Projekto lyginamasis variantas
straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
kompensavimą pašalpą, kategorijas, kompensuojamų laidojimo išlaidų pašalpos maksimalų dydį, šių pašalpų kompensuojamų laidojimo išlaidų mokėjimo ir finansavimo tvarką. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
dalimi
straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„3. Kompensuojamos laidojimo išlaidos – visos
laidojančio asmens turėtos išlaidos, pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir susijusios su mirusio asmens laidojimo paslaugų gavimu: žmogaus palaikų laidojimas, kremavimas, balzamavimas, žmogaus palaikų vežimas ir kitos ritualinės paslaugos, teikiamos laidojimo paslaugų teikėjo ir (arba) kremavimo įmonės.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„3 straipsnis. Laidojimo pašalpa išlaidų kompensavimas
1.
Laidojimo išlaidos kompensuojamos pašalpa mokama mirus:
1) Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui;
2) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kaip ši sąvoka apibrėžta tai reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
3) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
4) asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
5) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis. 2. Laidojimo išlaidos kompensuojamos pašalpa išmokama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis laidojančiam asmeniui. 3. Laidojimo išlaidos pašalpa taip pat kompensuojamos, mokama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens vaikas gimsta negyvas arba gimė gyvas, tačiau mirė nesukakęs 3 mėnesių ir jo gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju laidojimo išlaidos kompensuojamos pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo ar mirusio vaiko tėvų arba kitam jį laidojančiam asmeniui. 4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo išlaidos pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti kompensuojamos mokama ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje. 5. Laidojimo išlaidos nekompensuojamos, pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.“
1.
straipsnį ir išdėstyti jį taip: „4 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis Kompensuojamų laidojimo išlaidų maksimalus dydis Laidojančiam asmeniui gali būti kompensuojamos ne didesnės kaip 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidos. Laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos Kompensuojamų laidojimo išlaidų maksimalus dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo išlaidų kompensavimą, pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.“
straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„5 straipsnis. Laidojimo išlaidų kompensavimo pašalpos mokėjimo tvarka
kompensavimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – gimimo įrašo nuorašą). 2. Teisės į laidojimo išlaidų kompensavimą pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data). 3. Laidojimo išlaidų kompensavimas pašalpa turi būti atliktas laidojančio asmens išmokėta laidojančiam asmeniui, kuris kreipiasi, atžvilgiu, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Laidojimo išlaidų kompensavimas atliekamas tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjo ar kremavimo įmonės naudai laidojančio asmens patirtas laidojimo išlaidas, kurių maksimalus dydis numatytas šio įstatymo 4 straipsnyje. 4.
paramą mirties atveju, privalo teikti duomenis apie asmenis, kuriems mirus buvo kompensuotos jų laidojimo išlaidos, kompensuotų laidojimo išlaidų dydžius išmokėta laidojimo pašalpa, ir laidojančius asmenis, kuriems buvo kompensuotos laidojimo išlaidos šios pašalpos gavėjus arba laidojimo išlaidų nekompensavimo pašalpos neskyrimo priežastis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). 5. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su visais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais savivaldybės administracijai pateikiamas teismo nutarties nuorašas. 6. Laidojantis asmuo bylose dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas.“
straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„6 straipsnis. Laidojimo išlaidų kompensavimo pašalpų finansavimas
valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – iš savivaldybės biudžeto lėšų. 2. Laidojimo išlaidų kompensavimui pašalpoms administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama nuo 2 iki 4 procentų laidojimo išlaidų kompensavimui pašalpoms skirtų lėšų. Konkretų laidojimo išlaidų kompensavimui pašalpoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms laidojimo išlaidų kompensavimui pašalpoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Vida Marija Čigriejienė
projekto tikslai ir uždaviniai
išmokų mokėjimo būdas (kai laidojančiam asmeniui laidojimo išmoka pervedama bankiniu pavedimu arba išmokama grynaisiais pinigais pašto skyriuje ar savivaldybėje (seniūnijoje)) generuoja problemas reguliuojant kitus teisinius santykius ir skatina neapskaitytos (šešėlinės) ekonomikos plėtrą. Pavyzdžiui, laidojantis asmuo, gavęs laidojimo išmoką grynaisiais pinigais, neoficialiai (be jokių mokėjimo dokumentų) gali sudaryti žodinį susitarimą su fiziniu ar juridiniu asmeniu išvežti žmogaus palaikus į užsienį ir, tokiu atveju, nemokami jokie mokesčiai, neoficialaus laidojimo paslaugų teikėjo veikla paprastai yra nelegali, kyla etinių klausimų, tai gali turėti pasekmių ikiteisminio tyrimo eigai ir pan. Laidojimo pašalpa gali būti mokama 3 būdais (pavedimu arba grynaisiais pinigais): banke, savivaldybės (seniūnijos) kasoje ir pašto skyriuje. Šie būdai nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“. Išmokos gavimo forma nustatyta minėtu Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintoje SP-5 formoje. Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 4 straipsnis nustato, kad laidojančiam asmeniui mokama 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (šiandien tai sudaro 304 Eur) laidojimo pašalpa. 1.2. Siekiant tikslų, susijusių su socialinio teisingumo bei socialinės paramos veiksmingumo principo įgyvendinimu bei kovojant su neapskaityta ekonomika, tikslinga iš dalies pakeisti Paramos mirties atveju įstatymo Nr.
I-348 1 – 6 straipsnių redakciją ir iš dalies pakeisti Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą SP-5 formą, numatant vienintelį variantą – laidojimo išlaidų kompensavimą laidojimo paslaugų teikėjams (ar kremavimo įmonėms) už suteiktas laidojimo paslaugas maksimalaus 8 BSI dydžio ribose. Siūloma, kad laidojantis asmuo prašymo SP-5 formoje nurodytų iš kokių laidojimo paslaugų įmonių pirks laidojimo (kremavimo) paslaugas (nurodant paslaugos pavadinimą) ir prie prašymo formos SP-5 prideda laidojimo (kremavimo) paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas (gali būti išankstinė sąskaita) arba sąskaitas pateikia vėliau. Tokiu būdu, savivaldybė sumoka tiesiogiai laidojimo (kremavimo) paslaugų teikėjui ir piniginės lėšos laidojančiam asmeniui nepervedamos, o laidojimo išlaidų kompensavimas būtų skiriamas vien tik laidojimo tikslui. 1.3. Pažymėtina, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352)
piniginės socialinės paramos teikimo principų – socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Šis principas reiškia, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir apsaugos priemones (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). 1.4.
tuo, ar galima laidojimo pašalpą pakeisti į laidojimo išlaidų kompensavimą laidojančiam asmeniui (tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjui) ir nepaliekant galimybės asmeniui gauti laidojimo pašalpos grynaisiais pinigais ar pavedimu banke, svarbi Lietuvos Respublikos konstitucinė jurisprudencija. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (byla Nr. 19/2012) 2014 m. vasario 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 39 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 52 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, įstatyme įtvirtinęs socialinės paramos nedarbo atveju santykių teisinį reguliavimą, inter alia socialinės paramos nedarbo atveju skyrimo pagrindus ir sąlygas, gali pavesti kitam subjektui (inter alia Vyriausybei) poįstatyminiu teisės aktu įstatymo pagrindu nustatyti socialinės paramos nedarbo atveju skyrimo ir įstatymo nustatytais pagrindais bei sąlygomis skiriamos atitinkamos išmokos nedarbo atveju mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas šiame Nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 4 punktą, Vyriausybė įgaliota nustatyti inter alia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką, taigi ir konkrečius nedarbo draudimo išmokos mokėjimo (gavimo) būdus.
Vadinasi, Vyriausybė turėjo įgaliojimus Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyti Įstatyme įtvirtinto šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis skiriamos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarką, t. y. turėjo įgaliojimus nustatyti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarką, inter alia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo būdą; šiuo aspektu nebuvo nukrypta nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų socialinės paramos teisiniam reguliavimui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai) konstatavo, kad poįstatyminiais teisės aktais (taigi ir Vyriausybės nutarimais) galima nustatyti tik socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką; socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių poįstatyminis teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar tam tikros srities specialia (profesine) kompetencija; tačiau Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų santykių poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties. 1.5.
reguliavimo būdas, kai laidojimo išlaidos kompensuojamos laidojančiam asmeniui (tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjui) ir nepaliekant galimybės asmeniui gauti laidojimo pašalpos grynaisiais pinigais ar pavedimu banke, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kadangi šiuo pasiūlymu nėra siaurinama laidojimo išmokos apimtis ar gavėjų ratas, tačiau nustatomas tik mokėjimo būdas – laidojimo išlaidų kompensavimas laidojančiam asmeniui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Vida Marija Čigriejienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
dydžio (304 Eur) pašalpa skiriama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui. Teisė gauti vienkartinę laidojimo pašalpą numatyta Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme (Žin., 1993, Nr. 73-1371, 2011, Nr. 77-3722). Prašymo gauti laidojimo pašalpą forma nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986; su vėlesniais pakeitimais). 3.2.
3.2. Pašalpa laidojančiam asmeniui skiriama, kai miręs: · Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo; · Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; · Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turintis pabėgėlio statusą; · asmuo, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas Paramos mirties atveju įstatymas; · Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris dirba Lietuvos Respublikoje arba dirbo ne trumpesnį kaip
bedarbis. 3.3. Laidojantis asmuo, pretenduojantis gauti laidojimo pašalpą, privalo pateikti prašymą ir mirties liudijimą (pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis). Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos. Laidojimo pašalpa išmokama laidojančiam asmeniui ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laidojimo išlaidos kompensuojamos laidojančiam asmeniui ne grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, o tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjui, atsisakant šiuo metu esančios fiksuoto dydžio laidojimo pašalpos.
Įstatymo projekto tikslas susijęs su tuo, kad tokiu būdu siekiama socialinės paramos veiksmingumo didinimo, tobulinti esamą piniginės socialinės paramos teikimo teisinį reguliavimą ir sudaryti teisinį pagrindą sumokėti tik tas išlaidas, kurias patyrė laidojantis asmuo konkrečiai su socialine draudimo rizika - asmens mirtimi. Praktika rodo, kad šiuo metu esantis teisinis reguliavimas (kai laidojantis asmuo gauna laidojimo išmoką grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu) nesudaro prielaidų kontroliuoti, ar asmens laidojimui skirtos išmokos panaudojamos pagal paskirtį, neretai kyla ginčų tarp mirusio asmens giminaičių. Taigi, esamas teisinis reguliavimas šioje srityje neužtikrina socialinės apsaugos principų (tokių kaip socialinis teisingumas ir socialinės paramos veiksmingumas) įgyvendinimo bei sudaro prielaidas neapskaitytai ekonomikai plisti (kai prekės ar paslaugos perkamos be sąskaitų iš laidojančiam asmeniui skirtos laidojimo išmokos). Siekiant įgyvendinti tokį pasiūlymą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3 – 6 straipsnių nuostatas, reguliuojančias laidojimo išmokų mokėjimo tvarką nustatant, kad kompensuojamos tik laidojimo išlaidos, panaikinant fiksuoto dydžio laidojimo pašalpą. Be to, siūloma Paramos mirties atveju įstatymą papildyti 2 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip: „3.
Kompensuojamos laidojimo išlaidos – visos laidojančio asmens turėtos išlaidos, pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir susijusios su mirusio asmens laidojimo paslaugų gavimu: žmogaus palaikų laidojimas, kremavimas, balzamavimas, žmogaus palaikų vežimas ir kitos ritualinės paslaugos, teikiamos laidojimo paslaugų teikėjo ir (arba) kremavimo įmonės.“
situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, galimai sumažės neapskaitytos ekonomikos mastas, kadangi laidojimo išlaidos galės būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai laidojantis asmuo pateiks savivaldybės administracijai su laidojimu susijusius buhalterinės apskaitos dokumentus. Neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojama naujai apibrėžiama sąvoka „Kompensuojamos laidojimo išlaidos“. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, reikės keisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986; su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą prašymo formą SP-5. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti
kaip 42 tūkstančiai asmenų. Kadangi siūloma palikti šiuo metu galiojantį maksimalų laidojimo išlaidų kompensavimo dydį (ne daugiau kaip 8 bazinių socialinių išmokų dydžio vienam laidojančiam asmeniui), papildomų biudžeto asignavimų nereikės. Kadangi bus kompensuojamos tik realiai patirtos laidojimo išlaidos, tikėtina biudžeto lėšų ekonomija. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„laidojimo išmoka“, „laidojimo išlaidų kompensavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narė Vida Marija Čigriejienė
Vilnius
DĖL
2016-07-13 Nr. XIIP-4609 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mirties atveju įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas, susijusias su laidojimo pašalpų mokėjimu, nustatant, kad laidojančiam asmeniui kompensuojamos tik realios laidojimo paslaugų teikėjo ar kremavimo įmonės buhalteriniais dokumentais pagrįstos išlaidos, pervedant lėšas tiesiogiai laidojimo paslaugų teikėjui ar kremavimo įmonei. Šios nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad projekto nuostatomis siekiama reglamentuoti tam tikrus žmogaus privataus gyvenimo aspektus, tačiau pabrėžtina, kad, konstruojant projekto nuostatas, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. ... Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą“. Projekto siūlomu reglamentavimu bus apribota laidojančio asmens teisė pasirinkti, kokiu būdu laidoti artimą žmogų. Ne visi laidojantys asmenys naudojasi laidojimo ar kremavimo įmonių paslaugomis, o patys organizuoja mirusio asmens laidojimą – šarvoja mirusįjį namie, patys perka arba jau turi šarvojimo rūbus, patys rūpinasi maistu ir kitais būtinais dalykais. Iš kitos pusės, laidojančio ar mirusio asmens religiniai ar etiniai įsitikinimai gali būti prieštaraujantys įstatymo projektu siūlomai tvarkai. Teikiamu projektu yra siūlomas iš esmės ydingas laidojimo išlaidų kompensavimo institutas.
Kadangi laidojimo ar kremavimo įmonė išrašo sąskaitą ir lėšos pervedamos šiai įmonei, o laidojantis asmuo tiesiogiai išlaidų paramos dydžio ribose nepatiria, negali būti kalbama apie laidojančio asmens išlaidų kompensavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąvokos
„išlaidų kompensavimas turi būti atliktas laidojančio asmens, kuris kreipiasi,
atžvilgiu“ ir „laidojimo išlaidų kompensavimas atliekamas tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjo ar kremavimo įmonės naudai“ yra neapibrėžtos ir prieštaraujančios viena kitai. Be to, projekte nėra aptarti atvejai, kaip turėtų būti mokama už suteiktas laidojimo paslaugas, jeigu savivaldybė atsisakytų kompensuoti laidojimo išlaidas. Neaišku, kas tokiu atveju apmokėtų laidojimo išlaidas, ar laidojimo ar kremavimo paslaugos būtų teikiamos toliau, ir kas (laidojantis asmuo ar laidojimo ar kremavimo įmonė) turėtų teisę reikalauti iš savivaldybės laidojimo išlaidų kompensavimo. Projekte būtina išspręsti klausimą, kas būtų laikomas laidojimo paslaugų sutarties šalimis ir koks būtų savivaldybės administracijos teisinis statusas šios sutarties atžvilgiu. Neaišku ir tai, kaip bus sprendžiama dėl laidojimo išlaidų kompensavimo tais atvejais, kai laidojantis asmuo kreipsis į užsienio laidojimo ar kremavimo įmonę. Antra, šiuo metu Seime yra įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-4320(2), kuriuo Paramos mirties atveju įstatymas derinamas su Europos Sąjungos teise. Šiame įstatymo projekte lieka nuostatos, kad laidojimo pašalpa yra mokama pačiam laidojančiam asmeniui, pateikusiam atitinkamus dokumentus. Be to, projekto nuostatų įgyvendinimas galimai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Todėl manytina, kad dėl teikiamu įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: 2.1. kadangi projektu keičiami visi keičiamo įstatymo straipsniai, įstatymas turi būti dėstomas nauja redakcija; 2.2. įstatymo projektas turi būti rengiamas, atsižvelgiant į galiojančią (arba projekto įsigaliojimo dieną galiosiančią keičiamo įstatymo redakciją). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2123 nuostatos, į kurias būtina atsižvelgti teikiamame projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el.p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 65 45, el. p. [email protected].