Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
nauja 22 dalimi: „22. Išmanusis energijos tinklas – energijos transportavimo, perdavimo ir (ar) skirstomasis tinklas, kuriame veikia abipusis skaitmeninis tiekėjo ir vartotojo ryšys ir yra įdiegtos išmaniosios energijos apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemos.“
straipsnį nauja 23 dalimi: „23. Išmanioji energijos apskaitos sistema – elektroninė energijos vartojimo ir gamybos matavimo sistema, kurią naudojant gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą energijos apskaitos prietaisą ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis elektroniniu ryšiu.“
straipsnio 22-37 dalis laikyti atitinkamai 24-39 dalimis. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
nauju 21 punktu: „21) tvirtina išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir nustato reikalavimus šiems tinklams ir sistemoms (planai ir reikalavimai gali būti nustatomi atskirai kiekvienam energetikos sektoriui, jei tai lemia objektyvios priežastys). Įgyvendindama šią funkciją Energetikos ministerija privalo vadovautis veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais;“. 2. Buvusį 6 straipsnio
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;“. 2.
9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;“. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais;“. 5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi: „6.
Energetikos įmonių, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, dukterinės ar asocijuotos įmonės Komisijos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su jų dukterinėmis ar asocijuotomis įmonėmis sudaro vidaus paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius arba šios paslaugos ar prekės perkamos iš energetikos įmonės dukterinės ar asocijuotos įmonės, kaip vienintelio teikėjo ar tiekėjo. Komisija, naudodamasi jos teise gauti iš energetikos įmonių dukterinių ar asocijuotų įmonių informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jei juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas yra atliktas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo perėmimo eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Komisiją dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Komisija, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities perėmimo eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu, vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami energetikos įmonėms, turinčioms teisę verstis atitinkama energetikos veikla, už kainą, nustatomą pagal energetikos objektų vertę, nustatytą vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Parduodamų energetikos objektų vertės nustatymą gali inicijuoti ir energetikos įmonė, jei asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, sutinka su tuo. Parduodamų energetikos objektų kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektų nusidėvėjimą per laikotarpį nuo turto vertinimo atlikimo iki sutarties sudarymo, energetikos įmonės patirtų turto vertinimo sąnaudų sumą ar kitus objektyvius vertę mažinančius veiksnius, vertintus turto vertinimo metu ir pasikeitusius po jo atlikimo. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai asmenys valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis sudaroma pasirašoma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto turto vertinimo ataskaita.
Asmenys, patikėjimo teise valdę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, už šių objektų pardavimą gautas lėšas, atskaitę parduotų objektų vertės nustatymo paslaugas įsigyjant patirtas išlaidas, atitinkamai perveda į valstybės ar savivaldybės biudžetą.“
1Šio įstatymo 2, 3,
4, 5 ir 7 straipsniai įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 dieną. 2. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių įsigaliojimo Vyriausybė, energetikos ministras, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių administracijų direktoriai priima teisės aktus, būtinus šio įstatymo įgyvendinimui. 3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimas asmenims taikomas tik tuomet, kai asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn po šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo galiojusiomis teisės normomis. Jei energetikos įmonė ir vartotojas ar energetikos objekto savininkas ar valdytojas iki šio įstatymo 7 straipsnio įsigaliojimo dienos nesudarė sandorio dėl energetikos objekto išpirkimo, tai vartotojo ar energetikos objekto savininko ar valdytojo pasirinkimu išpirkimas gali būti toliau vykdomas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
dalimi: „22. Išmanusis energijos tinklas
dalimi: „23. Išmanioji energijos apskaitos sistema – elektroninė energijos vartojimo ir gamybos matavimo sistema, kurią naudojant gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą energijos apskaitos prietaisą ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis elektroniniu ryšiu.“
dalis laikyti atitinkamai 24–39 dalimis. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
punktu: „21) tvirtina išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros planus ir nustato reikalavimus šiems tinklams ir sistemoms (planai ir reikalavimai gali būti nustatomi atskirai kiekvienam energetikos sektoriui, jei tai lemia objektyvios priežastys). Įgyvendindama šią funkciją Energetikos ministerija privalo vadovautis veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 21 punktą laikyti 22 punktu. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyjese nustatytųiems sistemų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams patikrinimą.
Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus ir buityje, susijusius su energijos vartojimu;“. 4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi: „6. Fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys Komisijos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jei juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas yra atliktas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo perėmimo eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Komisiją dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Komisija, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities perėmimo eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu, vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.“ 2.
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami energetikos įmonėms, turinčioms teisę verstis atitinkama energetikos veikla, už kainą, nustatomą pagal energetikos objektų vertę, nustatytą vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Parduodamų energetikos objektų vertės nustatymą gali inicijuoti ir energetikos įmonė, jei asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, sutinka su tuo. Parduodamų energetikos objektų kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektų nusidėvėjimą per laikotarpį nuo turto vertinimo atlikimo iki sutarties sudarymo, energetikos įmonės patirtų turto vertinimo sąnaudų sumą ar kitus objektyvius vertę mažinančius veiksnius, vertintus turto vertinimo metu ir pasikeitusius po jo atlikimo. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai asmenys valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone.
Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis sudaroma pasirašoma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto turto vertinimo ataskaita. Asmenys, patikėjimo teise valdę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, už šių objektų pardavimą gautas lėšas, atskaitę parduotų objektų vertės nustatymo paslaugas įsigyjant patirtas išlaidas, atitinkamai perveda į valstybės ar savivaldybės biudžetą.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsniai įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių administracijų direktoriai priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 37 straipsnį pradėtas energetikos objektų išpirkimas baigiamas vadovaujantis iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis teisės normomis.
Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas ar energetikos objekto savininkas ar valdytojas iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos nesudarė sandorio dėl energetikos objekto išpirkimo, vartotojo ar energetikos objekto savininko ar valdytojo pasirinkimu išpirkimas gali būti toliau vykdomas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-07-11 Nr. XIIP-4599 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalies 4 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-4538, kuriame tuos pačius teisinius santykius siūloma reglamentuoti kiek kitaip, nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Be to, pastebėtina, jog projektu siūloma keisti tik įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nors visiškai analogiškai teisiniai santykiai yra reguliuojami ir įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šiam kontekste keltinas klausimas ar nebus pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai analogiškose teisinėse situacijose asmenims bus taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje vartojamas terminas „dukterinė įmonė“ turi būti keičiamas į terminą „patronuojamoji įmonė“. 4. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant vietoj termino „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ konkrečią datą, kitu atveju būtų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje. 5.
straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje vietoj valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonei tvarkos siūloma nustatyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių energetikos objektų, skirtų energijai perduoti ir (ar) skirstyti, pardavimo energetikos įmonėms tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama patobulinti bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarką. Neaišku, kodėl iš įstatymo teksto išbraukiami žodžiai „bendrai naudojamų“, ar tokiu būdu nėra išplečiamas energetikos objektų, parduodamų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energetikos įmonėms, sąrašas. 6. Projekto 8 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies
nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2017-07-03 Nr. XIIP-4599(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skaičiai „21-23“, o vietoj skaičiaus „22“ įrašytini skaičiai „22-24“. 2. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina konkreti data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4599
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos skyriaus vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Elektros ūkio skyriaus vyr.specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Jūratė Pravalackaitė, Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, LAIE konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, LVEA direktorius Aistis Radavičius, LVEA tarybos narys Tadas Navickas, UAB „Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-114 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-4538, kuriame tuos pačius teisinius santykius siūloma reglamentuoti kiek kitaip, nei teikiamame įstatymo projekte.
Atsižvelgus į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
tobulinti projektą XIIP-45384
keisti tik įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nors visiškai analogiškai teisiniai santykiai yra reguliuojami ir įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šiam kontekste keltinas klausimas ar nebus pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai analogiškose teisinėse situacijose asmenims bus taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Nepritarti5
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje vartojamas terminas „dukterinė įmonė“ turi būti keičiamas į terminą „patronuojamoji įmonė“. Pritarti71
straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant vietoj termino „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ konkrečią datą, kitu atveju būtų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje. Pritarti72
straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje vietoj valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonei tvarkos siūloma nustatyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių energetikos objektų, skirtų energijai perduoti ir (ar) skirstyti, pardavimo energetikos įmonėms tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama patobulinti bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarką. Neaišku, kodėl iš įstatymo teksto išbraukiami žodžiai „bendrai naudojamų“, ar tokiu būdu nėra išplečiamas energetikos objektų, parduodamų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energetikos įmonėms, sąrašas. Nepritarti83 6.
83
straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, siūlytina papildyti nuostata „išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais“. Nepritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė.
Ekonomikos komitetas
2017-06-28 Nr. 108-P-32 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, padėjėjos:
Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-124 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas
4 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21,
projektas reg. Nr. XIIP-4538, kuriame tuos pačius teisinius santykius siūloma reglamentuoti kiek kitaip, nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį ir atitinkamai pakeisti kitų įstatymo projekto straipsnių numeraciją bei įstatymo projekto pavadinimą: „4 straipsnis.
Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais;“. 2. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
kanceliarijos Teisės departamentas,
to, pastebėtina, jog projektu siūloma keisti tik įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nors visiškai analogiškai teisiniai santykiai yra reguliuojami ir įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šiam kontekste keltinas klausimas ar nebus pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai analogiškose teisinėse situacijose asmenims bus taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje vartojamas terminas „dukterinė įmonė“ turi būti keičiamas į terminą „patronuojamoji įmonė“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 6 dalimi: „6. Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai yra taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir
(ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jei juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją ar duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, įrašant vietoj termino „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ konkrečią datą, kitu atveju būtų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d. įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina vartotojams nuosavybės teise priklausančių ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo perėmimo eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos ir sąlygų, energetikos įmonė ir (ar) vartotojas gali kreiptis į Komisiją dėl šios tvarkos ir sąlygų nustatymo. Komisija, nustatydama energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo tvarką ir sąlygas, vadovaujasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais bei atitinkamais energetikos srities perėmimo eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu, vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonei tvarkos siūloma nustatyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių energetikos objektų, skirtų energijai perduoti ir (ar) skirstyti, pardavimo energetikos įmonėms tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama patobulinti bendrai naudojamų energetikos objektų perdavimo energetikos įmonėms tvarką. Neaišku, kodėl iš įstatymo teksto išbraukiami žodžiai „bendrai naudojamų“, ar tokiu būdu nėra išplečiamas energetikos objektų, parduodamų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energetikos įmonėms, sąrašas. Nepritarti Įvertinant tai, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklauso elektros linijos, kurios buvo nutiestos įgyvendinant Kaimo plėtros programą ir kurios skirtos tik vienam vartotojui (ūkininkui), ir nekeičiant įstatymo formuluotės, minėtos linijos negalėtų būti parduodamos energetikos įmonėms, nes nėra bendrai naudojamos. Tokių elektros linijų eksploatacija išliktų savivaldybių atsakomybėje, nors tai nėra savivaldybėms būdinga funkcija. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-12 6.
Projekto 8 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, siūlytina papildyti nuostata
„išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 16 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto raštą Nr. 107-22-87 (toliau – Raštas) su kvietimu 2016 m. rugsėjo 21 d. dalyvauti Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame bus svarstomi: (1) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2958 (toliau – AIEĮ projektas I), (2) Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598 (toliau – EEĮ projektas), (3) Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599 (toliau – EĮ projektas), (4) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštunto skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600 (toliau – AIEĮ projektas II). Komisija, išnagrinėjusi Rašte nurodytų įstatymų projektus, pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus. 1.
projekto I Komisija, kaip institucija, kuri, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainas, pažymi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos vėjo elektrinių kvotos padidinimas nuo
kasmet apytiksliai po 17,3 mln. Eur , arba apie 207,6 mln. Eur. per skatinamąjį 12 metų laikotarpį. Lyginant padidėjusį VIAP lėšų poreikį (17,3 mln. Eur) dėl vėjo elektrinių kvotos padidinimo su 2016 metams VIAP lėšų biudžete nustatytu VIAP lėšų poreikiu atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir balansavimui – 92,243 mln. Eur, darytina išvada, kad VIAP lėšų biudžetas padidėtų apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vėjo elektrinių plėtros projektų rėmimas galėtų būti vykdomas ne per VIAP paramos schemą, bet sudarant galimybes gamintojams pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais. Pritarti
komisija,
projekto II
projekto II 12 straipsnio 7 dalimi siūlomoje keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje tikslinama elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų (toliau – Gaminantys vartotojai) sąvoka. Pastebėtina, jog AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodyta Gaminančių vartotojų sąvoka nėra aiški ir tiksli, t. y. nėra aišku, ar pirkimo–pardavimo sutartį turi sudaryti tik juridinis asmuo, ar ir fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti AIEĮ projekto II 12 straipsnio 7 dalyje nurodytą Gaminančių vartotojų sąvoką. 2.2. AIEĮ projekto II 14 ir 15 straipsniais keičiamas dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas (toliau – Biodujos), teisinis reglamentavimas atsisakant privalomo Biodujų supirkimo ir Biodujų persiuntimo tvarkos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Biodujų sektoriaus reglamentavimas turi daug spragų, o AIEĮ projekto II 14 ir
tik institucijoms, kurios turi vykdyti joms priskirtas funkcijas, susijusias su Biodujų sektoriumi, bet ir sektoriaus vystytojams. Komisija, matydama šiuo metu kylančias problemas dėl teisės aktų neapibrėžtumų bei siekdama skaidriai ir objektyviai veikti pagal įstatymuose numatytą kompetenciją, siekia atkreipti dėmesį į kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo neapibrėžtumus, kurie, siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatytus rodiklius, turėtų būti kompleksiškai įvertinti ir apibrėžti teisės aktuose. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 punktais, 30 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, Komisijos kompetencijai priskirta nustatyti dujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tiekiamų į gamtinių dujų sistemas, supirkimo tarifus (toliau – Supirkimo tarifai) bei prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip Biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir ar skaidriai vykdomas Biodujų supirkimas. Atitinkamai Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodiką (toliau
O3-187 ,,Dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitė Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodiką. Pažymėtina, jog, atsižvelgdama į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyti Supirkimo tarifų nustatymo privalomieji įvertinti rodikliai, nėra apibrėžtas Supirkimo tarifo taikymo laikotarpis ir tarifo taikymo pradžios užfiksavimo momentas, bei į tai, kad nėra patvirtinta Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tvarka ir sąlygos, Komisija Metodikoje numatė Supirkimo tarifų nustatymo rodiklius ir skatinamąjį laikotarpį, atsižvelgdama į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatytą skatinimo laikotarpį ir 20 straipsnio 4 dalyje nurodytus rodiklius, kurie privalomai turi būti įvertinti nustatant fiksuotų tarifų dydžius elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog Vyriausybė, nustatydama Biodujų jėgainių skatinimo tvarką ir sąlygas, atitinkamai pasisakys ir dėl Supirkimo tarifų nustatymo ir taikymo principų. Todėl neatmestina, jog Komisijai kils pareiga atitinkamai koreguoti Supirkimo tarifus, kad jie atitiktų naujai suformuotas Biodujų sektoriaus skatinimo apimtis ir reikalavimus. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalimi, Biodujų gamyba ir Biodujų įrenginių prijungimas yra VIAP. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Supirkimo tarifų ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų nuolaidų taikymas šiuo metu nėra galimas, kadangi nėra numatyto VIAP teikimo mechanizmo gamtinių dujų sektoriuje, t. y. nėra patvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis turėtų būti naudojamos VIAP lėšos, nėra paskirtas VIAP lėšų administratorius ir t. t.
Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, VIAP teikimo tvarkos aprašo tvirtinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nėra numatyta Biodujų supirkimo kiekio kvota. Komisijos nuomone, toks neapibrėžtumas gali lemti neribojamą Biodujų jėgainių steigimąsi ir netikslingą VIAP lėšų naudojimą bei neracionalią Biodujų sektoriaus plėtrą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme taip pat turėtų būti numatyta galimybė Biodujų jėgainių vystytojams rinktis skatinimo priemones, t. y. naudotis Supirkimo tarifu ir prijungimo prie gamtinių dujų sistemų kompensavimu (40 proc.) arba pasinaudoti parama investicijoms biodujų jėgainių įrenginiams įsigyti. Pritarti
komisija,
projekto
papildyti Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punktu, Komisijos kompetencijai priskirta derinti pagal Komisijos patvirtintą metodiką tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius.
EEĮ projekto 21 straipsniu siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 64 straipsnio 4 dalį numatant, kad Komisija, „<...> derindama operatorių parengtą prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodiką ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi <...>.“ Vertinant šias EEĮ projekto nuostatas, pastebėtina, kad nuostatos prieštarauja viena kitai, t. y. EEĮ projekto 6 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina paslaugų įkainius, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta metodika, o EEĮ projekto 21 straipsnyje nurodyta, kad Komisija derina tinklų operatorių parengtas įkainių nustatymo metodikas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti EEĮ projekto 6 straipsnį pagal EEĮ projekto 21 straipsnio nuostatas. 3.2. EEĮ projekto 14 straipsniu keičiamoje Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio
balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygas ir jas derina su Komisija. Pažymėtina, jog Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.
1-244 „Dėl prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyti reikalavimai atitinka Elektros energetikos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos prekyba vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis, atitinkamai tai suponuoja, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartys turėtų atitikti Taisyklių reikalavimus, todėl siūlytina Taisyklėse įtvirtinti reikalavimus balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių sąlygoms ir (arba) Taisyklėse nurodyti pavyzdines balansavimo elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutarčių formas. 3.3. EEĮ projekto 20 straipsniu siūlomoje papildyti Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje (ir AIEĮ projekto II 12 straipsniu siūlomoje pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje) įvedama centralizuotos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo/prekybos sąvoka. Manytina, jog ši nuostata galimai prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam nediskriminavimo principui, t. y. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojas netektų galimybės elektros energija prekiauti kitais Taisyklėse nustatytais būdais, kuriais naudojasi kiti gamintojai. Siūlytina centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimą taikyti kaip vieną iš galimų pardavimo variantų, suteikiant gamintojams teisę pasirinkti pardavimo būdą. Pritarti Pastabos pateiktos EEĮ pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4598. 4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
projekto II, EEĮ projekto ir EĮ projekto įsigaliojimo termino.
AIEĮ projekto II 25 straipsnyje, EEĮ projekto 28 straipsnyje ir EĮ projekto 8 straipsnyje nurodoma, kad šie įstatymai, išskyrus atitinkamas minėtų straipsnių dalis, įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai Komisija įpareigojama iki įstatymų įsigaliojimo priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“,
kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdama į tai, jog, siekiant įgyvendinti AIEĮ projektą II, EEĮ projektą ir EĮ projektą, reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, Komisija siūlo numatyti protingą minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo terminą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnio formuluotę, kurioje numatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų datos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys G.Kindurys, 2017-03-016 Argumentai: Šio projekto 7 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys apibūdina patirtų išlaidų kompensavimą už valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių energetikos objektų perdavimo metu patirtas parduotų objektų vertės nustatymo išlaidas. Tačiau faktinių išlaidų būna daugiau, pvz.: kadastro bylų sudarymas, elektros linjų elektiniai matavimai, išvadų iš institucijų gavimas ir kt..
Tikslinga papildyti įstatymo projekto formuluotę, numatant, kad į atskaitomas išlaidas turėtų būti įtrauktos aukščiau minėtos faktinės išlaidos, ne tik objektų vertės nustatymo paslaugų išlaidos. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamą įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami energetikos įmonėms, turinčioms teisę verstis atitinkama energetikos veikla, už kainą, nustatomą pagal energetikos objektų vertę, nustatytą vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Parduodamų energetikos objektų vertės nustatymą gali inicijuoti ir energetikos įmonė, jei asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, sutinka su tuo. Parduodamų energetikos objektų kaina gali būti mažinama atsižvelgiant į objektų nusidėvėjimą per laikotarpį nuo turto vertinimo atlikimo iki sutarties sudarymo, energetikos įmonės patirtų turto vertinimo sąnaudų sumą ar kitus objektyvius vertę mažinančius veiksnius, vertintus turto vertinimo metu ir pasikeitusius po jo atlikimo. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai asmenys, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis sudaroma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba.
Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto turto vertinimo ataskaita. Asmenys, patikėjimo teise valdę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius energetikos objektus, už šių objektų pardavimą gautas lėšas, atskaitę faktiškai patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos siekiant sudaryti sutartį parduotų objektų vertės nustatymo paslaugas įsigyjant patirtas išlaidas, atitinkamai perveda į valstybės ar savivaldybės biudžetą.“ Nepritarti Faktinių išlaidų formuluotė konkrečiai nereglamentuoja, kokios išlaidos galėtų būti kompensuojamos. Iš siūlomos formuluotės, darytina išvada, kad į siūlomą sąvoką nepagrįstai patektų itin platus spektras galimų išlaidų, pavyzdžiui, tokių kaip darbo užmokestis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-08 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4598 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4599 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4600 (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 1.
Siekiant aiškiai nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir tinklų operatorių teises ir pareigas nustatant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, derindama nurodytus įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, turės visas galimybes visapusiškai įvertinti jų teisingumą ir nesudarys prielaidų taikyti skirtingas skaičiavimo metodikas valstybės mastu skirtingoms įmonėms, o nustačiusi neatitikimų turės teisę nederinti tinklų operatorių pateiktų projektų, taip pat į tai, kad tinklų operatoriai, vykdydami veiklą ir pastebėję reikšmingų pasikeitimų, galės operatyviai patikslinti metodikas ir įkainius, pateikdami juos derinti Komisijai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatą ir nustatyti, kad Komisija „derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką“. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 2.
Atsižvelgdami į tai, kad Komisija reguliuoja elektros energijos skirstymo paslaugos kainas ir jai tikslinga turėti duomenis apie finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto
elektros energetikos įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plane turi būti nurodoma „bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį“. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
garantiniu elektros energijos tiekimu, ir atsižvelgiant į galimus atvejus, kad nepriklausomas tiekėjas gali nutraukti ne tik savo veiklą, bet ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, reikėtų tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.
Tikslinant Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį, pakeičiant šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, siūlome numatyti, kad
„garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo
rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, per 2 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo apie nutraukiamą veiklą ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, – tokiais atvejais vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą. Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Jeigu per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos“. Tuo pačiu tikslu siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio
tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis. Pritarti
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
gauti visų rūšių sąskaitas (įskaitant popierines) už suvartotą elektros energiją, siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad, vartotojui pageidaujant gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai turi teisę taikyti vartotojui tokios sąskaitos pateikimo mokestį. Atsižvelgdami į šį siūlymą, taip pat siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkto. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 5.
Atsižvelgdami į tai, kad paskirtoji įmonė su perdavimo sistemos operatoriumi sudaro ne tik gamybos prognozavimo, bet ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį, todėl atskira sutartis dėl informacijos mainų nesudaroma, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 20 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatą ir nustatyti, kad „įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą“. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 6.
Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, kai dėl tinklų operatoriaus kaltės susidaro ekstremalioji padėtis, o nuostoliai vartotojui neatlyginami, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir nustatyti, kad tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tuomet, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 7.
Siekiant nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per kurį vartotojas gali kreiptis dėl nuostolių, patirtų laikinai nutraukus elektros energijos persiuntimo paslaugą, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą – numatyti, kad „prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo“. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
bendrojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, metinis mastas nuo 2014 metų palaipsniui buvo mažinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2017 metams nustatymo“ 2016 ir 2017 metams remtinos elektros energijos gamybos apimtys aptariamai paslaugai nebuvo nustatytos. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), preambulės
pirminės energijos taupymo galimybių, kurios Europos Sąjungoje iš esmės nėra išnaudotos.
Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrina, jog teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga, kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos. Šios aplinkybės sudaro prielaidas keisti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikytina ne elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, o elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3¹dalyje. Taip pat siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo
taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio
apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 9.
Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tikslinga numatyti, kad rinkos dalyviams, kurie teiks viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, būtų taikoma konkurencinga atrankos (vertinimo) procedūra. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad veikia nuolatinės srovės tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija bei Lenkija ir nebenustatomos elektros energijos gamybos apimtys viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, ir energijos gamybai nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), su kuriomis buvo sietini ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams principai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį ir numatyti, kad, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Atitinkamai siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo
pirmąjį sakinį. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 10.
Atsižvelgdami į tai, kad skirstomųjų tinklų operatoriui numatyta pareiga rengti 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, o elektros tinklų operatoriams – sudaryti galimybę nepriklausomiems tiekėjams naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo, ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis, ir šių veiksmų atlikimas reikalauja specialaus pasirengimo, siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti išimtį dėl šio projekto 12 straipsnio ir 18 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo ir nustatyti vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11Atsižvelgdami į tai, kad dėl Elektros energetikos įstatymo projekto 16 ir 25 straipsnių įsigaliojimo taip pat reikės
parengti /pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nenumatyti išimties dėl šių straipsnių įsigaliojimo
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 12.
Siūlome atsisakyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad, statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką, atsižvelgiant į tai, kad tinklų operatoriaus išduodamos išankstinės prijungimo sąlygos – tai preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų, ir tinklų operatoriai, kol nėra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie tinklų techninis projektas, neturi reikiamų duomenų ir galimybių pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina ir terminai pateikiami elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje, kurios projektas pateikiamas statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui po to, kai yra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų techninis projektas. Pritarti
15Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 13.
Siūlome tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole (toliau – ketinimų protokolas) nurodomas terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje numatytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Vadovaujantis Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“, 2.2 papunkčiu, asmuo, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, privalo per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatomis, vienas iš dokumentų šiam leidimui gauti yra tinklų operatoriaus pateiktas galimybės prijungti elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų patvirtinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr.
1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 20.1 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo yra laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, prie prašymo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jis turi pateikti ketinimų protokolo kopiją. Įvertinus tai, kad elektrinė turi būti pastatyta per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą ir šis terminas yra ribotas, tikslinga susieti nurodyto leidimo galiojimo terminą ir ketinimų protokole nurodytą terminą, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti. Pritarti
16Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
rašte nurodytus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo tikslus ir tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte nenumatomas biodujų supirkimo laikotarpis ir superkami kiekiai, siūlome panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti biodujų supirkimo tarifus ir pripažinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
17Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08 15.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra vartojamos sąvokos „prijungimo sąlygos“, „prisijungimo sąlygos“, siūlome patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir nustatyti, kad „Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas“ ir „Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
18Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
straipsnio 5 dalis yra pripažinta netekusia galios, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
„organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyjese nustatytųiems sistemų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams patikrinimą.
Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;“. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, prekes ir paslaugas įsigyja ne tik iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) nurodytų subjektų, bet ir iš kitų asmenų, o tokia informacija Komisijai reikšminga įsitikinant iš tokių asmenų gaunamų prekių ir paslaugų kainų pagrįstumu, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio
prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją arba duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
20Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-06-087 18.
Siūlome nustatyti vėlesnę Elektros energetikos įstatymo projekto, Energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai patikslinti Įstatymų projektų įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, turi priimti iki 2017 m. liepos 31 dienos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių administracijų direktoriai priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 37 straipsnį pradėtas energetikos objektų išpirkimas baigiamas vadovaujantis iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis teisės normomis. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas ar energetikos objekto savininkas ar valdytojas iki šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos nesudarė sandorio dėl energetikos objekto išpirkimo, vartotojo ar energetikos objekto savininko ar valdytojo pasirinkimu išpirkimas gali būti toliau vykdomas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.“
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
2016-09-21 Pasiūlyti pagrindiniam
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė