Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-935 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas , Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas . 2. Šiuo įstatymu sudaromos prielaidos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir verslumo skatinimui. 3. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga ( de minimis ) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms . 24 . Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo Įstatymo sąvokos
1Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. 1. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį. 2. Finansinės paramos priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės. 3.
3Finansinės priemonės – nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams.
a
24. Įmonės Finansiniai duomenys – įmonės balanse nurodyto turto vertė ir įmonės metinės pajamos. 5. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. 3. Įmonės metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos , kaip jos apibrėžtos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. 4. 6. Labai maža paskola (mikrokreditas) – paskola verslininkui ar labai mažai įmonei (mikroįmonei) iki 25 000 eurų dydžio. 5. 7. Lengvatinė paskola – paskola smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams palankesnėmis sąlygomis, negu siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė negu vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.). 8. Metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos , kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jei skaičiuojamos įmonės metinės pajamos, ir individualios veiklos pajamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu skaičiuojamos verslininko metinės pajamos. 6. 9. Neformalusis investuotojas – juridinis asmuo, fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė (išskyrus akcines bendroves, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka į steigiamas arba veikiančias įmones reguliariai investuojantys nuosavą kapitalą turtą skirtą verslo pradžiai ar inovatyvaus verslo plėtrai finansuoti, į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą ir teikiantys šioms įmonėms patarimus dėl verslo plėtros bei valdymo , į kurias investuoja, konsultavimo ir mokymo paslaugas. 7. 10.
10Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusioms įmonėms susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios nuo ne mažiau kaip
25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios nuo ne mažiau kaip 25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų. 8. 11. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri pagal šį įstatymą nėra priskiriama partnerinei arba susijusiai įmonei. neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių . 12. Smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija – asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai. 10. 13. Smulkiojo ir ar vidutinio verslo subjektas – labai maža įmonė , maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti atitinkančios šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar arba verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. 11. Susijusi rinka – atitinkamos rinkos tiesioginių vartotojų ar tiesioginių tiekėjų rinka. 14. Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos. 12. 15.
15Susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus.
kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:
1) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2 ) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo ar priežiūros organo narių ar administracijos pareigūnų ;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; 4 ) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės dalyviais , kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
5) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose . 13. 16 . Valstybės parama :
1) valstybės pagalba taikant bet kurią priemonę, atitinkančią Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;
2) nereikšminga ( de minimis ) pagalba – , kaip ji apibrėžiama Komisijos reglamentuose, priimtuose vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 92 ir
3) kita parama, teikiama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšomis. 17. Verslas – ekonominės veiklos vykdymas. 14. 18 . Verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ekonomine veikla ( įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą) . 15. 19. Verslo informacijos centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir
(arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių steigimąsi, padėti jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą. 16. 20. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose. 21.
tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. 22. Verslumas – asmens kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas ir asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje. 17. 23. Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui (toliau – viešosios paslaugos verslui) – informacijos, konsultacijų, mokymų informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinių ir kitų paslaugų verslo pradžios, metodinės paslaugos , teikiamos verslo planavimo, finansavimo šaltinių paieškos, finansų tvarkymo, personalo valdymo, inovacijų aktyvinimo, kooperacijos, technologijų plėtojimo ir perkėlimo ir kitais verslui aktualiais klausimais teikimas įvairiomis komunikacijos priemonėmis lengvatinėmis sąlygomis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. 18. 24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos Konkurencijos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Mokslo mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vertybinių vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos Kolektyvinio kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme.
II SKYRIUS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA 3 straipsnis. Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės
1Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija40 50 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija27 43 mln. eurų. 2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija7 10 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija5 10 mln. eurų. 3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 1,52 mln. eurų. 4. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įsteigimo dienos įregistravimo juridinių asmenų registre . Deklaruodamos savo, kaip vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės, statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . 5.
5Darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metų sąrašinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Vidutinio metų sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarką nustato tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statuso (toliau – statusas) deklaravimo dieną (toliau – deklaravimo diena) įmonės finansiniai duomenys turi patvirtinti įmonės atitiktį šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytoms sąlygoms. 7. Įmonių Įmonės finansiniai duomenys nustatomi pagal paskutinių metų arba, jei įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintą patvirtintų įmonės metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę .
metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos). Jei pagal galiojančius teisės aktus sudaryti ir tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi remiantis vadovaujantis kitais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti (toliau – kiti finansiniai dokumentai). 7. 8.
8Įmonės ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytoms sąlygoms fiksuojama nuo metinės finansinės atskaitomybės metinių finansinių ataskaitų, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ar kitų finansinių dokumentų patvirtinimo dienos, išskyrus atvejį atvejus , kai įmonė turi patvirtinusi trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus arba kai nustatomas naujos įsteigtos įmonės, kurios metinė finansinė atskaitomybė metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, statusas. Nauja Į monė, turinti patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir nauja įsteigta įmonė , kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, priskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačius, kad ji atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas. 8. 9. Įsteigtos Į monės, turinčios patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir naujos įsteigtos įmonės, kurios metinė finansinė atskaitomybė metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal sąrašinį vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai – balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) balanse nurodyto turto vertę, įmonės gautas pajamas nuo įsteigimo dienos įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre ir pagal planuojamus finansinių metų duomenis. 10. Deklaruodamos savo statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis.
Už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą ir tikrumą atsako deklaraciją pasirašęs asmuo. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . 11. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jei daugiau kaip 25 ir daugiau procentus procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba daugiau kaip 25 ir daugiau procentus procentų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (arba) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai nuo ne mažiau kaip 25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo ne mažiau kaip 25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi savivaldybė, atitinkanti šio straipsnio 16 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas. šio straipsnio 15 dalies 1 – 4 punktuose nurodyti investuotojai. 12. Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šios įmonės darbuotojų skaičius, o įmonės metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė nustatoma finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis tik šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje metinėmis finansinėmis ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais. 13.
13Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (arba) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius , ir įmonės metinės pajamos arba įmonės balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys ) apskaičiuojami pagal formulę:
D Ag = D A + ∑k n D Pn + ∑D Sn . Čia: D Ag – šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys, skaičiuojami aptariamajai statusą deklaruojančiai įmonei; D A – aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės duomenys; D Pn – n-tosios partnerinės įmonės duomenys; D Sn – n-tosios susijusios įmonės duomenys (jei nebuvo įtraukti į aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotą konsoliduotąją finansinę atskaitomybę ataskaitą ); k n – koeficientas, parodantis, kokia dalis n-tosios partnerinės įmonės duomenų sumuojama su aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės duomenimis. Jis nustatomas imant didžiausią iš šių koeficientų, parodančių, kokią dalį :
1) aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi partnerinė įmonė ; arba kokią dalį 2) partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi aptariamoji statusą deklaruojanti įmonė, ; arba kokią dalį
3) aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės dalyvių balsų turi partnerinė įmonė, ; arba kokią dalį 4) partnerinės įmonės dalyvių balsų turi aptariamoji statusą deklaruojanti įmonė. 14.
14Partnerinės įmonės duomenys (D Pn ) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys – remiantis vadovaujantis šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėje finansinėje metinėmis finansinėmis arba konsoliduotoje konsoliduotosiomis finansinėje finansinėmis atskaitomybėje ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais . Prie šių duomenų pridedamas (100 procentų) su šia partnerine įmone susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į metines konsoliduotą konsoliduotąsias finansinę atskaitomybę finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų pridedamas partnerinės įmonės kitų partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys proporcingai pirmosios partnerinės įmonės turimų jos partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui, jei partnerinės įmonės kitos partnerinės įmonės su statusą deklaruojančia įmone (D A ) yra susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais (yra viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos). 15.
partnerinės įmonės duomenis (D Pn ), šio straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas k n laikomas lygiu nuliui, jei 25 ir daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 ir daugiau procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:
1) neformalieji investuotojai, jei šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;
2) mokslo ir studijų institucijos, kurios gali investuoti turtą;
3) profesionalieji investuotojai;
4) savivaldybės, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų. 15. 16. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:
1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a ) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;
3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1 –4 punktuose nurodytus investuotojus. 17.
Sn ) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys
vadovaujantis šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės metinėje finansinėje paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotoje konsoliduotosiomis finansinėje atskaitomybėje finansinėmis ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jei jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat Prie prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio
13 dalyje apibrėžiant koeficientą k n nustatytas proporcijas. 18. Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau minėti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (D Sn ) šio straipsnio
Sn laikomas lygiu 0. 16.
straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas k n laikomas lygiu nuliui, jei nuo 25 iki 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai:
kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų lėšas, ir neformalieji investuotojai, jei šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 4,3 mln. litų;
2) mokslo ir studijų institucijos, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali investuoti turtą;
valdžios institucijas;
teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų. 19. Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius. 4 straipsnis. Verslininkas, kaip smulkiojo ir ar vidutinio verslo subjektas
ir ar vidutinio verslo subjektu, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš sąlygų:
1) metinės pajamos neviršija4050
2) balanse nurodyto turto vertė neviršija2743 mln. eurų. 2. Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose. 3.
25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų:
1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, darbuotojų skaičių 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka ;
2) metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka ;
3) balanse nurodyto turto vertė apskaičiuojama susumuojant visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, balansuose nurodyto turto vertę 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka . 4. Verslininkui atitinkamai taikomos šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13 –18 dalyse nustatyta tvarka. 5. Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos. 6. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei .
III
smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimas
ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, numatytas savivaldybės strateginiame plėtros ir
(arba) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose. 2. Viešąsias paslaugas verslui teikiančiai viešajai įstaigai, kurios savininkė arba viena iš dalininkių yra valstybė ir (arba) savivaldybė, panaudos pagrindais perduotą valstybės ar savivaldybės turtą arba dalį šio turto valdytojas, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, viešosios įstaigos siūlymu gali išnuomoti tretiesiems asmenims – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams tais atvejais, kai turto nuoma yra neatskiriama viešųjų paslaugų verslui dalis ir yra būtina tinkamai viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti. Už išnuomoto turto ar jo dalies naudojimą pagal paskirtį, išnuomoto turto išlaikymą ir priežiūrą atsako nuomininkas. 3. 2. Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus jų reikalavimus smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas ir bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms , atitinkančioms šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo
nustatytas sąlygas. 4.
duomenis apie šią pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka teikia Suteiktos valstybės pagalbos registro tvarkytojui. 3. Valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo reikalavimų. 6 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos:
1) mokesčių , lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos;
parama: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų paskolų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos – darbo vietoms kurti finansinės paramos priemonės;
paslaugų verslui teikimas viešojoje įstaigoje „Eksportuojančioji Lietuva“, ūkio ministro įgaliotoje viešojoje įstaigoje , verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas ;
4) konsultacijų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimas per Verslo konsultantų tinklą ūkio ministro nustatyta tvarka. 4 ) Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos formos. 7 straipsnis.
vidutinio verslo subjektams apribojimai Valstybės institucijos ir įstaigos ar savivaldybės, nustatydamos priemones, pagal kurias teikiama valstybės parama, ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikydamos konkrečią paramos formą, atsižvelgdamos į konkrečios valstybės paramos tikslą, šios valstybės paramos gavėjams gali nustatyti papildomas nustato teikimo tvarką sąlygas , kurios kuri privalo būti vienodos vienoda visiems šios valstybės paramos siekiantiems subjektams. 8 straipsnis. Verslumo skatinimo srityje veikiančios kompetentingos institucijos
priemones, išskyrus subsidijas, kai jas įgyvendina įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles , Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda finansų įstaigoms, kurių 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kai valstybės, kaip
įgaliota institucija. 2. Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką ) ir prižiūri į Verslo konsultantų tinklą įtrauktų verslo konsultantų teikiamų paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo veiklą. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta veikla finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. IV
straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 1.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų , kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų , siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą . Šios Tarybos tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka, narių teisės ir pareigos, tvirtina Vyriausybė. , remdamasi asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, teikimu . Tarybos veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . 2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Taryba tarybos tikslai :
1) užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
2) skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą . 3 . Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
1) nagrinėti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros klausimus;
2) teikti Vyriausybei, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politikos formavime dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
3) vertinti smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
4) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų interesams Lietuvoje Respublikoje. 1) dalyvauja formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką Lietuvos Respublikoje;
2) teikia Vyriausybei ir už smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą atsakingoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių. 4.
4Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos, jai atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo priedas
1. 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažų mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos apibrėžimo 2003/361/EB (OL 2003 L 124, p. 36) .“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-935 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas , Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas . 2. Šiuo įstatymu sudaromos prielaidos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir verslumo skatinimui. 3. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga ( de minimis ) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms . 24 . Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo Įstatymo sąvokos
1Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. 1. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį. 2. Finansinės paramos priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės. 3.
3Finansinės priemonės – nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams.
a
24. Įmonės Finansiniai duomenys – įmonės balanse nurodyto turto vertė ir įmonės metinės pajamos. 5. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. 3. Įmonės metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos , kaip jos apibrėžtos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. 4. 6. Labai maža paskola (mikrokreditas) – paskola verslininkui ar labai mažai įmonei (mikroįmonei) iki 25 000 eurų dydžio. 5. 7. Lengvatinė paskola – paskola smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams palankesnėmis sąlygomis, negu siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė negu vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.). 8. Metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos , kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jeigu skaičiuojamos įmonės metinės pajamos, ir individualios veiklos pajamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu skaičiuojamos verslininko metinės pajamos. 6. 9. Neformalusis investuotojas – juridinis asmuo, fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė (išskyrus akcines bendroves, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka į steigiamas arba veikiančias įmones investuojantys nuosavą kapitalą turtą skirtą verslo pradžiai ar inovatyvaus verslo plėtrai finansuoti, į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą ir teikiantys šioms įmonėms patarimus dėl verslo plėtros bei valdymo , į kurias investuoja, konsultavimo ir mokymo paslaugas. 7. 10.
10Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusioms įmonėms susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios nuo ne mažiau kaip
25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios nuo ne mažiau kaip 25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų. 8. 11. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri pagal šį įstatymą nėra priskiriama partnerinei arba susijusiai įmonei. neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių . 12. Smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija – asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai. 10. 13. Smulkiojo ir ar vidutinio verslo subjektas – labai maža įmonė , maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti atitinkančios šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar arba verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. 11. Susijusi rinka – atitinkamos rinkos tiesioginių vartotojų ar tiesioginių tiekėjų rinka. 14. Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos. 12. 15.
15Susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus.
kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:
1) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2 ) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo ar priežiūros organo narių ar administracijos pareigūnų ;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; 4 ) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės dalyviais , kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
5) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose . 13. 16 . Valstybės parama :
1) valstybės pagalba taikant bet kurią priemonę, atitinkančią Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;
2) nereikšminga ( de minimis ) pagalba – , kaip ji apibrėžiama Komisijos reglamentuose, priimtuose vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 92 ir
3) kita parama, teikiama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšomis. 17. Verslas – ekonominės veiklos vykdymas. 14. 18 . Verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ekonomine veikla ( įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą) . 15. 19. Verslo informacijos centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių steigimąsi, padėti jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą. 16. 20. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose. 19.
kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas ir asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje. 17. 23. Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui (toliau – viešosios paslaugos verslui) – informacijos, konsultacijų, mokymų kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinių ir kitų paslaugų verslo pradžios, teikiamos verslo planavimo, finansavimo šaltinių paieškos, finansų tvarkymo, personalo valdymo, inovacijų aktyvinimo, kooperacijos, technologijų plėtojimo ir perkėlimo ir kitais verslui aktualiais klausimais teikimas įvairiomis komunikacijos priemonėmis lengvatinėmis sąlygomis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. 20. Administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – verslo aplinkos ir tarptautiškumo raidos stebėsena bei perspektyvų vertinimas, teikiant informavimo, konsultavimo verslo pradžios ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugas, vykdant verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizę, tyrimus bei įgyvendinant ūkio ministro patvirtintas smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemones. 18. 21.
21Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos Konkurencijos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos Mokslo mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vertybinių vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos Kolektyvinio kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme. II
SKYRIUS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA 3 straipsnis. Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės
1Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija40 50 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija27 43 mln. eurų. 2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija7 10 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija5 10 mln. eurų. 3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;
2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 1,52 mln. eurų. 4. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įsteigimo dienos įregistravimo Juridinių asmenų registre . Deklaruodamos savo, kaip vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės, statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . 5.
5Darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metų sąrašinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Vidutinio metų sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos ą nustato aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija. 6. Vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statuso (toliau – statusas) deklaravimo dieną (toliau – deklaravimo diena) įmonės finansiniai duomenys turi patvirtinti įmonės atitiktį šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytoms sąlygoms. 7. Įmonių Įmonės finansiniai duomenys nustatomi pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintą patvirtintų įmonės metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę .
metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos). Jei gu pagal galiojančius teisės aktus sudaryti ir tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi remiantis vadovaujantis kitais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti (toliau – kiti finansiniai dokumentai). 7. 8.
8Įmonės ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytoms sąlygoms fiksuojama nuo metinės finansinės atskaitomybės metinių finansinių ataskaitų, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ar kitų finansinių dokumentų patvirtinimo dienos, išskyrus atvejį atvejus , kai įmonė turi patvirtinusi trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus arba kai nustatomas naujos įsteigtos įmonės, kurios metinė finansinė atskaitomybė metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, statusas. Nauja Į monė, turinti patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir nauja įsteigta įmonė , kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, priskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačius, kad ji atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas. 8. 9. Įsteigtos Į monės, turinčios patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir naujos įsteigtos įmonės, kurios metinė finansinė atskaitomybė metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal sąrašinį vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai – balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) balanse nurodyto turto vertę, įmonės gautas pajamas nuo įsteigimo dienos įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre ir pagal planuojamus finansinių metų duomenis. 10. Deklaruodamos savo statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis.
Už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą ir tikrumą atsako deklaraciją pasirašęs asmuo. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . 11. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jei gu daugiau kaip 25 procentus ir daugiau procentus įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba daugiau kaip 25 ir daugiau procentus procentų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar ba ) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai nuo ne mažiau kaip 25 iki ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo ne mažiau kaip
50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi savivaldybė, atitinkanti šio straipsnio 16 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas. šio straipsnio 15 dalies 1 – 4 punktuose nurodyti investuotojai. 12. Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šios įmonės darbuotojų skaičius, o įmonės metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė nustatoma finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis tik šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje metinėmis finansinėmis ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais. 13.
13Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (ar ba ) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius , ir įmonės metinės pajamos arba įmonės balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys ) apskaičiuojami pagal formulę:
D Ag = D A + ∑k n D Pn + ∑D Sn . , č Č ia:
1) D Ag – šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys, skaičiuojami aptariamajai statusą deklaruojančiai įmonei;
2) D A – aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės duomenys;
3) D Pn – n-tosios partnerinės įmonės duomenys;
4) D Sn – n-tosios susijusios įmonės duomenys (jei gu nebuvo įtraukti į aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotą konsoliduotąją finansinę atskaitomybę ataskaitą );
5) k n – koeficientas, parodantis, kokia dalis n-tosios partnerinės įmonės duomenų sumuojama su aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės duomenimis. Jis nustatomas imant didžiausią iš šių koeficientų, parodančių, kokią dalį :
1) aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi partnerinė įmonė ; arba kokią dalį 2) partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi aptariamoji statusą deklaruojanti įmonė, ; arba kokią dalį
3) aptariamosios statusą deklaruojančios įmonės dalyvių balsų turi partnerinė įmonė, ; arba kokią dalį 4) partnerinės įmonės dalyvių balsų turi aptariamoji statusą deklaruojanti įmonė. 14.
14Partnerinės įmonės duomenys (D Pn ) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys – remiantis vadovaujantis šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėje finansinėje metinėmis finansinėmis arba konsoliduotoje konsoliduotosiomis finansinėje finansinėmis atskaitomybėje ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais . Prie šių duomenų pridedamas (100 procentų) su šia partnerine įmone susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į metines konsoliduotą konsoliduotąsias finansinę atskaitomybę finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų pridedamas partnerinės įmonės kitų partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys proporcingai pirmosios partnerinės įmonės turimų jos partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui, jeigu partnerinės įmonės kitos partnerinės įmonės su statusą deklaruojančia įmone (D A ) yra susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais (yra viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos). 15.
partnerinės įmonės duomenis (D Pn ), šio straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas k n laikomas lygiu nuliui, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:
1) neformalieji investuotojai, jeigu šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;
2) mokslo ir studijų institucijos, kurios gali investuoti turtą;
3) profesionalieji investuotojai;
4) savivaldybės, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų. 15. 16. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:
1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a ) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;
3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1 –4 punktuose nurodytus investuotojus. 17.
Sn ) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė finansiniai duomenys
vadovaujantis šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės metinėje finansinėje paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotoje konsoliduotosiomis finansinėje atskaitomybėje finansinėmis ataskaitomis ar kituose finansiniuose dokumentuose kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat Prie prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio
13 dalyje apibrėžiant koeficientą k n nustatytas proporcijas. 18. Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau šie investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (D Sn ) šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dydis D Sn laikomas lygiu 0. 16.
straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas k n laikomas lygiu nuliui, jei nuo 25 iki 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai:
kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų lėšas, ir neformalieji investuotojai, jei šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 4,3 mln. litų;
2) mokslo ir studijų institucijos, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali investuoti turtą;
valdžios institucijas;
teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų. 19. Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius. 4 straipsnis. Verslininkas, kaip smulkiojo ir ar vidutinio verslo subjektas
ir ar vidutinio verslo subjektu, jei gu šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš sąlygų:
1) metinės pajamos neviršija4050
2) balanse nurodyto turto vertė neviršija2743 mln. eurų. 2. Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose. 3.
25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų:
1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, darbuotojų skaičių 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka ;
2) metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka ;
3) balanse nurodyto turto vertė apskaičiuojama susumuojant visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, balansuose nurodyto turto vertę 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka . 4. Verslininkui atitinkamai taikomos šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13 –18 dalyse nustatyta tvarka. 5. Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos. 6. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei .
III
smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimas
ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, numatytas savivaldybės strateginiame plėtros ir
(arba) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose. 2. Viešąsias paslaugas verslui teikiančiai viešajai įstaigai, kurios savininkė arba viena iš dalininkių yra valstybė ir (arba) savivaldybė, panaudos pagrindais perduotą valstybės ar savivaldybės turtą arba dalį šio turto valdytojas, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, viešosios įstaigos siūlymu gali išnuomoti tretiesiems asmenims – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams tais atvejais, kai turto nuoma yra neatskiriama viešųjų paslaugų verslui dalis ir yra būtina tinkamai viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti. Už išnuomoto turto ar jo dalies naudojimą pagal paskirtį, išnuomoto turto išlaikymą ir priežiūrą atsako nuomininkas. 3. 2. Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus jų reikalavimus smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas ir bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms , atitinkančioms šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo
nustatytas sąlygas. 4.
duomenis apie šią pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka teikia Suteiktos valstybės pagalbos registro tvarkytojui. 3. Valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba teikiamos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo reikalavimų. 6 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos:
1) mokesčių , lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos;
parama: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų paskolų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos – darbo vietoms kurti finansinės paramos priemonės;
administracinių paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas . viešojoje įstaigoje „Eksportuojančioji Lietuva“, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuoseir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas ;4 ) Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos formos. 7 straipsnis. Valstybės paramos teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams nustatymo tvarka apribojimai Valstybės institucijos ir įstaigos ar savivaldybės, nustatydamos priemones, pagal kurias teikiama valstybės parama, ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikydamos konkrečią paramos formą, atsižvelgdamos į konkrečios valstybės paramos tikslą, šios valstybės paramos gavėjams gali nustatyti papildomas nustato paramos teikimo tvarką sąlygas , kurios kuri privalo būti vienodos vienoda visiems šios valstybės paramos siekiantiems subjektams. 8 straipsnis.
8 straipsnis. Verslumo skatinimo srityje veikiančios kompetentingos institucijos
priemones, išskyrus subsidijas, kai jas įgyvendina įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles , Vyriausybė paveda finansų įstaigoms, kurių 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kai valstybės, kaip 100 procentų akcijų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytas administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“. 3. Šio straipsnio 6 straipsnio 3 punkte nurodytų administracinių paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui teikimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija) skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. IV
straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba
vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų , kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų , siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą . Šios Tarybos tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka, narių teisės ir pareigos, tvirtina Vyriausybė. , remdamasi asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, teikimu . Tarybos veikla finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . 2.
smulkiojo ir vidutinio verslo Taryba tarybos tikslai :
1) užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
2) skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą . 3 . Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros klausimus;
Vyriausybei, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politik ą dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
vidutinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
4) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų interesams Lietuvoje Respublikoje. 1) dalyvauja formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką Lietuvos Respublikoje;
2) teikia Vyriausybei ir už smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą atsakingoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių. 4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;
ir (arba) vidutinio verslo asociacijos į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus tuos atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;
3) Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus;
4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija sustabdo jo atstovavimo įgaliojimus, o jeigu dėl kitų priežasčių asmuo negali būti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu, šį narį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kadencijos laikui. 5.
vidutinio verslo tarybos narių teisės ir pareigos:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai turi teisę:
a) siūlyti klausimus svarstyti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos posėdžiuose;
b) balsuoti dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomų klausimų;
c) pasisakyti visais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomais klausimais, teikti dėl jų pasiūlymus žodžiu ir raštu;
d) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose;
e) būti renkami Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nariais;
f) nutraukti savo narystę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje;
2) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai turi pareigą:
a) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;
b) laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento. 6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (arba) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo 3 metai. 7.
verslo tarybos, kai ji atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, pagalba pasitelkiant ekspertus suteikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies
darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo priedas
1. 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažų mažųjų ir vidutinių įmonių sampratos apibrėžimo 2003/361/EB (OL 2003 L 124, p. 36). “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. balandžio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Svarbiausi Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) pakeitimai susiję su įmonių, įskaitant ir verslininkus, metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės ribų, pagal kurias įmonės priskiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams, sulyginimu su 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36) (toliau – Rekomendacija) nustatyta leistina aukščiausia riba. Taip pat Įstatymo projekte tikslinamos nuostatos, reglamentuojančios valstybės paramos SVV subjektams teikimo formas ir būdus, nes jos šiuo metu neatitinka pasikeitusios faktinės ir teisinės situacijos. Įstatymo projekto tikslai – pagal Rekomendaciją patikslinti SVV subjektams nustatyti reikalingas finansinių duomenų (metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės) ribas, patikslinti sąvokų „neformalusis investuotojas“ ir „valstybės parama“ apibrėžtis, apibrėžti sąvokas „finansinės paramos priemonės“, „finansinės priemonės“, „verslo konsultantų tinklas“, „ekonominė veikla“, „verslumas“, taip pat patikslinti valstybės paramos SVV subjektams teikimo formas ir būdus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų, susijusių su finansinių duomenų SVV subjektų statusui nustatyti padidinimu iki pagal Rekomendaciją aukščiausios galimos ribos, pakeitimą paskatino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje gauti SVV subjektų prašymai ir pasiūlymai.
SVV atstovaujančios asociacijos taip pat siūlė tobulinti Įstatymo teisinį reglamentavimą, peržiūrėti ir pakeisti nebeaktualias Įstatymo nuostatas. Nuo
biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti nustatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Lietuvai teikiamos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos administravimo tvarką . Dėl to Ūkio ministerija nebegali finansuoti viešųjų įstaigų teikiamų viešųjų paslaugų verslui, keičiasi viešųjų paslaugų verslui teikimo, kaip vienos iš valstybės paramos SVV subjektams formos, užtikrinimo politika. Siekiant užtikrinti konsultacijų verslui prieinamumą, Įstatymo projekte įtvirtinama nauja konsultacijų verslui teikimo priemonė
konsultantų tinklas. Taip pat Įstatymo projekte tikslinamos ir kitos Įstatymo nuostatos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus (vedėja Raminta Krulikauskienė, tel. 8706 64 617, el. p. [email protected] ) patarėja Donata Gipiškienė, tel.
8706 64 707, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas Įstatymo tikslas nenurodo, kad Įstatymas nustato ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (toliau
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka į steigiamas arba veikiančias įmones investuojantys nuosavą turtą, skirtą verslo pradžiai ar inovatyvaus verslo plėtrai finansuoti ir teikiantys šioms įmonėms patarimus dėl verslo plėtros bei valdymo, konsultavimo ir mokymo paslaugas. Bet į šį apibrėžimą, priešingai negu Rekomendacijose, nėra įtraukti juridiniai asmenys. Įstatyme įtvirtinta „valstybės paramos“ sąvoka apibrėžiama per teisės aktus (Europos Bendrijos steigimo sutartį, Komisijos reglamentus, priimtus vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontaliosios valstybės pagalbos rūšims 2 straipsnio nuostatomis), kurie jau yra pakeisti naujais. Be to, Įstatyme nėra įtvirtintų SVV subjektų teisiniam reguliavimui aktualių sąvokų, tokių kaip „finansinės priemonės“, „smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija“ ir „verslumas“.
Įstatymo
metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės ribos, pagal kurias įmonės ir verslininkai priskiriami SVV subjektams, yra mažesnės nei Rekomendacijoje nustatyta leistina aukščiausia riba, tačiau, reaguojant į ūkio subjektų pateiktą informaciją, poreikis jas didinti yra. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatytos išimtys, kai įmonė gali išlikti savarankiška (neturinčia partnerinių įmonių), nors nuo 25 iki 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi minėtoje dalyje išvardinti investuotojai, nėra visiškai tikslios ir ne visiškai atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja valstybės paramos SVV subjektams teikimą ir nustato, kad valstybės parama SVV subjektams teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas ir pagal savivaldybės strateginiame plėtros ir (arba) savivaldybės strateginiame veiklos planuose nurodytas priemones, o teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms ir verslininkams.
Be to, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešąsias paslaugas verslui teikiančiai viešajai įstaigai, kurios savininkė arba viena iš dalininkių yra valstybė ir (arba) savivaldybė, panaudos pagrindais perduotą valstybės ar savivaldybės turtą arba dalį šio turto valdytojas, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, viešosios įstaigos siūlymu gali išnuomoti tretiesiems asmenims – SVV subjektams tais atvejais, kai turto nuoma yra neatskiriama viešųjų paslaugų verslui dalis ir yra būtina tinkamai viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti. Už išnuomoto turto ar jo dalies naudojimą pagal paskirtį, išnuomoto turto išlaikymą ir priežiūrą atsako nuomininkas. Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad SVV subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos: mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos; teisės aktų nustatyta finansinė parama; viešųjų paslaugų verslui teikimas viešojoje įstaigoje
„Eksportuojančioji Lietuva“, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos
centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos formos. Valstybės paramos teikimo SVV subjektams formas reglamentuojančias nuostatas būtina tikslinti, kadangi jos neatitinka pasikeitusios faktinės ir teisinės situacijos.
Įstatyme pateiktas Tarybos apibrėžimas nustato, kad Taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti, kad SVV subjektų interesai būtų tinkamai atstovaujami Taryboje, Tarybos sąvoką ir jos funkcijas siūloma patikslinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į SVV subjektų pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo teisinio reglamentavimo tobulinimo bei Rekomendacijos nuostatas ir siekiant užtikrinti, kad Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės paramos SVV subjektams teikimo formas ir būdus, atitiktų pasikeitusią faktinę ir teisinę situaciją , Įstatymo projekte siūlomi šie esminiai pakeitimai: įmonių metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės ribų, pagal kurias įmonės priskiriamos SVV subjektams, sulyginimas su Rekomendacijoje nustatyta leistina aukščiausia riba, valstybės paramos SVV subjektams teikimo formų ir būdų patikslinimas. Dėl Įstatymo 1 straipsnio Siekiant Įstatyme įtvirtinti Tarybos statusą ir funkcijas bei pripažįstant Tarybos indėlį užtikrinant SVV atstovų ir valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis papildoma – nurodoma, kad Įstatymas nustato ne tik SVV subjektų sampratą, SVV subjektams taikomas valstybės paramos formas, bet ir Tarybos statusą ir funkcijas. Pažymėtina, kad SVV skiriamos valstybės paramos būdų gali būti labai įvairių, pradedant Europos Sąjungos struktūrine parama, baigiant iš atskirų savivaldybių biudžetų skiriama parama. Valstybės pagalbai, kaip ypatingai valstybės paramos formai, taikomi specifiniai reikalavimai.
Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikros srities valstybės pagalbos teikimą reguliuojančių Europos Sąjungos teisės aktų (pvz., reglamentų) nuostatos yra tiesioginio taikymo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, kurioje įtvirtinama SVV subjektų statusą reguliuojančių europinės ir nacionalinės teisės normų taikymo taisyklė: SVV subjektams, teikiantiems valstybės pagalbą ir nereikšmingą ( de minimis ) pagalbą, šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios SVV subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga ( de minimis ) pagalba, nuostatoms . Dėl Įstatymo 2 straipsnio Siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnis papildytas sąvokomis „ekonominė veikla“, „finansinės paramos priemonės“ ir „finansinės priemonės“. Pažymėtina, kad finansinės paramos priemonės yra suprantamos plačiau nei finansinės priemonės ir apima ne tik finansines priemones, bet ir dalinį ar visišką palūkanų dengimą, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimą bei subsidijas. Įvertinus tai, kad Įstatyme metinių pajamų skaičiavimas taikomas tiek įmonių, tiek verslininkų atveju, tikslinama Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis – nustatoma, kad pardavimo grynosios pajamos suprantamos kaip Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jei skaičiuojamos įmonės metinės pajamos, ir individualios veiklos pajamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu skaičiuojamos verslininko metinės pajamos.
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant grynąsias pardavimo pajamas nėra įtraukiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje minimos kitos pajamos. Atsižvelgiant į Rekomendacijos 3 straipsnio 2 dalį, Įstatymo projekte patikslinta Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta „neformaliojo investuotojo“ sąvoka. Pagal Rekomendacijos 3 straipsnio 2 dalį įmonė gali būti klasifikuojama kaip savarankiška, taigi neturinti partnerės, nors ir investuotojams investavus pasiekia arba viršija 25 procentų ribinę vertę, su sąlyga, kad tie investuotojai nėra individualiai arba bendrai susiję su minėta įmone. Prie tokių investuotojų Rekomendacijoje priskiriamos viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo bendrovės, asmenys arba asmenų grupės, nuolat vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą, su sąlyga, kad tų verslo rėmėjų bendra investicijų suma į tą pačią įmonę būtų mažesnė nei 1,25 mln. eurų. Atsižvelgiant į Rekomendacijos nuostatas, taip pat į tai, kad esminis neformalaus investuotojo bruožas – investavimas į nekotiruojamas akcijas, sąvoka „neformalusis investuotojas“ atitinkamai tikslinama.
Siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis papildyta nauja sąvoka „smulkiojo ar vidutinio verslo asociacija“. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma patikslinti valstybės paramos būdų – valstybės pagalbos ir nereikšmingos valstybės pagalbos – apibrėžtis – jas sieti su priimtais naujais Europos Sąjungos teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles yra keletas nereikšmingos pagalbos rūšių, dėl aiškumo minėta sąvoka patikslinta – nurodytos visos galimos nereikšmingos pagalbos rūšys. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje tikslinama sąvoka „verslininkas“. Pažymėtina, kad ekonomine veikla galima verstis turint verslo liudijimą arba pagal individualiosios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme įtvirtintos sąvokos antra dalis „(įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą)“ laikytina pertekline, siūloma jos atsisakyti. Siekiant užtikrinti konsultavimo paslaugų verslui prieinamumą, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinama nauja konsultacijų verslui teikimo priemonės
visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, pagal nustatytą tvarką teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, – sąvoka. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžiama nauja sąvoka „verslumas“ – nustatoma, kad tai asmens kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas ir asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje.
Asmens kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas apima tokius gebėjimus kaip naujų pridėtinę vertę kuriančių idėjų nustatymas, jų vertinimas, atsakomybės už idėjos įgyvendinimą ir jos rezultatus prisiėmimas, gebėjimas organizuoti idėjai įgyvendinti reikalingus išteklius, kurti darbo vietas, įmones ir jas valdyti. Asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje – tai išorinių ir vidinių veiksnių visuma, daranti įtaką asmens apsisprendimui įsitraukti į verslo veiklą ar aktyviai ją plėtoti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta sąvoka „viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui“ patikslinta
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendrosios nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 9 straipsnyje nustatytą 3 tematinį tikslą yra galima tik labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Tai reiškia, kad dalis Lietuvos įmonių, galinčių gauti paramą pagal Rekomendaciją, jos negali gauti dėl Įstatyme nustatytų apribojimų (pvz., mažesnės nustatytos leistinos aukščiausios įmonių metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės), o analogiško dydžio įmonės kitose Europos Sąjungos valstybėse tokią paramą gali gauti. Ūkio ministerija 2015 m. kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą su prašymu pateikti informaciją, kiek 2009–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo vidutinių, mažųjų ir labai mažų įmonių pagal dabar galiojančias Įstatymo nuostatas, taip pat pateikti informaciją, kiek įmonių Lietuvoje patektų į vidutinių, mažųjų ir labai mažų įmonių kategoriją nurodytu laikotarpiu, jei į Įstatymą būtų perkeltos Rekomendacijos nuostatos, susijusios su metinių pajamų ir balanse nurodyto turto verčių padidinimu. Pagal gautą Lietuvos statistikos departamento informaciją:
1Įmonių skaičius Lietuvoje, skaičiuojant pagal Įstatymą:
a) labai maža įmonė: 64306 (93 %) 2009 m.; 62515 (93,1 %)
(93,2 %) 2013 m.
b) maža įmonė: 3423 (4,9 %) 2009 m.; 3234 (4,8 %) 2010 m.; 3415 (5 %) 2011 m.; 3404 (4,7 %) 2012 m.; 3539 (4,6 %) 2013 m.
c) vidutinė įmonė: 1275 (1,8 %) 2009 m.; 1235 (1,8 %) 2010 m.; 1342 (2 %) 2011 m.; 1387 (1,9 %) 2012 m.; 1418 (1,9 %) 2013
(0,3 %) 2011 m.; 195 (0,3 %) 2012 m.; 216 (0,3 %) 2013 m. 2.
aukštesnėmis ribomis):
a) labai maža įmonė: 64649 (93,5 %) 2009 m.; 62808 (93,5 %)
(93,6 %) 2013 m.
b) maža įmonė: 3368 (4,9 %) 2009 m.; 3212 (4,8 %) 2010 m.; 3418 (5 %) 2011 m.; 3438 (4,8 %) 2012 m.; 3517 (4,6 %) 2013 m.
c) vidutinė įmonė: 997 (1,4 %) 2009 m.; 977 (1,5 %) 2010 m.; 1098 (1,6 %) 2011 m.; 1128 (1,6 %) 2012 m.; 1183 (1,5 %) 2013 m.
d) didelė įmonė: 164 (0,2 %) 2009 m.; 174 (0,3 %) 2010 m.; 177 (0,3 %) 2011 m.; 199 (0,3 %) 2012 m.; 216 (0,3 %) 2013 m. Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūlomas finansinių duomenų ribos padidinimas deklaruojant SVV subjektų statusą 2009 m. būtų buvęs aktualus 10 didelių įmonių, 2010 m. – 13 didelių įmonių, o 2011 m. – 6 didelėms įmonėms, kurios būtų vertinamos kaip vidutinės ir galėtų pasinaudoti Įstatyme apibrėžta valstybės parama SVV subjektams. Atitinkamai būtų padidėjęs ir labai mažų ir mažų įmonių skaičius bei sumažėjęs vidutinių įmonių skaičius, pvz.: labai mažų įmonių 2009 m. būtų buvę 343 įmonėmis daugiau, 2010 m. – 293 įmonėmis daugiau, 2011 m. – 247 įmonėmis daugiau, 2012 m. – 212 įmonių daugiau, o 2013 m. – 257 įmonėmis daugiau. Tai rodo, kad siūlomas Įstatymo pakeitimas aktualus dideliam skaičiui įmonių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės ribos, pagal kurias įmonės ir verslininkai priskiriami SVV subjektams, sulygintos su Rekomendacijoje nustatyta leistina aukščiausia riba (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1–3 dalys ir 4 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad SVV statusui įgyti gana svarbų vaidmenį vaidina atitinkamos įmonės susijusios ir partnerinės įmonės, nes jų darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys taip pat turi būti arba visa apimtimi, arba proporcingai pridedami skaičiuojant atitinkamos įmonės darbuotojų skaičių, metines pajamas ar balanse nurodyto turto vertę. Tačiau reikėtų paminėti, kad Lietuvoje nėra oficialios duomenų bazės, kurioje būtų sukaupta informacija apie visas susijusias ir partnerines įmones, todėl tiksliai nustatyti, kiek tokių įmonių yra šiuo metu ir kiek būtų, jeigu būtų padidintos vertės pagal Rekomendacijas, nėra galimybės. Pažymėtina, kad, teikiant paraiškas gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, nuo įmonės dydžio priklauso paramos intensyvumas, todėl finansinių duomenų ribos, pagal kurias įmonės priskiriamos SVV subjektams, padidinimas iki Rekomendacijoje nustatytos leistinos aukščiausios ribos prisidės prie verslo aplinkos gerinimo ir leis didesniam skaičiui SVV subjektų pasinaudoti valstybės parama. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis papildyta nauja nuostata, paaiškinančia, kad, deklaruojant vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statusą, darbuotojų skaičius turi atitikti vidutinį metinį darbuotojų skaičių, kuris, kaip ir finansinių duomenų atžvilgiu, turi būti nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis patikslinta – nurodoma, kad įmonių finansiniai duomenys nustatomi ne pagal įmonės metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, o pagal paskutinių metų arba, jei įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus,
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 8 dalis ) arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau
Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio
) . Įstatymo pakeitimas, nustatant SVV subjektų statuso deklaravimą pagal vienerių finansinių metų duomenis, buvo priimtas 2009 m., reaguojant į 2008 m. ekonomikos krizę, kadangi Rekomendacijoje nustatyto modelio, kai SVV subjektų statusas nustatomas pagal dvejų finansinių metų duomenis, taikymas neužtikrino, kad valstybės parama būtų naudojama būtent toms įmonėms, kurioms ji labiausiai reikalinga. Esant stabiliai ekonomikai, modelis, kai SVV subjektų statusas nustatomas pagal dvejų finansinių metų duomenis, laikytinas tinkamu.
Todėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti Rekomendacijos nuostatą, kad jei verslo subjektas veikia daugiau kaip dvejus metus, tam, kad deklaruotų esąs smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas, jis turi deklaruoti dvejų metų duomenis. Tai reiškia, kad daugiau kaip dvejus metus veikianti įmonė tampa vidutine, maža ar labai maža įmone, jei dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojamas darbuotojų skaičius ir įmonės finansiniai duomenys atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytas sąlygas. Daugiau kaip dvejus metus veikiančios įmonės statusas nustatomas pagal šioje lentelėje pateiktus duomenis:
Eil. Nr. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 1. SVV subjektas Ne SVV subjektas
SVV subjektas
SVV subjektas
Ne SVV subjektas
SVV subjektas
Ne SVV subjektas
SVV subjektas
Ne SVV subjektas Ne SVV subjektas Ne SVV subjektas Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 dalys papildytos naujomis nuostatomis, paaiškinančiomis, kaip turi būti skaičiuojami įmonės , turinčios patvirtintas finansines ataskaitas ar kitus mažesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansinius dokumentus, ir naujos įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, darbuotojai ir finansiniai duomenys.
Įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje yra pateikiama formulė, kuria vadovaudamiesi SVV subjektai turėtų apskaičiuoti ir įvertinti savo atitiktį minėto straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytoms sąlygoms. Siekiant patikslinti tam tikras minėtos formulės sudedamąsias dalis, kad būtų aišku, kokiais atvejais turi būti deklaruojamos atitinkamos įmonės susijusios ar partnerinės įmonės, vadovaujantis Rekomendacijos nuostatomis, Įstatymo projekto 1 straipsniu yra keičiamos Įstatymo 3 straipsnio 14–16 dalys. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 14 dalis papildoma nuostata, kad partnerinių įmonių partnerines įmones reikia deklaruoti tik tuo atveju, jei jos su aptariamąja įmone susijusios tiekimo vartojimo ryšiais – viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos). Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnis papildytas 15 dalimi, siekiant įtvirtinti Rekomendacijos 3 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatą: nustatant partnerinės įmonės duomenis, Įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai, turintys 25 ir daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 ir daugiau procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.), negali būti tarpusavyje susiję.
Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto b papunktyje minimą administravimo organą turi juridiniai asmenys, kurių teisinė forma yra Europos bendrovė (Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymas). Reikalavimai Europos bendrovės administravimo organui ir jo skirtumai nuo valdymo organo nustatomi tiek Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatyme, tiek Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomame 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 251). Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte minimi kartu veikiantys fiziniai asmenys turi būti suprantami kaip fizinių asmenų, derinančių savo veiksmus, siekiant daryti įtaką atitinkamoms įmonėms, grupė (Europos Sąjungos Teisingumo teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje C-110/13).
Siekiant išvengti situacijos, kai didelių įmonių investicijas pritraukę rizikos kapitalo subjektai investuoja į daugelį nedidelių įmonių, dėl to šios įmonės tampa susijusios, didelės, ir tampa apribotos paskesnės investicijos, kurios galimos tik į mažas ir vidutines įmones, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 17 dalis papildyta nuostata, kad Įstatymo 3 straipsnio
Sn laikomas lygiu 0, jei Įstatymo 3 straipsnio
įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja. Nedalyvavimas įmonės valdyme suprantamas kaip nebuvimas priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariu arba neturėjimas teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių. 2013 m. priėmus Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, į jį iš Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) buvo perkeltos su profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (taip pat rizikos kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų) veikla susijusios nuostatos. Po pakeitimų KISĮ nebeliko sąvokos „rizikos kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas“. Taip pat kolektyvinio investavimo subjektų investicijų atveju investuotoju yra laikoma ne valdymo įmonė, o pats kolektyvinio investavimo subjektas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai yra tikslinamas Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1 punktas.
Siekiant nustatyti, kurią dieną turi būti nustatomi susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai, deklaruojant SVV subjektų statusą, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnis papildytas nauja 18 dalimi. Deklaracijos pateikimo data, nustatant susijusių ir partnerinių įmonių ryšius, apibrėžta siekiant išvengti situacijų, kai, pvz., pasikeitus įmonės savininkams neįmanoma nustatyti, kokias susijusias ar partnerines įmones turėjo statusą deklaruojančioji įmonė finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo datą. Dėl Įstatymo 4 straipsnio Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis patikslinta, siekiant užpildyti teisinę spragą, – įtraukta nuostata, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami šio Įstatymo 3 straipsnio 13–18 dalyse nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnis papildytas nauja 5 dalimi, siekiant nustatyti, nuo kada verslininkas gali deklaruoti smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statusą. Pažymėtina, kad, t eikiant paraiškas gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą, paramos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio. Siekiant sudaryti teisines prielaidas teikiant paramą verslininkams ją irgi diferencijuoti, Įstatymo projektu siūloma verslininkui taikyti analogiškas nuostatas dėl skirstymo į mažą, labai mažą ir vidutinį smulkiojo ar vidutinio verslo subjektą, kaip šiuo metu yra nustatyta įmonių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai , Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad verslininkas pagal jo įdarbintų darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei.
Dėl Įstatymo 5 straipsnio Kadangi Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos nėra rengiamos, tikslintina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis – nustatyta, kad valstybės parama SVV subjektams teikiama pagal valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose (strateginiuose plėtros ir
(arba) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose ir (arba) atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programose) . Taip pat Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 5 straipsnis papildomas 3 dalimi, kuri nustato, kad valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba teikiama laikantis Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo reikalavimų. Dėl Įstatymo 6 straipsnio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 48 punkte nustatyta priemonė
idinti viešųjų verslo paslaugų (informavimo, konsultavimo, mokymo) prieinamumą pradedantiesiems verslininkams (fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus) visuose Lietuvos regionuose – optimizuoti Ūkio ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų veiklą, stiprinti partnerystę su asocijuotomis verslo struktūromis, įtraukti kitus socialinius ir ekonominius partnerius.
Nuo 2010 m., pasikeitus Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuris nustato, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti nustatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti, Ūkio ministerija nebegali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai finansuoti verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių teikiamų viešųjų paslaugų verslui. Nuo 2010 m. viešųjų paslaugų verslui teikimas yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir jas gali teikti bet kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę teikti nurodytas paslaugas.
2011–2013 m. viešosios paslaugos verslui buvo teikiamos įgyvendinant tiek nacionalinio biudžeto, tiek Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, tačiau tai neužtikrino nuolat veikiančio konsultavimo ir informavimo paslaugų teikimo pradedantiesiems verslininkams mechanizmo, kadangi viešosios paslaugos verslui buvo prieinamos tik projektų vykdymo laikotarpiu. Svarbiausias
„Sukurti naujus viešųjų paslaugų teikimo verslui instrumentus“ (toliau
Lietuvoje veikiančiai paramos SVV sistemai naują viešųjų paslaugų verslui teikimo priemonę , kurią įdiegus būtų atkurtas ir užtikrintas nuolat veikiantis viešųjų paslaugų verslui teikimo mechanizmas, leidžiantis tiek norinčiam pradėti verslą, tiek jau vykdančiam veiklą verslininkui prireikus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje lengvatinėmis sąlygomis gauti informavimo (konsultavimo) paslaugas įvairiais verslo organizavimo klausimais. Studijoje aptarti du pradedančiųjų verslininkų informavimo (konsultavimo) modeliai: pagal pirmąjį modelį numatoma sukurti Nacionalinį konsultantų registrą ir įsteigti (plėtoti) verslo konsultavimo centrus apskričių centruose, pagal antrąjį ketinama sukurti Nacionalinį konsultantų registrą ir plėtoti mobilių atstovų tinklą. Siekiant gerinti konsultavimo ir informavimo paslaugų prieinamumą verslininkams Lietuvos savivaldybėse, ypač tose, kuriose verslo konsultavimo paslaugos neteikiamos, pasirinktas antras Studijoje siūlytas modelis. Planuojama sukurti Verslo konsultantų tinklą ir užtikrinti jo palaikymą.
Siekiama visose Lietuvos savivaldybėse atkurti galimybę verslininkams prireikus gauti aukštos kokybės informavimo ir konsultavimo paslaugas įvairiais verslo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad pradedančiųjų SVV subjektų paslaugų verslui poreikis pagal tematiką skiriasi, numatoma paslaugas verslui grupuoti pagal kiekvienos iš tikslinių grupių (veikiantys iki vienerių metų, nuo 1 iki 5 metų) paslaugų verslui poreikių specifiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio
verslui teikimas per Verslo konsultantų tinklą, kurį sudarys visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, pagal ūkio ministro nustatytą tvarką teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Ūkio ministras turės parengti Verslo konsultantų tinklo sukūrimo ir administravimo tvarkos aprašą. Pažymėtina, kad verslo konsultacijas teiksiančių asmenų, veiksiančių Verslo konsultantų tinkle, veikla bus finansuojama 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. SVV subjektai, norintys gauti verslo konsultacijų, už jas susimokės patys, o jų patirtas išlaidas vėliau apmokės UAB „
teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo metu taikoma valstybės paramos forma – viešosios paslaugos verslui – ir toliau bus teikiamos verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ nebėra, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 3 punktas papildytas nuostata, kad viešosios paslaugos verslui teikiamos ir ūkio ministro įgaliotoje viešojoje įstaigoje. Dėl Įstatymo 8 straipsnio Siekiant Įstatyme įtvirtinti verslumo skatinimo srityje veikiančias kompetentingas institucijas, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas Įstatymas papildytas nauju 8 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatoma, kad įgyvendinti finansines paramos priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda finansų įstaigoms, kurių 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kai valstybės, kaip 100 procentų akcijų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, išskyrus subsidijas, kai jas įgyvendina įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles. Pastarųjų atžvilgiu reikalavimo, kad šias priemones teiktų tik finansų įstaigos, siūloma netaikyti, paliekant teisę paskirti ir kitas valstybės valdomas įstaigas, veikiančias ne tik verslumo skatinimo srityje. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo naujo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir vykdo verslo konsultantų atranką) bei kontroliuoja į jį įtrauktų konsultantų teikiamų paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo veiklą.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ši veikla finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. Dėl Įstatymo 9 straipsnio Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti Tarybos tikslai, o 3 dalyje tikslinamos Tarybos atliekamos funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. nebėra rengiamos SVV plėtros strateginės kryptys, ir yra priimtas Lietuvos verslumo veiksmų 2014 –2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio
patvirtinimo“, patikslintos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos Tarybos funkcijos, nustatyta, kad Taryba teikia Vyriausybei ir už SVV plėtrą atsakingoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl verslumo skatinimo, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo. Be to, siekiant akcentuoti Tarybos indėlį užtikrinant SVV atstovų ir valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 13 d.
Ūkio ministerijos ir SVV tarybos pasirašyto Memorandumo dėl smulkiojo ir vidutinio verslo teisinės, ekonominės ir informacinės aplinkos gerinimo, kuriuo Ūkio ministerija ir SVV taryba sutaria bendradarbiauti verslumo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo ir kitose srityse, 2.7 papunktį, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis papildoma naujomis SVV tarybos funkcijomis
Lietuvoje Respublikoje. Siekiant nustatyti SVV tarybos veiklos finansavimo tvarką, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad SVV taryba vertina ir teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio SVV, o SVV tarybos nariai šį darbą atlieka neatlygintinai, Ūkio ministerijos padalinių specialistai pagal kompetenciją SVV tarybai teiktų informaciją bei atliktų teisės aktų ar jų projektų analizę, reikalingą išvadų dėl teisės aktų poveikio SVV rengimui, o nesant galimybės, samdytų išorinius ekspertus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad 2015 m. SVV taryba pateikė išvadas dėl 26 SVV veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Atskirų siūlomų teisinio reguliavimo priemonių poveikis įvertintas aiškinamojo rašto 4 dalyje. Nustatoma 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo įsigaliojimo data.
Įstatymo įsigaliojimo data. Siūlomas teisinis reguliavimas nepareikalaus iš SVV subjektų nei finansinių, nei kitokių išteklių, nereikės laiko pasiruošti naujam reglamentavimui ir jis neturės įtakos SVV subjektų veiklos tęstinumui, o tik sudarys palankesnes sąlygas SVV subjektams. Iki Įstatymo įsigaliojimo bus priimti įgyvendinamieji teisės aktai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes, padidinus įmonių metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės ribas, pagal kurias įmonės priskiriamos SVV subjektams, daugiau SVV subjektų galės pasinaudoti valstybės parama. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą iki jo įsigaliojimo dienos priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą iki jo įsigaliojimo dienos turės būti pakeisti:
1Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos
aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4-126 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto vidutinio metų sąrašinio
darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 740 „Dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties ir jos
nuostatų patvirtinimo“. Ūkio ministras turės parengti teisės aktus, nustatysiančius konsultacijų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimo tvarką ir verslo konsultantų tinklo administravimo bei verslo konsultantų teikiamų paslaugų kokybės ir paslaugų teikimo veiklos priežiūros tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, lėšų sutaupyta nebus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „labai maža įmonė“, „maža įmonė“, „Verslo konsultantų tinklas“, „partnerinė įmonė“, „smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas“, „susijusi įmonė“, „ekonominė veikla“, „vidutinė įmonė“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-07-28 Nr. XIIP-4612 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstoma naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 9 dalimi siūloma nustatyti, kad neformaliuoju investuotoju laikomi juridiniai asmenys, fiziniai asmenys arba fizinių asmenų grupė, reguliariai investuojantys nuosavą kapitalą į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti nuostatos „reguliariai“ turinį. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad verslo konsultantų tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad verslo konsultantus į Verslo konsultantų tinklą atrenka bei jų priežiūrą vykdo ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet viešoji įstaiga
suderinti tarpusavyje. 3. Keičiamo įstatymo2 straipsnio 12 dalimi siūloma nustatyti, kad smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektų. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurios pagrindinės funkcijos yra susijusios su smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos ir plėtros klausimais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija turėtų vienyti tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus. 4.
straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams apribojimus. Tuo tarpu šio straipsnio turinyje nėra siūloma nustatyti jokių apribojimų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar straipsnio pavadinimas atitinka straipsnio turinį. Svarstytina, ar minėto straipsnio pavadinimą nereikėtų patikslinti. 5. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga ,,Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečiai reikalavimus turėtų atitikti verslo konsultantai, siekiantys būti įtrauktais į Verslo konsultantų tinklą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis verslo konsultantai į Verslo konsultantų tinklą būtų atrenkami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Ūkio ministro nustatytoje tvarkoje įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. 6. Keičiamo įstatymo9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarką, narių teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į teisės doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, turi būti įtvirtintas įstatymu. 7. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų vykdomas minėtos verslo tarybos techninis ir ūkinis aptarnavimas.
Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokia konkrečiai pagalba galėtų būti suteikiama verslo tarybai, pasitelkiant ekspertus. Manytina, kad, siekiant aiškumo, įstatyme reikėtų nurodyti, kurie subjektai turėtų teikti pagalbą ir kokia konkrečiai pagalba būtų teikiama. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkio ministras, priėmus įstatymą, turės nustatyti verslo konsultantų tinklo administravimo ir priežiūros tvarką, manytina, kad atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose siūloma nustatyti, kad įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti tik Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-01-06 Nr. XIIP-4612(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui sąvoka. Pateikiamos sąvokos turinys yra neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluočių „ verslo aplinkos ir tarptautiškumo raidos stebėsena bei perspektyvų vertinimas “ ir „ vykdant verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizę, tyrimus “ turinys iš esmės yra vienodas. Taip pat nėra aišku, ar informavimo ar konsultavimo verslo pradžios ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugos privalo būti teikiamos tik vykdant verslo aplinkos ir tarptautiškumo raidos stebėsenos bei perspektyvų vertinimą, ar gali būti teikiamos ir atskirai. Atsižvelgiant į tai, projekte nurodyta sąvoka tikslintina. 2. Iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies turinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas naujai įregistruotų ir trumpiau kaip 12 mėnesių veiklą vykdžiusių įmonių, norinčių įgyti vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės statusą, vidutinis metinis darbuotojų skaičius . Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatas Vyriausybė tvirtintų vidutinio metinio, o ne trumpesnio laikotarpio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos arba keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 3.
straipsnio 15 dalies 4 punkto nuostata ,,savivaldybės <...>, kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų“ nėra pakankamai aiški. Neaišku kaip būtų nustatomas savivaldybės gyventojų skaičius, t.y., ar pagal konkrečioje savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, ar pagal faktinį gyventojų skaičių, ar gyventojų skaičius būtų nustatomas remiantis kitais kriterijais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13-18 dalyse nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar nuorodos į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13-18 dalyse nustatytas tvarkas nereikėtų patikslinti, nes keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13-18 dalyse siūloma nustatyti tik finansinių duomenų apskaičiavimo, bet ne darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarką. 5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti reikalavimai verslininkams, siekiantiems būti laikomais smulkiojo ir vidutinio verslo subjektais, kurie jau vykdo veiklą, tačiau nėra aišku, kokius kriterijus turėtų atitikti pradedantys savo verslą verslininkai, kad jie galėtų būti laikomi smulkiojo ir vidutinio verslo subjektais. Pažymėtina, kad reikalavimus naujai įsteigtoms ar turinčias trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas įmonėms, siekiančioms įgyti vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statusą, siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse.
Svarstytina, ar analogiški reikalavimai neturėtų būti nustatyti ir verslininkams, siekiantiems įgyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku kokia tvarka verslininkai deklaruotų aukščiau minėtą statusą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma išbraukti galiojančio Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad atitinkamą valstybės turtą jo valdytojas viešosios įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas verslui, siūlymu gali išnuomoti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams tais atvejais, kai turto nuoma yra neatskiriama viešųjų paslaugų verslui dalis ir yra būtina tinkamai viešųjų paslaugų verslui kokybei užtikrinti. Pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu yra siūloma atsisakyti viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimo reglamentavimo. Taigi, įsigaliojus projektu siūlomai keičiamo įstatymo naujai redakcijai, galiojančiame įstatyme nurodytos viešosios įstaigos viešųjų paslaugų smulkiajam verslui neteiktų. Tokiu atveju lieka neaišku, ar aukščiau minėtos valstybės turto nuomos sutartys būtų nutraukiamos ar liktų galioti iki jų termino pabaigos ar pasibaigimo kitais pagrindais. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų aukščiau nurodytą neaiškumą. 7. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams nustatymo tvarką.
Tuo tarpu šio straipsnio turinyje siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nustato paramos teikimo tvarką, o ne paramos teikimo nustatymo tvarką. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinime nereikėtų išbraukti žodį ,,nustatymo“. 8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytas administracines paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte konkrečios administracinės paslaugos nėra išvardintos. Administracinės paslaugos yra detalizuojamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. Todėl tuo atveju, jeigu viešoji įstaiga teiktų visas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytas paslaugas, tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų pakeisti ir analogišką nuorodą, pateiktą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje. 9. Keičiamo įstatymo9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma tarybos narių skyrimo tvarka, narių teises ir pareigas, tvirtina Vyriausybė . Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarką siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, o minėtos tarybos narių teises ir pareigas – keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis. 10.
straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtis pagal atitinkamų verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus tvirtinama per pirmąjį posėdį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo
verslo tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, siekiant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų suderinamumo, turėtų būti patikslintos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto arba keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, aiškiai įvardinant instituciją, kuri būtų įgaliota tvirtinti aukščiau nurodytos tarybos narių sudėtį. Be to, iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto turinio nėra aišku, kokio konkrečiai organo ,,pirmasis posėdis“ turimas omenyje. Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti ,,jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija sustabdo jo atstovavimo įgaliojimus <...>“. Manytina, kad tuo atveju, jeigu minėtos tarybos narys atsistatydina, tai jo įgaliojimai nutrūksta, todėl kyla abejonių, ar jį skyrusi asociacija po nario atsistatydinimo dar privalėtų jo įgaliojimus sustabdyti. Svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Taip pat siūlytina nustatyti, kad verslo tarybos narį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kadencijos laikui visais atvejais, kai tarybos narys negali eiti pareigų (ir kai atsistatydina, ir dėl kitų priežasčių). 12. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto a papunktyje vartojama formuluotė „ Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos posėdžiuose “.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose nėra reglamentuota Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba, nenumatyta, kas ją sudaro, jos kompetencija ir pan. Atsižvelgiant į tai, i š siūlomų nuostatų nėra aišku, kokios formos valdybos posėdžiai turimi omenyje. Analogiška pastaba taikytina ir šio punkto d ir e papunkčiams. 13. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkto b papunktyje nurodoma, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai turi pareigą laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento. Siūlytina tikslinti nuostatas, nurodant, kas parengia ir tvirtina šį reglamentą. 14. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas. Manytume, kad neterminuotas teisių ribojimas asmenims, kurių atžvilgiu buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą
31 straipsnio 1 dalyje, nustatant, koks asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nėra sąlygų, susijusių su neterminuotu teisių ribojimu ir siejamas su išnykusiu arba panaikintu teistumu, arba su tam tikru teisių apribojimo terminu . Atsižvelgus į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 15.
straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „ yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir
(arba) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo
darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus“ asmeniui nenustatoma jokių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o jo nepriekaištingos reputacijos buvimas ar nebuvimas siejamas su jo kita profesine ar darbine veikla. Šiame kontekste pastebėtina, jog reikalavimai asmenims, dirbantiems įvairiuose darbuose, yra visiškai skirtingi ir asmens atleidimas iš darbo už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ne visuomet reikštų, jog asmuo turėtų būti vertinamas kaip praradęs nepriekaištingą reputaciją Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nario veiklai. Manytina, jog siūlomas ribojantis reguliavimas yra nesubalansuotas, nepakankamas ir neproporcingas siekiamiems tikslams. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL lietuvos respublikos SMULKIOJO IR
pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-4612 es 2016-12-07 Nr. 108-P-38(4) 2016-12-14 Nr. 108-P-40(6)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Zbignev Jedinskij, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas Raimundas Beinortas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas Artūras Mackevičius, Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Rūta Pentiokinaitė, Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinės direktorės pavaduotoja Giedrė Zdanavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus patarėja Donata Gipiškienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis. Komiteto 2016-12-14 posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas Saulius Žilinskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas Raimundas Beinortas, Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Rūta Pentiokinaitė, Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinės direktorės pavaduotoja Giedrė Zdanavičienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotoja Laima Mogenienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorės pavaduotojas Gintas Kimtys, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus patarėja Donata Gipiškienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnyje dėstoma naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 9 dalimi siūloma nustatyti, kad neformaliuoju investuotoju laikomi juridiniai asmenys, fiziniai asmenys arba fizinių asmenų grupė, reguliariai investuojantys nuosavą kapitalą į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti nuostatos „reguliariai“ turinį. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad „reguliaraus investavimo“ sąvoka nėra apibrėžta Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, žodis „reguliariai“ išbrauktinas. 2. Lietuvos
21 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad verslo konsultantų tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio
tinklą atrenka bei jų priežiūrą vykdo ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet viešoji įstaiga ,,Versli Lietuva“. Atsižvelgus į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: I. Išbraukti Įstatymo projekto
2 straipsnio 21 dalį: „
II. Išbraukti Įstatymo projekto
8 straipsnio 2 dalį: „ 2.
Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką) ir prižiūri į Verslo konsultantų tinklą įtrauktų verslo konsultantų teikiamų paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo veiklą.“
12 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi siūloma nustatyti, kad smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektų. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurios pagrindinės funkcijos yra susijusios su smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos ir plėtros klausimais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija turėtų vienyti tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus. Nepritarti Šiuo metu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą sudaro atstovai iš 47 verslo asociacijų (pvz., Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacija, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos pakuotojų asociacija ir kt.). Dauguma šių verslo asociacijų yra šakinės, todėl vienyti tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų jos negali. Be to, pažymėtina, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusas, priklausomai nuo subjekto atitinkamo laikotarpio darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų, gali kisti (priėmus tam tikrą skaičių darbuotojų, iš vidutinės įmonės įmonė gali tapti didele ir atvirkščiai), o tai lemtų nuolatinę asociacijos narių kaitą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad į smulkiojo ir vidutinio verslo asociaciją įtraukti tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus yra netikslinga. 4.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-287 Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis yra nustatyti valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams apribojimus. Tuo tarpu šio straipsnio turinyje nėra siūloma nustatyti jokių apribojimų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar straipsnio pavadinimas atitinka straipsnio turinį. Svarstytina, ar minėto straipsnio pavadinimą nereikėtų patikslinti. Pritarti Išdėstyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio pavadinimą taip: „7 straipsnis. Valstybės paramos teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams apribojimai nustatymo tvarka “. 5. Lietuvos
2 Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga ,,Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečiai reikalavimus turėtų atitikti verslo konsultantai, siekiantys būti įtrauktais į Verslo konsultantų tinklą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis verslo konsultantai į Verslo konsultantų tinklą būtų atrenkami. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Ūkio ministro nustatytoje tvarkoje įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo i šbraukti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-289
Keičiamo įstatymo
Vyriausybė nustato Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarką, narių teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis ir pareigomis.
Atsižvelgiant į teisės doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, turi būti įtvirtintas įstatymu. Pritarti I. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo
4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus tuos atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;
dienos ir trunka 3 metus;
4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija sustabdo jo atstovavimo įgaliojimus, o jeigu dėl kitų priežasčių asmuo negali būti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu, šį narį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kadencijos laikui.“9
II. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo
5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių teisės ir pareigos:
valdybos posėdžiuose;
klausimų;
klausimais, teikti dėl jų pasiūlymus žodžiu ir raštu;
posėdžiuose;
e) būti renkami Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nariais;
b) laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento.“
7 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų vykdomas minėtos verslo tarybos techninis ir ūkinis aptarnavimas. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokia konkrečiai pagalba galėtų būti suteikiama verslo tarybai, pasitelkiant ekspertus. Manytina, kad, siekiant aiškumo, įstatyme reikėtų nurodyti, kurie subjektai turėtų teikti pagalbą ir kokia konkrečiai pagalba būtų teikiama. Pritarti I. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 4 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kai ji atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, pagalba pasitelkiant ekspertus suteikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų“. 9
II. Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3
dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui.”
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-28 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkio ministras, priėmus įstatymą, turės nustatyti verslo konsultantų tinklo administravimo ir priežiūros tvarką, manytina, kad atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio
reikalingus teisės aktus iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti tik Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija . Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą išbraukti Įstatymo projekto nuostatas dėl Verslo konsultantų tinklo bei Įstatymo projekto nagrinėjimo Komitete datą, Įstatymo projekto
patikslinti ir išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir vidutinio verslo taryba 2016-09-269 Lietuvos Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - Taryba) po daugybės kartų derinant šį Įstatymo projektą ir dalyvaujant svarstant įvairius variantus po Tarybos pastabų, kad nedera VšĮ įvardinti įstatymu (tuo užtikrinant jos gyvavimą ir finansavimą), buvo rašoma: "21. Verslo konsultantų tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos
..."
, kadangi VšĮ ne institucija ir jos dalininkai gali keistis bei jais gali būti fiziniai asmenys, tai keista, kad antikorupcinio vertinimo išvadoje šis faktas (VšĮ įvardinimo) neužkliuvo. 8 str. 2 d. yra sakinys: " Į Verslo konsultantų tinklą įtrauktais konsultantais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys ." Kaip suprantu, tai kalbama tik apie fizinius asmenis, tuomet turėtų būti taip ir įvardinta "nepriekaištingos reputacijos fiziniai asmenys." Kalbant apie sąvoką " nepriekaištinga reputacija ", tai yra pora institucijų prie ministerijų išleistų teisės aktų, kuriuose įvardijama ši sąvoka ir vienintelį 2012.06.27 Vyriausybės nutarimą Nr.768
"Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002.03.18 nutarimo Nr.372
"Dėl nuodingąsias medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių,
laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo", kuriame sakoma: "9.1. nepriekaištinga fizinio asmens reputacija .
Laikoma, kad fizinis asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstamą dokumentą apie tai, kad jis nėra teistas, arba raštu deklaravo, kad jis nebuvo teistas už veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis; 9.2. nepriekaištinga juridinio asmens reputacija. Juridinis asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstamą dokumentą apie tai, kad jam neiškelta bankroto byla, arba (jeigu neturi tokio dokumento) raštu deklaravo, kad jam neiškelta bankroto byla." Mūsų nuomone, painiojamos sąvokos, kam turi būti taikomi tokie reikalavimai. Taryba nėra valstybės tarnyba, jos nariai neturi valstybės tarnybos statuso, veikla nariams neatlygintina, jokių valdiškų pinigų niekam nedalina, Tarybos narys yra deleguotas visuomeninės organizacijos ir atskaitingas Tarybai ir jį delegavusiai asociacijai, kuri jam patikėjo ir delegavo į Tarybos sudėtį, pagal pateiktą prašymą, kuriame gal būt būtų galima apibūdinti atstovą.
Tiek Taryba, tiek jos narys veiklą vykdo pagal jam nustatytas funkcijas, teises ir pareigas, kuriose yra patariamoji organizacija ir nesuprantame, kur čia galimi korupcijos reiškiniai. Gal būt Verslo konsultantams gali būti taikomi tokie reikalavimai, jų veikla apmokama iš valstybės ar ES paramos lėšų, tačiau įvertinus tai, kad jam jau yra reikalavimai Ūkio ministro apraše ir vertinimo komisija vertina, ar jis atitinka ten nustatytus reikalavimus tai STT siūlymas kaip ir perteklinis, nes verslo konsultanto niekas nedeleguoja į šias pareigas, jis laisvanoriškai jų siekia, kitas klausimas kas vertins tą reputacija, gal bus įkurta dar viena komisija?.. Dėl samdomų ekspertų gal būt jo veikloje korupcijos reiškiniai galimi, bet ne Tarybos nario veikloje. Todėl siūlome jokiu būdu nepritarti STT siūlymui , dėl nepriekaištingos reputacijos Tarybos nariui taikymo, - kaip nieko neapsprendžiančiai perteklinei nuostatai. Nepritarti Komitetas pritaria STT siūlymui, jog Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariams turėtų būti taikomas reikalavimas dėl nepriekaištingos reputacijos (Žr. komentarus prie 3 STT pastabos). 2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 2016-09-269
Tarybos darbo reglamente. Ir ši tvarka jau nustatyta 5.2.2 punkte ,, laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento“ , nauju punktu tai atkartoti netikslinga.
Jeigu Ūkio ministerijai reikia to punkto kaip atskiro tai jį dėl konkretumo ir siūloma papildyti taip:
posėdžiuose reglamente nustatyta tvarka ; Pritarti Žr. komentarus prie TD
ir vidutinio verslo taryba 2016-09-269 Taip pat siūlome papildyti Tarybos nario pareigas šiuo punktu:
„Dalyvauti veikloje įgyvendinant Lietuvos smulkiojo ir vidutinio
verslo tarybos tikslus ir funkcijas“. Pritarti Žr. komentarus prie TD
ir vidutinio verslo taryba
tarybos veiklos, jai atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ar čia viskas tvarkoje?, derinimo pažymoje parašyta taip: ,,4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos, jai atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(ar) kitų lėšų“.??" Manytume, kad ši nuostata aiškesnė ir atitinka Tarybos siūlymą, todėl Įstatymo projekte turėtų išlikti ši nuostata: 5.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio
institucijų specialistai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui. Nepritarti Komitetas pritarė TD
ir vidutinio verslo taryba 2016-09-269
atstatyti išbraukiamą tekstą “ remdamiesi asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, teikimu ” ir dar čia po žodžio ”yra” įrašyti “smulkiojo ir vidutinio”. Taigi tekstą rašyti taip: “ remdamiesi asociacijų, kurių nariai yra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, teikimu ”. Bet yra kita problema, kaip gauti narių sąrašus su rodikliais pagal SVV įstatymą. Juk jie kas metai keičiasi (keičiasi nariai ir jų finansiniai duomenys). Kokiai datai fiksuojami duomenys? Ar asociacijos apskritai turės tokius duomenis apie savo narius (viešai skelbiami duomenys yra netikslūs ir nėra tinkami vertinimui)? Kaip Taryba nuspręs, kad asociacija priskiriama prie smulkaus ir (ar) vidutinio verslo asociacijų? Ar užteks asociacijos prezidento patvirtinimo apie asociacijos atitikimą smulkių ir vidutinių kategorijai?
Atsiprašome, kad pastabos pareikštos padrikai, nes pastaboms pareikšti buvo duota tik viena diena. Tai iš tikrųjų yra nesuprantama, vertinant jog Tarybos nariai yra visuomenininkai, ne valstybės tarnautojai, turi savo darbus ir pareigas savo organizacijose. Nepritarti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pati tiesiogiai kreiptis į Vyriausybę dėl nutarimo „Dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ keitimo negali. Minėto nutarimo keitimai Vyriausybei teikiami per Ūkio ministeriją. Anot Ūkio ministerijos, Įstatymo projektas papildytas sąvoka „smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija“ Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos siūlymu. Tvarka, pagal kurią bus atrenkamos tinkamos asociacijos, turėtų būti nustatyta ne Įstatyme, o parengta ir patvirtinta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-08-18 (Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-06312) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4612 (toliau – Projektas), antikorupcinį vertinimą. Projekto tikslai – pagal 2003 m. gegužės 6 d.
Europos Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB patikslinti smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams nustatyti reikalingas finansinių duomenų (metinių pajamų ir balanse nurodyto turto vertės) ribas, patikslinti sąvokų
„neformalusis investuotojas“ ir „valstybės parama“ apibrėžtis, apibrėžti
sąvokas „finansinės paramos priemonės“, „finansinės priemonės“, „verslo konsultantų tinklas“, „ekonominė veikla“, „verslumas“, taip pat patikslinti valstybės paramos SVV subjektams teikimo formas ir būdus. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad siūlomame teisiniame reguliavime yra korupcijos rizikos veiksnių, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2016-07-28 išvadoje[1] Nr. XIIP-4612 pateiktoms pastaboms dėl: neaiškių reikalavimų ir neaiškių atrankos kriterijų asmenims norintiems būti Verslo konsultantais (5 punktas). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo išbraukti Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su Verslo konsultantų tinklu (Žr. TD 2 pastabą). 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-08-18 (Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-06312) Projekte nenustatytų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių teisių ir pareigų (6 punktas). Pritarti Komitetas Įstatymo projektą patobulino (Žr. TD 6 pastabą). 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-08-18 (Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-06312)9
Nustatėme, kad nei Projekte nei galiojančioje Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarkoje nėra nustatyto reikalavimo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariams, Verslo konsultantams ir ekspertams turėti nepriekaištingą reputaciją. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nebuvimas yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tarybos nariams, verslo konsultantams ir samdomiems ekspertams.
Prašome Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada. Pritarti iš dalies I. Komitetas siūlo išbraukti Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su Verslo konsultantų tinklu (Žr. TD 2 pastabą). II. Papildyti Įstatymo projekto
9 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (arba) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo 3 metai.“ III .
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata „suteikiama pagalba pasitelkiant ekspertus“ paaiškinama 9 straipsnio naujame 8 punkte (t.y. „8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui.”). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys Dainius Kreivys 2016-12-07221
Pasiūlymą parengti paskatino išorės prekyboje juntama stagnacija, kuri suponuoja išvadą, jog valstybės vaidmuo verslumo skatinime privalo būti aktyvesnis. Verslo startuoliams reikalinga aktyvi valstybės pagalba, kurios rezultatai būtų aiškiai apčiuopiami.
Taigi šiuo pasiūlymu yra siūloma suteikti aiškius platesnius įgaliojimus Ūkio ministerijos kuruojamai viešajai įstaigai
„Versliai Lietuvai“ veikti, paminėtos viešosios įstaigos paslaugas
prilyginant viešųjų administracinių paslaugų teikimui smulkiajam ir vidutiniam verslui bei užtikrinant tokių paslaugų finansavimą iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. Šiuo pasiūlymu taip pat siūloma atsisakyti įstatyme įtvirtinto verslo konsultantų tinklo, kaip šiame įstatyme įtvirtintos valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos. PASIŪLYMAS:
projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį išbraukti:
„21. Verslo konsultantų tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos
institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. “
atitinkamai laikyti 21 ir
Komitetas pritaria Seimo nario D.Kreivio pasiūlymui išbraukti Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su Verslo konsultantų tinklu (Žr. TD 2 pastabą). Tolesnė Įstatymo projekto numeracija pakito ir dėl kitų Komiteto siūlomų Įstatymo projekto patobulinimų. 2.
Dainius Kreivys 2016-12-072 19, 20, 23 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 23 dalimi ir ją išdėstyti taip: „23.Viešojo administravimo paslaugos smulkiam ir vidutiniam verslui (toliau – viešojo administravimo paslaugos verslui) – informavimas ir konsultavimas verslo pradžios ir plėtros, aukštos pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų verslo skatinimo ir tarptautinės plėtros skatinimo, smulkiojo ir vidutinio verslo tarptautiškumo didinimo klausimais, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizė, tyrimai ir perspektyvų vertinimas, informacijos apie verslumo aplinką teikimas ir administravimas.“ Pritarti iš dalies I. Išbraukti Įstatymo projekto
2 straipsnio 19, 20 ir 23 dalies nuostatas, t.y.: „
(arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių steigimąsi, padėti jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą.“ „
Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui (toliau – viešosios paslaugos verslui) – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.“219 II. Įstatymo projekto
III. Įstatymo projekto
20 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„20. Administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – verslo aplinkos ir
tarptautiškumo raidos stebėsena bei perspektyvų vertinimas, teikiant informavimo, konsultavimo verslo pradžios ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugas, vykdant verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizę, tyrimus bei įgyvendinant ūkio ministro patvirtintas smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemones.“221 IV. Įstatymo projekto
13 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 3 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „3) viešųjų administravimo paslaugų verslui teikimas ūkio ministro įgaliotoje viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ , verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas ;“.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3) viešųjų administracinių paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas ūkio ministro įgaliotoje viešojoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; . “. 4. Seimo narys Dainius Kreivys 2016-12-07 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 4 punktą išbraukti:
„4) konsultacijų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams
teikimas per Verslo konsultantų tinklą Ūkio ministro nustatyta tvarka.“
Dainius Kreivys 2016-12-078 2N Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Verslo pradžios ir plėtros, aukštos pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų
verslo skatinimo ir tarptautinės plėtros skatinimo informacijos ir konsultacijų teikimą bei priemonių įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygiu vykdo, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarptautiškumo didinimo, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizę, tyrimus ir perspektyvų vertinimą atlieka, informaciją apie verslumo aplinką įgaliotoms Lietuvos valdžios institucijos, ūkio subjektams ir užsienio subjektams teikia ir administruoja ūkio ministro įgaliota – viešoji įstaiga „Versli Lietuva“. Pritarti iš dalies I.
Pritarti iš dalies I. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2.Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytas administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva.“
8 3 II. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytų administracinių paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerijai) skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų“. 6. Seimo narys Dainius Kreivys 2016-12-07 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį išbraukti:
„2. Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką) ir prižiūri į Verslo konsultantų tinklą įtrauktų verslo konsultantų teikiamų paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo veiklą.“ Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4612 ES ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2016-12-141 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo Seime laiką, siūlytina nukelti Įstatymo įsigaliojimo datą: įsigaliojimą numatyti 2017 m. gegužės 1 d. (ne 2017 m. sausio 1 d.). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d.“. Pritarti 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 9, prieš – 1, susilaikė –
29. Komiteto paskirti pranešėjai:
Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė