Projekto lyginamasis variantas
dalies 1 punktą. 2. Buvusias 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 1, 2 ,3, 4, 5 ir 6 punktais. 1) Nacionalinė žemės tarnyba – valstybinės žemės kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2)1) savivaldybės – valstybinės žemės miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, taip pat kaimo gyvenamosiose vietovėse esančios valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka;“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais
galios 32 straipsnio 3 dalį. 2. Buvusias 32 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 3.
3Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.
Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. 3.
1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 3. Savivaldybės institucijos savivaldybės
teritorijoje:
1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu miesto gyvenamosiose ir kaimo vietovėse rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;“
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės administracijos direktorius
organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat šio Įstatymo ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų miesto gyvenamosiose ir kaimo vietovėse rengimą;“
jį išdėstyti taip:
„3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus miesto gyvenamosiose ir kaimo vietovėse, išskyrus žemę, kurią šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis kaimo gyvenamosiose vietovėse esančius valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;“
4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;“ 7.
Papildyti 32 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės taryba organizuoja, o savivaldybės administracijos direktorius vykdo miesto gyvenamosiose vietovėse valstybinę žemės naudojimo kontrolę;“
punktą laikyti atitinkamai 9 punktu. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstas Komskis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pradėjus vykdyti žemės reformą ir taip siekiant optimizuoti žemės tvarkymo procesą šalyje bei 2010 m. perskirsčius apskričių viršininkų administracijų funkcijas, visa eilė šiai pareigybei priskirtų su žemės administravimu susijusių klausimų nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perduota reguliuoti naujai įkurtai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Taip buvo sukurta teisinė ir administracinė žemės tvarkymo sistema, kuria buvo siekiama žemės naudojimą paversti racionalesniu, o tarp subjektų susiklosčiusį žemės santykių reguliavimą paversti efektyvesniu.
Ilgainiui savivaldybės funkcijos žemės administravimo srityje buvo siaurinamos, tad šiuo įstatymo projektu siekiama sukurti sistemą, kurioje savivaldybė bus pagrindiniu valstybinės žemės patikėtiniu visoje savivaldybės administruojamoje teritorijoje, taip suteikiant jai valstybės politikos įgyvendinimo teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse, parduodant ar kitaip perleidžiant savivaldybių ir privačiai nuosavybei valstybinę žemę, išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, veikti valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, esančią visoje tos savivaldybės teritorijoje, apimant tiek miesto, tiek kaimo gyvenamąsias teritorijas, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais; perduoti neatlygintinai naudotis arba išnuomoti valstybinę žemę, išskyrus žemę, kurią turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai; organizuoti žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir gerinant žemės naudojimą; spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus; organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę; tvirtinti ir įgyvendinti žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus; įstatymų nustatytais atvejais atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; nustatyti žemės servitutus; teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybinės žemės sklypams įregistruoti; kontroliuoti planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais.
Ilgainiui savivaldybės funkcijos žemės administravimo srityje buvo siaurinamos, tad šiuo įstatymo projektu siekiama sukurti sistemą, kurioje savivaldybė bus pagrindiniu valstybinės žemės patikėtiniu visoje savivaldybės administruojamoje teritorijoje, taip suteikiant jai valstybės politikos įgyvendinimo teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse, parduodant ar kitaip perleidžiant savivaldybių ir privačiai nuosavybei valstybinę žemę, išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, veikti valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, esančią visoje tos savivaldybės teritorijoje, apimant tiek miesto, tiek kaimo gyvenamąsias teritorijas, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais; perduoti neatlygintinai naudotis arba išnuomoti valstybinę žemę, išskyrus žemę, kurią turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai; organizuoti žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant valstybinės žemės sklypus bei ūkių žemėvaldas ir gerinant žemės naudojimą; spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus; organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę; tvirtinti ir įgyvendinti žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus; įstatymų nustatytais atvejais atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; nustatyti žemės servitutus; teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybinės žemės sklypams įregistruoti; kontroliuoti planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
projekto rengimą iniciavo Seimo narys Kęstas Komskis
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje tvirtina savivaldybės ir vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, kurie Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybei, teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo, o Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai numatyta įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, atlikti žemės reformos žemėtvarkos darbų užsakovo funkcijas, administruoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti, parduoti valstybinės žemės sklypus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti regiono lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, priimti sprendimus suformuoti valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybinės žemės sklypams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei išduoti kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekto įgyvendinimas sukurs sistemą, kurioje savivaldybė bus pagrindiniu valstybinės žemės patikėtiniu visoje savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Taip mažinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliojimus bus mažinamas dirbančiųjų skaičius šioje institucijoje, o šiuo ruožtu mažės ir valstybės išlaidos šios institucijos darbuotojų išlaikymui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją parengs ir priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamuosius aktus pagal kompetenciją parengia Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki įstatymo įsigaliojimo dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Kęstas Komskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-07- Nr. Į 2016-07-07 Nr. S-2016-4980 dėl lietuvos respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-4588 atitikties EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. S-2016-4980 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4588, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO nr. i-446 7, 13 IR 32 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-09-05 Nr. XIIP-4588 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse patikėtiniu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, yra savivaldybės. Taigi projektu siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas iš vienos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos perduoti kelioms dešimtims savivaldybių. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių ir yra diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal keičiamo įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatas valstybinės žemės sklypus asmenims išnuomotų bei suteiktų naudotis panaudos pagrindais taip pat Nacionalinė žemės tarnyba (pažymėtina, kad šios keičiamo įstatymo nuostatos projektu nėra keičiamos). Taigi keičiamame įstatyme išliktų nuostatos, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau turėtų vykdyti valstybinių žemės sklypų patikėtiniams būdingas funkcijas, nepaisant to, kad įstatyme būtų įtvirtinta, kad tokios valstybinės žemės patikėtiniu yra savivaldybės.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnio 5 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės tarybos įstatymų nustatyta tvarka taip pat turėtų teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, esančius miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Iš galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų bei iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų darytina išvada, kad disponuoti valstybine žeme turėtų teisę dvi institucijos, kurių kompetencija įstatyme nebūtų aiškiai atribota. Konstitucijos 128 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymas turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį tą patį valstybės turtą – valstybinės žemės sklypus valdytų ir jais disponuotų dvi institucijos, kurių kompetencija nėra aiškiai įstatymu atribota, atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną. Antra, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kuriais remiantis siūloma valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms.
Tik nurodoma, kad apribojus Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimus, bus sumažintas dirbančiųjų skaičius šioje institucijoje bei atitinkamai sumažės ir valstybės išlaidos šios institucijos darbuotojų išlaikymui. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Trečia, kaip jau buvo minėta, teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės funkciją – valstybinės žemės miesto gyvenamosiose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją perduoti savivaldybėms. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Diskutuotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pagal galiojantį teisinį reguliavimą patikėjimo teise valdanti neperduotus kitiems subjektams valstybinės žemės sklypus, yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui. Taigi valstybė per biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją gali kontroliuoti valstybinės žemės patikėtinio veiklą.
Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perdavus savivaldybėms liktų neaišku kaip valstybė galėtų kontroliuoti tokių valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasitarnautų efektyviam ir racionaliam valstybės turto valdymui. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,šiuo įstatymo projektu siekiama sukurti sistemą, kurioje savivaldybė bus pagrindiniu valstybinės žemės patikėtiniu visoje savivaldybės administruojamoje teritorijoje, taip suteikiant jai valstybės politikos įgyvendinimo teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse, parduodant ar kitaip perleidžiant savivaldybių ir privačiai nuosavybei valstybinę žemę <...>“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Penkta, projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Taigi, savivaldybės nuo šios datos taptų valstybinės žemės patikėtiniais. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybinės žemės patikėtinio funkcijos būtų perduotos iš vienos institucijos kitoms institucijoms tam, kad būtų užtikrintas šių funkcijų vykdymo nepertraukiamumas.
Šešta, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė savivaldybėms patikėjimo teise gali būti perduota tik konkrečioms įstatyme nurodytoms reikmėms. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams. Atsižvelgus į tai, projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Iš teikiamo projekto nuostatų lieka neaišku, kuri institucija perimtų galiojančiame įstatyme Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, t. y., kuri valstybės institucija būtų atsakinga už valstybės politikos žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos ir planavimo srityje, atliktų žemės reformos darbų užsakovo funkcijas ir pan. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nors teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio pašalinti Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, tačiau šios institucijos funkcijos išliktų kituose Žemės įstatymo straipsniuose bei kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Žemės reformos įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis bei kitų įstatymų, kuriuose yra įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, kompetencija, nuostatomis. 3. Loginiu aspektu nėra aiškios projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „valstybinės žemės miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse“ nereikėtų įrašyti formuluotę „visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės“ bei atsisakyti formuluotės „taip pat kaimo gyvenamosiose vietovėse esančios valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka“, kaip perteklinės. 4. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto nuostatose vartojamas sąvokas „miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse“ (projekto 1 straipsnio 3 dalis) bei „miesto gyvenamosiose ir kaimo vietovėse“ (projekto 3 straipsnio 3, 4, 5 dalys). 5. Siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnio
atsisakyti formuluotės „taip pat išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis kaimo gyvenamosiose vietovėse esančius valstybinės žemės sklypus Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei“ kaip perteklinės. 6.
įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatose siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba organizuoja, o savivaldybės administracijos direktorius vykdo miesto gyvenamosiose vietovėse valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Iš šių projekto nuostatu, nėra aišku, koks subjektas vykdytų valstybinės žemės naudojimo kontrolę ne miesto gyvenamosiose vietovėse, o kitose vietovėse, pavyzdžiui, kaimo. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas taisytinas:
rašytinas didžiosiomis raidėmis;
matyti (pvz., projekto 1 straipsnio 2 dalis) matyti, kad projekto kai kurios nuostatos parengtos naudojant negaliojančias keičiamo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas tikslintinas. 8. Teikiamu įstatymo projektu siūloma valstybės turto - valstybinės žemės patikėtinio funkcijas perduoti savivaldybėms bei pakeisti Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės valdymą ir disponavimą ja. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 9. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]