Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25² dalimi: „25². Sezoninis darbas
straipsnio pakeitimas
12¹ straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 62¹straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.“
straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 11 punktu: „11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.“
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus punktą, arba leidimą dirbti, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2. Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 8 dalį. 8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 5 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 44¹ straipsnio 7 dalį. 7.
7Darbo sutartis su užsieniečiu,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir darbdavys jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 6 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvoje Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui arba pateikiama sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, sudarytos tarp Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir užsienio valstybėje įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės, kai užsienietis, kuris yra nuolatinis šios įmonės darbuotojas, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir jeigu šis užsienietis siunčiančioje įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje;
3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.
Darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, ir užsieniečiui, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje ir jis atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.“
pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienerius metus 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurie negali viršyti nustatyto 6 mėnesių galiojimo per 12 mėnesių laikotarpį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį Darbo sutartis gali būti sudaryta tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ir šio straipsnio
jos Patvirtintą darbo sutarties kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos. 3. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, gali būti sudaryta tik tada, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi. Patvirtintą darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 4. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gali būti sudaryta tik tada, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi.
Patvirtintą darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytu naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 3. 5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jei nėra tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančių darbuotojų, negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį šalies ūkyje. 4. 6. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.“
62¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimas
dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.
Tinkamas darbuotojas suprantamas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme;
2) užsieniečio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje;
3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas);
4) užsienietis Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu;
5) kai šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja surandant tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, nurodomos nuomos sąlygos leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu, o nuomos mokestis nėra didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir nėra automatiškai nuskaičiuojamas nuo užsieniečio darbo užmokesčio, leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu;
6) sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. 2.
dirbti sezoninį darbą, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti teritorinei darbo biržai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą. 3. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu jis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį gali tik po vieną kartą. 4. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. 5. Leidimo dirbti sezoninį darbą užsieniečiui išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Atsisakymo išduoti leidimą dirbti ir leidimo Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai 1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
5) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas, bankrutuojantis ar jam iškelta bankroto byla arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
6) darbdavys turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui;
7) pateikti dokumentai, kurie yra suklastoti ar kuriuose yra tikrovės neatitinkantys duomenys;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
3) nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką;
4) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
5) per šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;
6) nustatoma, kad užsienietis neatitinka būtinų leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje.;
7) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
8) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
9) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu. 3.
išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, ar sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti sezoninį darbą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias atvejo aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo.“
pakeitimas
35 punktu:
„35. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių
atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).“
2Buvusį Įstatymo priedo 35 punktą laikyti 36 punktu. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 30 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. rugsėjo 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 57, 61, 62,
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 25² dalimi:
„25². Sezoninis darbas – darbas, susijęs su sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau negu vykdant įprastą veiklą.“ 2 straipsnis. 12¹ straipsnio pakeitimas
1Papildyti 12¹ straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 62¹straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.“
2Buvusią 12¹ straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 11 punktu:
„11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.“ 4 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą;“. 5 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienerius metus 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.“
straipsniu: „62¹ straipsnis. Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimas 1.
Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme;
2) užsieniečio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje;
3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas);
4) užsienietis Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, ar tokia patalpa naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią šiame punkte nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja surandant tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, turi būti nurodomos nuomos sąlygos leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu, o nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio;
5) sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. 2.
2Užsienietis,
turintis leidimą dirbti sezoninį darbą, arba šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti teritorinei darbo biržai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą. 3. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį. 4. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. 5. Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
straipsniu: „62¹ straipsnis. Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimas
1Užsieniečiui,
kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.
Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme;
2) užsieniečio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje;
3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas);
4) užsienietis Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, ar tokia patalpa naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią šiame punkte nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja surandant tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, turi būti nurodomos nuomos sąlygos leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu, o nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio;
5) sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. 2.
2Užsienietis,
turintis leidimą dirbti sezoninį darbą, arba šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti teritorinei darbo biržai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą. 3. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį. 4. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. 5. Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai Atsisakymo išduoti leidimą dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai 1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
5) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas, bankrutuojantis ar jam iškelta bankroto byla arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
6) darbdavys turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui;
7) pateikti dokumentai, kurie yra suklastoti ar kuriuose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai. 2. Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
4) 3) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;
5) 4) per šio Įstatymo 62 straipsnio 2 2¹dalyje nustatytą terminą neužregistruota darbo sutartis;
6) 5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka būtinų leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje.;
6) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;
7) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu. 3.
sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, ar sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti sezoninį darbą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo.“
35 punktu:
„35. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių
atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).“
punktu. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
straipsnį, 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2017 m. birželio 30 d. 4. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 5. Užsieniečių prašymai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 44¹, 57, 61, 62, 63 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant perkelti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL
į nacionalinę teisę. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taip pat reglamentuoti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir atsisakymo išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje pagrindus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. (8
5) 266 4240, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. (8 5) 266 8266, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė, tel. (8 5) 266 4227, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris ketina dirbti sezoninius darbus Lietuvos Respublikoje, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienus metus. Tokiam užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybės ir Sezoninių darbų sąrašas yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154 „Dėl sezoninio darbo“. Pagal Įstatymo 62 straipsnį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, darbdaviai pastaruosius 5 metus nesinaudojo galimybe įdarbinti užsieniečius sezoniniais darbuotojais. 2011–2015 metais leidimų dirbti sezoniniams darbuotojams nebuvo išduota. Įstatyme nėra apibrėžtos visos sąlygos, būtinos užsieniečiui gauti leidimą dirbti. Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Įstatymo
sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Įstatyme yra reglamentuoti tik leidimo dirbti panaikinimo pagrindai, tačiau nereglamentuoti atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau nei vykdant įprastą veiklą;
2) nustatyti, kad užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Šio leidimo galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurie negali viršyti nustatyto 6 mėnesių galiojimo per 12 mėnesių laikotarpį;
3) nustatyti, kad užsieniečiui išduodamas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje ir nacionalinė viza (papildant Įstatymo 19 straipsnį nuostata, kad atsisakoma išduoti nacionalinę vizą arba išduota nacionalinė viza panaikinama, jei užsienietis nepateikia leidimo dirbti, kai ją būtina turėti), o jeigu darbo sutartis sudaryta laikotarpiui iki
viza (papildant Įstatymo 12¹ straipsnį nuostata, kad užsienietis, kuris gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo). Perkeliant Direktyvą 2014/36/ES Lietuva pasirinko variantą sezoniniam darbuotojui išduoti leidimą dirbti ir vizą. Kai darbuotojo, dirbančio sezoninį darbą, buvimas Šengeno teritorijoje neviršys 90 dienų per
teritorijoje viršys 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, bus išduodama nacionalinė viza;
4) nustatyti, kad užsieniečiui, kuris ketina dirbti sezoninį darbą Lietuvoje, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:
Tinkamas darbuotojas suprantamas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje: „asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti)“;
Lietuvos Respublikoje, arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), o ne per tarpininkus;
Pagal Direktyvos 2014/36/ES 20 straipsnio 2 dalies a punktą, būsto nuomos mokesčio išlaidos „negali būti pernelyg didelės, palyginti su jo (užsieniečio) grynuoju atlyginimu ir palyginus su atitinkamo būsto kokybe“, t. y. nuoma negali būti pernelyg didelė palyginus nuomos išlaidas su neto darbo užmokesčiu.
Tinkamas darbuotojas suprantamas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje: „asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti)“;
Lietuvos Respublikoje, arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), o ne per tarpininkus;
Pagal Direktyvos 2014/36/ES 20 straipsnio 2 dalies a punktą, būsto nuomos mokesčio išlaidos „negali būti pernelyg didelės, palyginti su jo (užsieniečio) grynuoju atlyginimu ir palyginus su atitinkamo būsto kokybe“, t. y. nuoma negali būti pernelyg didelė palyginus nuomos išlaidas su neto darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad, Europos Komisijos nuomone, pusės atlyginimo dydžio nuompinigiai gali būti laikoma neproporcinga suma.
Nuo sezonų kaitos priklausanti veikla dažniausiai vykdoma tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis ir sodininkystė, kai sodinama arba nuimamas derlius. O tai yra mažai kvalifikuoti ar nekvalifikuoti darbai, todėl darbo užmokestis šiose veiklose tikėtinas – minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis šiuo metu – 350 eurų. Iš minimaliosios mėnesinės algos atėmus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, dirbančio asmens disponuojamosios pajamos sudarytų apie 317 eurų (kadangi sezoniniai darbuotojai atvyksta dirbti su viza, sveikatos draudimo įmokų jie nemokės). Jei asmens disponuojamų pajamų, skiriamų maistui, dalis sudaro daugiau nei 50 procentų, tokio lygio pajamas gaunantys asmenys priskiriami prie skurdą patiriančių gyventojų. Siūlymas nustatyti ne didesnį negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio sudarantį nuomos mokestį įvertintas remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui. Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie patiriančių skurdo riziką. Skurdo rizikos riba 2014 metais buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Minimaliosios mėnesinės algos asmens disponuojamosios pajamos sudaro 317 eurų ir yra tik 76 eurais didesnės nei skurdo rizikos riba. Direktyva 2014/36/ES numato, kad darbuotojas sezoninio darbo laikotarpiu turėtų pakankamai lėšų pragyventi, nepatirtų skurdo rizikos ir nesinaudotų socialinės paramos sistema, todėl nuomos išlaidos neturėtų būti didesnės negu 0,3 skurdo rizikos ribos dydžio (72,3 euro), kad būtų užtikrinti maisto, ne maisto prekių ir paslaugų poreikiai.
Įvertinus minėtus rodiklius, siūloma Įstatymo projekte numatyti, kad nuomos mokestis už būstą nebūtų didesnis negu 30 procentų sezoninio darbuotojo darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas;
5) leisti užsieniečiui, kuris dirba sezoninį darbą, vieną kartą pratęsti sudarytą darbo sutartį arba vieną kartą sudaryti darbo sutartį su kitu darbdaviu, neviršijant nustatyto ilgiausio 6 mėnesių leidimo dirbti termino;
6) nustatyti pareigą užsieniečiui arba darbdaviui, kuris suteikė tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, per 7 dienas informuoti teritorinę darbo biržą apie gyvenamosios patalpos pakeitimą;
7) numatyti vienai iš valstybinę kontrolę vykdančių institucijų – Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) – papildomą funkciją: prižiūrėti, ar leidimo dirbti sezoniniam darbui galiojimo laikotarpiu užsieniečiui suteikta gyvenamoji patalpa atitinka nustatytus reikalavimus;
8) numatyti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtina leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimo tvarką bei sezoninių darbų sąrašą. Numatoma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins sezoninių darbų sąrašą atsižvelgdamas į tai, kad pagal Direktyvą 2014/36/ES sezoniniai darbai apibrėžiami įvertinant du elementus – tai veiklos ryšys su laiku ir papildomas darbo jėgos poreikis. Remiantis Direktyvos 2014/36/ES 3 straipsnio c punktu, tai turi būti „pasikartojantis įvykis ar įvykiai“.
Pažymėtina, kad, remiantis Europos Parlamento pozicija, statybų sektoriui Direktyva 2014/36/ES netaikoma. Į sezoninius darbus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įtrauktas;
9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (pvz., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), kurioje ne kartą pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, nustatyti šias leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo sąlygas:
įmonės, kai užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Reikalavimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra siejamas su leidimo dirbti galiojimu – išduodamas 1 metams arba iki 2 metų (Įstatymo 61 straipsnis).
Siekiant įsitikinti, kad užsienio įmonė yra veikianti ir jos komandiruojamiems į Lietuvą darbuotojams bus užtikrinamos garantijos, nustatyti reikalavimai užsienio valstybėje įsteigtai įmonei (ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą) ir jos darbuotojams (dirbti įmonėje ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu būti ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu likti apdraustu socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje);
Leidimo dirbti išdavimo užsieniečiams tvarką socialinės apsaugos ir darbo ministras turi suderinti su vidaus reikalų ministru, nes leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką arba jam esant Lietuvos Respublikoje, t. y. kai užsienietis turi dokumentą, patvirtinantį jo legalų buvimą ar gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Sezoniniam darbui užsienietis privalės pirmiau įsigyti leidimą dirbti. Ir tik gavusiam šį leidimą užsieniečiui galės būti išduota Šengeno arba nacionalinė viza, su kuria jis galės atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimo tvarką siūloma nustatyti tik socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 10) reglamentuoti atsisakymo išduoti leidimą dirbti pagrindus ir papildyti leidimo dirbti panaikinimo pagrindus. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamame Įstatymo
įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių; užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų leidimo dirbti išdavimo sąlygų; užsieniečio darbo užmokestis neatitinka Įstatyme nustatyto dydžio; darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo; darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojantis ar jam iškelta bankroto byla arba jis nevykdo jokios ekonominės veiklos; darbdavys turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui; pateikti ne visi reikalingi dokumentai leidimui dirbti išduoti; pateikti dokumentai, kurie yra suklastoti ar kuriuose yra tikrovės neatitinkantys duomenys.
Taip pat siūloma papildyti leidimo dirbti panaikinimo pagrindus šiais atvejais: darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo, darbdavys yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba jis nevykdo jokios ekonominės veiklos; panaikinama užsieniečio viza, išduota leidimo dirbti pagrindu. Šiame straipsnyje taip pat siūloma nustatyti, kad, priimant sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, ar panaikinant šį leidimą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias atvejo aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo. Vadovaujantis Direktyvos 2014/36/ES 2 straipsnio 1 dalimi, Direktyva 2014/36/ES taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie gyvena ne valstybių narių teritorijoje ir prašo būti priimti arba kurie buvo priimti pagal Direktyvos 2014/36/ES sąlygas į valstybės narės teritoriją tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais.
Įgyvendinant šias nuostatas nacionalinėje teisėje, pagal Direktyvą 2014/36/ES minimas proporcingumo principas taikomas tik sezoniniams darbuotojams;
11) siekiant teisinio aiškumo, perkelti Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies ir 44¹straipsnio 7 dalies nuostatas į Įstatymo 62 straipsnį, kuriame reglamentuoti atvejus, kada darbdavys gali sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu. Į Įstatymą perkėlus 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17) ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1), atsižvelgiant į užsieniečio kvalifikaciją ir darbo pobūdį, jam gali būti išduoti skirtingi leidimai, kurie suteikia teisę dirbti. Užsieniečiai atitinkamai gali gauti: leidimą laikinai gyventi, kai ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą, leidimą laikinai gyventi, kai ketina dirbti (kiti specialistai pagal darbo sutartį), arba tik leidimą dirbti (komandiruoti darbuotojai, sezoniniai darbuotojai, studentai, darbuotojai pagal nuotolinę darbo sutartį).
Pažymėtina, kad aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantis užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus gali pakeisti darbdavį, apie tai informuodamas kompetentingas institucijas: Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
13) patikslinti nuostatas dėl užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio dydžio, jeigu įmonėje (pas darbdavį) nėra daugiau tokį patį darbą dirbančių darbuotojų. Siūloma nustatyti, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį šalies ūkyje;
14) atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2014/36/ES nuostatos turi būti perkeltos į Įstatymą iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. rugsėjo 30 d. Siūlomi Įstatymo pakeitimai įtvirtins aiškias leidimo dirbti išdavimo sąlygas, nustatys saugesnes ir palankesnes sąlygas užsieniečiams, kurie ketina dirbti sezoniniais darbuotojais. Padidės lankstumo galimybės darbo rinkoje, užsieniečiai, gavę leidimą dirbti ir vizą, galės greičiau atvykti į Lietuvos Respubliką. Siūlomi pakeitimai padės užtikrinti tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas užsieniečiams sezoniniams darbuotojams, užpildys esamo teisinio reguliavimo spragas. Atsižvelgiant į užsieniečių sezoninių darbuotojų pažeidžiamą padėtį ir laikiną jų darbo pobūdį, bus užtikrinama, kad šiems darbuotojams būtų suteiktas gyvenamasis būstas ir tinkamas gyvenimo lygis.
Siūlomi pakeitimai taip pat padės spręsti darbuotojų trūkumo problemas nuo sezonų kaitos ir pasikartojančių metuose įvykių priklausančiuose sektoriuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau galimas darbdavių nepasitenkinimas, nes daliai užsieniečių darbuotojų galimai reikės padidinti darbo užmokestį. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
vertinimas neatliktas. Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu siūlomos paprastesnės užsieniečių sezoninių darbuotojų įdarbinimo procedūros. Tai sudarys galimybes darbdaviams greitai ir nesudėtingai įdarbinti užsieniečius dirbti sezoninį darbą, greičiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje. Priėmus Įstatymo projektą, dalis darbdavių, įdarbinusių užsieniečius pagal darbo sutartį, galimai turės jiems padidinti darbo užmokestį. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujai apibrėžiama sąvoka „sezoninis darbas“ ir ją įvardijantis terminas įvertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įstatymo įsigaliojimo priimti:
1) įsakymą, kuriuo bus patvirtinti Leidimo dirbti sezoninį darbą užsieniečiui išdavimo tvarkos aprašas ir Sezoninių darbų sąrašas;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą.
Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija turės parengti bei vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašą, patvirtintą vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 „Dėl Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „sezoninis darbas“, „užsienietis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ Nr. IX-2206 2, 12¹, 19, 44, 44¹, 57, 61, 62, 63 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 62¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-07-21 Nr. XIIP-4611 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad „užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 62¹ straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo“. Pažymėtina, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos yra nustatytos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399). Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamu projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES Konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje nurodoma: „valstybėms narėms, taikančioms visą Šengeno acquis, taikomas visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 (Vizų kodeksas), visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodeksas) ir visas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001. Atitinkamai ne ilgesnio kaip 90 dienų buvimo atveju minėti dokumentai reglamentuoja sezoninių darbuotojų priėmimo į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją sąlygas, o šia direktyva turėtų būti reglamentuojami tik galimybės įsidarbinti kriterijai ir reikalavimai“.
Tai iš esmės reiškia, kad Vizų kodeksas (kartu su kitais atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais) būtų taikomas ir išduodant Šengeno vizas sezoniniams darbuotojams, todėl aptariama projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalis brauktina. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamu projektu kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos, pavyzdžiui įstatymo 62 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnis, yra keičiamos kitaip, nei 2016 m. birželio 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2569 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2569), taip pat projekte yra daromos nuorodos į tam tikras įstatymo struktūrines dalis, pavyzdžiui įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurios Įstatymu Nr. XII-2569 yra pripažįstamos netekusiomis galios. Nors Įstatymas Nr. XII-2569 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-714 buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, vis tik atkreipiame dėmesį į tai, kad jeigu šis įstatymas bus priimtas anksčiau, nei teikiamas projektas, reikės keisti ne tik galiojantį įstatymą bet ir naujai priimtą Įstatymą Nr. XII-2569, nes aukščiau aptartos kitaip nei teikiamame projekte keičiamos šio įstatymo nuostatos įsigalios 2017 m. sausio d., tuo tarpu teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis turėtų įsigalioti 2016 m. rugsėjo 30 d. (ši įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūros stadijas). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2016-10-19
pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Zaura, Migracijos departamento prie VRM Užsieniečių reikalų skyriaus vedėja Loreta Leimontaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo“. Pažymėtina, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos yra nustatytos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399). Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamu projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES Konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje nurodoma: „valstybėms narėms, taikančioms visą Šengeno acquis, taikomas visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 (Vizų kodeksas), visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodeksas) ir visas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001. Atitinkamai ne ilgesnio kaip 90 dienų buvimo atveju minėti dokumentai reglamentuoja sezoninių darbuotojų priėmimo į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją sąlygas, o šia direktyva turėtų būti reglamentuojami tik galimybės įsidarbinti kriterijai ir reikalavimai“. Tai iš esmės reiškia, kad Vizų kodeksas (kartu su kitais atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais) būtų taikomas ir išduodant Šengeno vizas sezoniniams darbuotojams, todėl aptariama projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalis brauktina. Nepritarti Siekiant tinkamo Direktyvos 2014/36/ES nuostatų perkėlimo į LR teisę ir aiškaus Lietuvos Respublikos pasirinkto leidimų išdavimo sezoniniams darbuotojams reglamentavimo, nėra tikslinga atsisakyti projektu keičiamo Įstatymo 12¹ str. (pildomas nauja) 2 dalies reglamentavimo. Direktyvos 12 str. 1 dalyje valstybėms narėms suteikta teisė pasirinkti vieną iš šios dalies a–c punktuose nurodytų leidimų dirbti sezoninį darbą, todėl Lietuvos Respublika pasirinko išduoti b punkte nurodytus dokumentus (t. y. trumpalaikę vizą ir darbo leidimą, nurodant, kad jie išduoti sezoninio darbo tikslu). Kartu pažymėtina, kad Direktyvos 12 str.
pastraipoje nurodyta, kad ne ilgesnio kaip 90 dienų buvimo atveju valstybės narės [...] išduoda vieną iš toliau nurodytų leidimų dirbti sezoninį darbą, nedarant poveikio trumpalaikių vizų išdavimo taisyklėms, kaip nustatyta Vizų kodekse ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95. Be to, siekiant, kad nekiltų neaiškumų, kokią schemą Lietuva pasirinko (t.y. trumpalaikio buvimo atveju – Šengeno viza ir leidimas dirbti, o ilgalaikio buvimo atveju – nacionalinė viza ir leidimas dirbti), reikia tai aiškiai nustatyti Įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos, pavyzdžiui įstatymo 62 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnis, yra keičiamos kitaip, nei 2016 m. birželio
padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2569 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2569), taip pat projekte yra daromos nuorodos į tam tikras įstatymo struktūrines dalis, pavyzdžiui įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurios Įstatymu Nr. XII-2569 yra pripažįstamos netekusiomis galios. Nors Įstatymas Nr. XII-2569 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-714 buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, vis tik atkreipiame dėmesį į tai, kad jeigu šis įstatymas bus priimtas anksčiau, nei teikiamas projektas, reikės keisti ne tik galiojantį įstatymą bet ir naujai priimtą Įstatymą Nr. XII-2569, nes aukščiau aptartos kitaip nei teikiamame projekte keičiamos šio įstatymo nuostatos įsigalios 2017 m. sausio d., tuo tarpu teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis turėtų įsigalioti 2016 m. rugsėjo 30 d. (ši įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūros stadijas). Pritarti Kadangi LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2609 buvo Seimo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., o jo įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų tikslinga parengti ir Seime užregistruoti šio neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų pakeistos Įstatymo projektu Nr. XIIP-4611 keičiamos tos pačios nuostatos: dėl Įstatymo 44, 57, 62 ir 63 straipsnių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tikslinga numatyti vienodą priimtų Įstatymų įsigaliojimo datą – 2017 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-4611, siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektui pritarti, jį pataisius pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2016-10-19 Argumentai ir pasiūlymas: Kadangi LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2609 buvo Seimo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., o jo įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų tikslinga parengti ir Seime užregistruoti šio neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų pakeistos Įstatymo projektu
straipsnių. Pritarti
Užsienio reikalų komitetas,
13 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Seimo priimtas LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2609 įsigalios 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų tikslinga numatyti vienodą ir šio Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
m. rugsėjo 30 d. 2017 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pranešėjai: Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-02-08
M.Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, K. Zaura Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius A. Klapatauskienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo“. Pažymėtina, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos yra nustatytos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399). Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamu projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES Konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje nurodoma: „valstybėms narėms, taikančioms visą Šengeno acquis, taikomas visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009 (Vizų kodeksas), visas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodeksas) ir visas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001. Atitinkamai ne ilgesnio kaip 90 dienų buvimo atveju minėti dokumentai reglamentuoja sezoninių darbuotojų priėmimo į valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritoriją sąlygas, o šia direktyva turėtų būti reglamentuojami tik galimybės įsidarbinti kriterijai ir reikalavimai“. Tai iš esmės reiškia, kad Vizų kodeksas (kartu su kitais atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais) būtų taikomas ir išduodant Šengeno vizas sezoniniams darbuotojams, todėl aptariama projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalis brauktina. Nepritarti. Siekiant tinkamo Direktyvos 2014/36/ES nuostatų perkėlimo į LR teisę ir aiškaus Lietuvos Respublikos pasirinkto leidimų išdavimo sezoniniams darbuotojams reglamentavimo, nėra tikslinga atsisakyti projektu keičiamo įstatymo 12¹ str. (pildomas nauja) 2 dalies reglamentavimo. Direktyvos 12 str. 1 dalyje valstybėms narėms suteikta teisė pasirinkti vieną iš šios dalies a–c punktuose nurodytų leidimų dirbti sezoninį darbą, todėl Lietuvos Respublika pasirinko išduoti b punkte nurodytus dokumentus (t. y. trumpalaikę vizą ir darbo leidimą, nurodant, kad jie išduoti sezoninio darbo tikslu). Kartu pažymėtina, kad Direktyvos 12 str.
pastraipoje nurodyta, kad ne ilgesnio kaip 90 dienų buvimo atveju valstybės narės [...] išduoda vieną iš toliau nurodytų leidimų dirbti sezoninį darbą, nedarant poveikio trumpalaikių vizų išdavimo taisyklėms, kaip nustatyta Vizų kodekse ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95. Be to, siekiant, kad nekiltų neaiškumų, kokią schemą Lietuva pasirinko (t.y. trumpalaikio buvimo atveju – Šengeno viza ir leidimas dirbti, o ilgalaikio buvimo atveju – nacionalinė viza ir leidimas dirbti), reikia tai aiškiai nustatyti Įstatyme. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos, pavyzdžiui įstatymo 62 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnis, yra keičiamos kitaip, nei 2016 m. birželio
padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2569 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2569), taip pat projekte yra daromos nuorodos į tam tikras įstatymo struktūrines dalis, pavyzdžiui įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurios Įstatymu Nr. XII-2569 yra pripažįstamos netekusiomis galios. Nors Įstatymas Nr. XII-2569 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-714 buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, vis tik atkreipiame dėmesį į tai, kad jeigu šis įstatymas bus priimtas anksčiau, nei teikiamas projektas, reikės keisti ne tik galiojantį įstatymą bet ir naujai priimtą Įstatymą Nr. XII-2569, nes aukščiau aptartos kitaip nei teikiamame projekte keičiamos šio įstatymo nuostatos įsigalios 2017 m. sausio d., tuo tarpu teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jis turėtų įsigalioti 2016 m. rugsėjo 30 d. (ši įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūros stadijas). Iš esmės pritarti.
Iš esmės pritarti. Atsižvelgdamas į šią pastabą, Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal nuo 2017-01-01 galiojančią LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakciją, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad LR garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas ir LR užimtumo rėmimo įstatymas galios iki 2017-06-30, o LR užimtumo įstatymas galios nuo 2017-07-01. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. LR Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2016-10-19 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-4611, siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektui pritarti, jį pataisius pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui (žr. komiteto išvadą). 1. LR Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2016-10-19 Argumentai ir pasiūlymas:
Kadangi LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2609 buvo Seimo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., o jo įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų tikslinga parengti ir Seime užregistruoti šio neįsigaliojusio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų pakeistos Įstatymo projektu Nr. XIIP-4611 keičiamos tos pačios nuostatos: dėl Įstatymo 44, 57, 62 ir 63 straipsnių. Nepritarti. Minėtas įstatymas įsigaliojo, todėl rengti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą yra nebetikslinga. 2. LR Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2016-10-1911 1,6 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 14 d.
Seimo priimtas LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2609 įsigalios 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų tikslinga numatyti vienodą ir šio Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 30 d. 2017 m. sausio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki
įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti. Komitetas patobulintame projekte nustato, kad įstatymas įsigalios 2017 m. gegužės 1 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus minėti ministrai priims iki 2017 m. balandžio 30 d. (žr. komiteto išvadą ir patobulintą įstatymo projektą). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-084 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis suderinama su LR įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609, kuris įsigaliojo nuo 2017-01-01.
Projekto 4 straipsnio 2 dalis - siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad leidimai skirtingi, atsisakoma nuostatų apjungimo viename 62 straipsnyje, paliekant galioti esamą reguliavimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, arba leidimą dirbti, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“
netekusia galios 44 straipsnio 8 dalį.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-085 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad leidimai skirtingi, atsisakoma nuostatų apjungimo viename 62 straipsnyje, paliekamas galioti esamas reguliavimas (atsisakoma projekto 5 straipsnio). Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį: „5 straipsnis. 44¹ straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 44¹ straipsnio 7 dalį.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Projekto 5 (buvusio 6) straipsnio 2 dalis suderinama su LR įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609, kuris įsigaliojo nuo 2017-01-01. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui arba pateikiama sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, sudarytos tarp Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir užsienio valstybėje įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės, kai užsienietis, kuris yra nuolatinis šios įmonės darbuotojas, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir jeigu šis užsienietis siunčiančioje įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje;
3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, ir užsieniečiui, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje ir jis atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.“ Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-087 Argumentai: Projekto 7 (buvęs 8) straipsnis suderinamas su LR įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2609, kuris įsigaliojo nuo 2017-01-01. Dėl įstatymo 62 straipsnio 3 ir 4 dalių - siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad leidimai skirtingi, atsisakoma nuostatų apjungimo viename 62 straipsnyje, paliekant galioti esamą reguliavimą. Nuo 2017-07-01 komandiruojamų darbuotojų garantijos bus reglamentuotos LR darbo kodekse.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Darbo sutartis gali būti sudaryta tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Patvirtintą darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos. 3. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, gali būti sudaryta tik tada, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi. Patvirtintą darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos. 4. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gali būti sudaryta tik tada, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi. Patvirtintą darbo sutarties kopiją teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytu naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. 5.
darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jei nėra tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančių darbuotojų, negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį šalies ūkyje. 6. 4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.“ Pritarti. 5. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-088 Argumentai: Projekto 8 (buvęs 9) straipsnis pildomas antra dalimi, kadangi nuo 2017-07-01 vietoj LR užimtumo rėmimo įstatymo įsigalioja LR užimtumo įstatymas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 (buvusį 9) straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti Įstatymą 62¹ straipsniu: „62¹ straipsnis. Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimas
1Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą,
leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.
Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme;
2) užsieniečio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje;
3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas);
4) užsienietis Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, ar tokia patalpa naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią šiame punkte nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja surandant tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, turi būti nurodomos nuomos sąlygos leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu, o nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio;
5) sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. 2.
dalies 4 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti teritorinei darbo biržai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą. 3. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį. 4. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. 5. Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 6. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-02-0811 Argumentai: Skirtingos straipsnių įsigaliojimo datos suderinamos su nuo 2017-07-01 įsigaliosiančiais LR darbo kodekso ir LR užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 (buvusį 12) straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 30 d. 7 straipsnį, 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis galioja iki 2017 m. birželio 30 d. 4. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. 5.
darbą, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti leidimą dėl leidimo dirbti sezoninį darbą priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 3. 6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. rugsėjo 29 d. 2017 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė