Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 15 procentų visų vieneto pajamų, ir“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2, toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti išnagrinėjus praktikoje kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 30 punktą „Įvertinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą, įdarbinant asmenis, negalinčius lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje, ir įgyvendinti priemones, didinančias šių asmenų įsidarbinimą“, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2014 m. liepos 15 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-7-46 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir 2015 m. liepos 22 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacijos) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr.
4-01-9292 pateiktas išvadas dėl korupcijos rizikos analizės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės įmonės statuso suteikimo, valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo ir socialinių įmonių veiklos priežiūros veiklos srityse. Įstatymų projektų tikslai – tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Įstatymų projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų ir kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus minėtoms įmonėms ir taip užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą socialinių įmonių tikslą – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Įstatymų projektus parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.
A1-550 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimams parengti sudarymo“. Darbo grupės vadovas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius (tel. 8 706 64208, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje veikia 156 socialinės įmonės, iš kurių 66 – neįgaliųjų socialinės įmonės. 2015 m. socialinės įmonės statusas suteiktas 10 socialinių įmonių, 3 iš jų – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Socialinėse įmonėse 2015 m. buvo naujai įdarbinti 3 094 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys. Per tą patį laikotarpį 2 423 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Šiuo metu socialinėse įmonėse dirba 5 833 tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai. Europos Komisijos 2011 m. spalio 25 d. komunikate Nr. (2011) 682 „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ ir Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ pabrėžiama, kad socialinė įmonė (socialinės ekonomikos veiksnys) yra tokia įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra socialinis poveikis, o ne pelno savininkams ar akcininkams siekis. Socialinėmis įmonėmis yra laikomos įmonės, kurių pelnas reinvestuojamas į to socialinio siekio įgyvendinimą. Nors daugelis Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių dirba pelningai, gautas pelnas nėra reinvestuojamas socialinės įmonės tikslams, o pelno siekimas nesuderinamas su Įstatyme nustatytu tikslu – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Nors Įstatymas nustato du skirtingus socialinių įmonių tipus – socialinę įmonę ir neįgaliųjų socialinę įmonę bei šešias tikslines grupes, kurių įdarbinimas socialinėje įmonėje yra remiamas valstybės biudžeto lėšomis, socialinėse įmonėse dirba tik neįgalūs darbuotojai, kurie sudaro 98 procentus tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, ir vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai. Kitoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys socialinėse įmonėse nėra įdarbinami. Valstybės pagalbos teikimo laikotarpis socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalų darbuotoją nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią. Todėl nors neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotą laikotarpį, kol jie dirba socialinėje įmonėje. Lietuvoje dirba tik 28 procentai visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Nors valstybės pagalba pirmiausia turėtų būti skiriama siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų užimtumą ir užtikrinti asmenų pajėgumą įgyvendinti įgytą profesinę kvalifikaciją ar įgūdžius, socialinėse įmonėse neterminuotai remiamas neįgalių asmenų, sukakusių pensinį amžių, įdarbinimas.
Neįgaliems darbuotojams, siekiantiems įsidarbinti socialinėje įmonėje, netaikomas reikalavimas registruotis teritorinėje darbo biržoje, todėl valstybės pagalba yra teikiama ir tuo atveju, kai neįgalieji dirba keliose įmonėse ir būdami ekonomiškai aktyvūs gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis. Socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims nėra nustatytas minimalus darbo laikas, leidžiantis pasiekti įmonei keliamus tikslus. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito 2015 m. liepos 22 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateikti pavyzdžiai, kai socialinės įmonės tikslinėms grupėms priklausančius asmenis priima dirbti, nustatydamos labai trumpą darbo trukmę, kuri nesudaro tinkamų sąlygų asmeniui grįžti į darbo rinką, o mokamas mažas darbo užmokestis neturi įtakos jo socialinei atskirčiai mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų poreikis subsidijai darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, kuri sudaro 98 procentus visos socialinėms įmonėms teikiamos pagalbos, ir kuriai pagal Įstatymą apribojimai teikti paraiškas nėra taikomi, nuolat didėja, Vyriausybės įgaliota institucija dėl ribotų finansinių išteklių neturės galimybės ateityje socialinėms įmonėms užtikrinti pakankamo finansavimo.
Paraiškos gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, subsidiją tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, subsidiją neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti yra priimamos nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d., todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija negali tiksliai suplanuoti einamųjų metų valstybės pagalbos lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti. Socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, viešąsias įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) bei asociacijas. Socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo turi tenkinti Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių. Darbuotojai, priklausantys Įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Socialinėje įmonėje įdarbintiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims netaikomas reikalavimas dirbti nustatytą darbo valandų skaičių per mėnesį. Darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, neįgaliųjų socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.
Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir neįgaliųjų tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius negali būti mažesnis kaip keturi. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Įstatymas, be neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų, nustato ir kitas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes (ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaiką ir kt.). Šioms tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įdarbinimas yra remiamas valstybės, tačiau socialinėms įmonėms nėra nustatytas reikalavimas įdarbinti kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Juridiniam asmeniui, kuris netenkina neįgaliųjų socialinei įmonei Įstatyme nustatyto reikalavimo įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, gali būti suteikiamas socialinės įmonės statusas, kai įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklauso lengviausią negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis. Įstatyme nustatyta, kad socialinė įmonė negali vykdyti veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų.
Neįgaliųjų socialinėje įmonėje tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 55 procentų neviršijantis darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, teritorinėje darbo biržoje registruotis neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą. Vyresni kaip 50 metų asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę kaip bedarbiai, ir vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ar kitas asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalų šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai, yra priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms dar vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo socialinėje įmonėje, ar ne.
Įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio ir tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Įstatyme nustatyta, kad juridinis asmuo, siekiantis socialinės įmonės statuso, kartu su prašymu suteikti socialinės įmonės statusą turi pateikti ir veiklos (verslo) planą.
Socialinė įmonė netenka jai suteikto socialinės įmonės statuso, jeigu daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitinka Įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus, veiklos, susijusios su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, neremtinos ir laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymo, taip pat kai priimamas sprendimas juridinį asmenį reorganizuoti. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms įdarbinus neįgalų darbuotoją yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms tikslinėms grupėms priklausančius darbuotojus ši subsidija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo. Jeigu socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinių grupių asmenų nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip dveji metai, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių po įdarbinimo laikotarpį. Socialinei įmonei nėra taikomas reikalavimas įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, siekiant gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, praėjus trejiems metams po socialinės įmonės statuso suteikimo. Jeigu sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.
Subsidija sudaro 40 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 procentų už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Įstatymas nustato, kad socialinė įmonė, siekianti gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, turi pateikti turto nuosavybės ar valdymo teisę, užtikrinančią tokios darbo vietos išlaikymą ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo), patvirtinančius dokumentus. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti gali būti skiriama išlaidoms, kurias socialinė įmonė turėjo per 12 mėnesių iki paraiškos ir kitų nustatytų dokumentų pateikimo, kompensuoti. Įstatymas nenustato, kad socialinė įmonė, siekdama gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti ir ketindama įsigyti naudotus darbo įrenginius ir kitus reikmenis ar steigdama daugiau kaip
už subsidijos lėšas numatomo įsigyti turto vertinimo metu nustatytą darbo įrenginių ir kitų reikmenų vertę.
Įstatyme nėra nustatytas maksimalus subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydis. Subsidijos papildomoms administravimo ir transporto išlaidoms mokėjimas nėra diferencijuojamas atsižvelgiant į socialinėje įmonėje tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių. Įstatymo nuostatos nereglamentuoja lėšų poreikio planavimo socialinėms įmonėms remti tvarkos. Socialinėms įmonėms nėra taikomas reikalavimas dalį socialinių įmonių gauto pelno naudoti įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams siekti, nors vienas iš jų veiklos tikslų turėtų būti įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų. 4.
rezultatų laukiama Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgalių asmenų integraciją į darbo rinką, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus. Neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebus priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriama senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, jei nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, kurie netekto darbingumo pensijos gavimo metu sukako senatvės pensijos amžių, netekto darbingumo pensija yra didesnė nei paskirtoji senatvės pensija. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį vienų metų šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. Siekiant išvengti skirtingo socialinės įmonės apibrėžimo aiškinimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms (bendrijoms) ir asociacijoms nebūtų suteikiamas socialinės įmonės statusas. Siekiant padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma aiškiau nustatyti ir išskirti juridinių asmenų ar jų padalinių, siekiančių socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, sąlygas.
Numatyta, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Siūloma numatyti pereinamuosius laikotarpius dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies socialinėse įmonėse: nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. galiotų nuostata, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio
įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 15 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 2019 m. liepos 1 d. įsigaliotų nuostata, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių ir užtikrinti neįgaliųjų ar kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų nuolatinį darbą socialinėse įmonėse. Skatinant tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integraciją į darbo rinką siūloma, kad tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius socialinėje įmonėje turi būti ne mažesnis kaip šeši.
Siūloma šia nuostatą taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d. Siekiant suvienodinti reikalavimus socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms socialinėse įmonėse ir neįgaliųjų socialinėse įmonėse ir užtikrinti kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų užimtumą, Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytas reikalavimas tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams dirbti ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d. Skatinant pažeidžiamiausių asmenų integraciją į darbo rinką, atsižvelgiant į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas), 2 straipsnyje nustatytus nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens ir labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens apibrėžimus, Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinamas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių sąrašas. Nustatomos naujos tikslinės asmenų grupės, kurių įdarbinimas socialinėje įmonėje bus remiamas valstybės: asmenys iki 24 metų amžiaus, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, ir asmenys, registruoti teritorinėje darbo biržoje, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai. Nustatoma, kad vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, būtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis veikiančių socialinių įmonių gauna pajamų iš neremtinos socialinių įmonių veiklos, siekiant skatinti socialines įmones vykdyti socialinių įmonių remtiną veiklą ir mažinti gaunamas neremtinos veiklos pajamas, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma, kad iš neremtinos veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 15 procentų socialinės įmonės pajamų. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. Kadangi socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai yra praradę profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvūs, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, kad, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes, galima darbo normos diferenciacija, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos nustatytos analogišką darbą toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse dirbantiems kitiems, nepriklausantiems socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, asmenims, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad socialinės įmonės patiria išlaidas, susijusias su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbo įgūdžių stoka, mažesniu jų darbo našumu ar ribotu darbingumu, kurių socialinė įmonė nebūtų patyrusi, jei šių asmenų nebūtų įdarbinusi, bei siekiant užtikrinti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams, kaip ir kitiems šioms tikslinėms grupėms nepriklausantiems asmenims, būtų teisingai apmokėta už atliktą darbą, socialinės įmonės patirtų išlaidų dalis yra kompensuojama valstybės lėšomis. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinamos su socialinei įmonei keliamais reikalavimais, pareigomis, reikalavimais gauti visų rūšių valstybės pagalbą, subsidijų panaudojimo apribojimais susijusios nuostatos. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti su valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymu, atnaujinimu ir nutraukimu susijusias nuostatas. Siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėtų pateiktas paraiškas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos ir visų reikiamų dokumentų teritorinėje darbo biržoje gavimo dienos priimtų sprendimus dėl valstybės pagalbos skyrimo. Siūloma nustatyti, kad valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei būtų sustabdomas, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustato pažeidimą ar socialinė įmonė netenkina bent vienos iš Įstatyme nustatytų sąlygų gauti valstybės pagalbą. Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą Įstatymo projekte Nr.
jai priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo. Valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei būtų nutraukiamas nuo sprendimo nutraukti valstybės pagalbą priėmimo dienos. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai dirba keliose įmonėse ir būdami ekonomiškai aktyvūs gali be valstybės pagalbos konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, siūloma nustatyti, kad socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, privalo registruotis teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, o nedirbantys neįgalūs asmenys, turintys sunkų neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, privalo registruotis teritorinėje darbo biržoje darbo ieškančiais asmenimis. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti diferencijuotą valstybės pagalbos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančio darbuotojo negalią. Neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, tikslinėms asmenų grupėms būtų priskiriami ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Komisijos reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma nustatyti, kad vyresni kaip 50 metų asmenys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas arba rūpintojas, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki
iki 24 metų amžiaus, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, būtų priskiriami tikslinėms asmenų grupėms vienus metus, o jei nedarbo trukmė yra
socialinėje įmonėje. Siūloma nustatyti, kad asmenys, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai, būtų priskiriami nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms vienus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje. Atsižvelgiant į Komisijos reglamento 2 straipsnyje nustatytus nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio ir labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens apibrėžimus ir Komisijos reglamento 32 straipsnyje nustatytą tinkamų finansuoti darbo užmokesčio išlaidų laikotarpį nepalankias ir labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms vyresniems kaip 50 metų asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais; vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko globėjui arba rūpintojui, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų arba neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais ir asmenims iki 24 metų amžiaus, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip vienus metus po įdarbinimo.
Jeigu šioms tikslinėms grupėms priklausančio darbuotojo nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos būtų 12 mėnesių ar ilgesnė, siūloma nustatyti, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis būtų laikomos išlaidos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti per ne ilgesnį kaip dvejų metų po įdarbinimo laikotarpį.
Taip pat siūloma nustatyti, kad, įdarbinus asmenis, prižiūrinčius šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; asmenis, priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusius psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje bedarbiais dienos yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai, ir asmenis, registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai, subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip vienus metus po įdarbinimo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad, įdarbinus asmenis, prižiūrinčius šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų paleidimo iš pataisos įstaigų dienos registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu šios registracijos trukmė yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai; asmenis, priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusius psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje bedarbiais dienos yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai, ir asmenis, registruotus teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, jeigu nedarbo trukmė nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos yra ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai, subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip vienus metus po įdarbinimo. Siekiant mažinti socialinių įmonių administracinę naštą, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti reikalavimo socialinei įmonei pateikti veiklos (verslo) planą, o vietoj to siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė pateiktų dokumentą, nurodantį planuojamos valstybės pagalbos poreikį ir planuojamą vykdyti veiklą, t. y. pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kuri galiotų 36 mėnesius.
Siekiant veiksmingai planuoti valstybės pagalbos lėšų poreikį, ypač subsidijai darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, kuriai pagal Įstatymą apribojimai teikti paraiškas nėra taikomi, mokėti, siūloma nustatyti, kad pasibaigus pažymos apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas 36 mėnesių galiojimo laikotarpiui, socialinės įmonės iki einamųjų metų kovo 1 d. Vyriausybės įgaliotai institucijai turėtų pateikti naują pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, kurioje nurodomas valstybės pagalbos lėšų poreikis ir numatomos vykdyti veiklos planuojamos nuo kitų einamųjų metų 36 mėnesių laikotarpiui, pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą struktūrą. Siūloma nustatyti, kad, suteikus socialinės įmonės statusą, valstybės pagalba būtų pradedama teikti nuo kitų kalendorinių metų. Pateikus pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas, valstybės pagalba, atsižvelgiant į šioje pažymoje pateiktą valstybės pagalbos lėšų poreikį, būtų teikiama nuo kitų kalendorinių metų. Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinėms įmonėms, šį statusą įgijusioms iki įsigaliojant Įstatymo projektui Nr.
galiojantį veiklos (verslo) planą, kuriame nurodytas einamųjų metų valstybės pagalbos lėšų poreikis ir numatomos vykdyti veiklos, iki 2017 m. sausio 1 d., valstybės pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į veiklos (verslo) plane nurodytą valstybės pagalbos lėšų poreikį 2017 metams. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms apskaičiavimo tvarką ir nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau maksimalus dydis, nuo kurio skaičiuojama subsidija, neturi viršyti dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų skiriama ir mokama tol, kol darbuotojas bus priskiriamas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinei grupei. Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atskirti dvi skirtingas valstybės pagalbos rūšis – subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti bei subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti.
Atsižvelgiant į tai, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti bei subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms pritaikyti yra skiriama konkrečiam neįgaliam darbuotojui, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias neįgaliajam atlikti konkrečias, toje socialinėje įmonėje nustatytas ir darbo sutartyje nurodytas, darbo funkcijas ir užtikrinti tikslingą bei efektyvų valstybės pagalbos lėšų panaudojimą ir neįgaliųjų nuolatinį darbą, siūloma nustatyti, kad įsteigta ar pritaikyta darbo vieta būtų laikoma panaikinta, kai įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės ar jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbovietė ar funkcijos be Vyriausybės įgaliotos institucijos sutikimo. Siekiant įvertinti, ar socialinė įmonė galės įdarbinusi tikslinėms grupėms priklausančius asmenis užtikrinti jiems nuolatinį darbą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys ne mažiau kaip vienus metus iki prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo dienos būtų vykdęs pažymoje apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas numatytas veiklas ir už šias veiklas gavęs pajamų.
Juridinis asmuo ar jo padalinys ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo dienos turės atitikti nustatytus reikalavimus dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įdarbinimo ir ne mažiau kaip 6 mėnesius turės būti vykdęs priemones pagal tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą. Šių aplinkybių atitiktis bus įvertinta atsižvelgiant į socialinės įmonės pateiktą pažymą apie gaunamas pajamas ir pažymą apie darbuotojų skaičių, t. y. įvertinus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 8 straipsnio atitinkamai 2 dalyje ar 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų atitikimą. Siekiant užtikrinti, kad socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys atitiktų socialinei įmonei keliamą tikslą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo suteikti socialinės įmonės statusą pateikimo dienos įgyvendintų priemones, skirtas asmenų, priklausančių tikslinėms asmenų grupėms, darbiniams ir socialiniams įgūdžiams lavinti ir socialinei integracijai, pagal tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą, atitinkantį Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą struktūrą ir Įstatyme nustatytus rodiklių kriterijus. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti maksimalų subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydį.
Siūloma nustatyti, kad subsidija vienam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui mokyti negalėtų viršyti vieno tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Maksimalus subsidijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į socialinėms įmonėms teikiamos valstybės pagalbos šiai subsidijų rūšiai dydį. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, ir išvengti situacijos, kai neįgaliųjų socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų kitos nei jų gyvenamosios vietos, apskrities teritorijoje, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija transporto išlaidoms būtų skiriama ir mokama transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidoms, reikalingoms įveikti ne didesnį kaip 80 kilometrų atstumą nuo neįgalių darbuotojų gyvenamosios vietos iki darbovietės. 80 kilometrų atstumas yra nustatytas atsižvelgiant į vidutinį Lietuvos Respublikos apskrities dydį – 6 530 km², pagal kurį vienos apskrities pervažiavimo atstumas vidutiniškai sudaro 80 kilometrų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti maksimalų subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydį. Siūloma diferencijuoti subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydį ir didesnę valstybės pagalbos lėšų dalį skirti neįgaliųjų socialinei įmonei, kuri patyrė didesnes išlaidas dėl to, kad įdarbino daugiau neįgalių darbuotojų.
Siūlomi maksimalūs subsidijų administravimo ir transporto išlaidoms dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į šiuo metu neįgaliųjų socialinėms įmonėms teikiamos valstybės pagalbos šių rūšių subsidijoms dydį ir įvertinus neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma diferencijuoti subsidijos administravimo išlaidoms mokėjimą atsižvelgiant į neįgaliųjų socialinėje įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 0,5 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai neįgaliųjų socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų darbo; 1 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, kai neįgaliųjų socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl nuo 21 iki 40 neįgalių darbuotojų darbo; 2 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, kai neįgaliųjų socialinės įmonės administravimo išlaidos susidaro dėl 41 ir daugiau neįgalių darbuotojų darbo. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma diferencijuoti subsidijos transporto išlaidoms mokėjimą atsižvelgiant į neįgaliųjų socialinėje įmonėje dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių: 1 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, jei įmonė organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 1,5 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei įmonė organizuoja nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų; 2 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, jei įmonė organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų vežimą ar jų darbui reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė, nepranešusi Vyriausybės įgaliotai institucijai apie aplinkybių, dėl kurių gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, atsiradimą, iš naujo gali kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Jei socialinė įmonė nustatyta tvarka buvo pranešusi Vyriausybės įgaliotai institucijai apie visas aplinkybes, kurioms atsiradus gali būti panaikinamas socialinės įmonės statusas, ji iš naujo gali kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Lietuvos darbo biržai, kuri yra socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija, atsisakius suteikti socialinės įmonės statusą, šiuo metu juridiniai asmenys ar jų padaliniai dažnai kreipiasi pakartotinai, neištaisę trūkumų, kuriems esant buvo atmestas prašymas suteikti socialinės įmonės statusą.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad, atsisakius suteikti socialinės įmonės statusą du kartus iš eilės, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl jo suteikimo ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo antro sprendimo nesuteikti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos. Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnį, reorganizuojant juridinį asmenį, jo teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiam juridiniam asmeniui, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti nuostatos, kad socialinės įmonės statusas yra panaikinamas, kai socialinė įmonė yra reorganizuojama. Siekiant padidinti socialinių įmonių atsakomybę ir išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai, fiktyviai įdarbindami tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, juridiniai asmenys ar jų padaliniai siekia socialinės įmonės statuso valstybės pagalbai gauti, Įstatymo projektu Nr.
netenkama, kai: 1) socialinė įmonė pateikia prašymą panaikinti socialinės įmonės statusą; 2) socialinei įmonei iškelta bankroto byla, ji yra likviduojama, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; 3) socialinė įmonė daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės ar keturis mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį neatitiko socialinei įmonei keliamų reikalavimų (siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d.); 4) socialinė įmonė nesilaiko įsipareigojimų pagal sutartį dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos; 5) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio; 6) socialinė įmonė, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo vykdė nesąžiningą konkurenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme; 7) socialinė įmonė, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir socialinės įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
netenkama, kai: 1) socialinė įmonė pateikia prašymą panaikinti socialinės įmonės statusą; 2) socialinei įmonei iškelta bankroto byla, ji yra likviduojama, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; 3) socialinė įmonė daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės ar keturis mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį neatitiko socialinei įmonei keliamų reikalavimų (siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d.); 4) socialinė įmonė nesilaiko įsipareigojimų pagal sutartį dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos; 5) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip pusė įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio; 6) socialinė įmonė, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo vykdė nesąžiningą konkurenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme; 7) socialinė įmonė, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir socialinės įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Socialinė įmonė, jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai; 8) socialinė įmonė panaudoja valstybės pagalbos lėšas ne pagal tikslinę jų paskirtį arba pažeisdama sutarties dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos sąlygas; 9) socialinei įmonei per kalendorinius metus suteikta valstybės pagalba didesnė nei per kalendorinius metus jos gautos pajamos iš socialinių įmonių remtinos veiklos; 10) socialinė įmonė daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės ar 3 mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį nevykdė bent vienos iš nustatytų pareigų; 11) gauta socialinių įmonių veiklos priežiūrą atliekančios Vyriausybės įgaliotos institucijos informacija, patvirtinanti, kad socialinė įmonė per Vyriausybės įgaliotos institucijos, atliekančios socialinių įmonių veiklos priežiūrą, nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimų pašalinti patikrinimų metu nustatytus pažeidimus ir šių įpareigojimų neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Socialinei įmonei apskundus Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimą pašalinti patikrinimų metu nustatytus pažeidimus, socialinės įmonės statusas panaikinamas nuo sprendimo, kuriuo įpareigojimas socialinei įmonei pašalinti patikrinimų metu nustatytus pažeidimus paliekamas galioti, įsiteisėjimo dienos; 12) socialinė įmonė nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl socialinių įmonių pelno naudojimo ar siekdama įdarbinti tikslinei grupei priklausantį asmenį atleido kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją; 13) socialinė įmonė daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės ar 3 mėnesius per kalendorinių metų laikotarpį yra įsiskolinusi savo darbuotojams, turi neatidėtų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti įpareigojimo socialinei įmonei, siekiančiai gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, pateikti turto nuosavybės ar valdymo teisę, užtikrinančią tokios darbo vietos išlaikymą ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo (pritaikymo), patvirtinančius dokumentus. Vietoj nurodyto reikalavimo siūloma nustatyti, kad socialinė įmonė, siekdama gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, pateiktų banko, draudimo bendrovės ar kitos kredito įstaigos garantinį raštą sutarties galiojimo laikotarpiui. Tai užtikrintų už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos išlaikymą 36 mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, pasibaigus finansiniams metams, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, turi grąžinti ne vėliau kaip iki sausio 10 d., valstybės biudžeto lėšas pervesdami iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į valstybės iždo sąskaitą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti turi būti visiškai panaudota ir su teritorine darbo birža atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 d., o teritorinės darbo biržos direktoriaus motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pareigą užbaigti darbo vietos steigimo ar pritaikymo veiksmus tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais buvo skirta valstybės pagalba. Todėl, siekiant veiksmingai planuoti valstybės pagalbos lėšų poreikį, siūloma sutrumpinti subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti panaudojimo pratęsimo terminą bei nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos motyvuotu sprendimu šis terminas galėtų būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinama, kad darbo vieta būtų įsteigta ar pritaikyta tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais buvo skirta valstybės pagalba. Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų integraciją į darbo rinką, Įstatymo projektu Nr.
vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti praėjus trejiems metams nuo socialinės įmonės statuso suteikimo datos gali būti skiriama tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis. Darbo vietų steigimo socialinėse įmonėse analizė rodo, kad socialinės įmonės, pasinaudodamos valstybės teikiama parama, net 74 proc. įsteigtų darbo vietų įsteigė lengviausią negalią turintiems asmenims, t. y. neįgaliesiems, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis. Tik 26 procentai įsteigtų darbo vietų buvo įdarbinti sunkiausią negalią turintys asmenys, t. y. neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, siekiant skatinti socialines įmones steigti darbo vietas ir jose įdarbinti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kurie įpastomis darbo sąlygomis negalėtų būti įdarbinti dėl jiems nepritaikytų darbo aplinkos ir darbo priemonių, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti diferencijuotą, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo darbingumo ar neįgalumo lygį, subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti skyrimo laikotarpį. Socialinėje įmonėje įdarbinus neįgalius darbuotojus, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis arba 45–55 procentų darbingumo lygis, ir toliau būtų skiriama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, siekiant kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su šių asmenų darbinių įgūdžių stoka, mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu.
Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo ir atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, kai socialinė įmonė, steigdama darbo vietas, už maksimalią subsidijos sumą numato įsigyti naudotą įrangą ar galimai fiktyviai steigia darbo vietas siekdama gauti valstybės pagalbą, Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad jei steigiant darbo vietą ketinama įsigyti naudotus darbo įrenginius ir kitus reikmenis, kuriems įsigyti socialinės įmonės nurodytos reikalingos išlaidos viršija 25 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančius Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžius arba kurie įsigyjami steigiant daugiau kaip 5 darbo vietas, visų darbo įrenginiams ir kitiems reikmenims įsigyti reikalingų išlaidų dydis, pagal kurį skaičiuojama subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ir jo darbo priemonėms įsigyti, nustatomas pagal socialinės įmonės užsakymu turto vertintojo atlikto už subsidijos lėšas numatomo įsigyti turto vertinimo metu nustatytą darbo įrenginių ir kitų reikmenų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad subsidijos asistentui paskirtis – iš dalies kompensuoti neįgaliųjų socialinės įmonės išlaidas asistentui ar gestų kalbos vertėjui, Įstatymo projektu Nr. 1 tikslinamas subsidijos asistentui pavadinimas (prieš tai buvo subsidija asistentui (gestų kalbos vertėjui). Siūlomu pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas subsidiją asistentui teikti ne tik neįgaliųjų socialinėje įmonėje įdarbintam gestų kalbos vertimo specialistui, bet ir darbuotojui, padedančiam neįgaliajam atlikti darbo funkciją, kurios dėl savo negalios nepajėgia atlikti pats neįgalus darbuotojas.
Vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, 19.3 papunkčiu, dėl neįgalių asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir siekiant užtikrinti socialinių įmonių subsidijavimo pagrįstumą bei tikslingumą nustatant asistento būtinumą neįgaliajam, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad neįgaliųjų socialinė įmonė, siekianti gauti subsidiją asistento išlaidoms, turi pateikti paraišką ir gydytojo išvadą dėl sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį arba 40 procentų neviršijantį darbingumo lygį turinčių darbuotojų negalios pobūdžio, darbo funkcijos socialinėje įmonėje, kurios neįgalus darbuotojas negali atlikti be asistento pagalbos. Siekiant užtikrinti, kad subsidija asistento išlaidoms būtų naudojama racionaliai ir efektyviai, socialinės įmonės įdarbintų pagrįstą, realiai reikalingą asistentų skaičių, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija asistento išlaidoms yra mokama, kai neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti yra nustatytas asistento pagalbos poreikis.
Asistento teikiamos pagalbos neįgaliųjų socialinėse įmonėse analizė rodo, kad maksimali subsidijos vieno asistento išlaidoms suma sudaro 140,5 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, ir maksimali subsidijos vieno asistento išlaidoms suma sudaro 70,5 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis. Tačiau vidutiniškai subsidija vieno asistento išlaidoms sudaro
nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis ir 20,6 Eur per mėnesį, kai pagalba yra teikiama neįgaliam darbuotojui, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės teikiama parama asistentui, padedančiam neįgaliam darbuotojui atlikti darbo funkcijas nėra didelė ir dėl šios priežasties neįgaliųjų socialinės įmonės atsisako subsidijos asistentui, nors asistento pagalba sunkiausią negalią turinčiam darbuotojui yra reikalinga, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti didesnį subsidijos asistentui dydį. Subsidija asistento išlaidoms sudarytų 80 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, ir 50 procentų už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba.
Kai asistento pagalba tuo pačiu metu būtų teikiama keliems neįgaliems darbuotojams, neįgalių darbuotojų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant būtų apskaičiuojamas subsidijos asistentui dydis, nebūtų sumuojamos. Vienam asistentui turėtų būti priskiriami ne mažiau kaip 3 neįgalūs darbuotojai. Jei neįgaliųjų socialinėje įmonėje asistento pagalbos poreikis būtų nustatytas mažiau nei 3 neįgaliems darbuotojams, vienam asistentui būtų priskiriami visi įmonėje dirbantys neįgalūs darbuotojai. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų naudojimo, kai subsidija asistentui yra skiriama neatsižvelgiant į tai, ar neįgalaus darbuotojo darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija asistentui būtų skiriama atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta asistento pagalba. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad subsidija asistentui nebūtų mokama tuo atveju, kai neįgalusis dirba be asistento pagalbos. Siekiant užtikrinti, kad subsidijoms skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti nuostatos, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti skiriama išlaidoms, kurias socialinė įmonė patyrė per 12 mėnesių iki paraiškos dėl nurodytos subsidijos teikimo ir kitų nustatytų dokumentų pateikimo, kompensuoti.
Siekiant užtikrinti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms būtų naudojama racionaliai ir efektyviai, o valstybės pagalba socialinei įmonei būtų teikiama tik tuo atveju, jei ji atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus dėl tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų įdarbinimo, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms nebūtų mokama, jei atitinkamo mėnesio socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms asmenų grupėms, dalis, padalijus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičių iš 12, yra mažesnė, nei nustatyta Įstatyme. Atitinkamo mėnesio subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms neįgaliųjų socialinei įmonei nebūtų mokama, jei neįgaliųjų socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, dalis iš to mėnesio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra mažesnė, nei nustatyta Įstatyme. Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams paaiškėtų, kad socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, dalis iš metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus atitinka Įstatyme nurodytą sąlygą, neišmokėta atitinkamą mėnesį subsidija darbo užmokesčiui būtų išmokėta socialinei įmonei ar neįgaliųjų socialinei įmonei kartu su gruodžio mėnesio ar paskutinio metų ketvirčio subsidija darbo užmokesčiui.
Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms nebūtų mokama, jei socialinės įmonės tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius neatitinka Įstatyme nustatyto būtino šių darbuotojų skaičiaus. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos būtų paskirstomos ir mokamos tolygiai ir kad socialinės įmonės laiku išmokėtų darbo užmokestį tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams, bei paskatinti socialines įmones atsakingiau teikti mokėjimo prašymus valstybės pagalbai gauti, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jei socialinė įmonė ilgiau kaip du mėnesius nepateiktų mokėjimo prašymo gauti subsidiją darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, subsidiją administravimo išlaidoms, subsidiją transporto išlaidoms ar subsidiją asistento išlaidoms, šios subsidijos už atitinkamą mėnesį nebūtų išmokėtos. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalbos lėšos darbo vietai, į kurią įdarbinamas neįgalus darbuotojas, isteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti būtų naudojamos efektyviai, o neįgalus darbuotojas dirbtų įsteigtoje ar pritaikytoje darbo vietoje, Įstatymo projektu Nr.
darbo vieta būtų laikoma panaikinta, jei darbo sutartis su įdarbintu asmeniu būtų nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nebūtų priimtas nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis, šiai tikslinei grupei priklausantis ir teritorinėje darbo biržoje bedarbiu ar darbo ieškančiu asmeniu įregistruotas asmuo arba jei įdarbinto asmens darbo vietoje pravaikšta tęstųsi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės. Siūlomu pakeitimu siekiama išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai specialiai pritaikytoje ar įsteigtoje darbo vietoje neįgalus darbuotojas nedirba. Siekiant užtikrinti, kad socialinei įmonei suteiktos valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir kad netinkamai panaudotos lėšos būtų grąžintos valstybei, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad socialinei įmonei neįsteigus (nepritaikius) darbo vietų neįgaliųjų tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams per sutartyje dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatytą laikotarpį, socialinė įmonė turėtų grąžinti jai faktiškai pervestą valstybės pagalbos sumą ir sutartyje dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatyto dydžio palūkanas už laikotarpį nuo valstybės pagalbos gavimo iki visiško socialinės įmonės atsiskaitymo su valstybe.
Jeigu valstybės pagalba turi būti grąžinta dėl pateiktos klaidingos informacijos apie socialinės įmonės tikslus ir išlaidas arba yra nuslepiamos aplinkybės, svarbios priimant sprendimą skirti valstybės pagalbą, nepateikiama prašoma informacija, reikalinga tikrinant valstybės pagalbos panaudojimą, nėra sudaromos sąlygos atlikti socialinių įmonių veiklos priežiūrą, valstybės pagalbos lėšos panaudotos ne pagal paskirtį arba darbo vieta panaikinta, numatyta subsidijos suma ir sutartyje dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos nustatyto dydžio palūkanos turi būti grąžintos už laikotarpį nuo reikalavimo grąžinti subsidiją neįvykdymo dienos iki visiško socialinės įmonės atsiskaitymo su valstybe. Siūlomu pakeitimu siekiama, kad valstybės pagalbos lėšos būtų naudojamos efektyviai, taip pat kad socialinei įmonei būtų nustatyta pareiga netinkamai panaudotas valstybės pagalbos lėšas grąžinti. Daugelis socialinių įmonių dirba pelningai, tačiau pelno siekimas nesuderinamas su Įstatyme nustatytu tikslu – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad socialinėms įmonėms Įstatyme nustatytas tikslas būtų siejamas su socialinių įmonių vykdoma veikla, Įstatymo projektu Nr.
kaip 15 procentų socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno būtų naudojama įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. Socialinės įmonės grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno dalis negali būti skiriama kaip nuosavo įnašo dalis valstybės pagalbai gauti. 15 procentų socialinių įmonių gauto praėjusių finansinių metų audituoto pelno ar grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turi būti panaudota per vienus metus nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti visas funkcijas, kurias atlieka socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija:
1) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas socialinėms įmonėms remti;
2) priima ir svarsto prašymus suteikti socialinės įmonės statusą ir priima sprendimą dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ar nesuteikimo ir panaikinimo juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, išduoda socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės pažymėjimus; 3) praneša juridiniam asmeniui ar jo padaliniui ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie priimtus sprendimus dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ir panaikinimo;
4) priima ir svarsto socialinių įmonių paraiškas gauti valstybės pagalbą ir priima sprendimus dėl valstybės pagalbos skyrimo ar neskyrimo ir jos dydžio, jos teikimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, įpareigojimo ją grąžinti ir negrąžintos valstybės pagalbos išieškojimo, sudaro su socialinėmis įmonėmis sutartis dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos; 5) kaupia informaciją apie konkrečioms socialinėms įmonėms pagal šį įstatymą suteiktą valstybės pagalbą ir teikia ją Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijoms, atliekančioms valstybės pagalbos teikimo priežiūrą; 6) vertina socialinių įmonių pateiktas iš visų šaltinių gautos ir panaudotos valstybės pagalbos ataskaitas, teikia metines suvestines socialinių įmonių veiklos ir valstybės pagalbos lėšų panaudojimo ataskaitas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai; 7) prireikus organizuoja mokymus socialinių įmonių vadovams ir darbuotojams, dirbantiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėmis grupėmis; 8) rengia ir įgyvendina projektus, skirtus socialinių įmonių veiklai gerinti ir plėsti; 9) gauna ir vertina socialinių įmonių pateiktus metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių, jų dalį iš visų socialinės įmonės darbuotojų; 10) priima sprendimus dėl leidimų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išvežti už Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijos ribų, įkeisti ilgalaikį turtą ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, taip pat įdarbinto asmens darbo sutartyje pakeisti darbovietę ar funkcijas išdavimo socialinėms įmonėms; 11) tvarko tikslinėms grupėms priklausančių asmenų duomenis ir ypatingus tikslinėms grupėms priklausančių asmenų duomenis.
1 siūloma nustatyti visas funkcijas, kurias atlieka socialinės įmonės statusą suteikianti Vyriausybės įgaliota institucija:
1) administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas socialinėms įmonėms remti;
2) priima ir svarsto prašymus suteikti socialinės įmonės statusą ir priima sprendimą dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ar nesuteikimo ir panaikinimo juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, išduoda socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės pažymėjimus; 3) praneša juridiniam asmeniui ar jo padaliniui ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie priimtus sprendimus dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ir panaikinimo;
4) priima ir svarsto socialinių įmonių paraiškas gauti valstybės pagalbą ir priima sprendimus dėl valstybės pagalbos skyrimo ar neskyrimo ir jos dydžio, jos teikimo sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo, įpareigojimo ją grąžinti ir negrąžintos valstybės pagalbos išieškojimo, sudaro su socialinėmis įmonėmis sutartis dėl subsidijų išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos; 5) kaupia informaciją apie konkrečioms socialinėms įmonėms pagal šį įstatymą suteiktą valstybės pagalbą ir teikia ją Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijoms, atliekančioms valstybės pagalbos teikimo priežiūrą; 6) vertina socialinių įmonių pateiktas iš visų šaltinių gautos ir panaudotos valstybės pagalbos ataskaitas, teikia metines suvestines socialinių įmonių veiklos ir valstybės pagalbos lėšų panaudojimo ataskaitas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai; 7) prireikus organizuoja mokymus socialinių įmonių vadovams ir darbuotojams, dirbantiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėmis grupėmis; 8) rengia ir įgyvendina projektus, skirtus socialinių įmonių veiklai gerinti ir plėsti; 9) gauna ir vertina socialinių įmonių pateiktus metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių, jų dalį iš visų socialinės įmonės darbuotojų; 10) priima sprendimus dėl leidimų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išvežti už Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijos ribų, įkeisti ilgalaikį turtą ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, taip pat įdarbinto asmens darbo sutartyje pakeisti darbovietę ar funkcijas išdavimo socialinėms įmonėms; 11) tvarko tikslinėms grupėms priklausančių asmenų duomenis ir ypatingus tikslinėms grupėms priklausančių asmenų duomenis. Siekiant užtikrinti reikalingų lėšų skyrimą įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas, Įstatymo projektu Nr.
socialinėms įmonėms būtų skiriama iš valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto asignavimus. Siekiant mažinti administracinę naštą socialinėms įmonėms ir išvengti dokumentų bei informacijos administracinės atitikties vertinimo kelis kartus – tiek teritorinėse darbo biržose, tiek ir Lietuvos darbo biržoje, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tikslinti Vyriausybės įgaliotų institucijų funkcijas įgyvendinant Įstatymą ir nustatyti, kad socialinių įmonių pateiktas paraiškas valstybės pagalbai gauti ir dokumentus socialinės įmonės statusui gauti priimtų ne teritorinės darbo biržos, o Lietuvos darbo birža. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad prašymai suteikti socialinės įmonės statusą, paraiškos gauti valstybės pagalbą ir mokėjimo prašymai gauti valstybės pagalbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ar nesuteikimo bei sprendimai dėl valstybės pagalbos skyrimo ar neskyrimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad reikalavimų, jog socialinės įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo vykdytų sąžiningą konkurenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, nebūtų pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir neturėtų neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, taip pat nebūtų pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, kai nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai, neatitinkantis asmuo eina socialinės įmonės vadovo pareigas, iki šioms pareigoms eiti bus paskirtas kitas asmuo, arba atlieka įgaliojime nustatytus veiksmus iki bus įgaliotas kitas asmuo, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama patikslinti vienetų apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą sąlygas. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomas teisinio reguliavimo priemones, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad vienetų apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 15 procentų visų vieneto pajamų. Siūloma nustatyti, kad Įstatymų projektai, išskyrus anksčiau aptartų siūlymų pereinamųjų laikotarpių nuostatas, įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Priėmus Įstatymų projektus, tikimasi:
1) užtikrinti, kad besisteigiančios ir veikiančios socialinės įmonės siektų Įstatyme nustatyto socialinių įmonių tikslo – įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį;
2) padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių;
3) padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų sunkiausią negalią turinčių asmenų skaičių;
4) sudaryti teisines prielaidas, kad valstybės pagalba būtų teikiama sąžiningai veiklą vykdančioms socialinėms įmonėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą gali kilti šios neigiamos pasekmės:
Įstatymo projektu Nr. 1 nustačius, kad neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, o darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, sudarytų ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ne visos socialinės įmonės gali būti pajėgios padidinti darbuotojų skaičių, kad atitiktų nustatytus reikalavimus. Siekdamos išlaikyti socialinės įmonės statusą, socialinės įmonės gali atleisti įdarbintus neįgalius darbuotojus, kad į jų vietą priimtų kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad neįgalūs darbuotojai, kuriems nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms. Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti pereinamąjį vienų metų šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį. Siūloma šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visos socialinės įmonės gali būti pajėgios per šį laikotarpį padidinti darbuotojų skaičių, siūloma numatyti pereinamuosius laikotarpius dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies socialinėse įmonėse: nuo
darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. galiotų nuostata, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 15 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; 2019 m. liepos 1 d. įsigaliotų nuostata, kad darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 nustatomas reikalavimas dalį socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno panaudoti įstatuose nustatytiems socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, galimi socialinių įmonių skaičiaus mažėjimas ar socialinių įmonių statuso panaikinimo atvejai, kai socialinė įmonė netenkins reikalavimo reinvestuoti dalį gauto pelno. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo projektu Nr.
neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, registruoti teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, tikslinėms asmenų grupėms būtų priskiriami ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje, galimas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų atleidimas, kai valstybės pagalba už šiuos įdarbintus neįgalius darbuotojus nebebus teikiama. Socialinės įmonės rinkoje veikia ir kaip rinkos dalyviai, todėl turi prisiimti ir veiklos vykdymo riziką, kuri yra verslo sudedamoji dalis. Iš valstybės gaunama parama negali būti vienintelis socialinių įmonių lėšų šaltinis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad tikslinei grupei priklausančio asmens priėmimas į darbą negali būti pagrindas atleisti kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją ar kitą toje socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinį vertinimą korupcijos rizikos nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu Nr. 2 nenumatoma reguliuoti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto Nr. 2 antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Verslą ir jo plėtrą priimti įstatymai veiks teigiamai, nes Įstatymų projektuose aiškiau reglamentuoti su socialinių įmonių veikla susiję klausimai: socialinės įmonės statuso įgijimo ir netekimo pagrindai, prašymo suteikti socialinės įmonės statusą nagrinėjimo ir valstybės pagalbos skyrimo ir mokėjimo tvarka, valstybės pagalbos panaudojimo apribojimai skatins juridinius asmenis siekti socialinės įmonės statuso ir įdarbinti tikslinėms asmenų grupėms priklausančius asmenis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2 – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – kuris yra Įstatymo projekto Nr. 1 įgyvendinamasis teisės aktas. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr.
įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ pakeitimo projektą ir iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti teisės aktą dėl transporto priemonės degalų normos nustatymo. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Lietuvos darbo birža turės parengti ir Lietuvos darbo biržos direktorius iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo patvirtinti Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-46 „Dėl darbo ieškančio asmens kortelės patvirtinimo“ pakeitimą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2 nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų. 12.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nors Įstatymo projekte Nr. 1 numatoma padidinti tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičių socialinėje įmonėje, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 socialinei įmonei yra nustatomi nauji reikalavimai įgyti socialinės įmonės statusą ir sąlygos gauti visų rūšių valstybės pagalbą, papildomų valstybės biudžeto lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Įstatymui Nr. 1 įgyvendinti nereikės. Priešingai, numačius, kad valstybės pagalba būtų teikiama terminuotai tikslinėms grupėms priklausantiems darbingo amžiaus asmenims, atsižvelgiant į nustatytą neįgalumo, darbingumo lygį ar nedarbo laikotarpį, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymų projektus prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2017 m. sudarys 22 mln. Eur (bus sutaupyta 80 tūkst. Eur), 2018 m. – 21,8 mln. Eur (bus sutaupyti
21,5 mln. Eur (bus sutaupyta 7,9 mln. Eur). Siūlomi Įstatymo projektų pakeitimai turės teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektus parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-550 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimams parengti sudarymo“, kurios vadovas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius. Įstatymų projektai buvo apsvarstyti ir jiems pritarta 2015 m. liepos 10 d. vykusiame darbo grupės posėdyje. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „socialinė įmonė“, „neįgaliųjų socialinė įmonė“, „valstybės pagalba“, „subsidija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-08-18 Nr. XIIP-4624 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nurodant, kokio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną apskaičiuojant bus taikomos šio projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūloma nustatyti, kad įstatymų projektai įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., tuo tarpu įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytos vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]