2016-07-25 Nr. XIIP-4628 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šį faktą pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar patentinio patikėtinio profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija, ar yra teisinis pagrindas teigti, kad patentinio patikėtinio vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus, ar bent dalį, ja besiverčiančius asmenis). 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „patentinis patikėtinis – fizinis asmuo <...>“. Nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku apie kokius fizinius asmenis šioje nuostatoje kalbama. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kokie fiziniai asmenys, šio įstatymo kontekste, galėtų būti laikomi patentiniais patikėtinais, t.y., ar ši nuostata apimtų tik Lietuvos Respublikos piliečius, ar kartu ir Europos sąjungos valstybių narių piliečius, ar galbūt fiziniai asmenys turėtų būti suprantami kaip bet kurie fiziniai asmenys nepriklausomai nuo to iš kurios valstybės jie atvyko. 3.
dalyje įvestina Patentinių patikėtinių instituto sąvokos santrumpa, kuri vartotina visame įstatymo tekste. Analogiška pastaba dėl sąvokų santrumpų teiktina dėl visų įstatymo projekte vartojamų sąvokų ir pavadinimų. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentiniai patikėtiniai turi teisę teikti paslaugas kitose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse“. Nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Projektas tobulintinas, nurodant apie kokias būtent paslaugas šioje nuostatoje kalbama, kad būtų aiški patentinių patikėtinių veiklos sritis, kad vadovaujantis šia nuostata patentiniai patikėtinai negalėtų teikti paslaugų, su kuriomis jų profesinė kvalifikacija nėra susijusi, kad būtų užtikrinta trečiųjų asmenų teisė žinoti kokias paslaugas patentiniai patikėtinai gali teikti teisėtai. 5. Derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlytina projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „magistro“ įrašyti žodį „kvalifikacinį“, o po žodžio
„vienpakopį“ įrašyti žodį „aukštąjį“. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Mokslo ir
studijų įstatyme kalbama ne tik apie bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius bei vienpakopį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau ir apie jiems prilygintinus aukštojo mokslo kvalifikacijos laipsnius bei prilygintiną išsilavinimą, nuostatą derėtų atitinkami papildyti. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog praktinio darbo stažas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai jis įgytas „po to, kai asmuo, siekdamas tapti patentiniu patikėtiniu“ įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą fizinių, biomedicinos, technologijos ar socialinių mokslų srityse. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pažymėtina, jog nė vienoje iš įvardintų mokslo sričių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįgyjamas patentinio patikėtinio išsilavinimas, suteikiantis patentinio patikėtinio profesinę kvalifikaciją, todėl kelia abejonių, jog asmens įgytas praktinio darbo stažas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, kai asmuo studijuoja, nebūtų pripažįstamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog teikiamas reguliavimas prasilenkia su proporcingo teisinio reguliavimo principu, kadangi siūlomas taikyti ribojimas neturi tiesioginių sąsajų su teikiamu ribojimo pagrindu. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto dalis prasidedanti žodžiais „Praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje pripažįsta“, neturėtų būti šio straipsnio dalimi, nes neatitinka straipsnio pavadinimo ir nenustato, jokių reikalavimų asmeniui, siekiančiam tapti patentiniu patikėtiniu. Ši nuostata, pagal jos reguliavimo sritį, galėtų būti 8 straipsnio dalimi. 8. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi asmeniui, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus tos valstybės narės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę verstis patentinio patikėtinio veikla visų pramoninės nuosavybės objektų atžvilgiu“. Pastebėtina, jog tai vienintelė įstatymo projekto nuostata, reguliuojanti teisinius santykius, susijusius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiais. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neišsamus, nes neaišku kokie teisės aktai Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams taikomi, be to, neaišku kokie teisės aktai būtų taikomi trečiųjų valstybių piliečiams, siekiantiems užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Projektu teikiamas reguliavimas minėtoje srityje iš esmės tobulintinas, derinant jį su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik Europos Sąjungos valstybės narės piliečių teisė teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis. Analogiškai turėtų būti reguliuojamos ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių bei trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimas. Atskirai pažymėtina tai, jog projekte turėtų būti įtvirtintos teisės normos, užtikrinančios, visų asmenų teisę žinoti, jog bet kuris patentinis patikėtinis, atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, čia veikia teisėtai, pavyzdžiui, nustatant tokių asmenų sąrašo sudarymą ir viešą skelbimą, kaip tai nustatoma visiems patentiniams patikėtiniams veiksiantiems pagal teikiamą įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis galėtų susidaryti situacijos, kuomet Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisę teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje, šios teisės neprarastų net ir tais atvejais, kuomet neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kadangi toks reikalavimas jam nebūtų taikomas. Taip pat pažymėtina, kad iš siūlomų teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui teisės teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje veiklos sustabdymas ar nutraukimas teikiamo projekto 13 ir 14 straipsnių pagrindais. 9.
straipsnio 1 dalies 1 punkte, derinant terminologiją su Baudžiamuoju kodeksu ir atsižvelgiant į tai, jog prieš tai vardinamos tikslios rūšinės nusikaltimų sudėtys, įtvirtintos atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, po žodžių „taip pat nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „valdymo tvarkai“, kad būtų pateikta tiksli nuoroda į Baudžiamojo kodekso XLIII skyriuje nurodomas nusikaltimų sudėtis. 10. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš darbo ar pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo nepraėjo treji metai“. Pastebėtina, jog šiuo punktu asmeniui nenustatoma jokių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o jo nepriekaištingos reputacijos buvimas ar nebuvimas siejamas su jo kita profesine ar darbine veikla. Šiame kontekste pastebėtina, jog reikalavimai asmenims, dirbantiems įvairiuose darbuose yra visiškai skirtingi ir asmens atleidimas iš darbo ar nepriekaištingos reputacijos praradimas ne visuomet reikštų, jog asmuo turėtų būti vertinamas kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją patentinio patikėtinio veiklai. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas būtų laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją, jei jis netyčinio autoįvykio metu (neatsargus nusikaltimas) sužalotų kitą asmenį ir dėl to būtų nuteistas. Kelia didelių abejonių, jog tokiam asmeniui būtų atimta teisė užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Kita vertus, pavyzdžiui, pagal aptariamo 6 straipsnio nuostatas, asmuo būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos net tokiu atveju, jei jis piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis svaigiosiomis medžiagomis.
Manytina, jog siūlomas ribojantis reguliavimas yra nesubalansuotas, nepakankamas ir neproporcingas siekiamiems tikslams. Siūlytina tobulinti reguliavimą. 11. Projekto 7 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad ministras, spręsdamas ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus bei priimdamas norminius teisės aktus, privalo vadovautis kito viešojo juridinio asmens nurodymais, t.y. atsižvelgti į Patentinių patikėtinių instituto nuomonę dėl patentinių patikėtinių egzamino programos, egzamino organizavimo ir laikymo tvarkos. Toks reguliavimas ginčytinas viešojo administravimo objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principo požiūriu. Taigi teikiamas reguliavimas vertintinas kaip neužtikrinantis nešališkumo, skaidrumo bei valstybinių funkcijų atskyrimo principų. Teikiamas reguliavimas tobulintinas. Analogiška pastaba teiktina dėl visų įstatymo projekto nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, analogišką reguliavimą, kai ministras, spręsdamas ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus bei priimdamas norminius teisės aktus, privalo vadovautis kito viešojo juridinio asmens nurodymais. 12. Projekto 8 straipsnis reguliuoja teisinius santykius, susijusius su Egzamino komisija.
Pastebėtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas stokoja nuostatų, apibrėžiančių šios komisijos teisinį statusą, pavyzdžiui, neaišku, kokiais pagrindais tokia komisija veiktų – ar tai būtų visuomeniniais pagrindais veikiantis subjektas, nenustatoma jokių bent minimalių reikalavimų šios komisijos nariams, neaptariami komisijos finansavimo klausimai, neaptariami naujos sudėties komisijos sudarymo terminai, pasibaigus veikiančios komisijos įgaliojimų terminui, neaptariami komisijos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, pavyzdžiui, mirties ar kitais atvejais, nenurodoma, ar komisija gali veikti, jei yra ne pilnos sudėties, nesprendžiami komisijos pirmininko pavadavimo klausimai ir kt. Aptartame kontekste pažymėtina, jog Egzamino komisijos veikla lems asmenų teisę užsiimti tam tikra veikla, todėl teigtina, jog aptarti klausimai negali būti sureguliuoti poįstatyminiu teisės aktu, nes tai prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai dėl klausimų, susijusiu su asmenų teisėmis reguliavimo tvarkos ir nuostata, jog su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose. 13. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo gali pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas kitą dieną po deklaracijos pateikimo Valstybiniam patentų biurui dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė. Šios nuostatos kontekste nėra aišku kokia teisinė reikšmė nustatoma projekto 10 ir
neaišku, ar asmuo gali pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas net tuo atveju, kai nėra įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą. Teikiamas reguliavimas šiuo aspektu diskutuotinas.
Pirma, tuo atveju, jei siekiama nustatyti privalomą visų patentinių patikėtinių įrašymą į Patentinių patikėtinių sąrašą ir kartu privalomą priklausymą Patentinių patikėtinių institutui, toks tikslas įstatymo tekste aiškiai deklaruotinas, be to, nurodytina, jog asmuo atitinkantis įstatymo reikalavimus turi būti privalomai įrašytas į šį sąrašą be jokių išlygų. Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei asmuo, teikiantis patentinio patikėtinio paslaugas, neturi būti įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą ir kartu neprivalo priklausyti Patentinių patikėtinių institutui, kvestionuotinas visas teisinis reguliavimas, susijęs su Patentinių patikėtinių institutui pavedamomis viešojo administravimo funkcijomis, pradedant dalyvavimu patentinių patikėtinių egzaminavimo procese ir baigiant patentinių patikėtinių drausmine atsakomybe. Tuo atveju, jei teikiamu įstatymo projektu nesiekiama nustatyti privalomos visų patentinių patikėtinių narystės Patentinių patikėtinių institute, teigtina, jog visos viešojo administravimo funkcijos suteikiamos Patentinių patikėtinių institutui sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, nes Patentinių patikėtinių institutas galėtų spręsti dėl šiam institutui nepriklausančių asmenų galimybės užsiimti patentinio patikėtinio veikla, be to, netiesiogiai daryti asmenims spaudimą dėl stojimo į Patentinių patikėtinių institutą. Pažymėtina ir tai, kad teikiamas reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes asmenys, kurie nepriklausytų Patentinių patikėtinių institutui, pavyzdžiui, negalėtų dalyvauti tvirtinant Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą, negalėtų būti įrašomi į viešai skelbiamą patentinių patikėtinių sąrašą ir t.t., nors tarp patentinių patikėtinių, priklausančių Patentinių patikėtinių institutui ir nepriklausančių šiam institutui, nėra jokių skirtumų, kurie galėtų sąlygoti skirtingą teisinį reguliavimą, taikytiną šiems asmenims.
Aptariamu atveju, dėl paminėtų priežasčių, jei projekto turinys būtų aiškinamas, taip, jog ne visi patentiniai patikėtiniai privalomai yra Patentinių patikėtinių instituto nariai, keltinas projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintinam asmenų lygiateisiškumo principui, nes nustatoma tik tam tikrų asmenų privaloma narystė Patentinių patikėtinių institute tuo pagrindu, jog „Kiekvienas patentinis patikėtinis, įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą, yra Patentinių patikėtinių instituto narys (projekto
privalomumo faktas. Manytina, jog šiuo atveju teikiamas reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatomis, kuriame analizuota analogiška priverstinė įstatyminė narystė. Taip pat kvestionuotina visų patentinių patikėtinių prievolė mokėti įmokas Patentinių patikėtinių instituto veiklai finansuoti, nustatyta projekto 16 straipsnio 8 punkte, nes ne visos šio instituto vykdomos funkcijos yra susijusios su tiesioginiu viešojo administravimo funkcijų vykdymu visų patentinių patikėtinių atžvilgiu. Trečia, aptartame kontekste keltinas klausimas dėl viso pasirinkto viešojo administracinio modelio, taikytino patentinių patikėtinių veiklai.
Pastebėtina, jog patentinių patikėtinių veiklą, veiklos pradžią, eigą, pabaigą, organizuoja, įtakoja net trys viešojo administravimo institucijos – teisingumo ministras, vykdydamas Teisingumo ministerijai priskirtą kompetenciją, Valstybinis patentų biuras, Patentinių patikėtinių institutas. Vertinant teikiamą reguliavimą, pažymime, kad toks reguliavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių tam tikra veikla, priežiūrą, viešąjį administravimą vykdytų trys skirtingos viešojo administravimo institucijos, yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas, netikslingas bei neracionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimo požiūriu. Manytina, jog projekte derėtų pasirinkti vieną nuoseklų viešojo administravimo modelį, kurį kompleksiškai vykdytų arba įstatyme nurodomas viešasis juridinis asmuo - Patentinių patikėtinių institutas, tam tikrai valstybės institucijai nustatant tik šio proceso priežiūros funkcijas, arba valstybinis viešasis juridinis asmuo – Valstybinis patentų biuras. 14. Projekto 10 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Patentinių patikėtinių sąrašu. Atsižvelgiant į tai, jog įrašymas į Patentinių patikėtinių sąrašą pagal projekto 21 straipsnio nuostatas prilyginamas narystei Patentinių patikėtinių institute ir yra narystės sąlyga, siūlome šiame projekto straipsnyje aiškiai apibrėžti patentinių patikėtinių įrašymo į sąrašą procedūrą, t.y. nustatyti prašymo įrašyti į sąrašą ar tapti nariu pateikimo, prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo sąlygas ir terminus. Atitinkamai įstatyme turi būti aiškiai išdėstyti ir atsisakymo įrašyti į sąrašus pagrindai. O tuo atveju, jei narystė Patentinių patikėtinių institute būtų privaloma, turėtų būti nustatyta, jog asmuo turi būti besąlygiškai įrašytas į sąrašą tais atvejais, kai jis atitinka įstatyme nustatytu kriterijus.
Visas aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatyme ir negali būti nustatomas poįstatyminiam teisės akte. 15. Projekto 11 straipsniu siūloma sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokie patentiniai patikėtinai yra šio straipsnio reguliavimo subjektai. Neaišku, ar šis straipsnis turėtų būti taikomas Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių patentiniams patikėtiniams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei jie veikia nuolat, ar jei jie veikia tik laikinai, ir kaip būtų užtikrinamas šių nuostatų taikymas. Jei draudimo reikalavimas tokiems asmenims netaikomas, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių atžvilgiu, nes jiems nustatoma papildoma administracinė ir finansinė našta, kitų patentinių patikėtinių atžvilgiu. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nurodyta, kaip būtų užtikrinta asmenų, kurie naudojasi patentinių patikėtinių paslaugomis, teisė žinoti, kad patentinis patikėtinis yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę. 16.
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog patentinis patikėtinis privalo pateikti patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją Patentinių patikėtinių institutui per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, o projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jog patentinio patikėtinio veikla sustabdoma, tais atvejais, kai patentinis patikėtinis verčiasi veikla, neturėdamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir dėl to yra gavęs drausminę nuobaudą. Sistemiškai analizuojant teikiamas nuostatas ir tai, jog nei projekto 25 straipsnyje, nei kur kitur projekte, nenustatomas apsidraudimo privalomuoju draudimu terminas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas siekia toleruoti tam tikro neapibrėžto laikotarpio patentinio patikėtinio veiklą, neturint profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme nustačius reikalavimą, tokio reikalavimo laikymasis turi būti užtikrintas, priešingu atveju, šis reikalavimas laikytinas tik deklaratyviu ir klaidinančiu visus trečiuosius asmenis, kurie sieks naudotis patentinių patikėtinių paslaugomis, nes esant tokiam reikalavimui, visi tretieji asmenys pagrįstai gali tikėtis, jog jo bus laikomasi, tačiau nesant jokių objektyvių sankcijų, patentiniai patikėtiniai galės neapibrėžtą laiko tarpą teikti paslaugas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Taigi teikiamas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties teisinės valstybės principui ir teisėtų lūkesčių principui. Manytina, jog vadovaujantis atsakingo teisinio reguliavimo principu, turėtų būti nustatyta, kad tik turint patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, patentiniai patikėtinai gali pradėti savo veiklą. 17. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, jog patentiniai patikėtiniai gali veikti Advokatūros įstatymo nustatytomis formomis.
Advokatūros įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tik tiek, jog advokatas „taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti, <...> kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas“. Analizuojant šias dvi nuostatas pastebėtina, jog teisinis reguliavimas, įtvirtinamas teikiamame įstatymo projekte, susijęs su advokatų teikiamomis patentinių patikėtinių paslaugomis yra visiškai nepakankamas. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas būtų specialus Advokatūros įstatymo požiūriu, kiek tai susiję su patentinio patikėtinio veikla, teikiamame įstatyme turėtų būti išsamus reguliavimas, nustatantis kaip taikomas teikiamas įstatymo projektas advokatams, teikiantiems patentinio patikėtinio paslaugas. Pavyzdžiui, derėtų atskleisti, ar iš advokatų būtų reikalaujama atitikti įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar jiems reikėtų laikyti patentinio patikėtinio egzaminą, ar reikėtų teikti deklaraciją apie veiklos pradžią, ar reikėtų apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, ar advokatams galėtų būti taikomos drausminės sankcijos teikiamo įstatymo projekto nustatyta tvarka ir kt. 18. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad patentiniai patikėtiniai gali veikti kitomis teisėtomis veiklos formomis. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nustatoma, kad patentiniai patikėtiniai gali veikti visomis teisėtomis veiklos formomis, abejotina dėl šio straipsnio dalies 1 – 3 punktuose atkirai detalizuotų tam tikrų veiklos formų tikslingumo. 19.
straipsnio 1 ir 2 dalys nedera su projekto 9 straipsnio nuostatomis, nes deklaracija dėl veiklos pradžios teikiama Valstybiniam patentų biurui, taigi vadovaujantis viešojo administravimo principais, analogiškai ji turi būti ir stabdoma bei atnaujinama, pateikiant pareiškimą tai institucijai, kuriai buvo teikta deklaracija dėl veiklos pradžios. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reguliuojančio patentinio patikėtinio veiklos nutraukimą. 20. Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina, nustatant, jog ji gali būti taikoma tik šio straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju, nes drausminės nuobaudos atveju, pagal projekto 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, veikla gali būti stabdoma tik nuo 1 iki 3 mėnesių. 21. Projekto 13 straipsnis pildytinas atsižvelgiant į tai, jog turi būti užtikrinama, kad visi suinteresuoti asmenys žinotų, jog tam tikro patentinio patikėtinio veikla yra sustabdyta, nurodant tokio užtikrinimo įgyvendinimo būdus, pavyzdžiui, nurodant, jog tokie duomenys skelbiami viešai. Be to, tai būtina sureguliuoti įstatymu, kadangi tai tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio, reguliuojančio patentinio patikėtinio veiklos nutraukimą. 22. Projekto 3 dalies turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria patentinio patikėtinio veiklos atnaujinimas nesiejamas su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, nustatytu projekto 5 straipsnyje. 23. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog sprendimai dėl patentinio patikėtinio veiklos nutraukimo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiško turinio nuostatos yra įtvirtintos ir kituose straipsniuose. Toks fragmentiškas tam tikrų institucijų sprendimų skundimo teismui reguliavimas kelia abejonių ir sudaro įspūdį, jog nevisi šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui.
Pavyzdžiui, nuostatos dėl skundimo teismui nėra projekto 13 straipsnyje, reguliuojančiame patentinio patikėtinio veikos sustabdymą. Toks teisinis reguliavimas turėtų būti dėstomas ne kaip atskirų straipsnių sudedamoji dalis, o kaip bendroji nuostata, nurodanti, kad visi tam tikros institucijos (tiek Patentinių patikėtinių instituto, tiek Valstybinio patentų biuro) administraciniai sprendimai, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog visuose sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad šie sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 24. Projekto 14 straipsnį, vadovaujantis proporcingo teisinio reguliavimo principais ir atsižvelgiant į tai, jog reguliuojami teisiniai santykiai, lemiantys asmens teisę užsiimti tam tikra veikla, derėtų papildyti nuostatomis, jog tam tikrais atvejais patentinio patikėtinio veikla stabdoma ne iš karto, o skyrus tam tikrą terminą nustatytiems veiklos trūkumams šalinti. Veikla turėtų būti stabdoma tik tuomet, kai asmuo nustatytų trūkumų nepašalino. Taip pat atkreiptinas dėmesys į projekto 14 straipsnio 2 dalį santykyje su projekto 23 straipsniu. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, ar sprendimą paskirti drausminę nuobaudą - teisės teikti patentinio patikėtinio paslaugas atėmimą – turės teisę priimti Patentinių patikėtinių institutas ar Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytas nuostatas tikslinti. 25.
straipsnio 1 dalyje nustatomos tam tikros patentinių patikėtinių pareigos, tačiau pastebėtina, jog nė vienos iš šių pareigų nesilaikymas nėra traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, už kurį galėtų būti taikoma kokia nors atsakomybė, taigi vertintina, jog teikiamos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi jokios teisinės reikšmės patentinių patikėtinių veiklai. Svarstytina galimybė šių nuostatų atsisakyti, arba nustatyti tam tikrą patentinių patikėtinių atsakomybę už konkrečių įstatyme numatomų pareigų nevykdymą. 26. Projekto 18 straipsnio 7 punktas tobulintinas logikos prasme, nes jo turinys yra nesuprantamas: „prašyti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentų ar jų nuorašų, <...> teikti“. 27. Projekto 18 straipsnio 8 punkte atsisakytina nuostatų, nustatančių jog patentinis patikėtinis turi teisę tvirtinti dokumentų nuorašus teikiamus teismui ar kitoms valstybės institucijoms. Pastebėtina, jog toks reguliavimas nėra ir negali būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo dalyku, nes yra specialių įstatymų, šiuos teisnius santykius reguliuojančius kitaip, pavyzdžiui, teismo proceso įstatymai ir kt. 28. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu projekto
institucijai šiuo atveju kalbama. 29. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinis patikėtinis teikia paslaugas klientui sutarties arba įgaliojimo pagrindu. Sutartis gali būti sudaroma su patentinio patikėtinio darbdaviu, kuris paskiria konkretų patentinį patikėtinį ar jų grupę kliento pavedimui vykdyti“. Teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria siekiama įsikišti į sutarties laisvės principą ir uždrausti klientui pačiam susitarti kuris patentinis patikėtinis galėtų vykdyti jo pavedimą. 30.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinių patikėtinių instituto veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Patentinių patikėtinių instituto įstatai.“ Kartu su projekto 2 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog Patentinių patikėtinių institutas yra viešasis juridinis asmuo, tai yra vienintelės nuostatos apibrėžiančios šio juridinio asmens teisinį statusą. Teikiamo reguliavimo apimtis ir turinys kvestionuotini. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu reguliavimą derėtų papildyti, galimai atskiriant Patentinių patikėtinių instituto teisinio statuso ir funkcijų reguliavimą į atskirus straipsnius. Reguliuojant Patentinių patikėtinių instituto teisinį statusą derėtų nustatyti, jog tai pagal šį įstatymo projektą ir Asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas Architektų rūmų įstatymo 2 straipsnis. Bet kuriuo atveju, projekto 2 straipsnio 2 dalies turinys tobulintinas, atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje negali būti nustatytas baigtinis teisės aktų, reguliuojančių Patentinių patikėtinių instituto veiklą, nes šiai veiklai turi būti taikomi visi su jos veikla susiję įstatymai, konstitucija ir kiti teisės aktai. Priešingu atveju, svarstytina teikiamos nuostatos atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. 31. Projekto 22 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su Patentinių patikėtinių instituto organais. Teikiamame reguliavime visiškai neatspindimas Patentinių patikėtinių instituto organų teisinis statusas, t.y. jų formavimo tvarka, veiklos formos, kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka ir kiti teisinio statuso elementai.
Atsižvelgiant į tai, jog reguliuojami teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, bei valstybės reguliuojamos profesijos savivaldos įgyvendinimu, teikiamas teisinis reguliavimas laikytinas neišsamiu ir nepakankamu. Be to, toks teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Siūlytina pildyti reguliavimą, kaip pavyzdys, atspindintis kaip turėtų būti reguliuojamas Patentinių patikėtinių instituto organų teisinis statusas, galėtų būti naudojamas Architektų rūmų įstatymas. 32. Projekto 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog sprendimą iškelti drausmės bylą priima Patentinių patikėtinių institutas arba Valstybinis patentų biuras. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu, teisės akte negali būti alternatyvių nuostatų, kartu nenustatant vienos ar kitos alternatyvos taikymo pagrindų. Siūlytina arba aiškiai įvardinti kriterijus, kai sprendimą priimtų viena arba kita institucija, arba atsisakyti alternatyvaus teisinio reguliavimo. 33. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis projekto 23 straipsnio 6 dalis skaidytina į savarankiškas straipsnio dalis, reguliuojančias kiekvienos iš sankcijų skyrimo pagrindus atskirai. Be to, straipsnis pildytinas atskiromis straipsnio dalimis, kurios nustatytų drausminių nuobaudų
teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, pildytinas nuostatomis, reguliuojančiomis drausmės bylos iškėlimo tvarką, nustatant kokie asmenys, kokiais atvejais, į kokią instituciją, kokia tvarka gali kreiptis dėl drausmės bylos iškėlimo. Taip pat projekte būtina nustatyti esminius drausmės bylų nagrinėjimo proceso elementus, užtikrinančius, jog asmuo, kuriam iškelta drausmės byla, galėtų gintis ir būti išklausytu. 35. Projekto 24 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su Patentinių patikėtinių etikos komisija. Dėl šio reguliavimo teiktinos analogiškos pastabos kaip ir dėl projekto 8 straipsnio, kuriame reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Egzamino komisija. 36. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą vieninteliu atveju – jei šis kodeksas prieštarauja teikiamam įstatymo projektui. Projekto nuostata tobulintina, nustatant, jog aptariamas kodeksas negali prieštarauti jokiems įstatymams ir Konstitucijai. Priešingu atveju, keltinas klausimas dėl teikiamos nuostatos prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 37. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinių patikėtinių asociacija iki 2017 m. kovo 1 d. pakeičia savo pavadinimą į Patentinių patikėtinių institutą ir pakeičia asociacijos įstatus pagal šio įstatymo nuostatas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas atsižvelgiant į tai, jog įstatymas įsigalios tik 2017-07-01. Įgyvendinus aptariamą įstatymo projekto nuostatą, susiklostys situacija, kai Patentinių patikėtinių instituto veikla ir įstatai bus neteisėti, nes nebus pagrįsti galiojančiais įstatymais. 38.
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentiniai patikėtiniai, įrašyti į Patentinių patikėtinių registrą iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi patentiniais patikėtiniais ir įrašomi į Patentinių patikėtinių sąrašą, jeigu jie iki 2017 m. birželio 30 d. pateikia Valstybiniam patentų biurui šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytą deklaraciją. Valstybinis patentų biuras netikrina šiose deklaracijose pateiktų duomenų pagal šio įstatymo 9 straipsnį.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinės valstybės principu, analogiškais atvejais, kai įstatymų leidėjas naujai sureguliuoja tam tikrą veiklos sritį, yra nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu visi asmenys, neatitinkantys naujo reguliavimo reikalavimų yra įpareigojami pertvarkyti savo veiklą, ar įgyti reikiamą kvalifikaciją taip, kad atitiktų naujai nustatomus įstatyminius reikalavimus. Priešingu atveju, galėtų susiklostyti situacija, kai asmenys veiks neatitikdami įstatymų reikalavimų, be to, būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes asmenims, kurie jau veikia ir kurie siekia veikti, būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, nors tarp šių asmenų nėra ir negali būti tokių skirtumų, kad šiems asmenims galiotų skirtingas teisinis reguliavimas, kadangi jie užsiimtų ta pačia veikla. Taigi nepakeitus siūlomo reguliavimo pagal išdėstytą pastabą, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos atitiktis konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams. 39. Projekto 25 straipsnis pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, nustatančios terminus iki kurių turėtų būti atlikti visi įstatymo projekte numatomi veiksmai:
Egzamino komisijos sudarymas, Patentinių patikėtinių sąrašo sudarymas, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas, Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso patvirtinimas ir kt.
Be to, pastebėtina, jog kai kurie iš šių veiksmų teisėtai gali būti atlikti tik įsigaliojus teikiamam įstatymo projektui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].
2017-06-28 Nr. XIIP-4628(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio dalimis, todėl siūlytina, ją formuluoti taip: „Egzamino komisija Valstybinio patentų biuro nustatyta tvarka pripažįsta praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje“. 2. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad asmuo yra laikomas patentiniu patikėtiniu nuo sprendimo pripažinti jį patentiniu patikėtiniu priėmimo dienos. Nors projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi asmenys, pripažinti patentiniais patikėtiniais, sprendimo priėmimo dieną įrašomi į Patentinių patikėtinių sąrašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl objektyvių priežasčių (pvz., informacinių sistemų veiklos sutrikimų ar pan.) gali susidaryti situacijos, kuomet tą pačią dieną asmenys nebūtų įrašomi į šį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, šiame kontekste nebūtų aišku, ar asmuo neįrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą galėtų pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas, ar ne. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 3. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Patentinių patikėtinių sąraše vienas iš nurodomų duomenų yra „šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoje deklaracijoje nurodyta veiklos pradžios data“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar patentinis patikėtinis būtų laikomas vykdančiu veiklą nuo sprendimo pripažinti patentiniu patikėtiniu ir įrašymo į Patentinių patikėtinių sąrašą, ar galėtų pasirinkti veiklos pradžios datą.
Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis projekto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, asmuo kartu su prašymu pripažinti jį patentiniu patikėtiniu turi pateikti tik deklaraciją dėl pasirinktos veiklos formos, tačiau prievolės nurodyti veiklos pradžios datą nėra numatyta. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. 4. Projekto 11 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti patentinių patikėtinių pareigą Institutui pateikti profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo
(poliso) kopiją. Pastebėtina, jog šios pareigos įvykdymas nesiejamas su jokiu terminu. Manytina, jog įstatymo projekte turėtų būti nustatytas aptariamos pareigos įvykdymo terminas, kad ši nuostata nebūtų deklaratyvaus pobūdžio. 5. Projekto 29 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2018 m. kovo 15 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. birželio 21 d. Nr. 102-P-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Justas Pankauskas, Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys, Patentinių patikėtinių asociacijos atstovė Otilija Klimaitė, Tomas Bukelis. 2 -3. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-07-25 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siekiama reguliuoti patentinių patikėtinių profesinę veiklą. Vertinant šį faktą pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti.
Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste svarstytina, ar patentinio patikėtinio profesija tikrai yra valstybės kontroliuojama profesija, ar yra teisinis pagrindas teigti, kad patentinio patikėtinio vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus, ar bent dalį, ja besiverčiančius asmenis). Nepritarti Nei įstatymo projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad patentinio patikėtinio profesija laikytina valstybės kontroliuojama profesija. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nustato ne tik valstybės kontroliuojamų profesijų savireguliaciją ir atitinkamas savivaldos sistemas (auditorių – Audito įstatymas, turto ir (arba) verslo vertintojų
Konstitucinis Teismas suformavo konstitucinę doktriną (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai), įpareigojančią įstatymų leidėją nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
įgyvendinimo sąlygas.
Numatant patentinių patikėtinių profesinę savivaldą, siekiama užtikrinti aukštą patentinių patikėtinių teikiamų paslaugų kokybę, kadangi profesinės savivaldos organai galės prižiūrėti, kaip patentiniai patikėtiniai laikosi Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso reikalavimų, organizuoti ir įgyvendinti patentinių patikėtinių kvalifikacijos tobulinimą ir priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų patentiniams patikėtiniams skyrimo. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime pateiktus argumentus, patentinių patikėtinių privaloma narystė profesinės savivaldos organizacijoje vertintina neapsiribojant vien Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniu, bet kur kas plačiau – ir kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia 48 straipsnio, kontekste. 2. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-19 * Patentiniai patikėtiniai patenka į valstybės kontroliuojamos profesijos sąvoką, kadangi Lietuvos Respublikos patentų įstatymas, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas ir Lietuvos Respublikos puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas nustato patentinių patikėtinių išskirtinę teisę atstovauti Valstybiniame patentų biure užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, nuolat negyvenantiems Lietuvos Respublikoje ar neturintiems nuolatinės buveinės, įregistruoto filialo ar atstovybės Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje. Nepritarti Žiūr. argumentus aukščiau. 3.
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „patentinis patikėtinis – fizinis asmuo <...>“. Nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku apie kokius fizinius asmenis šioje nuostatoje kalbama. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kokie fiziniai asmenys, šio įstatymo kontekste, galėtų būti laikomi patentiniais patikėtinais, t.y., ar ši nuostata apimtų tik Lietuvos Respublikos piliečius, ar kartu ir Europos sąjungos valstybių narių piliečius, ar galbūt fiziniai asmenys turėtų būti suprantami kaip bet kurie fiziniai asmenys nepriklausomai nuo to iš kurios valstybės jie atvyko. Nepritarti Klausymų metu apsispręsta netikslinti šios nuostatos, kad atsižvelgiant į konkrečią asmenų pilietybę nebūtų užkirstas kelias tapti patentiniais patikėtiniais. 4. Patentinių patikėtinių asociacija
1 Pastaroji nuostata apibrėžia, jog patentiniais patikėtiniais laikomi fiziniai asmenys. Iš nuostatos aišku, jog juridiniai asmenys negalės būti laikomi patentiniais patikėtiniais. Užsienio fizinių asmenų ypatumus tampant patentiniu patikėtiniu šio įstatymo prasme yra apibrėžia 5 str. 2 d. (t. y. Europos Sąjungos piliečių kvalifikacijos pripažinimo būdu) kitos sąlygos galioja tos pačios kaip Lietuvos Respublikos piliečiams. Nemanome, kad sąvoką reikėtų keisti. Atsižvelgti
2 Vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimu projekto 2 straipsnio 2 dalyje įvestina Patentinių patikėtinių instituto sąvokos santrumpa, kuri vartotina visame įstatymo tekste. Analogiška pastaba dėl sąvokų santrumpų teiktina dėl visų įstatymo projekte vartojamų sąvokų ir pavadinimų. Pritarti
2 Iš esmės neprieštaraujame. Jeigu galima rinktis, liktume prie pilno pavadinimo. Santrumpų naudojimas įstatymo lygmens dokumente, mūsų nuomone, nėra solidu. Atsižvelgti Tai yra redakcinio pobūdžio taisymai.
Bet kuriuo atveju, remiantis Seimo statuto 150 str. 4 d., po svarstymo pagrindiniame komitete projektas, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentui redaguoti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentiniai patikėtiniai turi teisę teikti paslaugas kitose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse“. Nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Projektas tobulintinas, nurodant apie kokias būtent paslaugas šioje nuostatoje kalbama, kad būtų aiški patentinių patikėtinių veiklos sritis, kad vadovaujantis šia nuostata patentiniai patikėtinai negalėtų teikti paslaugų, su kuriomis jų profesinė kvalifikacija nėra susijusi, kad būtų užtikrinta trečiųjų asmenų teisė žinoti kokias paslaugas patentiniai patikėtinai gali teikti teisėtai. Atsižvelgti iš dalies Siekiant išvengti nepagrįstų ūkinės veiklos laisvės apribojimų ir suvaržymų bei dažno įstatymo nuostatų keitimo, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės dinamiką ir sparčią paslaugų raidą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, siūlytina nevardinti paslaugų kitose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse sąrašo. Tačiau projekto nuostata patobulinta nustatant, kad patentiniai patikėtiniai turi teisę teikti paslaugas kitose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Patentinių patikėtinių asociacija
2 Tam tikrais atvejais, patentinių patikėtinių klientai prašo konsultacijų padedančių apsispręsti, kokia forma (formomis) saugoti savo intelektinę nuosavybę. Vertinant įvairių intelektinės nuosavybės apsaugos formų privalumus ir trūkumus, patentiniams patikėtiniams tenka nagrinėti ne tik įprastas apsaugos formas išviešinančias intelektinės nuosavybės savininką ir aiškiai ją apibrėžiančias (patentas, prekės ženklas), bet ir autorinių teisių apsaugą, komercinių paslapčių apsaugą ir pan.
Žinomiausias pavyzdys – „Coca cola“ receptas, kuris saugomas ne kaip patentas, bet kaip komercinė paslaptis. Atsižvelgi
1 Derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlytina projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „magistro“ įrašyti žodį
„kvalifikacinį“, o po žodžio „vienpakopį“ įrašyti žodį „aukštąjį“. Be to, atsižvelgiant į tai, jog
Mokslo ir studijų įstatyme kalbama ne tik apie bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius bei vienpakopį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau ir apie jiems prilygintinus aukštojo mokslo kvalifikacijos laipsnius bei prilygintiną išsilavinimą, nuostatą derėtų atitinkami papildyti. Pritarti
1
12 Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog praktinio darbo stažas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai jis įgytas „po to, kai asmuo, siekdamas tapti patentiniu patikėtiniu“ įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą fizinių, biomedicinos, technologijos ar socialinių mokslų srityse. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog nė vienoje iš įvardintų mokslo sričių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįgyjamas patentinio patikėtinio išsilavinimas, suteikiantis patentinio patikėtinio profesinę kvalifikaciją, todėl kelia abejonių, jog asmens įgytas praktinio darbo stažas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, kai asmuo studijuoja, nebūtų pripažįstamas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog teikiamas reguliavimas prasilenkia su proporcingo teisinio reguliavimo principu, kadangi siūlomas taikyti ribojimas neturi tiesioginių sąsajų su teikiamu ribojimo pagrindu. Nepritarti Patentinio patikėtinio profesinė kvalifikacija siejama su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu nurodytose mokslų srityse, kadangi patentiniam patikėtiniui reikalingos tam tikros srities specialiosios žinios patentų paraiškoms parengti ir teisinės žinios. Pažymėtina, kad praktinio darbo stažas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje turi būti realus, todėl jis turėtų būti nepertraukiamo ir nuolatinio pobūdžio, t. y. įgytas jau baigus universitetines studijas. 12. Patentinių patikėtinių asociacija
12 Mūsų nuomone, siūlomas ribojimas yra proporcingas, kadangi neįgijusio reikiamo išsilavinimo asmens praktinio darbo stažas bus nepilnavertis. Atsižvelgti
12 Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto dalis prasidedanti žodžiais „Praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje pripažįsta“, neturėtų būti šio straipsnio dalimi, nes neatitinka straipsnio pavadinimo ir nenustato, jokių reikalavimų asmeniui, siekiančiam tapti patentiniu patikėtiniu. Ši nuostata, pagal jos reguliavimo sritį, galėtų būti 8 straipsnio dalimi. Pritarti Nuostata, kad praktinio darbo stažą pramoninės nuosavybės apsaugos srityje pripažįsta Egzamino komisija perkelta į projekto 8 straipsnį. 14.
12
praktinio darbo stažo nurodoma ir jo pripažinimo tvarka. Neatsižvelgti
2 Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi asmeniui, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus tos valstybės narės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę verstis patentinio patikėtinio veikla visų pramoninės nuosavybės objektų atžvilgiu“. Pastebėtina, jog tai vienintelė įstatymo projekto nuostata, reguliuojanti teisinius santykius, susijusius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiais. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas ir neišsamus, nes neaišku kokie teisės aktai Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams taikomi, be to, neaišku kokie teisės aktai būtų taikomi trečiųjų valstybių piliečiams, siekiantiems užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Projektu teikiamas reguliavimas minėtoje srityje iš esmės tobulintinas, derinant jį su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, kuris įgyvendina
profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik Europos Sąjungos valstybės narės piliečių teisė teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis. Analogiškai turėtų būti reguliuojamos ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių bei trečiųjų valstybių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimas.
Atskirai pažymėtina tai, jog projekte turėtų būti įtvirtintos teisės normos, užtikrinančios, visų asmenų teisę žinoti, jog bet kuris patentinis patikėtinis, atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, čia veikia teisėtai, pavyzdžiui, nustatant tokių asmenų sąrašo sudarymą ir viešą skelbimą, kaip tai nustatoma visiems patentiniams patikėtiniams veiksiantiems pagal teikiamą įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis galėtų susidaryti situacijos, kuomet Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisę teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje, šios teisės neprarastų net ir tais atvejais, kuomet neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kadangi toks reikalavimas jam nebūtų taikomas. Taip pat pažymėtina, kad iš siūlomų teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui teisės teikti patentinio patikėtinio paslaugas Lietuvos Respublikoje veiklos sustabdymas ar nutraukimas teikiamo projekto 13 ir 14 straipsnių pagrindais. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalies atsisakyta, o atskirame projekto 28 straipsnyje išdėstytos specialiosios nuostatos dėl kitose valstybėse profesinę kvalifikaciją įgijusių patentinių patikėtinių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. 16. Patentinių patikėtinių asociacija
12 Pažymėtina, kad įstatymo projektas buvo derintas su Europos teisės departamentu prie LR Teisingumo ministerijos. Gauti siūlymai 2015 03 17 Nr. 188 buvo išnagrinėti ir integruoti. Trečiųjų šalių piliečiams būtų taikomi 5 str. 1 d. nustatyti reikalavimai, t. y. išsilavinimas, praktinio darbo stažas, nepriekaištinga reputacija ir egzamino išlaikymas.
Įstatymo projektas yra suderintas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu ir su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai galės naudotis Įstatymo projekte numatytomis teisėmis, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų įsisteigimas bus realizuojamas per deklaracijos apie veiklos pradžią pateikimą, kaip tai aptarta 9 str. Įstatymo projekto derinimo metu (2014 -2016 metais) atskirais laikotarpiais buvo išskiriami Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, galiausiai apsistota prie esamos 5 str. 2 d. redakcijos, sprendžiant, kad ji apims ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečius. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, teisės tapti patentiniu patikėtiniu šio Įstatymo projekto prasme, priklauso nuo jo kvalifikacijos galiojimo kilmės valstybėje, kaip tai apibrėžta 5 str. 2 d. Kita vertus, visi kiti reikalavimai jam taikomi tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos patentiniam patikėtiniui, t. y. jo veikla Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdyta ar nutraukta. Atsižvelgti
11 Projekto 6 straipsnio 1 dalies
tai, jog prieš tai vardinamos tikslios rūšinės nusikaltimų sudėtys, įtvirtintos atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, po žodžių „taip pat nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „valdymo tvarkai“, kad būtų pateikta tiksli nuoroda į
11 Sutinkame su pastaba. Atsižvelgti 19.
13 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš darbo ar pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo nepraėjo treji metai“. Pastebėtina, jog šiuo punktu asmeniui nenustatoma jokių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o jo nepriekaištingos reputacijos buvimas ar nebuvimas siejamas su jo kita profesine ar darbine veikla. Šiame kontekste pastebėtina, jog reikalavimai asmenims, dirbantiems įvairiuose darbuose yra visiškai skirtingi ir asmens atleidimas iš darbo ar nepriekaištingos reputacijos praradimas ne visuomet reikštų, jog asmuo turėtų būti vertinamas kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją patentinio patikėtinio veiklai. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas būtų laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją, jei jis netyčinio autoįvykio metu (neatsargus nusikaltimas) sužalotų kitą asmenį ir dėl to būtų nuteistas. Kelia didelių abejonių, jog tokiam asmeniui būtų atimta teisė užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Kita vertus, pavyzdžiui, pagal aptariamo 6 straipsnio nuostatas, asmuo būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos net tokiu atveju, jei jis piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis svaigiosiomis medžiagomis. Manytina, jog siūlomas ribojantis reguliavimas yra nesubalansuotas, nepakankamas ir neproporcingas siekiamiems tikslams. Siūlytina tobulinti reguliavimą.
Pritarti iš dalies Analogiškas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo, pareigų ar netekimo teisės verstis tam tikra veikla dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui ir dėl atleidimo iš darbo ar pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus yra nustatytas Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje. Projektas papildytinas nuostata, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 20. Patentinių patikėtinių asociacija
13 Pažymėtina, kad dažnu atveju patentiniam patikėtiniui klientai patiki informaciją, kuri dar neturi teisinės apsaugos. Teisinė apsauga suteikiama tam pareiškėjui, kuris pirmas pareiškia savo teises į išradimą, prekės ženklą ar kitą intelektinės nuosavybės objektą. Todėl tokiais atvejais klientai yra priklausomi ne tik nuo patentinio patikėtinio kompetencijos, bet ir nuo jo sąžiningumo, gebėjimo saugoti profesinę paslaptį, lojalumo klientui ir kitų tauriųjų žmogiškų savybių visumos. Apibrėžiant šių savybių visumą įstatymai naudoja nepriekaištingos reputacijos sąvoką. Įstatymo projekto 6 str. 1 d. 3 p. prilygina patentinių patikėtinių profesiją kitoms valstybės kontroliuojamoms profesijoms. Nemanome, kad yra racionalu valstybės kontroliuojamų profesijų atžvilgiu naudoti skirtingus nepriekaištingos reputacijos apibrėžimus. Dėl 6 str. papildymo, kuriuo būtų pripažįstama, jog asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis svaigiosiomis medžiagomis, pažymime, jog svarstėme šį klausimą. Tokio pagrindo konstatavimas vienaip, ar kitaip turi būti susijęs su konkrečiais nederamo elgesio faktais. Todėl manome, jog racionaliausia būtų etikos kodekso normų pagalba užkirsti kelią piktnaudžiaujančių svaigiosiomis medžiagomis asmenų praktikai, nagrinėjant konkrečius nusižengimus. Atsižvelgti 21.
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad ministras, spręsdamas ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus bei priimdamas norminius teisės aktus, privalo vadovautis kito viešojo juridinio asmens nurodymais, t.y. atsižvelgti į Patentinių patikėtinių instituto nuomonę dėl patentinių patikėtinių egzamino programos, egzamino organizavimo ir laikymo tvarkos. Toks reguliavimas ginčytinas viešojo administravimo objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principo požiūriu. Taigi teikiamas reguliavimas vertintinas kaip neužtikrinantis nešališkumo, skaidrumo bei valstybinių funkcijų atskyrimo principų. Teikiamas reguliavimas tobulintinas. Analogiška pastaba teiktina dėl visų įstatymo projekto nuostatų, kuriomis siūloma nustatyti, analogišką reguliavimą, kai ministras, spręsdamas ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus bei priimdamas norminius teisės aktus, privalo vadovautis kito viešojo juridinio asmens nurodymais. Nepritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad egzamino programą ir egzamino organizavimo ir laikymo tvarką, suderinęs su Patentinių patikėtinių institutu, nustato teisingumo ministras. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos dėl tam tikrų teisės aktų suderinimo su profesinės savivaldos organizacijomis yra nustatytos ir kituose teisingumo ministrui priskirtose srityse įstatymuose, reglamentuojančiuose atskirų profesijų profesinę veiklą (pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme, Notariato įstatyme). Įstatyme nurodytų teisės aktų suderinimas su profesinės savivaldos organizacijomis užtikrina demokratinių principų įgyvendinimą, nepiktnaudžiavimą valdžia ir teisinio reguliavimo skaidrumą. Kartu pažymėtina, kad pareiga suderinti teisės aktų projektus nereiškia pareigos vadovautis kito asmens pateiktais nurodymais. 22.
1 Tokio pobūdžio teisinės konstrukcijos yra LR Advokatūros įstatymo 14 str. 1 d., 38 str. 2 d., 42 str. 2 d., ir kt. Mūsų nuomone, siūlomas teisinio reguliavimo modelis užtikrintų tinkamą valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldos ir viešosios valdžios santykį. Atsižvelgti
su Egzamino komisija. Pastebėtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas stokoja nuostatų, apibrėžiančių šios komisijos teisinį statusą, pavyzdžiui, neaišku, kokiais pagrindais tokia komisija veiktų – ar tai būtų visuomeniniais pagrindais veikiantis subjektas, nenustatoma jokių bent minimalių reikalavimų šios komisijos nariams, neaptariami komisijos finansavimo klausimai, neaptariami naujos sudėties komisijos sudarymo terminai, pasibaigus veikiančios komisijos įgaliojimų terminui, neaptariami komisijos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, pavyzdžiui, mirties ar kitais atvejais, nenurodoma, ar komisija gali veikti, jei yra ne pilnos sudėties, nesprendžiami komisijos pirmininko pavadavimo klausimai ir kt. Aptartame kontekste pažymėtina, jog Egzamino komisijos veikla lems asmenų teisę užsiimti tam tikra veikla, todėl teigtina, jog aptarti klausimai negali būti sureguliuoti poįstatyminiu teisės aktu, nes tai prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai dėl klausimų, susijusiu su asmenų teisėmis reguliavimo tvarkos ir nuostata, jog su asmens teisėmis susiję klausimai reguliuojami tik įstatymuose. Pritarti iš dalies Projekto straipsnis papildytas nuostatomis, kad už dalyvavimą egzamino komisijos veikloje neatlyginama. Be to, nustatyta, kad Egzamino komisiją techniškai aptarnauja Valstybinis patentų biuras. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisingumo ministras tvirtina Egzamino komisijos darbo tvarką, ją suderinęs su Patentinių patikėtinių institutu.
Taigi, komisijos veiklos aspektai bus reglamentuoti Egzamino komisijos darbo tvarkoje. Siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, projekto 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Egzamino komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Projekte numatytas reguliavimas nenumato, kad asmenų teisių reguliavimo klausimai būtų sureguliuoti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau Egzamino komisijos veiklos praktiniai klausimai turėtų būti reglamentuoti Egzamino komisijos darbo tvarkoje, taip užtikrinant įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo stabilumą. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir kituose teisingumo ministrui priskirtose srityse profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Advokatūros įstatymas, Notariato įstatymas, Antstolių įstatymas). 24. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-198 Nemanome, jog įstatymo lygmeniu reikėtų detaliai reglamentuoti Egzamino komisijos darbą. Šis klausimas yra pernelyg nutolęs nuo asmens teisės užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Atsižvelgti iš dalies
1 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog asmuo gali pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas kitą dieną po deklaracijos pateikimo Valstybiniam patentų biurui dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė. Šios nuostatos kontekste nėra aišku kokia teisinė reikšmė nustatoma projekto 10 ir
neaišku, ar asmuo gali pradėti teikti patentinio patikėtinio paslaugas net tuo atveju, kai nėra įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą. Teikiamas reguliavimas šiuo aspektu diskutuotinas.
Pirma, tuo atveju, jei siekiama nustatyti privalomą visų patentinių patikėtinių įrašymą į Patentinių patikėtinių sąrašą ir kartu privalomą priklausymą Patentinių patikėtinių institutui, toks tikslas įstatymo tekste aiškiai deklaruotinas, be to, nurodytina, jog asmuo atitinkantis įstatymo reikalavimus turi būti privalomai įrašytas į šį sąrašą be jokių išlygų. Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei asmuo, teikiantis patentinio patikėtinio paslaugas, neturi būti įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą ir kartu neprivalo priklausyti Patentinių patikėtinių institutui, kvestionuotinas visas teisinis reguliavimas, susijęs su Patentinių patikėtinių institutui pavedamomis viešojo administravimo funkcijomis, pradedant dalyvavimu patentinių patikėtinių egzaminavimo procese ir baigiant patentinių patikėtinių drausmine atsakomybe. Tuo atveju, jei teikiamu įstatymo projektu nesiekiama nustatyti privalomos visų patentinių patikėtinių narystės Patentinių patikėtinių institute, teigtina, jog visos viešojo administravimo funkcijos suteikiamos Patentinių patikėtinių institutui sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, nes Patentinių patikėtinių institutas galėtų spręsti dėl šiam institutui nepriklausančių asmenų galimybės užsiimti patentinio patikėtinio veikla, be to, netiesiogiai daryti asmenims spaudimą dėl stojimo į Patentinių patikėtinių institutą. Pažymėtina ir tai, kad teikiamas reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes asmenys, kurie nepriklausytų Patentinių patikėtinių institutui, pavyzdžiui, negalėtų dalyvauti tvirtinant Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą, negalėtų būti įrašomi į viešai skelbiamą patentinių patikėtinių sąrašą ir t.t., nors tarp patentinių patikėtinių, priklausančių Patentinių patikėtinių institutui ir nepriklausančių šiam institutui, nėra jokių skirtumų, kurie galėtų sąlygoti skirtingą teisinį reguliavimą, taikytiną šiems asmenims.
Aptariamu atveju, dėl paminėtų priežasčių, jei projekto turinys būtų aiškinamas, taip, jog ne visi patentiniai patikėtiniai privalomai yra Patentinių patikėtinių instituto nariai, keltinas projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintinam asmenų lygiateisiškumo principui, nes nustatoma tik tam tikrų asmenų privaloma narystė Patentinių patikėtinių institute tuo pagrindu, jog „Kiekvienas patentinis patikėtinis, įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą, yra Patentinių patikėtinių instituto narys (projekto 21 straipsnio 3 dalis). Be to, tokiu atveju kvestionuotinas ir pats narystės privalomumo faktas. Manytina, jog šiuo atveju teikiamas reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatomis, kuriame analizuota analogiška priverstinė įstatyminė narystė. Taip pat kvestionuotina visų patentinių patikėtinių prievolė mokėti įmokas Patentinių patikėtinių instituto veiklai finansuoti, nustatyta projekto 16 straipsnio 8 punkte, nes ne visos šio instituto vykdomos funkcijos yra susijusios su tiesioginiu viešojo administravimo funkcijų vykdymu visų patentinių patikėtinių atžvilgiu. Trečia, aptartame kontekste keltinas klausimas dėl viso pasirinkto viešojo administracinio modelio, taikytino patentinių patikėtinių veiklai.
Pastebėtina, jog patentinių patikėtinių veiklą, veiklos pradžią, eigą, pabaigą, organizuoja, įtakoja net trys viešojo administravimo institucijos – teisingumo ministras, vykdydamas Teisingumo ministerijai priskirtą kompetenciją, Valstybinis patentų biuras, Patentinių patikėtinių institutas. Vertinant teikiamą reguliavimą, pažymime, kad toks reguliavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių tam tikra veikla, priežiūrą, viešąjį administravimą vykdytų trys skirtingos viešojo administravimo institucijos, yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas, netikslingas bei neracionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimo požiūriu. Manytina, jog projekte derėtų pasirinkti vieną nuoseklų viešojo administravimo modelį, kurį kompleksiškai vykdytų arba įstatyme nurodomas viešasis juridinis asmuo - Patentinių patikėtinių institutas, tam tikrai valstybės institucijai nustatant tik šio proceso priežiūros funkcijas, arba valstybinis viešasis juridinis asmuo – Valstybinis patentų biuras. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos iš esmės. Dėl patentinių patikėtinių privalomos narystės Patentinių patikėtinių institute galimo nesuderinamumo su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, aiškinant Konstitucijos 35 straipsnį, pažymėtina, kad nurodytame Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime buvo sprendžiama dėl privalomos narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje, t. y. įgyvendinant nuosavybės teises, o ne užsiimant tam tikra profesine veikla. Kitaip tariant, projekte numatytos privalomos narystės skirtingas teisinis pagrindas ir tikslai.
Be to, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime pateiktus argumentus, patentinių patikėtinių privaloma narystė profesinės savivaldos organizacijoje vertintina neapsiribojant vien Konstitucijos 35 straipsniu, bet kur kas plačiau – ir kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia 48 straipsnio, kontekste. Be to, vertinant, ar profesiniu pagrindu numatyta privaloma narystė profesinės savivaldos organizacijoje nepažeistų asociacijų laisvės, atsižvelgtina į Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad įstatymais nustatytos profesinės organizacijos, vienijančios valstybės kontroliuojamų profesijų atstovus, nelaikytinos asociacijomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalies prasme (pavyzdžiui, 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją). Užsienio valstybių teisėkūros analizė rodo, jog didelėje dalyje Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, yra taikoma privaloma patentinių patikėtinių narystė profesinėje organizacijoje. Kadangi Patentinių patikėtinių institutas vykdys funkcijas visų patentinių patikėtinių atžvilgiu, kvestionuoti patentinių patikėtinių prievolę mokėti įmokas Patentinių patikėtinių instituto veiklai finansuoti, nėra teisinio pagrindo. 26. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-19 9, 10,21 1,4 9 str. 4 d. apibrėžiama, kad patentinio patikėtinio profesiniu vardu naudojasi asmuo atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pateikęs deklaraciją. Įstatymo projekto 10 str. nustato, kad į patentinių patikėtinių sąrašą įrašomi patentiniai patikėtiniai. Manome, kad ir Įstatymo projekto 10 str. turinio yra aišku, jog į sąrašą įrašomi visi patentiniai patikėtiniai.
Iš 21 str. turinio yra aišku, kad visi patentiniai patikėtiniai yra Patentinių patikėtinių instituto nariai (privaloma narystė). Tokia privaloma narytė yra teisėta asociacijų laisvės principo kontekste. Tai ne kartą yra pažymėjęs Europos Žmogaus teisių teismas (žr. CASE OF LE COMPTE, VAN LEUVEN AND DE MEYERE v. BELGIUM (Application no. 6878/75; 7238/75), o taip pat LR Konstitucinis teismas (2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Teisinio reguliavimo modelis, kuriame dalyvauja Patentinių patikėtinių institutas yra grindžiamas poreikiu vystyti savivaldą ir savireguliaciją. Teisingumo ministerijos ir Valstybinio patentų biuro įtraukimas yra skirtas užtikrinti valstybės kontrolę patentinio patikėtinio profesijai. Atsižvelgti
2016-07-2510 Projekto 10 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Patentinių patikėtinių sąrašu. Atsižvelgiant į tai, jog įrašymas į Patentinių patikėtinių sąrašą pagal projekto 21 straipsnio nuostatas prilyginamas narystei Patentinių patikėtinių institute ir yra narystės sąlyga, siūlome šiame projekto straipsnyje aiškiai apibrėžti patentinių patikėtinių įrašymo į sąrašą procedūrą, t.y. nustatyti prašymo įrašyti į sąrašą ar tapti nariu pateikimo, prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo sąlygas ir terminus. Atitinkamai įstatyme turi būti aiškiai išdėstyti ir atsisakymo įrašyti į sąrašus pagrindai. O tuo atveju, jei narystė Patentinių patikėtinių institute būtų privaloma, turėtų būti nustatyta, jog asmuo turi būti besąlygiškai įrašytas į sąrašą tais atvejais, kai jis atitinka įstatyme nustatytu kriterijus. Visas aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatyme ir negali būti nustatomas poįstatyminiam teisės akte.
Pritarti iš dalies
nustatant, kad Institutas sudaro ir tvarko Patentinių patikėtinių sąrašą. Visi asmenys, pripažinti patentiniais patikėtiniais, įrašomi į Patentinių patikėtinių sąrašą. Asmenys į Patentinių patikėtinių sąrašą įrašomi sprendimo pripažinti asmenį patentiniu patikėtiniu priėmimo dieną. 28. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1910 Įstatymo projekte yra sumanyta, jog kiekvienas patentinis patikėtinis yra įrašomas į patentinių patikėtinių sąrašą. Tai matyti iš Įstatymo projekto
išreiškiančia šį sumanymą tiesiogiai. Atsižvelgti
2016-07-2511 Projekto 11 straipsniu siūloma sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokie patentiniai patikėtinai yra šio straipsnio reguliavimo subjektai. Neaišku, ar šis straipsnis turėtų būti taikomas Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių patentiniams patikėtiniams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei jie veikia nuolat, ar jei jie veikia tik laikinai, ir kaip būtų užtikrinamas šių nuostatų taikymas. Jei draudimo reikalavimas tokiems asmenims netaikomas, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių atžvilgiu, nes jiems nustatoma papildoma administracinė ir finansinė našta, kitų patentinių patikėtinių atžvilgiu. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nurodyta, kaip būtų užtikrinta asmenų, kurie naudojasi patentinių patikėtinių paslaugomis, teisė žinoti, kad patentinis patikėtinis yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę.
Pritarti Kadangi projekte numatytas patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, t.y. pareigą apsidrausti civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu turėtų visi patentiniai patikėtiniai, įrašyti į Patentinių patikėtinių sąrašą. Atsisakyta 11 straipsnio 5 d. nustatančios, kad patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip, kaip galimai keliančios abejones, kad privalomas draudimas būtų taikomas tik vieniems metams. Kitose valstybėse profesinę kvalifikaciją įgijusių patentinių patikėtinių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reglamentuota patobulinto projekto 28 straipsnyje. Kadangi projekte numatytas visų patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, nėra tikslinga projekte papildomai reglamentuoti, kaip turėtų būti užtikrinta asmenų, kurie naudojasi patentinių patikėtinių paslaugomis, teisė žinoti, kad patentinis patikėtinis yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę. 30. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1911 Įstatymo projekto
asmenys pagal 9 str. 4 d. besinaudojantys patentinio patikėtinio profesiniu vardu. Įstatymo projekte numatyta patentinio patikėtinio pareiga apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę yra pakankamas pagrindas manyti, kad praktikuojantis patentinis patikėtinis yra apdraudęs savo profesinę atsakomybę. Atsižvelgti 31.
14164 Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog patentinis patikėtinis privalo pateikti patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją Patentinių patikėtinių institutui per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, o projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jog patentinio patikėtinio veikla sustabdoma, tais atvejais, kai patentinis patikėtinis verčiasi veikla, neturėdamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo ir dėl to yra gavęs drausminę nuobaudą. Sistemiškai analizuojant teikiamas nuostatas ir tai, jog nei projekto 25 straipsnyje, nei kur kitur projekte, nenustatomas apsidraudimo privalomuoju draudimu terminas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas siekia toleruoti tam tikro neapibrėžto laikotarpio patentinio patikėtinio veiklą, neturint profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme nustačius reikalavimą, tokio reikalavimo laikymasis turi būti užtikrintas, priešingu atveju, šis reikalavimas laikytinas tik deklaratyviu ir klaidinančiu visus trečiuosius asmenis, kurie sieks naudotis patentinių patikėtinių paslaugomis, nes esant tokiam reikalavimui, visi tretieji asmenys pagrįstai gali tikėtis, jog jo bus laikomasi, tačiau nesant jokių objektyvių sankcijų, patentiniai patikėtiniai galės neapibrėžtą laiko tarpą teikti paslaugas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Taigi teikiamas reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties teisinės valstybės principui ir teisėtų lūkesčių principui. Manytina, jog vadovaujantis atsakingo teisinio reguliavimo principu, turėtų būti nustatyta, kad tik turint patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, patentiniai patikėtinai gali pradėti savo veiklą.
Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta nuostatos, kad draudimo liudijimo (poliso) kopija turi būti pateikta per dešimt dienų nuo draudimo sudarymo dienos. Projekto 9 straipsnyje numatoma, kad patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas turi būti pateiktas kartu su deklaracija apie patentinio patikėtinio paslaugų teikimą, t.y. patentinio patikėtinio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymas būtų būtina patentinio patikėtinio profesinės veiklos sąlyga. 32. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1911 Nesutinkame su išdėstyta nuomone, jog Įstatymo projekte nėra objektyvių sankcijų už pareigos apsidrausti nevykdymą. 11 str. numato pareigą apdrausti civilinę atsakomybę bei pareigą per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos pateikti Patentinių patikėtinių institutui draudimo liudijimo kopiją. Ši institucija prižiūri kaip patentiniai patikėtiniai vykdo šį įstatymą ir turi teisę inicijuoti drausmės bylos iškėlimą (21 str. 23 str.). Manome, kad įtvirtintas mechanizmas yra pakankamas. Neatsižvelgti
12 Projekto 12 straipsnio 1 dalies
įstatymo nustatytomis formomis. Advokatūros įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tik tiek, jog advokatas „taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti, <...> kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas“. Analizuojant šias dvi nuostatas pastebėtina, jog teisinis reguliavimas, įtvirtinamas teikiamame įstatymo projekte, susijęs su advokatų teikiamomis patentinių patikėtinių paslaugomis yra visiškai nepakankamas.
Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas įstatymo projektas būtų specialus Advokatūros įstatymo požiūriu, kiek tai susiję su patentinio patikėtinio veikla, teikiamame įstatyme turėtų būti išsamus reguliavimas, nustatantis kaip taikomas teikiamas įstatymo projektas advokatams, teikiantiems patentinio patikėtinio paslaugas. Pavyzdžiui, derėtų atskleisti, ar iš advokatų būtų reikalaujama atitikti įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar jiems reikėtų laikyti patentinio patikėtinio egzaminą, ar reikėtų teikti deklaraciją apie veiklos pradžią, ar reikėtų apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, ar advokatams galėtų būti taikomos drausminės sankcijos teikiamo įstatymo projekto nustatyta tvarka ir kt. Nepritarti Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti [...] patentinio patikėtinio paslaugas [...].Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad projekto 12 straipsnis reglamentuoja patentinių patikėtinių veiklos formas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei patentiniai patikėtiniai yra advokatai, jie gali veikti Advokatūros įstatymo nustatytomis formomis. Pagal Advokatūros 21 straipsnį advokatai gali veikti:
1) individualiai;
2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;
3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra išimčių dėl reikalavimų netaikymo advokatams ir į Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, visi projekte numatyti reikalavimai patentiniams patikėtiniams būtų taikomi ir advokatams, norintiems teikti patentinio patikėtinio paslaugas. 34. Patentinių patikėtinių asociacija
12 Pagal esamą Įstatymo projekto redakciją, advokatai turėtų vykdyti visas Įstatymo projekte patentiniam patikėtiniui numatytas procedūras. Nemanome, kad tai reikėtų dar kartą tiesiogiai aprašyti. Atsižvelgti
14 Projekto 12 straipsnio 1 dalies
teisėtomis veiklos formomis. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nustatoma, kad patentiniai patikėtiniai gali veikti visomis teisėtomis veiklos formomis, abejotina dėl šio straipsnio dalies 1 – 3 punktuose atkirai detalizuotų tam tikrų veiklos formų tikslingumo. Nepritarti Projekto 12 straipsnio
(neišsamus) patentinių patikėtinių veiklos formų sąrašas reikalingas, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, nes jame konkretizuojamos leidžiamos patentinių patikėtinių veiklos formos ir pateikiamos gairės patentiniams patikėtiniams renkantis veiklos formą. Išbraukus nurodytąsias veiklos formas iš projekto, kiltų neaiškumas dėl to, kuriomis veiklos formomis patentiniai patikėtiniai galėtų veikti. 36. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1912
orientavimui į leistinas būdingiausias veiklos formas. Tuo pačiu pabrėžiamas nebaigtinis formų sąrašas. Atsižvelgti 37.
14 1,211 Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalys nedera su projekto 9 straipsnio nuostatomis, nes deklaracija dėl veiklos pradžios teikiama Valstybiniam patentų biurui, taigi vadovaujantis viešojo administravimo principais, analogiškai ji turi būti ir stabdoma bei atnaujinama, pateikiant pareiškimą tai institucijai, kuriai buvo teikta deklaracija dėl veiklos pradžios. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reguliuojančio patentinio patikėtinio veiklos nutraukimą. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos, 9 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad prašymas pripažinti asmenį patentiniu patikėtiniu pateikiamas Patentinių patikėtinių institutui. 38. Patentinių patikėtinių asociacija
14 1,211 Šiuo atveju laikomasi principo, jog patentinio patikėtinio veiklos pradžia (deklaracijos patikrinimas) priskiriami valstybės institucijos kompetencijai, o veiklos priežiūra – savivaldai ir savireguliacijai. Mums tokia logika atrodo priimtina. Neatsižvelgti
3 Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina, nustatant, jog ji gali būti taikoma tik šio straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju, nes drausminės nuobaudos atveju, pagal projekto 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, veikla gali būti stabdoma tik nuo 1 iki 3 mėnesių. Pritarti
3
2016-07-25 13,14 Projekto 13 straipsnis pildytinas atsižvelgiant į tai, jog turi būti užtikrinama, kad visi suinteresuoti asmenys žinotų, jog tam tikro patentinio patikėtinio veikla yra sustabdyta, nurodant tokio užtikrinimo įgyvendinimo būdus, pavyzdžiui, nurodant, jog tokie duomenys skelbiami viešai. Be to, tai būtina sureguliuoti įstatymu, kadangi tai tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 14 straipsnio, reguliuojančio patentinio patikėtinio veiklos nutraukimą. Atsižvelgti Projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Patentinių patikėtinių sąraše įrašomi šie patentinio patikėtinio duomenys: vardas, pavardė, unikalus jam suteiktas registracijos numeris, deklaracijoje nurodyta veiklos pradžios data, veiklos forma, kontaktiniai duomenys (adresas Lietuvos Respublikoje, telefono, fakso numeris, elektroninio pašto adresas, kiti duomenys, kuriuos nurodo patentinis patikėtinis), informacija apie patentinio patikėtinio veiklos sustabdymą ir jos atnaujinimą, veiklos nutraukimą. Be to, projektas patobulintas įtvirtinant patentinio patikėtinio pareigą nedelsiant pranešti klientams apie savo kaip patentinio patikėtinio veiklos sustabdymą ar nutraukimą (16 straipsnio 8 punktas). 42. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-19 13,14
patikėtinių sąraše. Atsižvelgti
3 Projekto 3 dalies turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria patentinio patikėtinio veiklos atnaujinimas nesiejamas su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, nustatytu projekto 5 straipsnyje. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad Patentinio patikėtinio veikla, sustabdyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą daugiau nei penkeriems metams, gali būti atnaujinta šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka išlaikius egzaminą ir patikrinus atitiktį šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“
3 Ši situacija sureguliuojama per veiklos nutraukimo procedūrą, aptartą
45.
3 Projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog sprendimai dėl patentinio patikėtinio veiklos nutraukimo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiško turinio nuostatos yra įtvirtintos ir kituose straipsniuose. Toks fragmentiškas tam tikrų institucijų sprendimų skundimo teismui reguliavimas kelia abejonių ir sudaro įspūdį, jog nevisi šių institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pavyzdžiui, nuostatos dėl skundimo teismui nėra projekto 13 straipsnyje, reguliuojančiame patentinio patikėtinio veikos sustabdymą. Toks teisinis reguliavimas turėtų būti dėstomas ne kaip atskirų straipsnių sudedamoji dalis, o kaip bendroji nuostata, nurodanti, kad visi tam tikros institucijos (tiek Patentinių patikėtinių instituto, tiek Valstybinio patentų biuro) administraciniai sprendimai, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog visuose sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlome nurodyti, kad šie sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Bendroji nuostata dėl visų Patentinių patikėtinių instituto organų (visų) sprendimų apskundimo išdėstyta projekto 22 straipsnio
sprendimų apskundimo išdėstyta projekto 8 straipsnio 5 dalyje. 46. Patentinių patikėtinių asociacija
132233 Įstatymo projekto
organų sprendimo apskundimo. 13 str. galima papildoma nuoroda dėl sustabdymo apskundimo, nors ir nebūtina. 14 str. galima išbraukti nuorodą dėl apskundimo, nors kontekstas reikalautų tokios nuorodos buvimo. Sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo aprašymas Įstatymo projekte, mūsų nuomone, nebūtinas. Atsižvelgti 47.
14232 Projekto 14 straipsnį, vadovaujantis proporcingo teisinio reguliavimo principais ir atsižvelgiant į tai, jog reguliuojami teisiniai santykiai, lemiantys asmens teisę užsiimti tam tikra veikla, derėtų papildyti nuostatomis, jog tam tikrais atvejais patentinio patikėtinio veikla stabdoma ne iš karto, o skyrus tam tikrą terminą nustatytiems veiklos trūkumams šalinti. Veikla turėtų būti stabdoma tik tuomet, kai asmuo nustatytų trūkumų nepašalino. Taip pat atkreiptinas dėmesys į projekto 14 straipsnio 2 dalį santykyje su projekto 23 straipsniu. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nuostatų nėra aišku, ar sprendimą paskirti drausminę nuobaudą - teisės teikti patentinio patikėtinio paslaugas atėmimą – turės teisę priimti Patentinių patikėtinių institutas ar Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytas nuostatas tikslinti. Nepritarti Projekto 14 straipsnyje numatomas patentinio patikėtinio veiklos nutraukimas, o ne sustabdymas (sustabdymas numatomas 13 straipsnyje). Pasiūlymas neaiškus ir prieštaringas, kadangi daugeliu atvejų trūkumo gali būti neįmanoma pašalinti per protingą terminą (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad neišlaikytas patentinio patikėtinio kvalifikacinis egzaminas ar asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Be to, šis siūlymas nesuderinamas su 16 pastaba (nustačius, kad patentinis patikėtinis neturi profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo). 48. Patentinių patikėtinių asociacija
23 5,123 str. 6 dalyje yra aptariami sustabdymo skyrimo pagrindai, t. y. jeigu pažeidimą padaro patentinis patikėtinis, kuriam buvo paskirta pastaba ar papeikimas, ir nuo paskyrimo nepraėjo daugiau nei vieni metai. Pagal
komisija – tai aptarta tiesiogiai. Atsižvelgti 49.
1 Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatomos tam tikros patentinių patikėtinių pareigos, tačiau pastebėtina, jog nė vienos iš šių pareigų nesilaikymas nėra traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, už kurį galėtų būti taikoma kokia nors atsakomybė, taigi vertintina, jog teikiamos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi jokios teisinės reikšmės patentinių patikėtinių veiklai. Svarstytina galimybė šių nuostatų atsisakyti, arba nustatyti tam tikrą patentinių patikėtinių atsakomybę už konkrečių įstatyme numatomų pareigų nevykdymą. Nepritarti Projekto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patentiniam patikėtiniui už šio įstatymo pažeidimus (taigi, įskaitant ir 16 straipsnyje nustatytų profesinių pareigų pažeidimą) gali būti keliama drausmės byla ir atitinkamai skiriama drausminė nuobauda. Taigi, projekto 16 straipsnyje numatytos pareigos nebūtų tik deklaratyvaus pobūdžio ir turėtų realią teisinę reikšmę patentinių patikėtinių veiklai. 50. Patentinių patikėtinių asociacija
2311
Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, kuri gali baigti atitinkamomis nuobaudomis. Klausimas yra sureguliuotas. Atsižvelgti
7 Projekto 18 straipsnio 7 punktas tobulintinas logikos prasme, nes jo turinys yra nesuprantamas: „prašyti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentų ar jų nuorašų, <...> teikti“. Nepritarti Nuostata aiški, joje įtvirtinama patentinio patikėtinio teisė prašyti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentų ar jų nuorašų, reikalingų paslaugoms, susijusioms su pramoninės nuosavybės teisine apsauga, teikti. 52. Patentinių patikėtinių asociacija
7 Sutinkame su pastaba. Siekiame, kad šioje normoje vietoje žodžio „prašyti“ būtų įrašytas žodis „gauti“.
8 Projekto 18 straipsnio 8 punkte atsisakytina nuostatų, nustatančių jog patentinis patikėtinis turi teisę tvirtinti dokumentų nuorašus teikiamus teismui ar kitoms valstybės institucijoms. Pastebėtina, jog toks reguliavimas nėra ir negali būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo dalyku, nes yra specialių įstatymų, šiuos teisnius santykius reguliuojančius kitaip, pavyzdžiui, teismo proceso įstatymai ir kt. Atsižvelgti Nuostata patobulinta sujungus 8 ir 9 punktus:
„8) teisėtomis priemonėmis rinkti ir teikti įrodymus, tvirtinti su
pramoninės nuosavybės teisine apsauga susijusių dokumentų nuorašus, teikiamus Valstybiniam patentų biurui, teismui ar kitoms institucijoms ar įstaigoms;“
8 Siekiant pašalinti prieštaravimą su LR CPK 114 str. 1 d., reikėtų patikslinti šią dalį, pateikiant naują redakciją: tvirtinti dokumentų nuorašus, susijusius su pramoninės nuosavybės teisine apsauga, teikiamus Valstybiniam patentų biurui, kitoms valstybės institucijoms, išskyrus teismus;
8 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu projekto 18 straipsnio 9 punkte nurodytina apie kokiu įrodymus ir pateikiamus kokiai institucijai šiuo atveju kalbama. Nepritarti Toks patikslinimas galimai nepagrįstai susiaurintų nuostatos taikymo galimybes. 56. Patentinių patikėtinių asociacija
9 Ši norma aiškintina Įstatymo projekto kontekste, t. y. patentinis patikėtinis turi teisę veikti pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, bei kitose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse. 57.
2 Projekto 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinis patikėtinis teikia paslaugas klientui sutarties arba įgaliojimo pagrindu. Sutartis gali būti sudaroma su patentinio patikėtinio darbdaviu, kuris paskiria konkretų patentinį patikėtinį ar jų grupę kliento pavedimui vykdyti“. Teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria siekiama įsikišti į sutarties laisvės principą ir uždrausti klientui pačiam susitarti kuris patentinis patikėtinis galėtų vykdyti jo pavedimą. Pritarti Nuostata patobulinta išbraukiant žodžius, kad darbdavys paskiria konkretų patentinį patikėtinį ar jų grupę kliento pavedimui vykdyti. 58. Patentinių patikėtinių asociacija
2 Nesutinkame su šia pastaba. Sutarties laisvės principas nėra pažeidžiamas: klientas kreipiasi į patentinių patikėtinių paslaugas teikiančią įmonę, kurioje dirba patentiniai patikėtiniai. Sutartis sudaroma tarp kliento ir įmonės. Įmonė skiria konkretų patentinį patikėtinį ar jų grupę kliento pavedimui atlikti. Neatsižvelgti
222 Projekto 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinių patikėtinių instituto veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Patentinių patikėtinių instituto įstatai.“ Kartu su projekto 2 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog Patentinių patikėtinių institutas yra viešasis juridinis asmuo, tai yra vienintelės nuostatos apibrėžiančios šio juridinio asmens teisinį statusą. Teikiamo reguliavimo apimtis ir turinys kvestionuotini. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu reguliavimą derėtų papildyti, galimai atskiriant Patentinių patikėtinių instituto teisinio statuso ir funkcijų reguliavimą į atskirus straipsnius.
Reguliuojant Patentinių patikėtinių instituto teisinį statusą derėtų nustatyti, jog tai pagal šį įstatymo projektą ir Asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Kaip pavyzdys galėtų būti naudojamas Architektų rūmų įstatymo 2 straipsnis. Bet kuriuo atveju, projekto 2 straipsnio 2 dalies turinys tobulintinas, atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje negali būti nustatytas baigtinis teisės aktų, reguliuojančių Patentinių patikėtinių instituto veiklą, nes šiai veiklai turi būti taikomi visi su jos veikla susiję įstatymai, konstitucija ir kiti teisės aktai. Priešingu atveju, svarstytina teikiamos nuostatos atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. Pritarti Projekto 21 straipsnio 2 dalis patobulinta nustatant, kad „Institutas savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir Instituto įstatais.“ Tuo tarpu 2 straipsnio 2 dalis patobulinta nustatant, kad „Patentinių patikėtinių institutas (toliau – Institutas) – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis patentinius patikėtinius ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą. Instituto teisinė forma yra asociacija.“
2 Įstatymo projekto 21 str. 2 dalis galėtų būti papildyta žodžiai „ir kiti teisės aktai“. Apibrėžiant patentinių patikėtinių instituto sąvoką, pateiktas siūlymas vadovautis Architektų rūmų įstatymo 2 str. pavyzdžiu, yra tinkamas. Galima būtų siūlomą formuluotę integruoti į Įstatymo projekto 2 str. 2 d. arba 21 str. Atsižvelgti 61.
2016-07-2522 Projekto 22 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su Patentinių patikėtinių instituto organais. Teikiamame reguliavime visiškai neatspindimas Patentinių patikėtinių instituto organų teisinis statusas, t.y. jų formavimo tvarka, veiklos formos, kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka ir kiti teisinio statuso elementai. Atsižvelgiant į tai, jog reguliuojami teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisėmis, bei valstybės reguliuojamos profesijos savivaldos įgyvendinimu, teikiamas teisinis reguliavimas laikytinas neišsamiu ir nepakankamu. Be to, toks teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Siūlytina pildyti reguliavimą, kaip pavyzdys, atspindintis kaip turėtų būti reguliuojamas Patentinių patikėtinių instituto organų teisinis statusas, galėtų būti naudojamas Architektų rūmų įstatymas. Pritarti Projektas patobulintas papildant jį straipsniais „Visuotinis patentinių patikėtinių susirinkimas“ (23 str.), „Instituto valdyba“ (24 str.), „Instituto pirmininkas“ (25 str.). 62. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1922 Šioje pastaboje teikiamas siūlymas buvo nagrinėtas Įstatymo projekto derinimo stadijoje. Po diskusijų buvo nuspręsta sutrumpinti įstatymą ir atskirai nereglamentuoti patentinių patikėtinių instituto organizavimo klausimų, paliekant šią sritį minėtos organizacijos įstatams. Manome, kad
asmens teisės užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Neatsižvelgti
2 Projekto 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog sprendimą iškelti drausmės bylą priima Patentinių patikėtinių institutas arba Valstybinis patentų biuras.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu, teisės akte negali būti alternatyvių nuostatų, kartu nenustatant vienos ar kitos alternatyvos taikymo pagrindų. Siūlytina arba aiškiai įvardinti kriterijus, kai sprendimą priimtų viena arba kita institucija, arba atsisakyti alternatyvaus teisinio reguliavimo. Nepritarti Projektas patikslintas nurodant konkrečius subjektus, turinčius teisę iškelti drausmės bylą, t.y. Patentinių patikėtinių instituto valdyba arba Valstybinio patentų biuro direktorius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalį iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pagal Notariato įstatymo 10¹ straipsnį iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Taigi, darytina išvada, kad teisingumo ministro valdymo srityje sprendimus dėl drausmės bylos iškėlimo gali priimti tiek valstybės institucija, tiek profesinės savivaldos organizacija. 64. Patentinių patikėtinių asociacija
2 Alternatyva buvo įtvirtinta siekiant numatyti didesnę vykdomosios valdžios priežiūrą. Analogiška nuostata yra įtvirtina LR Advokatūros įstatymo
drausmės bylas, tai Patentinių patikėtinių institutas turėtų išlikti, kadangi drausmės bylų inicijavimas yra viena iš veiksmingos savireguliacijos sąlygų. Atsižvelgti 65.
6 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis projekto 23 straipsnio 6 dalis skaidytina į savarankiškas straipsnio dalis, reguliuojančias kiekvienos iš sankcijų skyrimo pagrindus atskirai. Be to, straipsnis pildytinas atskiromis straipsnio dalimis, kurios nustatytų drausminių nuobaudų - pastabos ir papeikimo, skyrimo teisnius pagrindus ir kriterijus. Toks teisinis reguliavimas turi būti įtvirtintas teikiamame įstatymo projekte atsižvelgiant į tai, jog jis tiesiogiai įtakoja asmenų teisę verstis tam tikra veikla, be to, šiuo reguliavimu nustatomas sankcijų taikymas asmenims. Atsižvelgti Projektas patobulintas atsisakant aptariamos nuostatos. 66. Patentinių patikėtinių asociacija
6 Nemanome, jog yra įmanoma argumentuotai išskirti teisės pažeidimus, kurių atveju skirtina pastaba, o kurių atveju - papeikimas. Ši sritis turėtų būti palikta drausminių bylų nagrinėjimo praktikai. Mūsų nuomone, griežčiausių drausminių nuobaudų, veiklos sustabdymo ir teisės teikti patentinio patikėtinio paslaugas atėmimo, skyrimo pagrindų aptarimas – pakankamas. Neatsižvelgti
2016-07-2526 Projekto 23 straipsnis, atsižvelgiant į tai, jog teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, pildytinas nuostatomis, reguliuojančiomis drausmės bylos iškėlimo tvarką, nustatant kokie asmenys, kokiais atvejais, į kokią instituciją, kokia tvarka gali kreiptis dėl drausmės bylos iškėlimo. Taip pat projekte būtina nustatyti esminius drausmės bylų nagrinėjimo proceso elementus, užtikrinančius, jog asmuo, kuriam iškelta drausmės byla, galėtų gintis ir būti išklausytu. Atsižvelgti iš dalies Projekto 26 straipsnio 1 dalyje numatyti drausmės bylos iškėlimo teisiniai pagrindai. Pagal šio straipsnio 2 dalį sprendimą iškelti drausmės bylą priima Patentinių patikėtinių instituto valdyba arba Valstybinio patentų biuro direktorius.
Taigi, asmenys, manantys, kad patentiniam patikėtiniui turėtų būti iškelta drausmės byla, turėtų teisę kreiptis į nurodytus subjektus. Projekto 26 straipsnis papildytas numatant, kad sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir ją nagrinėjant, teisę dalyvauti turi asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir patentinis patikėtinis, dėl kurio drausmės bylos iškėlimo sprendžiama ar kurio drausmės byla nagrinėjama. 68. Patentinių patikėtinių asociacija 2017-05-1926 Šioje pastaboje iškeltus klausimus numatoma sureguliuoti Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekse, kurio teisėtumo priežiūra bus patikėta teisingumo ministrui, kaip tai aptarta Įstatymo projekto 24 str. 2 d. Pastaboje iškelti klausimai įstatymo lygmenyje nėra sureguliuoti ir LR
2016-07-2527 Projekto 24 straipsnyje siūloma reguliuoti teisinius santykius, susijusius su Patentinių patikėtinių etikos komisija. Dėl šio reguliavimo teiktinos analogiškos pastabos kaip ir dėl projekto 8 straipsnio, kuriame reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Egzamino komisija. Nepritarti Projekto 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad patentinių patikėtinių drausmės bylų nagrinėjimo tvarka nustatyta Patentinių patikėtinių profesinės etikos komisijos darbo tvarkos apraše. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir kituose teisingumo ministrui priskirtose srityse profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Advokatūros įstatymas, Notariato įstatymas, Antstolių įstatymas). Įstatymuose turėtų būti įtvirtinti tik pagrindiniai teisinio reguliavimo aspektai, neapkraunant jų procedūrinio ar techninio pobūdžio detalėmis, kurios gali būti numatytos įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 70.
2017-05-1927 Nemanome, jog įstatymo lygmeniu reikėtų detaliai reglamentuoti Patentinių patikėtinių etikos komisijos darbą. Šis klausimas yra pernelyg nutolęs nuo asmens teisės užsiimti patentinio patikėtinio veikla. Atsižvelgti
2 Projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą vieninteliu atveju – jei šis kodeksas prieštarauja teikiamam įstatymo projektui. Projekto nuostata tobulintina, nustatant, jog aptariamas kodeksas negali prieštarauti jokiems įstatymams ir Konstitucijai. Priešingu atveju, keltinas klausimas dėl teikiamos nuostatos prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą tvirtina visuotinis patentinių patikėtinių susirinkimas. Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksas skelbiamas Instituto ir Valstybinio patentų biuro interneto svetainėse. 72. Patentinių patikėtinių asociacija
2 Pastaba teisinga. Reikėtų patikslinti formuluotę, pavyzdžiui tokiu būdu: Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Neatsižvelgti
2 Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentinių patikėtinių asociacija iki 2017 m. kovo 1 d. pakeičia savo pavadinimą į Patentinių patikėtinių institutą ir pakeičia asociacijos įstatus pagal šio įstatymo nuostatas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas atsižvelgiant į tai, jog įstatymas įsigalios tik 2017-07-01.
Įgyvendinus aptariamą įstatymo projekto nuostatą, susiklostys situacija, kai Patentinių patikėtinių instituto veikla ir įstatai bus neteisėti, nes nebus pagrįsti galiojančiais įstatymais. Neatsižvelgti Projekto įsigaliojimo data pakeistą į 2018 m. kovo 15 d. Pritarus pastabai Patentinių patikėtinių institutas, tikėtina, nesuspėtų iki įstatymo įsigaliojimo priimti visų įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų. 74. Patentinių patikėtinių asociacija
2 Tokiais atvejais, kaip šis, visuomet susiklosto tam tikras pereinamasis laikotarpis, kuomet veikiantys subjektai turi suderinti savo įstatus su naujai priimtu teisės aktu. Siekiant išvengti galimo neatitikimo teisės aktams, siūlome nenustatyti konkrečios datos Patentinių patikėtinių asociacijos persitvarkymui arba jį nukelti po Įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo įsigaliojimo terminą taip pat reikėtų prailginti. Atsižvelgti
4 Projekto 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Patentiniai patikėtiniai, įrašyti į Patentinių patikėtinių registrą iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi patentiniais patikėtiniais ir įrašomi į Patentinių patikėtinių sąrašą, jeigu jie iki 2017 m. birželio 30 d. pateikia Valstybiniam patentų biurui šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytą deklaraciją. Valstybinis patentų biuras netikrina šiose deklaracijose pateiktų duomenų pagal šio įstatymo 9 straipsnį.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinės valstybės principu, analogiškais atvejais, kai įstatymų leidėjas naujai sureguliuoja tam tikrą veiklos sritį, yra nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu visi asmenys, neatitinkantys naujo reguliavimo reikalavimų yra įpareigojami pertvarkyti savo veiklą, ar įgyti reikiamą kvalifikaciją taip, kad atitiktų naujai nustatomus įstatyminius reikalavimus. Priešingu atveju, galėtų susiklostyti situacija, kai asmenys veiks neatitikdami įstatymų reikalavimų, be to, būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes asmenims, kurie jau veikia ir kurie siekia veikti, būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, nors tarp šių asmenų nėra ir negali būti tokių skirtumų, kad šiems asmenims galiotų skirtingas teisinis reguliavimas, kadangi jie užsiimtų ta pačia veikla. Taigi nepakeitus siūlomo reguliavimo pagal išdėstytą pastabą, turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos atitiktis konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams. Pritarti Nuostata patobulinta nustatant, kad patentiniai patikėtiniai, įrašyti į Patentinių patikėtinių registrą iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi patentiniais patikėtiniais ir įrašomi į Patentinių patikėtinių sąrašą, jeigu jie iki 2018 m. kovo 14 d. pateikia Institutui šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus. Prieš įrašydamas į Patentinių patikėtinių sąrašą, Institutas patikrina šių asmenų atitiktį šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 76. Patentinių patikėtinių asociacija
4 Mūsų nuomone, 25 str. 4 d. numatyta esamų patentinių patikėtinių pateiktų deklaracijų pirminio netikrinimo nuostata turėtų išlikti. Tai atitiktų asmenų teisėtų lūkesčių principą.
Kita vertus, pastaboje minimas asmenų lygiateisiškumo principas taip pat būtų užtikrintas, nes Įstatymo projekto 14 str. 1 d. 2 p., numato, kad visi esami patentiniai patikėtiniai atitiktų Įstatymo projekto 5 str. nustatytus reikalavimus. Faktiškai, mūsų žiniomis, visi esami patentiniai patikėtiniai atitinka Įstatymo projekto 5 str. reikalavimus. Suprantama, kai kurie faktai apie asmenų teistumus (nepriekaištingos reputacijos kontekste) mums gali būti ir nežinomi. Todėl siūlymas nustatyti 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus Valstybinis patentų biuras turi patikrinti esamų patentinių patikėtinių atitikimą Įstatymo projekto 5 str. reikalavimams, būtų prasmingas. Kitaip tariant, deklaracijų patikrinimas galėtų būti atidėtas 3 metų pereinamajam laikotarpiui. Neatsižvelgti
2016-07-2529 Projekto 25 straipsnis pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, nustatančios terminus iki kurių turėtų būti atlikti visi įstatymo projekte numatomi veiksmai: Egzamino komisijos sudarymas, Patentinių patikėtinių sąrašo sudarymas, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas, Patentinių patikėtinių profesinės etikos kodekso patvirtinimas ir kt. Be to, pastebėtina, jog kai kurie iš šių veiksmų teisėtai gali būti atlikti tik įsigaliojus teikiamam įstatymo projektui. Atsižvelgti Manytina, kad šiuo atveju taikytina 29 straipsnio 3 dalis:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras, Valstybinis patentų biuras ir Institutas iki 2018 m.
kovo 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2017-05-1929
advokatūra 2017-04-25 * Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektu Nr.
XIIP-4628 bei su juo susijusiais įstatymų projektais Nr. XIIP-4629-XIIP-4632, informuoja, kad pastabų bei pasiūlymų neturi ir minėtiems projektams pritaria. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektui XIIP-4628(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos stojimo į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau - EBPO) kontekste vyksta Lietuvos investicijų politikos peržiūra EBPO Investicijų komitete ir Lietuva Investicijų komiteto stojimo raporte ir peržiūros komitete metu informavo EBPO šalis nares, jog yra parengtas Patentinių patikėtinių įstatymo projektas, nenustatantis pilietybės reikalavimo patentinių patikėtinių paslaugų teikimui, kurį tikimasi priimti 2017 m. LR Seimo II (pavasario) sesijos metu, bei įvertinant klausimo svarbą ir numatomų Lietuvos peržiūrų EBPO komitetuose kalendorių, siūlome Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo projektą XIIP-4628(2) bei lydimuosius projektus (XIIP-4629(2)-XIIP-4632(2)) svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė