Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 172 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„172 straipsnis. Prekybos naftos produktais licencijose nustatytos tvarkos pažeidimas
pardavimas arba įsigijimas nesilaikant licencijuojamos reguliuojamos veiklos sąlygų mažmeninėje prekyboje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Naftos produktų pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 3. Naftos produktų pardavimas arba įsigijimas nesilaikant licencijuojamos reguliuojamos veiklos sąlygų didmeninėje prekyboje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 4. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti naftos produktų konfiskavimą. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti iš naftos produktų pardavimo neturint licencijos gautų pajamų konfiskavimą.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 330 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „330 straipsnis. Įpareigotų kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonių ar užsienio įmonių filialų valstybės atsargų nesukaupimas ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimas
aktuose nustatyta tvarka kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonių ar užsienio įmonių filialų valstybės atsargų nesukaupimas, netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimas užtraukia baudą įmonių ar užsienio įmonių filialų vadovams nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki dviejų trijų tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų tūkstančių iki trijų keturių tūkstančių eurų. 3.
dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padaręs didelę žalą valstybės interesams, užtraukia baudą įmonių ar užsienio įmonių filialų vadovams nuo trijų keturių tūkstančių iki šešių aštuonių tūkstančių eurų. 4. Laikoma, kad didelė žala valstybės interesams padaryta, kai įpareigotuose teisės aktuose nustatyta tvarka kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonėje ar užsienio įmonės filiale trūkstamas tinkamos kokybės valstybės atsargų kiekis viršija vieną tūkstantį šimtą tonų. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Raimundas Markauskas
Projekto XIIP-4540(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 172 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„172 straipsnis. Prekybos naftos produktais licencijose nustatytos tvarkos reguliuojamos
veiklos sąlygų pažeidimas
pardavimas arba įsigijimas nesilaikant licencijuojamos reguliuojamos veiklos sąlygų mažmeninėje prekyboje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Naftos produktų pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 3. Naftos produktų pardavimas arba įsigijimas nesilaikant licencijuojamos reguliuojamos veiklos sąlygų didmeninėje prekyboje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 4. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti naftos produktų konfiskavimą. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti iš naftos produktų pardavimo neturint licencijos gautų pajamų konfiskavimą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS
projektŲ
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti reaguojant į stebimas šešėlinės ekonomikos plėtros tendencijas didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis nelegalus kuras Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį rinkos[1]. Be to, nuo 2015 m. pradžios pastebima, kad Lietuvos didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai. Tikėtina, kad dalis šių degalų parduodami pigiau nei rinkos kainomis, nes už juos nėra sumokami visi privalomi mokesčiai. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad į Lietuvą per mėnesį įvežama bent 10 tūkst. tonų naftos produktų, už kuriuos nesumokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Tokiu būdu į Lietuvos biudžetą per mėnesį nesurenkama ne mažiau kaip 2 mln. EUR mokesčių.
EUR mokesčių. Šios problemos mastą taip pat atskleidžia ir pastaruoju metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) išaiškinti sukčiavimo atvejai. Kovo viduryje FNTT išaiškintos PVM grobstymo schemos atveju iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose bei parduodami transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Sukūrus sudėtingą sukčiavimo schemą vos per vienerius nusikalstamos veiklos metus į valstybės biudžetą buvo nesumokėta apie 12 mln. EUR PVM. Schemoje buvo naudojamasi 24 Lietuvos bendrovėmis, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM sumokėjimo, savo veikloje naudojo fiktyvių Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotų bendrovių tinklą.[²] Kita, tuo pačiu principu 2014 – 2015 metų laikotarpiu veikusi, grupuotė, FNTT išaiškinta praėjusių metų gruodį, taip pat nuslėpė apie 8 mln. EUR PVM. Nusikalstamai veiklai vykdyti vien Lietuvoje buvo naudojama 12 įmonių, kurios tik imituodavo ūkinę finansinę veiklą, o įskaitant ir registruotas užsienio šalyse viso schemoje dalyvavo 24 bendrovės.[³] Tokiu būdu vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. EUR PVM. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, bendras PVM grobstymo mastas prekyboje tarp Europos Sąjungos valstybių narių siekia apie 50 mlrd. EUR per metus bei yra keliamos iniciatyvos šiai problemai spręsti[⁴]. Tarp valstybės institucijų Lietuvoje taip pat sutariama, jog ši problemos egzistuoja. Vadovaujantis VMI pateikta informacija, šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nors Lietuvos teritorijoje veikia tik apie 900 degalinių.
Taigi, trims degalinėms tenka po vieną didmenininką ir toks pasiskirstymas akivaizdžiai rodo iškreiptą bei tikrovės neatitinkančią situaciją. Šiame kontekste Įstatymų projektais siūlomos kompleksinės priemonės leistų tinkamai sureguliuoti didmeninės prekybos naftos produktais veiklos sąlygas, rinkoje užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei kovoti su mokesčių vengimu. Pabrėžtina, jog leidimų išdavimo sąlygų griežtinimas ir kitų, papildomų, priemonių įtvirtinimas atitinka būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Esama licencijavimo sistema su nustatytais minimaliais reikalavimais neužtikrina išvardintų tikslų pasiekimo, tad mažiau griežtos priemonės nėra efektyvios. Be to, Įstatymų projektais siūlomos pataisos leistų apsaugoti viešąjį interesą dėl mokesčių surinkimo bei būtų vienodai ir lygiai taikomos visiems rinkos dalyviams. Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Siekiant šio tikslo, Įstatymų projektais ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
garantiją siekiant gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus;
3išplėsti teisę stabdyti išduotus leidimus verstis prekybos naftos produktais veikla;
4nustatyti pirkėjo pareigą įsigyti produktus tik iš leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčių ūkio subjektų bei finansines sankcijas už šio reikalavimo pažeidimą;
5atsisakyti atsargų kaupimo lengvatų ir sugriežtinti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Pirminis teikiamų Įstatymų projektų siūlytojas – Lietuvos verslo konfederacija. Rengiant teikiamus Įstatymų projektus dalyvavę organizacijos bei institucijos: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 8 p. yra nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra atsakinga už energetikos veiklos licencijavimą bei šia veikla užsiimančių įmonių priežiūrą ir kontrolę. Energetikos įstatymo 13 str. 1 d. 2 p., 23 str. 7 d.ir 24 str. 6 d. nustato, jog leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimas, sustabdymas ir kitos susijusios funkcijos yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija. Jos atliekamos Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 23 str. 5 d. 3 p. ir 24 str. 4 d. 2 p. yra pateikiamas sąrašas nusikalstamų veikų, dėl kurių asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis prekyba naftos produktas, per pastaruosius penkerius metus negali būti įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Numatoma, kad leidimas nėra neišduodamas tik tuo atveju, jei šios veikos yra padarytos disponuojant naftos produktais. Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. 4 p. taip pat nurodoma, kad leidimai stabdomi, paaiškėjus, jog šis reputacijos reikalavimas yra netenkinamas. Energetikos įstatymo 24 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra išduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkantiems 2 str. 1 d. pateiktą asmens apibrėžimą. Energetikos įstatymo 24 str.
Energetikos įstatymo 24 str. 5 d. yra išvardintos sąlygos, kurių turi laikytis leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė, tarp kurių nėra įtvirtintos pareigos šiuos produktus įsigyti tik iš leidimus turinčių ūkio subjektų. Administracinių nusižengimų kodekso 172 str. numato baudas nuo 300 iki 3000 EUR už naftos produktų pardavimą didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų ar neturint licencijos. Atitinkamos baudos pirkėjui nėra įtvirtintos. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2 str. 2 d. pateiktas įpareigotosios įmonės sąvokos apibrėžimas, nurodant, kad atsargas kaupti turi tik tos įmonės, kurių perdirbtų, pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų benzino ar mazuto arba 2 500 tonų dyzelino. Administracinių nusižengimų kodekso 330 str. nustato baudas nuo 300 iki 6000 EUR už įpareigotosios įmonės įsipareigojimų nevykdymą – valstybės atsargų nesukaupimą arba netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl reikalavimo pateikti garantiją Energetikos įstatymo projektu siūloma Energetikos įstatymo 24 str. papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais siekiantis gauti asmuo privalo pateikti 1 mln. EUR arba, jei ūkio subjektas atitinka nustatytus objektyvius kriterijus, 0,1 mln. EUR vertės garantiją (banko garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą). Ši garantija leistų užtikinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą. O kriterijais, kuriuos atitinkantis ūkio subjektas nustatyta tvarka turėtų teisę pateikti mažesniąją garantiją, laikytini:
EUR dydžio nuosavo kapitalo turėjimas;
mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei;
veiklos vykdymas ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo leidimui gauti pateikimo dienos. Siūlymas nustatyti garantijos reikalavimą yra paremtas kitų, su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių, Europos Sąjungos šalių narių gerąja praktika. Estijoje, priklausomai nuo to, ar naftos produktai pateikti autorizuotai prekybai (išleisti į laisvą apyvartą), yra taikoma 0,1 mln. EUR arba 1 mln. EUR garantijos suma. Čekijoje numatytas 20 mln. arba 10 mln. CZK (0,74 mln. arba 0,37 mln. EUR) garantijos reikalavimas. Lenkijoje ši suma siekia 10 mln. PLN (2,34 mln. EUR), nepriklausomai nuo licencijuojamos prekybos naftos produktais rūšies. Garantijų įvedimas minėtose šalyse turėjo teigiamą efektą – pagerėjo tarpinstitucinis bendradarbiavimas, be to, dėl garantijas suteikiančių finansų ar draudimo įstaigų atliekamo bendrovių, prašančių prievolių įvykdymo užtikrinimo, įvertinimo, buvo sudarytos sąlygos šią veiklą vykdančių įmonių patikimumui didėti. Pabrėžtina, jog tokio pobūdžio reikalavimai Lietuvoje jau sėkmingai taikomi kitose srityse. Pavyzdžiui, mokesčių sumokėjimo užtikrinimui skirtos garantijos reikalavimas iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko numatytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 str. 3 d.
3 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme taip pat minimas reikalavimas pateikti garantijas dėl atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 str. numatyta pareiga kelionių organizatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą – laidavimo draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 42 str. 13 d. 3 p. taip pat numato teisę uostą valdančiai įmonei sutartyje su atestuotu asmeniu dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos numatyti pareigą pateikti banko išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą. Dėl reikalavimų reputacijai sugriežtinimo Siekiant sugriežtinti reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems gauti ar turintiems leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ar nefasuotais naftos produktais, Energetikos įstatymo projektu siūloma Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. 4 p., 23 str. 5 d. 3 p. ir 24 str. 4 d. 2 p. atsisakyti detalizavimo, kad nusikalstamos veikos yra padarytos disponuojant būtent naftos produktais. Kaip rodo praktika, nusikalstama veikla didmeninėje naftos produktų rinkoje paprastai užsiima jau už įvairias nusikalstamas veikas teisti asmenys – egzistuoja pakartotinių pažeidimų rizika. Pateikiant pavyzdį, FNTT atskleidus dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, paaiškėjo, prieš trejus metus lygtinai iš pataisos įstaigos anksčiau paleistas grupuotės organizatorius į sudėtingą PVM grobstymo schemą įtraukė ne tik savo sūnų, vadovavusį bendrovei, besiverčiančiai didmenine prekyba naftos produktais bei transporto paslaugomis, bet ir dar 10 asmenų.[5] Pažymime, jog griežti reikalavimai reputacijai yra sėkmingai taikomi ir kitose srityse.
Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymu reputacijos reikalavimai yra numatyti bankų vadovams bei asmenims, įgyjantiems mokėjimo įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalį. Panašūs reikalavimai reputacijai yra taikomi ir asmenims, veikiantiems elektros energetikos sektoriuje. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ str. taip pat numato reputacijos reikalavimus įmonių, siekiančių gauti licenciją alkoholio gamybai ar prekybai, vadovams ir kitiems darbuotojams. Dėl leidimų galiojimo sustabdymo Energetikos įstatymo projektu siūloma papildyti Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. nauju 6 p., numatant papildomus pagrindus leidimo vestis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla galiojimo sustabdymui, jeigu nepriemokos biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondui ir muitinei ir (arba) pradelsti įsipareigojimai leidimo galiojimo metu viršija 10 tūkst. EUR sumą ir jeigu dėl šios sumos nėra ginčo ginčus nagrinėjančiose institucijose ir (ar) dėl šių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų nėra priimto kito specialaus statuso, kuris yra nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši pataisa padėtų efektyviai kovoti su fiktyvių įmonių veikla ir suteiktų reikšmingą kontrolės priemonę, kuri leistų iš anksto pastebėti didėjančią mokesčių mokėtojo riziką bei prevenciškai atgrasytų tokius asmenis nuo mokesčių vengimo.
Dėl leidimų išdavimo centralizavimo Energetikos įstatymo projektu siūloma keisti leidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis išdavimo tvarką. Įpareigoti, kad šią funkciją vykdytų ne Savivaldybės, bet centralizuotai viena valstybės institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuri, pagal Energetikos įstatymo 8 str. 1 d., reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Savivaldybėms paliekama atsakomybė tik už leidimų mažmeninei prekybai išdavimą, kadangi ši veikla yra susieta su konkrečia vietove. Kartu, Energetikos įstatymo 23 str. 7 d. bei 24 str. 6 d. pakeitimais, siūloma numatyti Komisijos pareigą viešai skelbti aktualią informaciją apie ūkio subjektams išduotus leidimus, kas leis efektyviau įgyvendinti šią veiklą vykdančių įmonių priežiūrą ir sudarys sąlygas pirkėjams įsitikinti, kad naftos produktus įsigyja iš galiojantį leidimą turinčio subjekto. Dėl pirkėjo atsakomybės įtvirtinimo Siūloma papildyti Energetikos įstatymo 24 str. 5 d. nauju 10 p., nustatant pareigą energetikos įmonėms naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Pabrėžtina, jog analogiška priemonė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. Kartu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 172 str., numatant finansines sankcijas pirkėjui už minėtosios pareigos nevykdymą. Pirkėjo galimybes įsitikinti, ar naftos produktus perka iš leidimą turinčio subjekto, leis užtikrinti Energetikos įstatymo projektu siūloma pataisa, įpareigojanti Komisiją viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus.
Įstatymų projektų rengėjų nuomone, ši priemonė yra būtina siekiant sumažinti galimybes neteisėtai realizuoti naftos produktus rinkoje. Ji aktuali ir tuo požiūriu, kad fiktyviai įsteigtos įmonės gali vengti pateikti leidimo išdavimui privalomą garantiją ir veikti be jo. Todėl vien tik pardavėjui numatyta atsakomybė būtų nepakankamai efektyvi. Dėl atsargų lengvatų panaikinimo Siūloma patikslinti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2 str. 2 d. pateiktą įpareigotosios įmonės sąvokos apibrėžimą, atsisakant išimties, leidžiančios atsargų nekaupti įmonėms, kurių perdirbtų, pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus neviršija 1 000 tonų benzino ar mazuto arba 2 500 tonų dyzelino. Projektu ši riba nėra visiškai panaikinama, o keičiama 100 tonų, kiekio neskaidant pagal produkto tipą, kas atsakingai institucijai palengvins užduočių administravimą. Kartu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 330 str., sugriežtinant finansines sankcijas už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą. Padidinti baudas bei sumažinti trūkstamo atsargų kiekio ribą, nuo kurios šie administraciniai nusižengimai laikomi padariusiais didelę žalą valstybės interesams. Atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais. Pažymėtina, jog vien dėl aukščiau nurodytų, FNTT tyrimų dėka išaiškintų, nusikalstamų grupuočių veiklos į Lietuvą buvo įvežta apie 100 tūkst. tonų naftos produktų.
Nustatytose schemose buvo nurodytos 36 fiktyvios įmonės, kurios, pagal dabartinį reglamentavimą, turėjo „teisę“ įvežti po beveik 3500 tonų, nekaupiant privalomojo valstybės rezervo. Už šį naftos produktų kiekį valstybės atsargos arba išvis nebus kaupiamos, arba ta našta bus perkelta sąžiningai rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Be to, esama išimtis buvo priimta atsižvelgiant į atsargų kaupimo resursų ir galimybių ribotumą, tačiau šiuo metu yra nebeaktuali. Pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 23 str. 1 d., nuo 2015 m. pradėjus centralizuotą atsargų kaupimą ir tvarkymą, Lietuvos naftos produktų agentūra turi pareigą su įpareigotosiomis įmonėmis sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo susitarimus. Tad naftos produktų rinkoje veikiančios įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi galimybę pačios fiziškai nelaikyti atsargų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektų poveikio vertinimas pateiktas aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai turėtų teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo, nes užkirs kelią fiktyvių ir realios veiklos nevykdančių juridinių asmenų steigimui, PVM grobstymui, užtikrins geresnį ir efektyvesnį mokesčių administravimą bei licencijavimo priežiūrą. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Keisti kitų įstatymų, priimti naujus ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektu sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Energetikos įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1-19 „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotą institucija turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą dėl laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarkos. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr.
1901 „Dėl Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Taip pat, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 1-239 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Prognozuojama, kad užkirtus kelią PVM grobstymui, valstybės biudžetas galėtų sutaupyti aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytas sumas, kurių šiuo metu netenka dėl šešėlinė veiklos prekybos naftos produktais rinkoje. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Prekybos licencija, naftos produktai, didmeninė prekyba, atsargos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Teikia
Seimo nariai Andrius Palionis Raimundas Markauskas [1] Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos šešėlinė Ekonomika“ Nr.
4, 2015. http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/05/LSE-2015-po-viena-psl.pdf [2] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1151 [3] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1136 [4] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano, 2016. http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-148-LT-F1-1.PDF [5] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1151
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-17 Nr. S-2016-4515 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4538, LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4539 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO projektO NR. XIIP-4540 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4538), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4539 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4539), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4540, pagal kompetenciją teikiame pastabas. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4539 keičiamo Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis. Atsargų kiekis kaupiamas, be kita ko, nustatant įpareigojimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr.
XIP‑4539 siūloma keisti naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms ir įvežančioms įmonėms, patenkančioms į įpareigotųjų įmonių sąvoką, tenkančios atsargų kaupimo pareigos apimtys, turėtų būti įvertintas tokių pakeitimų poveikis atsargų kaupimo įgyvendinimo politikai. Be to, išplečiant įpareigojimo taikymą, kyla klausimas, ar tai bus pagrįsta realiais atsargų kaupimo poreikiais ir nesudarys perteklinės naštos verslui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip atsakingos už atsargų kaupimo ir verslo aplinkos politikas formuojančios institucijos, išvadą. 2. Projekto Nr. XIIP-4538 1 ir 2 straipsniais siūloma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perduoti su didmenine prekyba naftos produktais susijusią ūkio veiklos priežiūrą. Primename, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teises aktais[1], reglamentuojančiais energetikos sektorių, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, privalu užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir nešališkumą. Siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, turi būti užtikrinti adekvatus žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai atitinkamas funkcijas privalu įvertinti šioms atlikti būtinų išteklių poreikį. Priešingu atveju, galėtų būti pažeistas nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar papildomų funkcijų perdavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepareikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto ar žmogiškųjų išteklių. 3. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 3, 6, 7 dalimis siūloma įteisinti laidavimo arba garantijos prievolę asmenims, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
Siūloma nustatyti 1 milijono arba 100 tūkstančių eurų vertės laidavimo arba garantijos dydžius. Akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas ir minėti laidavimo arba garantijos dydžiai turės reikšmingą įtaką prekybininkams ir jų ūkinei veiklai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo, įstatymo įgyvendinimo ir poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimas. 4. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad nefasuotais naftos produktais prekiaujanti energetikos įmonė privalo nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Kitaip tariant, nustatomas reikalavimas gaminių prekybos taisyklėms, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 5. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 8 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama, be kita ko, numatyti laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką. Kitaip tariant, įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis bus vertinama koks sumažinto laidavimo arba garantijos dydis konkrečiu atveju galėtų būti taikomas ūkio subjektui.
Tai reiškia, kad be įstatyme nurodytų sąlygų įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos papildomos ir, iš esmės, lygiavertės ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias bus vertinamas sumažinto dydžio diferencijavimas, pradedant nuo 100 tūkstančių eurų sumos. Šiame kontekste norėtume priminti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu“[2]. Atsižvelgdami į tai, manome, kad visos laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). [2] Šiuo klausimu žiūrėti Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą.
2016-06-27 Nr. XIIP-4540 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas nėra įsigaliojęs ir įsigalios 2017-01-01, todėl atitinkamai keistina projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Anastazija Makevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-06-272 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas nėra įsigaliojęs ir įsigalios 2017-01-01, todėl atitinkamai keistina projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Įsigaliojimo data, nurodyta projekte yra jau praėjusi, o ANK - įsigaliojęs. Įstatymo įsigaliojimo data derintina su pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 įsigaliojimo data: 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pateikia savo poziciją dėl Įstatymų projektų. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (2 uždavinys).
Įgyvendinant minėtus tikslą ir uždavinį, Energetikos įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ir leidimus verstis nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, funkcijos, susijusios su aukščiau minėtų leidimų išdavimu, yra priskiriamos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Projektuose nėra pagrįsta ar paaiškinta, kodėl esamas reguliavimas yra netinkamas ir kaip funkcijų perdavimas Komisijai išspręs problemas, todėl, Komisijos nuomone, funkcijos, susijusios su suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu bei ūkio subjektų reguliuojamos veiklos kontrole, neturėtų būti priskiriamos Komisijai ir turėtų likti atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių kompetencijai dėl šių priežasčių:
šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla bei reguliavimo ypatumais ir yra kompetentingos vykdyti naftos produktų leidimų išdavimą. Be to, naftos produktų leidimų išdavimas savivaldybėse skatina regionų plėtrą, kitu atveju, centralizavus šį procesą ir funkcijas perdavus Komisijai, galimai bus stabdoma regioninė plėtra. 2.
dujų bei nefasuotų naftos produktų pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi rinkoje veikia daug dalyvių, užtikrinama tinkama teikiamų paslaugų /produktų kokybė, garantuojama, kad prekės /paslaugos būtų prieinamos visiems vartotojams, todėl jiems taikytinos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos. Pagal galiojantį energetikos sektorių reglamentavimą, reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, yra pagrįsti tais atvejais, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje. 3. Komisijos nuomone, siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 2 uždavinys) yra nesusijęs su Įstatymų projektų tikslu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Be to, Komisija nevykdo ir negalėtų užtikrinti priežiūros funkcijų, kuriomis būtų pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai dėl mokesčių vengimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Todėl manytina, kad veiksmų, susijusių su mokesčių surinkimu, neteisėtų finansinių operacijų tyrimais ir kt., pagal kompetenciją turėtų imtis Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 4. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais. Šiuo metu Komisijos išduotas licencijas gamtinių dujų sektoriuje turi 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, 1 perdavimo sistemos operatorius, 5 gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai,
licencijų skaičius yra 6,7 karto mažesnis.
Atsižvelgdami į tai ir įvertinę Energetikos įstatymo projektą manome, kad siūlymas sąlygos neproporcingai didelę naštą Komisijai, kitiems viešojo administravimo subjektams ir ūkio subjektams, norintiems gauti leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, kadangi šiuo metu ūkio subjektai, turintys leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, atitinka visus reikalavimus, įtvirtintus Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Energetikos įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ūkio subjektai ne tik turės Komisijai teikti dokumentus, kurie numatyti Taisyklėse, bet ir pakartotinai susimokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą (490 Eur), kuri numatyta Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto 2000 gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“,
Komisiją kreiptųsi 274 ūkio subjektai, jie turėtų sumokėti 274*490=134.260 Eur. Atsižvelgiant į tai, toks leidimų išdavimo procesas ir tinkamas jo vykdymas pareikalaus papildomų Komisijos finansinių ir žmogiškųjų resursų.
Pažymėtina, kad Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo
nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, o tai pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti. 5. Komisija yra nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos apibrėžiamos Europos Sąjungos teisės aktuose – Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009, L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009, L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kt.
Pažymėtina, kad Europos šalių praktikoje nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių suskystintomis naftos dujomis bei nefasuotais naftos produktais, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su suskystintų naftos dujų bei prekybos nefasuotais naftos produktais leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu, neužtikrintų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų ir nesąlygotų efektyvesnės valstybinės priežiūros, o, kaip buvo minėta, nustatytų perteklinius įpareigojimus bei papildomą administracinę naštą ir finansavimo poreikį rinkos dalyviams bei Komisijai. Atsižvelgti Pastabos iš esmės skirtos ne šiam įstatymo projektui, o kitiems pakete esantiems įstatymų projektams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017-05-17 nutarimas Nr. 374) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir
Energetikos įstatymo projektas) 3 straipsniui, 4 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1–4 dalims ir 6 ir 7 dalims, 6 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalims, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4539 (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4540 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) 1 straipsniui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti toliau išdėstytas nuostatas, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
(2017-05-17 nutarimas Nr. 374)1
keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 172 straipsnio pavadinimas, nes jis neatitinka straipsnio turinio. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „172 straipsnis. Prekybos naftos produktais licencijose nustatytos tvarkos reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas“
(2017-05-17 nutarimas Nr. 374)2
Energetikos įstatymo projekto 1–2 straipsniuose, 4 straipsnio 2 dalyje,
nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: <2.1...2.3 punktai skirti kitiems projektams> 2.4.
Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomas atsakomybės už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą griežtinimas nepagrįstas objektyviais Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnyje nurodyto teisinio reguliavimo nepakankamumą pagrindžiančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad šiuo metu nustatyta atsakomybė neefektyvi (nenurodomas pažeidimų skaičiaus pokytis per pastaruosius kelis metus, pažeidimų mastas ir jais padaroma žala ir (ar) kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys baudų didinimo poreikį). Be to, projektų aiškinamojo rašto 4 punkto dalyje „Dėl atsargų lengvatų panaikinimo“ pateikti administracinės atsakomybės griežtinimo motyvai („atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais“) neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio
už Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nustatyti nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų baudą. Siūloma nuostata prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnio tikslinga atsisakyti. Pritarti Atsisakytina įstatymo projekto 2 straipsnio. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadoms. 7.2. tarpusavyje turi derėti įstatymų projektų Nr. XIIP-4538-4540 įsigaliojimo datos. Pasikeitus pagrindinio įstatymo (Projekto Nr. XIIP-4538(2)) įsigaliojimo datai, atitinkamai tikslintina Projekto Nr. XIIP- 4540(2) įsigaliojimo data. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė