, kas ir kada nustatė pažeidimus. Projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) 4 ir 5 straipsnių pastraipos turi būti sunumeruotos;
2) 5 straipsnio 2 dalyje įrašytinas tikslus joje minimos „BRELL“ sutarties pavadinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis yra daugiašalė, sudaryta penkių valstybių (Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos) perdavimo sistemų operatorių. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu Vyriausybei priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-08-252 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą (toliau – Projektas), parengtą iniciatyvinės grupės piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti, bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 136 straipsnio 3 dalimi teikiame išvadą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje, apibrėžiant siūlomo įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Taigi, Projekte vartojamos dvi savarankiškos ir kitose Lietuvos Respublikos teisės aktuose[1] neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos: nesaugios trečiųjų šalių elektrinės ir nešvari elektros energija.
Atsižvelgiant į tai, šios sąvokos Projekte turėtų būti apibrėžtos suprantamai, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip to reikalaujama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio formuluotę. 7. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-08-253 Vertinant Projekto
norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad jis nėra aiškus ir tikslus. Šios nuomonės laikomės, kadangi, pirma, nesaugiomis elektrinėmis siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios dėl savo geografinės padėties bei technologinių ypatumų kelia pavojų. Tačiau pastarieji požymiai nėra detalizuojami ir siūloma formuluotė atrodo abstrakti. Nėra aišku kokia geografinė padėtis (pavyzdžiui, atstumas, vietovė, gamtinės sąlygos ar kitos aplinkybės) ar technologiniai ypatumai (konkretus energijos gamybos būdas (pavyzdžiui, naudojant branduolinius išteklius), statybos sauga, projektavimo ar rangovų pasirinkimas) gali būti laikomi potencialiai pavojingais. Be to, nenurodoma, kas ir kokiu būdu turėtų įvertinti ir nustatyti minėtų ypatumų pavojingą poveikį. Antra, nesaugiomis elektrinėmis taip pat siūloma laikyti statomas ar jau veikiančias elektros energijos generavimo jėgaines, kurios kompetentingų institucijų yra pripažintos neatitinkančiomis tarptautinių teisės aktų ar Europos Sąjungos aplinkosauginių reikalavimų, tarptautinių organizacijų nustatytus projektavimo ir statybos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų. Nors ši pavojaus nustatymo sąlyga, lyginant su anksčiau analizuota, yra formuluojama aiškiai, tačiau ji nėra tiksli.
Mūsų nuomone, turėtų būti konkretizuojama, koks subjektas yra laikomas kompetentinga institucija vertinti elektrinės atitiktį minėtiems reikalavimams. Pavyzdžiui, ar tai galės nustatyti Lietuvos Respublikos kompetentinga(-os) institucija(-os), ar tai turėtų būti tarptautinė(-s) kompetentinga(-os) institucija(-os), kartu nurodant kokia(-os) (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Espo konvencijos[2] įgyvendinimo komitetas, TATENA[3], Europos Komisija ar kita valstybė narė, vadovaudamasi minėtų tarptautinių institucijų sprendimais arba nustačiusios Orhuso konvencijos pažeidimus). Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektuojamoms, statomoms ar eksploatuojamoms trečiųjų šalių elektrinėms Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai netaikomi. Atsižvelgdami į tai, siūlytume apsvarstyti šios sąlygos, kaip pagrindo pripažinti trečiosios šalies elektrinę nesaugia, tikslingumą. Manytume, kad šią sąlygą Projekto rengėjai nurodo siekdami pabrėžti Orhuso konvencijos svarbą. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad minėtoje konvencijoje esantys reikalavimai taikomi taip pat Jungtinių Tautų organizacijos lygmeniu, laikantis ESPO konvencijos nuostatų, todėl atskirai pabrėžti Europos Sąjungoje taikytinus reikalavimus santykiuose su trečiosiomis valstybėmis nėra poreikio. Šiuo požiūriu manytume, kad Projekto 2 straipsnyje įvardijami tarptautiniai teisės aktai ir saugumo standartai yra pakankami, siekiant įvertinti trečiosios šalies planuojamos, statomos ar esamos elektrinės saugumą. Trečia, Projekto 2 straipsnis iš esmės apibrėžia nesaugios trečiųjų šalių elektrinės sąvoką ir nekalba apie energijos rūšis, todėl Projekto 2 straipsnio 2 sakinys, negali būti laikomas pakankamu sąvokai nešvari elektros energija apibrėžti. Siūlytume šią sąvoką apibrėžti savarankiškai, aiškiai ir tiksliai.
Taip pat manytume, kad moralė, kaip vertinamojo pobūdžio elgesio norma, negalėtų būti tinkamu pagrindu energijos saugumui apibrėžti. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotę. 8. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-08-25 4,5
pažymėti, kad Projekto 1 straipsnyje, apibrėžiant siūlomo įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato principus, sąlygas ir etapus. Tačiau minėti įstatymo paskirties požymiai formuluojami (vartojami) nenuosekliai ir nesistemiškai. Šios nuomonės laikomės, kadangi Projekto 3 straipsnis nustato bendruosius principus, kurių įgyvendinimui reikės imtis konkrečių priemonių. Atsižvelgiant į tai, Projekto 4 ir 5 straipsnyje turėtų būti nurodoma, kokiais etapais ir sąlygomis konkrečios priemonės turėtų būti atliktos siekiant bendrųjų apsaugos principų. Tuo tarpu Projekto 4 straipsnis nenustato etapų, o tiesiog pripažįsta Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia pagal Projekto 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą. Šiuo atveju, Projekto 4 straipsnis praranda savo tikslą nustatyti etapus, kuriais bus siekiama užtikrinti Projekto 1 straipsnyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Manytume, kad Projekto 4 straipsnyje, pagal pavyzdį jo antrojoje dalyje, turėtų būti išdėstyti etapai ir terminai konkrečioms Lietuvos Respublikos institucijoms, pirma, įdiegti bendruosius principus atitinkančias priemones, antra, nustatyti terminus ir tvarką, kuriais institucijos vadovautųsi, kai pagal Projekto 2 straipsnį konkreti elektrinė pripažįstama nesaugia. Be šių etapų atrodo, kad siūlomo įstatymo paskirtis yra vienkartinio pobūdžio, t. y. pripažinti Baltarusijos Respublikoje statomą elektrinę nesaugia, bei visiškai neaišku, kaip prireikus taikyti siūlomą įstatymą ateityje.
Trečia, Projekto 5 straipsnyje apibrėžiant įgyvendinimo sąlygas, mūsų nuomone, turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos priemonėms pagal Projekto 3 straipsnį įdiegti. Pavyzdžiui, turėtų būti aiškiai ir tiksliai apibrėžta, kokia apimtimi siekiama Projekto 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų priemonių, t. y. ar turėtų būti įdiegtos priemonės, draudžiančios elektros energijos įsigijimą iš nesaugios trečiosios šalies elektrinės, ar taip pat draudžiama šią energiją pirkti iš kitų rinkos dalyvių (t. y. vertinti minėtą energiją pagal kilmės principą); ar šios energijos prekyba yra draudžiama vidaus vartojimo tikslais, ar taip pat teikiant prekybos ir tarpininkavimo paslaugas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 ir 5 straipsnių formuluotes. 9. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos,
principą: Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje draudžiama prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija. Atsižvelgdami į tai, kad šis draudimas taikytinas pagal elektros energijos kilmės požymį, t.y. elektros energijai, pagamintai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija į Lietuvos Respublikos rinką pateks ne tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau tarpininkaujant elektros sistemos operatoriams iš kitų valstybių narių.
Trečiųjų šalių prekės, o elektros energija remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra laikoma preke[4], patekusios į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje turi būti traktuojamos taip pat kaip ir iš Europos Sąjungos kilusios prekės, todėl gali laisvai cirkuliuoti visoje vidaus rinkoje. Kitaip tariant, visos laisvo prekių judėjimo normos, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje numatytą draudimą taikyti kiekybinius importo apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones, taikomos ir prekėms, įvežtoms iš trečiųjų šalių, jei jos yra laisvoje apyvartoje. Taigi, tais atvejais, kai nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių, draudimas prekiauti šia elektros energija negalėtų būti taikomas. Dėl šios priežasties siūlytume tikslinti Projekto
nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, iš trečiųjų šalių gamintojų, tiekėjų ir rinkos operatorių. Kita vertus, riboti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos tiekiamą į Lietuvos Respublikos rinką iš kitų valstybių narių būtų galima tik tuo atveju, jeigu Projektu siūlomos priemonės būtų pagrįstos SESV 36 straipsnyje nustatytais pagrindais arba Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais bendraisiais privalomojo pobūdžio reikalavimais.
Tokiu atveju, siekiant visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos tikslų turėtų būti aiškiai įvardyta, kad minėtais atvejais yra siekiama šių tikslų. Be to, priemonės, kuriomis būtų ribojamas laivas prekių judėjimas, privalo atitikti proporcingumo principą. Turėtų būti įvertinta, ar technologinėmis priemonėmis įmanoma nustatyti elektros energijos kilmę ir, ar proporcinga būtų drausti įsigyti elektros energiją, pagamintą nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse, tačiau esančią vidaus rinkos laisvoje apyvartoje, jeigu technologinėmis priemonės to padaryti neįmanoma Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotę. 10. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos,
reglamentavimas turės tiesioginės įtakos prekybos taisyklėms su trečiosiomis valstybėmis ir gali turėti įtakos Europos Sąjungos bendrai prekybos politikai, vadovaudamiesi SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktu, kuriuo Europos Sąjungai yra suteikta išimtinė kompetencija bendros prekybos politikos srityje, manome, kad Projektas turėtų būti suderintas su Europos Komisija. Remdamiesi išvadoje pateiktais teisiniais argumentais bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 18 straipsniu, siūlytume projektą tobulinti. Pritarti Įstatymo derinimas su Europos Komisija yra numatomas, kai bus priimtas šis įstatymas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2016-09-14 Baltarusijos Astravo rajone, visai prie Lietuvos sienos, statoma atominė elektrinė kelia rimtą pavojų Lietuvai ir ypač jos sostinei Vilniui. 2013 metais Lietuvos pastangomis Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Oficialiai apie elektrinės statybos pradžią paskelbta 2013 m. lapkričio 2 d., tačiau iki šiol nebaigta jos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Aikštelė atominei elektrinei statyti buvo pasirinkta dar 2008 metų pabaigoje, tačiau Baltarusija nėra kreipusis į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl aikštelės pasirinkimo įvertinimo ir kaip ji atitinka tokioms statyboms keliamus reikalavimus. Lietuvai nepateikiamas atsakymas, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų, pasirinko būtent Astravą, ar pasirinktoje vietoje buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai, kaip bus užtikrinamas elektrinės reaktorių aušinimui reikalingo vandens tiekimo saugumas, koks bus AE poveikis Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams. 2010 metų gegužę Lietuvos Vyriausybė parengė ir Baltarusijai pateikė išsamią 61 puslapio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Joje oficialiai reiškiamas kategoriškas nesutikimas su pasirinkta vieta, nenumatant atsakomybės už padarinius ir veiksmų, jei branduolinės avarijos atveju iškiltų radioaktyvaus užterštumo pavojus už 50 kilometrų esančiai Lietuvos sostinei ir ji patektų į evakuacijos zoną. Baltarusijos pusei taip pat įteikta peticija su 23 tūkst. piliečių, prieštaravusių aikštelės pasirinkimui, parašais. 2011 m. Europos vadovų taryba pritarė Lietuvos pasiūlymams, kad patikimumo testai būtų atliekami visoms esančioms Europos Sąjungoje ir už ES ribų branduolinėms jėgainėms.
Nuolatiniai incidentai ir avarijos statybų metu parodė, kad jau dabar dėl reaktoriaus korpuso pažeidimų yra kilusi didelė grėsmė Lietuvos saugumui. Matant Lietuvos Vyriausybės pasyvumą, buvo surinkti 65 tūkstančių Lietuvos gyventojų parašai po įstatymo projektu, kuriuo Astravo AE būtų neleidžiama naudotis Lietuvos energetikos sistema ir parduoti nesaugiai pagamintą elektrą. Vien per pastaruosius porą mėnesių elektrinėje įvyko ne vienas incidentas ir niekas negali objektyviai įvertinti, kokio masto jis buvo. Baltarusija informaciją slepia ir, tikėtina, slėps ateityje. Nepaisant tarptautinių reikalavimų pažeidimų, Baltarusijai ir toliau tęsiant Astravo atominės elektrinės statybą, mes, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir Laisvės kovų dalyviai, reiškiame susirūpinimą dėl šios elektrinės Lietuvai keliamos grėsmės ir raginame:
Lietuvos Respublikos Seimą: · įstatymiškai patvirtinti
Astravo AE naudotis Lietuvos energetikos sistema ir parduoti nesaugiai pagamintą elektrą.
Teikti svarstyti 2016 metų rudens sesijoje ypatingos skubos tvarka; Lietuvos Respublikos Vyriausybę: · kreiptis į Europos Parlamentą ir kitas tarptautines organizacijas, kad nesaugios ir tarptautines konvencijas pažeidžiančios atominės elektrinės statyba būtų nedelsiant sustabdyta; Sustiprinti diplomatines pastangas siekiant užsitikrinti Europos Komisijos, kaimyninių šalių paramą dėl antros aukštos įtampos elektros perdavimo linijos su Lenkija, kurios reikės sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros sistemomis ir ją kuo sparčiau pradėti tiesti. · reikalauti tarptautinių ekspertų ištirti pastarąjį įvykį Astrave statomos atominės elektrinės statybų aikštelėje, kai per reaktoriaus statymo bandymus 330 tonų reaktorius nukrito iš 2–4 metrų aukščio. · ES lygiu santykiuose su Baltarusijos atstovais kelti klausimą, dėl nesaugiai statomos Astravo AE grėsmės. Atsižvelgta
komiteto patobulintą įstatymo projektą
2VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
201612-21 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą XIIP-4639 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Pirma, pagal Projekte naudojamą nekonkretų apibrėžimą ne vienoje šalyje, nepriklausančioje ES, pagaminta elektros energija gali būti pripažinta netinkama importuoti į Lietuvos teritoriją (panašią pastabą teikia ir Seimo Teisės departamentas) Tai sudarytų nepagrįstas ir ekonomiškai žalingas prielaidas riboti elektros energijos importo galimybes Lietuvos vartotojams. Elektros energijos importas vyksta tuomet, kai vartotojai pasirenka pirkti elektros energijos energiją iš tiekėjų, kurie savo ruožtu perka elektros energiją iš gamintojų (ar pardavėjų). Pirkėjo iš tiekėjo perkama elektros energija skirtingais laiko tarpais gali būti pagaminta skirtingose elektrinėse. Gali būti sudėtinga (ar net neįmanoma) atskirti, kuriose tiksliai elektrinėse pagaminta elektra yra „nesaugi“ ar „nešvari“, kyla grėsmė, kad gali būti uždraustas importas iš visų konkrečios šalies elektrinių arba tiekėjų (panašią pastabą, t.y. kad gali būti neįmanoma atskirti ir identifikuoti konkretaus tiekėjo tiekiamos konkrečioje elektrinėje pagamintos elektros energijos teikia ir Europos teisės departamentas; žr. Pastabą Nr. 2) Toks politinis sprendimas, savaime suprantama, yra įmanomas, tačiau tuomet Projektas taip ir turėtų būti pateikiamas, o jo priėmimas – diskutuojamas būtent per šią prizmę. Antra, sąmoningai atsisakius galimybių importuoti elektros energiją, o ypač pigesnę, sumažėtų Lietuvos energetinis saugumas. Apribojimai numatyti Projekte sumažintų tiekimo (importo) šaltinių skaičių ir tiekėjų diversifikaciją, tai sumažintų fizinį tiekimo saugumą. O atsisakius pigesnio importo sumažėtų energijos įperkamumas, kas savo ruožtu irgi sumažintų energetinį saugumą.
Trečia, tikėtina, kad atsisakius pigaus importo iš ne ES šalių, elektros energijos kaina smarkiai didėtų. Tai jau yra įvykę 2013-metais, kuomet dėl smarkaus importo iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjimo, didmeninė elektros energijos kaina smarkiai išaugo. Kaip teigiama Litgrid ataskaitose: „Esminės vasaros, rugsėjo ir spalio mėnesių aukštų kainų elektros biržoje priežastys – tai vietinės konkurencingos generacijos trūkumas, planiniai Karaliaučiaus ir kitų regione esančių elektrinių remontai, BRELL elektros žiedo tarpsisteminių jungčių remontai <...> Remontui išjungus pusę 450 megavatų (MW) galios bloko Karaliaučiaus elektrinėje, likusi generacija regione užtikrino tik vietos vartotojų poreikius, o Lietuvos biržoje nebeliko Karaliaučiuje gaminamos elektros pasiūlos.“ (Elektros rinkos apžvalga, 2013 spalio mėn.). Ir atvirkščiai: „Paskutinėmis spalio dienomis pasibaigus Karaliaučiaus elektrinės remontams, elektros tiekimas iš Karaliaučiaus į Lietuvą per pastarąjį mėnesį išaugo daugiau kaip 2,5 karto ir vidutiniškai siekė 320 megavatų (MW). Mažėjant BRELL elektros žiedo tarpsisteminių jungčių remontams ir jų įtakai Baltijos šalių vidiniams tinklams bei dėl padidėjusių rezervinių galių Latvijos energetikos sistemoje, galimybė importuoti elektrą iš Estijos į Latviją ir Lietuvą išaugo 18 proc., o iš Rusijos ir Baltarusijos – 62 proc.“ Litgrid duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje 2013 spalį buvo 22,2 ct/kWh, o lapkritį – 16,3 ct/kWh. Tai rodo, kad bent artimuoju laikotarpiu, jei į Lietuvos rinką nebus leidžiama patekti pigiai importuotai elektros energijai, kainos augimas – labai tikėtinas. Ketvirta, Projekte numatytas importo ribojimas gali būti nesuderinamas su šalies ekonominiais interesais.
Tai atsispindi ir naujame Nacionalinės Energetikos Strategijos (NES) projekte, kuriame konstatuojama, kad „Dėl santykinai didelių gamtinių dujų kainų daugumos šalyje esančių elektrinių, įskaitant ir devintąjį Lietuvos elektrinės bloką, gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina.“ (23 psl., Nacionalinė Energetikos Strategija, Pirminis projektas diskusijoms). Dar daugiau, NES projektas pripažįsta importą iš trečiųjų šalių naudingu, siekiant žemų kainų vartotojams, ir vieną iš strateginių uždavinių Elektros sektoriuje siūlo formuluoti taip: „Lankstus ir racionalus vietinių generavimo šaltinių, bendros ES ir trečiųjų šalių elektros rinkų ir tarpsisteminių jungčių teikiamų galimybių išnaudojimas (įskaitant tranzitinių srautų užtikrinimą, rezervavimo ir balansavimo paslaugų teikimą) šalies vartotojų aprūpinimui konkurencinga elektros energija“ (24 psl.) Penkta, elektros energija buitiniams vartotojams nėra pigi. 2016 m. viena kilovatvalandė buitiniam vartotojui Lietuvoje atsiėjo 0,12 Eur, ES vidurkis - 0,20 Eur (šaltinis – Eurostat). Tačiau, jei atsižvelgti į atlyginimų ir pajamų skirtumus, reikšmingas kainos didėjimas būtų skausmingas buitiniams vartotojams (gyventojams), ar net gali pareikalauti lėšų kompensacijoms. Šešta, Lietuvos pramoniniams vartotojams (pvz., suvartojantiems 70 – 150 GWh per metus) elektros energijos kilovatvalandė atsieina vidutiniškai tiek pat, kiek ES vidurkis, tačiau daugiau nei regiono įmonėms (šaltinis - Eurostat). Jei dėl Projekte numatyto importo ribojimo reikšmingai išaugtų elektros energijos kaina Lietuvoje, tai neigiamai paveiktų Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą konkurentų atžvilgiu (ypač jei kitos regiono šalys nesiimtų analogiškų ribojimų).
Todėl siūlome nepritarti Projektui arba grąžinti jį tobulinti, atliekant išsamų Projekto poveikio vertinimą, ir, be kita ko, atsakant į šiuos klausimus: Kaip bus užtikrinta, kad į Lietuvos rinką nepateks būtent Astravo elektrinėje pagaminta elektros energija, o ne visa elektros energija, pagaminta ne ES šalyse? Kiek didės didmeninė elektros energijos kaina, energijos kaina buitiniams ir pramoniniams vartotojams Lietuvoje? Kaip paveiks Lietuvos įmonių konkurencingumą regione? Nepritarti
patvirtino nutarimą „Dėl Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIP-4639“ (toliau – Vyriausybės išvada), kuriuo iš esmės pritariama iniciatyvinės piliečių grupės parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektui Nr. XIIP-4639 ir jo tikslams. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys D.Kreivys, 2016-10-111 Argumentai: Susipažinęs bei įvertinęs Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2016-08-25 ir LR Seimo kanceliarijos 2016-09-06 pateiktose Išvadose dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIP-4639 išdėstytas pastabas bei atsižvelgdamas į jų siūlymus Projektą tobulinti teikiu šiuos paiūlymus:
Pasiūlymas:
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos apsaugos nuo elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus, taip pat tvarką, kaip Lietuvos Respublika įvertina tokių elektrinių statusą ir jų keliamas grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.“
D.Kreivys, 2016-10-112 Pasiūlymas:
sąvokos
Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. Nesaugi trečiosios šalies elektrinė – elektrinė, kuri atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje numatytus kriterijus ir šio įstatymo 5 straipsnio tvarka yra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinta nesaugia. 3. Kitos įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Branduolinės energetikos įstatyme, Branduolinės saugos įstatyme vartojamas sąvokas. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Šio įstatymo sąvokos 1.
šalyje statoma ar veikianti branduolinė elektrinė, kurią projektuojant, įrengiant ar eksploatuojant nebuvo laikomasi aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, tarptautinės konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. 2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme.“
D.Kreivys, 2016-10-113 Pasiūlymas:
elektrinės
vadinamos tokios trečiosiose šalyse statomos ar jau veikiančios elektros energijos generavimo elektrinės jėgainės, kurios dėl savo geografinės padėties ar bei technologinių ypatumų kelia pavojų Lietuvos sostinei Vilniui ar didelei kurioje nors vietovėje gyvenančių Lietuvos Respublikos gyventojų daliai, dėl to kilus grėsmei tektų evakuoti, suteikti prieglobstį ar taikyti medicinines apsaugos priemones tokiose vietovėse kaip Vilniuje, gyvenančius-tiems žmones-ėms., arba kompetentingų institucijų yra pripažinta, kad tokias elektrines projektuojant ar statant pažeistos tarptautinės konvencijos bei tarptautinių organizacijų nustatytos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijos, arba elektros energija jose gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Ši energija laikoma nešvaria ekologiškai ir moraliai. 2.
statomą elektrinę nesaugia turi būti remiamasi Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencija, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Vakarų Europos branduolinės saugos reguliuotojų asociacijos patvirtintais dokumentais bei atsižvelgiama į šias nuostatas bei reikalavimus:
1) Elektrinės geografinę padėtį – elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, galimą užterštumo mastą ir padarinius ypatingų įvykių ar avarijų atveju, avarijų likvidavimo galimybes teritorijoje iki 100 kilometrų atstumu nuo aikštelės, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus, laikantis nuostatos, kad branduolinės elektrinės kelia grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai, jei yra statomos ar eksploatuojamos arčiau kaip 20 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ar 100 kilometrų atstumu nuo miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkstančių gyventojų;
2) Elektrinės technologinius ypatumus – naudojamas reaktorių, degimo kamerų aušinimo sistemų patikimumą ir technologijas, kuro rūšį, panaudoto kuro saugojimą;
3) Saugos kultūrą – elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės institucijų, eksploatuojančios organizacijos besąlyginį įsipareigojimą teikti pirmenybę saugai, žmonių saugumui, atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems saugos reikalavimams aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo, pasirengimo likviduoti avarijas, eksploatavimo nutraukimo veiklos etapuose;
valstybė laikosi Jungtinių Tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų parenkant aikštelę, projektuojant, statant, eksploatuojant ir uždarant elektrines pagal kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių institucijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įvertinimus;
eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių, Europos Parlamento, Europos Komisijos bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosauginių reikalavimų;
6) Tarpvalstybinį bendradarbiavimą - elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės atvirumą, įsipareigojimą dalintis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, atsižvelgti į gautas pastabas bei savo veiksmais nesukelti finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar žalos jos visuomenei bei aplinkai.
Pripažįstant trečiosiose šalyse statomą elektrinę nesaugia turi būti remiamasi Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencija, Tarptautinės atominės energijos agentūros, Vakarų Europos branduolinės saugos reguliuotojų asociacijos patvirtintais dokumentais bei atsižvelgiama į šias nuostatas bei reikalavimus:
1) Elektrinės geografinę padėtį – elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, galimą užterštumo mastą ir padarinius ypatingų įvykių ar avarijų atveju, avarijų likvidavimo galimybes teritorijoje iki 100 kilometrų atstumu nuo aikštelės, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus, laikantis nuostatos, kad branduolinės elektrinės kelia grėsmę žmonių saugumui ir aplinkai, jei yra statomos ar eksploatuojamos arčiau kaip 20 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ar 100 kilometrų atstumu nuo miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkstančių gyventojų;
2) Elektrinės technologinius ypatumus – naudojamas reaktorių, degimo kamerų aušinimo sistemų patikimumą ir technologijas, kuro rūšį, panaudoto kuro saugojimą;
3) Saugos kultūrą – elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės institucijų, eksploatuojančios organizacijos besąlyginį įsipareigojimą teikti pirmenybę saugai, žmonių saugumui, atitikčiai bendriesiems ir specialiesiems saugos reikalavimams aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo, pasirengimo likviduoti avarijas, eksploatavimo nutraukimo veiklos etapuose;
valstybė laikosi Jungtinių Tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų saugos ir gerosios praktikos rekomendacijų parenkant aikštelę, projektuojant, statant, eksploatuojant ir uždarant elektrines pagal kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių institucijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos įvertinimus;
eksploatuojanti valstybė laikosi Jungtinių tautų konvencijų, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių, Europos Parlamento, Europos Komisijos bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosauginių reikalavimų;
6) Tarpvalstybinį bendradarbiavimą - elektrinę statančios ar eksploatuojančios valstybės atvirumą, įsipareigojimą dalintis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, atsižvelgti į gautas pastabas bei savo veiksmais nesukelti finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar žalos jos visuomenei bei aplinkai. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
branduolinių elektrinių pripažinimas nesaugiomis
būti vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, esančios arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos ir į kurių išplėstinę avarinio planavimo zoną patenka Lietuvos Respublikos teritorijos dalis. 2. Trečiųjų šalių branduolinės elektrinės pripažįstamos nesaugiomis, jeigu dėl jose kilusių neįprastųjų įvykių ar branduolinių ir radiologinių avarijų kiltų grėsmė žmonėms ir aplinkai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tankiai apgyvendintose Lietuvos Respublikos vietovėse gyvenantiems žmonėms, tektų masiškai evakuoti gyventojus, suteikti prieglobstį ar taikyti kitas apsaugos priemones, kiltų būtinybė atskirose teritorijose riboti ūkinę veiklą. 3.
branduolinę elektrinę dėl jos pripažinimo nesaugia, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
1) branduolinės elektrinės geografinę padėtį ir statybos aikštelės parinkimo tinkamumą – gyventojų skaičių poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumą iki pagrindinių valstybės institucijų, elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, įskaitant tinkamą gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos galimai sukeltų poveikių įvertinimą, galimą užterštumo mastą ir padarinius neįprastųjų įvykių ar branduolinių ir radiologinių avarijų atveju, ekstremaliųjų situacijų valdymo, gyventojų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir galimybes, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus;
2) vertinamos branduolinės elektrinės technologinius ypatumus – konkrečius saugą užtikrinančius projektinius sprendinius, statybos ir eksploatavimo faktinio įgyvendinimo aplinkybes;
3) pasirengimą eksploatuoti branduolinę elektrinę ir branduolinės saugos užtikrinimą – ar elektrinę statančios arba eksploatuojančios valstybės institucijos, organizacijos ir tiekėjai yra besąlygiškai įsipareigoję užtikrinti atitiktį branduolinės ir radiacinės saugos ir žmonių saugumo reikalavimams visais – nuo statybos aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti iki eksploatavimo nutraukimo – branduolinės elektrinės veiklos etapais;
4) tarptautinių saugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos aikštelę, ją projektuodama, statydama ir eksploatuodama, laikosi Jungtinių Tautų branduolinės saugos konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatytų saugos standartų ir gerosios praktikos rekomendacijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinimų, atliekamų vadovaujantis Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) ir Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) paskelbtais dokumentais;
5) aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos vietą, statydama ar eksploatuodama branduolinę elektrinę, laikosi Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos), Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos), Jungtinių Tautų tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosaugos reikalavimų;
6) tarpvalstybinį bendradarbiavimą – ar valstybė, statanti ar eksploatuojanti branduolinę elektrinę, yra su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderinusi elektrinės statybos vietą, atsižvelgiant į pasirengimo avarijoms ir jų likvidavimo planus, jos atvirumą, įsipareigojimą dalytis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, į gautas pastabas, kad savo veiksmais nesukeltų finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar nepadarytų žalos visuomenei ir aplinkai;
7) kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Vertinant trečiosiose šalyse veikiančią ar statomą branduolinę elektrinę dėl jos pripažinimo nesaugia, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
1) branduolinės elektrinės geografinę padėtį ir statybos aikštelės parinkimo tinkamumą – gyventojų skaičių poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumą iki pagrindinių valstybės institucijų, elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, įskaitant tinkamą gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos galimai sukeltų poveikių įvertinimą, galimą užterštumo mastą ir padarinius neįprastųjų įvykių ar branduolinių ir radiologinių avarijų atveju, ekstremaliųjų situacijų valdymo, gyventojų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir galimybes, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus;
2) vertinamos branduolinės elektrinės technologinius ypatumus – konkrečius saugą užtikrinančius projektinius sprendinius, statybos ir eksploatavimo faktinio įgyvendinimo aplinkybes;
3) pasirengimą eksploatuoti branduolinę elektrinę ir branduolinės saugos užtikrinimą – ar elektrinę statančios arba eksploatuojančios valstybės institucijos, organizacijos ir tiekėjai yra besąlygiškai įsipareigoję užtikrinti atitiktį branduolinės ir radiacinės saugos ir žmonių saugumo reikalavimams visais – nuo statybos aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti iki eksploatavimo nutraukimo – branduolinės elektrinės veiklos etapais;
4) tarptautinių saugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos aikštelę, ją projektuodama, statydama ir eksploatuodama, laikosi Jungtinių Tautų branduolinės saugos konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatytų saugos standartų ir gerosios praktikos rekomendacijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinimų, atliekamų vadovaujantis Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) ir Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) paskelbtais dokumentais;
5) aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos vietą, statydama ar eksploatuodama branduolinę elektrinę, laikosi Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos), Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos), Jungtinių Tautų tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosaugos reikalavimų;
6) tarpvalstybinį bendradarbiavimą – ar valstybė, statanti ar eksploatuojanti branduolinę elektrinę, yra su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderinusi elektrinės statybos vietą, atsižvelgiant į pasirengimo avarijoms ir jų likvidavimo planus, jos atvirumą, įsipareigojimą dalytis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, į gautas pastabas, kad savo veiksmais nesukeltų finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar nepadarytų žalos visuomenei ir aplinkai;
7) kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. 4.
sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. 5. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiame straipsnyje numatytą vertinimą atlieka dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės ir jį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Kiti vertinimai vadovaujantis šiuo straipsniu atliekami paaiškėjus, kad trečiojoje šalyje yra vykdoma branduolinės elektrinės, atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, statyba ir toks vertinimas dėl šios branduolinės elektrinės nebuvo atliktas anksčiau. 6. Atliekant šiame straipsnyje nustatytą vertinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymu dalyvauja ir išvadas teikia kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos.“
D.Kreivys, 2016-10-114 Pasiūlymas:
straipsnis. Bendrieji apsaugos principai Nustatomi tokie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir gyventojų apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendrieji principai:
elektros energijos rinkoje draudžiama prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria arba iš jų įgyta elektros energija. Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius užtikrina, kad būtų įrengtos būtinos apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos tiesioginio patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą techninės priemones. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Apsaugos priemonės 1.
elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios pajėgumai (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negali būti naudojami trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti. 2. Iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 m. turi būti taikomos, su patikimu Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, apimtį. Po Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos elektros energetikos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos elektros energetikos sistemą gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį.“
D.Kreivys, 2016-10-115 Pasiūlymas:
elektrinę Lietuvos Respublikos Seimas gali pripažinti nesaugia esant akivaizdiems šio įstatymo 3 straipsnyje pateiktų nuostatų bei reikalavimų pažeidimams arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 2.
Seimui pripažinus trečiosios šalies elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius per tris mėnesius parengia ir patvirtina reikiamų techninių apsaugos priemonių įgyvendinimo planą. Nustatomi tokie Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir gyventojų apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendrieji principai:
rinkoje draudžiama prekiauti nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius apsaugos priemones įgyvendina bei reikiamas teisines prielaidas joms įgyvendinti užtikrina per 24 mėnesius nuo elektrinės pripažinimo nesaugia, jei šiame įstatyme nenumatyti kiti terminai. ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 d. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Apsaugos priemonių įgyvendinimo nuostatos ir etapai
branduolinę elektrinę nesaugia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per tris mėnesius parengia ir patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių įgyvendinimo planą (toliau – priemonių planas), koordinuoja ir prižiūri jo įgyvendinimą. 2. Priemonių planas rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu būtinųjų sąlygų. 3.
elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. 4. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos turi būti užtikrintos ne vėliau nei iki nesaugios branduolinės elektrinės eksploatacijos pradžios.“
D.Kreivys, 2016-10-11 3,4 Pasiūlymas:
Astravo rajone statomos elektrinės pripažinimas nesaugia trečiosios šalies elektrine 1.
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma branduolinė elektrinė pažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje išvardintas nuostatas bei reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo informuota apie branduolinį kurą naudojančios elektrinės statybai skirtos aikštelės Astravo rajone parinkimo eigą, nebuvo prašoma jos nuomonės prieš priimant sprendimą pasirinkti šią aikštelę - toks elgesys neatitinka Jungtinių Tautų Branduolinės saugos konvencijos 17 straipsnio (iv) dalyje išdėstytų nuostatų;
2) branduolinė elektrinė yra statoma arčiau kaip 20 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ir mažesniu nei 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus, todėl kelia didelę radiologinio užterštumo grėsmę sostinei Vilniui bei aplinkiniams rajonams;
pažeidžiant Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) konvenciją ir Jungtinių Tautų Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Arhus konvenciją);
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra tinkamai informuojama apie saugos standartų laikymąsi elektrinės statybos aikštelėje, incidentus, kurie gali turėti neigiamos įtakos branduolinės saugos užtikrinimui. 2. Įvertinęs tai, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardinti pažeidimai yra neatitaisomi, Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta Baltarusijos Astravo rajone statomą atominę elektrinę nesaugia bei keliančia radiologinę grėsmę sostinei Vilniui ir visai Lietuvai. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo 3 ir 4 straipsnių formuluotes. 7. Seimo narys D.Kreivys, 2016-10-116 Pasiūlymas:
straipsnis. Įgyvendinimo sąlygos 1.
operatorius techninių apsaugos nuo Baltarusijos Astravo rajone statomoje nesaugioje atominėje elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą priemonių įgyvendinimo planą rengia atsižvelgdamas į tai, kad juo remiantis įrengiamos techninės apsaugos priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu reikalavimus, ir jį įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. Įrengus būtinas apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą technines priemones, priimamas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus atsisakymo pratęsti BRELL sutartį. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius užtikrina reikiamas teisines prielaidas bei įgyvendina techninius sprendimus būtinoms apsaugos priemonėms nuo Baltarusijos Astravo rajone statomoje nesaugioje atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemą bei elektros rinką ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 d. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Apsaugos priemonių įgyvendinimo sąlygos Valstybės ir savivaldybių institucijos, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius, taip pat kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauja ir priima sprendimus, reikalingus šiam įstatymui ir priemonių planui tinkamai įgyvendinti.“
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-01-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1656 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektui Nr. XIIP-4639 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
kituose Lietuvos Respublikos energetikos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos: „nešvari elektros energija“ ir „nesaugi trečiosios šalies elektrinė“. Įstatymo projekte sąvokos „nešvari elektros energija“ apibrėžimas nepateikiamas.
Vertinant tai, kad ši sąvoka Įstatymo projekte yra išimtinai vartojama nurodant elektros energijos kilmę, nėra aiškus šios sąvokos vartojimo tikslas, kadangi elektros energijos, pagamintos šiuo įstatymu apibrėžiamose elektrinėse, pavadinimas nešvaria įstatymo taikymui nesuteikia jokios papildomos teisinės prasmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti sąvokos „nešvari elektros energija“ kaip nesukuriančios pridėtinės vertės ir vartoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme apibrėžtą sąvoką – „elektros energija“. Nesaugi elektrinė apibrėžiama Įstatymo projekto 2 straipsnyje, tačiau pati sąvoka „nesaugi elektrinė“ ir kai kurie jos apibrėžimo kriterijai yra abstraktūs ir nevienareikšmiški. Neapibrėžta, kaip turėtų būti nustatyta, ar tam tikri trečiosios šalies elektrinės technologiniai ypatumai arba geografinė padėtis lemia tokį pavojų, dėl kurio tektų taikyti gyventojų apsaugos priemones ar net evakuoti žmones, kokiais požymiais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama apie pavojingumą, koks gyventojų skaičius ir kokiame Lietuvos teritorijos plote turėtų būti laikomas pakankamai dideliu šiam pavojui pagrįsti, koks subjektas galėtų atlikti tokius vertinimus ir priimti atitinkamus sprendimus. Manytina, kad apibrėžiant Įstatymo projekto taikymo sričiai priklausiančių elektrinių sąvoką svarbu atsižvelgti į situaciją, į kurią yra patekusi Lietuva dėl šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, taip pat Karaliaučiaus srityje pradėtų ir šiuo metu laikinai sustabdytų branduolinės elektrinės statybų, kurias vis dar planuojama tęsti.
Lietuva nuo pat šių projektų pradžios nuosekliai siekė, kad Baltarusija ir Rusija, plėtodamos šiuos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos interesus, ypač dėl aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų, taip pat savo įsipareigojimų šiose srityse. Tačiau, nepaisydamos visų Lietuvos pastangų ir tarptautinių institucijų dalyvavimo, Baltarusija ir Rusija nesutinka konstruktyviai bendradarbiauti. Lietuva kelia klausimus šioms šalims tiesiogiai, taip pat tarptautinėse institucijose, tačiau iki šiol negauna moksliniais tyrimais ir tarptautinių institucijų reikalavimais bei rekomendacijomis pagrįstų atsakymų. Todėl, siekiant aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte vietoj sąvokos „nesaugi elektrinė“ vartoti sąvoką „grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai kelianti elektrinė“. Taip pat atsižvelgiant į galimas grėsmes ir galimų neigiamų pasekmių mastą, siūlytina apibrėžti, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai turi būti vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, esančios arčiau kaip
avarinio planavimo zoną patenka Lietuvos Respublikos teritorija ar jos dalis. Įstatymo projekte taip pat reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme apibrėžtą sąvoką „branduolinė elektrinė“. Pritarti
įstatymo projektą
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-01-27 2.
Kadangi grėsmių ir potencialių neigiamų pasekmių tikimybė ir mastas priklauso ne tik nuo tokių branduolinių elektrinių atstumo nuo Lietuvos Respublikos sienos, bet ir tokių kriterijų kaip gyventojų skaičius poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumas iki pagrindinių valstybės institucijų, aikštelių tinkamumas, pasirinkta technologija, projektiniai sprendimai, jų statybų ir eksploatavimo faktinio įgyvendinimo aplinkybės, tarptautinių įsipareigojimų ir rekomendacijų, susijusių su branduoline ir radiacine sauga bei aplinkos apsauga, vykdymas, o jų įvertinimas reikalauja specifinės kompetencijos, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal poreikį įvertinusi šiais klausimais kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radiacinės saugos centro ir kitų) išvadas, gali siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui pripažinti tokias branduolines elektrines keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma, kad šiuo įstatymu apibrėžiamas statusas galėtų būti pripažintas ir toms trečiųjų šalių elektrinėms, kurias projektuojant ar statant buvo pažeistos tarptautinės konvencijos bei tarptautinių organizacijų nustatytos saugos ir gerosios praktikos rekomendacijos, ir tai yra pripažinusios kompetentingos institucijos.
Siekiant aiškumo, Įstatymo projekte derėtų nurodyti konkrečias sritis (pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, branduolinės saugos ir kitas), atitinkamas tarptautines organizacijas bei konvencijas (pavyzdžiui, Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA), 1994 metų Branduolinės saugos konvencijos, Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (Espo konvencija), Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) bei Jungtinių Tautų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija), kurių reikalavimais turėtų būti vadovaujamasi siūlant pripažinti Įstatymo projektu apibrėžiamą atitinkamų trečiųjų šalių elektrinių statusą. Taip pat siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyto kriterijaus, kad šiuo įstatymu apibrėžiamas statusas galėtų būti pripažintas ir toms trečiųjų šalių elektrinėms, kuriose elektros energija gaminama pažeidžiant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Trečiosioms šalims netaikomi Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai, todėl nebūtų jokių teisinių ir praktinių galimybių nustatyti ir pripažinti tokio pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas įstatymų galios aktais turėtų būti orientuojamas į ateitį ir įstatymuose paprastai formuluojamos bendresnio pobūdžio nuostatos, o Įstatymo projekte numatoma apibrėžti jo taikymo sričiai priklausančių trečiųjų šalių elektrinių kriterijaus ir atitinkamo statuso joms nustatymo ir pripažinimo tvarką, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto
vietovės – Vilniaus, ir konkrečios elektrinės – Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos atominės elektrinės. Siūlytina Įstatymo projekto parengimo poreikį lemiančias priežastis išdėstyti Įstatymo projekto preambulėje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projektą preambule ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas, kad kaimyninės trečiosios šalys, plėtodamos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos Respublikos interesus, ypač dėl statybos aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų ir savo įsipareigojimų šiose srityse; atsižvelgdamas į tai, kad šalia Lietuvos tankiai apgyvendintų teritorijų ir sostinės Vilniaus Baltarusijoje, Astravo rajone, statoma branduolinė elektrinė, kad Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje pradėta ir šiuo metu laikinai sustabdyta branduolinės elektrinės statyba, kurią vis dar planuojama tęsti, ir į šių veiksmų potencialias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, priima šį įstatymą.“ 2.Atsižvelgiant į Įstatymo projekto parengimo poreikį lemiančias priežastis siūloma tikslinti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti taip:
BŪTINŲJŲ PRIEMONIŲ, SKIRTŲ APSISAUGOTI nuo trečiųjų šalių nesaugių BRANDUOLINIŲ elektrinių keliamŲ grėsmIŲ,
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3Svarbu pažymėti,
kad, atsižvelgiant į fizikos dėsnius, nėra galimybių nustatyti, kur konkrečiai pagaminta elektros energetikos sistemoje tekanti elektros energija, jeigu toje sistemoje veikia daugiau nei vienas elektros energijos gamybos šaltinis.
Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje suformuluotą Įstatymo projekto paskirtį – nurodyti, kad įstatymu siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ir elektros energijos rinką nuo elektros patekimo ne iš konkretaus elektros energijos pagaminimo šaltinio, o iš trečiųjų šalių, kuriose yra grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančių elektrinių (pavyzdžiui,
„Šis įstatymas nustato apsaugos nuo elektros energijos patekimo į Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemą ir elektros energijos rinką iš trečiųjų šalių, kuriose yra grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančių elektrinių, bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus.“). Atitinkamai šiuo aspektu tikslintinos ir kitos Įstatymo projekto nuostatos. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotę. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, nurodoma, kad įstatymas nustato apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos nešvarios elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į šio nutarimo 3 punkte minėtus aspektus, susijusius su ribotomis galimybėmis nustatyti elektros energetikos sistemoje tekančios elektros energijos pagaminimo šaltinį, gali būti vertinamos tik bendrųjų trečiosiose šalyse pagamintos elektros energijos srautų patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ribojimo galimybės.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius turėtų užtikrinti, kad būtų įrengtos techninės priemonės, būtinos apsaugai nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą, o Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos bei Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius įgyvendina būtinas apsaugos priemones ir užtikrina reikiamas teisines prielaidas joms įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 dienos. Pabrėžtina, kad šio įstatymo įgyvendinimo tikslais, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritaria, pats efektyviausias būdas riboti Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizavimas nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu (toliau – sinchronizacija su KET). Sinchronizacija su KET yra vienas iš prioritetinių darbų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau
Visgi Baltijos valstybių sinchronizacija su KET yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas, priklausantis ne tik nuo Lietuvos Respublikoje priimamų sprendimų, todėl visiškas jo įgyvendinimas gali užtrukti iki 2025 metų. Iki to laiko be įtakos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos elektros energetikos sistemų patikimumui nebūtų įmanoma techninėmis priemonėmis visiškai apriboti Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą. Atsižvelgiant į šiame nutarimo punkte išvardytas aplinkybes, siūlytina pakoreguoti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį – nurodyti bendrąjį principą, kad Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą ribojamas techninėmis priemonėmis, vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Atitinkamai Įstatymo projekto 5 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad iki elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su KET turėtų būti taikomos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių apimtį (pavyzdžiui, elektros energijos linijų išmontavimas, vidinio tinklo stiprinimas ar kitos), išskyrus tas, kurios darytų esminę neigiamą įtaką patikimam elektros energetikos sistemos veikimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pritaria Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyto bendrojo principo dėl draudimo Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje prekiauti Įstatymo projekte apibrėžiama elektros energija tikslams. Iš esmės tokia pati nuostata numatyta ir 17-osios Vyriausybės programoje.
Tačiau siūlytina šią dalį formuluoti kaip draudimą į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką patekti Įstatymo projekte apibrėžiamai elektros energijai, pagamintai trečiosiose šalyse, kuriose veikia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios elektrinės, išskyrus energiją, būtiną sistemos patikimumui užtikrinti. Pažymėtina tai, kad Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos patekimo į rinką ribojimai gali turėti neigiamos įtakos situacijai elektros energijos rinkoje ir teisinių pasekmių, susijusių su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais prekybos ir energetikos srityje. Kartu pažymėtina, kad 17-osios Vyriausybės programoje numatyta mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, didinant vidaus elektros energijos gamybą. Tai iš dalies prisidėtų prie Įstatymo projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos veikimas daro įtaką kitų Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir rinkų, su kuriomis Lietuva yra sujungta, ypač Latvijos bei Estijos, veikimui ir kartu nuo jų priklauso. Todėl visų numatytų priemonių taikymo efektyvumas priklausys nuo bendradarbiavimo su šiomis šalimis ir jų pasiryžimo prisidėti taikant minėtas priemones. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnių formuluotes. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-01-27 5,6 5.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo IPS/UPS energetikos sistemos ir sujungimo su KET tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. Tačiau specialiajame Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatyme jau numatyta, kad Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas, kuri apima sinchronizaciją su KET, įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapų įgyvendinimo kryptis ir konkrečių veiksmų planą, koordinuoja ir prižiūri jo įgyvendinimą. Todėl, siekiant išvengti pakartotinio teisinio reglamentavimo ir suderinti šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas techninių priemonių taikymo aplinkybes, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas – numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė technines priemones, leidžiančias mažinti elektros energijos patekimą iš trečiųjų šalių, kuriose yra Įstatymo projektu apibrėžiamų elektrinių, nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas etapų įgyvendinimo krypčių ir konkrečių veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas). Jos turi atitikti reikalavimus, būtinus sinchronizacijai su KET.
Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes ir siūlymus, susijusius su techninių priemonių, skirtų apsaugai nuo Įstatymo projekte apibrėžiamos elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimo į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą, įrengimo sąlygomis, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyto Elektros energijos sistemų lygiagretaus darbo susitarimo, pasirašyto 2001 m. vasario 7 d. tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos elektros perdavimo sistemų operatorių, nutraukimo nesieti tik su tokių techninių priemonių įrengimu. Šio klausimo sprendimas turėtų būti sudėtinė Veiksmų plano dalis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 ir 6 straipsnių formuluotes. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Europos reikalų komitetas, 2017-02-06 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4639, atsižvelgiant į Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
2Seimo Energetikos komisija,
2017-02-17 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4639, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė ir į komisijos pateiktą pasiūlymą. Argumentai: Pateiktame 2017-01-25 Vyriausybės nutarimo Nr. 62 1 punkte nustatyta logikos klaida. Pasiūlymas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-01-25 nutarimo Nr. 62 1 punktą išdėstyti taip: 1.
Įstatymo projekte vartojamos dvi savarankiškos ir kituose Lietuvos Respublikos energetikos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose neapibrėžtos ir nevartojamos sąvokos:
„nešvari elektros energija“ ir „nesaugi trečiosios šalies elektrinė“. Įstatymo projekte sąvokos „nešvari
elektros energija“ apibrėžimas nepateikiamas. Vertinant tai, kad ši sąvoka Įstatymo projekte yra išimtinai vartojama nurodant elektros energijos kilmę, nėra aiškus šios sąvokos vartojimo tikslas, kadangi elektros energijos, pagamintos šiuo įstatymu apibrėžiamose elektrinėse, pavadinimas nešvaria įstatymo taikymui nesuteikia jokios papildomos teisinės prasmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti sąvokos „nešvari elektros energija“ kaip nesukuriančios pridėtinės vertės ir vartoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme apibrėžtą sąvoką – „elektros energija“. Nesaugi elektrinė apibrėžiama Įstatymo projekto 2 straipsnyje, tačiau pati sąvoka „nesaugi elektrinė“ ir kai kurie jos apibrėžimo kriterijai yra abstraktūs ir nevienareikšmiški. Neapibrėžta, kaip turėtų būti nustatyta, ar tam tikri trečiosios šalies elektrinės technologiniai ypatumai arba geografinė padėtis lemia tokį pavojų, dėl kurio tektų taikyti gyventojų apsaugos priemones ar net evakuoti žmones, kokiais požymiais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama apie pavojingumą, koks gyventojų skaičius ir kokiame Lietuvos teritorijos plote turėtų būti laikomas pakankamai dideliu šiam pavojui pagrįsti, koks subjektas galėtų atlikti tokius vertinimus ir priimti atitinkamus sprendimus. Manytina, kad apibrėžiant Įstatymo projekto taikymo sričiai priklausiančių elektrinių sąvoką svarbu atsižvelgti į situaciją, į kurią yra patekusi Lietuva dėl šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, taip pat Karaliaučiaus srityje pradėtų ir šiuo metu laikinai sustabdytų branduolinės elektrinės statybų, kurias vis dar planuojama tęsti.
Lietuva nuo pat šių projektų pradžios nuosekliai siekė, kad Baltarusija ir Rusija, plėtodamos šiuos branduolinių elektrinių statybų projektus, atsižvelgtų į Lietuvos interesus, ypač dėl aikštelių parinkimo, ir laikytųsi aukščiausių tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų, taip pat savo įsipareigojimų šiose srityse. Tačiau, nepaisydamos visų Lietuvos pastangų ir tarptautinių institucijų dalyvavimo, Baltarusija ir Rusija nesutinka konstruktyviai bendradarbiauti. Lietuva kelia klausimus šioms šalims tiesiogiai, taip pat tarptautinėse institucijose, tačiau iki šiol negauna moksliniais tyrimais ir tarptautinių institucijų reikalavimais bei rekomendacijomis pagrįstų atsakymų. Todėl, siekiant aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte vietoj sąvokos „nesaugi elektrinė“ vartoti sąvoką „grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai kelianti elektrinė“. Taip pat atsižvelgiant į galimas grėsmes ir galimų neigiamų pasekmių mastą, siūlytina apibrėžti, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai turi būti vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, esančios arčiau kaip 100 kilometrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos sienos, arba į kurių išplėstinę avarinio planavimo zoną patenka dalis Lietuvos Respublikos teritorijaos. ar jos dalis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo
su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 m. turi būti taikomos, su patikimu Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, apimtį. Po Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos elektros energetikos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos elektros energetikos sistemą gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį.“
2Ekonomikos komitetas,
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina apsaugos priemonių įgyvendinimo planą, siūloma nustatyti, sinchronizavimo plano suderinamumą su Priemonių planu. Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius elektros energetikos sistemos desinchronizavimo nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu veiksmų planą rengia ir įgyvendina atsižvelgdamas į šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo nuostatas, sąlygas ir reikalavimus. 2.Atitinkamai patikslinti likusių straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už -9, prieš – nėra,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė