Projekto-3 lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Šio Įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti
antstoliais
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar arba bakalauro ir magistro), neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti antstolio pareigų, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstoliu ar antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, dalyvauti antstolių viešame konkurse gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų nelaikydamas antstolio kvalifikacinio egzamino. 2. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas teistumas, arba nuteistas už kitą nusikaltimą, jeigu nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
3) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai; 3)4) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 4)5) jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais; 5)6) buvo pašalintas arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikalstama veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jeigu ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti
kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose,.
Antstolis taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Vykdydamas šiame Įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis negali naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis.“
1Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) apskundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas dėl drausminės
nuobaudos – atleidimo iš antstolių – paskyrimo.“
2Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 5 dalį. 5. Antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka bei pagrindais. 6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą
negali dirbti antstoliu;“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už
nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti
dokumentai, neišmokėtos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, ir antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams.
Lietuvos Aantstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.“
išdėstyti taip:
„3. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių
garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, išskyrus Antstolių garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš antstolių – paskyrimo apskundimą. Apskundus Antstolių garbės teismo sprendimą, kuriuo antstoliui skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš antstolių, drausminė nuobauda įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolių garbės teismas Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo.“
2Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo
sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) arba subjektui, iškėlusiam drausmės bylą, dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.“
išdėstyti taip:
„3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio
Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, išskyrus bankroto administravimą, atėmimas iki šešių mėnesių;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;“. 10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1
dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos neatlygintinai, jeigu jie nėra yra susiję su antstolio funkcijų paslaugų atlikimu teikimu.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Antstolio veiklos teritorija ir antstolių skaičius
kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. 2. Antstolių veiklos teritorijose dirbančių antstolių skaičius nustatomas vadovaujantis teisingumo ministro tvirtinama antstolių skaičiaus nustatymo metodika, atsižvelgus į praėjusių dvejų kalendorinių metų gyventojų skaičiaus antstolio veiklos teritorijoje ir gautų pajamų ir patirtų išlaidų santykio statistinius vidurkius, apskaičiuotus lyginant pastarųjų praėjusių dvejų kalendorinių metų statistinius vidurkius su ankstesnių dvejų kalendorinių metų statistiniais vidurkiais. 23. Antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo veiklos
kontrolė, ir skundų ir prašymų nagrinėjimas
veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. 2.
šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. 3. Įstatymų nustatyta tvarka Aantstolių veiklą gali tikrinti ir kitos institucijos. 4. Antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų darbuotojų veiklą. 5. Antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus dėl informacijos suteikimo ir skundus dėl antstolio, antstolio kontoros darbuotojų etikos, darbo drausmės jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. 6. Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nesusijusios su procesinių veiksmų atlikimu, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose. Lietuvos antstolių rūmų atsakymas per trisdešimt dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 7. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai, gavę asmens skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, persiunčia jį antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas
1.
Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolių padėjėjų sąrašo:
1) paskyrus šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą;
2) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju;
2) jei antstolio padėjėjas nebeatitinka reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje;
3) jei antstolio padėjėjas neatestuojamas. 2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Antstolio padėjėjo teisės ir
pareigos
jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. 2. Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmės, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui. 3. Skiriant pavaduojantįjį pavaduojantį antstolį, pavaduojamojo pavaduojamo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančiojo pavaduojančio antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant šio straipsnio 1 dalyje numatytus nurodytus veiksmus.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Antstolio padėjėjas negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ar organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose,. Antstolio padėjėjas taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Atlikdamas procesinius veiksmus, antstolio padėjėjas negali naudotis įmonės, kurios savininkas ar dalininkas yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Antstolių padėjėjų mokymas, ir
kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas
kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai. 2. Antstolių padėjėjų mokymo programą ir kvalifikacijos kėlimo programą nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 3. Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus vykdoma antstolių padėjėjų atestacija. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir atestavimo tvarką tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) antstolio padėjėją atestuoti;
2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus;
3) antstolio padėjėjo neatestuoti ir pasiūlyti antstoliui spręsti klausimą dėl asmens atleidimo iš antstolio padėjėjo.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis pavaduojantis antstolis.“
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Antstolio atstovavimas
skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, arba bakalauro, ir magistro), neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti antstolio pareigų, išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei ir habilituotas daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas be egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro įsakymu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, teisingumo ministras antstolio atstovu skiria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu pasiūlytą asmenį atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos. 2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia.
Atstovaujamasis Atstovaujamas antstolis atstovavimo metu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų nurodytų paslaugų. 3. Atstovaujamasis Atstovaujamas antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki jo veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Tais atvejais, kai antstolio atstovas atstovu skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pasiūlytas asmuo teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 4. Antstolio atstovas atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu:
1) pasibaigus atstovavimo terminui, išskyrus atvejus, kai teisingumo ministro įsakyme nurodytas atstovavimo terminas;
2) atstovaujamojo atstovaujamo antstolio ar atstovo reikalavimu;
3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo
antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamojo atstovaujamo antstolio vardu ir naudodamas antstolio antspaudą, nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas. 6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis atstovaujamas antstolis ir antstolio atstovas.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Antstolio pavadavimas 1.
kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamojo pavaduojamo antstolio pasiūlytas pavaduojantysis pavaduojantis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiuoju pavaduojančiu antstoliu Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis. 2. Jei antstolis negali atlikti antstolio funkcijų ilgiau kaip trisdešimt dienų ar jo antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ir ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantysis pavaduojantis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas, iki antstolio įgaliojimų atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas. 32. Pavaduojamasis Pavaduojamas antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų nurodytų paslaugų. 43. Pavaduojantysis Pavaduojantis ir pavaduojamasis pavaduojamas antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jei pavaduojantysis ir pavaduojamasis antstoliai dėl pavadavimo sąlygų jie nesusitaria arba pavaduojantysis antstolis pavaduojančiu antstoliu skiriamas teisingumo ministro iniciatyva Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pasiūlytas antstolis, pavadavimo sąlygos sąlygas ir pavaduojančiojo pavaduojančio antstolio atlyginimas atlyginimą už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka nustato Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. 54. Pavaduojantysis Pavaduojantis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio ir antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis pavaduojamas antstolis. Rengiant procesinius dokumentus, naudojamas pavaduojančio antstolio antspaudas.
Už žalą, padarytą pavadavimo metu, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantysis pavaduojantis antstolis.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Duomenų ir informacijos apskaita,
teikimas ir saugojimas vykdant antstolio veiklą
vykdomųjų dokumentų sąrašą. Duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei ir dokumentų perdavimą ar įteikimą saugomi antstolio (antstolių) kontoroje. Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarką tvirtina teisingumo ministras. 2. Antstolis privalo užtikrinti duomenų apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, tinkamą teisėtą naudojimą ir saugojimą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys naudojama Aantstolių informacinęė sistemąa. Jos nuostatus ir duomenų teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. 3. Antstolis privalo teikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams informaciją, reikalingą šio Įstatymo 27 straipsnio
privataus gyvenimo aplinkybes ir profesines paslaptis arba juridinių asmenų komercines paslaptis, gauta ar paaiškėjusi atliekant antstolio funkcijas ar teikiant paslaugas, negali būti atskleidžiama ar pateikiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 4.
aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, atliekant šiuos veiksmus surašyti dokumentai ar jų kopijos gali būti pateikiami tik vykdymo procese dalyvavusiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių prašymu buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų įteikimo ar perdavimo veiksmai, arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 5. Šiame Įstatyme nustatyta dokumentų Dokumentų, duomenų ir informacijos apskaitos bei teisėtą naudojimo naudojimą tvarka taikoma privalo užtikrinti ir antstolio atstovui atstovas, antstolio padėjėjui padėjėjas, kitiems kiti antstolio (antstolių) darbuotojams kontoros darbuotojai, kuriems šie duomenys ir informacija paaiškėjo dirbant pas antstolį, taip pat asmenims asmenys, nustojusiems nustoję dirbti antstoliu, antstolio padėjėju, antstolio (antstolių) kontoros darbuotoju.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Antstolių kvalifikacijos kėlimas
kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai, o koordinuoja Teisingumo ministerija. 2. Antstolių kvalifikacijos kėlimo nuostatus Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina teisingumo ministras Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.“
1Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias,
rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta vykdoma kas ketveri penkeri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.“
2Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų sprendimų:
1) antstolį atestuoti;
2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;
3) antstolio neatestuoti ir pasiūlyti teisingumo ministrui spręsti klausimą dėl asmens atleidimo iš antstolių.“
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Antstolio depozitinės sąskaitos, antspaudas ir parašas
1Antstolis turi antspaudą antspaudus su Lietuvos valstybės herbu, savo vardu, pavarde. Antstolio antspaudo
antspaudų formą formas nustato teisingumo ministras. 2. Teisės aktų nustatyta tvarka Aantstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei ir kitų sąskaitų. 3. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys. 4. Prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, antstolis privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams savo antspaudo antspaudų ir parašo pavyzdį pavyzdžius. 5. Antstolis privalo Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams pateikti pasikeitusio pasikeitusių antspaudo antspaudų ar parašo pavyzdį pavyzdžius.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Antstolio veiklos dokumentai
1Antstolis privalo tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus.
Antstolis savo veiklos dokumentus tvarko vadovaudamasis Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisykles taisyklėmis, kurias nustato ir antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. 2. Teisingumo ministras kartu su Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi tvirtina antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę. 3.2. Antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
kontroliuoti antstolių veiklą;“. 2. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių
įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą; Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti antstolių padėjėjų atestaciją;“. 26 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas
valdymo organas. Jį sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams. 2. Šis Įstatymas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentas nustato Prezidiumo įgaliojimus ir darbo tvarką. 3.
rūmams priskirtas funkcijas:
1) tikrina antstolių darbo organizavimą (antstolių padėjėjų) veiklą;
2) teikia pasiūlymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais;
3) apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę;
4) organizuoja kursus ir seminarus antstolių, antstolių padėjėjų kvalifikacijai kelti;
5) tvirtina antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimo nuostatus, antstolių padėjėjų mokymo programą;
6) šio Įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nurodytais atvejais teikia teisingumo ministrui pasiūlymus skiriant antstolio atstovą ar pavaduojantį antstolį;
7) apibendrina antstolių veiklos praktiką, vykdomųjų bylų statistiką ir teikia antstoliams rekomendacijas;
8) tvirtina susipažinimo su užbaigtų vykdomųjų bylų medžiaga tvarką;
59) gali reikalauti iš antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti; 6)10) atlieka kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas. 4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas teikia teisingumo ministrui paskelbti antstolių susirinkimo priimtus Lietuvos antstolių rūmų įstatus. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti įstatus, jeigu jie prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti įstatus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“
paskirti antstoliais iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas iki 2017 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
12, 14, 15, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 46,
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projekto (toliau tekste – projektas) rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas kompleksiškai nebuvo peržiūrimas nuo 2009 metų. Per tą laiką taikant galiojančias Įstatymo nuostatas išryškėjo kai kurios antstolių veiklos teisinio reguliavimo spragos ir būtinybė tobulinti antstolių veiklą reguliuojančias nuostatas. Pagrindinis šio projekto tikslas – peržiūrėti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nuostatas, siekiant pašalinti antstolių veiklos teisinio reguliavimo spragas, didinti antstolių veiklos efektyvumą, skaidrumą bei tobulinti antstolių veiklos teisinį reguliavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
santykiai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Manytina, kad tokiu teisiniu reguliavimu antstoliams nustatyti nepakankamai aukšti kvalifikacijos reikalavimai.
Atsižvelgiant į antstoliams valstybės deleguotas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus (areštuoti pinigines lėšas ir turtą, parduoti turtą ir pan.), asmenims, siekiantiems būti paskirtais antstoliais, neturėtų būti keliami mažesni išsilavinimo reikalavimai, nei kitų laisvų teisinių profesijų atstovams (notarams, advokatams). Be to, asmeniui, dirbusiam antstoliu, norinčiam dalyvauti antstolių viešame konkurse ir būti paskirtam antstoliu, yra nustatyti didesni reikalavimai negu asmeniui, kuris buvo antstolio padėjėju. Pagal dabar galiojančias Įstatymo nuostatas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas. Asmuo atleidžiamas iš antstolių, jeigu įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamą veiką. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai teismas pripažino antstolį kaltu padarius nusikalstamą veiką, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Teismui priėmus tokį nuosprendį, asmuo toliau vykdė antstolio funkcijas. Kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo, teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra nepriekaištingos reputacijos ir gali toliau vykdyti antstolio funkcijas. Įstatymo
negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu.
Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti analogiški veiklos apribojimai ir antstolio padėjėjui. Šie antstoliui, antstolio padėjėjui nustatyti veiklos apribojimai neapima draudimo būti tokios įmonės dalininku ar savininku, todėl antstoliai, antstolių padėjėjai gali steigti uždarąsias akcines bendroves, kurių veikla tiesiogiai susijusi su skolų išieškojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, samdyti bendrovių vadovus. Įsteigę tokią bendrovę, antstoliai, antstolių padėjėjai galėtų nevaržomai naudotis jų paslaugomis vykdymo procese ir tai galėtų sukelti akivaizdų interesų konfliktą. Pavyzdžiui, antstolis ar antstolio padėjėjas, turėdamas jam (ar šeimos nariui) priklausančią turto vertinimo įmonę, gali tiesiogiai įtakoti nustatant areštuoto turto vertę vykdymo procese. Be to, dėl pageidaujamos turto vertės nustatymo tarp antstolio ar antstolio padėjėjo ir išieškotojo gali atsirasti korupcinių susitarimų rizika. Galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti drausmės bylą, atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, skirti antstoliui drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad paskyrus antstoliui Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – teisės atlikti antstolio funkcijas atėmimą iki šešių mėnesių, sukeliama nemažai neigiamų pasekmių, visų pirma, vykdymo proceso šalims, t. y. pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės, nes, kurį laiką sutrinka vykdymo procesas, kol paskiriamas pavaduojantis antstolis ar antstolio atstovas.
Tuo tarpu pačiam antstoliui tokios nuobaudos paskyrimas pastebimų neigiamų pasekmių nesukelia (jį tiesiog pavaduoja arba atstovauja kitas antstolis), tokiu būdų nepasiekiamas drausminės nuobaudos tikslas. Įstatymo
gali teikti paslaugas. Nurodytos paslaugos, išskyrus bankroto administravimą, iš esmės yra laikino, nenuolatinio pobūdžio. Tuo tarpu bankroto administratoriaus pareigos ir funkcijos savo esme yra nuolatinio, nepertraukiamo pobūdžio. Antstolių garbės teismui paskyrus antstoliui drausminę nuobaudą – teisės teikti paslaugas atėmimą iki šešių mėnesių, antstolis, kaip teismo paskirtas bankroto administratorius, negalės vykdyti bankroto administratoriaus funkcijų, tokiu būdu nebus vykdomos bankroto procedūros (kol teismas nepaskirs naujo bankroto administratoriaus), ko pasekoje gali būti pažeisti bankrutuojančio asmens kreditorių, tame tarpe ir valstybės (nes daugeliu atveju bankrotas iškeliamas už mokesčių nesumokėjimą) interesai. Minėtoje straipsnio dalyje nustatyta, kad antstolis aukciono tvarka gali realizuoti tik įkeistą kilnojamąjį turtą, siūlytina išplėsti aukciono tvarka realizuotino turto sąrašą.
Šiuo metu Antstolių garbės teismo formuojama tokia praktika, kad jeigu Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, paskyrė antstoliui drausminę nuobaudą, o antstolis apskundė šį sprendimą, paskirtos nuobaudos galiojimas sustabdomas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką dėl paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja nuo jos paskyrimo ir sprendimo apskundimas nesustabdo nuobaudos galiojimo. Priešingu atveju atsirastų prielaidos paneigti sprendimo dėl nuobaudos paskyrimo poveikį, nuobaudos galiojimo sustabdymas prieštarautų drausminės atsakomybės tikslams. Pažymėtina, kad šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama apie reikiamą antstolių skaičių kiekvienoje antstolių veiklos teritorijoje. Nesant tokio reguliavimo, šio klausimo sprendimas paliekamas teisingumo ministro diskrecijai, kuris gali būti vertinamas kaip vieno asmens nuomonė ar kelti abejonių jo pagrįstumu. Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo nuostatą teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolių padėjėjų sąrašo, jeigu antstolio padėjėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas arba pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju. Pažymėtina, kad antstolio padėjėjui vykdymo procese suteikiami dideli įgaliojimai, todėl, skiriant asmenį antstolio padėjėju, jam taikomi Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Vienas iš jų – būti nepriekaištingos reputacijos.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 30 straipsnį antstolio padėjėjui suteikti įgaliojimai atlikti procesinius veiksmus (areštuoti turtą, nurašyti skolininko pinigines lėšas iš banko sąskaitos, išieškoti iš skolininko pajamų, inicijuoti vieną ar kitą priverstinį veiksmą ir pan.) vykdymo procese. Tokios savarankiškos sprendimų teisės bei veikimo galimybės nėra suteiktos įstatymu nei notarų, nei advokatų padėjėjams. Atsižvelgus į antstolio padėjėjo teises ir pareigas vykdymo procese, kurios iš esmės prilygintos antstolio funkcijoms, neabejotina, kad antstolio padėjėjui turėtų būti keliami aukšti kvalifikacijos kėlimo bei patikros reikalavimai. Pagal galiojančio Įstatymo nuostatas antstolio padėjėjo kvalifikacija nėra tikrinama, tačiau atsižvelgus į antstolio padėjėjui suteiktus įgaliojimus, tikslinga Įstatyme įtvirtinti antstolio padėjėjo atestacijos institutą. Atsižvelgus į tai, būtina praplėsti pagrindų, kuriems esant, iš antstolio padėjėjo atimama teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, sąrašą. Galiojančio Įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija, tačiau nenustatyta atsakymų į asmenų pareiškimus ir skundus apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakymai gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos antstolių rūmų atsakymai nėra skundžiami. Manytina, kad tikslinga Įstatyme nustatyti Lietuvos antstolių rūmų atsakymų į asmenų prašymus ir skundus apskundimo tvarką. Įstatymo
metai. Pagal teisingumo ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.
1R-125 patvirtintą Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašą kiekvieno antstolio veiklos eilinis patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip vieną kratą per penkerius metus. Praktikoje pasitaikė nemažai atvejų, kuomet vykdant antstolio atestaciją, buvo sunku objektyviai įvertinti antstolio kvalifikaciją, profesines žinias, nes jo veiklos patikrinimas atliktas prieš 2-3 metus arba bus atliekamas po atestacijos. Pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas, jei antstolis nenurodo jį pavaduojančio antstolio arba jį atstovaujančio asmens, taip pat jei antstolis nesusitaria su pavaduojančiu antstoliu dėl pavadavimo sąlygų, pavaduojantį antstolį arba antstolį atstovaujantį asmenį ir pavadavimo sąlygas nustato teisingumo ministras. Manytina, kad tai perteklinė teisingumo ministrui suteikta funkcija, todėl tikslinga ją deleguoti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Konstitucinis teismas ne kartą pažymėjo teisinio išsilavinimo svarbą asmenims, užsiimantiems valstybės kontroliuojama profesija. Atsižvelgus į tai ir į aukščiau išdėstytus argumentus, projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, pretenduojantis tapti antstoliu, privalo turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą – vienpakopį arba bakalauro ir magistro. Taip pat siūloma suvienodinti reikalavimus asmenims, dirbusiems antstoliais ar antstolių padėjėjais, ir norintiems dalyvauti antstolių viešame konkurse. Nustatyti, kad antstoliu gali būti skiriamas asmuo ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstoliu ar antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą.
Projektu siūloma nustatyti, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, arba nuteistas už kitą nusikaltimą, jeigu nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai. Taip pat jeigu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai. Šios nuostatos siūlomos atsižvelgus į valstybės suteiktus antstoliui įgaliojimus ir deleguotas funkcijas. Projektu siūlomo nustatyti 5 metų termino paskirtis, nepriklausomai nuo nusikaltimo ar nusižengimo dydžio, yra prevencinė. Tai laiko tarpas per kurį asmuo nuo nusikaltimo ar nusižengimo padarymo turi išbūti nepriekaištingos reputacijos. Kitaip tariant, per šį terminą asmuo neturi padaryti naujo nusižengimo, nusikaltimo ir įrodyti, kad jo elgesys nekelia jokių abejonių dėl jo paskyrimo antstoliu. Taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu antstolis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis turi būti atleistas iš antstolių. Siekiant užtikrinti antstolių, antstolių padėjėjų veiklos skaidrumą, projektu siūloma įtvirtinti draudimą antstoliui, antstolio padėjėjui, vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, naudotis paslaugomis įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, jei tos įmonės savininkas ar dalininkas yra pats antstolis, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimas giminaitis.
Projektu siūloma nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis teisingumo ministras galėtų tvirtinti antstolių veiklos teritorijas ir jose dirbančių antstolių skaičių. Nustatant antstolių skaičių, tokiais kriterijais galėtų būti gyventojų skaičius atitinkamoje antstolio veiklos teritorijoje ir, pagal Teisingumo ministerijai teikiamų ataskaitų duomenis, antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų santykis. Siūloma išbraukti iš drausminių nuobaudų sąrašo drausminę nuobaudą – teisės atlikti antstolio funkcijas atėmimą iki šešių mėnesių, kaip neefektyvią ir sukeliančią nemažai neigiamų pasekmių vykdymo proceso šalims. Siekiant nepažeisti kreditorių interesų ir sklandaus bankroto procedūrų vykdymo, Projektu siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismas gali paskirti antstoliui drausminę nuobaudą – teisės teikti paslaugas atėmimą iki šešių mėnesių, išskyrus bankroto administravimo paslaugą. Siūloma nustatyti, kad drausminės nuobaudos paskyrimo apskundimas nenustabdo jos galiojimo, išskyrus drausminės nuobaudos – atleidimo iš antstolių paskyrimą. Projektu siūloma nustatyti, kad aukciono tvarka antstolis gali realizuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, siūloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams suteikti teisę gautus skundus dėl antstolių procesinių veiksmų perduoti antstoliams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Siūloma aiškiau reglamentuoti, kokie antstoliui raštu pateikti asmenų prašymai ir skundai turi būti nagrinėjami šiame įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos antstolių rūmų atsakymai į asmenų prašymus ir skundus dėl antstolio veiksmų galės būti skundžiami teismui. Siūloma papildyti teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimo pagrindus, nustatant, kad teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama išbraukiant antstolio padėjėją iš antstolių padėjėjų sąrašo, jei antstolio padėjėjas nebeatitinka reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, taip pat jei jis neatestuojamas. Atsižvelgus į tai, kad antstolių padėjėjai turi didelius įgaliojimus vykdymo procese (iš esmės vykdo antstolio funkcijas, išskyrus Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus) ir siekiant užtikrinti kvalifikuotą antstolio padėjėjo pareigų atlikimą, projekte siūloma nustatyti, kad antstolių padėjėjai privalo kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose, taip pat, kaip ir antstoliai, yra atestuojami. Siekiant Lietuvos antstolių rūmams suteikti daugiau sprendimo teisių savivaldos srityje, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai antstolis nenurodo antstolio, kuris galėtų jį pavaduoti arba asmens, galinčio jį atstovauti, pavaduojančiu antstoliu arba antstolio atstovu skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu pasiūlytas antstolis arba asmuo, atstovausiantis antstolį.
Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojančiu antstoliu skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pasiūlytas antstolis, pavadavimo sąlygas ir pavaduojančio antstolio atlyginimą už pavadavimą nustato Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Projektu siūloma suvienodinti antstolio veiklos eilinio patikrinimo atlikimo ir eilinės antstolio atestacijos vykdymo laikotarpį. Siūloma nustatyti, kad antstolio veiklos eilinis patikrinimas ir eilinė antstolio atestacija būtų vykdoma kas penkeri metai. Šiuo pakeitimu siekiama, kad antstolio eilinė atestacija būtų vykdoma po jo veiklos eilinio patikrinimo, tikslu objektyviau įvertinti antstolio kvalifikaciją, profesines žinias ir tinkamumą vykdyti antstolio veiklą. Taip pat siūloma išplėsti antstolių savivaldos atliekamų funkcijų sąrašą, nustatant, kad Lietuvos antstolių rūmai organizuos ir vykdys antstolių padėjėjų atestaciją, apibendrins antstolių veiklos praktiką, vykdomųjų bylų statistiką ir teiks antstoliams rekomendacijas, tvirtins antstolių padėjėjų mokymo programą, Antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimo nuostatus, tvirtins susipažinimo su užbaigtų vykdomųjų bylų medžiaga tvarką. Projekte siūlomi ir kiti pakeitimai, kurie aiškiau reglamentuotų, kai kuriuos darbo organizavimo klausimus, pvz., antstolio antspaudų naudojimo, antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo. Projektu tikimasi aiškesnio antstolių veiklos teisinio reguliavimo, antstolių, antstolių padėjėjų tobulėjimo ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo profesinėje veikloje.
Taip pat tikimasi, kad pagreitės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesas. Įstatymas nauja redakcija nedėstomas, nes dalis keičiamų Įstatymo nuostatų yra redakcinio pobūdžio (pvz., Įstatymo 30, 34 straipsniai). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeniniai situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeniniai situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų priimti ar keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimas, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projekte siūlomos nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, bei Europos Sąjungos teisei. 11.
priimti turintys subjektai Įgyvendinant projekte siūlomas nuostatas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams reikės parengti:
projekte siūlomas nuostatas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai reikės pakeisti:
patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295;
2009 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-125;
teisingumo ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-125;
bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1R- 209;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 433/233 „Dėl antstolių sveikatos patikrinimo tvarkos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
„antstolis“, „antstolio veikla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO nr. IX-876 2, 4, 5, 10, 11, 12, 14, 15, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37,
2016-07-29 Nr. XIIP-4626 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]