Lyginamasis variantas
2016 m. d. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti tap:
„3. Asmuo, pasitraukęs (išvykęs) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m.
birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.” 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3) yra asmuo, pasitraukęs (išvykęs), iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. “ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai:
Andrius Kubilius Gediminas Kirkilas Vydas Gedvilas
Projekto Nr. XIIP-4532(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, pasitraukęs išvykęs iš Lietuvos iki
iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.”
pakeitimas
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra asmuo, pasitraukęs išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai: Iš Lietuvos Respublikos tarp 1918 ir 1940 išvyko virš 1 mln piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys – Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (toliau PAR). Nemažą išvykusių dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Viena iš populiariausių žydų emigracijos krypčių buvo PAR. Iki 1990-ųjų PAR politinių permainų ten gyveno virš 100 tūkst. litvakų. Manoma, kad šiuo metu litvakų PAR yra apie 70-80 tūkst. Dauguma iš jų atitinka minėto Pilietybės įstatymo Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nuostatas. Taip pat ir Izraelyje, JAV, Australijoje yra nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos Respublikos piliečių ar jų palikuonių. Nuo
Pilietybės įstatymui Nr. XI-1196, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kreipėsi keli tūkstančiai PAR žydų. Ne visi turėjo reikiamus dokumentus pilietybei atkurti, kai kurie netenkino kitų įstatymo reikalavimų (pvz. seneliai išvyko iš Lietuvos iki 1918 m., arba išvyko iš Vilniaus krašto iki jo sugrąžinimo Lietuvos Respublikai ir pan.), tačiau daugelis paraiškų buvo priimtos ir Lietuvos Respublikos pilietybė buvo sugrąžinta apie 1 tūkst. PAR žydų. Visa tai turėjo didelę teigiamą politinę ir ekonominę reikšmę. Tačiau
1918-1940 m. ir jų palikuonims, grąžinimo procesas tapo sudėtingesnis.
Vidaus reikalų ministerijos (toliau VRM) Migracijos departamentas subjektyviai remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, administracinių teismų praktika, aiškinant asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. sąvoką, nusprendė asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., laikyti asmenį, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusį Lietuvos Respublikos pilietybę, ar jo palikuonį, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykusį iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui, taip pat okupacinio režimo persekiojimo dėl religijos, kilmės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir dėl šių priežasčių negalėjusio ar pagrįstai bijojusio sugrįžti į Lietuvą, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Tai įvertinę žydų tautybės asmenys, kurių seneliai išvyko iš Lietuvos Respublikos 1918-1940 m., galintys pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės sugrąžinimą, pateikdami prašymus pilietybei sugrąžinti, pridėdavo paaiškinimus, kad dėl didėjančių antisemitinių nuotaikų Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse, dėl vis dažnesnių pogromų, išpuolių prieš žydus Vilniaus krašte, Rusijoje, Lenkijoje, ir, žinoma, Vokietijoje, dėl vis gilėjančios atskirties ir didėjančio antisemitizmo Lietuvoje, susiformavo politinės priežastys privertusios žydų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių išvykimą iš Lietuvos arba jų negalėjimą sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Tokio pobūdžio paaiškinimai buvo priimami ir pilietybės grąžinimas žydų tautybės asmenims buvo kurį laiką tęsiamas. Tačiau 2015 m. viduryje šis procesas sustojo. Per pastarąjį pusmetį nebuvo patenkinta nei viena nauja žydų tautybės asmenų paraiška dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. Iš viso yra atmesta apie 200 paraiškų.
Tokie VRM sprendimai aiškinami oficialios antisemitinės politikos nebuvimu Lietuvoje 1918-1940 m., teigiant, kad jokio pagrindo žydams jausti politinį, religinį ar tautinį persekiojimą, vertusį juos išvykti iš Lietuvos, nebuvo, todėl pilietybės grąžinimas jiems negalimas. Pateikiant šiuos neigiamus atsakymus, VRM įvardina vienintelę galimybę toliau siekti Lietuvos Respublikos pilietybės sugrąžinimo – apskųsti VRM sprendimą teismui. Sparčiai augant neigiamų VRM sprendimų dėl pilietybės sugrąžinimo litvakams skaičiui, išeivių litvakų tarpe greitai plinta neigiama nuomonė dėl tokių sprendimų. Jiems sudėtinga suprasti, kodėl 4 metus pilietybė buvo grąžinama, o dabar procesas sustabdytas. Jie taip pat negali suvokti ir sutikti su istorijos interpretacija, kad grėsmių žydams nebuvo, nes jų įsitikinimu istorija patvirtina atvirkštinę išvadą – gyvi išliko tik tie, kurie spėjo iki 1940 m. švykti iš Lietuvos. Šiuo įstatymu yra siekiama keisti susidariusias biurokratines kliūtis, kurios iš esmės iškreipia Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. priimto Pilietybės įstatymo įstatymo Nr. XI-1196 nuostatas ir dvasią. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto inicijatorius yra Andrius Kubilius. Projektą rengė Andrius Kubilius ir Faina Kukliansky (Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: 2010 m. priėmus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą Nr. XI-1196, buvo nustatytos Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo galimybės susigrąžinant kaip antrą pilietybę asmenims bei jų palikuonims, turėjusiems pilietybę iki
esmės ši nuostata apima Lietuvos Respublikos piliečius, išvykusius iš Lietuvos tarp 1918 ir 1940 m.
Tuo būdu Lietuvos Respublikos Seimas atstatė ir įtvirtino ypatingą ryšį su tarpukario Lietuva ir jos piliečiais, kuris buvo brutaliai nutrauktas 1940-ųjų metų okupacijos. Įstatymas buvo sveikinamas visose išeivijos iš Lietuvos bendruomenėse, tačiau šiuo metu jo įgyvendinimas susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, kurios iš esmės iškreipia Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo nuostatas ir dvasią. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Numatoma, kad bus atstatyta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priėmimo įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymas neturės
plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: 10.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projekte numatoma, kad įstatymą įgyvendinančios institucijos iki 2016 m. rugsėjo 1 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondo lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais metais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų išlaidų nebus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Pilietybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Kubilius Gediminas Kirkilas Vydas Gedvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-06-17 Nr. S-2016-4515 DĖL lietuvos respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4532 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4532 informuoja, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-06-20 Nr. XIIP-4532 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ į sąvoką „Asmuo pasitraukęs
(išvykęs) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“. Jeigu toks asmuo, taip pat jo palikuonis atitiks projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytas sąlygas, jis pagal įstatymo 9 straipsnį turės teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kartu išsaugoti turimą kitos valstybės pilietybę, t.y. galės būti Lietuvos Respublikos pilietis ir kartu kitos valstybės pilietis. Siūloma įtvirtinti išimtis apimtų iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. į kitas valstybes išvykusius (išskyrus
„keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos
teritorijoje“) ir įgijusius kitos valstybės pilietybę asmenis, taip pat jų palikuonis: vaikus, vaikaičius ir provaikaičius. Taigi, projektu teikiamo įstatymo požiūriu priežastys, kurios sąlygojo tokių asmenų išvykimą (pasitraukimas dėl asmeniui iškilusios grėsmės, dėl ekonominių priežasčių arba siekiant išvengti teisinės atsakomybės ir kt.) būtų nesvarbios. Atsižvelgus į tai, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvoką išbraukiant žodį „pasitraukęs“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkto.
Be to, nei iš paties projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti išimtį („išskyrus asmenis, keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje“). Mūsų nuomone, aptariamą išimtį reikėtų suformuluoti projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokoje, o ne projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte. Šią sąvoką, išbraukus žodį “pasitraukęs”, siūlytina papildyti antru sakiniu ir jį išdėstyti pavyzdžiui taip: “Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungą”. 2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro
rengimo rekomendacijų nustatytus teisės technikos reikalavimus:
Andrius Kabišaitis O. Buišienė tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė; patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Ona Buišienė, Vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos atstovė Asta Klapatauskienė, Migracijos departamento prie VRM atstovė Daiva Vežikauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-21 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąvoką „Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ į sąvoką „Asmuo pasitraukęs (išvykęs) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“.
Jeigu toks asmuo, taip pat jo palikuonis atitiks projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytas sąlygas, jis pagal įstatymo 9 straipsnį turės teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kartu išsaugoti turimą kitos valstybės pilietybę, t.y. galės būti Lietuvos Respublikos pilietis ir kartu kitos valstybės pilietis. Siūloma įtvirtinti išimtis apimtų iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. į kitas valstybes išvykusius (išskyrus
„keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų
Sąjungos teritorijoje“) ir įgijusius kitos valstybės pilietybę asmenis, taip pat jų palikuonis: vaikus, vaikaičius ir provaikaičius. Taigi, projektu teikiamo įstatymo požiūriu priežastys, kurios sąlygojo tokių asmenų išvykimą (pasitraukimas dėl asmeniui iškilusios grėsmės, dėl ekonominių priežasčių arba siekiant išvengti teisinės atsakomybės ir kt.) būtų nesvarbios. Atsižvelgus į tai, siūlytina patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvoką išbraukiant žodį „pasitraukęs“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkto. Be to, nei iš paties projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti išimtį („išskyrus asmenis, keitusius gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje“).
Mūsų nuomone, aptariamą išimtį reikėtų suformuluoti projektu 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokoje, o ne projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punkte. Šią sąvoką, išbraukus žodį “pasitraukęs”, siūlytina papildyti antru sakiniu ir jį išdėstyti pavyzdžiui taip: “Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po
Sąjungą”. Pritarti Komitetas projekto 1 straipsnį patobulino pagal Teisės departamento pastabą. Dėl 2 straipsnio, keičiančio įstatymo 7 straipsnį, pakeitimo: Argumentai: Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nurodyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t.y. jeigu asmuo buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990-03-11d. arba asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990-03-11d. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodyta, kaip gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tokių asmenų palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai), būdami kitos valstybės piliečiai, todėl
valstybės pilietybę“) aktualus, sprendžiant palikuonių dvigubos pilietybės klausimą.
Dabar galiojanti redakcija nustato, kad palikuonys, norėdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi pateikti dokumentus, ne tik patvirtinančius, kad tas kuris buvo ištremtas turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15 d.; buvo ištremtas, bet ir įgijo kitos valstybės pilietybę (šis reikalavimas neleidžia ištremto asmens palikuoniui atkurti Lietuvos pilietybę, jeigu ištremtas asmuo mirė sovietiniais laikais, grįžo į Lietuvą sovietiniais laikais ir įgijo Lietuvos pilietybę, o jo palikuonys liko Rusijoje ar pan.). Tokie patys reikalavimai šiuo metu taikytini ir pasitraukusių iš Lietuvos asmenų palikuonims - jie turi pateikti dokumentus, ne tik patvirtinančius, kad tas kuris pasitraukė iš Lietuvos, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15 d., išvyko iš Lietuvos iki 1990-03-11d., bet ir įgijo kitos valstybės pilietybę (šis reikalavimas neleidžia pasitraukusio asmens palikuoniui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu pasitraukęs iki 1990-03-11 d. iš Lietuvos asmuo neįgijo kitos valstybės pilietybės, o gyveno ten kaip Lietuvos pilietis), todėl Komitetas siūlo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „ 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra asmuo, pasitraukęs išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; “ Balsavimo rezultatai: „už“-6, , „susilaikė“-1. 2.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus
teisės technikos reikalavimus:
Prezidento vardas ir pavardė. Pritarti Projektas patobulintas. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas3 Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikia, projekto 3 straipsnio siūloma atsisakyti. Pritarti
pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4532(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA . Komitete patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas