Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise Neteisėtas poveikis rinkimuose arba referendume dalyvaujantiems asmenims
“. 2. Pakeisti 172 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip: „1. Tas, kas prieš asmenį naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartą arba apgaulę arba siekė jį papirkti, arba tokį asmenį papirko, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodytą valią realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, taip pat tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, arba tokius veiksmus organizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4638(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 172 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise
1Tas, kas prieš asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, pa naudo jo damas psichinę prievartą , apgaulę arba jį papirko, siekdamas paveikti jo valią realizuojant savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba šiuos veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatyt us ą veik smus ą organizavo, juos atliko sistemingai arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama tobulinti teisinį reglamentavimą bei keisti rinkimų kampanijos praktiką, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį. Pagal
2 straipsnį, suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos4 straipsnis). Konstitucijos33 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas ).
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada ). Praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014) taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms formuojama praktika, kad pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnyje, padarymo. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją jis taip trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti – t. y. reikia nustatyti (įrodyti), kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė rinkėjo valią, todėl jis balsavo kitaip, negu norėjo. Pagal teismų praktiką trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę yra tada, kai paperkant arba naudojant psichinę prievartą arba apgaulės būdu tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. BK 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę už siekį daryti įtaką rinkėjui (-ams) ar asmeniui, turinčiam teisę būti renkamam. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise nustatyta BK 172 straipsnyje. BK 172 straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma, jeigu prieš asmenį, turintį teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume, buvo naudojama psichinė prievarta arba jis buvo papirktas, arba apgaulės būdu jam buvo trukdoma realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama nustatyti, kad baudžiamas tas, kas prieš asmenį panaudojo psichinę prievartą arba apgaulę arba siekė jį papirkti, arba tokį asmenį papirko, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodytą valią realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, taip pat tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, arba tokius veiksmus organizavo. Siūlomos normos dispozicijoje nelieka trukdymo sąlygos, o tai reiškia, kad nebereikės nustatyti (įrodyti), kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė jo valią, ir atsakomybė asmeniui bus taikoma bei nusikaltimas bus laikomas baigtu, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui įgyvendinti jo valią ar ne. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto nuostatos turėtų įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, nes būtų panaikintos teisinės prielaidos išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padidėtų nusikalstamų veikų išaiškinamumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8.
statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„teisė rinkti“, „būti renkamam“, „dalyvauti referendume“, „papirkti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
172 straipsnio pakeitimo
2016-07-27 Nr. XIIP-4638 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:
siekiama pakeisti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio pavadinimą ir 1 dalies dispoziciją. Susipažinus su keičiamos dispozicijos ir ją aiškinančios teismų praktikos turiniu, manytina, kad įstatymo pakeitimu bandoma spręsti teisės taikymo ir galimai šiame kontekste prieštaringos teismų praktikos problemas [1] . Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad siekiama išspręsti problema nėra teisėkūros dalykas. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis šiuo metu praktikoje kylančių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo rinkimų ar referendumo tvarkos pažeidimų srityje problemų turėtų būti išspręstos, įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui. 2. Manytina, kad teikiamos BK
sukurtų naujų. Pavyzdžiui, dispozicijoje šalia kitų (psichinės prievartos, apgaulės ir papirkimo) įtvirtinamas naujas alternatyvus veikos (ar būdo) požymis „siekis papirkti“. Atitinkamas požymis kritikuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, toks požymis neatitinka veikos (ar būdo) kaip objektyvaus požymio standartų. Siekis asmenį papirkti gali neturėti objektyvios išraiškos, todėl tokiu atveju būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už mintis ar kėslus (t. y. baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma prevenciškai). Antra vertus, jeigu projekto rengėjų tikslas yra BK specialiojoje dalyje kaip baigtą nusikaltimą įtvirtinti vieną iš jo stadijų, pabrėžtina, kad „siekis papirkti“ negali būti tapatinamas nei su rengimusi, nei kėsinimusi papirkti. Šiame kontekste akcentuotina, kad pati papirkimo veika yra ganėtinai plataus turinio.
Pavyzdžiui, pagal turinį šis požymis iš dalies atitinka BK 227 straipsnyje aprašyto papirkimo veiką. Vadinasi, papirkimo požymiui inkriminuoti turėtų pakakti vien pasiūlymo, pažado ar susitarimo atsilyginti už pageidaujamą balsavimą nustatymo. Konstatuotina, kad įtvirtinus „siekio papirkti“ požymį BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, galimai bus susidurta su jo inkriminavimo problemomis: arba požymis bus apskritai netaikomas kaip neįrodytinas, arba priešingai – taikomas pernelyg plačiam subjektų ratui, taip dirbtinai sukuriant kriminalinę visuomenę. 3. Pakeitus BK 172 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalies dispoziciją, atsirastų neatitikimas tarp šios konkrečios sudėties ir rūšinio BK XXVI skyriaus objektų (saugomų gėrių). Priėmus pataisas, BK 172 straipsnio saugoma vertybe taptų asmuo, dalyvaujantis rinkimuose ar referendume, bet ne pati rinkimų ar referendumo tvarka. Tokia pataisa vertintina kaip neatitinkanti BK sistemos. 4. Pažymėtina, kad galiojanti BK 172 straipsnio 1 dalies redakcija teisės technikos ir kalbos reikalavimus atitinka labiau nei teikiama projekte. 5. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje turi būti paryškintas ne tik pats pavadinimas bet ir „172 straipsnis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje Nr. 2K-239-139/2015 aiškinama, kad „Pats papirkimas yra trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, faktą. Nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę ar ne“.
Kita vertus, LAT 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje Nr. 2K-256/2014 yra pateikęs ir tokį išaiškinimą: „Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymą. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus) jis taip trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti.“
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-29 Nr. XIIP-4638(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Aidena Bacevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-271 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:
BK) 172 straipsnio pavadinimą ir 1 dalies dispoziciją. Susipažinus su keičiamos dispozicijos ir ją aiškinančios teismų praktikos turiniu, manytina, kad įstatymo pakeitimu bandoma spręsti teisės taikymo ir galimai šiame kontekste prieštaringos teismų praktikos problemas [1] . Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad siekiama išspręsti problema nėra teisėkūros dalykas. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad didžioji dalis šiuo metu praktikoje kylančių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo rinkimų ar referendumo tvarkos pažeidimų srityje problemų turėtų būti išspręstos, įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgti Pritartina, kad yra įstatymo praktinio taikymo problemų, tačiau tobulintina ir pati BK 172 straipsnio norma.
Taip pat įsigaliojus naujajam ANK, kilo ANK 90 str. 5 d. ir BK 172 str. normų atribojimo problemų, ką pastebėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija savo išvadoje, todėl pateiktas ir kartu svarstomas ANK 90 straipsnio pakeitimo projektas XIIIP-2227. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet galimai sukurtų naujų . Pavyzdžiui, dispozicijoje šalia kitų (psichinės prievartos, apgaulės ir papirkimo) įtvirtinamas naujas alternatyvus veikos (ar būdo) požymis „ siekis papirkti “. Atitinkamas požymis kritikuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, toks požymis neatitinka veikos (ar būdo) kaip objektyvaus požymio standartų. Siekis asmenį papirkti gali neturėti objektyvios išraiškos, todėl tokiu atveju būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už mintis ar kėslus (t. y. baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma prevenciškai). Antra vertus, jeigu projekto rengėjų tikslas yra BK specialiojoje dalyje kaip baigtą nusikaltimą įtvirtinti vieną iš jo stadijų, pabrėžtina, kad „ siekis papirkti “ negali būti tapatinamas nei su rengimusi, nei kėsinimusi papirkti. Šiame kontekste akcentuotina, kad pati papirkimo veika yra ganėtinai plataus turinio . Pavyzdžiui, pagal turinį šis požymis iš dalies atitinka BK
inkriminuoti turėtų pakakti vien pasiūlymo, pažado ar susitarimo atsilyginti už pageidaujamą balsavimą nustatymo. Konstatuotina, kad įtvirtinus „ siekio papirkti“ požymį BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, galimai bus susidurta su jo inkriminavimo problemomis: arba požymis bus apskritai netaikomas kaip neįrodytinas, arba priešingai – taikomas pernelyg plačiam subjektų ratui, taip dirbtinai sukuriant kriminalinę visuomenę.
Pritarti Atsisakyta BK 172 str. dispozicijoje autorių siūlomo požymio „siekė jį papirkti“. Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
pavadinimą ir jo 1 dalies dispoziciją, atsirastų neatitikimas tarp šios konkrečios sudėties ir rūšinio BK XXVI skyriaus objektų (saugomų gėrių). Priėmus pataisas, BK 172 straipsnio saugoma vertybe taptų asmuo, dalyvaujantis rinkimuose ar referendume, bet ne pati rinkimų ar referendumo tvarka. Tokia pataisa vertintina kaip neatitinkanti BK sistemos. Pritarti Paliekamas galiojančio straipsnio pavadinimas, nes turinio esmė atskleidžiama straipsnio dispozicijoje, galiojančiame BK ne visada pavadinimas tiksliai sutampa su straipsnio dėstymu. Be to, kadangi iš trijų straipsnio dalių keičiamos dvi dalys, pagal teisinės technikos reikalavimus patobulintame projekte išdėstomos visos trys dalys, o tiksliau, naujai perdėstomas visas straipsnis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
technikos ir kalbos reikalavimus atitinka labiau nei teikiama projekte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje turi būti paryškintas ne tik pats pavadinimas bet ir „172 straipsnis“. Pritarti 6.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
2 Pritariant
keičiama BK 172 straipsnio 1 dalis, išbrauktini žodžiai „arba siekė jį papirkti“. Be to, įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, kyla normų atribojimo problemų, pvz.: žvelgiant į ANK 90 straipsnio 5 dalį: „5. Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“, todėl „ siekis papirkti“ negalėtų likti Baudžiamojo kodekso norma, nes ji prieštarauja jau galiojančiai ANK normai arba reikia keisti abu kodeksus kartu. Taigi, BK siūlomą ir ANK galiojančią nuostatas būtina suderinti, ką pastebėjo ir pati VRK išvadų pabaigoje. Paprastai BK „siekis“ suformuluotas kaip tikslas, kurio siekdamas asmuo padaro nusikalstamą veiką, o ne kaip baigtinė veika, pvz., tas, kas sužalojo kitą asmenį, siekdamas nuslėpti kitą nusikalstamą veiką (135 str. (tokių BK 31 atvejis). Paminėtina, kad BK Specialiojoje dalyje yra trys atvejai, kai kriminalizuotas „siekis“ kaip baigtinė veika: 147 str. Prekyba žmonėmis, 233 str. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui ir 234 str. Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku. Siūlomas ketvirtas atvejis plečia neapibrėžtumą šioje griežtojoje teisėje, kuri yra kraštutinė priemonė – ultima ratio su pačiom griežčiausiom sankcijom, todėl asmuo turi žinoti, už ką gali būti baudžiamas.
„Siekį“ sunku įrodyti, todėl pritariu Teisės departamento nuomonei, kad „ tokiu atveju būtų įteisinta baudžiamoji atsakomybė už mintis ar kėslus (t. y. baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma prevenciškai)“, Lietuvos teisės institutui, kad palieka neaiškumų, koks poelgis turi būti kriminalizuojamas, Policijos departamento pastebėjimui, kad „ pataisos ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet sudarytų prielaidas naujoms“ . Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-01-03 *
Atsakydami į Jūsų 2017-12-15 raštą Nr. S-2017-11338, kuriuo prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638, informuojame, kad
apeliaciniame teisme pastabų dėl minėto įstatymo projekto pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
rinkimų komisija
1 DĖL
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau
teisėtvarkos komiteto kreipimąsi „Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4638“. kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIl-4638.
XIl-4638. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
prievartą arba papirkdamas arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, BK 172 straipsnyje numatyta nusikalstama veika
alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas, gali pasireikšti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėją (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieš vieną ar kitą kandidatą
1. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau pabalsavus. Tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 172 straipsnyje vartojamą formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“, yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai, veikiant šio straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas2 .
Tuo tarpu tokie veiksmai kaip prašymas balsuoti už konkrečius kandidatus, atlygio už balsavimą siūlymas, suradimas, pažadėjimas sumokėti, rinkimų biuletenio pavyzdžio su nuoroda, už ką reikia balsuoti, įteikimas, pakartotinis pasiteiravimas, ar rinkėjas atsimena, už ką turi balsuoti, siūlymas nuvežti į rinkimų vietą ir jų vežimas dar nereiškia, kad rinkėjui buvo sutrukdytas teisės rinkti realizavimas, tai turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui už ką balsuoti, arba kad rinkėjas balsavo prieš savo valią, arba jis negalėjo laisvai pasirinkti, už ką balsuoti ir kad tokiais veiksmais buvo padaryta BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Būtina nustatyti, jog tokiu būdu yra siekiama paveikti rinkėją, kad jis elgtųsi taip. kaip to pageidauja papirkėjas, kad tokiu būdu yra veikiama rinkėjo valia, teisės rinkti realizavimas yra apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato atsakomybės už „siekį“ įvairiomis materialiomis dovanomis, pinigais ar paslaugomis paveikti (papirkti) rinkėjus, kad pastarieji balsuotų už keliamų kandidatų sąrašą (kandidatą), VRK nuomone, teisės aktuose būtina aiškiai numatyti, jog baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik tais atvejais, kai rinkėjui buvo faktiškai sutrukdyta pasinaudoti rinkimų teise, bet ir tais atvejais, kai įvairiais būdais ir priemonėmis buvo „siekiama" paveikti rinkėjų valią, todėl siūlomai BK 172 straipsnio redakcijai pritariame.
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K -239-139/202 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamo 013, 2K -52/2014.
2K- 256/2014. 2K-420-895/2016. 3 Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
https://www.zodynas.It/terminu-zodynas/K/kurstyti). Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 3. Vyriausioji rinkimų komisija 2018-01-05 1, * Komisija pasisako ir dėl administracinės atsakomybės taikymo rinkėjų papirkimą vykdžiusiems asmenims. Šiuo metu atsakomybė už rinkimų teisės pažeidimus numatyta tiek BK 172 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
3 , t. y. panašios veikos yra skirtingo pavojingumo lygmens ir vienų atlikimas užtraukia administracinę, kitų
balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas balsuoti už atlygį rinkimuose ar referendume užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Lingvistiškai aiškinant minėtą ANK straipsnį, darytina išvada, jog jame numatyta administracinė atsakomybė taikoma rinkėjui, balsavusiam už atlygį, rinkėjui, kuris siūlėsi balsuoti už atlygį, ir asmeniui, kuris kurstė rinkėją balsuoti už atlygį. Įvertinus tai, jog kurstymas lietuvių kalbos žodyne įvardijamas kaip skatinimas, raginimas4 , manytina, jog ANK numatyta administracinė atsakomybė kyla tik rinkėjų kurstymo balsuoti atveju, tačiau ne tais atvejais, kai veikoje yra papirkimo požymių, todėl rinkėjų papirkimo atveju ANK 90 straipsnio 5 dalis nėra taikytina.
Atsižvelgiant į tai, VRK nuomone, sprendžiant dėl BK 172 straipsnio pataisų turėtų būti peržiūrėtos ir ANK 90 straipsnio nuostatos ir aiškiai atskirta, kuriais atvejais taikoma administracinė, o kuriais
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K -239-139/202 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamo 013, 2K -52/2014. 2K- 256/2014. 2K-420-895/2016. 3 Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
https://www.zodynas.It/terminu-zodynas/K/kurstyti). Pritarti Parengtas ANK 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir suderintos ANK 90 straipsnio ir BK 172 straipsnio normos. 4. Generalinė prokuratūra
1 DĖL
Teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638. Mūsų nuomone, būtų aiškesnė tokia keičiamo BK 172 straipsnio 1 dalies formuluotė: „ 1.
Tas. kas prieš asmenį, turintį teisę rinkti arba dalyvauti referendume, panaudojo psichinę prievartą ar apgaulę arba siekė jį papirkti, arba tokį asmenį papirko, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodymą (valią) realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jo s susilaikyti, taip pat tas, kas tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam, arba tokius veiksmus organizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. “ Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 5. Lietuvos teisės institutas 2018-01-151 DĖL
Atsakydami į Jūsų 2017 m. gruodžio 11 d. raštą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl
projekto Nr. XIIP-
veiksmus, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai buvo sėkmingi, taip išvengiant dabartinės nuostatos aiškinimo sunkumų, susijusių su požymiu
„trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ (nors dabartinė nuostata
atitinkamų padarinių taipogi nereikalauja). Esminė projekto mintis yra pakankamai pagrįsta, tačiau, kita vertus, nuosaikios, subalansuotos baudžiamosios politikos požiūriu vargu ar galima teigti, jog esama nuostata esą yra ydinga: nors „trukdymas“ kaip teisės įgyvendinimo apsunkinimas praktikoje kelia aiškinimo problemų, tačiau jis bent jau suformuluoja šiokį tokį veikos pavojingumo slenkstį, atsijodamas mažesnės reikšmės poelgius. Taigi baudžiamosios teisės kaip ultima ratio požiūriu galbūt vertėtų likti prie dabartinės įstatymo redakcijos. Bet kokiu atveju, esamas siūlymas nėra pavykęs juridinės technikos požiūriu.
Kaip teisingai pažymima Seimo Teisės departamento išvadoje, nėra aiškus požymis „siekė jį papirkti“. Suformuluotas kaip grynai subjektyvusis požymis be atitikmens objektyviojoje pusėje, jis palieka neaiškumų, koks poelgis turi būti kriminalizuojamas. Nėra aprašytas joks objektyvus asmens veiksmas, kurį turėtų lydėti atitinkamas motyvas. Kitas atmestinas siūlomos nuostatos požymis yra „tuos pačius veiksmus atliko prieš asmenį, turintį teisę būti išrinktam“. Čia kyla klausimas, kaip turėtų atrodyti atitinkamas veikos epizodas. Jeigu skaitysime normą pažodžiui, gautųsi tokia situacija, jog kaltinimasis bandė paveikti asmenį, „turintį teisę būti išrinktam “, su tikslu manipuliuoti jo teisės rinkti realizavimą. Taigi įstatymas suformuluotų išvis perteklinį požymį (nes teisę balsuoti turi tiek renkantysis, tiek ir pats kandidatas į atitinkamą postą), tuo pačiu panaikindamas dabartinės nuostatos prasmę. Norint išvengti šių problemų, nuostatą būtų galima suformuluoti pavyzdžiui taip: „Tas, kas prieš asmenį panaudojo psichinę prievartą arba apgaulę arba tokį asmenį papirko su tikslu, kad šis elgtųsi pagal kaltininko nurodytą valią realizuodamas savo teisę rinkti ar nuo jos susilaikyti arba dalyvauti referendume, arba realizuodamas savo teisę būti išrinktam, baudžiamas [...].
“Tokia ar panaši formuluotė, viena, atitiktų įstatymo leidėjo tikslą
užkardyti jau manipuliavimo veiksmus be atitinkamo rezultato, antra, aiškiau aprašytų veikos epizodą ir, trečia, paliktų reikalavimą, kad bent jau papirkimo veiksmas turėtų būti baigtas
1. Tuo tarpu pagal siūlomą formuluotę požymis „siekė papirkti“ galėtų būti vienodai sėkmingai traktuojamas tiek kaip rengimosi, tiek kaip pasikėsinimo veiksmai, o gal ir tiesiog kaip asmens mintys. Tai praktikoje tik sukeltų papildomos painiavos.
Be to (nors tai nėra vien konkretaus projekto problema), reikėtų patikrinti šios nuostatos suderinamumą su Administracinių nusižengimų kodeksu. Tarkime, ANK 85 str. 3 d. užkardo trukdymą politinės kampanijos dalyviui vykdyti rinkimų ar referendumo agitaciją. Tai vėlgi dubliuotųsi su BK numatytu trukdymu realizuoti teisę būti išrinktam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog siūlomas projektas tikslingumo požiūriu yra abejotinas; bet kuriuo atveju taisytina kai kurių požymių formuluotė. 1 Tiesa, praktika kaip „papirkimą“ pagal BK 172 str. traktuoja ir pažadą suteikti tam tikrą atlygį (pvz., LAT, 2014-0513 Nr. 2K-256/2014; 2017-12-05, Nr. 2K-283-648/2017), kas, pirma, vargu ar atitinka esamą įstatymo raidę. Pritarti iš dalies BK
BK 172 str. dispozicijoje autorių siūlomo požymio „siekė jį papirkti“, atribojant ANK ir BK normas, parengtas ANK 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir suderintos ANK ir BK normos. Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas Įstatymo projektas XIIP-4638(2). DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-463 Atsakydami į Jūsų 2017-12-15 raštą Nr. S-2017-11338, kuriuo prašėte pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4638, informuojame, kad
apeliaciniame teisme pastabų dėl minėto įstatymo projekto pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-01-111
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal savo kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4638.
XIIP-4638. Informuojame, kad iš esmės nepritariame siūlomiems įstatymo pakeitimams dėl analogiškų argumentų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kadangi teikiamos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pataisos ne tik nespręstų esamų jo taikymo problemų, bet sudarytų prielaidas naujoms. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, taip pat Komiteto klausymuose 2018-05-18; 2018-05-23 pateiktus siūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 7. Vidaus reikalų ministerija 2017-06-25 *
Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. liepos 22 d. buvo registruotas (Nr. XIIP-4638) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektas. Prašytume šį įstatymo projektą įtraukti į Lietuvos Respublikos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Atsižvelgti Atsižvelgta, projektas pateiktas 2017 m. rudens sesijoje Seimo plenariniame posėdyje. 2017 m. gruodžio 13 d. padaryta svarstymo Komitete pertrauka, kadangi nuspręsta daryti Komiteto klausymus, paprašyta institucijų išvadų, klausymai surengti 2018-05-18 ir 2018-05-23, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4638(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4638(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-4638(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė