Projekto lyginamasis variantas
2016 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 31¹ dalimi:
„31¹. Įmonių socialinės iniciatyvos - kaip ši sąvoka apibrėžta
Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme.“
Pakeisti 26 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu teikiant naudą įmonių socialinių iniciatyvų
teikiamą naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ar įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime, ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 5 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Dangutė Mikutienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Sveikata ir gerovė yra laikomos svarbiais visuomenės socialiniais tikslais, kuriuos padėtų įgyvendinti parengti Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymų Nr. I-1491 37, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. Vis blogėjantys visuomenės sveikatos rodikliai bei darbo vietoje patiriamas stresas, profesinės ligos, kritęs darbingumas atsiliepia ir įmonių veiklai. Nukenčia ne tik įmonių gaminamos produkcijos kokybė, bet susiduriama su patyrusių darbuotojų emigracija. Įmonėms kelia nerimą tai, kad jos gali netekti geriausių savo darbuotojų. Pasaulio sveikatos organizacijos strategijoje „Sveikata visose politikose“ siūloma stiprinti ryšį tarp sveikatos ir kitų sektorių politikos. „Sveikata visose politikose“ nagrinėja įvairių sektorių, pavyzdžiui, švietimo, aplinkos, mokesčių politikos, aprūpinimo būstu ir transporto politikos poveikį visuomenės sveikatai, siekia pagerinti gyventojų sveikatos būklę, sveikatą lemiančius veiksnius bei yra suprantama kaip tiltas tarp politikos ir sveikatos rezultatų. Projektų tikslas – paskatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, padidinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų.
Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti papildomas priemones, skatinančias kvalifikuotus darbuotojus neišvykti į kitas šalis ieškoti geresnių darbo sąlygų ir galimybių didinti savo ir savo šeimos narių socialinę gerovę. Prevencinės priemonės darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti yra naudingos ne tik įmonei, bet tuo pat metu skatina darbuotojus pajausti, kokią jie gali gauti naudą. Perspektyvoje įmonių socialinių iniciatyvų įgyvendinimas įmonėse darytų įtaką visos visuomenės sveikai gyvensenai bei elgsenai ir prisidėtų prie efektyvesnio valstybės išteklių panaudojimo. Paskatinti Lietuvos įmones imtis socialinių iniciatyvų būtina ir dar dėl vienos priežasties, tai yra, siekiant sudaryti sąlygas tapti konkurencingomis kitų šalių įmonių atžvilgiu, kuriose jau yra įgyvendinta geroji praktika - tai Švedijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių įmonėse. Pasaulio sveikatos organizacijos atliktoje studijoje apie sporto ir sveikatinimo skatinimą Europos Sąjungos valstybėse išanalizuota nemažai programų, susijusių su sporto skatinimo politika ir strategija įvairiose valstybėse. Programose daug kalbama apie tai, kaip svarbu, kad darbuotojai būtų sveiki, kaip būtina rūpintis jų ir apskritai visuomenės sveikata (pvz., Suomijos programoje). Sveikatą stiprinančios ir sporto paslaugos minimos kai kurių šalių mokesčių įstatymuose. Jos yra apibrėžiamos kaip pajamos natūra (angl. benefits in kind, fringe benefits), kurioms, skirtingai nuo kitų pajamų, taikoma lengvata, t. y. jos nėra apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu (pvz., Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje). Estijoje ir Latvijoje nėra priimta specialių teisės aktų, reglamentuojančių darbdavių tiesioginį skatinimą stiprinti darbuotojų sveikatą per fizinio aktyvumo priemones.
Kita vertus, Latvija yra priėmusi papildomas mokestines lengvatas darbdaviams, jei darbdavys darbuotojams perka sveikatos, gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisus. Minėtose valstybėse rengiami sveikatinimo skatinimo planai, įvairios sveikos gyvensenos kampanijos, kuriomis siekiama populiarinti ir skatinti sportavimą ir sveiką gyvenseną šalyje. Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekte siūloma nustatyti įmonių socialinių iniciatyvų sampratą, jų įgyvendinimo principus ir galimas įmonės, įgyvendinančios socialines iniciatyvas, skatinimo formas bei jų įgyvendinimą. Kartu teikiami Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais nustatomos mokestinės paskatos įmonėms ir gyventojams tokiu būdu užtikrinant tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo suinteresuotumą dalyvauti socialinių iniciatyvų procese. Viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 37, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama paskatinti įmonių socialinę atsakomybę. Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų tikslas – parodyti pavyzdį ir daryti įtaką rinkai. Nors jau yra keletas socialiai atsakingų įmonių, kurios savanoriškai savo veikloje naudoja įvairias socialinės atsakomybės formas, nukreiptas į darbuotojų socialinės gerovės didinimą ir jų sveikatos gerinimą, aplinkosaugos standartų laikymąsi, skaidrią ir etišką verslo praktiką, įmonių įvaizdžio, patrauklumo didinimą, tačiau šioms įmonėms dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose vertinamas tik aplinkosaugos standartų laikymasis.
Vis daugiau bendrovių Lietuvoje atskleidžia socialinę ir aplinkosaugos informaciją teikdami Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) veiklos ataskaitas, o CorporateRegister.com šaltinio duomenimis apie 2 500 Europos bendrovių skelbia ĮSA arba tvarumo padėties ataskaitas. Perkančiosioms organizacijoms bus sudarytos sąlygos skatinti užimtumo galimybes, padorų darbą, socialinį dalyvavimą, prieinamumą, pritaikymą visiems, etišką prekybą ir siekti didesnės socialinių standartų atitikties pasirenkant tiekėjais socialiai atsakingas įmones. Todėl siekiant, kad atsirastų kuo daugiau tokių įmonių siūloma nustatyti, kad įmonės, kurios diegia savo veikloje socialines iniciatyvas ir rengia įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) veiklos ataskaitas, bus įtraukiamos į viešųjų pirkimų oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus. Tokiu būdu socialiai atsakingoms įmonėms bus padidintas jų kvalifikacijos atitikties keliamiems reikalavimams patikrinimo operatyvumas viešuosiuose pirkimuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą siūlo Seimo narė Dangutė Mikutienė ir kiti Seimo nariai. Pirminis projekto iniciatorius yra Lietuvos darbdavių konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos teisinėje sistemoje nėra teisės akto, nustatančio, kokias darbuotojų motyvaciją skatinančias priemones gali įgyvendinti įmonės ir kaip tokios įmonių socialinės iniciatyvos turėtų būti skatinamos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme siūloma nustatyti, kad įmonė savanoriškai įgyvendina socialines iniciatyvas, skirdama lėšų saugios ir ekologiškai švarios darbo aplinkos kūrimui, skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimui, socialinės intergracijos didinimui, darbuotojų apgyvendinimui, transporto išlaidų kompensavimui, maitinimo bei sveikatinimo ir laisvalaikio organizavimui. Gyventojui suteiktų paslaugų vertė nelaikoma apmokestinamosiomis pajamomis. Įmonės teikiamų paslaugų išsamus sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaryta – įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime. Įmonė, nusprendusi pasitelkti trečiuosius asmenis socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti, sudaro su šiais asmenimis sutartį ir nustatyta tvarka išduoda darbuotojui paslaugų elektroninę kortelę, suteikiančią teisę gauti įmonės ar trečiojo asmens, teikiamas paslaugas. Projekte reglamentuojamas įmonių vykdomas valstybės konkurencingumo didinimas apima veiklą, susijusią su pagalba Lietuvos ir užsienio verslo subjektams bei mokslinio – techninio sektoriaus institucijoms įsijungti į Europos Sąjungos ir ūkinę erdvę per technologines platformas, pramoninius klasterius, technologinės ekscelencijos centrus ir visų šių struktūrinių instrumentų bei jų veiklos atskirų elementų (žmogiškų išteklių programų, investicinių programų, viešinimo programų rengimas ir įgyvendinimas) efektyvaus valdymo diegimą. Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto lydimuosiuose Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektuose siūloma nustatyti mokesčių lengvatas ir ekonominio skatinimo priemonės. Siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 26 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad jeigu įmonių socialinių iniciatyvų teikiamą naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.
Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad pajamoms natūra nepriskiriama ir todėl neapmokestinama „gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, įgyvendinant įmonių socialines iniciatyvas (visiškai ar iš dalies), kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme, jei jų įgyvendinimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir jomis be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus).“ Siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 37, 38 straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų įmonių socialinės atsakomybės veiklos ataskaitą ir tai būtų viena iš privalomų reikalavimų įtraukiant įmonę į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus. Atskleidus socialinę ir aplinkosaugos informaciją didės perkančiųjų organizacijų pasitikėjimas įmonėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymai turės teigiamos įtakos socialiai atsakingo verslo plėtrai. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimas įmonėse pagerins situaciją darbo rinkoje, padidės darbo jėgos našumas, o kartu tai padidins Lietuvos įmonių konkurencingumą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė priima arba įgalioja institucijas priimti šiems įstatymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui išleistos negautos mokesčių pavidalu lėšos grįš į biudžetą iš aktyvios verslo plėtros išaugus papildomų paslaugų paklausai. Išlaidos sveikatos priežiūrai duos ekonominę naudą, nes sveika ir aktyvi visuomenė kartu yra ir ekonominio augimo šaltinis. Ir atvirkščiai, sveikatos praradimas visada siejamas su išlaidų ligų gydimui didėjimu. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nacionalinė sveikatos taryba ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija 2014 metų vasario 26 d. organizavo diskusiją "Sveikos gyvensenos skatinimo, sveikatos stiprinimo galimybės darbo kolektyvuose", kurios metu buvo pristatyta teikiamų projektų įdėja. Nacionalinė sveikatos taryba ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija priėmė nutarimą, kuriuo, siekant efektyvesnių rezultatų sveikos gyvensenos, tinkamo darbdavių ir darbuotojų požiūrio į sveikatą ugdymo srityje, pasiūlė Seimui ir Vyriausybei imtis iniciatyvos, kad skatinant ir propaguojant sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą, būtų patobulinta įstatyminė bazė nuostatomis, motyvuojančiomis darbdavius vykdyti ilgalaikę sveikatinimo veiklą, leidžiančią taikyti efektyvias fiskalinės sveikatos politikos priemones. 2015 m. balandžio 22 d. LR Seime buvo surengta diskusija "Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo reglamentavimas", kurios metu įmonėms, verslo asociacijoms, ministerijų atstovams buvo pristatyti projektai, diskutuota ir sulaukta pasiūlymų įstatymų tobulinimui. Įstatymų projektai taip pat buvo pristatyti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje, kuris įvyko 2016 metų gegužės 3 d. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Įmonių socialinės iniciatyvos", "įmonių socialinė atsakomybė", "paslaugų elektroninė kortelė", "ĮSA veiklos ataskaita". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Dangutė Mikutienė
2011-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-07- Nr. Į 2016-06-15 Nr. S-2016-4410 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS pelno mokesčio įstatymo nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-4516 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4516. Pažymime, kad pateiktu projektu siūloma padidinti iš pajamų atskaitomą išlaidų, susijusių su įmonių socialinių iniciatyvų teikiama nauda, sumą iki 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio, kitaip tariant būtų sumažinamas tokiu būdu pelno mokesčio mokėjimas įmonėms, teikiančioms socialinių iniciatyvų naudą savo darbuotojams. Atsižvelgiant į tai pastabų ar pasiūlymų dėl šios lengvatos taikymo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL
2016-06-21 Nr. XIIP-4516 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 31¹ dalimi. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, kad terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Vadovaujantis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlomomis nuostatomis, ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais būtų laikomos vieneto išlaidos, faktiškai patirtos teikiant įmonių socialinių iniciatyvų naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, kurios pagal kitas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas nebūtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu būtų įvykdomos visos nurodytos sąlygos:
1) nauda teikiama vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)), ir
2) teikiant naudą neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, ir
3) tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ar įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime, ir
darbuotojai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, kartu teikiamo Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto (Nr.
(toliau - Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektas) 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad paslaugos teikiamos darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, pateikusioms paslaugų elektronines korteles. Atsižvelgiant į tai, būtų įmanoma nustatyti įmonių socialinių iniciatyvų naudą gaunančius konkrečius darbuotojus ir (arba) jų šeimos narius. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kaip šiuo projektu teikiamos nuostatos galėtų būti pritaikomos praktikoje. Antra, siūlomos nuostatos turinys, kad be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai nėra aiškus atsižvelgiant į Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto 3 straipsnį, kuriame nurodyta, kad teisę gauti tiesioginę naudą iš įmonės įgyvendinamų socialinių iniciatyvų turi įmonės darbuotojai ir jų šeimų nariai, kuriems tokia teisė suteikiama įmonės ir darbuotojų atstovų bendru sprendimu. 3. Vadovaujantis projekto nuostatomis, tam tikri asmenys sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, nes jiems būtų taikomos mokesčių lengvatos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja, bei į tai, kad dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo ateityje mažėtų įplaukos į valstybės biudžetą, taip pat į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manome, kad turi būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data
5Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma nuo kurio mokestinio laikotarpio apskaičiuojant ir deklaruojant pajamas būtų taikomos įstatymo nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]