Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Energijos iš Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginys (toliau
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno vienas ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu.“
ir ją išdėstyti taip: „16. Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojui statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio gamintojo asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas asmuo įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“
2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginį ir jame gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei, turintis (jei tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.“
7Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo gamybos įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – pinigų suma, reikalinga investicijos, reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo gamybos įrenginiams prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.“
2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27.
Fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.“
2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Maksimali Didžiausioji leidžiama prijungti generuojančių šaltinių galia – didžiausia elektrinės galia, kurią perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus operatorius gali prijungti prie sistemos ar tinklo didžiausias techninis sistemos (tinklo), prie kurios (kurio) bus prijungta gamintojo elektrinė, pajėgumų dydis. 10. Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37. Nuosavybės ribų aktas
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu. Ši skatinimo priemonė netaikoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams, kurių eksploatuojama elektrinė yra 500 kW ir didesnės įrengtosios elektros energijos galios, arba bandomiesiems vėjo elektrinių projektams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra 3 ir daugiau MW ar elektrinę sudaro 3 ir daugiau elektros gamybos įrenginių;“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šio straipsnio
atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę.“
netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą: „3) tvirtina Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą;“
straipsnio 1 dalies 4 punktą:
4) tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustato susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp Lietuvos Respublikos, valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą:
1) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
straipsnio 2 dalies 2 punktą: „2) tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą;“
galios 6 straipsnio 2 punktą: „2) rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;“
ir jį išdėstyti taip: „3) rengia tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą;“ 3.
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 5 punktą: „5) išduoda atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką;“. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus
tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip
pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršija bent vienai iš numatytų rūšių elektrinių pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio
įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais tos rūšies elektrinėms nutraukiamas. Energetikos ministerija ne vėliau, Vyriausybė patvirtina kaip per mėnesį apie tai informuoja Vyriausybę ir, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, pateikia pasiūlymus dėl tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros tolesnio tos rūšies atsinaujinančių energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus išteklių naudojimo elektros energijai gaminti.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Elektrinių, išskyrus elektros energiją gaminančių vartotojų elektrines, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir leidimuose gaminti elektros energiją, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių nurodytą laikotarpį. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos interneto svetainėje viešai skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų 1.
Elektros tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 18 mėnesių 22 mėnesiai, pirmumo teise prijungti gamintojo šio asmens elektrinę prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo statomos elektrinės, jeigu kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo statomos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų asmenų elektros energijos gamintojų įrenginių, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems gamintojams statyti ir įrengti elektrinę planuojantiems asmenims, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms gamintojų šių asmenų grupėms. 2.
privalo prijungti gamintojo statomą elektrinę prie elektros tinklų ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga elektrinei prijungti. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektrinę statančio ar įrengiančio asmens elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo elektrinę statančio ar įrengiančio asmens susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Gamintojo elektrinės Elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo elektrinė, pagal gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 5.
ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo pasirinkto Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 6. Elektros tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pasirinkto prijungimo taško, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros tinklų. 8.
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos privalo gamintojui šiam asmeniui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos gamintojas šis asmuo turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui Statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą. Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto tinklalapyje. 9. Gamintojas Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas. 10. Gamintojas , planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus Statyti ar įrengti didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinę planuojantis asmuo, ir ketinantis dalyvauti organizuojamame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. 11. Elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, nurodyto prašymo pateikimo dienos pasirašyti su gamintoju statyti ar įrengti elektrinę planuojančiu asmeniu, ketinančiu dalyvauti organizuojamame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ketinimų protokolą.
Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;
6) gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;
9) dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima.
Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;
6) gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;
9) dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. 12.
formą tvirtinta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 13. Gamintojas Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo šio asmens įsipareigojimų įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono. 14. Šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:
1) dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms šio straipsnio 10 dalyje nurodyto asmens prašymu;
2) gamintojo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto asmens prašymu, pateikus papildomą jo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;
3) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. 15. Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia gamintojo savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, ir leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus ir suderintą techninį projektą, jeigu toks yra privalomas, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą. 17.
atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Gamintojo Statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens įsipareigojimai
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus Asmuo, pasirašęs šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatytą ketinimų protokolą, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo šio asmens įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių. Gamintojo Asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 14,48 euro už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatyme, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 14,48 euro už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nelaimi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono, atsisako dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytame aukcione arba elektrinė teisės aktų, laimėjęs šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukcioną, užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti ir šiam asmeniui Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių pagal gamintojo šio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį gamintojui šiam asmeniui ar gamintojo jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo taikomos ir tuo atveju, kai šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas aukcionas nutraukiamas šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. 3.
arba netinkamai vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo visu šio asmens pateiktu jo prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius šioje dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 4. Pagal gamintojo Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę nei buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. 5. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Elektros tinklų operatorius turi visą elektros energijos gamintojo, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar) paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama visų kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.“
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Elektros tinklų pajėgumo padidinimas
elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2. Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Prie elektros tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Gamintojai Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines, kurių įrengtoji galia viršija
eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas Elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo jų įsigyja ir jas įrengia laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.“12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, šios elektros energijos balansavimas ir centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkas bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą. 2.Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų statyti ar įrengti elektrines planuojančių asmenų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo asmens prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų statyti ar įrengti elektrines planuojančių asmenų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai asmenys, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą gamintojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kas pusę metų nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios didžiausiosios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios pasiūlymams. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos ir jį gauti. Tuo atveju, jei aukciono laimėtojas nustatytu terminu nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, netenka galios ar panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, aukciono laimėtojas per 1 mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo. Atsiradusi laisva skatinimo kvota paskirstoma organizuojant naują aukcioną kaip numatyta šioje dalyje.“ 4.Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas pusę metų įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant Fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai gali būti peržiūrimi atsižvelgiant į pasikeitusius fiksuotų tarifų nustatymo rodiklius, nurodytus šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu gamintojui asmeniui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo konkurso būdu arba teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, arba leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam asmeniui ar gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.“ 6.Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Gamintojui Asmeniui, turinčiam šio straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.“ 7.Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos energijos elektrinėse, pastatytose ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuos biudžetinės ar viešosios įstaigos valdo patikėjimo teise, ar integruotose į šiuos pastatus saulės šviesos energijos elektrinėse kurių įrengtoji galia
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“ 8.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą, jei nėra pasiekti šio įstatymo 13 straipsnyje numatyti uždaviniai. Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 procentų vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros energijos per kalendorinius metus. Perteklinė elektros energija superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros tinklus dieną. Perteklinė elektros energija superkama ne ilgiau kaip 12 metų nuo to momento, kai perteklinės elektros energijos gamintojas pasirašė prijungimo prie tinklų sutartį su tinklų operatoriumi 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gamintojams asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje straipsnyje nurodytais paramos šaltiniais.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Išlaidos, susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos gamintojui asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų nuosavybės ribas.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje:“. 4. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius privalo padengti visas pagrįstas gamintojui elektrinę statančio ar įrengiančio asmens dėl to atsirandančias papildomas sąnaudas.“
straipsnio 8 dalį: „8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip 10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje. Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje.
Šioje dalyje nustatytas gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.“
ir ją išdėstyti taip: „9 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi, kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnį: „33 straipsnis. Biodujų persiuntimas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.“
pavadinimo pakeitimas Pakeisti aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.“
dalį netekusia galios: „4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano vykdymą koordinuoja ir jų jos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų finansavimo šaltinių.“
pakeitimas
nauju 5 punktu: „5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, valstybių narių ir užsienio valstybių;“. 2. Buvusį 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą laikyti 6 punktu. 19 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas finansuojamos asmenų, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo ir turi teisę į šio įstatymo
statybos ir įrengimo projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW.
Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 54 straipsnio 1 dalį: „1. Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė Energetikos ministerija, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.“
2Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu manoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedelsdamos Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, o taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 65 straipsnio 2 dalį: „2. Šio įstatymo 14 straipsnio
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis taikoma asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalis taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoms elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartims. 4.
patvirtinti aukcionų laimėtojai, kurie Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais negavo leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba šis leidimas neteko galios ar buvo panaikintas, išbraukiami iš aukcionų laimėtojų sąrašų kaip nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. 5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. spalio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Energijos iš Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginys (toliau
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno vienas ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu.“
ir ją išdėstyti taip: „16. Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos (toliau
2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo prijungimo sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas asmuo įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“
2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginį ir jame gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei, turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.“
7Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo gamybos įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – pinigų suma, reikalinga investicijos, reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo gamybos įrenginiams prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.“
2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27.
Fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis elektros energijos gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.“
2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Maksimali Didžiausioji leidžiama prijungti generuojančių šaltinių galia – didžiausia elektrinės galia, kurią perdavimo sistemos operatoriaus ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus operatorius gali prijungti prie sistemos ar tinklo didžiausias techninis sistemos (tinklo), prie kurios
(kurio) bus prijungta gamintojo elektrinė, pajėgumų dydis.“
10Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Nuosavybės ribų aktas – energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo ir energetikos tinklų naudotojo ir šių tinklų operatoriaus pasirašomas aktas, kuriame nustatoma nuosavybės riba tarp energetikos tinklų naudotojo tinklų ir energetikos tinklų operatoriaus jų abiejų valdomų tinklų.“
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu. Ši skatinimo priemonė netaikoma elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams, kurių eksploatuojama elektrinė yra 500 kW ir didesnės įrengtosios elektros energijos galios, arba bandomiesiems vėjo elektrinių projektams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra 3 ir daugiau MW ar elektrinę sudaro 3 ir daugiau elektros gamybos įrenginių;“
straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šio straipsnio
atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę.“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
3 ir 4 punktus: „3) tvirtina Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą;
4) tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nustato susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;“. 3. Pripažinti netekusiais galios 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus: „1) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
2) tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą;“. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 6 straipsnio 2 punktą: „2) rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengia tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą;“. 3.
straipsnio 5 punktą: „5) išduoda atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką;“. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus
vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip
pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 128 MW;“. 4. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršija bent vienai iš numatytų rūšių elektrinių pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio
įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais tos rūšies elektrinėms nutraukiamas. Energetikos ministerija ne vėliau, Vyriausybė patvirtina kaip per mėnesį apie tai informuoja Vyriausybę ir, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, pateikia pasiūlymus dėl tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros tolesnio tos rūšies atsinaujinančių energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus išteklių naudojimo elektros energijai gaminti.“. 5.
ir ją išdėstyti taip: „5. Elektrinių, išskyrus elektros energiją gaminančių vartotojų elektrines, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir leidimuose gaminti elektros energiją, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių nurodytą laikotarpį. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos interneto svetainėje viešai skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas.“. 6. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Elektros energiją gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip suma saulės šviesos energijos šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotuose asmenims, kurie prašymuose išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodė, kad siekia tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, ir vėliau šiems asmenims Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams, numatantiems plėsti (įrengti) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“. 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų
privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 18 mėnesių 22 mėnesiai, pirmumo teise prijungti gamintojo šio asmens elektrinę prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo statomos elektrinės, jeigu kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni gamintojo elektrinės prijungimo taškui.
Nurodyta gamintojo statomos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų asmenų elektros energijos gamintojų įrenginių, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems gamintojams statyti ir įrengti elektrinę planuojantiems asmenims, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms gamintojų šių asmenų grupėms. 2. Elektros tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo statomą elektrinę prie elektros tinklų ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus.
Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga elektrinei prijungti. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektrinę statančio ar įrengiančio asmens elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo elektrinę statančio ar įrengiančio asmens susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka. 4. Gamintojo elektrinės Elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo elektrinė, pagal gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 5.
ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo pasirinkto Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pasirinktame prijungimo taške padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 6. Elektros tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pasirinkto prijungimo taško, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros tinklų. 8.
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos privalo gamintojui šiam asmeniui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos gamintojas šis asmuo turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui Statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą. Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto tinklalapyje svetainėje. 9. Gamintojas Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas. 10. Gamintojas , planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus Statyti ar įrengti didesnės negu 10 kW įrengtosios galios elektrinę planuojantis asmuo, ir ketinantis dalyvauti organizuojamame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. 11. Elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, nurodyto prašymo pateikimo dienos pasirašyti su gamintoju statyti ar įrengti elektrinę planuojančiu asmeniu, ketinančiu dalyvauti organizuojamame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ketinimų protokolą.
Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;
6) gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;
9) dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi.
Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;
6) gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo asmens, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;
9) dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. 12.
formą tvirtinta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 13. Gamintojas Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo šio asmens įsipareigojimų įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono. 14. Šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino:
1) dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms šio straipsnio 10 dalyje nurodyto asmens prašymu;
2) gamintojo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto asmens prašymu, pateikus papildomą jo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;
3) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. 15. Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia gamintojo savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, ir leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus ir suderintą techninį projektą, jeigu toks yra privalomas, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą. 17.
tinklų operatorius kas mėnesį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas elektros energiją gaminantiems vartotojams, numatantiems plėsti (įrengti) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas. 17. 18. Elektrinių, kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Gamintojo
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus Asmuo, pasirašęs šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatytą ketinimų protokolą, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo šio asmens įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių. Gamintojo Asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 14,48 euro už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatyme, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 14,48 euro už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nelaimi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono, atsisako dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytame aukcione arba elektrinė teisės aktų, laimėjęs šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukcioną, užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti ir šiam asmeniui Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją, elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių pagal gamintojo šio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį gamintojui šiam asmeniui ar gamintojo jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo taikomos ir tuo atveju, kai šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas aukcionas nutraukiamas šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. 3.
arba netinkamai vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo visu šio asmens pateiktu jo prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo šio asmens kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės, šio straipsnio
šioje dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 4. Pagal gamintojo Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę nei buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. 5. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Elektros tinklų operatorius turi visą elektros energijos gamintojo, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar) paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama visų kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.“
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Elektros tinklų pajėgumo padidinimas
elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą. 2. Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo turi teisę reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir bei didinti elektros tinklų pajėgumą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Prie elektros tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Gamintojai Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo, elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines, kurių įrengtoji galia viršija
eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas Elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo jų įsigyja ir jas įrengia laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.“12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, šios elektros energijos balansavimas ir centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarkos aprašą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašus bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą.“ 2.Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė.
Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų statyti ar įrengti elektrines planuojančių asmenų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo asmens prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų statyti ar įrengti elektrines planuojančių asmenų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai asmenys, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą gamintojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį kas pusę metų nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios didžiausiosios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios pasiūlymams. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos ir jį gauti.
Tuo atveju, jeigu aukciono laimėtojas nustatytu terminu nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, netenka galios ar panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo. Atsiradusi laisva skatinimo kvota paskirstoma organizuojant naują aukcioną, kaip numatyta šioje dalyje.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas pusę metų įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant Fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai gali būti peržiūrimi atsižvelgiant į pasikeitusius fiksuotų tarifų nustatymo rodiklius, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu gamintojui asmeniui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo konkurso būdu arba teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, arba leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam asmeniui ar gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Gamintojui Asmeniui, turinčiam šio straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.“
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, pastatytose ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuos biudžetinės ar viešosios įstaigos valdo patikėjimo teise, ar integruotose į šiuos pastatus saulės šviesos energijos elektrinėse kurių įrengtoji galia – ne didesnė kaip 50 100 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“ 8.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą, jeigu nėra pasiekti šio įstatymo 13 straipsnyje numatyti uždaviniai. Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 procentų vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros energijos per kalendorinius metus. Perteklinė elektros energija superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros tinklus dieną. Perteklinė elektros energija superkama ne ilgiau kaip 12 metų nuo to momento, kai perteklinės elektros energijos gamintojas pasirašė prijungimo prie tinklų sutartį su tinklų operatoriumi 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gamintojams asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje straipsnyje nurodytais paramos šaltiniais.“
20 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia juridiniams asmenims. Ši galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies dalyje 2 punkte numatytą numatytas suminę sumines galią galias neįskaitoma.
Pasiekus
parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Išlaidos, susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos gamintojui asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų nuosavybės ribas.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje:“. 3. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas elektrinę statantis ar įrengiantis asmuo.“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius privalo padengti visas pagrįstas gamintojui elektrinę statančio ar įrengiančio asmens dėl to atsirandančias papildomas sąnaudas.“
straipsnio 8 dalį: „8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip 10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje. Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi, kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.“
2Pripažinti netekusia galios 30 straipsnio 3 dalį:
,,3. Biodujų supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“. 15 straipsnis. 33 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnį: „33 straipsnis. Biodujų persiuntimas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.“
pavadinimo pakeitimas Pakeisti aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.“
straipsnio 4 dalį: „4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.“ 3.
Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano vykdymą koordinuoja ir jų jos įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų finansavimo šaltinių.“
pakeitimas
nauju 5 punktu: „5) pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių;“. 2. Buvusį 41 straipsnio 1 dalies
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas finansuojamos asmenų, kurie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo ir turi teisę į šio įstatymo
numatytas skatinimo priemones, elektrinių statybos ir įrengimo projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidos.“
pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW.
Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 54 straipsnio 1 dalį: „1. Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
pakeitimas
1Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė Energetikos ministerija, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.“
2Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu manoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedelsdamos Energetikos ministerija nedelsdama apie tai praneša Europos Komisijai.“
pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 65 straipsnio 2 dalį: „2. Šio įstatymo 14 straipsnio
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos taikomos asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3.
išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 21 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartims. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti aukcionų laimėtojai, kurie Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais negavo leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba šis leidimas neteko galios ar buvo panaikintas, išbraukiami iš aukcionų laimėtojų sąrašų, kaip nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. 5. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata taikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir kartu su juo teikiamų Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas; visi kartu – Projektai) rengimą paskatino įstatymų taikymo praktikoje susidariusios situacijos, kurios dėl elektros rinkos vystymosi kelia poreikį naujai reglamentuoti ar patikslinti esamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) ir su juo susijusių įstatymų nuostatas. Poreikį tobulinti reglamentavimą taip pat rodo valstybinės energetikos reguliavimo institucijos ir elektros rinkos dalyvių gauti siūlymai, parengti pagal jų veikloje iškylančias situacijas.
EEĮ projektu siekiama:
EEĮ projektu siekiama:
Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl energetikos paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sąnaudų priežiūros;
Papildomai AIEĮ projektu siekiama:
praplečiamas elektros energijos gaminančių vartotojų ratas ir numatoma galimybė tiek fiziniams, tiek juridiniame asmenims, įrengusiems saulės šviesos energijos elektrines, vykdyti vadinamąją „dvipusę elektros energijos apskaitą“, t. y. pagamintą elektros energiją vartoti savo reikmėms, o nesuvartotą – tiekti į elektros tinklus, ir, esant poreikiui, ją atgauti iš tinklų. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų iniciatorius
Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (vedėjas Egidijus Purlys, 8 706 64904, el. p. [email protected]) ir Atsinaujinančių energijos išteklių skyrius (vedėja – Dovilė Almanytė,
ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Mikalonis (tel. 8 706 64639, el. p. [email protected]); AIEĮ projekto tiesioginė rengėja – Atsinaujinančių išteklių energijos skyriaus vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič (tel. 8 706 64604, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu EEĮ numato, kad ilgalaikį (10 metų periodo) planavimą turi atlikti tik perdavimo sistemos operatorius. EEĮ aiškiai nereglamentuoja skirstomųjų tinklų plėtros planavimo proceso, nenustato jokių planavimo proceso esminių nuostatų, nors EEĮ 2 straipsnio 19 dalyje apie skirstomųjų tinklų plėtros planavimą ir užsiminta nustatant ilgalaikio planavimo apibrėžimą. Atskiruose EEĮ straipsniuose yra paminėti socialiai pažeidžiami vartotojai ir tai, kad jiems turi būti taikomos EEĮ neįvardijamos papildomos garantijos ar didesnė apsauga aprūpinant juos elektros energija, tačiau nei aiškaus apibrėžimo, nei išsamesnio tokių vartotojų statusą reglamentuojančių nuostatų ar aiškesnių jų didesnei apsaugai skirtų nuostatų EEĮ nėra įtvirtinta. Dėl nepakankamo reglamentavimo įstatymo lygmeniu yra keblu tinkamai reglamentuoti pažeidžiamų vartotojų apsaugą įgyvendinamųjų teisės aktų pagalba (vienoms ar kitoms nuostatoms trūksta įstatyminio pagrindo). Nors EEĮ tekste yra naudojami terminai „pažangieji elektros tinklai“ ir „pažangioji apskaitos sistema“, tačiau šiuo metu galiojančio EEĮ 2 straipsnyje jie nėra nustatyti.
Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų EEĮ nuostatų taikymo metu atsiranda skirtingos šių terminų vartojimo interpretacijos, būtina šiuos terminus aiškiai apibrėžti EEĮ 2 straipsnyje. Taip pat siūloma patikslinti kitas nuostatas, susijusias su išmaniaisiais tinklais ir išmaniąja apskaita. EEĮ 44 straipsnis reglamentuoja garantinio elektros energijos tiekimo esmines nuostatas, tačiau taikant jas praktikoje iškilo ne vienas, konkretesnio reglamentavimo reikalaujantis klausimas, pvz., nuo kurio konkrečiai momento turi būti taikoma garantinio tiekimo paslauga vartotojui, kada laikytina, kad nepriklausomas elektros tiekėjas negali vykdyti savo įsipareigojimų ir kt. Šiuo metu EEĮ 51 straipsnio 4 dalis reglamentuoja sąskaitų už elektros energiją pateikimo reikalavimus, tačiau esamas reglamentavimas neskatina vartotojų atsisakyti popierinių sąskaitų ir taip taupyti gamtos ir finansinius išteklius. Centralizuota prekyba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija šiuo metu reglamentuota EEĮ įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatomis – Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827. EEĮ nėra nuostatų, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojančių centralizuotą prekybą elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Pagal galiojantį reglamentavimą tinklų operatorių išduodamų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo sąnaudos yra įtraukiamos į bendras įmonės veiklos sąnaudas, kurios dengiamos iš tarifo visų elektros vartotojų. Galiojančios EEĮ nuostatos nenumato nepriklausomos išankstinio balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų su perdavimo sistemos operatoriumi, sąlygų įvertinimo. Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas reglamentuoja EEĮ 74 straipsnis, nustatantis teisinius pagrindus šių paslaugų teikimui, pavyzdinį paslaugų sąrašą, principus, kuriais vadovaujamasi nustatant įpareigojimus teikti šias paslaugas. Detalesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemos reglamentavimas yra nustatytas EEĮ įgyvendinamaisiais teisės aktais – Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašu, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu ir kitais susijusiais teisės aktais. EEĮ 75 straipsnis reglamentuoja žemės naudojimo elektros energetikos objektams klausimus. Nurodyto straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti žemės naudojimą statant naujus elektros tinklus, nereglamentuoja servitutų atlygintinumo klausimo, o palieka jį spręsti santykių dalyviams kiekvienu konkrečiu atveju. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad efektyvumo patikrinimas buitiniams vartotojams atliekamas nemokamai. EĮ 21 straipsnio 5 dalis nustato licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindus. Nurodyta straipsnio dalies 4 punktas nustato, kad licencijos, leidimo ar atestato galiojimas tik dėl nusikalstamų veiklų, kurios padarytos disponuojant naftos produktais.
EĮ 37 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarką. Pagal dabartinį reglamentavimą energetikos objektų perdavimas energetikos įmonėms vykdomas patiriant sąnaudas, kurios pagal dabartinį reglamentavimą negali būti padengiamos objektų pardavimo pajamomis. Centralizuota prekyba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija šiuo metu reglamentuota AIEĮ įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatomis – Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827. Įstatymuose nėra nuostatų, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojančių centralizuotą prekybą elektros energija, pagaminta iš AEI. AIEĮ 3 straipsnio
elektros iš AEI gamintojams. Šiuo metu galiojančio AIEĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta paramos schema, kurią sudaro viena ar kelios išvardintos skatinimo priemonės ir nėra detaliai nustatyta, kokiais atvejais kokios skatinimo priemonės yra taikomos.
straipsnyje yra numatyta, kad tuo atveju, kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, tačiau nėra aišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis tuo atveju, kai kurios nors vienos rūšies atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji galia pasiekia šiame straipsnyje nurodytus uždavinius. AIEĮ 20 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad gaminančias vartotojais gali būti buitiniai vartotojai, įrengę ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos energijos elektrinės, ir biudžetinės bei viešosios įstaigos, įrengusios ne didesnės nei 50 kW galios saulės šviesos energijos elektrines ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuose biudžetinės ar viešosios įstaigos valdo patikėjimo teise. Visais atvejais įrengiamos saulės šviesos energijos elektrinės įrengtoji galia neturi viršyti pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Šiuo metu galiojančiame AIEĮ yra vartojama „gamintojo“ sąvoka, tačiau ši sąvoka ne visais atvejais yra vartojama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos gamintojas pagal EEĮ yra asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla, t.y. asmuo turintis leidimą gaminti elektros energiją, AIEĮ 14, 15, 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose šios sąvokos vartojimas neatitinka šių straipsnių turinio, t. y. tuo metu, kai elektrinė yra statoma, asmuo dar neturi leidimo gaminti elektros energiją, o tik vysto elektrinės statybos projektą ir turi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Taip asmuo nėra gamintojas tuo metu, kai jis tik planuoja statyti ar įrengti elektrinę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Efektyvus ir nuoseklus pagrįstų elektros energijos skirstymo poreikių tenkinimas yra įmanomas tik nustatant ilgalaikes elektros tinklų bei jų valdymo sistemų plėtros kryptis, planuojant ilgalaikių investicijų į skirstymo sistemą pajėgumus. Nors skirstomųjų tinklų operatoriai, plėtodami ir eksploatuodami skirstomuosius tinklus faktiškai rengia jų plėtros planus, kuriuose numatomi tinklų plėtojimo, atnaujinimo ir modernizavimo darbai, tačiau EEĮ aiškiai nereglamentuoja tokio planavimo proceso, nenustato jokių planavimo proceso esminių nuostatų. Ypatingai aktualus ilgalaikis planavimas yra plėtojant didelius skirstomuosius tinklus, nes tokių tinklų plėtra reikalauja didesnių investicijų, sudėtingesnio valdymo ir ilgesnio konkrečių projektų įgyvendinimo periodo. Riba – 100 tūkstančių vartotojų – gali būti ir kitokia, tačiau esmė dėl to nesikeistų, nes Lietuvoje veikia tik vienas tikrai didelis skirstomųjų tinklų operatorius, kuriam ir yra tikslinga reglamentuoti planavimo procesą. Siūloma EEĮ numatyti esmines didelių skirstomųjų tinklų planavimo nuostatas (rengimo ir peržiūrėjimo periodiškumą, derinimo procesą ir principus, kurių turima laikytis rengiant planą).
Atsižvelgiant į tai, kad skirstymo paslaugos kainos yra reguliuojamos valstybės, projektu siūloma nustatyti, kad ir investicijos, daromos į skirstomuosius tinklus būtų derinamos su kainų reguliatoriumi – Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Taip pat siūloma, kad planai, kurie bus rengiami 10 metų periodui, būtų peržiūrimi kasmet, siekiant lankstumo ir sąlyginai operatyvaus reagavimo į elektros rinkoje vykstančius pokyčius, prisitaikant prie jų. Siūlomi EEĮ pakeitimai, susiję su ilgalaikiu planavimu, padės užtikrinti EEĮ įtvirtintų bendrųjų principų – elektros energijos tiekimo ir elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo, efektyvių išmaniųjų elektros tinklų technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtros skatinimo – laikymąsi. Europos Sąjungos trečiojo energetikos teisės aktų paketo elektros direktyva 2009/72/EB numato pažeidžiamų elektros energijos vartotojų kategoriją ir nurodo, kad valstybės narės turėtų užtikrinti didesnę šių vartotojų teisių apsaugą. Minėta direktyva nenustato pažeidžiamų vartotojų sąvokos, tokiu būdu patikėdama tai atlikti pačioms valstybėms narėms jų nacionaliniuose teisės aktuose. EEĮ siūloma nustatyti pažeidžiamų elektros energijos vartotojų terminą ir jo apibrėžtį, iš esmės nustatant du kriterijus – tokiu vartotoju gali būti laikomas tik fizinis asmuo (tuo atveju, jei tai šeima ar kitoks namų ūkio vienetas – tai fizinių asmenų grupė) ir tik toks elektros energijos vartotojas, kuris neturi pakankamų pajamų ir kuriam iš tiesų reikalinga didesnė apsauga užsitikrinant elektros energijos tiekimą jam (jo šeimai).
Manytina, kad paprasčiausia (nekuriant atskiros asmenų tikrinimo sistemos) nustatyti pažeidžiamus vartotus būtų galima atsižvelgiant Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, todėl apibrėžiant šių vartotojų sampratą duodama nuorodą į minėtą įstatymą. EEĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti EEĮ vartojamo termino „socialiai pažeidžiamas vartotojas“, kadangi toks terminas neatitinka pirmiau minėtoje direktyvoje vartojamo termino, suponuoja kitokius atitinkamų nuostatų tikslus nei minėta direktyva numato. Projektu siūloma sukonkretinti EEĮ įgyvendinančios institucijos kompetenciją, aiškiai nurodant, ką turi padaryti institucija, užtikrindama elektros prieinamumą pažeidžiamiems vartotojams. EEĮ taip pat siūloma nustatyti pažeidžiamų vartotojų papildomų apsaugos priemonių nebaigtinį sąrašą, kuris apimtų tik elektros energetikos sektoriaus priemones. Siūlomos nuostatos įstatymo lygmeniu nustatys išsamų reglamentavimą, kuris užtikrins tinkamą pažeidžiamų elektros energijos vartotojų apsaugą. EEĮ projektu siūloma nustatyti papildomų garantijų pažeidžiamiems vartotojams sąrašą, kuris jau yra reglamentuotas poįstatyminiu teisės aktu, tačiau, laikantis teisėkūros principų, turėtų būti nustatomas įstatymo lygmeniu. Projektu siūloma patikslinti EEĮ naudojamus terminus „pažangieji elektros tinklai“ ir „pažangioji apskaitos sistema“. Šiuos terminus siūloma tikslinti atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 28 d. protokoliniu nutarimu Nr.
PN-6 patvirtintą rekomendaciją dėl angliško žodžio smart atitikmens, pagal kurią šis svetimžodis keistinas į žodį „išmanusis“. Taip pat siūloma šiuos patikslintus terminus apibrėžti EEĮ 2 straipsnyje, nes praktikoje taikant nuostatas, kuriose naudojami šie terminai, atsiranda skirtingų interpretacijų dėl jų reikšmės. Projektu siūloma patikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su išmaniaisiais tinklais ir išmaniąja apskaita. Siūloma patikslinti ir aiškiau nustatyti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) kompetenciją išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityje nustatant, kad ši ministerija tvirtintų ne tik teisinio apibrėžtumo neturinčius dokumentus – kryptis, gaires, tačiau taip pat nustatytų reikalavimus minėtoje srityje. Šiuo metu, EEĮ nesant konkrečių nuostatų dėl kompetencijos, Energetikos ministerija neturi teisinio pagrindo priiminėti įpareigojančių teisės aktų siekiant įgyvendinti formuojamą valstybės politiką išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityje. EEĮ projektu siūloma papildyti garantinį elektros energijos tiekimą reglamentuojančias nuostatas sukonkretinant garantinio tiekimo paslaugos teikimo pradžios ir pabaigos momentus, bei įspėjimo terminus arba atvejus, kuomet šie terminai netaikyti. Šios nuostatos leis užtikrinti sklandų garantinio tiekimo paslaugos teikimą ir leis išvengti ginčų tarp elektros rinkos dalyvių dėl paslaugos teikimo. EEĮ projektu siūloma nustatyti, kad popierinės sąskaitos už elektros energiją ir su energijos tiekimu susijusias paslaugas gali būti apmokestinamos.
Tokiu būdu tiekėjai ir tinklų operatoriai, siekdami būti atsakingais ir taupyti gamtinius bei finansinius išteklius, galės apmokestinti popierinių sąskaitų teikimą, taip paskatindami vartotojus rinktis gamtą tausojantį sąskaitos pateikimo būdą (elektronines sąskaitas, informacijos pateikimą tiekėjo ar operatoriaus informacinėje sistemoje ar kt.). EEĮ projektu siūloma įstatymo lygmeniu reglamentuoti centralizuotos prekybos elektros energija, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, esmines nuostatas, kurios apimtų prekybos principus ir reikalavimus Energetikos ministerijos paskirtai įmonei, vykdančiai minėtą prekybą. Paskirtajai įmonei siūloma nustatyti atitinkamus reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad nuo jos vykdomos veiklos priklausys iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos realizavimas ir šios energijos gamintojų veiklos tęstinumas, o dėl to ir šios energijos gamybos tęstinumas. Bent dviejų mėnesių atsiskaitymo su gamintojais finansinis pajėgumas reikalingas siekiant užtikrinti superkamos elektros realizavimą ir laiku vykdyti atsiskaitymus su gamintojais, kurie ne visąlaik sutampa su superkančiosios įmonės pajamų už parduotą elektros energiją gavimu. Kitaip tariant, įmonė turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kad pajamų srautai, jų nevienalaikiškumas neįtakotų jos funkcijų vykdymo. Atsižvelgiant į siūlomų nuostatų pobūdį, jos turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose, kaip yra šiuo metu. Nors siūlomos nuostatos iš esmės nesukurs naujo teisinio reguliavimo, tačiau užtikrins įstatymo nuostatų nuoseklumą ir aiškumą, užpildant šiuo metu aiškiai įstatymo lygmenyje nereglamentuotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemos aspektą.
Projektu siūlomos nuostatos, sudarys aiškų teisinį pagrindą iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų kompensuoti centralizuotos prekybos elektros energija, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, sąnaudas, užtikrins atsinaujinančius energijos išteklius naudojant pagamintos elektros energijos realizavimą laisvoje elektros energijos rinkoje. Pažymėtina, kad, neužtikrinus centralizuoto šios elektros energijos realizavimo, turėtų būti priverstinai stabdoma jos gamyba arba ji pardavinėjama ypatingai žema kaina, dėl ko dar labiau didėtų viešuosiuos interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis. EEĮ projektu siūloma numatyti Komisijai funkciją derinti operatorių pagal Komisijos patvirtintą metodiką apskaičiuotus išduodamų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius. Nustačius atskirus įkainius, šios tinklo operatoriaus teikiamos paslaugos sąnaudos būtų atskirai apskaičiuojamos ir dengiamos tik tų asmenų, kurie sukelia šias sąnaudas. Tokiu būdu trečiųjų asmenų sukeliamos sąnaudos nebūtų įtraukiamos į esamiems elektros energijos vartotojams taikomas elektros energijos kainas ir tarifus, o būtų apmokamos tų asmenų, kurie jas sukėlė. Be to, išduodamų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių nustatymas ir taikymas leis išvengti asmenų piktnaudžiavimo atvejų, kai šios paslaugos prašoma realiai nesiekiant prisijungti prie elektros tinklų, o dėl kitų sumetimų (pavyzdžiui, ieškoma patraukliausios vietos ūkinei – komercinei veiklai vykdyti).
Perdavimo sistemos operatorius, įgyvendindamas EEĮ 30 straipsnio 1 dalies 8 punkto jam suteiktą teisę, iš balansavimo energijos tiekėjų reikalauja atitinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurio dydis nustatomas šių teikėjų su perdavimo sistemos operatoriumi sudaromose balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse. Perdavimo sistemos operatorius, reaguodamas į situaciją elektros rinkoje 2013 m. antroje pusėje, nuo 2014 m. ženkliai padidino balansavimo energijos teikėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, dėl ko pastarieji kreipėsi ir į Energetikos ministeriją, ir į Komisiją. Vis dėlto institucijoms nebuvo teisinio pagrindo vertinti nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį ar juo labiau nurodyti perdavimo sistemos operatoriui jį keisti. Atsižvelgiant į šią praktinę situaciją, projektu siūloma numatyti išankstinę pirmiau nurodytų sutarčių sąlygų vertinimo procedūrą, kuri užtikrintų objektyvių ir pagrįstų sąlygų nustatymą. EEĮ projektu siūloma patikslinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – Paslaugos) schemos reglamentavimą įstatymo lygmeniu, perkeliant dalį nuostatų iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir papildant EEĮ kitomis nuostatomis, kurios, siekiant teisinio aiškumo, nustatytinos įstatymo lygmenyje. Siūloma patikslinti Paslaugų sąrašą įtraukiant į jį veiklas, kurios pagal AIEĮ taip pat yra laikomos Paslaugomis ar tiesiogiai ir neatsiejamai su jomis susijusios veiklos.
Tuo pat metu, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma apriboti galimybę kitais įstatymais vienas ar kitas veiklas pripažinti Paslaugomis ir siūloma nustatyti, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios Paslaugas, galėtų būti taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja EEĮ, t. y. jei kokios nors veiklos EEĮ nebus įtrauktos į Paslaugų sąrašą, tai jos negalės būti laikomos Paslaugomis ir negalės būti finansuojamos iš Paslaugų lėšų. Pažymėtina tai, kad EEĮ nustato Paslaugų sąrašą, dėl kuriame esančių Paslaugų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atliktų analizę. Manytina, kad tokios analizės metu iš anksto būtų atsakoma į skirtingų subjektų keliamus klausimus dėl vienos ar kitos Paslaugos būtinumo ir būtų aiškiai įvardinama šių Paslaugų nauda visuomenei, o gal ir atsisakoma kokių nors Paslaugų numatant, kad tam tikrą situaciją galima sėkmingai išspręsti rinkos sąlygomis. EEĮ projektu taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kam gali būti naudojamos Paslaugų lėšos, kadangi šio klausimo galiojantys teisės aktai apskritai nereglamentuoja. Be to, projektu siūloma aiškiai nustatyti asmenis, iš kurių yra renkamos ir nerenkamos Paslaugų lėšos, ir taip išspręsti kylančias diskusijas šiuo klausimu. Projektu siūloma reglamentuoti ir Paslaugų lėšų administratoriaus parinkimo kriterijus. Vienas esminių reikalavimų šias funkcijas vykdančiam asmeniui – būti valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmone, atitinkančia kitus papildomus kriterijus. Toks reikalavimas nustatomas, nes, šią funkciją pavedus privačiam subjektui, padidėtų Paslaugų lėšų valdymo rizika.
Galbūt sukūrus efektyvų Paslaugų lėšų administratoriaus veiklos priežiūros mechanizmą ir būtų galima šių lėšų administratoriumi skirti ir ne valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamą įmonę, kuri būtų parenkama taikant konkurencingas procedūras. Vis dėlto pažymėtina, kad tokio mechanizmo sukūrimas ir taikymas, projekto rengėjų vertinimu, sukeltų reikšmingus, tačiau iš esmės nereikalingus Paslaugų lėšų administravimo kaštus, kuriuos turėtų dengti Lietuvos elektros energijos vartotojai. Pažymėtina ir tai, kad projektu siūlomas nustatyti reglamentavimas iš esmės nėra naujas, nes kriterijai Paslaugų lėšų administratoriui jau yra nustatyti EEĮ įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Siūlomais Paslaugas reglamentuojančių nuostatų pakeitimais siekiama užtikrinti skaidresnį Paslaugų teikimo mechanizmą ir jo finansavimą. EEĮ projektu siūloma aiškiai nustatyti servitutų, nustatomų operatoriui nepriklausančios žemės sklypuose statant naujus elektros tinklus, atlygintinumą. Iki šiol energetikos srities teisės aktai nenustatė aiškaus imperatyvo atlyginti privačios žemės savininkams už servituto nustatymą žemės sklypui, kai buvo statomi nauji elektros tinklai, o šio klausimo sprendimas buvo paliktas kiekvienu konkrečiu atveju spręsti elektros tinklų operatoriui ir žemės savininkui. Manytina, kad nustačius aiškią pareigą ir tvarką atsilyginti už daiktinių teisių į žemę suvaržymus (servitutą) bus paprasčiau ir greičiau sprendžiami žemės naudojimo naujiems elektros tinklams tiesti klausimai, dėl ko sumažėtų ir naujų elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimo trukmė. Pažymėtina, kad šios paslaugos teikimo trukmė, be kita ko, yra vertinama Pasaulio bankui sudarant „Doing business“ ataskaitas, pagal kurias lyginamas valstybėse esančių reguliacinių ir kitų sąlygų palankumas verslui.
Be to, 2015 m. atsiradusi teismų praktika aiškiai suformulavo nuostatas dėl servitutų, nustatomų elektros tinklams tiesti ir eksploatuoti, atlygintinumo. Dėl to, siekiant užtikrinti elektros vartotojų interesus, EEĮ projektu siūloma riboti maksimalų kompensacijos dydį, tokiu būdu išvengiant nepagrįsto ir nekontroliuojamo elektros persiuntimo paslaugos brangimo (šios kompensacijos būtų laikomos pagrįstomis elektros tinklų plėtros ir eksploatavimo sąnaudomis, įvertinamomis nustatant elektros persiuntimo paslaugos tarifus). Maksimalus kompensacijos dydis bus nustatomas pagal Vyriausybės metodiką, kuri įpareigos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę bei nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo. Taigi, kompensacijų dydis bus iš esmės lygus ar artimas realiems asmenų praradimams dėl apribojimų naudotis žeme nustačius servitutą. Be to, savininkai, nesutinkantys su kompensacijos dydžiu, turės galimybę nesudarinėti sutarties dėl servituto sudarymo ar teisingo atlyginimo klausimą spręsti teisme. EEĮ projekto 28 straipsniu siūloma reglamentuoti ir anksčiau įstatymu nustatytų servitutų kompensavimo tvarkos esmines nuostatas. Konkrečią tvarką nustatys Vyriausybė nutarimu, atsižvelgdama į preliminarų kompensacijų dydį ir jo įtaką elektros energijos tarifams. Šią tvarką ir kompensacijų mokėjimą per 2 metus siūloma nustatyti siekiant išvengti galimo staigaus lėšų, skirtų kompensacijoms, poreikio susidarymo, jei vienu metu dėl kompensacijų į elektros tinklų operatorius kreiptųsi didelė dalis žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų.
Siūloma numatyti šios tvarkos parengimo ir įsigaliojimo atidėjimą, nes rengiant tvarką bus būtina atlikti preliminarų suminio kompensacijų dydžio vertinimą ir nustatyti, kokia apimtimi kompensacijos įtakos elektros energijos tarifus. Siūloma EĮ
tinklas“ ir „išmaniosios apskaitos sistema“ apibrėžtis, nes praktikoje taikant nuostatas, kuriose naudojami šie terminai, atsiranda skirtingų interpretacijų dėl jų reikšmės. Terminus siūloma apibrėžti taip, kaip jie apibrėžiami Europos Komisijos 2014 m. spalio 10 d. rekomendacijoje dėl pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų apskaitos sistemų poveikio duomenų apsaugai vertinimo formos (2014/724/ES). Terminai tikslinami pakeičiant žodį „pažangūs“ į išmanūs“ atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 28 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 patvirtintą rekomendaciją dėl angliško žodžio smart atitikmens, pagal kurią šis svetimžodis keistinas į žodį „išmanusis“. Siūlomi nustatyti terminai yra bendri ir aktualūs elektros, šilumos energijos ir gamtinių dujų sektoriams. Juos patikslinantys požymiai galės būti nustatant reguliavimą kiekvieno iš šių sektorių specialiuose teisės aktuose. Siūloma pakeisti EĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą išbraukiant antrąjį sakinį (panaikinant nemokamą atitikties efektyvumo reikalavimams patikrinimą buitiniams vartotojams), nes ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms. Atitikties efektyvumo reikalavimams patikrinimo paslauga buitiniams vartotojams bus teikiama jų lėšomis (atsiskaitant už paslaugą).
Pažymėtina, kad aptariama EĮ nuostata dėl nemokamo atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo šiuo metu realiai nėra įgyvendinama, nes pati Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) jos neatlieka (nepriskirta jos kompetencijai). Šiuos auditus atlieka privatūs ūkio subjektai, kuriems pagal dabartinį reglamentavimą negali būti skiriamos biudžeto lėšos siekiant užtikrinti nemokamą atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimą buitiniams vartotojams. Siūloma pakeisti EĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą numatant, kad Inspekcijos atstovai, atsižvelgdami į atitinkamų institucijų prašymus, teikia pagalbą ir konsultuoja tyrimus atliekančias institucijas techninio pobūdžio klausimais bei tokiu būdu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, įvykusius buityje, o ne inicijuoti pačius tyrimus. Inspekcijos atliktas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo buityje dubliuoja teisėsaugos institucijų atliekamus veiksmus. EĮ projektu siūloma patikslinti ir aiškiau nustatyti Energetikos ministerijos kompetenciją išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityje nustatant, kad ši ministerija tvirtintų ne tik teisinio apibrėžtumo neturinčius dokumentus – kryptis, gaires, tačiau taip pat nustatytų reikalavimus minėtoje srityje. Šiuo metu, įstatymuose nesant konkrečių nuostatų dėl kompetencijos, Energetikos ministerija neturi teisinio pagrindo priiminėti įpareigojančių teisės aktų siekiant įgyvendinti formuojamą valstybės politiką išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityje. EĮ projektu siūloma patobulinti EĮ 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindą, numatantį galimybę šį pagrindą taikyti tik esant teistumui dėl nusikalstamų veiklų, kurios padarytos disponuojant naftos produktais.
EĮ nuostatos, reglamentuojančios licencijavimą, leidimų išdavimą ir atestavimą, taikytinos ne vien tik naftos segmente veikiančių asmenų atžvilgiu, tačiau ir kitoms energetikos sritims (elektros, gamtinių dujų ir kitoms), todėl toks galiojimo sustabdymo pagrindo susiaurinimas neturi jokio loginio ar dalykinio pagrindo. Pritarus siūlymui, sumažės nusikalstamų veikų atvejų ir jų pasireiškimo rizika ne tik naftos sektoriuje, tačiau ir elektros, gamtinių dujų ir kituose energetikos sektoriuose, kadangi nusikalstamas veikas padarę asmenys negalės vykdyti licencijomis, leidimais ar atestatais valstybės reguliuojamų veiklų energetikos sektoriuje. Pažymėtina, kad licencijomis, leidimais ar atestatais reguliuojamos veiklos reikalauja valstybės priežiūros dėl saugumo, didesnės rizikos ar kitų veiksnių, todėl asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, neturėtų užsiimti atitinkamomis veiklomis energetikos sektoriuje, taip išvengiant papildomų rizikų vykdant šias veiklas. Patikslinti EĮ 30 straipsnio 2 dalį numatant, kad ne kiekvienas energijos apskaitos prietaisas yra įregistruotas registre, o tokių apskaitos prietaisų metrologinė patikra yra atlikta ir jų naudojimas yra galimas. Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. parengė ir paskelbė valstybinio audito ataskaitą Nr.
VA-P-20-3-2 „Valstybinio audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas“, kuriuo siūloma teisės aktuose Komisijai suteikti teisę gauti visą reikalingą informaciją iš dukterinių ir asocijuotų elektros energetikos įmones aptarnaujančių bendrovių, apie jų sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie įtakoja valstybės reguliuojamas kainas, kai su jomis sudaromi vidaus sandoriai arba paslaugos perkamos iš vienintelio tiekėjo. Atlikto audito metu nustatyta, kad
Energetikos ministerija, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą (protokolo Nr. 108-P-11), siūlo Valstybės kontrolės numatytą priemonę valstybės reguliuojamų energetikos kainų skaidrumui ir pagrįstumui užtikrinti nustatyti EĮ ir taikyti ją ne tik elektros energetikos sektoriuje, tačiau ir kituose energetikos sektoriuose, kuriuose valstybė reguliuoja energetikos įmonių teikiamų paslaugų ir tiekiamų prekių kainas. Taip bus užtikrintas didesnis valstybės reguliuojamų elektros energijos kainų ir tarifų nustatymo skaidrumas ir objektyvumas visame energetikos sektoriuje. EĮ projektu siūloma patobulinti ir bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarką. Šių pakeitimų poreikį lemia Valstybės kontrolės 2012 m. 19 savivaldybių atlikto valstybinio (finansinio) audito rezultatai. Audito metu nustatyta, kad savivaldybės savo veikloje nenaudoja valstybei priklausančių ir savivaldybėms patikėjimo teise perduotų valdyti elektros energetikos objektų (elektros linijų, transformatorinių ir kt.). Taip pat konstatuota, kad EĮ nuostatos dėl valstybės turto pardavimo energetikos įmonėms yra įgyvendinamos lėtai. Valstybės kontrolė kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl audito metu nustatytų aplinkybių įvertinimo, nuomonės apie EĮ 37 straipsnio nuostatų įgyvendinimo galimybes ir dėl nurodymo, kaip būtų galima išspręsti susidariusią teisinę situaciją. Buvo nuspręsta, kad situaciją iš esmės spręstų reglamentavimo pakeitimas, kuris leistų supaprastinti ir pagreitinti perdavimo procedūras. Paminėtina, kad šiuo metu paplitusi praktika, jog savivaldybėms perduoti energetikos objektai yra eksploatuojami energetikos įmonių panaudos pagrindas, nors tai yra draudžiama įstatymų.
Taigi siekiant išspręsti susidariusią situaciją, siūloma numatyti nuostatas, palengvinančias ir pagreitinančias valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių energetikos objektų perdavimą energetikos įmonėms. Būtina pažymėti, kad valstybei ar savivaldybėms priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimas leis atsisakyti valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nebūdingų veiklų vykdymo ir užtikrins tinkamą ir profesionalų šių objektų eksploatavimą. Pritarus EĮ projektui bus supaprastinta ir palengvinta bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarka, kuri iki šiol trukdė efektyviam šio proceso įgyvendinimui. Supaprastintos nuostatos leis greičiau įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir užtikrins tinkamą šių energetikos objektų eksploatavimą juos perdavus energetikos įmonėms. Būtent dėl tinkamo ir teisės aktus atitinkančio energetikos objektų eksploatavimo užtikrinimo yra numatyta, kad valstybei ir savivaldybėms priklausantys energetikos objektai būtų perduodami tik tiems asmenims, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją juos eksploatuoti (dažniausiai šiuos objektus įsigyja skirstomųjų tinklų operatoriai, kurie atitinkamoje teritorijoje vykdo savo veiklą). Be to, siūloma numatyti galimybę savivaldybėms kompensuoti energetikos objektų, priklausančių valstybei, perdavimo energetikos įmonėms metu patirtas sąnaudas (turto vertinimo ir kitas būtinas). Lėšos, gaunamos už objektų pardavimą, turi patekti į valstybės biudžetą, kadangi jos yra gaunamos už valstybės turtą, todėl savivaldybių sąnaudos, patiriamos parduodant joms nepriklausantį turtą, yra niekaip nepadengiamos.
Tikimasi, kad, numačius energetikos objektų pardavimo sąnaudų kompensavimą savivaldybėms, savivaldybių funkcijoms vykdyti nereikalingų energetikos objektų perdavimas energetikos įmonėms turėtų paspartėti. Tikslinant EĮ, siūloma peržiūrėti ir šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, kiek ji nėra suderinama su to paties straipsnio 2 dalimi, ta dalimi, kuria reglamentuojama valstybei ir savivaldybėms priklausančių objektų išpirkimas. Taip pat siūlytina atisakyti sodininkų bendrijų išskyrimo, nes tam nėra jokio objektyvaus pagrindo, t. y. iš jų objektai išperkami ta pačia tvarka, kaip ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. AIEĮ projektu siūloma atlikti AIEĮ pakeitimus suderinant jo nuostatas su kartu teikiamo EEĮ projektu. Pritarus projektams, įstatymo lygmeniu bus nuosekliai ir aiškiai reglamentuota centralizuota prekyba elektros energija, pagaminta iš AEI. AIEĮ projektu siūloma panaikinti elektros energijos gamybos iš AEI skatinimo priemonę – atleidimą nuo balansavimo atsakomybės didelėms elektrinėms. Siūlytina nuo AIEĮ projekto įsigaliojimo panaikinti šią skatinimo priemonę AEI elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra lygi arba didesnė nei 500 kW arba, esant gamybai iš vėjo energijos, didesnė nei 3 MW arba bandomiesiems vėjo elektrinių projektams, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra 3 ir daugiau MW ar elektrinę sudaro 3 ir daugiau elektros gamybos įrenginių, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2014 m. birželio
apsaugai ir energetikai gairės“ (OJ C 200, 2014, p. 1-55) nuostatas, kuriomis siekiama skatinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos integraciją į rinką.
Pritarus projektu siūlomoms nuostatoms, atleidimas nuo balansavimo atsakomybės ir toliau būtų taikomas elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra mažiau nei 500 kW arba parodomųjų projektų atvejais, išskyrus kai įrengiamų vėjo elektrinių galia lygi arba didesnė nei 3 MW ar elektrinę sudaro 3 ir daugiau gamybos vienetų, ir kurios neturi didelės įtakos elektros tinklų valdymui, elektros energijos vartojimo ir gamybos balanso išlaikymui. Patikslinus AIEĮ apibrėžtas ir vartojamas sąvokas, taip pat aiškiai reglamentavus šiame įstatyme numatytų skatinimo priemonių taikymo galimybes bus pašalinti neapibrėžtumai, su kuriais susiduriama taikant šiuo metu galiojančio AIEĮ nuostatas. AIEĮ projekte numatoma, kad skatinimo priemonės, numatytos AIEĮ 3 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose taikomos tik asmenims, įgijusiems teisę į skatinamąjį tarifą, o kitais atvejais netaikomos. Tokiu būdu bus aiškiai apibrėžtos AIEĮ numatytų skatinimo priemonių taikymo galimybės. AIEĮ projekte siūloma panaikinti galiojančio įstatymo nuostatą (5 str. 1 d. 3 p.), pagal kurią Vyriausybė tvirtina Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą, ir paliekama galioti nuostata, kad šią programą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos ir (ar) kiti asmenys. Atsižvelgiant į AIEĮ 5 straipsnio pakeitimus, atlikti AIEĮ 40 straipsnio patikslinimai. AIEĮ projekte siūloma pripažinti netekusia galios galiojančio įstatymo nuostatą, pagal kurią Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą, kadangi vadovaujantis Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 4.3.5 papunkčiu, veiksmų planus tvirtina atitinkamas ministras arba keli ministrai bendru įsakymu. Projekte siūloma atsisakyti AIEĮ 6 straipsnio 5 punkto, kuriame nustatyta, kad Energetikos ministerija išduoda atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti, kadangi tokių atestatų Energetikos ministerija neišduoda ir nenumatoma, kad tokie būtų išduodami. Nėra praktinio poreikio išskirti ir taikyti kitokias tvarkas, nei šiuo metu galioja bet kokiems kitiems, ne atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams eksploatuoti.
Be to, siūloma atsisakyti AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų nuostatų, kad pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių ar 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, o AIEĮ projekto 6 straipsnyje (AIEĮ 13 straipsnio 4 dalies pakeitimas) nustatyti, kad tuo atveju, kai bet kokios technologijos elektrinių įrengtoji suminė galia pasiekia AIEĮ nustatytus uždavinius, Energetikos ministerija ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuoja Vyriausybę ir, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, pateikia pasiūlymus dėl tolesnio tos rūšies atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti. AIEĮ projekte taip pat siūloma numatyti atvejį, kada AIEĮ 15 straipsnyje numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas gali būti grąžinamas ne visa apimtimi, t. y. kai pradedama eksploatuoti mažesnės galios elektrinė nei nurodyta ketinimų protokole. EEĮ ir AIEĮ projektuose praplečiamas elektros energijos gaminančių vartotojų ratas ir numatoma galimybė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, įrengusiems saulės šviesos energijos elektrines, vykdyti vadinamąją „dvipusę elektros energijos apskaitą“, t. y. pagamintą elektros energiją vartoti savo reikmėms, o nesuvartotą – tiekti į elektros tinklus, ir, esant poreikiui, ją atgauti iš tinklų. Papildomai patikslinta keičiamame EEĮ pateikta elektros energiją gaminančio vartotojo sąvoka.
Siūlymas pripažinti netekusiomis galios AIEĮ 21 straipsnio 8 dalies nuostatas grindžiamas siekiu mažinti VIAP lėšų poreikį ir tuo, kad esant visiškai išnaudotam elektros perdavimo tinklui vakarų Lietuvoje, elektrinių statytojai nesuinteresuoti išnaudoti esamų laisvų elektros perdavimo tinklo pajėgumų vidurio Lietuvoje, esant tokiai mažai (10 proc.) jų pačių investicijai į reikalingą elektros perdavimo tinklų plėtrą jų elektrinių prijungimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu AIEĮ nurodyta dalis dengiama visų elektros energijos vartotojų sąskaita (iš VIAP) ir nėra užtikrinamas optimalus esamo perdavimo tinklo išnaudojimas. Atsižvelgiant į tai, kad privalomas biodujų supirkimas į gamtinių dujų tinklus prieštarautų trečiojo energetikos teisės aktų paketo direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatoms, kiek tai susiję su reikalavimu atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo gamtinių dujų gavybos ir tiekimo veiklų, atskiriant perdavimo sistemos ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir (arba) tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių, AIEĮ projekte siūlomą atsisakyti AIEĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad biodujas superka dujų sistemų operatoriai. Siekiant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir AIEĮ nuostatų nuoseklumo, siūloma AIEĮ 33 straipsnį pripažinti netekusiu galios, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra numatytos analogiškos siūlomoms pripažinti netekusiomis galios nuostatoms. AIEĮ projektu siūloma papildyti AIEĮ 41 straipsnį 5 punktu, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, kad Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniai, be kitų šiame straipsnyje numatytų galimybių, gali būti ir pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų ar bendrus projektus.
Šiuo metu galiojančio AIEĮ 41 straipsnio 5 punkte numatyta, kad šiai programai finansuoti gali būti naudojamos kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų ar bendri projektai nėra teisės aktai, o siekiant užtikrinti gautų pajamų panaudojimą būtent atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, siūloma tai nustatyti įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. EEĮ projektas tik dar labiau prisidės prie siekio sukurti efektyviai veikiančią elektros energijos rinką. EEĮ projekto įgyvendinimas sudarys papildomas prielaidas laisvos elektros rinkos vystymuisi į ją optimaliai integruojant atsinaujinančius energijos išteklius naudojant pagamintą elektros energiją, užtikrinant šios elektros energijos realizavimą rinkoje. EEĮ projektas sudarys prielaidas skaidriam Paslaugų schemos veikimui užtikrinant, kad tik realią naudą visuomenei, taip pat ir verslui, duodančios paslaugos būtų įtraukiamos į Paslaugų sąrašą.
Nustatant įstatyminį pagrindą išmaniųjų tinklų ir išmaniosios apskaitos srityse bus sudarytos aiškesnės teisinės prielaidos plėtoti verslą šiose srityse. EEĮ projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagalba pasiekus faktinį vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų suteikimo trukmės sumažėjimą bus tiesiogiai pagerinamos sąlygos verslui (ypač pradedančiajam). 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Susijusių EĮ ir AIEĮ projektai teikiami kartu su EEĮ projektu. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir įvertinti Terminų banko įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus EEĮ projektą, Vyriausybė turės peržiūrėti ir, esant poreikiui, patikslinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vyriausybė iki 2017 m. gegužės 1 d. taip pat turės patvirtinti tvarką, pagal kurią bus išmokamos kompensacijos žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams už nustatytus servitutus bei šių kompensacijų apskaičiavimo tvarką. Energetikos ministerija turės peržiūrėti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.
1-127
„Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir galimai kitų teisės aktų nuostatas. Komisija turės parengti išduodamų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką. Bus būtina peržiūrėti atskirų sektorių licencijų, leidimų ir atestatų išdavimą ir kitus aspektus reglamentuojančius teisės aktus ir, esant poreikiui, juos patikslinti. Priėmus AIEĮ projektą, Vyriausybė turės peržiūrėti ir, esant poreikiui, patikslinti Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827„Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės
paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157„Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimą Nr.
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“, Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų patvirtinimo“, kitus Komisijos nutarimus, tarp jų ir tuos, kuriais patvirtinti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio projektams įgyvendinti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „Elektros energetikos įstatymas“, „Vyriausybė“, „perdavimo sistemos operatorius“, „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“,
„pažeidžiami elektros energijos vartotojai“, „išmanieji tinklai“, „išmaniosios
apskaitos sistema“, „centralizuota prekyba elektros energija“, „balansavimo energijos tiekėjai“, „garantinis elektros energijos tiekimas“, „balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis“, „skirstomųjų tinklų operatorius“, „prijungimo sąlygos“, „tinklų plėtros planavimas“, „ilgalaikis planavimas“, „atsinaujinantys energijos ištekliai“, „centralizuota prekyba“,
„skatinimo priemonė“, „atleidimas nuo balansavimo atsakomybės“, „Energetikos
įstatymas“, „energetikos objektų perdavimas“, „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai“, „Valstybinė energetikos inspekcija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-07-11 Nr. XIIP-4600 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 3 dalį naujai apibrėžiant sąvoką „Elektrinė“, iš šios sąvokos eliminuojant nuostatą, jog tai energetikos objektas, skirtas elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti. Pasiūlymo turinys kelia abejonių atsižvelgiant į tai, jog pagal naują apibrėžtį galima daryti prielaidą, kad Atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo nuostatos dabar turėtų būti taikomos visoms elektrinėms, įskaitant ir tas, kurios elektros energiją gamina naudojant neatsinaujinančius išteklius. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo turinys pagal nuostatų esmę vis dėlto reguliuoja teisinius santykius, susijusius su elektrinėmis, kurios elektros energiją gaminą iš atsinaujinančių išteklių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, teikiama sąvokos „Elektrinė“ apibrėžtis vertintina kaip klaidinanti. 2. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, iš šios dalies eliminuojant nuostatą, jog tam tikra informacija Energetikos ministerijos interneto svetainėje „viešai skelbiama“. Paliekant nuostatą, jog ši informacija tik „skelbiama“. Pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl to, jog buvęs aiškus informacijos skelbimo būdas, t.y. „viešai“, keičiamas į neaiškų. Pagal teikiamą pakeitimą minėtą informaciją galima būtų skelbti ir ne viešai, pavyzdžiui, tik asmenims, turintiems specialių teisių peržiūrėti tam tikrą informaciją.
Atsižvelgiant į tai, jog minėta informacija neturėtų būti vertinami kaip slapta, arba riboto naudojimo informacija, pasiūlymo turinys svarstytinas proporcingumo principo kontekste. Be to, jei siekiama nustatyti, jog tam tikra informacija neskelbiama viešai, projekte derėtų aiškiai nurodyti kokiu būdu ši informacija skelbiama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl visų kitų įstatymo projektų nuostatų, reguliuojančių informacijos skelbimą, kuriomis iš įstatymo teksto braukiamas žodis „viešai“, nustatantis informacijos skelbimo būdą, kartu nenustatant kaip tam tikra informacija skelbiama. 3. Projekto 7 straipsniu siūloma keisti įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į keičiamos dalies turinį, manytina, jog vietoje žodžio „pasiūlytame“ turėtų būti naudojamas žodis
„pasirinktame“. 4. Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, jog šioje dalyje numatomas papildomas prievolių įvykdymo
užtikrinimo dydis, net tais atvejais, kai siekiama terminą pratęsti įstatymo 14 straipsnio 14 dalies 1 punkto atvejui (projekto 7 straipsnis), t.y. dėl valstybės veiksmų, kelia abejonių proporcingumo principo kontekste. 5. Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas nuostatos papildymas, prasidedantis žodžiais „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia“, stokoja sąsajų su keičiama nuostata ir dėstymo nuoseklumo. Manytina, jog aptariamą normos dalį derėtų dėstyti nuosekliai, pradedant taip: „Tais atvejais, kai yra šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės“. 6. Projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant suderinti nuostatą su kartu teikiamu įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIIP-4598 nuostatomis, po žodžių „tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo“ nereikėtų įrašyti žodžių „elektros energetikos sektoriuje“. 7. Projekto 12 straipsnio 3 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir jį gauti“. 8. Projekto 12 straipsnio 4 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį. Šioje dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, vietoje žodžių „įstatymo 20“ įrašytinas žodis
„straipsnio“. 9. Projekto 12 straipsnio 5 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį. Šioje dalyje vadovaujantis
teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, jog keičiama jau įsigaliojusi ir taikoma įstatymo nuostata, vietoje žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą kalbama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 12 straipsnio 9 dalimi keičiamos įstatymo 20 straipsnio 17 dalies. 10. Projekto 13 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis šioje dalyje vietoje žodžių „įstatymo 21“ įrašytinas žodis „straipsnio“. 11. Projekto 21 straipsniu siūloma pripažinti įstatymo 54 straipsnio 1 dalį netekusia galios. Pastebėtina, jog pripažinus šią straipsnio dalį netekusia galios, liktų neaišku, ar Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo veiksmų planą, privalo vadovautis Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa. 12. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis taikoma asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį tai, kas laikoma skatinimo priemone, ir atvejus, kai ši priemonė netaikoma. Siūlytina pakeisti 25 straipsnio 2 dalies turinį, kad jis derėtų su projekto turiniu. 13.
13Projekto 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti,
jog „Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Pastebėtina, jog projektu įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata yra keičiama naujo turinio nuostata, todėl panaikinus seną nuostatą ir vietoje jos įtvirtinus naują nuostatą bei pasakius, kad naujoji nuostata netaikoma tiems atvejams, kai tam tikri veiksmai yra atlikti iki naujos nuostatos įsigaliojimo, liktų neaišku kokia gi nuostata turėtų būti taikoma tais atvejais, kai prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, nes galiojančio įstatymo nuostata, kuri, vadovaujantis teisine logika, turėtų būti taikoma šiems atvejams, yra eliminuojama iš įstatymo teksto. Tokiu būdu būtų sukurtas teisinis vakuumas ir neapibrėžtumas, kai asmenims, pateikusiems prašymą pasirašyti ketinimų protokolą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nebūtų taikomos jokios nuostatos. Siūlytina koreguoti įstatymo projekto nuostatą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2017-07-03 Nr. XIIP-4600(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje vietoj nuorodos į 14 straipsnio 10 dalį įrašytina nuoroda į 14 straipsnio 11 dalį. 2. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sankciją asmenims, kurie per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo negavo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus – jie išbraukiami iš aukciono laimėtojų sąrašo. Pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalį, sąlygų leidimui gauti įvykdymas priklauso ne tik nuo leidimą išduoti prašančio asmens, bet ir nuo kitų asmenų veiksmų (leidimas išduodamas, kai tinklų operatorius patvirtina gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų galimybę arba pareiškėjas pateikia dokumentus, pagrindžiančius planuojamą prisijungimą prie veikiančios tiesioginės linijos). Svarstytina, ar tuo atveju, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neišduodamas per 3 mėnesius dėl priežasčių, nepriklausančių nuo leidimą išduoti prašančio asmens, sankcija būtų teisinga. Be to, nurodytoje dalyje prieš žodį „panaikinamas“ įrašytini žodžiai „jo galiojimas“. 3.
3Projekto 25 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos, nustatant,
nuo kada pradedamas skaičiuoti 3 mėnesių leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo terminas, nurodytas projekto 12 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, kai aukcionų laimėtojai buvo patvirtinti iki įstatymo įsigaliojimo. Be to, nurodytoje straipsnio dalyje po žodžių „neteko galios ar“ įrašytini žodžiai „jo galiojimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4600
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos skyriaus vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Elektros ūkio skyriaus vyr.specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Jūratė Pravalackaitė, Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, LAIE konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, LVEA direktorius Aistis Radavičius, LVEA tarybos narys Tadas Navickas, UAB „Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projekto
apibrėžiant sąvoką „Elektrinė“, iš šios sąvokos eliminuojant nuostatą, jog tai energetikos objektas, skirtas elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti. Pasiūlymo turinys kelia abejonių atsižvelgiant į tai, jog pagal naują apibrėžtį galima daryti prielaidą, kad Atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo nuostatos dabar turėtų būti taikomos visoms elektrinėms, įskaitant ir tas, kurios elektros energiją gamina naudojant neatsinaujinančius išteklius. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo turinys pagal nuostatų esmę vis dėlto reguliuoja teisinius santykius, susijusius su elektrinėmis, kurios elektros energiją gamina iš atsinaujinančių išteklių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, teikiama sąvokos „Elektrinė“ apibrėžtis vertintina kaip klaidinanti. Nepritarti Įvertinant tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tekste vartojant sąvoką “elektrinė” nurodomas elektrinės tipas, pvz. vėjo, saulės šviesos energijos arba pateikiamas paaiškinimas, kad elektros energija gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, manytina, kad sąvokos “elektrinė” apibrėžtis yra tinkama. 6 2.Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, iš šios dalies eliminuojant nuostatą, jog tam tikra informacija Energetikos ministerijos interneto svetainėje „viešai skelbiama“. Paliekant nuostatą, jog ši informacija tik „skelbiama“. Pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl to, jog buvęs aiškus informacijos skelbimo būdas, t.y. „viešai“, keičiamas į neaiškų. Pagal teikiamą pakeitimą minėtą informaciją galima būtų skelbti ir ne viešai, pavyzdžiui, tik asmenims, turintiems specialių teisių peržiūrėti tam tikrą informaciją.
Atsižvelgiant į tai, jog minėta informacija neturėtų būti vertinami kaip slapta, arba riboto naudojimo informacija, pasiūlymo turinys svarstytinas proporcingumo principo kontekste. Be to, jei siekiama nustatyti, jog tam tikra informacija neskelbiama viešai, projekte derėtų aiškiai nurodyti kokiu būdu ši informacija skelbiama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl visų kitų įstatymo projektų nuostatų, reguliuojančių informacijos skelbimą, kuriomis iš įstatymo teksto braukiamas žodis „viešai“, nustatantis informacijos skelbimo būdą, kartu nenustatant kaip tam tikra informacija skelbiama. Pritarti Siūloma papildomai įrašyti žodį „viešai“75 3.Projekto
keičiamos dalies turinį, manytina, jog vietoje žodžio „pasiūlytame“ turėtų būti naudojamas žodis „pasirinktame“. Pritarti8 4.Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, jog šioje dalyje numatomas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, net tais atvejais, kai siekiama terminą pratęsti įstatymo 14 straipsnio 14 dalies 1 punkto atvejui (projekto 7 straipsnis), t.y. dėl valstybės veiksmų, kelia abejonių proporcingumo principo kontekste. Nepritarti Įvertinant tai, kad pateikiamo prievolių įvykdymo užtikrinimo tikslas yra užtikrinti, kad vystomas projektas bus vykdomas bei siekiant nesukurti skirtingų sąlygų dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo, manytina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti pateikiamas pratęsiant leidimą plėtrai visais pagrindais, numatytais Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje. 8 5.Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalį.
Pastebėtina, jog siūlomas nuostatos papildymas, prasidedantis žodžiais „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia“, stokoja sąsajų su keičiama nuostata ir dėstymo nuoseklumo. Manytina, jog aptariamą normos dalį derėtų dėstyti nuosekliai, pradedant taip: „Tais atvejais, kai yra šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės“. Pritarti121 6.Projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant suderinti nuostatą su kartu teikiamu įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4598 nuostatomis, po žodžių „tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo“ nereikėtų įrašyti žodžių „elektros energetikos sektoriuje“. Pritarti123 7.Projekto
dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir jį gauti“. Nepritarti Įvertinant tai, kad siūlomame keisti straipsnyje nustatoma, kad aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) išdavimo į Valstybinę energetikos inspekciją, būtina nustatyti ir kitą sąlygą – gauti šį leidimą. Nenustatant šios sąlygos liktų neaišku, ar tuo atveju, kai aukciono laimėtojas nustatytu terminu kreipėsi dėl leidimo plėtrai išdavimo, bet jo negavo, reikštų, kad aukciono laimėtojas gali ir toliau naudotis laimėta skatinimo kvota. Siūlomu pakeitimu siekiama įtvirtinti laimėjimo aukcione ir leidimo plėtrai sąsają, kad laimėtos skatinimo kvotos realizavimas neužtruktų laike ir aukciono laimėtojams būtų sukurtos vienodos skatinimo kvotų įgyvendinimo sąlygos. 124 8.Projekto
dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, vietoje žodžių „įstatymo 20“ įrašytinas žodis „straipsnio“.
125 9.Projekto 12 straipsnio 5 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį. Šioje dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, jog keičiama jau įsigaliojusi ir taikoma įstatymo nuostata, vietoje žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą kalbama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 12 straipsnio 9 dalimi keičiamos įstatymo 20 straipsnio 17 dalies. Nepritarti Įvertinant tai, kad Projekto Nr. XIIP-4600 12 str. 5 dalimi ir 12 str. 9 dalimi atliekami tik redakcinio pobūdžio galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, netikslinga Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme pateikti nuorodą į jį patį. 132 10.Projekto 13 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis šioje dalyje vietoje žodžių „įstatymo
21 11.Projekto
galios. Pastebėtina, jog pripažinus šią straipsnio dalį netekusia galios, liktų neaišku, ar Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo veiksmų planą, privalo vadovautis Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa. Nepritarti Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, turi atitikti įstatymo
šis planas yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, o ne Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos įgyvendinamasis teisės aktas.
252 12.Projekto
dalis taikoma asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
priemonė netaikoma. Siūlytina pakeisti 25 straipsnio 2 dalies turinį, kad jis derėtų su projekto turiniu. Pritarti255 13.Projekto 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Pastebėtina, jog projektu įstatymo 14 straipsnio
panaikinus seną nuostatą ir vietoje jos įtvirtinus naują nuostatą bei pasakius, kad naujoji nuostata netaikoma tiems atvejams, kai tam tikri veiksmai yra atlikti iki naujos nuostatos įsigaliojimo, liktų neaišku kokia gi nuostata turėtų būti taikoma tais atvejais, kai prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, nes galiojančio įstatymo nuostata, kuri, vadovaujantis teisine logika, turėtų būti taikoma šiems atvejams, yra eliminuojama iš įstatymo teksto.
Tokiu būdu būtų sukurtas teisinis vakuumas ir neapibrėžtumas, kai asmenims, pateikusiems prašymą pasirašyti ketinimų protokolą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nebūtų taikomos jokios nuostatos. Siūlytina koreguoti įstatymo projekto nuostatą. Pritarti Siūloma 25 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo
energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata taikoma netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė po iki šio įstatymo įsigaliojimo. Asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikoma prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.Komiteto sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Ekonomikos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-4600 2017-06-28 Nr. 108-P-32 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, padėjėjos:
Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 3 dalį naujai apibrėžiant sąvoką
„Elektrinė“, iš šios sąvokos eliminuojant nuostatą, jog tai energetikos
objektas, skirtas elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti. Pasiūlymo turinys kelia abejonių atsižvelgiant į tai, jog pagal naują apibrėžtį galima daryti prielaidą, kad Atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo nuostatos dabar turėtų būti taikomos visoms elektrinėms, įskaitant ir tas, kurios elektros energiją gamina naudojant neatsinaujinančius išteklius. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo turinys pagal nuostatų esmę vis dėlto reguliuoja teisinius santykius, susijusius su elektrinėmis, kurios elektros energiją gaminą iš atsinaujinančių išteklių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, teikiama sąvokos „Elektrinė“ apibrėžtis vertintina kaip klaidinanti. Nepritarti Įvertinant tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tekste vartojant sąvoką
“elektrinė” nurodomas elektrinės tipas, pvz. vėjo, saulės šviesos energijos
arba pateikiamas paaiškinimas, kad elektros energija gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, manytina, kad sąvokos ,,elektrinė” apibrėžtis yra tinkama. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
keisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, iš šios dalies eliminuojant nuostatą, jog tam tikra informacija Energetikos ministerijos interneto svetainėje
„viešai skelbiama“. Paliekant nuostatą, jog ši informacija tik „skelbiama“.
Pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl to, jog buvęs aiškus informacijos skelbimo būdas, t. y. „viešai“, keičiamas į neaiškų. Pagal teikiamą pakeitimą minėtą informaciją galima būtų skelbti ir ne viešai, pavyzdžiui, tik asmenims, turintiems specialių teisių peržiūrėti tam tikrą informaciją. Atsižvelgiant į tai, jog minėta informacija neturėtų būti vertinami kaip slapta, arba riboto naudojimo informacija, pasiūlymo turinys svarstytinas proporcingumo principo kontekste. Be to, jei siekiama nustatyti, jog tam tikra informacija neskelbiama viešai, projekte derėtų aiškiai nurodyti kokiu būdu ši informacija skelbiama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl visų kitų įstatymo projektų nuostatų, reguliuojančių informacijos skelbimą, kuriomis iš įstatymo teksto braukiamas žodis „viešai“, nustatantis informacijos skelbimo būdą, kartu nenustatant kaip tam tikra informacija skelbiama. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Elektrinių, išskyrus elektros energiją gaminančių vartotojų elektrines, įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir leidimuose gaminti elektros energiją, suma.
Kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių nurodytą laikotarpį. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos interneto svetainėje viešai skelbiama ir nuolat atnaujinama informacija apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas.“71
įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Elektros tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 18 mėnesių 22 mėnesiai, pirmumo teise prijungti gamintojo šio asmens elektrinę prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo statomos elektrinės, jeigu kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo statomos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų asmenų elektros energijos gamintojų įrenginių, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems gamintojams statyti ir įrengti elektrinę planuojantiems asmenims, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms gamintojų šių asmenų grupėms.“77
įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.“78
įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos privalo gamintojui šiam asmeniui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos gamintojas šis asmuo turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir gamintojas statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje.
Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą. Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto tinklalapyje svetainėje.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
keisti įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į keičiamos dalies turinį, manytina, jog vietoje žodžio „pasiūlytame“ turėtų būti naudojamas žodis „pasirinktame“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gamintojas Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis
asmuo turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo pasirinkto Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens pasirinktame prijungimo taške padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina,
jog šioje dalyje numatomas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, net tais atvejais, kai siekiama terminą pratęsti įstatymo 14 straipsnio 14 dalies 1 punkto atvejui (projekto 7 straipsnis), t.y. dėl valstybės veiksmų, kelia abejonių proporcingumo principo kontekste.
Nepritarti Įvertinant tai, kad pateikiamo prievolių įvykdymo užtikrinimo tikslas yra užtikrinti, kad vystomas projektas bus vykdomas bei siekiant nesukurti skirtingų sąlygų dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo, manytina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti pateikiamas pratęsiant leidimą plėtrai visais pagrindais, numatytais Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
5Projekto 8 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas nuostatos papildymas, prasidedantis žodžiais „Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia“, stokoja sąsajų su keičiama nuostata ir dėstymo nuoseklumo. Manytina, jog aptariamą normos dalį derėtų dėstyti nuosekliai, pradedant taip: „Tais atvejais, kai yra šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu gamintojas nevykdo arba netinkamai vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdo ketinimų protokole ir
(ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios galios elektrinę, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo visu šio asmens pateiktu jo prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo šio asmens kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius šioje dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-1212 1,2
siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant suderinti nuostatą su kartu teikiamu įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4598 nuostatomis, po žodžių „tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo“ nereikėtų įrašyti žodžių „elektros energetikos sektoriuje“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, šios elektros energijos balansavimas ir centralizuota prekyba, vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarkos aprašą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašus bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą.“
projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo elektros energetikos sektoriuje tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir jį gauti“. Nepritarti Įvertinant tai, kad siūlomame keisti straipsnyje nustatoma, kad aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo privalo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) išdavimo į Valstybinę energetikos inspekciją, būtina nustatyti ir kitą sąlygą
Nenustatant šios sąlygos liktų neaišku, ar tuo atveju, kai aukciono laimėtojas nustatytu terminu kreipėsi dėl leidimo plėtrai išdavimo, bet jo negavo, reikštų, kad aukciono laimėtojas gali ir toliau naudotis laimėta skatinimo kvota. Siūlomu pakeitimu siekiama įtvirtinti laimėjimo aukcione ir leidimo plėtrai sąsają, kad laimėtos skatinimo kvotos realizavimas neužtruktų laike ir aukciono laimėtojams būtų sukurtos vienodos skatinimo kvotų įgyvendinimo sąlygos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį. Šioje dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, vietoje žodžių „įstatymo 20“ įrašytinas žodis „straipsnio“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas pusę metų įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą.
Atsižvelgiant Fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai gali būti peržiūrimi atsižvelgiant į pasikeitusius fiksuotų tarifų nustatymo rodiklius, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
9Projekto 12 straipsnio 5 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį. Šioje dalyje
vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, jog keičiama jau įsigaliojusi ir taikoma įstatymo nuostata, vietoje žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nurodytina apie kokį konkrečiai įstatymą kalbama. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 12 straipsnio 9 dalimi keičiamos įstatymo 20 straipsnio 17 dalies. Nepritarti Įvertinant tai, kad Projekto Nr. XIIP-4600 12 str. 5 dalimi ir 12 str. 9 dalimi atliekami tik redakcinio pobūdžio galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, netikslinga Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme pateikti nuorodą į jį patį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma keisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalį.
Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis šioje dalyje vietoje žodžių „įstatymo 21“ įrašytinas žodis „straipsnio“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje:“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pripažinti įstatymo 54 straipsnio 1 dalį netekusia galios. Pastebėtina, jog pripažinus šią straipsnio dalį netekusia galios, liktų neaišku, ar Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo veiksmų planą, privalo vadovautis Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa. Nepritarti Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, turi atitikti įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius (nustatytus iki 2020 metų) ir šis planas yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, o ne Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos įgyvendinamasis teisės aktas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūloma nustatyti, jog „Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis taikoma asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį tai, kas laikoma skatinimo priemone, ir atvejus, kai ši priemonė netaikoma.
Siūlytina pakeisti 25 straipsnio 2 dalies turinį, kad jis derėtų su projekto turiniu. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos taikomos asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
13Projekto 25 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Pastebėtina, jog projektu įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata yra keičiama naujo turinio nuostata, todėl panaikinus seną nuostatą ir vietoje jos įtvirtinus naują nuostatą bei pasakius, kad naujoji nuostata netaikoma tiems atvejams, kai tam tikri veiksmai yra atlikti iki naujos nuostatos įsigaliojimo, liktų neaišku kokia gi nuostata turėtų būti taikoma tais atvejais, kai prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, nes galiojančio įstatymo nuostata, kuri, vadovaujantis teisine logika, turėtų būti taikoma šiems atvejams, yra eliminuojama iš įstatymo teksto. Tokiu būdu būtų sukurtas teisinis vakuumas ir neapibrėžtumas, kai asmenims, pateikusiems prašymą pasirašyti ketinimų protokolą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nebūtų taikomos jokios nuostatos. Siūlytina koreguoti įstatymo projekto nuostatą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata netaikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija,
7 Mūsų asociacijos nariams numatomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių pakeitimas, ypač aktuali keičiama Įstatymo 20 straipsnio
žuvininkystės tvenkinius vandens pumpavimui turi instaliuotus gana didelius galingumus iki 400 kW, tačiau jie atskirais mėnesiais panaudojami labai skirtingai. Įstatymo projekte numatoma, kad juridiniams asmenims įrengtoji galia būtų ne didesnė kaip 50 kW. Tokia galia akvakultūros įmonėms būtų per maža. Dėl to prašome leisti akvakultūros įmonėms, pumpuojančioms vandenį į žuvininkystės tvenkinius, įrengti galią iki 100 kW. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, pastatytose ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuos biudžetinės ar viešosios įstaigos valdo patikėjimo teise, ar integruotose į šiuos pastatus saulės šviesos energijos elektrinėse kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 50100 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. Jų pagrindu nustatoma: “
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 16 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto raštą Nr. 107-22-87 (toliau – Raštas) su kvietimu
bus svarstomi: (1) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375
projektas I), (2) Elektros energetikos įstatymo Nr.
34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598 (toliau – EEĮ projektas), (3) Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599 (toliau – EĮ projektas), (4) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštunto skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600 (toliau – AIEĮ projektas II). Komisija, išnagrinėjusi Rašte nurodytų įstatymų projektus, pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus. 1. Dėl AIEĮ projekto I Komisija, kaip institucija, kuri, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainas, pažymi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos vėjo elektrinių kvotos padidinimas nuo 500 MW iki 850 MW atitinkamai padidintų VIAP lėšų poreikį VIAP biudžete kasmet apytiksliai po 17,3 mln. Eur, arba apie 207,6 mln. Eur. per skatinamąjį 12 metų laikotarpį. Lyginant padidėjusį VIAP lėšų poreikį (17,3 mln. Eur) dėl vėjo elektrinių kvotos padidinimo su 2016 metams VIAP lėšų biudžete nustatytu VIAP lėšų poreikiu atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir balansavimui – 92,243 mln. Eur, darytina išvada, kad VIAP lėšų biudžetas padidėtų apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vėjo elektrinių plėtros projektų rėmimas galėtų būti vykdomas ne per VIAP paramos schemą, bet sudarant galimybes gamintojams pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais. Pastaba nesusijusi su Projektu Nr.
Pateikta pastaba yra susijusi su kitu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIP-2958. 2.1 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
7
siūlomoje keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio
gaminančių vartotojų (toliau – Gaminantys vartotojai) sąvoka. Pastebėtina, jog AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodyta Gaminančių vartotojų sąvoka nėra aiški ir tiksli, t. y. nėra aišku, ar pirkimo–pardavimo sutartį turi sudaryti tik juridinis asmuo, ar ir fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodytą Gaminančių vartotojų sąvoką. Pritarti Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalies formuluotę. 2.2 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-22
II 14 ir 15 straipsniais keičiamas dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas (toliau – Biodujos), teisinis reglamentavimas atsisakant privalomo Biodujų supirkimo ir Biodujų persiuntimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Biodujų sektoriaus reglamentavimas turi daug spragų, o AIEĮ projekto II 14 ir 15 straipsnių priėmimas lems dar didesnius neapibrėžtumus ir neaiškumus ne tik institucijoms, kurios turi vykdyti joms priskirtas funkcijas, susijusias su Biodujų sektoriumi, bet ir sektoriaus vystytojams.
Komisija, matydama šiuo metu kylančias problemas dėl teisės aktų neapibrėžtumų bei siekdama skaidriai ir objektyviai veikti pagal įstatymuose numatytą kompetenciją, siekia atkreipti dėmesį į kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo neapibrėžtumus, kurie, siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatytus rodiklius, turėtų būti kompleksiškai įvertinti ir apibrėžti teisės aktuose. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 punktais, 30 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, Komisijos kompetencijai priskirta nustatyti dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas, supirkimo tarifus (toliau – Supirkimo tarifai) bei prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip Biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir ar skaidriai vykdomas Biodujų supirkimas. Atitinkamai Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodiką (toliau – Metodika) bei 2013 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-167 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitė Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodiką.
Pažymėtina, jog, atsižvelgdama į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyti Supirkimo tarifų nustatymo privalomieji įvertinti rodikliai, nėra apibrėžtas Supirkimo tarifo taikymo laikotarpis ir tarifo taikymo pradžios užfiksavimo momentas bei į tai, kad nėra patvirtinta Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tvarka ir sąlygos, Komisija Metodikoje numatė Supirkimo tarifų nustatymo rodiklius ir skatinamąjį laikotarpį, atsižvelgdama į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatytą skatinimo laikotarpį ir
įvertinti nustatant fiksuotų tarifų dydžius elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog Vyriausybė, nustatydama Biodujų jėgainių skatinimo tvarką ir sąlygas, atitinkamai pasisakys ir dėl Supirkimo tarifų nustatymo ir taikymo principų. Todėl neatmestina, jog Komisijai kils pareiga atitinkamai koreguoti Supirkimo tarifus, kad jie atitiktų naujai suformuotas Biodujų sektoriaus skatinimo apimtis ir reikalavimus. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalimi, Biodujų gamyba ir Biodujų įrenginių prijungimas yra VIAP. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Supirkimo tarifų ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų nuolaidų taikymas šiuo metu nėra galimas, kadangi nėra numatyto VIAP teikimo mechanizmo gamtinių dujų sektoriuje, t. y. nėra patvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis turėtų būti naudojamos VIAP lėšos, nėra paskirtas VIAP lėšų administratorius ir t. t.
Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, VIAP teikimo tvarkos aprašo tvirtinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyta Biodujų supirkimo kiekio kvota. Komisijos nuomone, toks neapibrėžtumas gali lemti neribojamą Biodujų jėgainių steigimąsi ir netikslingą VIAP lėšų naudojimą bei neracionalią Biodujų sektoriaus plėtrą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme taip pat turėtų būti numatyta galimybė Biodujų jėgainių vystytojams rinktis skatinimo priemones, t. y. naudotis Supirkimo tarifu ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų kompensavimu (40 proc.) arba pasinaudoti parama investicijoms biodujų jėgainių įrenginiams įsigyti. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad privalomas biodujų supirkimas į gamtinių dujų tinklus prieštarauja trečiojo energetikos teisės aktų paketo direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatoms, kiek tai susiję su reikalavimu atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo gamtinių dujų gavybos ir tiekimo veiklų, atskiriant perdavimo sistemos ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir (arba) tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių, Projekte Nr. XIIP-4600 siūloma atsisakyti nuostatos, kad biodujas superka dujų sistemų operatoriai. Įvertinant į tai, kad rengiamas Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimas, siūlomas keitimas, suponuojantis papildomą skatinimą VIAP lėšomis, galės būti vertinamas, kai bus svarstomas šios strategijos projektas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punktu, Komisijos kompetencijai priskirta derinti pagal Komisijos patvirtintą metodiką tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir
(ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius. EEĮ projekto 21 straipsniu siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 64 straipsnio 4 dalį numatant, kad Komisija,
„<...> derindama operatorių parengtą prijungimo sąlygų ir išankstinių
prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi <...>.“ Vertinant šias EEĮ projekto nuostatas, pastebėtina, kad nuostatos prieštarauja viena kitai, t. y. EEĮ projekto 6 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina paslaugų įkainius, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta metodika, o EEĮ projekto 21 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina tinklų operatorių parengtas įkainių nustatymo metodikas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti EEĮ projekto 6 straipsnį pagal EEĮ projekto 21 straipsnio nuostatas. 3.2. EEĮ projekto 14 straipsniu keičiamoje Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad perdavimo sistemos operatorius rengia standartines balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygas ir jas derina su Komisija.
Pažymėtina, jog Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro
taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyti reikalavimai atitinka Elektros energetikos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos prekyba vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis, atitinkamai tai suponuoja, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys turėtų atitikti Taisyklių reikalavimus, todėl siūlytina Taisyklėse įtvirtinti reikalavimus balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygoms ir (arba) Taisyklėse nurodyti pavyzdines balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių formas. Pastabos 3.1 ir 3.2 nesusijusios su Projektu Nr. XIIP-4600 Pateiktos 3.1 ir
pakeitimo projektu Nr. XIIP-4598. 3.3 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-22
energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje (ir AIEĮ projekto II 12 straipsniu siūlomoje pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo/prekybos sąvoka.
Manytina, jog ši nuostata galimai prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam nediskriminavimo principui, t. y. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas netektų galimybės elektros energija prekiauti kitais Taisyklėse nustatytais būdais, kuriais naudojasi kiti gamintojai. Siūlytina centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimą taikyti kaip vieną iš galimų pardavimo variantų, suteikiant gamintojams teisę pasirinkti pardavimo būdą. Nepritarti Įvertinant tai, kad projekto Nr. XIIP-4598 20 str. 1 d. nenustato pareigos gamintojams parduoti elektros energiją tik paskirtajai įmonei ar visuomeniniam tiekėjui, kurie vykdys centralizuotą prekybą elektros energija, todėl gamintojai galės rinktis, kuriais būdais jie realizuos atsinaujinančius išteklius naudojant pagamintą elektros energiją. 4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
įsigaliojimo termino. AIEĮ projekto II 25 straipsnyje, EEĮ projekto 28 straipsnyje ir EĮ projekto 8 straipsnyje nurodoma, kad šie įstatymai, išskyrus atitinkamas minėtų straipsnių dalis, įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai Komisija įpareigojama iki įstatymų įsigaliojimo priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 26.2 papunkčiu, teisės aktams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdama į tai, jog, siekiant įgyvendinti AIEĮ projektą II, EEĮ projektą ir EĮ projektą, reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, Komisija siūlo numatyti protingą minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo terminą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos taikomos asmenims, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 21 straipsnio 9 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartims. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti aukcionų laimėtojai, kurie Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais negavo leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba šis leidimas neteko galios ar buvo panaikintas, išbraukiami iš aukcionų laimėtojų sąrašų, kaip nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetiko įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. 5.
įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata taikoma asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Asmenims, kurie prašymą pasirašyti ketinimų protokolą pateikė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Paulius Saudargas, Kęstutis Masiulis, Virginija Vingrienė, Kęstutis Mažeika, 2017-04-18 Argumentai: Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų – juridinių asmenų saulės šviesos elektrinėms yra numatytas galios apribojimas – iki 50 kW. Tai labai nedidelė galia smulkaus ir vidutinio verslo objektams ir labai apriboja saulės energetikos panaudojimą. Įstatyme jau yra numatytas labai aiškus apribojimas: „neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio“. Be to, tinklo operatorius, nesant techninių galimybių priimti gaminamą saulės elektrą, turi teisę apriboti įrengiamų elektrinių galią išduodamas prisijungimo sąlygas. Todėl galios ribojimas įstatymu yra akivaizdžiai perteklinė norma.
Įstatymo pataisas reikia priimti kuo anksčiau, kad gaminantys vartotojai jomis galėtų pasinaudoti dar šiais metais: kadangi nustatytas dvipusės apskaitos laikas yra nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d., tai vėlesnis įstatymo priėmimas saulės elektrinių įrengimą šiais metais daro ekonomiškai nebenaudingu ir šių elektrinių plėtrą atideda metams. Pasiūlymai:
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos
išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 50 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio sudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“ 2.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“
2Įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 2 d.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad saulės elektrinių galios ribojimų atsisakymas apsunkintų elektros tinklų plėtros planavimą, sudarytų sąlygas pertekliniams elektros energijos generavimo pajėgumams, kurie turėtų neigiamos įtakos bendrai elektros energijos sistemai. Siekiant tvarios elektros energiją gaminančių vartotojų plėtros, kompleksiškai mažinant apribojimus, taikomus elektros energiją gaminantiems vartotojams, siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų saulės, vėjo ir biomasės elektrinės galia negali būti didesnė 100 kW. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4598 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4599 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4600 (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos Vyriausybė,
1 1.
Siekiant aiškiai nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir tinklų operatorių teises ir pareigas nustatant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, derindama nurodytus įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, turės visas galimybes visapusiškai įvertinti jų teisingumą ir nesudarys prielaidų taikyti skirtingas skaičiavimo metodikas valstybės mastu skirtingoms įmonėms, o nustačiusi neatitikimų turės teisę nederinti tinklų operatorių pateiktų projektų, taip pat į tai, kad tinklų operatoriai, vykdydami veiklą ir pastebėję reikšmingų pasikeitimų, galės operatyviai patikslinti metodikas ir įkainius, pateikdami juos derinti Komisijai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatą ir nustatyti, kad Komisija „derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 2.
Atsižvelgdami į tai, kad Komisija reguliuoja elektros energijos skirstymo paslaugos kainas ir jai tikslinga turėti duomenis apie finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto
elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plane turi būti nurodoma „bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
3Siekiant užtikrinti vartotojų teisę laiku gauti informaciją,
susijusią su garantiniu elektros energijos tiekimu, ir atsižvelgiant į galimus atvejus, kad nepriklausomas tiekėjas gali nutraukti ne tik savo veiklą, bet ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, reikėtų tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.
Tikslinant Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį, pakeičiant šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, siūlome numatyti, kad
„garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo
rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, per 2 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo apie nutraukiamą veiklą ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, – tokiais atvejais vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą. Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Jeigu per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos“. Tuo pačiu tikslu siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio
tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis. Pritarti
Vyriausybė,
nemokamai gauti visų rūšių sąskaitas (įskaitant popierines) už suvartotą elektros energiją, siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto
įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad, vartotojui pageidaujant gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai turi teisę taikyti vartotojui tokios sąskaitos pateikimo mokestį. Atsižvelgdami į šį siūlymą, taip pat siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 5.
Atsižvelgdami į tai, kad paskirtoji įmonė su perdavimo sistemos operatoriumi sudaro ne tik gamybos prognozavimo, bet ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį, todėl atskira sutartis dėl informacijos mainų nesudaroma, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 20 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatą ir nustatyti, kad „įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 6.
Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, kai dėl tinklų operatoriaus kaltės susidaro ekstremalioji padėtis, o nuostoliai vartotojui neatlyginami, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir nustatyti, kad tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tuomet, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 7.
Siekiant nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per kurį vartotojas gali kreiptis dėl nuostolių, patirtų laikinai nutraukus elektros energijos persiuntimo paslaugą, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą – numatyti, kad „prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
termofikaciniu režimu bendrojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, metinis mastas nuo 2014 metų palaipsniui buvo mažinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2017 metams nustatymo“ 2016 ir 2017 metams remtinos elektros energijos gamybos apimtys aptariamai paslaugai nebuvo nustatytos. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), preambulės 35 dalyje nurodyta, kad didelio naudingumo kogeneracija suteikia daug pirminės energijos taupymo galimybių, kurios Europos Sąjungoje iš esmės nėra išnaudotos.
Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrina, jog teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga, kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos. Šios aplinkybės sudaro prielaidas keisti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikytina ne elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, o elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3¹dalyje. Taip pat siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo
taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio
apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 9.
Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tikslinga numatyti, kad rinkos dalyviams, kurie teiks viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, būtų taikoma konkurencinga atrankos (vertinimo) procedūra. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad veikia nuolatinės srovės tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija bei Lenkija ir nebenustatomos elektros energijos gamybos apimtys viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, ir energijos gamybai nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), su kuriomis buvo sietini ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams principai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį ir numatyti, kad, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Atitinkamai siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo
pirmąjį sakinį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 10.
Atsižvelgdami į tai, kad skirstomųjų tinklų operatoriui numatyta pareiga rengti 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, o elektros tinklų operatoriams – sudaryti galimybę nepriklausomiems tiekėjams naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo, ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis, ir šių veiksmų atlikimas reikalauja specialaus pasirengimo, siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti išimtį dėl šio projekto 12 straipsnio ir 18 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo ir nustatyti vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
pat reikės parengti /pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nenumatyti išimties dėl šių straipsnių įsigaliojimo
Respublikos Vyriausybė,
8 12.
Siūlome atsisakyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad, statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką, atsižvelgiant į tai, kad tinklų operatoriaus išduodamos išankstinės prijungimo sąlygos – tai preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų, ir tinklų operatoriai, kol nėra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie tinklų techninis projektas, neturi reikiamų duomenų ir galimybių pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina ir terminai pateikiami elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje, kurios projektas pateikiamas statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui po to, kai yra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų techninis projektas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
14 13.
Siūlome tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsnį – numatyti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole (toliau – ketinimų protokolas) nurodomas terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje numatytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Vadovaujantis Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“, 2.2 papunkčiu, asmuo, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, privalo per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatomis, vienas iš dokumentų šiam leidimui gauti yra tinklų operatoriaus pateiktas galimybės prijungti elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų patvirtinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.
1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 20.1 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo yra laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, prie prašymo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jis turi pateikti ketinimų protokolo kopiją. Įvertinus tai, kad elektrinė turi būti pastatyta per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą ir šis terminas yra ribotas, tikslinga susieti nurodyto leidimo galiojimo terminą ir ketinimų protokole nurodytą terminą, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino: “
Respublikos Vyriausybė,
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo tikslus ir tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte nenumatomas biodujų supirkimo laikotarpis ir superkami kiekiai, siūlome panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti biodujų supirkimo tarifus ir pripažinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį netekusia galios.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai..“
2Pripažinti netekusia galios 30 straipsnio 3 dalį:
,,3. Biodujų supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-081 3,4 15.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra vartojamos sąvokos „prijungimo sąlygos“, „prisijungimo sąlygos“, siūlome patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir nustatyti, kad „Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas“ ir „Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo
sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos)
įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17.
Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo prijungimo sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
Respublikos Vyriausybė,
Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
„organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio
Respublikos Vyriausybė,
reguliuojamos kainos, prekes ir paslaugas įsigyja ne tik iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio
Nr.
I-1491 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) nurodytų subjektų, bet ir iš kitų asmenų, o tokia informacija Komisijai reikšminga įsitikinant iš tokių asmenų gaunamų prekių ir paslaugų kainų pagrįstumu, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad „Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją arba duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 18.
Siūlome nustatyti vėlesnę Elektros energetikos įstatymo projekto, Energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai patikslinti Įstatymų projektų įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, turi priimti iki 2017 m. liepos 31 dienos. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnio formuluotę. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-09-21 Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Komiteto išvadų rengėjas Virgilijus Poderys, 2017-06-276 3 N Argumentai:
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyti atsinaujinančių energijos išteklių uždaviniai iki 2020 metų, kurių siekiama taikant fiksuotų tarifų paramos schemą.
Pažymėtina, kad Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje numatytas šio įstatymo uždavinys, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą, jau 2014 metais buvo pasiektas (siekė 23,66 procentų), o skatinimo kvota, numatyta Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje išnaudota visoms technologijoms išskyrus hidroenergiją naudojančioms technologijoms, kurių steigimąsi riboja aplinkosauginiai teisės aktai. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos 2014 m. birželio 28 d. komunikato Nr. 2014/C 200/1 „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (OJ C 200, 2014, p. 1-55) (toliau – Gairės) nuostatos, kuriomis siekiama skatinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos integraciją į rinką ir numatoma, kad parama būtų teikiama kaip priemoka prie rinkos kainos, o gamintojai elektros energiją parduotų tiesiogiai rinkoje. Atsižvelgiant į šias nuostatas, fiksuotų tarifų skatinimo mechanizmas negali būti naudojamas ir fiksuoti tarifai negali būti skiriami tol, kol nepatvirtinta ir Europos Komisijai nenotifikuota nauja paramos schema. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siekiant neklaidinti potencialių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektų plėtotojų, siūloma sumažinti Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą uždavinį iki faktinės hidroenergiją naudojančių elektrinių, kurioms taikomas skatinimas, galios.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 128 MW;“ 2.Buvusias projekto 6 straipsnio 3-4 dalis atitinkamai laikyti 4-5 dalimis.“
rengėjas Virgilijus Poderys,
6 N Argumentai: Siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią asmenims, planuojantiems įsirengti mažos galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines bei atsižvelgiant į siūlymus papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-4598 nauju 8 straipsniu, kuriuo siūloma atsisakyti leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus ir leidimo gaminti elektros energiją elektros energijos gaminančių vartotojų planuojamoms statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnės kaip 5 kW ir į tokių elektrinių įrengtosios suminės galios apribojimus, siūlome papildyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį 5 dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6.
Elektros energiją gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip suma saulės šviesos energijos šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotuose asmenims, kurie prašymuose išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodė, kad siekia tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, ir vėliau šiems asmenims Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams, numatantiems plėsti (įrengti) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
rengėjas Virgilijus Poderys,
17 N Argumentai: Siekiant tinkamai vykdyti gaminančių vartotojų priežiūrą, bei įgaliotai institucijai tūrėti aktualius duomenis ir užtikrinti, kad nebus viršyti nustatyti suminės galios apribojimai, siūloma nustatyti Elektros tinklų operatoriui kas mėnesį teikti informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas elektros energiją gaminantiems vartotojams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio dalį nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas elektros energiją gaminantiems vartotojams, numatantiems plėsti (įrengti) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, kurioms Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
projekto 7 straipsnio 17 dalį atitinkamai laikyti 18 dalimi. Pritarti
rengėjas Virgilijus Poderys,
7 Argumentai: Siekiant užtikrinti paskirstytosios generacijos plėtrą bei sudaryti vienodas sąlygas elektros energiją gaminantiems vartotojams pasirenkant naudojamą atsinaujinančių išteklių rūšį, siūloma nustatyti, kad elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinės gali būti ne tik saulės šviesos, bet ir vėjo bei biomasės energijos išteklius naudojančios elektrinės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių projekto Nr. XIIP-4600 siūlymus, kuriuos priėmus padidės elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius ir jų įrengtų elektrinių galios, siūloma nustatyti, kad gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia juridiniams asmenims. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse, pastatytose ant valstybei ar savivaldybei priklausančių pastatų, kuriuos biudžetinės ar viešosios įstaigos valdo patikėjimo teise, ar integruotose į šiuos pastatus saulės šviesos energijos elektrinėse kurių įrengtoji galia
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“ Pritarti 5.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“
rengėjas Virgilijus Poderys,
10 N Papildyti įstatymo projekto 12 straipsnį nauja 10 dalimi: „10.
Pakeisti 20 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 100 MW, iš kurių 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims ir 30 MW galia juridiniams asmenims. Ši galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies dalyje 2 punkte numatytą numatytas suminę sumines galią galias neįskaitoma. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją suminę galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė