Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016
straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Tais atvejais, kai asmuo ar plaukiojantis laivas
Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse randa galimai povandeninį kultūros paveldo objektą arba ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos, tas asmuo arba laivo kapitonas privalo pranešti apie tokį radinį arba su juo susijusią veiklą Departamentui.“
straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo
judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ir archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, ir gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia:
Seimo nariai Raimundas Paliukas Larisa Dmitrijeva Rima Baškienė Valentinas Stundys Vytautas Juozapaitis Gintaras Steponavičius Orinta Leiputė
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2017
1Papildyti 9 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Tais atvejais, kai asmuo ar plaukiojantis laivas
Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse ir vidaus vandenyse randa galbūt povandeninį kultūros paveldo objektą arba ketina imtis su tokiu objektu susijusios veiklos, tas asmuo arba to laivo kapitonas privalo pranešti apie tokį radinį arba su juo susijusią veiklą Departamentui.“
2Buvusias 9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 3. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pradinė apsauga netenka galios priėmus sprendimą skelbti kultūros paveldo
objektą saugomu ar neskelbti saugomu arba pasibaigus terminui, nustatytam pagal šio straipsnio 5 6 dalį.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo
judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ir archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, ir gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Arūnas Gelūnas Vytautas Juozapaitis Vytautas Kernagis Gediminas Kirkilas Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas
RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 9 IR 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu įvairiais prietaisais yra išžvalgyta beveik 1/3 dalis Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, apie 1/6 dalis gretutinės zonos ir tik nežymi išskirtinės ekonominės zonos dalis. Jūros dugno žvalgymo darbai yra vykdomi moksliniais tikslais (projektai, susiję su gamtinių Baltijos jūros išteklių tyrimais; povandeninio kultūros paveldo paieškos); užtikrinant saugią laivybą; kariniais tikslais; įgyvendinant jūroje įvairius projektus. Mažiau negu 10 proc. jūros dugno yra ištirta siekiant identifikuoti povandeninį kultūros paveldą. Šie darbai atlikti Klaipėdos universiteto mokslo projektų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (ūkiskaitiniai darbai) lėšomis. Informacija apie jūros dugne randamus objektus yra reikalinga siekiant išaiškinti naujus povandeninio kultūros paveldo objektus. Organizacijos, atliekančios tyrimus jūroje aplinkos tyrimo tikslais, žvejybinių laivų kapitonai ir kiti jūros naudotojai nėra įpareigoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teikti informaciją apie radinius jūros dugne, galimai povandeninį kultūros paveldą. Investitoriai, kurie vykdo projektus jūroje, siekdami išvengti galimų kliūčių projektų vystymui, vengia informuoti apie radinius jūros dugne. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centro archeologams Saugios laivybos administracija ir Karinės jūros pajėgos informaciją teikia sutarčių pagrindu, nors įstatymiškai nėra įpareigotos tai daryti.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos neturi specialistų, kurie galėtų vertinti povandeninį kultūros paveldą ir atlikti tyrimus, reikalingus pradinei povandeninio kultūros paveldo apsaugai, todėl kartais Poveikio aplinkai vertinimai, susiję su projektais jūroje, yra suderinami be konsultacijų su specialistais, neatsižvelgiant į radinius jūros dugne. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto habil. dr., prof. Vladas Žulkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra numatyta, jog asmuo ar laivo kapitonas turėtų pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią veiklą. Įstatyme nėra numatyta, jog moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius išskirtinėje ekonominėje zonoje bei jūros rajono vidaus vandenyse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, numatant asmens ir laivo kapitono pareigą informuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią veiklą. Siūloma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą papildyti – praplečiant minėto punkto galiojimo ribas jūros rajono vidaus vandenyse bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Papildžius Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnį nauja 4 dalimi bei
ministerijos gautų informaciją apie naujai surastus jūros dugne objektus, galimai povandeninį kultūros paveldą. Projektų jūroje vystytojai privalėtų finansuoti jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos. Minėtos pataisos prisidėtų prie LR Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimo Nr.XII-1781
„Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės
teritorijos“ patvirtinimo“ VIII skyriaus 65 straipsnio realaus įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją bei Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Kultūros paveldas“, „povandeninis kultūros paveldas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Raimundas Paliukas Larisa Dmitrijeva Rima Baškienė Valentinas Stundys Vytautas Juozapaitis Gintaras Steponavičius Orinta Leiputė
RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 9 IR 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu įvairiais prietaisais yra išžvalgyta beveik 1/3 dalis Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, apie 1/6 dalis gretutinės zonos ir tik nežymi išskirtinės ekonominės zonos dalis. Jūros dugno žvalgymo darbai yra vykdomi moksliniais tikslais (projektai, susiję su gamtinių Baltijos jūros išteklių tyrimais; povandeninio kultūros paveldo paieškos); užtikrinant saugią laivybą; kariniais tikslais; įgyvendinant jūroje įvairius projektus. Mažiau negu 10 proc. jūros dugno yra ištirta siekiant identifikuoti povandeninį kultūros paveldą. Šie darbai atlikti Klaipėdos universiteto mokslo projektų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (ūkiskaitiniai darbai) lėšomis. Informacija apie jūros dugne randamus objektus yra reikalinga siekiant išaiškinti naujus povandeninio kultūros paveldo objektus. Organizacijos, atliekančios tyrimus jūroje aplinkos tyrimo tikslais, žvejybinių laivų kapitonai ir kiti jūros naudotojai nėra įpareigoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teikti informaciją apie radinius jūros dugne, galimai povandeninį kultūros paveldą. Investitoriai, kurie vykdo projektus jūroje, siekdami išvengti galimų kliūčių projektų vystymui, vengia informuoti apie radinius jūros dugne. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centro archeologams Saugios laivybos administracija ir Karinės jūros pajėgos informaciją teikia sutarčių pagrindu, nors įstatymiškai nėra įpareigotos tai daryti.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos neturi specialistų, kurie galėtų vertinti povandeninį kultūros paveldą ir atlikti tyrimus, reikalingus pradinei povandeninio kultūros paveldo apsaugai, todėl kartais Poveikio aplinkai vertinimai, susiję su projektais jūroje, yra suderinami be konsultacijų su specialistais, neatsižvelgiant į radinius jūros dugne. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto habil. dr., prof. Vladas Žulkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra numatyta, jog asmuo ar laivo kapitonas turėtų pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią veiklą. Įstatyme nėra numatyta, jog moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius išskirtinėje ekonominėje zonoje bei jūros rajono vidaus vandenyse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, numatant asmens ir laivo kapitono pareigą informuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos apie rastą galimai povandeninį kultūros paveldo objektą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse arba planuojamą, su šiuo paveldu susijusią veiklą. Siūloma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą papildyti – praplečiant minėto punkto galiojimo ribas jūros rajono vidaus vandenyse bei išskirtinėje ekonominėje zonoje. Papildžius Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnį nauja 4 dalimi bei
ministerijos gautų informaciją apie naujai surastus jūros dugne objektus, galimai povandeninį kultūros paveldą. Projektų jūroje vystytojai privalėtų finansuoti jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos. Minėtos pataisos prisidėtų prie LR Seimo 2015 m. birželio 11 d. nutarimo Nr.XII-1781
„Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „Jūrinės
teritorijos“ patvirtinimo“ VIII skyriaus 65 straipsnio realaus įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuo metu galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją bei Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Šio Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Kultūros paveldas“, „povandeninis kultūros paveldas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Arūnas Gelūnas Vytautas Juozapaitis Vytautas Kernagis Gediminas Kirkilas Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-07-07 Nr. S-2016-4980 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4591 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4591, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-07-11 Nr. XIIP-4591 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo ar plaukiojantis laivas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse randa galimai povandeninį kultūros paveldo objektą arba ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos, tas asmuo arba laivo kapitonas privalo pranešti apie tokį radinį arba su juo susijusią veiklą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Prima, projektu teikiamu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti rastų galimai povandeninių kultūros paveldo objektų arba su jais susijusios veiklos pradinę apsauga - asmuo arba laivo kapitonas privalo apie tai pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškios departamento teisės, tolimesni veiksmai siekiant patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptikto povandeninio kultūros paveldo objekto įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. Projekto 2 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato ribojimus saugomam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui, t. y. ne kultūros vertybių pradinei apsaugai, bet jau paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimai su povandeniniu kultūros paveldu, esančiu išimtinėje ekonominėje zonoje arba kontinentiniame šelfe, susijusiai veiklai turi būti išduodami vadovaujantis Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, kuri 2006 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. X-539 dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo buvo ratifikuota. Antra, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad gretutinė zona yra Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakrantės valstybės kontinentinis šelfas apima jūros dugną ir jo gelmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę „gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomam keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimui. Trečia, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto priemone yra vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 8 dalyje pateiktas plūduriuojančio įrenginio apibrėžimas - plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). Pažymėtina, kad teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose gali turėti ir laivavedžiai.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto nuostatas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pildomoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siekiama reglamentuoti rasto galimai kultūros paveldo objekto pradinę apsaugą, vietoj žodžių „su tokiu paveldu susijusios veiklos“ įrašytini žodžiai „su tokiu objektu susijusios veiklos“. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pernumeruoti 9 straipsnio atitinkamas dalis. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje yra nuoroda į šio straipsnio 5 dalį, atitinkamai turėtų būti keičiama ir 9 straipsnio 6 dalis. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, kad projektų jūroje vystytojai finansuotų jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketintų imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos teikiamu projektu nėra nustatomos. 5. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2017-03-27 Nr. XIIP-4591(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo ar plaukiojantis laivas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei vidaus vandenyse randa galimai povandeninį kultūros paveldo objektą arba ketina imtis su tokiu objektu susijusios veiklos, tas asmuo arba to laivo kapitonas privalo pranešti apie tokį radinį arba su juo susijusią veiklą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Prima, projektu teikiamu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti rastų galimai povandeninių kultūros paveldo objektų arba su jais susijusios veiklos pradinę apsauga - asmuo arba laivo kapitonas privalo apie tai pranešti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškios departamento teisės, tolimesni veiksmai siekiant patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptikto povandeninio kultūros paveldo objekto įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą. Projekto 2 straipsniu siūlomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato ribojimus saugomam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui, t. y. ne kultūros vertybių pradinei apsaugai, bet jau paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimai su povandeniniu kultūros paveldu, esančiu išimtinėje ekonominėje zonoje arba kontinentiniame šelfe, susijusiai veiklai turi būti išduodami vadovaujantis Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis, kuri 2006 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. X-539 dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo buvo ratifikuota. Antra, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad gretutinė zona yra Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos dalis, gretima teritorinei jūrai ir nutolusi 24 jūrmyles nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakrantės valstybės kontinentinis šelfas apima jūros dugną ir jo gelmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekte vartojamą formuluotę „gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomam keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimui. Trečia, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto priemone yra vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 8 dalyje pateiktas plūduriuojančio įrenginio apibrėžimas - plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). Pažymėtina, kad teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose gali turėti ir laivavedžiai.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto nuostatas. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, kad projektų jūroje vystytojai finansuotų jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketintų imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos teikiamu projektu nėra nustatomos. 3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-05 Nr. S-2017-5642 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4591(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4591(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]