Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO nR. X-813 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sustiprinti Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgas ir padėti šioms institucijoms įgyvendinant pavestas funkcijas;“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti pavestas funkcijas. Tarnybos pajėgų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis pasitelkiamoms Tarnybos pajėgoms nustato vidaus reikalų ministras;“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo nariai Artūras Paulauskas Arvydas Anušauskas Michal Mackevič Vytautas Antanas Matulevičius Andrius Mazuronis Eduardas Šablinskas Darius Petrošius
1.. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas) buvo parengtas siekiant peržiūrėti bei išsamiai ir nuosekliai reglamentuoti tarnybos Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sąlygas bei veiklos organizavimo tvarką, darbo apmokėjimo ir karjeros sistemą bei šios institucijos pareigūnų statusą taip, kad būtų sukurta prielaidų Departamentui kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio jam pavesto uždavinio – užtikrinti svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų saugumą. Kartu su Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektu yra teikiami:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr.
VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 22¹ skyriumi įstatymo projektas;
Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 18, 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio papildymo VI skyriumi įstatymo projektas;
Respublikos vidaus tarnybos statuto 4, 6, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šios institucijos kartu yra ir vieni iš pagrindinių nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnis).
Šių valstybės valdžios institucijų saugumas yra Lietuvos, kaip nepriklausomos demokratinės respublikos stabilumo, raidos ir Konstitucinės santvarkos garantas. Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų (toliau – pirmieji asmenys) saugumo garantavimas (užtikrinimas) yra valstybinės reikšmės funkcija, kurią vykdant realizuojama bendra Valstybės politika pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje. Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo ir Konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo. Saugūs užsienio valstybių vadovų vizitai Lietuvoje yra gerų tarpvalstybinių santykių ir Lietuvos kaip patikimos partnerės garantas. Departamentas užtikrina užsienio valstybių vadovų saugumą jiems lankantis Lietuvoje ir tuo taip pat prisideda prie gerų tarpvalstybinių santykių stiprinimo, Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdžio palaikymo ir Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo (vizito metu įvykę incidentai gali įtakoti Lietuvos tarpvalstybinius santykius, konfrontacijų atsiradimą, sustiprėjimą). Departamentas, realizuodamas bendrą Valstybės politiką pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje De facto vykdo pirmųjų asmenų apsaugos reguliavimo ir tarpšakinio koordinavimo funkcijas. (Tarpšakinės įstaigos – be šakinio valdymo vykdo koordinavimo ir valstybinio reguliavimo funkcijas keliose valdymo šakose t. y. turi atitinkamus įgaliojimus nepavaldžių objektų atžvilgiu). Praktikoje oficialių svečių vizitų ir renginių metu, Departamentas kaip tik ir atlieka tokią veiklą kaip vykdomų saugumo užtikrinimo priemonių reguliavimas ir koordinavimas (kontaktai su užsienio reikalų ministerija, policija, pasienio tarnybomis, medikais, ugniagesiais ir t.t.).
Atsižvelgiant į Departamento atliekamos veiklos specifiką ir jos tarpšakinį pobūdį yra tikslinga svarstyti klausimą dėl Departamento transformavimo į funkcinės paskirties įstaigą, reformuojant Departamentą į Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui atskaitingą įstaigą, tuo pačiu pakeičiant Departamento pavadinimą į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą. Vadovybės apsaugos tarnybos parlamentinę kontrolę vykdytų Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Šiai dienai būdamas viena iš vidaus reikalų įstaigų Departamentas neturi galimybės efektyviai organizuoti savo veiklos. Sutrumpinta valdymo grandinė leistų greičiau priimti būtinus sprendimus, operatyviau įvykdyti su saugumu susijusius saugomų asmenų nurodymus, išsaugoti jautrią informaciją. Atsižvelgiant į Departamento uždavinių svarbą bei specifiką Departamento veiklos sritis yra siaura ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu. Būtų tikslinga,
„išimti“ pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo valstybinės reikšmės tikslinę
funkciją iš viešojo saugumo srities, perkeliant ją į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį, kas sudarys pagrindus steigti Tarnybą, kuri vykdys specifinę, jokiai ministerijai nepriskirtą valstybinės reikšmės funkciją
Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas) nustato, kad Vidaus tarnybos sistema tai – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų. Esama vidaus reikalų sistema apima daug įstaigų ir Departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tėra viena iš įstaigų. Šiuo metu Departamentas susiduria su šiomis problemomis:
(įvertinus esamą finansavimą ir žmogiškuosius išteklius) Departamentas susiduria su problemomis organizuojant pamainomis dirbančiųjų pareigūnų darbą (užtikrinant saugomų asmenų saugumą). Departamentas neretai yra priverstas nesilaikyti Vidaus tarnybos statute nustatytos maksimalios pamainos trukmės (iki 24 valandų, su viršvalandžiais iki 26 valandų) ir maksimalios savaitinės darbo laiko normos (iki 48 valandų). Tokia situacija susidaro kuomet neplanuotai užsitęsia saugomų asmenų kelionės Lietuvoje arba saugomam asmeniui ilgesniam laikui išvykus į užsienį (kuomet dėl nepakankamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių stokos Departamentas negali siųsti kelių pamainų į užsienį, kad šios galėtų keistis tarpusavyje). Vidaus tarnybos statute yra numatyta nuo 2016 m. liepos 1 d. pamainomis dirbantiems pareigūnams taikyti bendrąją darbo laiko normą – iki 40 valandų per savaitę.
Pakeitus darbo laiko reglamentavimą bus iš esmės apsunkintas Departamento vykdomos apsaugos organizavimas, be to Departamentui reikės skirti papildomų biudžeto asignavimų bei didinti pareigūnų skaičių. Siekiant ištaisyti šią padėtį siūlytina nustatyti darbo laiko reglamentavimą analogiškai tam, koks yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (taikomo Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams) 45 str. 3 d., nustatančioje, kad pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. 2. Esama bendra, visai vidaus reikalų sistemai taikoma, priėmimo į tarnybą tvarka neatitinka Departamento poreikių. Nė viena mokymo įstaiga neturi Departamento veiklos specifiką atitinkančių mokymo programų. Tačiau pretenduojantis į vidaus tarnybą Departamente asmuo turi būti baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą, arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Faktiškai priimti į vidaus tarnybą Departamente galima tik asmenis baigusius įvadinį mokymą. Siekiant ištaisyti esamą padėtį tikslinga keisti reglamentavimą, nustatant, kad reikalavimai kandidatams į tarnybą Departamente nustatomi Departamento direktoriaus įsakymu. Kartu taikomi bendrieji reikalavimai (taikomi valstybės tarnautojams) – išsilavinimo cenzas, nepriekaištinga reputacija ir t.t. Pareigūnų mokymus (analogiškus įvadinio mokymo kursams) organizuotų pats Departamentas, vadovaudamasis Departamento poreikius atitinkančia programa. 3. Esamas profesinių sąjungų veiklos reglamentavimas neigiamai veikia Departamento veiklą ir gali nepriimtinai įtakoti priimamus sprendimus.
Neigiama profesinių sąjungų įtaka pasireiškia (ar gali pasireikšti) per įtakos Departamento veiklai darymą (privalomas profesinės sąjungos narių dalyvavimas komisijos nario teisėmis atrankos komisijose priimančiose sprendimus dėl skyrimo į pareigas, derinimas su profesine sąjunga taikant tarnybinę atsakomybę, įtaka vykdant Departamento reorganizaciją ir užtikrinant operatyvius veiklos pokyčius). Nerimą kelia tendencija plėsti profesinių sąjungų įtaką vidaus reikalų įstaigoms. Vidaus tarnybos statute yra numatyta profesinių sąjungų atstovo dalyvavimas nario teisėmis vertinant pareigūnų tarnybinę veiklą (dėl to profesinės sąjungos atstovai galėtų daryti įtaką ne tik pareigūno karjerai, kaip jau yra šiuo metu, bet ir pareigūno veiklos vertinimui bei su tuo susijusių skatinimo ar finansinių sankcijų priemonių taikymo – priklausomai nuo vertinimo komisijos sprendimų kistų pareigūno darbo užmokestis). Žvalgybos įstatymo 40 str. 1 d. 13 p. draudžia kurti profesines sąjungas, būti jų nariais ir dalyvauti jų veikloje. Analogiška nuostata turėtų būti taikoma ir Departamentui – tai atitiktų Departamento veiklos specifiką ir būtinybę veikti nepriklausomai nuo veiksnių nesusijusių su Departamento uždavinių įgyvendinimu. 4. Tarnybinis kaitumas. Dėl dinamiškų Departamento veiklos pokyčių (stambūs tarptautiniai renginiai, didelis atvykstančių saugotinų asmenų skaičius ir t.t.), kartais susidaro situacija kuomet būtina pavesti pareigūnui vykdyti kitas pareigas. Šiuo metu tai įmanoma tik dalinai - suformulavus papildomą užduotį (tačiau įsigaliojus naujajam Vidaus tarnybos statutui net negalima mokėti priemokos už papildomų užduočių atlikimą) arba laikinai perkeliant į kitas pareigas (pavedant vykdyti nesančio pareigūno funkcijas).
Tačiau tam (laikinam perkėlimui į kitas pareigas) būtina, kad būtų laisvos kitos pareigos ir pareigūnas tam duotų sutikimą (išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atvejus). Esant dabartiniam reglamentavimui nėra galimybės pareigūnui teisėtai, darbdavio sprendimu nesant pareigūno sutikimo, pavesti atlikti kitas pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 21 straipsnis numato, kad esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti tarnybos pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiareikšmes arba žemesnes tarnybos pareigūno pareigas. Kitas pareigas atliekančiam pareigūnui garantuojamas ne mažesnis darbo užmokestis nei jo nuolatos einamose pareigose. Analogiška nuostata, Departamento veiklą reglamentuojančiame įstatyme, sudarytų galimybę lanksčiai reaguoti į pokyčius ir užtikrinti tinkamą Departamento uždavinių įgyvendinimą. 5. Papildomas darbas. Vidaus tarnybos statutas suteikia teisę pareigūnams dirbti kitą darbą. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 str. 7 d. bei Žvalgybos įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. draudžia pareigūnams ir kariams dirbti kitą darbą. Manome, kad analogiška nuostata turėtų būti taikoma ir Departamento pareigūnams. Kartu su motyvuojančia daro užmokesčio sistema tai sudarytų prielaidas tarnybą rinktis motyvuotiems pareigūnams, savo karjerą ir tikslus siekiantiems realizuotis Vadovybės apsaugos tarnyboje. 6.
ekstremaliai situacijai – tokiai kaip masiniai neramumai, nepaprastoji ar karo padėtis, Departamentas privalėtų veikti pagal specialius tokių ekstremalių situacijų valdymui, šalies Vadovų tinkamos veiklos tęstinumo užtikrinimo planus, kuriuose yra išdėstoma ne viešo pobūdžio, jautri informacija apie saugomų asmenų evakuacijos planus, galimas dislokacijos vietas, saugomų asmenų veiklos tęstinumui naudojamas priemones, kita jautri informacija. Šiuo metu Departamentas kaip sudėtinė vidaus reikalų sistemos dalis privalo tokio pobūdžio dokumentus derinti su Vidaus reikalų ministerija, jos tarnautojais, kas didina riziką tokio pobūdžio jautrios informacijos išviešinimui, o toks išviešinimas gali sukelti sunkių pasekmių. Valdant tokias situacijas ir minėtos panašios jautrios informacijos išsaugojimui būtų svarbus tiesioginis šalies vadovų nurodymų vykdymas, ko dabar neleidžia esamas pavaldumas. Departamentas privalo turėti galimybę veikti operatyviai ir lanksčiai reaguoti į kintančią situaciją. 7. Esama darbo užmokesčio sistema nelanksti ir nekonkurencinga. Departamentas susiduria su sunkumais siekdamas priimti aukštos kvalifikacijos, fiziškai stiprius ir motyvuotus pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento pareigūnams tikslinga nustatyti aukštesnius nei vidaus reikalų sistemos kovinio-fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės reikalavimus, siekiant suformuoti profesionalią, lojalią ir motyvuotą komandą, tikslinga įtvirtinti ir adekvačią darbo užmokesčio sistemą. Esama vidaus reikalų sistema apima daug įstaigų ir bet koks Departamento veiklos reglamentavimo pakeitimas paliečia ir kitas įstaigas (kaip vieningos sistemos dalį). Tai sąlygoja esamos sistemos ir teisinio reglamentavimo nelankstumą ir inertiškumą bei mažą imlumą naujovėms (kas yra būtina atsižvelgiant į nuolatos kintančią situaciją). Tik dinamiškai į išorės pokyčius galinti reaguoti sistema (įstaiga) gali užtikrinti maksimalų rezultatą.
Departamentas privalo turėti galimybę veikti operatyviai ir lanksčiai reaguoti į kintančią situaciją – o tai faktiškai neįmanoma tol kol Departamentas bus priskiriamas vidaus reikalų įstaigoms. Dalyvaujant Europos svarbių asmenų apsaugos tarnybų tinklo veikloje ir bendraujant su kolegomis neformalioje aplinkoje ryškėja tendencijos apsaugą vykdančioms tarnyboms tapti savarankiškomis ir turėti kuo trumpesnę valdymo grandinę įtakojančią sprendimų priėmimą. Šiai dienai Europoje praktika yra skirtinga ir pirmųjų asmenų apsaugos funkcija yra vykdoma tiek savarankiškų įstaigų, tiek ir priskirta tarnyboms, analogiškoms Krašto apsaugai, Valstybės saugumui, Policijai, Krizių valdymo centrui. Projektų tikslas
Įstatymų projektų iniciatoriai Seimo nariai Artūras Paulauskas, Darius Petrošius, Arvydas Anušauskas, Michal Mackevič, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Eduardas Šablinskas. Įstatymų projektus parengė Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 3.. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Departamentas yra viena iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, o Departamento pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų statusą ir tarnybos sąlygas apibrėžia Vadovybės apsaugos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, tam tikra apimtimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
Pažymėtina, kad taikant dabartinį reglamentavimą, organizuojant tarnybą Departamente kyla aukščiau aptartų problemų. Taip pat tokiomis aplinkybėmis labai sunku į tarnybą Departamente pritraukti reikiamus specialistus, o esami darbuotojai nemotyvuojami siekti geriausių rezultatų, o būnant statutine vidaus reikalų sistemos įstaiga, šių problemų ir toliau išspręsti nepavyks. 4..Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siekiama tobulinti Departamento veiklos organizavimo sistemą, Departamento pareigūnų karjeros sistemą, nustatyti konkurencingą darbo užmokestį ir įtvirtinti Departamento pareigūno statusą, atitinkantį Departamento vietą valstybės institucijų sistemoje, jam keliamus reikalavimus ir pavestų uždavinių svarbą. Priėmus Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektą ir kartu su juo teikiamus įstatymų pakeitimų projektus, padidės Vadovybės apsaugos tarnybos patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas. Priimant minėtus pakeitimus, bus siekiama šių rezultatų:
1) Nustatyti, kad Vadovybės apsaugos tarnyba tai Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui atskaitinga įstaiga ir įtvirtinti šios institucijos specifiką ir tarnybos joje ypatumus. 2) Nustatyti, kad Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas – tai valstybės pareigūnas. Tokiu būdu Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui būtų suteiktas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis statusas.
3) Įtvirtinti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kurioje darbo užmokesčio dalis, nepriklausanti nuo darbo rezultatų, būtų sumažinta, vietoje esamo reglamentavimo, pagal kurį taikomas statiškas pareiginės algos koeficientas ir mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią išimtinai nuo pareigūno pasiekimų tarnyboje. Asmeniui, paskirtam į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus), būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba du kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti 4 procentus didesnę pareiginę algą. Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus, o tai leistų ilgesnį laiką, nei taikant esamą sistemą, motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų ir nedelsiant reaguoti į tarnybinės veiklos rezultatų suprastėjimą. Atitinkamomis priemonėmis būtų kuriamos prielaidos horizontaliai karjerai, specialistų lygmens pareigūnams palankesnis reglamentavimas, didinantis visų pirma jų motyvaciją. Tokie pakeitimai įtvirtintų aiškesnę, teisiškai labiau pagrįstą ir visai valstybei plačiuoju požiūriu naudingesnę karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri skatintų Vadovybės apsaugos tarnybos darbo efektyvumą bei neabejotinai gerintų jo kokybę ir leistų atsisakyti neefektyvių bei produktyvaus darbo neskatinančių priemonių. 4) Nustatyti konkurencingą Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestį.
Šiuo tikslu Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestis būtų reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, maksimalus Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams siūlomas nustatyti darbo užmokestis būtų žymiai didesnis nei šiuo metu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad būtų atsisakyta abejotino tikslingumo išmokų (numatytų Vidaus tarnybos statute) – butpinigių ir vykimo į tarnybą išlaidų kompensavimo. Pažymėtina, kad dėl siūlomos Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekto įsigaliojimo nuostatos didelei daliai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų iš karto, įsigaliojus įstatymui, darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų. Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto, įsigaliojus įstatymui, numatomas tik žemiausias pareigas einantiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims. Tai leistų į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje jau netrukus pritraukti naujų, perspektyvių specialistų. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projekto tikslų būtent ir yra keliamiems reikalavimams adekvataus darbo užmokesčio nustatymas visų pirma specialistų lygmens, o ne vadovaujamą darbą dirbantiems pareigūnams, todėl šiai grandžiai numatytas didžiausias darbo užmokesčio, kuris galėtų būti gaunamas ilgalaikėje perspektyvoje, didėjimas. Motyvacijos bei visapusiško tobulėjimo skatinimas būtų pasiekiamas mažinant atotrūkį tarp specialistų ir vadovų lygmens pareigūnų darbo užmokesčio.
Siūlomas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio lygis pasirinktas atsižvelgiant tiek į statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį bei šios srities teisėkūros tendencijas, tiek į valstybės pareigūnų, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, darbo apmokėjimą. 5) Įtvirtinti tarnybinius rangus, vietoj tarnybinių laipsnių ir nustatyti atitinkamus priedus už juos. 6) Šalinti kitus galiojančio reglamentavimo trūkumus: nustatant kitokį darbo laiko reglamentavimą, nustatant priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje sąlygas ir reikalavimus, tikslinant nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir priėmimo į tarnybą ribojimus, uždraudžiant profesinių sąjungų veiklą Vadovybės apsaugos tarnyboje, panaikinant pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, įtvirtinant galimybę, esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnui laikinai pavesti atlikti kitas pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomų įstatymų priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomų įstatymų priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektu teikiama 18 įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, siekiant inkorporuoti Vadovybės apsaugos tarnybos teisinį reguliavimą į esamą teisinę sistemą. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nesiūloma nustatyti naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus reikės priimti juos įgyvendinamuosius teisės aktus, patikslinti kai kurių galiojančių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo teisinius pagrindus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti per metus papildomai reikėtų skirti apie 1 mln. Eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „Vadovybės apsaugos tarnyba“, „valstybės pareigūnas“, „darbo apmokėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2016-07-13 Nr. XIIP-4574 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 2 straipsnis yra perteklinis: 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkto pakeitimas (įstatymo Nr. XII-2371 2 straipsnis), kuriuo šis punktas yra išdėstomas nauja redakcija, kurioje Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nėra minimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-28 Nr. S-2016-4737 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ nr. XIIP-4556 – XIIP-4574 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4556 (toliau – Projektas) ir kartu pateiktus derinti šiuos projektus:
1) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
2) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
3) Lietuvos Respublikos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
4) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
5) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
7) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
8) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektą;
9) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
10) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
11) Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
12) Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą;
13) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
14) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
15) Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 18, 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
16) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio papildymo VI skyriumi įstatymo projektą;
17) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4, 6, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
18) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. liepos 13 d. išvados dėl Projekto 6 punkte, 12 punkto ketvirtoje pastraipoje, taip pat 21, 89, 117 ir 153 punktuose pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8