Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 9 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų, leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų, leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą ir veiklą, kuriai reikalingi leidimai;“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“
1.
1Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;“
2Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“ 2.Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 punkte nurodytus leidimus verstis
prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Komisija Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informacija apie išduotus leidimus skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas
asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 arba 9 dalyse nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentus.“ 2.
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“
3Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 9 punktu:
„9) visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką asmenys privalo turėti šio straipsnio 8 dalyje arba, šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis – šio straipsnio 9 dalyje nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentą;“ 4.
Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 10 punktu: „10) nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.“
5Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1-3 punktuose nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Komisija Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informacija apie išduotus leidimus skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka.“
6Papildyti 24 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai.“
7Papildyti 24 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytos vertės laidavimo arba garantijos dydis gali
būti sumažintas iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį nei 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi didesnių kaip 1500 eurų dydžio mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir
(arba) muitinei;
3) didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos.“
8Papildyti 24 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytų laidavimo arba garantijos dokumentų išdavimo, dydžio nustatymo tvarką bei laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.”
straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio, išskyrus jo 6 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2016 m. spalio 31 d. 2.
straipsnių, 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 6 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Asmenys, kuriems leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais buvo išduoti iki 2016 m. spalio 31 d., šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytose Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 arba 9 dalyse numatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentą leidimus išduodančiai institucija privalo pateikti iki 2016 m. gruodžio 1 d. 4. Leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, išduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d., galioja ne ilgiau nei iki 2017 m. birželio 30 d., jei asmenys, kuriems šie leidimai išduoti, nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iki 2017 m. kovo 31 d. 5. Asmenys, kuriems leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir kurie pageidauja verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis 2017 m. liepos 1 d. ir vėliau, privalo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujo leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ar suskystintomis naftos dujomis išdavimo ne vėliau nei iki
prašomą leidimą, iki šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui išduotas leidimas netenka galios. 6. Šio įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnis, išskyrus jo 6 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 7. Šio įstatymo 1, 2 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Raimundas Markauskas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“
2Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir
(ar) įsipareigojimų muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“
21 straipsnio 5 dalį 7 punktu: „7) atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (talpyklų) ir degalų išdavimo kolonėlės, – licencijos, leidimo ar atestato galiojimas stabdomas nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos.“
1.
1Pakeisti 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens,
siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;“. 3. Papildyti 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus
mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir
(ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 10 tūkstančių eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“
4Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 9 punktu:
„9) visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką asmenys privalo turėti šio straipsnio 8 dalyje arba šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis – šio straipsnio 9 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus;“
5Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 10 punktu:
„10) nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje didmeninėje
prekyboje gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais.“
6Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informaciją apie išduotus leidimus juos išduodančios institucijos skelbia Licencijų informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.“
7Papildyti 24 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestines prievoles, jeigu asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Leidimą išduodanti institucija privalo įsitikinti, ar asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, įvykdė šioje dalyje įtvirtintą prievolę.“
8Papildyti 24 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 8 dalyje numatytos vertės prievolių įvykdymo
užtikrinimo dydis gali būti sumažintas iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos, jeigu to prašantis asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) turi ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir
(ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir
(ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
3) verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.“
9Papildyti 24 straipsnį 10 dalimi:
„10.
Naudos gavėju pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus privalo būti nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumente turi būti nurodyti Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išdavusios prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.“
10Papildyti 24 straipsnį 11 dalimi:
„11. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai ar ūkio subjektas atitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu netenkinama bent viena iš šio straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų, taikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma.“
11Papildyti 24 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos
produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos, asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dienos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį šiam asmeniui nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
12Papildyti 24 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo atnaujinti šio straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir pateikti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.“
13Papildyti 24 straipsnį 14 dalimi:
„14. Valstybinė mokesčių inspekcija, veikianti kaip naudos gavėjas pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, turi teisę gauti mokestinių nepriemokų sumokėjimą iš asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, išskyrus atvejus, jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, kuriems leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais buvo išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 ar 9 dalyje numatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą leidimus išduodančiai institucijai privalo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojusiomis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Šie asmenys šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą leidimus išduodančiai institucijai privalo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Leidimus išduodančios institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotų leidimų atitiktį pasikeitusiems reikalavimams įvertina bei prireikus išduotų leidimų galiojimą sustabdo, panaikina galiojimo sustabdymą ar panaikina leidimą ir apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotus leidimus Licencijų informacinėje sistemoje paskelbia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-17 Nr. S-2016-4515 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4538, LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4539 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO projektO NR. XIIP-4540 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4538), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4539 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4539), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4540, pagal kompetenciją teikiame pastabas. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4539 keičiamo Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis. Atsargų kiekis kaupiamas, be kita ko, nustatant įpareigojimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr.
XIP‑4539 siūloma keisti naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms ir įvežančioms įmonėms, patenkančioms į įpareigotųjų įmonių sąvoką, tenkančios atsargų kaupimo pareigos apimtys, turėtų būti įvertintas tokių pakeitimų poveikis atsargų kaupimo įgyvendinimo politikai. Be to, išplečiant įpareigojimo taikymą, kyla klausimas, ar tai bus pagrįsta realiais atsargų kaupimo poreikiais ir nesudarys perteklinės naštos verslui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip atsakingos už atsargų kaupimo ir verslo aplinkos politikas formuojančios institucijos, išvadą. 2. Projekto Nr. XIIP-4538 1 ir 2 straipsniais siūloma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perduoti su didmenine prekyba naftos produktais susijusią ūkio veiklos priežiūrą. Primename, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teises aktais[1], reglamentuojančiais energetikos sektorių, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, privalu užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir nešališkumą. Siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, turi būti užtikrinti adekvatus žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai atitinkamas funkcijas privalu įvertinti šioms atlikti būtinų išteklių poreikį. Priešingu atveju, galėtų būti pažeistas nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar papildomų funkcijų perdavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepareikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto ar žmogiškųjų išteklių. 3. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 3, 6, 7 dalimis siūloma įteisinti laidavimo arba garantijos prievolę asmenims, siekiantiems verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
Siūloma nustatyti 1 milijono arba 100 tūkstančių eurų vertės laidavimo arba garantijos dydžius. Akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas ir minėti laidavimo arba garantijos dydžiai turės reikšmingą įtaką prekybininkams ir jų ūkinei veiklai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo, įstatymo įgyvendinimo ir poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimas. 4. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad nefasuotais naftos produktais prekiaujanti energetikos įmonė privalo nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Kitaip tariant, nustatomas reikalavimas gaminių prekybos taisyklėms, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. 5. Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 8 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama, be kita ko, numatyti laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką. Kitaip tariant, įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis bus vertinama koks sumažinto laidavimo arba garantijos dydis konkrečiu atveju galėtų būti taikomas ūkio subjektui.
Tai reiškia, kad be įstatyme nurodytų sąlygų įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos papildomos ir, iš esmės, lygiavertės ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias bus vertinamas sumažinto dydžio diferencijavimas, pradedant nuo 100 tūkstančių eurų sumos. Šiame kontekste norėtume priminti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu“[2]. Atsižvelgdami į tai, manome, kad visos laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94). [2] Šiuo klausimu žiūrėti Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-27 Nr. XIIP-4538 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtintas vienas iš licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindų, siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu ar per pastaruosius penkerius metus priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu už šiame punkte išvardintas nusikalstamas veikas. Projekto rengėjai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą papildo žodžiais „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė sistemiškai nėra suderinta su Baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK), kuriame įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys. Teiktina pastaba dėl vartojamos formuluotės „kitoks dalyvavimas nusikalstamose veikose“, kurios turinys nėra aiškus BK kontekste. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo siejamas šio punkto pagrindas, paprastai priimamas ne už „dalyvavimą“ ar
„kitokį dalyvavimą“, o už nusikalstamos veikos „padarymą“. Be to, dalyvavimas
kaip veika įtvirtintas tik atskirose ir specifinėse nusikalstamų veikų sudėtyse (pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo, valstybės perversmo ir kt.), kurios yra siejamos ne tik su dideliu veikos pavojingumu, bet ir susiformavusia asmenų grupe ar trunkamuoju veikos pobūdžiu.
Išvardinti kriterijai netinka didžiajai daliai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte vardinamų nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimas nukreipia į rūšines sudėtis, įtvirtintas BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose („nusikalstamos veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai“), nors prieš tai jame išvardintos konkrečios nusikalstamos veikos (aprašytos ne tik minėtuose BK skyriuose). Teisės technikos aspektu turėtų būti apsispręsta, ar palikti nuorodas į atskirus BK straipsnius, ar skyrius. Šiame kontekste taip pat abejotina dėl penkerių metų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ribojamo pobūdžio termino racionalumo visų išvardintų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad penkerių metų teistumo terminas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose vyrauja apysunkių ir nesunkių nusikaltimų sudėtys (past. – teistumo terminai trumpesni), yra ne viena neatsargaus nusikaltimo (teistumas tik bausmės atlikimo laikotarpiu) ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (teistumas apskritai nekyla). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiant įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, būtina pataisyti ir šiuo metu egzistuojančias atitinkamo punkto spragas. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyta „tarpininko kyšininkavimo“ sudėtis, kuri 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 yra pakeista į „prekybos poveikiu“ nusikalstamos veikos sudėtį (žiūrėti BK 226 straipsnį).
Be to, formuluotė
„nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems“ keistina į
„nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam“, nes baudžiamoji
atsakomybė kyla ir už vienintelio nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar dalyvavimą jame. Be to, pastebėtina, jog iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, jog asmenims taikomos sankcijos tik tais atvejais, kai tam tikros nusikalstamos veikos padarytos
„disponuojant naftos produktais“ ir tokiu būdu praplečiant veikų ratą, dėl
kurių padarymo būtų ribojamos asmens teisės. Svarstytina, ar toks asmens teisių ribojimo išplėtimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto. 2. Projekto
punktu nustatant, jog leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šios sąlygos: „nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas atsižvelgiant į tai, jog norima reguliuoti tik prekybinius santykius tarp Lietuvos subjektų, tačiau neaišku, kaip ji galėtų būti pritaikoma, kai nefasuoti naftos produktai įsigyjami tarptautinėje rinkoje. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.
Be to, pažymėtina, jog aptartame kontekste neaišku, kaip būtų sprendžiamas asmenų lygiateisiškumo principo klausimas, nes vieniems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš Lietuvoje veikiančių pardavėjų, būtų taikomas ribojimas nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, o kitiems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš užsienyje veikiančių pardavėjų, toks ribojimas nebūtų taikomas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą, priešingu atveju svarstytinas klausimas dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. 3. Projekto 5 straipsnio 6 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 8 dalimi ir joje nustatyti, jog: „Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai“. Be to, projekto 5 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 9 dalimi ir joje nustatyti, jog laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas „iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos“. Bei šios dalies 3 punkte nustatyti, jog viena iš garantijos ar laidavimo sumažinimo sąlygų yra ta, jog asmuo „didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos“.
Nurodyto dydžio laidavimą arba garantiją ūkio subjektai turi turėti visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką (projekto 5 straipsnio 3 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punktas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, vertinamomis nuostatomis siūloma nustatyti papildomą reikalavimą (ūkinės veiklos sąlygą) asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Pastebėtina, kad šis papildomas reikalavimas pateikti laidavimo ar garantijos dokumentą nėra siejamas su mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu praeityje ar prašymo išduoti leidimą atitinkamai veiklai momentu, t.y. reikalaujama pateikti bet kokios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą dar jos nesant ir niekaip nepažeidus teisės aktų reikalavimų, be to, visiems subjektams nustatomas vienodo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimas (atitinkamai 1 mln. arba 100 tūkstančių eurų), neatsižvelgiant į jų turėtas ar turimas mokestines prievoles, šių prievolių vykdymo istoriją. Nurodytas papildomas reikalavimas vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė – tai sutarčių laisvė, sąžiningos konkurencijos laisvė, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas. Riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jei tai daroma įstatymu, yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus ir ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama visuomenei svarbaus tikslo
Respublikos akcizų įstatymą, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą. Pastebėtina, kad siūlomas reguliavimas skiriasi nuo nustatyto nurodytuose įstatymuose: pagal Elektros energetikos įstatymą turi būti užtikrinamas prievolių įvykdymas pagal konkrečias sutartis su atitinkamais ūkio subjektais, pagal Turizmo įstatymą laidavimu ar garantija turi būti užtikrintas turistų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir tik Akcizų įstatymo nustatytais atvejais laidavimu ar garantija gali būti užtikrinamas mokestinės prievolės įvykdymas, tačiau jis nustatomas ūkio subjektams tik įstatymo nustatytais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir nėra taikomas visam šių subjektų veiklos laikotarpiui. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad laidavimas ar garantija, kuriais turi būti užtikrinamas mokestinių prievolių, kurios neįvardytos ir kurių dydis nežinomas, įvykdymas, turi galioti visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį. Taigi negalima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas galiojančiam.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnį, mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai to reikia tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, jei šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama nurodyto įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašą. Jame nustatytas 21 atvejis, kai mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra taikomos visiems mokesčių mokėtojams, taigi ir tiems, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra būtinas. Minėta, kad ūkinės veiklos laisvė apima ir ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pastebėtina, kad asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra mokesčių mokėtojai ir jeigu jie nevykdo mokestinių prievolių, jiems turi būti taikomos tokios pačios poveikio priemonės, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams. Taigi abejotina, ar vien aiškinamajame rašte nurodyto fakto, kad didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai, taip pat jame paminėtų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išaiškintų sukčiavimo atvejų nurodymo pakanka, kad būtų galima teigti, jog tarp didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančių asmenų ir kitų ūkio subjektų - mokesčių mokėtojų yra tokio pobūdžio skirtumų, kad būtų objektyviai pateisinamas projektu siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas, kuris vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar jis nepažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo, todėl kyla abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatymo
atestato galiojimas sustabdomas, jeigu: „paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir
(arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir
(arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.“ Atsižvelgiant į tai, jog dokumentų, įgalinančių asmenį užsiimti tam tikra veikla, galiojimas stabdomas, kai mokestinis įsiskolinimas viršija 10 tūkstančių eurų sumą, nėra suprantamos siūlomos nustatyti laidavimo arba garantijos sumos, siekiančios 1 milijono eurų sumą. Teigtina, jog tokia disproporcija neatitinka proporcingo teisinio reguliavimo principo. Trečia, vertintina, jog tokio dydžio laidavimo arba garantijos sumos, o kartu ir kriterijus, jog laidavimo arba garantijos suma gali būti sumažinama tik asmenims, kurie jau veikia rinkoje ne mažiau nei trejus metus, nesiejant veiklos su jokiais kriterijais, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimu teisės aktų nustatytais terminais, ar veikla be jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ar kt., tiesiogiai apriboja galimybę naujiems asmenims verstis didmenine prekyba nefasuotas naftos produktais ir saugo esamų rinkos dalyvių interesus, kad į šią rinką sunkiai patektų nauji asmenys. Toks ribojimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl konkurencijos teisės normų.
Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime nurodė, jog „Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.“ Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Vertinant išdėstytas pastabas ir argumentus svarstytina, ar siūlomi nustatyti ribojimai, ypač siūlomas nustatyti garantijos ar laidavimo sumos dydis, visiems naujiems rinkos dalyviams lygus 1 milijonui eurų, pagrįstai apribos ūkio subjektų galimybes verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar jis nepažeidžia konkurencijos teisės normų, ar jis atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, ar toks ribojimas yra grindžiamas konstitucinėmis ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygomis. 4. Projekto 5 straipsnio 8 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 10 dalimi ir joje, be kita ko, nustatyti, jog garantijos ar laidavimo dokumentų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos ar laidavimo dokumentus išduos Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padaliniai, arba draudimo bendrovės, todėl nėra suprantama, kaip Vyriausybė galėtų nustatyti privačių asmenų išduodamų dokumentų išdavimo tvarką. Svarstytina galimybė keisti nuostatą. 5. Projekto 6 straipsnio nuostatos taisytinos, nes neaiškios įstatymo įsigaliojimo taisyklės: straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalyse turėtų būti pateiktos nuorodos ne tik į projekto straipsnių dalis, bet ir į keičiamo įstatymo straipsnių dalis. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją energetikos srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 3 straipsnio nuostatos diskutuotinos:
1) projektu siūloma keičiamo įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinti papildomą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimo ir vertimosi nurodyta veikla sąlygą, kuri kartu bus ir energetikos įmonės, kaip mokesčio mokėtojo, galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Pastebėtina, kad mokestinės prievolės yra nustatomos mokesčių įstatymais, o mokesčio administratoriaus kompetencija, mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos – Mokesčių administravimo įstatyme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas dar 1997 m. liepos 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „<...> mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos tiesiogiai nurodomos mokesčių įstatymų normose. Už mokesčių įstatymų pažeidimus nustatyta ir taikoma ne tik finansinė, bet ir administracinė, baudžiamoji atsakomybė.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, perkeliant projekto nuostatas, reglamentuojančias galimos atsirasti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo administracines procedūras (mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo dokumentų pateikimą, prašymų nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį pateikimą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų atnaujinimą), atitinkamai jas suredagavus, į Mokesčių administravimo įstatymą. Kitu atveju projekto nuostatos neatitiktų Konstitucinio Teismo doktrinos. 2) Teisės departamentas laikosi nuomonės, išdėstytos 2016-06-27 išvadoje dėl įstatymo projekto Nr.
XIIP-4538, kad siūlomas nustatyti 1 milijono eurų dydžio galimos atsirasti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas gali sudaryti dirbtines kliūtis patekti į rinką naujiems ūkio subjektams ir iškreipti sąžiningą konkurenciją. 3) siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies pakeitimo, nes atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vertinamo straipsnio 4 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatas, siūlomos nuostatos yra perteklinės. 4) 4 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punkte, atsižvelgiant į 24 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje įtvirtintą nuostatą „Leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:“, išbrauktini žodžiai „asmenys privalo“. 5) 7 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 24 straipsnį 8 dalimi ir joje nustatyti, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą. Pastebėtina, kad galiojantys įstatymai nenustato nurodyto dokumento pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarkos. Mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatos, kurios nustato mokesčių administratoriaus teisę atitinkamais atvejais pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, šiuo atveju negalėtų būti taikomos Ši pastaba taikytina ir 12 dalyje dėstomoms keičiamo įstatymo 24 straipsnio 13 dalies nuostatoms. 6) 10 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 24 straipsnį 11 dalimi ir joje nustatyti: „11.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai ar ūkio subjektas atitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. <...>“ Pastebėtina, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma asmeniui, kuris siekia gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, visais atvejais būtų tokia pati, t.y. 1 milijonas eurų. Ši suma galėtų būti sumažinta tik tuo atveju, jeigu asmuo atitinkama veikla verčiasi daugiau kaip vienerius metus ir atitinka kitas dvi 9 dalyje nustatytas sąlygas. Taigi 24 straipsnio 11 dalyje nustatyta taisyklė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio nustatymo negalėtų būti taikoma išduodant leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėtų būti teikiamas prašymas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio nustatymo ir kokia tvarka toks prašymas turėtų būti nagrinėjamas. Mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatos šiuo atveju negalėtų būti taikomos, nes jos reguliuoja kito pobūdžio teisinius santykius. 7) 13 dalimi teikiamo siūlymo papildyti keičiamo įstatymo 24 straipsnį
reguliavimo dalyku, o keičiamas įstatymas tokiu nelaikytinas.
Kartu pastebėtina, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas, pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija) arba priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, yra nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje. 2. Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų pateikimo leidimus išduodančiai institucijai (savivaldybės administracijos direktoriui) nedera su projekto nuostatomis, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šią projekto nuostatą bus sunku įgyvendinti, nes galiojantys įstatymai nenustato galimų atsirasti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų pateikimo ir prašymų dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumos nustatymo administracinių procedūrų. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą siūloma pakeisti 2 įstatymų projektais: vertinamo projekto 1 straipsniu ir projekto Nr. XIIP-4599 4 straipsniu. Atsižvelgdami į pakeitimų esmę, siūlytume pakeisti Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą vienu iš nurodytų projektų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIP‑4538
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Dainius Zableckis, Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo departamento direktorius Paulius Šilingas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-07-01 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtintas vienas iš licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindų, siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu ar per pastaruosius penkerius metus priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu už šiame punkte išvardintas nusikalstamas veikas.
Projekto rengėjai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą papildo žodžiais „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė sistemiškai nėra suderinta su Baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK), kuriame įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys. Teiktina pastaba dėl vartojamos formuluotės „kitoks dalyvavimas nusikalstamose veikose“, kurios turinys nėra aiškus BK kontekste. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo siejamas šio punkto pagrindas, paprastai priimamas ne už „dalyvavimą“ ar „kitokį dalyvavimą“, o už nusikalstamos veikos „padarymą“. Be to, dalyvavimas kaip veika įtvirtintas tik atskirose ir specifinėse nusikalstamų veikų sudėtyse (pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo, valstybės perversmo ir kt.), kurios yra siejamos ne tik su dideliu veikos pavojingumu, bet ir susiformavusia asmenų grupe ar trunkamuoju veikos pobūdžiu. Išvardinti kriterijai netinka didžiajai daliai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte vardinamų nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimas nukreipia į rūšines sudėtis, įtvirtintas BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose („nusikalstamos veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai“), nors prieš tai jame išvardintos konkrečios nusikalstamos veikos (aprašytos ne tik minėtuose BK skyriuose).
Teisės technikos aspektu turėtų būti apsispręsta, ar palikti nuorodas į atskirus BK straipsnius, ar skyrius. Šiame kontekste taip pat abejotina dėl penkerių metų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ribojamo pobūdžio termino racionalumo visų išvardintų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad penkerių metų teistumo terminas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose vyrauja apysunkių ir nesunkių nusikaltimų sudėtys (past. – teistumo terminai trumpesni), yra ne viena neatsargaus nusikaltimo (teistumas tik bausmės atlikimo laikotarpiu) ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (teistumas apskritai nekyla). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiant įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, būtina pataisyti ir šiuo metu egzistuojančias atitinkamo punkto spragas. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyta „tarpininko kyšininkavimo“ sudėtis, kuri 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 yra pakeista į „prekybos poveikiu“ nusikalstamos veikos sudėtį (žiūrėti BK 226 straipsnį). Be to, formuluotė „nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems“ keistina į „nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam“, nes baudžiamoji atsakomybė kyla ir už vienintelio nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar dalyvavimą jame.
Be to, pastebėtina, jog iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, jog asmenims taikomos sankcijos tik tais atvejais, kai tam tikros nusikalstamos veikos padarytos
„disponuojant naftos produktais“ ir tokiu būdu praplečiant veikų ratą, dėl
kurių padarymo būtų ribojamos asmens teisės. Svarstytina, ar toks asmens teisių ribojimo išplėtimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto. 2. Projekto 5 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nauju 10 punktu nustatant, jog leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šios sąlygos: „nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas atsižvelgiant į tai, jog norima reguliuoti tik prekybinius santykius tarp Lietuvos subjektų, tačiau neaišku, kaip ji galėtų būti pritaikoma, kai nefasuoti naftos produktai įsigyjami tarptautinėje rinkoje. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.
Be to, pažymėtina, jog aptartame kontekste neaišku, kaip būtų sprendžiamas asmenų lygiateisiškumo principo klausimas, nes vieniems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš Lietuvoje veikiančių pardavėjų, būtų taikomas ribojimas nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, o kitiems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš užsienyje veikiančių pardavėjų, toks ribojimas nebūtų taikomas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą, priešingu atveju svarstytinas klausimas dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. 3. Projekto 5 straipsnio 6 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 8 dalimi ir joje nustatyti, jog: „Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai“. Be to, projekto 5 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 9 dalimi ir joje nustatyti, jog laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas „iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos“. Bei šios dalies 3 punkte nustatyti, jog viena iš garantijos ar laidavimo sumažinimo sąlygų yra ta, jog asmuo „didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos“.
Nurodyto dydžio laidavimą arba garantiją ūkio subjektai turi turėti visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką (projekto 5 straipsnio 3 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punktas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, vertinamomis nuostatomis siūloma nustatyti papildomą reikalavimą (ūkinės veiklos sąlygą) asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Pastebėtina, kad šis papildomas reikalavimas pateikti laidavimo ar garantijos dokumentą nėra siejamas su mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu praeityje ar prašymo išduoti leidimą atitinkamai veiklai momentu, t.y. reikalaujama pateikti bet kokios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą dar jos nesant ir niekaip nepažeidus teisės aktų reikalavimų, be to, visiems subjektams nustatomas vienodo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimas (atitinkamai 1 mln. arba 100 tūkstančių eurų), neatsižvelgiant į jų turėtas ar turimas mokestines prievoles, šių prievolių vykdymo istoriją. Nurodytas papildomas reikalavimas vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė – tai sutarčių laisvė, sąžiningos konkurencijos laisvė, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas. Riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jei tai daroma įstatymu, yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus ir ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama visuomenei svarbaus tikslo – užtikrinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą ir pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą. Pastebėtina, kad siūlomas reguliavimas skiriasi nuo nustatyto nurodytuose įstatymuose: pagal Elektros energetikos įstatymą turi būti užtikrinamas prievolių įvykdymas pagal konkrečias sutartis su atitinkamais ūkio subjektais, pagal Turizmo įstatymą laidavimu ar garantija turi būti užtikrintas turistų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir tik Akcizų įstatymo nustatytais atvejais laidavimu ar garantija gali būti užtikrinamas mokestinės prievolės įvykdymas, tačiau jis nustatomas ūkio subjektams tik įstatymo nustatytais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir nėra taikomas visam šių subjektų veiklos laikotarpiui. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad laidavimas ar garantija, kuriais turi būti užtikrinamas mokestinių prievolių, kurios neįvardytos ir kurių dydis nežinomas, įvykdymas, turi galioti visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį. Taigi negalima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas galiojančiam.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnį, mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai to reikia tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, jei šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama nurodyto įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482
„Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104
straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašą. Jame nustatytas 21 atvejis, kai mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra taikomos visiems mokesčių mokėtojams, taigi ir tiems, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra būtinas. Minėta, kad ūkinės veiklos laisvė apima ir ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pastebėtina, kad asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra mokesčių mokėtojai ir jeigu jie nevykdo mokestinių prievolių, jiems turi būti taikomos tokios pačios poveikio priemonės, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams. Taigi abejotina, ar vien aiškinamajame rašte nurodyto fakto, kad didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai, taip pat jame paminėtų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išaiškintų sukčiavimo atvejų nurodymo pakanka, kad būtų galima teigti, jog tarp didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančių asmenų ir kitų ūkio subjektų - mokesčių mokėtojų yra tokio pobūdžio skirtumų, kad būtų objektyviai pateisinamas projektu siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas, kuris vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar jis nepažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo, todėl kyla abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatymo 21 straipsnio 5 dalies naują
galiojimas sustabdomas, jeigu: „paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.“ Atsižvelgiant į tai, jog dokumentų, įgalinančių asmenį užsiimti tam tikra veikla, galiojimas stabdomas, kai mokestinis įsiskolinimas viršija 10 tūkstančių eurų sumą, nėra suprantamos siūlomos nustatyti laidavimo arba garantijos sumos, siekiančios 1 milijono eurų sumą. Teigtina, jog tokia disproporcija neatitinka proporcingo teisinio reguliavimo principo. Trečia, vertintina, jog tokio dydžio laidavimo arba garantijos sumos, o kartu ir kriterijus, jog laidavimo arba garantijos suma gali būti sumažinama tik asmenims, kurie jau veikia rinkoje ne mažiau nei trejus metus, nesiejant veiklos su jokiais kriterijais, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimu teisės aktų nustatytais terminais, ar veikla be jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ar kt., tiesiogiai apriboja galimybę naujiems asmenims verstis didmenine prekyba nefasuotas naftos produktais ir saugo esamų rinkos dalyvių interesus, kad į šią rinką sunkiai patektų nauji asmenys. Toks ribojimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl konkurencijos teisės normų.
Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime nurodė, jog „Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.“ Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Vertinant išdėstytas pastabas ir argumentus svarstytina, ar siūlomi nustatyti ribojimai, ypač siūlomas nustatyti garantijos ar laidavimo sumos dydis, visiems naujiems rinkos dalyviams lygus 1 milijonui eurų, pagrįstai apribos ūkio subjektų galimybes verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar jis nepažeidžia konkurencijos teisės normų, ar jis atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, ar toks ribojimas yra grindžiamas konstitucinėmis ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygomis. Nepritarti Komiteto sprendimas priimtas, atsižvelgiant į projektu keliamų tikslų ir uždavinių svarbumą, tačiau kartu atkreipiant dėmesį, kad projektas tikslintinas nustatant laidavimo ar garantijos prievolės dydžius ir terminus, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus kriterijus, turinčius poveikio ūkinei veiklai.
Taip pat 5 straipsnio 4 dalis tikslintina pašalinant neaiškumą (priešingu atveju svarstytinas klausimas dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo), 3 straipsnio formuluotės sistemiškai derintinos su Baudžiamuoju kodeksu. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. liepos 1 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu NR. XIIP‑4538 siūlomos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu Komitetas atkreipia dėmesį, kad dėl suderinamumo su ūkinės veiklos laisvės principu bei nepažeidžiant konkurencijos teisės normų, projektas tikslintinas nustatant laidavimo arba garantijos prievolės dydžius ir terminus, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus kriterijus, turinčius poveikio ūkio subjektų veiklai. 4. Balsavimo rezultatai:. už–0, prieš–4, susilaikė–2 (balsavimui teikta formuluotė, kad projektu siūlomos nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Ekonomikos komitetas
2017-06-21
pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, VMI prie Finansų ministerijos Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė, VMI prie Finansų ministerijos Akcizų administravimo departamento direktorius Paulius Šilingas, Europos Teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus l.e. vedėjo pareigas Ričard Dzikovič, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, AB „ORLEN Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus, Partner META atstovas Andrius Romanovskis, Partner META konsultantė Anastazija Markevičiūtė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23112 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
dalies 4 punktas, kuriame įtvirtintas vienas iš licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo pagrindų, siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu ar per pastaruosius penkerius metus priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu už šiame punkte išvardintas nusikalstamas veikas. Projekto rengėjai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą papildo žodžiais
„kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė sistemiškai nėra suderinta su Baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK), kuriame įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys. Teiktina pastaba dėl vartojamos formuluotės
„kitoks dalyvavimas nusikalstamose veikose“, kurios turinys nėra aiškus BK
kontekste. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo siejamas šio punkto pagrindas, paprastai priimamas ne už „dalyvavimą“ ar „kitokį dalyvavimą“, o už nusikalstamos veikos „padarymą“. Be to, dalyvavimas kaip veika įtvirtintas tik atskirose ir specifinėse nusikalstamų veikų sudėtyse (pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo, valstybės perversmo ir kt.), kurios yra siejamos ne tik su dideliu veikos pavojingumu, bet ir susiformavusia asmenų grupe ar trunkamuoju veikos pobūdžiu.
Išvardinti kriterijai netinka didžiajai daliai keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte vardinamų nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimas nukreipia į rūšines sudėtis, įtvirtintas BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose („nusikalstamos veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai“), nors prieš tai jame išvardintos konkrečios nusikalstamos veikos (aprašytos ne tik minėtuose BK skyriuose). Teisės technikos aspektu turėtų būti apsispręsta, ar palikti nuorodas į atskirus BK straipsnius, ar skyrius. Šiame kontekste taip pat abejotina dėl penkerių metų po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ribojamo pobūdžio termino racionalumo visų išvardintų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Pažymėtina, kad penkerių metų teistumo terminas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu BK XXVIII, XXXI ir XXXII skyriuose vyrauja apysunkių ir nesunkių nusikaltimų sudėtys (past. – teistumo terminai trumpesni), yra ne viena neatsargaus nusikaltimo (teistumas tik bausmės atlikimo laikotarpiu) ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (teistumas apskritai nekyla). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiant įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą, būtina pataisyti ir šiuo metu egzistuojančias atitinkamo punkto spragas. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyta „tarpininko kyšininkavimo“ sudėtis, kuri 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472 yra pakeista į „prekybos poveikiu“ nusikalstamos veikos sudėtį (žiūrėti BK 226 straipsnį).
Be to, formuluotė „nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems“ keistina į „nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam“, nes baudžiamoji atsakomybė kyla ir už vienintelio nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar dalyvavimą jame. Be to, pastebėtina, jog iš įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, jog asmenims taikomos sankcijos tik tais atvejais, kai tam tikros nusikalstamos veikos padarytos „disponuojant naftos produktais“ ir tokiu būdu praplečiant veikų ratą, dėl kurių padarymo būtų ribojamos asmens teisės. Svarstytina, ar toks asmens teisių ribojimo išplėtimas yra pagrįstas ir atitinka proporcingumo principą. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio
asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais, ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus;“
projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio
asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“
projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio
asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, nusikalstamo susivienijimo organizavimą arba vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
įstatymo 24 straipsnio 5 dalį nauju 10 punktu nustatant, jog leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šios sąlygos: „nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas atsižvelgiant į tai, jog norima reguliuoti tik prekybinius santykius tarp Lietuvos subjektų, tačiau neaišku, kaip ji galėtų būti pritaikoma, kai nefasuoti naftos produktai įsigyjami tarptautinėje rinkoje. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą.
Be to, pažymėtina, jog aptartame kontekste neaišku, kaip būtų sprendžiamas asmenų lygiateisiškumo principo klausimas, nes vieniems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš Lietuvoje veikiančių pardavėjų, būtų taikomas ribojimas nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, o kitiems asmenims, kurie nefasuotus naftos produktus įsigyja iš užsienyje veikiančių pardavėjų, toks ribojimas nebūtų taikomas. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą, priešingu atveju svarstytinas klausimas dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 24 straipsnio 5 dalį 10 punktu:
„10) nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje didmeninėje prekyboje gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
7
dalimi ir joje nustatyti, jog: „Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, leidimą išduodančiai institucijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio, arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdančio asmens mokestinių prievolių sumokėjimą, jeigu asmuo, vykdantis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai“.
Be to, projekto 5 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnį nauja 9 dalimi ir joje nustatyti, jog laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas „iki ne mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų sumos“. Bei šios dalies 3 punkte nustatyti, jog viena iš garantijos ar laidavimo sumažinimo sąlygų yra ta, jog asmuo „didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos“. Nurodyto dydžio laidavimą arba garantiją ūkio subjektai turi turėti visą leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo laiką (projekto 5 straipsnio 3 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 9 punktas. Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, vertinamomis nuostatomis siūloma nustatyti papildomą reikalavimą (ūkinės veiklos sąlygą) asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
Pastebėtina, kad šis papildomas reikalavimas pateikti laidavimo ar garantijos dokumentą nėra siejamas su mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu praeityje ar prašymo išduoti leidimą atitinkamai veiklai momentu, t.y. reikalaujama pateikti bet kokios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą dar jos nesant ir niekaip nepažeidus teisės aktų reikalavimų, be to, visiems subjektams nustatomas vienodo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimas (atitinkamai 1 mln. arba 100 tūkstančių eurų), neatsižvelgiant į jų turėtas ar turimas mokestines prievoles, šių prievolių vykdymo istoriją. Nurodytas papildomas reikalavimas vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė – tai sutarčių laisvė, sąžiningos konkurencijos laisvė, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas. Riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jei tai daroma įstatymu, yra būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus ir ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama visuomenei svarbaus tikslo – užtikrinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą ir pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą.
Pastebėtina, kad siūlomas reguliavimas skiriasi nuo nustatyto nurodytuose įstatymuose: pagal Elektros energetikos įstatymą turi būti užtikrinamas prievolių įvykdymas pagal konkrečias sutartis su atitinkamais ūkio subjektais, pagal Turizmo įstatymą laidavimu ar garantija turi būti užtikrintas turistų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir tik Akcizų įstatymo nustatytais atvejais laidavimu ar garantija gali būti užtikrinamas mokestinės prievolės įvykdymas, tačiau jis nustatomas ūkio subjektams tik įstatymo nustatytais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir nėra taikomas visam šių subjektų veiklos laikotarpiui. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti, kad laidavimas ar garantija, kuriais turi būti užtikrinamas mokestinių prievolių, kurios neįvardytos ir kurių dydis nežinomas, įvykdymas, turi galioti visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį. Taigi negalima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas galiojančiam. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnį, mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai to reikia tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, jei šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama nurodyto įstatymo nuostatą, 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.
įstatymo 104 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašą. Jame nustatytas 21 atvejis, kai mokesčių administratorius gali pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra taikomos visiems mokesčių mokėtojams, taigi ir tiems, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra būtinas. Minėta, kad ūkinės veiklos laisvė apima ir ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pastebėtina, kad asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra mokesčių mokėtojai ir jeigu jie nevykdo mokestinių prievolių, jiems turi būti taikomos tokios pačios poveikio priemonės, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams.
Taigi abejotina, ar vien aiškinamajame rašte nurodyto fakto, kad didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai, taip pat jame paminėtų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išaiškintų sukčiavimo atvejų nurodymo pakanka, kad būtų galima teigti, jog tarp didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančių asmenų ir kitų ūkio subjektų - mokesčių mokėtojų yra tokio pobūdžio skirtumų, kad būtų objektyviai pateisinamas projektu siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas ūkinės veiklos sąlygų pakeitimas, kuris vertintinas kaip papildomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar jis nepažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo, todėl kyla abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti įstatymo 21 straipsnio 5 dalies naują 6 punktą, licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdomas, jeigu: „paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla, mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų sumą.“ Atsižvelgiant į tai, jog dokumentų, įgalinančių asmenį užsiimti tam tikra veikla, galiojimas stabdomas, kai mokestinis įsiskolinimas viršija 10 tūkstančių eurų sumą, nėra suprantamos siūlomos nustatyti laidavimo arba garantijos sumos, siekiančios 1 milijono eurų sumą. Teigtina, jog tokia disproporcija neatitinka proporcingo teisinio reguliavimo principo. Trečia, vertintina, jog tokio dydžio laidavimo arba garantijos sumos, o kartu ir kriterijus, jog laidavimo arba garantijos suma gali būti sumažinama tik asmenims, kurie jau veikia rinkoje ne mažiau nei trejus metus, nesiejant veiklos su jokiais kriterijais, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimu teisės aktų nustatytais terminais, ar veikla be jokių teisės aktų nuostatų pažeidimų, ar kt., tiesiogiai apriboja galimybę naujiems asmenims verstis didmenine prekyba nefasuotas naftos produktais ir saugo esamų rinkos dalyvių interesus, kad į šią rinką sunkiai patektų nauji asmenys. Toks ribojimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną dėl konkurencijos teisės normų.
Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime nurodė, jog
„Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija
reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.“ Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Vertinant išdėstytas pastabas ir argumentus svarstytina, ar siūlomi nustatyti ribojimai, ypač siūlomas nustatyti garantijos ar laidavimo sumos dydis, visiems naujiems rinkos dalyviams lygus 1 milijonui eurų, pagrįstai apribos ūkio subjektų galimybes verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Svarstytina, ar teikiamas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams, ar jis nepažeidžia konkurencijos teisės normų, ar jis atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, ar toks ribojimas yra grindžiamas konstitucinėmis ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygomis. Pritarti Pažymėtina, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2017-09-15) įvertino, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalį iš ją išdėstyti taip:
„6. Papildyti 24 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą 1 milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestines prievoles, jeigu asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Leidimą išduodanti institucija privalo įsitikinti, ar asmuo, siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, įvykdė šioje dalyje įtvirtintą prievolę.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
910111213
dokumentų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos ar laidavimo dokumentus išduos Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padaliniai, arba draudimo bendrovės, todėl nėra suprantama, kaip Vyriausybė galėtų nustatyti privačių asmenų išduodamų dokumentų išdavimo tvarką. Svarstytina galimybė keisti nuostatą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį iš ją išdėstyti taip: „9. Papildyti 24 straipsnį 10 dalimi:
„10. Naudos gavėju pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse
nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus privalo būti nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumente turi būti nurodyti Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išdavusios prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą rekvizitai ir kontaktiniai duomenys.”
naujomis 10, 11, 12, 13 dalimis ir jas išdėstyti taip: „10. Papildyti 24 straipsnį 11 dalimi:
„11. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydį
nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai ar ūkio subjektas atitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu netenkinama bent viena iš šio straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų, taikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma.“
11Papildyti 24 straipsnį 12 dalimi:
„12. Jeigu asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba
nefasuotais naftos produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos, asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į Europos ekonominėje erdvėje veikiančią kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigą, jos padalinį arba draudimo bendrovę dienos privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį šiam asmeniui nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
12Papildyti 24 straipsnį 13 dalimi:
„13.
Asmuo, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, privalo atnaujinti šio straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir pateikti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.“
13Papildyti 24 straipsnį 14 dalimi:
„14. Valstybinė mokesčių inspekcija, veikianti kaip
naudos gavėjas pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, turi teisę gauti mokestinių nepriemokų sumokėjimą iš asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, išskyrus atvejus, jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio nuostatos taisytinos, nes neaiškios įstatymo įsigaliojimo taisyklės: straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalyse turėtų būti pateiktos nuorodos ne tik į projekto straipsnių dalis, bet ir į keičiamo įstatymo straipsnių dalis. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas
dalis, įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
prekyba nefasuotais naftos produktais buvo išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 ar 9 dalyje numatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą leidimus išduodančiai institucijai privalo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojusiomis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šie asmenys šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą leidimus išduodančiai institucijai privalo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Leidimus išduodančios institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotų leidimų atitiktį pasikeitusiems reikalavimams įvertina bei prireikus išduotų leidimų galiojimą sustabdo, panaikina galiojimo sustabdymą ar panaikina leidimą ir apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotus leidimus Licencijų informacinėje sistemoje paskelbia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2016-07-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4538 (toliau
XIIP-4538), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-4539 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4539), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4540, pagal kompetenciją teikiame pastabas. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4539 keičiamo Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išlaikytas joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis. Atsargų kiekis kaupiamas, be kita ko, nustatant įpareigojimus įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIP‑4539 siūloma keisti naftos perdirbimo įmonėms, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančioms įmonėms ir įvežančioms įmonėms, patenkančioms į įpareigotųjų įmonių sąvoką, tenkančios atsargų kaupimo pareigos apimtys, turėtų būti įvertintas tokių pakeitimų poveikis atsargų kaupimo įgyvendinimo politikai. Be to, išplečiant įpareigojimo taikymą, kyla klausimas, ar tai bus pagrįsta realiais atsargų kaupimo poreikiais ir nesudarys perteklinės naštos verslui. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip atsakingos už atsargų kaupimo ir verslo aplinkos politikas formuojančios institucijos, išvadą. Pritarti
Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos,
siūloma Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai perduoti su didmenine prekyba naftos produktais susijusią ūkio veiklos priežiūrą.
Primename, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teises aktais[¹], reglamentuojančiais energetikos sektorių, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 13 straipsnio 11 dalimi, privalu užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir nešališkumą. Siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, turi būti užtikrinti adekvatus žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, būtini funkcijoms atlikti. Kitaip tariant, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai atitinkamas funkcijas privalu įvertinti šioms atlikti būtinų išteklių poreikį. Priešingu atveju, galėtų būti pažeistas nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar papildomų funkcijų perdavimas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepareikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto ar žmogiškųjų išteklių. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įstatymo projekte atsisakyta. 9. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos,
3Projekto Nr. XIIP-4538 5 straipsnio 3, 6, 7 dalimis siūloma įteisinti laidavimo arba garantijos prievolę asmenims, siekiantiems
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Siūloma nustatyti 1 milijono arba 100 tūkstančių eurų vertės laidavimo arba garantijos dydžius. Akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas ir minėti laidavimo arba garantijos dydžiai turės reikšmingą įtaką prekybininkams ir jų ūkinei veiklai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad turėtų būti atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo, įstatymo įgyvendinimo ir poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimas. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalių formuluotes. 10. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos,
4
nefasuotais naftos produktais prekiaujanti energetikos įmonė privalo nefasuotus naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Kitaip tariant, nustatomas reikalavimas gaminių prekybos taisyklėms, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis Projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertinusi įstatymo projektą išvadoje nesiūlo jo notifikuoti Europos Komisijai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalies formuluotę. 11. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos,
9
straipsnio 8 dalimi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama, be kita ko, numatyti laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką. Kitaip tariant, įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos sąlygos, kuriomis remiantis bus vertinama koks sumažinto laidavimo arba garantijos dydis konkrečiu atveju galėtų būti taikomas ūkio subjektui.
Tai reiškia, kad be įstatyme nurodytų sąlygų įstatymą įgyvendinančiame teisės akte galės būti nustatytos papildomos ir, iš esmės, lygiavertės ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias bus vertinamas sumažinto dydžio diferencijavimas, pradedant nuo 100 tūkstančių eurų sumos. Šiame kontekste norėtume priminti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija
„<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir
ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, <...> pagal Konstituciją galima tik įstatymu“[²]. Atsižvelgdami į tai, manome, kad visos laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 9 ir 10 dalių formuluotes. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-06-20 Šiuo raštu Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetą (toliau – Komitetas) dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 bei Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriuos planuojama svarstyti 2017 m. birželio 21 d. Komiteto posėdyje.
Komiteto posėdyje. Šiais Įstatymų projektais siūlomas kompleksinis reguliacinių priemonių paketas mokesčių vengimo didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje problemai spręsti. Pastarųjų metų įvykiai – išaiškintos didelio masto PVM grobstymo schemos, dėl kurių į Lietuvos biudžetą buvo nesumokėta apie 20 mln. EUR[1], iliustruoja šios problemos mastą bei žalą tiek valstybei, tiek sąžiningai šioje rinkoje veikiančioms kompanijoms. LVK vertinimu į Lietuvą per mėnesį įvežama bent 10 tūkst. tonų naftos produktų, už kuriuos nesumokamas PVM. Tokiu būdu į valstybės biudžetą per mėnesį nesurenkama ne mažiau kaip 2 mln. EUR mokesčių, kas per metus sudaro apie 24 mln. EUR. Reaguojant į šias neigiamas tendencijas bei atsižvelgiant į gerąją kaimyninių šalių praktiką užkardant tokio pobūdžio schemas Įstatymų projektais pasiūlyta sugriežtinti didmeninės prekybos naftos produktais veiklos sąlygas, leidimų išdavimo tvarką ir naftos produktų atsargų kaupimo tvarką. Pažymime, jog dėl šių pataisų 2017 m. gegužės 17 d. buvo gauta teigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) išvada bei konkretūs pasiūlymai Įstatymų projektų tobulinimui. LVK pritaria Vyriausybės pozicijai. Tikime, jog operatyvus pagal šiuos siūlymus pakoreguotų reguliacinių priemonių priėmimas ir įgyvendinimas leis geriausiai užtikrinti valstybės interesą – užkirsti kelią mokesčių vengimui, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei sustiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Tad Komiteto narių prašome palaikyti šiuos Įstatymų projektus. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-09-14 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia savo pastabas. Projektu siūloma keisti leidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis išdavimo tvarką. Aktualioje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcijoje funkcijos, susijusios su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu, sustabdymu, panaikinimu yra priskirtos Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Projektu siūloma įpareigoti, kad šią funkciją vykdytų ne savivaldybės, bet centralizuotai viena valstybės institucija – Komisija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami tokio siūlymo motyvai:
Pirma, iš Projekto ir aiškinamojo rašto nėra aišku, kokie yra galiojančio teisinio reguliavimo, kai leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išduoda savivaldybės, trūkumai, skatinantys minėtų leidimų išdavimą perduoti Komisijai. Komisijos nuomone, savivaldybės, veikdamos atitinkamose teritorijose, kuriose veikia ir didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis užsiimantys ūkio subjektai, yra tinkamas subjektas, galintis įvertinti minėtų įmonių veiklos atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir priimti sprendimą dėl leidimų išdavimo, stabdymo.
Savivaldybės, vykdydamos šią funkciją, yra susipažinę su didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais bei suskystintų naftos dujų rinka, turi kompetentingus specialistus, vykdančius nustatytą funkciją ir geba tinkamai įvertinti asmenų, siekiančių gauti atitinkamus veiklos leidimus, veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateikiamas nei vienas argumentas, pagrindžiantis, kad šiuo metu leidimų išdavimo reglamentavimas yra ydingas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal tiek šiuo metu galiojančią Energetikos įstatymo redakciją, tiek pagal Projektu siūlomus pakeitimus, leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išduodanti institucija turi patikrinti, ar ūkio subjektas atitinka Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19, nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios veiklos sąlygas. Leidimus išduodanti institucija vykdo leidimus turinčių ūkio subjektų veiklos kontrolę bei priežiūrą. Pažymėtina, kad Komisija, neturėdama savo teritorinių padalinių, kurie galėtų realiai patikrinti ūkio subjektų technologinius pajėgumus, turėtų ribotas galimybes tinkamai įvertinti, ar ūkio subjekto technologiniai pajėgumai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Komisijos nuomone, šią funkciją yra lengviau atlikti savivaldybėms, kurios veikia atitinkamose teritorijose, kuriose yra vykdoma prekyba didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis. Šiuo metu Komisija reguliuoja centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas. Komisija reguliuojamas kainas yra nustačiusi 5 suskystintų naftos dujų įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kiti subjektai, veikiantys didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais rinkoje Komisijai nėra žinomi. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatymas Komisijai nenustato jokių funkcijų, susijusių su didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais reguliavimu, Komisija nėra susipažinusi su šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla ir reguliavimo ypatumais. Todėl manytina, kad šios veiklos leidimų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo funkcijas priskiriant savivaldybėms yra efektyviau paskirstomos institucijų kompetencijos. Trečia, Projekto rengėjai nenurodo, kokių tikslų yra siekiama siūlomu reguliavimo mechanizmu ir kaip jie yra susiję su aiškinamajame rašte nurodytu šešėlinės ekonomikos plėtros tendencijų didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje didėjimu. Nėra aišku, kaip leidimų išdavimo funkcijos priskyrimas Komisijai gali sumažinti šešėlinės ekonomikos plėtrą. Pažymėtina, kad siūlant pakeisti leidimus išduodantį subjektą, turi būti nurodomi siūlomo reguliavimo privalumai, lyginant su galiojančiu reglamentavimu.
Tačiau iš Projektą lydinčių dokumentų nėra aišku, kokių tikslų leis pasiekti leidimų išdavimo funkcijos perdavimas Komisijai, kokią naudą toks reguliavimo modelis suteiks reguliuojamiems ūkio subjektams ir paslaugas gaunantiems vartotojams. Ketvirta, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalimi, ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad yra abejotinos nustatyto ūkio subjektų veiklos reguliavimo keitimo priežastys, manytina, kad siūlomas reguliavimas neužtikrintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimo. Penkta, nėra suprantamas Projekto rengėjų siūlymas atskirti didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklos reguliavimą – Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytos priežastys ir motyvai, kodėl tą pačią veiklą vykdančių ūkio subjektų vertinimas išduodant veiklos leidimus turėtų būti padalintas tarp dviejų institucijų. Komisijos nuomone, teikiant atitinkamus siūlymus, Projekto rengėjai turėtų pateikti aiškius tokio pasiūlymo motyvus, rinkos analizės duomenis, kurie pagrįstų tokio reguliavimo būtinumą. Tačiau manytina, kad tokiam siūlomam atskyrimui akivaizdžiai trūksta teisinių motyvų, o šio pasiūlymo įgyvendinimo pasekmės gali būti susijusios ne su šio sektoriaus reguliavimo optimizavimu, tačiau atvirkščiai, sukeltų dviprasmiškas reguliavimo interpretacijas.
Šešta, svarbu paminėti, kad šiuo metu Komisija neturi papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurie būtų reikalingi Projektu siūlomoms funkcijoms atlikti. Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, kas pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, kuri yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansiniai išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti.
Papildomai pažymime, kad Komisija pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įstatymo projekte atsisakyta. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2017-02-10 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pateikia savo poziciją dėl Įstatymų projektų. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti yra siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (2 uždavinys).
Įgyvendinant minėtus tikslą ir uždavinį, Energetikos įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ir leidimus verstis nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, funkcijos, susijusios su aukščiau minėtų leidimų išdavimu, yra priskiriamos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Projektuose nėra pagrįsta ar paaiškinta, kodėl esamas reguliavimas yra netinkamas ir kaip funkcijų perdavimas Komisijai išspręs problemas, todėl, Komisijos nuomone, funkcijos, susijusios su suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu bei ūkio subjektų reguliuojamos veiklos kontrole, neturėtų būti priskiriamos Komisijai ir turėtų likti atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių kompetencijai dėl šių priežasčių:
yra susipažinusios su šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla bei reguliavimo ypatumais ir yra kompetentingos vykdyti naftos produktų leidimų išdavimą. Be to, naftos produktų leidimų išdavimas savivaldybėse skatina regionų plėtrą, kitu atveju, centralizavus šį procesą ir funkcijas perdavus Komisijai, galimai bus stabdoma regioninė plėtra. 2.
subjektai, vykdantys suskystintų naftos dujų bei nefasuotų naftos produktų pirkimo ir (ar) pardavimo veiklą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kadangi rinkoje veikia daug dalyvių, užtikrinama tinkama teikiamų paslaugų /produktų kokybė, garantuojama, kad prekės /paslaugos būtų prieinamos visiems vartotojams, todėl jiems taikytinos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos. Pagal galiojantį energetikos sektorių reglamentavimą, reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, yra pagrįsti tais atvejais, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įstatymo projekte atsisakyta. 3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
3Komisijos nuomone,
siekis centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus (Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 2 uždavinys) yra nesusijęs su Įstatymų projektų tikslu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Be to, Komisija nevykdo ir negalėtų užtikrinti priežiūros funkcijų, kuriomis būtų pasiekti aiškinamajame rašte keliami tikslai dėl mokesčių vengimo bei sąžiningos konkurencijos iškraipymo. Todėl manytina, kad veiksmų, susijusių su mokesčių surinkimu, neteisėtų finansinių operacijų tyrimais ir kt., pagal kompetenciją turėtų imtis Valstybinė mokesčių inspekcija ir
komisija,
aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais.
Šiuo metu Komisijos išduotas licencijas gamtinių dujų sektoriuje turi 33 gamtinių dujų tiekimo įmonės, 1 perdavimo sistemos operatorius, 5 gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriai,
licencijų skaičius yra 6,7 karto mažesnis. Atsižvelgdami į tai ir įvertinę Energetikos įstatymo projektą manome, kad siūlymas sąlygos neproporcingai didelę naštą Komisijai, kitiems viešojo administravimo subjektams ir ūkio subjektams, norintiems gauti leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, kadangi šiuo metu ūkio subjektai, turintys leidimus verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis ir nefasuotais naftos produktais, atitinka visus reikalavimus, įtvirtintus Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Remiantis Energetikos įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ūkio subjektai ne tik turės Komisijai teikti dokumentus, kurie numatyti Taisyklėse, bet ir pakartotinai susimokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą (490 Eur), kuri numatyta Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto 2000 gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“,
kreiptųsi 274 ūkio subjektai, jie turėtų sumokėti 274*490=134.260 Eur.
Atsižvelgiant į tai, toks leidimų išdavimo procesas ir tinkamas jo vykdymas pareikalaus papildomų Komisijos finansinių ir žmogiškųjų resursų. Pažymėtina, kad Komisijos finansavimo šaltiniai yra nustatyti Energetikos įstatymo
nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Komisijos programos, vykdant energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir valstybinę priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų sektorių metines veiklų pajamas. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimu ir šių įmonių veiklos kontrole, apmokėtų energetinių ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai, o tai pažeistų skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. Atitinkamai siekiant užtikrinti Komisijos nepriklausomumą turi būti įvertinti papildomo finansavimo klausimai, kurie užtikrintų adekvačius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus siūlomoms funkcijoms atlikti. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įstatymo projekte atsisakyta. 5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
reguliavimo institucija, kurios funkcijos apibrėžiamos Europos Sąjungos teisės aktuose – Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009, L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d.
94), 2009 m. liepos
naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009, L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kt. Pažymėtina, kad Europos šalių praktikoje nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių suskystintomis naftos dujomis bei nefasuotais naftos produktais, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su suskystintų naftos dujų bei prekybos nefasuotais naftos produktais leidimų išdavimu, panaikinimu, tikslinimu, neužtikrintų aiškinamajame rašte siekiamų tikslų ir nesąlygotų efektyvesnės valstybinės priežiūros, o, kaip buvo minėta, nustatytų perteklinius įpareigojimus bei papildomą administracinę naštą ir finansavimo poreikį rinkos dalyviams bei Komisijai. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą leidimų išdavimo funkcijos perdavimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įstatymo projekte atsisakyta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-4538 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) 3 straipsniui, 4 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1–4 dalims ir 6 ir 7 dalims,
naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4540 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas)
tobulinti toliau išdėstytas nuostatas, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
23112
straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje formuluotę „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“, nes jos turinys neaiškus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų požiūriu, ir taip suderinti Energetikos įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu Seime svarstomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4599 4 straipsnyje siūlomu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimu.
Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo projekto, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto (toliau – projektai) aiškinamajame rašte išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimų asmeniui, siekiančiam gauti leidimą verstis didmenine prekyba naftos produktais, griežtinimas neapsiribojant vien nusikalstamomis veikomis, padarytomis disponuojant naftos produktais, būtų pakankama priemonė užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies formuluotes. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
332372 N
dalyje pateiktos formuluotės neaišku, ar nurodytieji 10 tūkst. eurų – įsiskolinimas atskirai kiekvienai institucijai, ar atitinkamų įsipareigojimų visoms institucijoms suma, todėl reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projektą – nurodyti, kokiu atveju bus taikoma ši nuostata – kai skola vienai institucijai viršys 10 tūkst. eurų ar kai tokio dydžio įsiskolinimas susidarys susumavus visose institucijose turimas skolas, taip pat papildyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 2 punktą Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluote „jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi“.
Atsižvelgiant į projektų aiškinamajame rašte išdėstytus leidimų galiojimo sustabdymo dėl mokestinių nepriemokų tikslus, Energetikos įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla, kai asmuo turi mokestinių nepriemokų, negali būti išduodamas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) paaiškėja, kad asmens, turinčio leidimą verstis didmenine
prekyba nefasuotais naftos produktais, mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei suma viršija 10 tūkstančių eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“ 2.Papildyti 3 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 24 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 10 tūkstančių eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.“ 3.Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neturi mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1500 eurų.
Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 N
priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse nustatoma neteisėtos veiklos vykdymo atvejų, kai bandoma nuslėpti mokėtinus mokesčius (neregistruotos talpyklos, vamzdynais sujungtos su registruotomis talpyklomis, neplombuoti degalų skaitikliai, pažeistos jungtys tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistos vamzdynų jungtys tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės ir panašiai), Energetikos įstatymo 21 straipsnio
sustabdomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, jeigu atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
3Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 7 punktu:
„7) atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų
prekyba besiverčiančiose įmonėse randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (talpyklų) ir degalų išdavimo kolonėlės – licencijos, leidimo ar atestato galiojimas stabdomas nedelsiant, bet vėliau kaip per vieną dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos.“
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 1.4.
Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla išduodamas asmenims, kurie, be kita ko, pateikia Energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentus, o Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyti, kad laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas, jeigu to prašantis asmuo atitinka vieną iš sąlygų – didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienus metus iki prašymo pateikimo dienos. Taigi laidavimo arba garantijos dydžio sumažinimo institutas negali būti taikomas kreipimosi dėl leidimo išdavimo metu, nes jį galima taikyti tik tada, kai subjektas jau turėdamas leidimą veikia ne mažiau kaip vienus metus. Atsižvelgiant į tai, šiuo požiūriu tikslintina Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, atsisakant nuorodos į Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos
produktais išduodamas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikia šio straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančius dokumentus.“
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 1.5.
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų apribotos pirkėjų galimybės įsigyti nefasuotus naftos produktus iš, pavyzdžiui, kitoje šalyje, kurioje tokio leidimo nereikia, veikiančio didmenininko, ir taip valstybių narių ūkio subjektams suteikti teisę verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvoje, reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 10 punktą – nurodyti, kad nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje galima įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekybos nefasuotais naftos produktais veikla. Be to, pagal Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūlomą reguliavimą energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla. Taip energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, netenka galimybės naftos produktus įsigyti iš asmens, turinčio galiojantį leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Todėl žodį „didmeninės“ reikėtų išbraukti. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-264
pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Taigi reikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, prieš 3 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo, ir atitinkamai pakeisti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 1–2 ir 6–7 dalis. Taip pat Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti 8 dalimi, nustatančia, kad iki Energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti nurodytus Energetikos įstatymo
priimami vadovaujantis iki Energetikos įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo dienos galiojusiomis Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, pradėdami tam tikros rūšies ekonominę veiklą, planuoja investicijas į veiklą ir šių investicijų grąžą, ir siekiant užtikrinti atitiktį teisėtų lūkesčių principui, siūloma tikslinti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir šiuo metu veikiančioms įmonėms nustatyti ne mažesnį kaip vienų metų laidavimo arba garantijos dokumento pateikimo terminą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio formuluotę. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26
kodekso projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 172 straipsnio pavadinimas, nes jis neatitinka straipsnio turinio. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
326 2.
Nepritarti Energetikos įstatymo projekto 1–2 straipsniuose, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnio 4–5 dalyse ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
projektuose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui ir pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Energetikos įstatymo projekto tikslas – inter alia centralizuoti leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimą, tai yra nustatyti, kad šią funkciją centralizuotai atlieka viena valstybės institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Projektų aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, įrodančių, kad šiuo metu galiojantis leidimų išdavimo reglamentavimas ydingas, todėl neaišku, kaip Energetikos įstatymo projekte siūloma priemonė – subjekto, išduodančio leidimus, pakeitimas – padėtų pasiekti projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą. Šiuo metu leidimus verstis prekybos (tiek didmeninės, tiek mažmeninės) naftos produktais veikla išduoda savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje. Komisija
Sąjungos teisės aktuose – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kituose. Kaip rodo Europos šalių patirtis, nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių naftos produktais didmeninėje rinkoje, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Be to, pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytas Komisijos funkcijas ir minėtus Europos Sąjungos teisės aktus reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, pagrįsti tuo atveju, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje, o tai nesuderinama su naftos sektoriaus dalyvių veikimu rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto nuostatų, kuriomis leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimo funkcija pavedama atlikti Komisijai. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 1.Išbraukti įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius ir atitinkamai pakeisti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 2. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis
prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informaciją apie išduotus leidimus juos išduodančios institucijos skelbia Licencijų informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Informaciją apie išduotus leidimus juos išduodančios institucijos skelbia Licencijų informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.“
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-05-263
dalyje Energetikos įstatymo 24 straipsnį siūloma papildyti nauja 10 dalimi, nustatančia, kad laidavimo arba garantijos dokumentų išdavimo, dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kadangi esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatyti tik įstatymu, reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalies, o laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustatyti Energetikos įstatymo projektu keičiamame Energetikos įstatyme. Atsižvelgdama į tai, kad laidavimo ar garantijos dokumentas pagal Energetikos įstatymo projektą gali būti išduotas Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės, siūlymui nustatyti laidavimo arba garantijos dokumento išdavimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritaria. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 7, 9, 10, 11, 12, 13 dalių formuluotes. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-26 2.3.
Šiuo metu nustatyta leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla tvarka numato neterminuotą šių leidimų išdavimą, todėl reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 4–5 dalių nuostatų, susijusių su terminuotu leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla galiojimu, nes jos gali pažeisti ūkio subjektų, užsiimančių didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, teisėtų lūkesčių principą. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-05-26
straipsnyje siūlomas atsakomybės už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą griežtinimas nepagrįstas objektyviais Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnyje nurodyto teisinio reguliavimo nepakankamumą pagrindžiančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad šiuo metu nustatyta atsakomybė neefektyvi (nenurodomas pažeidimų skaičiaus pokytis per pastaruosius kelis metus, pažeidimų mastas ir jais padaroma žala ir (ar) kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys baudų didinimo poreikį). Be to, projektų aiškinamojo rašto 4 punkto dalyje „Dėl atsargų lengvatų panaikinimo“ pateikti administracinės atsakomybės griežtinimo motyvai („atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais“) neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūloma už Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nustatyti nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų baudą.
Siūloma nuostata prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnio tikslinga atsisakyti. Pritarti
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2016-09-15 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. liepos 1 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir
siūlomos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu Komitetas atkreipia dėmesį, kad dėl suderinamumo su ūkinės veiklos laisvės principu bei nepažeidžiant konkurencijos teisės normų, projektas tikslintinas nustatant laidavimo arba garantijos prievolės dydžius ir terminus, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus kriterijus, turinčius poveikio ūkio subjektų veiklai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9.
paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė [1] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/naujienos/naujienu-archyvas/fntt-atskleide-sudetinga-pvm-grobstymo-schema-degalu-prekybos-srityje/3420 ; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/naujienos/naujienu-archyvas/lietuvos-ir-latvijos-pilieciu-suburta-nusiaklstama-grupuote-nuslepe-8-mln.-euru-mokesciu/3406